Byla 2A-224-324/2016
Dėl nuomos sutarties pakeitimo, nuomos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei D. Ž., atsakovės atstovei J. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-856-199/2015 pagal ieškovės V. J. A. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys R. A., J. K., S. K., dėl nuomos sutarties pakeitimo, nuomos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais šalių sudarytos 2004 m. balandžio 22 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.1, 8.1 ir 8.2 punktus; panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. T-67 dalį, kuria butas, esantis ( - )4, Kaune, įrašytas į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo kaip savivaldybės būsto fondo dalies sąrašą, pripažįstant, kad butas ( - )4, Kaune, priklauso savivaldybės būsto fondui; pripažinti ieškovei teisę į atsilaisvinusį savivaldybei priklausantį butą, esantį ( - )3, Kaune, ir įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą pakeisti 2004 m. balandžio 22 d. savivaldybei gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl buto, esančio ( - )4, Kaune, įpareigojant į sutartį įrašyti visas buto, esančio ( - )3, Kaune, patalpas.

4Nurodė, kad iki 1987 m. ieškovės šeima teisėtai naudojosi vienu butu, esančiu ( - )4, Kaune (buvusi ( - ) gatvė). Kauno miesto LDT Vykdomojo komitetas 1987 m. spalio 16 d. sprendimu Nr.238 2 punktu nusprendė iš ieškovei priklausančio buto Nr. 4 „išjungti“ gyvenamąjį plotą 13,02 kv. m., 2.1 punktu nurodė, kad gyvenamojo ploto 13,02 kv. m. patalpa kito buto nuomininkui leidžiama naudotis kaip pagalbine patalpa, 3 punktu ieškovei leido naudotis bendro naudingo ploto 46,11 kv. m. patalpa kaip pagalbine patalpa. 1997 m. spalio 16 d. raštu Nr. A-843 gamybinė butų ūkio valdyba informavo, kad dėl atsilaisvinusios patalpos ( - )3, bendro naudingo ploto 46,11 kv. m., atskiros nuomos sutarties nesudarys. 1992 m. gruodžio 16 d. gyvenamojo namo avarinės būklės nustatymo aktu konstatavo, kad gyvenamojo namo ( - ), pastatyto 1897 m., nusidėvėjimas yra 71 procentų. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A-802 „Dėl gyvenamosios patalpos ( - )4 nuomos sutarties pakeitimo“ ieškovei perdavė kambarį (4-4/11,29 kv. m.) su dalimi bendro naudojimo patalpų (4-1/7,9 kv. m. ir a-1/6,1 kv. m.), esančių bute Nr. 4. Šio įsakymo 2 punkte įpareigojo savivaldybės įmonę „Santakos butų ūkis“ pakeisti ieškovei 2-jų kambarių 35,92 kv. m. naudingo ploto gyvenamųjų patalpų su dalimi bendro naudojimo patalpos (a-1) ( - )4 nuomos sutartį. Su ieškove pasirašė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei savivaldybės išnuomotą butą sudarė du kambariai, atskira virtuvė, nebuvo tualeto, vonios patalpų. Vonios bei tualeto patalpomis, kurios įėjo į buto Nr. 3 patalpas, kaip pagalbinėmis patalpomis galėjo naudotis pagal 1987 m. spalio 16 d. sprendimą. 2009 m. birželio 30 d. gyvenamųjų patalpų ( - )3/4 apžiūros akte Nr. ER-320 konstatuota, kad butas Nr. 3 (pagalbinės patalpos) yra sujungtas su to paties namo butu Nr. 4, kuriame gyvena nuomininkė ieškovė su šeima, visus patogumus buto gyventojai padarė savo lėšomis, atliko remontą. Abu butus sieja bendra patalpa – koridorius, per ją patenkama į abu butus, bute Nr. 4 nėra nei tualeto, nei vonios patalpos. Tai reiškia, kad šis butas neatitinka buto statuso. 2013 m. gruodžio 16 d. ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyrių dėl nuomos sutarties pakeitimo, tačiau atsakovė sutarties nepakeitė. Nėra ginčo, kad, ieškovei 1960 m. apsigyvenant bute, gyvenamosios patalpos priklausė valstybiniam butų fondui ir buvo nuomojamos neribojant nuomos santykių jokiu terminu, sutarties galiojimas nebuvo siejamas su asmens turtine padėtimi. Teisė naudotis butu ieškovei atsirado iki 1964 m. Civilinio kodekso priėmimo. Ši teisė neišnyko ir pasikeitus teisės į būstą reguliavimui, todėl, 2004 m. balandžio 22 d. keisdama su ieškove nuomos sutartį, atsakovė negalėjo į nuomos sutartį įrašyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų socialinio būsto nuomos sąlygų, nepagrįstai vertino ieškovės turtinę padėtį, patalpos buvo suteiktos 1960 m. ne kaip socialinis būstas. 2004 m. balandžio 22 d. nuomos sutartyje ginčijamų sąlygų įrašymas negalėjo ir nepakeitė buto teisinės padėties, todėl negalėjo sukelti ieškovei teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2012). Savivaldybėms nėra suteikta teisė savivaldybės būstą keisti į socialinį būstą, todėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. T-67 dalis dėl buto ( - )4, Kaune, naikintina. Terminas ginčyti šį administracinį aktą skaičiuotinas nuo sužinojimo dienos, t. y. nuo 2015 m. gegužės 13 d., atsakovei raštu Nr. (33.195) R-2354 pateikus į civilinę bylą duomenis dėl ginčo buto, todėl jo apskundimo termino nepraleido.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiomis 2004 m. balandžio 22 d. nuomos sutarties sąlygas: 2. 2.1 punkte „nuomininkas įsipareigoja pateikti asmens/ šeimos/ pajamų bei turto deklaracijas 12 paskutinių mėnesių“; 8. 8.1 punkte „nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininkas/ jo šeima/ nuosavybės teise įsigyja būstą; 8. 8.2 punkte „nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“; panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. T-67 dalį, kuria butas Nr. 4 įrašytas į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo kaip savivaldybės buto fondo dalies sąrašą, laikant, kad šis butas priklauso savivaldybės būsto fondui; įpareigojo atsakovę per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti 2004 m. balandžio 22 d. nuomos sutartį dėl buto Nr. 4, įpareigojant į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įrašyti buto Nr. 3 patalpas; likusius ieškinio reikalavimus atmetė.

7Sprendė, kad šalių civilinius teisinius santykius reguliuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau, kadangi atsakovė su ieškove sudarė nuomos sutartį iki 1964 m. ir 2000 m. Civilinių kodeksų įsigaliojimo, jai netaikomos nuostatos dėl sutarties sudarymo tvarkos, formos. Nustatė, kad ieškovei butas buvo išnuomotas neterminuotai, jis priklausė valstybiniam butų fondui. Butas perduotas atsakovei ne kaip socialinis būstas, nes Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas dar negaliojo. Kadangi namas pripažintas avariniu, butas ieškovei ir jos šeimai buvo išnuomotas ne pagal socialinio būsto kriterijus. Butas į socialinio būsto fondą įrašytas, kai teisme jau buvo iškelta civilinė byla. Padarė išvadą, kad butas negalėjo būti įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondą, prieštaraujant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 12 daliai, 9 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktams.

8Ieškovė turėjo pagrindą nesutikti su ginčijamais 2004 m. balandžio 22 d. nuomos sutarties punktais, kadangi sutartis buvo pasirašyta, siekiant perduoti ieškovei kambarį su bendra patalpa. Sutarties pakeitimo pagrindas buvo atlaisvinto kambario prijungimas prie ieškovės nuomojamų patalpų, o ne papildymas 2. 2.1, 8. 8.1, 8. 8.2 punktais. Ieškovė buvo silpnesnioji sutarties šalis. Atsakovė neįrodė, kad su ieškove individualiai aptarė sutarties sąlygas, kad reikalavo iš ieškovės ir jos šeimos narių nuo turto ir pajamų deklaracijų, be to, ieškovė turėjo žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Sprendė, kad atsakovė neteisėtai sutartį papildė 2. 2.1, 8. 8.1, 8. 8.2 punktais, prieštaraujančiais Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, CK 6.598 straipsniui, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 12 daliai, 9 straipsnio 1, 2 punktams, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniui, kuris neteko galios nuo 2014 m. liepos 17 d. Netaikė ieškinio senaties termino. Atsakovė duomenis, kad butą Nr. 4 įrašė į socialinio būsto sąrašą, į bylą pateikė su 2015 m. gegužės 13 d. raštu, todėl ieškovė ir tretieji asmenys sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo šio rašto pateikimo į bylą dienos, t. y. nuo 2015 m. gegužės 13 d., nuo kurios prasidėjo ieškinio senaties terminas. Ieškovė pagrįstai prašė įpareigoti atsakovę pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti jai teisę į atsilaisvinusį butą Nr. 3. Atsakovė iki 2009 m. rugpjūčio 21 d. nevaržė ieškovės teisės naudotis butu Nr. 3, su ieškovės nuomojamu butu Nr. 4 sudariusiu gyvenamąjį būstą, kaip pagalbine patalpa. Butas Nr. 4, esantis daugiabučiame name miesto centre, nefunkcionavo kaip gyvenamoji patalpa, neturėjo vandens, kanalizacijos, tualeto, lauko tualetas nugriautas, butas neatitiko gyvenamųjų patalpų statuso (CK 6.587 straipsnio 1 dalis), dėl to kilo reali grėsmė šio buto nuomininkų sveikatai ir visuomenės sveikatai. Abu butus siejo glaudus funkcinis ryšys, to atsakovė nepaneigė. Sprendė, kad šalis sieja buto Nr. 3 teisėti panaudos teisiniai santykiai. Pasikeitus buto Nr. 3 savininkui, panaudos santykiai nepasibaigė. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė butu Nr. 3 naudojasi savavališkai. Atsakovė kaip butų savininkė ir ieškovė privalo spręsti klausimą dėl buto Nr. 4 atitikties buto statusui, šiuo atveju – prijungiant prie buto Nr. 4 buto Nr. 3 patalpas. Atmetė reikalavimą pripažinti teisę į atsilaisvinusio buto Nr. 3 visas patalpas ir įpareigoti atsakovę visą butą įrašyti į pakeistą nuomos sutartį, kadangi teisė suformuoti nekilnojamojo turto daiktus priklausė atsakovei.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka iš dalies.

11Sprendimo dalis įpareigoti atsakovę pakeisti 2004 m. balandžio 22 d. nuomos sutartį, į ją įrašant buto Nr. 3 patalpas, yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad butas Nr. 4 neatitinka buto teisinio statuso, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės ir savivaldybių turto perdavimą–perėmimą, patalpų įregistravimą, jų paskirties keitimą, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Įvertindamas įrodymus, teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Iki 1994 m. birželio 10 d., galiojant 1964 m. CK 95 straipsnio redakcijai, Lietuvos Respublikoje buvo tik socialistinė nuosavybė (valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė, kolūkių–kooperatyvų nuosavybė, profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė) ir asmeninė nuosavybė. Iki 1994 m. galiojusi Civilinio kodekso redakcija nenumatė savivaldybių nuosavybės kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos. 1994 m. pakeitus Civilinio kodekso nuostatas, buvo įtvirtinta antra viešosios nuosavybės forma – savivaldybių nuosavybė. Pirmas įstatymas, sureguliavęs dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“. Taigi savivaldybių nuosavybė, kaip viena iš viešosios nuosavybės rūšių, atsirado tik po Civilinio kodekso pakeitimų 1994 m. birželio 10 d. ir tik įsigaliojus minėtam įstatymui. Pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą savivaldybių nuosavybėn priskiriama į savivaldybių balansą įeinantis neprivatizuotas savivaldybių butų fondas; 4 straipsnio 3 dalį, atskiri nekilnojamieji turto objektai, priskirti savivaldybių nuosavybėn pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, perduodami pagal jų priėmimo–perdavimo aktus. Butas Nr. 3 ir Nr. 4 nuosavybės teise priklauso atsakovei. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. gegužės 27 d. išrašai, patalpų eksplikacijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. A-802, 2004 m. balandžio 22 d. nuomos sutartis) patvirtina, jog butų Nr. 3 ir Nr. 4 pagrindinė tikslinė paskirtis yra gyvenamoji (butų). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 4.262 straipsnis) (vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 433/2009). Norint pakeisti daikto paskirtį ar du turtinius vienetus sujungti į vieną, savininkas turi kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą. Butai suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl, esant nenuginčytiems šių patalpų priėmimo–perdavimo dokumentams, duomenys Nekilnojamojo turto registre teisėti ir pagrįsti.

12Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę per 6 mėnesius nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos pakeisti 2004 m. balandžio 22 d. nuomos sutartį, į ją įrašant buto Nr. 3 patalpas, taip pažeisdamas 1964 m. CK 344 straipsnio, CK 6.603 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas, nukrypo nuo teisminės praktikos (kasacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 443/2011). Butas Nr. 3 ir butas Nr. 4 nėra atsilaisvinusios patalpos tose pačiose gyvenamosiose patalpose (tame pačiame bute), kurios yra išnuomotos ieškovės šeimai. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę išnuomoti vienai šeimai du butus.

13Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovei per 6 mėnesius nuo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos pakeisti gyvenamųjų patalpų, esančių ( - )4, Kaune, nuomos sutartį, šalių sudarytą 2004 m. balandžio 22 d., į ją įrašant gyvenamųjų patalpų, adresu ( - )3, Kaune, patalpas, ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo ieškovei teisės į atsilaisvinusias gyvenamąsias patalpas, adresu ( - )3, Kaune, ir įpareigojimo atsakovei per teismo nustatytą terminą pakeisti 2004 m. balandžio 22 d. nuomos sutartį, įrašant į ją gyvenamųjų patalpų, adresu ( - )3, Kaune, patalpas, atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad nėra reikšmingi apeliantės teiginiai apie nuosavybės formas buvo pagal 1964 m. redakcijos CK 95 straipsnį bei po jo pakeitimo. Nėra ginčo dėl butų Nr. 3 ir Nr. 4 priklausomybės atsakovei. Tai, kad viešajame registre butų tikslinė paskirtis įregistruota kaip gyvenamoji (butų), nepatvirtina, kad šie butai atitinka reikalavimus, kurie keliami gyvenamosioms patalpoms. Teismas pagrįstai konstatavo, jog bute Nr. 4 nėra kanalizacijos, vandentiekio, tualeto, vonios. Tai reiškia, kad butas Nr. 4 neatitinka buto statuso. Butus Nr. 3 ir Nr. 4 sieja bendra patalpa – koridorius a-1/6,10. Vietinės valdžios padalinio darbuotojams prieš 28 metus nugriovus kieme esantį tualetą ir prieš 28 metus suteikus teisę ieškovės šeimai naudotis tualetu, vonia ir virtuve, esančiais dabartiniame bute Nr.3, abiejų butų patalpos tapo bendrai naudojamos. CK 6.603 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gali būti prijungiamos ir izoliuotos patalpos. Kiti namo gyventojai neturi jokios galimybės naudotis butu Nr. 3, jis turi bendrą praėjimą tik su butu Nr. 4. Kadangi ieškovei butas suteiktas iki Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įsigaliojimo, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011, 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2012).

15Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę (buto savininkę) CK 6.603 straipsnyje numatytu pagrindu pakeisti su ieškove (buto nuomininke sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įpareigojant atsakovę įtraukti į buto nuomos sutartį greta esančio buto patalpas, nenuginčijus Nekilnojamojo turto registro duomenų apie pastarojo buto įregistravimą atskiru nekilnojamojo turto vienetu.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19Nesutiktina su apeliante, kad, esant nenuginčytiems abiejų butų priėmimo–perdavimo dokumentams, negali būti vertinami Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie šių butų įregistravimą atskirais nekilnojamojo turto vienetais.

20Atsakovės nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre į butus Nr. 3 ir Nr.4, esančius Kauno ( - ), buvo įregistruota perdavimo–priėmimo aktų pagrindu. Byloje nebuvo ginčo dėl abiejų butų priklausomumo atsakovei, todėl nesvarstytini apeliacinio skundo argumentai apie šių butų savininkų kaitą, įvykusią dėl nuosavybės teisę nustatančių įstatymų keitimosi. Aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota abiejų butų gyvenamoji paskirtis, savaime nepatvirtina, kad jie atitinka gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus.

21Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikšmės. Šiuo atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai apie tai, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. G. v. VĮ Valstybės turto fondas, VĮ „Varėnos miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-399/2010). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Prienų turgus“, Kauno apskrities viršininko administracija, Prienų rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-291/2010). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria teisinį nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras, A. P., B. N., D. A., bylos Nr. 3K-3-412/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą dėl leidimo įgyvendinti teismo pripažintą teisę, bylos Nr. 3K-3-364/2009).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-433/2009 pagal ieškovų G.I. ir UAB „City gate“ ieškinį atsakovams UAB „Vilga“ ir UAB „Kailių išdirbimo technologijų sistemos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo ir kitų reikalavimų, kuria remiasi apeliantė, konstatuota, jog „registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. <...>Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-249/2007).“ Cituojamoje byloje ginčo dalykas buvo asmenų nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje ginčo dėl nuosavybės teisės nėra, o faktą, kad butas Nr. 4 neatitinka reikalavimų, keliamų gyvenamajai patalpai, pirmosios instancijos teismas konstatavo teisingai.

23Nors šalto vandens tiekimo ir nuotekų inžinerinių tinklų buvimas bute Nr.4 abiejų šalių yra patvirtintas 2004 balandžio 22 d. nuomos sutartimi, tikrovės tai neatitinka.

24Iš 2015 m. vasario 6 d. atsakovės pateikto buto Nr. 4 apžiūros akto matyti, kad jame nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos. Kadangi pastaroji aplinkybė nebuvo visai aiški – akte nurodoma, jog bute Nr. 4 yra virtuvė, konkreti patalpa nepažymėta, prie akto nepridėta foto medžiaga elektroninėje laikmenoje kaip privaloma akto dalis, o faktą, kad patalpoje IV-1 (7,90 kv.m. ploto) įsirengė kriauklę, yra nurodžiusi ieškovė t. 1 b.l. 26, šalto vandens tiekimo ir nuotekų inžinerinių tinklų buvimas bute Nr.4 abiejų šalių yra patvirtintas 2004 balandžio 22 d. nuomos sutartimi, apeliacinės instancijos teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti šias aplinkybes patikslinančius duomenis. Atsakovės pateiktame 2016 m. kovo 29 d. abiejų butų apžiūros akte nurodyta, kad buto Nr. 3 patalpose yra vanduo, kanalizacija, kriauklė, WC ir vonia, buto Nr. 4 patalpose – vanduo, kanalizacija, virtuvė, kriauklė. Tai, jog duomenys apie kanalizacijos buvimą pastarajame bute yra neteisingi, įrodo ankstesnis tos pačios UAB „Kauno butų ūkis“ atliktos apžiūros aktas, 2016 m. kovo 29 d. akto dalies – foto medžiagos elektroninėje laikmenoje – nepateikimas, prie 2016 m. kovo 29 d. akto pridėtos fotonuotraukos (jos patvirtina, kad buto Nr. 4 virtuvėje įrengta kriauklė, o kambariuose nei virtuvėje nei WC, nei vonios nėra, pastarieji įrenginiai nufotografuoti bute Nr.3), ieškovės pateiktas 2016 m. kovo 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir apeliacinės instancijos teismo apžiūrėta namo Kauno m. ( - ) kadastro ir registro duomenų byla Nr.522 (jos duomenys patvirtina, kad lauke buvęs tualetas nugriautas 1988 m., name nėra gamtinių dujų, įvestas šalto vandens vandentiekis, nuo kurio stovo pastogėje esančiame bute Nr.4 pajungta kriauklė patalpoje IV-1, kanalizacijos įrenginių šiame bute nėra (bylos lapai 8-16), pastarieji įrenginiai yra bute Nr.3, šiuos duomenis atitinka ir žymos abiejų butų inventorizacinėse bylose). Teismo posėdžio metu apeliantės atstovė neatitikimų 2016 m. kovo 29 d. akte nepagrindė, nurodė, jog teikė teismui tokius duomenis, kokius gavo iš apžiūrą atlikusios įmonės.

25Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties objektas yra gyvenamoji patalpa (CK 6.576 straipsnis). Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad ieškovei 2004 m. balandžio 22 d. nuomos sutartimi išnuomotas butas, kuriame nėra kanalizacijos ir netgi galimybės pasinaudoti lauko tualetu, neatitinka gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų, buto sampratos, kad naudojimasis tokiu butu pažeidžia žmogaus teises į švarią ir saugią aplinką, todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų apie tai, jog ieškovei išnuomoto buto Nr.4 negalima laikyti gyvenamąja patalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

26Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie Nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal kuriuos butas Nr.3 įregistruotas kaip gyvenamoji patalpa, teisėtumą ir pagrįstumą. Šiais duomenimis, įregistravusi buto nuosavybės teisę, apeliantė remiasi nepagrįstai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ir jos šeimos narių būstas susideda iš buto Nr. 3 ir buto Nr. 4, antraip butas Nr. 4 negalėtų funkcionuoti kaip gyvenamoji patalpa (nesant ginčo dėl ieškovės naudojimosi butu Nr.3 teisėtumo, pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir būsto sąvoką reglamentuojantys teisės aktai nekartotini). Tuo remiantis atmestini apeliantės teiginiai apie netinkamą materialinės teisės normos pritaikymą, pirmosios instancijos teismui įpareigojus atsakovę pakeisti 2004 m. balandžio 22 d. nuomos sutartį, į ją įrašant buto Nr. 3 patalpas. Atsakovės teigimu, buto Nr. 3 patalpos yra atsilaisvinusios (t. 1 b.l. 33), todėl nustačius, kad šis butas su butu Nr.4 yra funkciškai sujungti ir faktiškai sudaro vieną gyvenamąjį būstą (butą), įpareigodamas atsakovę pakeisti su ieškove sudarytą nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi CK 6.603 straipsnio nuostatomis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tai paneigia ir apeliantės teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareigojo atsakovę išnuomoti vienai šeimai du butus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinęs, jog abu butai sudaro ne dvi, o vieną gyvenamąją patalpą, įpareigodamas atsakovę pakeisti su ieškove pasirašytą savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, į ją įrašant buto Nr. 3 patalpas, tačiau nesutikdamas su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl teisės į atsilaisvinusį butą Nr. 3 pripažinimo, atsakovui įrašant į pakeistą nuomos sutartį visas pagal dabartinius kadastrinius duomenis ir buto planą patalpas motyvuojant tuo, kad teisė suformuoti nekilnojamojo turto daiktus priklauso jo savininkui, pirmosios instancijos teismas viešojo intereso gynimo tikslu faktiškai peržengė ieškinio reikalavimo ribas ir įpareigojo atsakovę inicijuoti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų pakeitimą, butus Nr.3 ir Nr.4 suformuojant kaip vieną gyvenamąją patalpą (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Dėl to sprendimas papildytinas, paliekant nepakeistą CPK 263 straipsnio reikalavimus atitinkančią apeliantės ginčytą sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 50 Eur už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą ir 200 Eur advokatės pagalbos išlaidų (t. 2 b.l. 93), neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte nustatytus maksimalius dydžius (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 714,5 x 0,1) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

28Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

29Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Papildyti jo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą sakiniu : „Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 111106319, per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos inicijuoti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų pakeitimą, Kauno m. ( - ) esančius butus Nr. 3, kurio unikalus Nr. ( - ), ir Nr. 4, kurio unikalus Nr. ( - ), suformuojant kaip vieną gyvenamąją patalpą.“

31Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei J. A., asmens kodas ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 4. Nurodė, kad iki 1987 m. ieškovės šeima teisėtai naudojosi vienu butu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 7. Sprendė, kad šalių civilinius teisinius santykius reguliuoja Civilinis... 8. Ieškovė turėjo pagrindą nesutikti su ginčijamais 2004 m. balandžio 22 d.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka iš dalies.... 11. Sprendimo dalis įpareigoti atsakovę pakeisti 2004 m. balandžio 22 d. nuomos... 12. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę per 6 mėnesius nuo sprendimo šioje... 13. Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovei per 6 mėnesius... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo,... 15. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Nesutiktina su apeliante, kad, esant nenuginčytiems abiejų butų... 20. Atsakovės nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre į butus Nr. 3 ir... 21. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs dėl teisinės... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 23. Nors šalto vandens tiekimo ir nuotekų inžinerinių tinklų buvimas bute Nr.4... 24. Iš 2015 m. vasario 6 d. atsakovės pateikto buto Nr. 4 apžiūros akto matyti,... 25. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties objektas yra gyvenamoji patalpa (CK... 26. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie Nekilnojamojo turto registro... 27. Ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės... 28. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 30. Papildyti jo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą sakiniu :... 31. Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas...