Byla e2A-294-773/2018
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 468 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su draudėju T. M. 2015 m. vasario 27 d. sudarė draudimo sutartį Nr. ( - ), kuria buvo apdraustos draudėjo patalpos, esančios ( - ), I aukšte. 2016 m. sausio 11 d. draudėjo patalpos buvo aplietos vandeniu iš viršaus - ( - ), II aukšto patalpų, kurios priklauso atsakovei ir kuriame įvyko vandentiekio avarija. Ieškovas draudėjui sumokėjo 468 Eur draudimo išmoką ir subrogacijos tvarka reikalauja šios sumos iš patalpų savininko.
    2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei priklauso butas ( - ) (antrame aukšte), tačiau jame pagal 2016 m. gruodžio 7 d. nuomos sutartį gyvena nuomininkė Vanda J. A. Paskutinė nuomos sutartis su šia nuomininke sudaryta 2016 m. gruodžio 7 d., draudiminis įvykis įvyko 2016 m. sausio 11 d. Iš prie atsiliepimo pridėtų dokumentų matyti, kad V. J. A. šiuo adresu gyveno iki 1987 metų, vėliau minėtos patalpos buvo padalintos į du butus. Vėliau butas Nr. 3 (pagalbinės patalpos) ir butas Nr. 4 buvo sujungti, visus patogumus buto gyventojai padarė savo lėšomis, atliko remontą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. ( - ) 2004 m. balandžio 22 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis dėl 2 kambarių buto adresu ( - ) buvo pakeista ir sudaryta 4 kambarių savivaldybės buto ( - ) nuomos sutartis. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo pagrindu už draudiminiu įvykiu padarytą žalą privalo atlyginti faktiniai buto valdytojai – nuomininkė V. J. A. ir jos šeimos nariai.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 468 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį. Teismas priėmė sprendimą už akių, nes 2017 m. rugsėjo 22 d. paskyrus pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, ieškovas per nustatytą terminą nepateikė dubliko, jį pateikus pavėluotai, neprašė termino pratęsti, o atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su sprendimo už akių priėmimu.
    2. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nurodė, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis). CK 6.266 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuota, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Teismas nustatė, kad atsakovė viešajame registre yra buto Šv. Gertrūdos g. 44-3, Kaune, kuriame įvyko vandentiekio tinklų avarija ir dėl to buvo užlietas ieškovo draudėjo butas, savininkė, tačiau atsiliepimu į ieškinį atsakovė neginčijo žalos fakto, ieškovo nurodomo žalos dydžio, taip pat neginčijo fakto, kad vandentiekio tinklų avarija, dėl kurios padarinių kilo žala, įvyko atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose patalpose.
    3. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė buvo sudariusi susitarimus su nuomininkais, tačiau ieškovas šiuose susitarimuose nedalyvavo, nėra jų šalis, todėl šie susitarimai ieškovui negali sukelti teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Nurodė, kad savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti 2017 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti arba bylos nagrinėjimą atnaujinti perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas pažeidė atsakovės teises ir interesus bei formalaus įrodymų vertinimo taisykles, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Kauno miesto savivaldybė 2017 m. rugsėjo 14 d. atsiliepime į ieškinį pateikė detalius ir akivaizdžius ieškinio nepagrįstumo atsakovės atžvilgiu įrodymus, tačiau teismas jų absoliučiai nevertino. Teismas nenuosekliai ir formaliai išsprendė bylą, priimdamas sprendimą už akių atsakovės nenaudai, kai ji atsiliepime nurodė, kad kategoriškai nesutinka su pareikštu ieškiniu ir išdėstė pagrįstus motyvus. Teismas sprendime neįvardijo ir neatsižvelgė nei į vieną atsakovės pateiktą įrodymą ar argumentą, nenurodė, kad atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės galimai yra ar būtų nepagrįstos. Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir sprendimą, priimtą už akių, pagristi ne tik vienos šalies pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga.
      2. Teismas absoliučiai nepasisakė dėl atsakovės prašymo byloje tinkamais atsakovais laikyti ginčo patalpų nuomininkus. Atsakovės teigimu, tik jie galėtų ginčyti galimai patirtos žalos apliejus žemiau esantį butą faktines aplinkybes (ar užliejimas apskritai buvo, kada jis galimai buvo, koks galimai buvo jo mastas, kas dėl to kaltas ir kt.). Tokiu būdu teismas, neįtraukęs į bylą ginčo patalpų faktinių valdytojų – nuomininkų, nepagrįstai nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, užkirto kelią atsakovei ginčyti žalos faktą ir jos dydį.
      3. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes yra buto, kuriame įvyko vandentiekio tinklų avarija, savininkė. Atsakovė pažymi, kad civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Atsakovės nuomone, esminė aplinkybė, kurią teismas privalėjo išsiaiškinti, yra ne kas yra galimai žala sukėlusio objekto savininkas, tačiau - kas yra tokio objekto faktinis valdytojas ir naudotojas, kadangi tik jis šiuo atveju gali daryti įtaką daikto ar turto techninės būklės tinkamam palaikymui tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovė pažymi, kad 2016 m. gruodžio 7 d. sudaryta nuomos sutartis su ginčo patalpų nuomininkais, pateikti byloje susiję dokumentai bei teismų sprendimai (2016 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. ( - ); 2015 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-856-199/2015 ir 2016 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-224-324/2016) aiškiai įrodo, kad ginčo patalpomis pagrindinė nuomininkė ir jos šeimos nariai naudojosi ir juos valdė dar iki 1987 metų. Byloje pateikti duomenys, kad 2004 m. balandžio 22 d. su paminėta nuomininke buvo sudaryta dalies ginčo patalpų nuomos sutartis. Dėl šių įrodymų teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti skundžiamą sprendimą už akių atsakovės nenaudai.
      4. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas. Pagal įstatymą 6 procentų dydžio metinės palūkanos nustatomos tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kauno miesto savivaldybė nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo ir jokios sutarties tarp ieškovės bei atsakovės šiuo klausimu nebuvo, todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas ir naikintinas.
    2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai įvertino bylos medžiagoje esančius įrodymus, todėl nėra jokio pagrindo priimto sprendimo keisti.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
    2. Apeliaciniame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybė kaip apeliacinio skundo pagrindą nurodo aplinkybes dėl netinkamo CK 6.266 straipsnio 1 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies taikymo bei netinkamo įrodymų vertinimo ir argumentus, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės prašymo tinkamais atsakovais laikyti kitus asmenis, todėl teismas nagrinėja bylą šiose apeliacinio skundo ribose.

7Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir atsakovės prašymo pakeisti netinkamą šalį tinkama

    1. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės prašymo byloje tinkamais atsakovais laikyti ginčo patalpų faktinius valdytojus - nuomininkus, o jų neįtraukęs į bylą, nepagrįstai nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų ir taip užkirto kelią atsakovei ginčyti žalos faktą ir jos dydį, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
    2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012; kt.).
    3. Kauno apylinkės teismo skundžiamame 2017 m. spalio 20 d. sprendime už akių pažymėta, kad „šis teismo sprendimas neužkerta jam kelio bendra tvarka pareikšti teisme ieškinį nuomininkams dėl patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė ir turi teisę pareikšti ieškinį nuomininkams dėl patirtų nuostolių atlyginimo, pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį pilna apimtimi ir neišsiaiškinus žalos atsiradimo aplinkybių, tačiau konstatavus žalos faktą ir dydį, tai gali turėti reikšmės nuomininkų teisėms ir pareigoms. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuomininkai nagrinėjamoje byloje nedalyvavo, šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturės jiems prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
    4. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl jos prašymo tinkamais atsakovais laikyti ginčo patalpų nuomininkus, nes jie naudojosi gyvenamosiomis patalpomis, kuriose įvyko avarija ir buvo aplietas pirmame aukšte esantis butas.
    5. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis arba dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Teismas, vadovaudamasis kooperacijos principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), turi pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą. Sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas bet kuriuo atveju turi pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ar įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, taip pat išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tais atvejais, jei teismas nustato, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos tam tikrų asmenų teisėms ir pareigoms, savo iniciatyva gali juos įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).
    6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenų, kad galimai ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, parengiamojoje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje turėjo pareigą pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu. Jei ieškovas būtų nesutikęs su pakeitimu, teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis) ir įtraukti nuomininkus (valdytojus) trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nesiaiškinęs dėl tinkamo atsakovo byloje, neįtraukęs nuomininkų (valdytojų) trečiaisiais asmenimis, neatskleidė bylos esmės, nesprendė, dėl kieno kaltės ir neteisėtų veiksmų atsirado žala, nesiaiškino dėl galimos buto nuomininkų (valdytojų) kaltės, todėl negalėjo priimti sprendimo už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Remiantis padarytomis teisinėmis išvadomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

8Dėl formalaus įrodymų vertinimo

    1. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė formalaus įrodymo vertinimo taisykles, nes visiškai nevertino atsakovės pateiktų akivaizdžių ieškinio nepagrįstumo įrodymų. Teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
    2. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
    3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs.
    4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005). Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija procesinio dokumento laiku nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą, priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti šalių teisės ir teisėti interesai, ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą neįtraukus nuomininkų, neįvertinus atsakovės argumentų ir įrodymų, bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, o byla nebus išnagrinėta teisingai.
    5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir remiantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. spalio 20 d. sprendimą už akių, turėjo formaliai įvertinti ne tik ieškovo, bet ir atsakovės pateiktus įrodymus (CPK 142 straipsnio 2 dalis). Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka bei pateikė įrodymus, pagrindžiančius faktą, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą valdo nuomininkai, su kuriais jau labai ilgą laiką yra sudaromos nuomos sutartys (2016 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. ( - ); 2015 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-856-199/2015 ir 2016 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-224-324/2016). Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko atsakovės pateiktų įrodymų vertinimo bei nesiekė išsiaiškinti, ar Kauno miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė šioje civilinėje byloje ir ar reikia į bylą įtraukti buto nuomininkus (valdytojus), nes teismo sprendimas gali turėti reikšmės jų teisėms ir pareigoms ir tik juos įtraukus, gavus atsiliepimus ir paaiškinimus, būtų atskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas, netirdamas atsakovo nurodytų argumentų ir priimdamas sprendimą už akių ieškovo naudai tik dėl to, kad ieškovas nepateikė dubliko, bylą išnagrinėjo itin formaliai, visiškai nesuderinamai su teisingumo principu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Teisėjų etikos kodekso 5 straipsnio 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir šis pažeidimas yra pagrindas teismo sprendimą už akių panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

9Dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalies taikymo

    1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ji viešame registre yra buto ( - ), kuriame įvyko vandentiekio tinklų avarija, savininkė, neįrodinėjo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, todėl ieškinį patenkino, remdamasis CK 6.266 straipsniu, kuriame nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
    2. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad buto, kuriame įvyko vandentiekio avarija, faktiškai nevaldė ir nenaudojo, o tik patys nuomininkai galėtų paaiškinti, kaip užliejimas įvyko, dėl kokių priežasčių ir kokios aplinkybės šį įvykį nulėmė. Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakovė kaip buto savininkė galėtų būti atsakinga už tokio pobūdžio žalos atlyginimą, jeigu jai priklausantis butas nebūtų išnuomotas, prižiūrimas ir jokių asmenų nevaldomas bei nenaudojamas.
    3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko ar dėl nuomininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, kt.).
    4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neištyrus byloje esančių įrodymų, kad butą daug metų faktiškai valdė jo nuomininkai ir galimai pažeidė bendrąją pareigą rūpintis nuomojamu turtu, nedaryti žalos kitiems asmenims, taip pas nenustačius, kad pastatas turėjo trūkumų, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už nuostolius, patirtus dėl vandentiekio avarijos CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme.

10Dėl priteistų 6 procentų metinių palūkanų

    1. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. spalio 20 d. sprendimu už akių iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013, kt.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 2.34 straipsnio 2 dalį, savivaldybės yra viešieji juridiniai asmenys, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Teismas sprendžia, kad panaikinus skundžiamą teismo sprendimą už akių, panaikinama ir dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo.

11Dėl procesinės bylos baigties

    1. Apibendrinant padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, nepasirengė bylos nagrinėjimui iš esmės, netinkamai vertino įrodymus, neišsprendė šalių prašymų, netinkamai taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalies, 6.266 straipsnio 1 dalies ir CPK 285 straipsnio nuostatas, todėl teismo sprendimas yra negaliojantis, nepagrįstas ir naikintinas (CPK 263 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į neištirtų faktinių aplinkybių pobūdį ir mastą, būtinybę apklausti šalis, būtinybę svarstyti klausimą dėl tinkamo atsakovo arba naujo trečiojo asmens įtraukimo į bylą, teismas perduoda šią bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

13Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

14Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai