Byla e2A-557-826/2016
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB Šiaulių banko ieškinį atsakovui L. V. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 1135,30 Eur skolos, 28 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas laisva valia su ieškovu sudarė investicinių paslaugų sutartį, teikė bankui biržinius pavedimus vykdyti, t. y. nupirkti AB „ALT investicijos“ ir AB Ūkio banko akcijų, bankas juos įvykdė, o atsakovas už juos neatsiskaitė. Abu banko mokėjimai atsakovo naudai buvo atlikti be teisinio pagrindo, atsakovo praturtėjimas negali būti pateisinamas nei sutartimi, ar sandoriu, atitinkamu teisės aktu, nei prigimtine prievole. Nurodo, jog atsakovas apie susidariusį įsiskolinimą buvo ne kartą informuotas telefonu, be to, jam 2012-03-05 buvo išsiųstas elektroninis laiškas, į kurį atsakovas nereagavo. 2013-10-22 atsakovui buvo išsiųstas pakartotinis elektroninis laiškas su jo skolų išrašu, 2015-02-05 išsiųstas pakartotinis laiškas, taigi atsakovas žinojo apie banko nepagrįstą praturtėjimą. Atsakovas AB „ALT Investicijos“ ir AB Ūkio bankui akcijų pardavė dar 2010–2011 metais ir gavo finansinės naudos.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 1135,30 Eur skolos, 8,64 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1143,94 Eur sumos nuo 2015-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė atsakovui iš ieškovo 6 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2009-04-28 sudarė Investicinių paslaugų teikimo sutartį Nr. IPS_5883-1 ir Elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. ESP_106318. 2010-11-25 atsakovas pateikė ieškovei pavedimą pirkti 4200 vienetų AB „ALT Investicijos“ akcijų, 2010-11-30 atsakovui buvo nupirkta 4200 vnt. akcijų už 466,20 Eur. 2010-11-30 buvo padarytas 466,20 Eur sumos pavedimas į akcijų pardavėjo sąskaitą iš banko sąskaitos už AB „ALT Investicijos“ akcijas, tačiau nėra fiksuojama, kad tokia pat suma būtų įnešta į banko sąskaitą iš atsakovo sąskaitos. Iš atsakovo 2010-11-30 sąskaitos duomenų nustatyta, jog nuo jo sąskaitos 466,20 Eur suma nebuvo nurašyta. 2011-11-15 atsakovas pavedė ieškovei parduoti 2800 vnt. AB banko „Snoras“ akcijų. Tą pačią dieną atsakovas pateikė pavedimą ieškovei nupirkti 1500 vnt. ir 1893 vnt. AB Ūkio banko akcijų. 2011-11-18 išrašas iš atsakovo Finansinių priemonių sąskaitos patvirtina, jog 2011-11-18 buvo parduota 2731 atsakovui priklausiusi AB banko „Snoras“ akcija. Tačiau nuo 2011-11-17 prekyba AB banko „Snoras“ akcijomis biržoje yra sustabdyta, taip pat sustabdyti bet kokie atsiskaitymų ir vertybinių popierių judėjimo procesai. Kadangi atsakovas pavedimą parduoti jo turimų 2800 vnt. AB banko „Snoras“ akcijų padarė 2011-11-15 ir iki 2011-11-16 sandoris nebuvo užbaigtas, todėl bankas pagrįstai atsakovo finansinių priemonių sąskaitoje 2011-11-18 šalia akcijų pardavimo padarė įrašą apie pardavimo sustabdymą ir emisijos nacionalizaciją. 2011-11-18 buvo padarytas 669,10 Eur pavedimas už atsakovo parduotas AB banko „Snoras“ akcijas, tačiau vėliau vykdant Vyriausybės nutarimą šios lėšos nebuvo nuo atsakovo sąskaitos nurašytos nacionalizavus akcijas, nes jos buvo panaudotos perkant AB Ūkio banko akcijas. Įvykdžius akcijų nacionalizaciją atsakovas turėjo netekti akcijų, negaudamas už jas 669,10 Eur, tačiau ši suma buvo pervesta atsakovui iš ieškovo banko sąskaitos ir vėliau panaudota įsigyjant kitas akcijas. Atsakovas nenuginčijo ieškovės pateiktų įrodymų, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodytos sumos buvo nurašytos nuo atsakovo sąskaitos. Teismas konstatavo, kad nepagrįsto praturtėjimo teisinis institutas gali būti taikomas tik tuomet, kai negalimas joks kitas teisių gynimo būdas. Iš šalių pasirašytos Sutarties 7.7 p. nustatyta, jog bankas turi teisę vykdyti kliento pavedimą sudaryti sandorį savo sąskaita, kai vykdomas pavedimas arba sudaromas sandoris yra sujungiamas su kito kliento pavedimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, kadangi tarp šalių sudarytos Investicinių paslaugų teikimo sutarties Nr. IPS_5883-1 pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ieškovė negalėjo vykdyti jo pavedimų, jeigu sąskaitoje nebuvo pakankamai pinigų, kaip tai numato Sutarties bendrosios dalies 4.1.4 punktas. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, jog bankui vykdant atsakovo pavedimą įsigyti AB „ALT Investicijos“ akcijas atsakovo sąskaitoje buvo pakankamas pinigų likutis sumokėti už šį sandorį. Šios lėšos nebuvo nurašytos nuo atsakovo sąskaitos dėl sisteminės klaidos, dėl kurios neįvyko konversija, kurios buvimą patvirtina byloje pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai. AB banko „Snoras“ akcijos sandorio vykdymo metu buvo nacionalizuotos, todėl šioje situacijoje pagal Vilniaus vertybinių popierių komisijos pranešimą į atsakovo kaip pardavėjo sąskaitą pervesti pinigai turėjo būti paimti atgal, tačiau šie pinigai jau buvo panaudoti AB Ūkio banko akcijoms įsigyti. Iš pateikto sąskaitos išrašo nustatyta, jog jeigu nebūtų parduotos AB banko „Snoras“ akcijos, atsakovo sąskaitoje nebūtų buvę pakankamo likučio nupirkti AB Ūkio banko akcijų. Tačiau byloje pateikti kitų rašytiniai įrodymai, jog vėliau atsakovas disponavo šiomis akcijomis ir jas perleido, leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino šį sandorį ir neginčijo AB Ūkio banko akcijų įsigijimo. Sisteminės klaidos ieškovės kompiuterinėje sistemoje nustatymas nešalina atsakovo pareigos įvykdyti savo įsipareigojimą, prisiimtą pagal Sutartį, sumokėti už jo nuosavybėn perduotas akcijas, kuriomis atsakovas naudojosi ir kurias vėliau perleisdamas kitiems asmenims galbūt turėjo finansinės naudos. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis neturi AB „ALT Investicijos“ ir AB Ūkio banko akcijų, nes nustatė, kad atsakovas šias akcijas pardavė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas padarė išvadą, jog šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kuriems taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Teismas sumažino prašomas priteisti palūkanas už laiku neapmokėtą sąskaitą, nes konstatavo, kad jos galėjo būti skaičiuojamos nuo 2015-01-15, nes 2014-12-10 rašte buvo nurodytas terminas prievolei įvykdyti iki 2015-01-10.

4Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-04 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais sąskaitos išrašais, nes jie nėra išsamūs. Teismas nepagrįstai pareikalavo iš atsakovo pateikti sąskaitos išrašą, nes viso sąskaitos valdymo laikotarpio išrašą gali pateikti tik ieškovas. Atsakovo teigimu, nėra galimybės patikrinti, ar ieškovas nėra vėliau atskaitęs iš atsakovo prašomų priteisti sumų. Teismas neįvertino fakto, kad dėl ieškovės sisteminės klaidos nenurašytos sumos nuo atsakovo sąskaitos buvo nurašytos vėliau ir tai nebuvo pažymėta. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad sisteminės klaidos buvo pastebėtos tik po 3 metų, o tam ištirti ieškovė nesudarė jokios komisijos.

5Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nėra skolingas ieškovei ar kad ieškovė nepagrįstai buvo apskaičiavusi susidariusią skolą už atsakovo pavedimu nupirktas akcijas. Atsakovas niekaip nereagavo į ieškovės siūlymus padengti skolą, jis netikrino ir savo sąskaitų, nors kaip nuolat investuojantis asmuo turėjo tai padaryti.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

8Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

9Byloje kilo ginčas dėl skolos už suteiktas investicines paslaugas priteisimo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad ieškovo prašomos priteisti sumos buvo nurašytos nuo jo sąskaitos vėliau, todėl jis nėra skolingas ieškovui. Iš esmės atsakovas nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu.

10Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

11Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įvertindamas įrodymus teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

12Apeliantas teigia, kad teismas vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus, kurie nėra išsamūs, dėl to jais nebuvo galima remtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog įrodymai buvo įvertinti nepalankiai atsakovui, savaime nereiškia, kad įrodymai buvo įvertinti netinkamai ar pažeidžiant CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino visus tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus bylai reikšmingus įrodymus, nors iš esmės atsakovas nepateikė jokių ieškovo įrodymus paneigiančių duomenų. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai pareikalavo iš atsakovo pateikti sąskaitos išrašą, nes viso sąskaitos valdymo laikotarpio išrašą gali pateikti tik ieškovė. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes iš atsakovo buvo reikalaujama ne pateikti ieškovės valdomos sąskaitos išrašą, bet paties atsakovo sąskaitos išrašą, kuris paneigtų faktą, jog atsakovo pavedimu buvo nupirktos AB „ALT Investicijos“ ir AB Ūkio banko akcijos, kurias atsakovas vėliau pardavė. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovui paminėtų įmonių akcijos buvo nupirktos, t. y. sandoris užbaigtas už ieškovės lėšas, nes atsakovui už AB banko „Snoras“ parduotas akcijas pervesti pinigai buvo nurašyti, kadangi sandoris nutrauktas, nacionalizavus AB banko „Snoras“ akcijas.

13Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai, detaliai ir aiškiai nurodė motyvus, kuriais remiantis buvo patenkinti ieškinio reikalavimai bei atmesti atsakovo argumentai, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai nebekartotini. Tuo labiau kad apeliantas nenurodė jokių pagrįstų nesutikimo su sprendimu argumentų, nors ši apelianto pareiga nustatyta CPK 306 str. 1 d. 4 p. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi visas su prašomos priteisti skolos susidarymu susijusias aplinkybes ir jas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

14Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neįvertino fakto, kad dėl ieškovės sisteminės klaidos nenurašytos sumos nuo atsakovo sąskaitos buvo nurašytos vėliau ir tai nebuvo pažymėta. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuo atsakovo sąskaitos prašomos priteisti sumos buvo nurašytos. Priešingai, byloje esantis ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina faktą, kad už atsakovo vardu pirktas akcijas buvo atsiskaityta iš ieškovės sąskaitos ir šios išlaidos nebuvo padengtos iš atsakovo lėšų. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nereikšmingą skundo argumentą, kad sisteminės klaidos buvo pastebėtos tik po 3 metų, o tam ištirti ieškovė nesudarė jokios komisijos, nes šiuo atveju skolos priteisimui tai neturi jokios reikšmės.

15Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 straipsniai), nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais,

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai