Byla I-987-365/2013
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. Renatai Jankutei, atsakovo atstovei Irmai Šapokaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Detalita“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims BUAB „ARDS“ ir Vilniaus m. savivaldybės administracijai, dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Detalita“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Detalita“) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija; atsakovas), jo naudai 286 784,11 Lt dydžio nuostolius žalai atlyginti; 2) priteisti iš atsakovo jo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Skunde nurodė, kad nuosavybės teise turi du pastatus, esančius ( - ), Vilniuje: pastatą-sandėlį ir administracinį-buitinį pastatą (toliau – ir Administracinis pastatas), į kuriuos teises įgijo 2006 m. rugsėjo 25 d. sutartimi, sudaryta su UAB „ARDS“. Prieš perleidžiant minėtus pastatus, UAB „ARDS“ atliko jų rekonstravimo darbus, o 2006 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) sudaryta komisija surašė šių pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. (101)11.4-1619 (toliau – ir Aktas). Nors tuo pačiu Aktu pripažinti tinkamais naudoti ir pastatas-sandėlis, ir Administracinis pastatas, tačiau šiame skunde pareiškėjo keliami reikalavimai yra siejami tik su Administracinio pastato pripažinimu tinkamu naudoti.

4Administracinio pastato eksploatacijos metu, sienose, laikui bėgant, atsirado įtrūkimai ir kiauriniai plyšiai, kurie nuolat didėjo, taip pat buvo pastebėta neįprastai stipri vibracija patalpų viduje. Siekiant išsiaiškinti galimas pastato sienų trūkinėjimo ir vibracijos priežastis, pareiškėjo užsakymu 2008 m. kovo 3-15 d. statybų ekspertas V. E. atliko šio statinio dalies techninę ekspertizę, kurios metu nustatė ir 2008 m. kovo 15 d. surašytame statinio dalies ekspertizės akte (toliau – ir Ekspertizės aktas) konstatavo, kad Administracinis pastatas turi defektus, dėl kurių viso statinio konstrukcija yra nestabili, nepatikima, todėl aptariamas statinys negali būti toliau naudojamas be sustiprinimo ar pilnos rekonstrukcijos. Tai, kad statinys neatitinka vieno iš šešių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų esminių statinio reikalavimų – statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, dėl ko yra iškilusi šio statinio griūties grėsmė, patvirtino ne tik pareiškėjo pasitelktas nepriklausomas ekspertas, bet ir pakartotinai pastato būklę vėliau tyrusios komisijos bei specialistai. UAB „Detalita“, atsižvelgdama į minėtas eksperto bei pastatą apžiūrėjusių komisijų rekomendacijas, ir siekdama išvengti realaus žmonių gyvybei bei turtui gresiančio pavojaus, nedelsdama pradėjo laikino pastato sutvirtinimo darbus ir rekonstrukciją. Šiuo metu administracinio pastato rekonstrukcijos darbai iš esmės yra baigti. Pareiškėjo bendrai patirtos išlaidos pastato sutvirtinimui bei rekonstrukcijos darbams atlikti (įskaitant išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu) sudaro 286 784,11 Lt.

5Nurodė, jog nedelsiant, po pastato defektų konstatavimo, 2008 m. balandžio 23 d. pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui (toliau – ir VAT) pateikė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsakovais patraukdamas pastato pardavėją ir statytoją UAB „ARDS“ bei rangovą AB „Montuotojas“. Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – ir LApT) 2011 m. vasario 23 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-91/2011 UAB „Detalita“ ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. pareiškėjo naudai iš UAB „ARDS“ priteistas 286 784,11 Lt dydžio nuostolių atlyginimas. Tačiau, nepaisant teismo iš statytojo pareiškėjo naudai priteistų nuostolių, šiuo metu jau yra aišku, kad UAB „ARDS“ jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų neturi, taigi, faktiškai yra nemoki. Todėl tikėtina, kad formaliai iš UAB „ARDS“ pareiškėjos naudai priteisti nuostoliai realiai turtinių pareiškėjo praradimų nekompensuos, dėl ko pareiškėjas yra priverstas naudoti kitą savo pažeistų teisių gynybos būdą – teikti skundą teismui dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų (statybų valstybinę priežiūrą vykdančių subjektų) neteisėtų veiksmų bei neveikimo, vieno iš esminių statinio reikalavimų neatitinkantį pastatą pripažįstant tinkamu naudoti, atlyginimo.

6Pareiškėjas teigė, jog teikia skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi. Tikino, jog šiuo atveju turi būti taikoma viešoji civilinė atsakomybė, nes žalos atsiradimas grindžiamas valstybės valdžios institucijų, vykdančių statybų valstybinę priežiūrą, neteisėtais veiksmais (neveikimu). Pažymėjo, jog šiuo atveju konstatuotinos visos trys CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Inspekcijos neteisėti veiksmai pasireiškė tiek neteisėtu veikimu, tiek neveikimu. Neteisėtu veikimu laikytini Departamento (šio viešojo administravimo subjekto teisių perėmėjas – Inspekcija) atlikti veiksmai – 2006 m. rugpjūčio 2 d. pripažintas tinkamu naudoti Administracinis pastatas, neatitinkantis statinio pripažinimo tinkamu naudoti sąlygų visumos. Neteisėtu neveikimu, pareiškėjo manymu, pripažintini Inspekcijos veiksmai, nevertinant Administracinio pastato atskirų konstrukcijų ir rekonstrukcijos procese panaudotų statybinių medžiagų atitikties teisės aktuose įtvirtintiems imperatyviems reikalavimams, pripažįstant statinį tinkamu naudoti. Pareiškėjas, įvertinęs statybų eksperto parengtame Ekspertizės akte konstatuotų Administracinio pastato defektų, galinčių sukelti statinio griūtį, pobūdį, teigė, jog kvalifikuoti ir profesionalūs Departamento sudarytos komisijos nariai, vertinę statinio tinkamumą naudoti, privalėjo pastebėti esminius pastato statybos defektus ir kritinę pastato būklę. Atsižvelgiant į tai, kad Administracinis pastatas neatitiko reikalavimų, privalomų valstybės įgaliotai institucijai pripažįstant jį tinkamu naudoti, daro išvadą, kad Aktas išduotas neteisėtai (atsakovo neteisėtas veikimas), atsakovo darbuotojams nesiimant visų įmanomų ir elementarių priemonių, siekiant įvertinti Administracinio pastato atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams (atsakovo neteisėtas neveikimas), taigi, pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga laikytina nustatyta ir pagrįsta. Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės būtinos sąlygos, aiškino, jog, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala, be kita ko, yra ir asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Teigė, jog šiuo atveju jam privalo būti atlyginta turtinė žala, t. y. turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), patirtos, atliekant Administracinio pastato rekonstrukcijos darbus, bei išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, – iš viso 286 784,11 Lt. Pažymėjo ir tai, kad UAB „Detalita“ patirtų nuostolių dydis yra pagrįstas bei įrodytas LApT 2011 m. vasario 23 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-91/2011, kurio sprendimas šiuo metu yra įsiteisėjęs.

7Dėl priežastinio ryšio, UAB „Detalita“ nuomone, šiuo atveju tarp valstybės institucijos tarnautojų veiksmų (neveikimo) ir jos patirtos žalos konstatuotinas tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Faktinis priežastinis ryšys konstatuotinas dėl to, kad Inspekcijos atstovai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. Administracinį pastatą pripažino tinkamu naudoti, neatsižvelgiant ar nevertinant to, kad pastatas neatitinka esminių, įstatymo jam keliamų reikalavimų, ir leido statytojui UAB „ARDS“ šį pastatą eksploatuoti bei juo disponuoti, perleidžiant nuosavybės teise pareiškėjui, o paaiškėjus, kad statiniui yra iškilusi reali griūties grėsmė, pareiškėjas buvo priverstas nedelsiant pradėti statinio rekonstrukciją, dėl ko patyrė 286 784,11 Lt dydžio nuostolius. Jeigu Inspekcija savo įstatymines pareigas būtų atlikusi tinkamai, Aktas UAB „ARDS“ nebūtų išduotas tol, kol pastaroji nepašalintų statybos eigoje padarytų statybos defektų ir trūkumų, dėl ko pareiškėjas nebūtų įsigijęs esminių statinio reikalavimų neatitinkančio Administracinio pastato savo nuosavybėn, taigi, ir nebūtų patyręs nuostolių jo privalomai rekonstrukcijai. Teisinis priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad už statybų valstybinę priežiūrą atsakingų valstybės tarnautojų, esančių savo administruojamos srities profesionalais, neteisėti veiksmai ir neveikimas nulėmė tolimesnį nekokybiško ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančio pastato eksploatavimą.

8Nurodė, kad savo patirtą žalą yra įrodęs, jo naudai ši žala yra priteista iš UAB „ARDS“. Tačiau, šiuo atveju, pareiškėjo teisės vien tik minėto LApT sprendimo pagrindu negali būti apgintos, kadangi formalus ieškininio reikalavimo patenkinimas nesuteikia piniginės satisfakcijos pareiškėjui tuo atveju, jeigu priteistos sumos nėra galimybių išieškoti. Teikdamas šį skundą, pareiškėjas taip pat pabrėžė solidarią atsakovės Inspekcijos ir UAB „ARDS“ atsakomybę, kadangi, šiuo atveju, žala kilo dėl abiejų, t. y. tiek Inspekcijos, tiek UAB „ARDS“ atliktų neteisėtų veiksmų.

9Atsakovas Lietuvos valstybę atstovaujanti Inspekcija, tiek atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Detalita“ skundą, tiek teisminio nagrinėjimo metu su šiuo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį į tai, jog kilusio ginčo atveju svarbu nustatyti, ar statybų valstybinę priežiūrą vykdančio subjekto 2006-08-02 pastatų pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-1619 (toliau - Pripažinimo aktas) buvo teisėtas. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje pirmiausia turi vadovautis bendraisiais teisės principais, taip pat bendraisiais viešojo administravimo principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje. Šios bylos kontekste paminėtini įstatymo viršenybės principas, be kita ko, reiškiantis, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, ir objektyvumo principas, reiškiantis, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Pastarasis principas reikalauja įvertinti, kokius interesus tenkinant buvo priimti administraciniai aktai, iš kurių kildinama žala. Pripažinimo aktas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas neįrodė priešingai. Ši Inspekcijos pozicija buvo palaikoma viso teisminio proceso metu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Zin., 1996, Nr.32-788, 2001 Nr.101-3597) redakcijos galiojusios statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo metu (2006-08-02) (toliau - Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalis nustatė, kad pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu; naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Detali tokio proceso tvarka aptarta Statybos techniniame reglamente STR 1.1 1.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka", patvirtintame Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr.242 /toliau STR 2002/. STR 2002 9.6 punkte pateikta statinio pripažinimo tinkamu naudoti sąvoka, atskleidžianti tokio veiksmo esmę, siekį bei pastarajam pasiekti reikalingas sąlygas. Atsižvelgiant į cituotą teisės normą, darytina išvada, kad neatliktus statinio projekte bei rangos sutartyje numatytų darbų ir neįvykdžius projektavimo techninių ir specialių sąlygų, taip pat neatlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų bandymų, ar nepadarius kontrolinių geodezinių nuotraukų - statinys neturėtų būti priimtas naudoti kaip tinkamas. Daromos išvados pagrįstumą įtvirtina Reglamento 3.10 punkte esanti teisėkūros subjekto suformuluota nuostata, kur nurodyta: „Statinys naudoti nepriimamas, jeigu nors vienas komisijos narys arba valstybinės priežiūros institucijos atstovas, radęs nebaigtų statybos ir montavimo darbų, defektų, projekto arba normų pažeidimų, nesutinka pasirašyti priėmimo akto arba duoti atitinkamos pažymos". Vadinasi, būtų galima teigti, jog pastatyto statinio priėmimo tinkamu naudoti aktas paprastai turėtų būti panaikintas, kai nėra išpildyti Reglamento 3.6 punkte įvardyti reikalavimai. Nagrinėjant Pripažinimo akto teisėtumo klausimą, reikia spręsti ir dėl tinkamų atsakovų byloje. Pripažinimo aktas tai komisijos kolektyvinis aktas, tačiau jokio kito asmens (valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos, valstybinio visuomenės sveikatos centro, energetikos valstybinės inspekcijos ir kt.) dalyvavusius priimant šį aktą teisės ir pareigos pareiškėjo nėra aptariamos. Laikosi pozicijos, kad į bylos nagrinėjimą įtraukti visus asmenis dalyvavusius, priimant administracinį aktą, iš kurio priėmimo kildinama žala. Ginčo atveju tai svarbi aplinkybė, nes, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Pripažinimo aktas - tai skirtingų institucijų bendrai priimamas aktas. Kiekvienas komisijos narys turėtų prisiimti atsakomybę ir nurodyti, kokius veiksmus atliko, ar Pripažinimo akto priėmimo metu nebuvo pažeidimų jų kompetencijos srityje. Nėra pagrindo sutikti, kad tik atsakovas yra atsakingas už defektinius trūkumus, nes Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodantis gaisrinės saugos reikalavimus nurodo, kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas. Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga - neteisėti veiksmai (neveikimas) - būtina nustatyti ir įvertinti, ar visi komisijos nariai, atlikdami pareiškėjų nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjas nenurodo, kokie privalomi veiksmai, kuriuos turėjo atlikti komisija, ar kuris nors jos narys pagal kompetenciją nėra atlikti. Jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2A-91/2011 Lietuvos Apeliacinis teismas nustatė, kad ginčo atveju buvo nustatyti paslėpti statinio trūkumai. Darytina išvada, kad tokių trūkumų, net jeigu jie ir buvo Pripažinimo akto priėmimo metu, Komisija vizualiai tikrindama statinio atitiktį statinio projektui (STR:2002 16p.) nustatyti neturėjo nei pareigos, nei galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad STR:2002 16 p. 2 d. nurodo, kad komisijos nariai turi teisę (bet ne pareigą) atrankos būdu patikrinti statinio dalių, konstrukcijų, elementų, inžinerinių sistemų ir kt. atitiktį statytojo (užsakovo) pateiktiems dokumentams. Darytina pagrįsta išvada, kad paslėptų defektų vizualiai nepastebėjusi komisija neprivalėjo tikrinti atskirų statinio dalių, kaip tai buvo atliekama ekspertizės metu, jau esant akivaizdiems, matomiems vizualiai įtrūkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad STR 2002 3 priedas „Statinių pripažinimo tinkamai naudoti komisijoms teikiamų dokumentų bendras sąrašas" nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikti, šalia tokių kaip statinio projektas, statybos leidimas ir kt., 10 punkte nurodyta, kad turi būti pateikti paslėptų darbų patikrinimo aktai, kuriuose ir būna matyti, kokie vizualiai nematomi darbai buvo atlikti ir atsakomybė už tai tenka statytojui. Pareiškėjas pažeisdamas objektyvumo principą prašo Teismo nustatyti, kad atsakovas, veikdamas kaip viešosios teisės subjektas privalėjo ne laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir tvarkos, bet vienam iš privačių subjektų - UAB ,,ARDS" taikyti teisės aktuose nenumatytus papildomus reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad komisijos darbo metu buvo, kokie nors akivaizdūs pažeidimai ir jie nebuvo tinkamai užfiksuoti. Juo labiau, kad pareiškėjas pats teigia, jog apie tam tikrus pastato trūkumus sužinojo tik atlikęs administracinio pastato techninę ekspertizę, kuomet eksploatacijos metu jie išryškėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esanti ekspertizė nenurodo, kada paslėptas statybos brokas buvo padarytas. Kyla klausimas, ar tai rekonstrukcijos pasekmė, ar šie trūkumai jau buvo jau vykdant pirminius statybos statybos darbus. Ginčo statinys 2005 metais tik rekonstruotas, o pastatytas 1995 m (pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis). Pastebėtina, kad pareiškėjų pateikta ekspertizė tik pateikia statinio, ( - ), Vilniuje, dalies išorės sienų ir pertvarų pleišėjimo ir vibracijos priežastis. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad pripažįstant statinį tinkamu naudoti buvo neatlikti ar netinkamai atlikti veiksmai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs, kad „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti - nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Taigi tik nustačius nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus statinys negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti. <...>" (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07; Procesinio sprendimo kategorija 14.3)", tačiau šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad pripažįstant statinį tinkamu naudoti komisija galėjo nustatyti kokius nors trūkumus ir jų nenustatė, netinkami veikė, neatliko tinkamai pareigų. Darytina išvada, kad pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų, nėra nustatyta.

10Įstatymų leidėjas žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Todėl tais atvejais, kai sprendžiamas valstybės institucijų ar jų pareigūnų veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimas, turi būti nustatyta, jog asmuo tam tikro turto neteko arba jis buvo sužalotas, turėjo išlaidų, negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs būtent tiesiogiai dėl to, kad viešojo administravimo institucija veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus arba neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti. Kitaip tariant, turi būti nustatyta konkreti žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir jų pagrindu atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad pareiškėjas pats pasirenka, kokiais Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos įstatymo 57 straipsnyje išvardintais įrodymais grįs skundo dalyką. Tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytą žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas (pvz., 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4' 180/2007; 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011 ir kt). Taigi, nagrinėjamu atveju taip pat būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir pagrindžiant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

11Vertinant pareiškėjo pateiktus byloje dokumentus, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pateikę jokio statybą leidžiančio dokumento, kuris būtų suteikęs teisę atlikti statybos darbus, kaip nurodyta pateikiamoje „Projektavimo užduotyje" - kapitalinio remonto. Taip pat nėra pateiktas projektas, kuris leistų nustatyti, kokie darbai buvo planuojami atlikti ir statybos darbų užbaigimo akto - kokie darbai atlikti. Pareiškėjai tik teigia, kad bendrai patirtos išlaidos pastato sutvirtinimui ir rekonstrukcijos darbams atlikti sudaro 286 784,11 Lt ir tokia suma jau yra nustatyta Lietuvos Apeliacinio Teismo. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad žalos dydis jau yra nustatytas Lietuvos Apeliacinio teismo 2011-02-23 nutartimi. Inspekcija nebuvo šalimi toje byloje, todėl šis sprendimas neturi esminės reikšmės žalos dydžio nustatymui nagrinėjamoje byloje. Juo labiau, kad minėtoje civilinėje byloje nuostolių dydžio atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas atsižvelgiant į sutarčių teisės saugomo intereso pobūdį, kai nagrinėjamoje administracinėje byloje žala, neva, kilo dėl administracinio subjekto netinkamo veikimo. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateikiamus dokumentus darytina išvada, kad statybos darbai, likviduojant defektinius trūkumus yra baigti, tačiau duomenų, kokie konkretūs darbai, iš kokių medžiagų jie atlikti, ar atitinka teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 4 str.l d.) nėra pateikta. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas pateikė „Kasmetinės sezoninės statinių apžiūros" aktų Nr.08-48 (2 lapus iš 27), Nr. 10-43/P (2 lapus iš 20), Nr.lO-67/R (2 lapus iš 11) ištraukas, todėl šis įrodymas turi būti vertinamas kritiškai.

12Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti, ar buvo priežastinis ryšys tarp teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad ginčo atveju yra tarp valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/20 08) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (lot. būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Siame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 -3034/2011). Pažymėtina, jog reikalavimas atlyginti „pernelyg nutolusią" žalą prieštarautų sąžiningumo principui (Mikelėnas V., Prievolių teisė, Pirmoji dalis, Vilnius, 2002, p. 194). Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjams kilusios žalos nėra faktinio priežastinio ryšio, t. y. nėra pakankamo pagrindo teigti, jog žalingi padariniai, kilo būtent iš minėtų viešojo administravimo subjekto priimtų aktų. Tokiu būdu, priežastinis ryšis neišpildo minėtojo conditio sine qua non (lot. - būtinoji sąlyga) testo. Si išvada darytina pirmiausia todėl, jog iš bylos faktinių aplinkybių viseto akivaizdu, kad atsakovas neįtakojo pripažinimo tinkamu naudoti aktu statytojo UAB ,,ARDS" siekio perleisti nuosavybės teises į statinį pareiškėjui. Juo labiau, pastebėtina, kad iškilus realiam pavojui, kuomet buvo atlikta pastato ekspertizė ir nustatyta, kad yra paslėpti defektai, atsakovo atstovai dalyvavo komisijų darbe, teikė pasiūlymus, kaip greičiau ir efektyviau šalinti iškilusias problemas. Laikomės pozicijos, kad atsakovas veikė savo kompetencijos ribose. Pripažinimo akto įforminimo metu įvertino statinio būklę tiek, kiek numato teisės aktai, o vėliau paaiškėjus, kad yra pastato paslėpti trūkumai veikė rūpestingai ir atsakingai. Iš to daro išvadą, kad atsakovo veiksmai, vykdant procedūras, yra pernelyg nutolę nuo kilusios žalos. Nenustačius faktinio priežastinio ryšio, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas ir teisinis priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovų elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad jiems būtų galima taikyti civilinę atsakomybę. Statytojo UAB ,,ARDS" nesąžiningumas ir netinkamai vykdyti paslėpti statybos darbai lėmė tai, kad kilo žala, pasireiškusi vykdytais papildomais statybos darbais, kad pastatas būtų saugus ir tinkamas eksploatavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, įsigijęs pastatą irgi ne iškarto pastebėjo pastato trūkumus, todėl teigti, kad atsakovas vizualiai apžiūrėdamas pastatą netinkamai atliko savo veiksmus ir tai sukėlė žalą, nėra pagrindo. Pateikti byloje įrodymai neleidžia susieti žalos atsiradimo su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu). Žalos faktas kildinamas iš netinkamų statybos darbų atlikimo. Statybos darbus atliko statytojas UAB ,,ARDS", o priežastinio ryšio tarp Inspekcijos veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos nėra

13Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. D.; bylos Nr. 3K-7-59; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis" ir kt.; bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. VĮ Registrų centras; bylos Nr. 3K-3-156/2005). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio, todėl teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. D.; bylos Nr. 3K-7-59). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad reikalaujama priteisti žala yra kildinama iš veiksmų, kuriais įgyvendinama valstybės institucijos kompetencija, prašo taikyti ne solidarią atsakomybę, bet dalinę. Atsakomybė yra kildinama iš dviejų labai skirtingų pagrindų: sutarties nevykdymo ir valstybės institucijų veiklos. Taikant dalinę atsakomybę Teismas turėtų atsižvelgti, kad šiuo atveju Atsakovas veikė tinkamai ir jokios kaltės jo veiksmuose nėra. Esminiai statinio kokybės trūkumai paaiškėjo tik po statinio ekspertizės, kuri nurodė, kad jie nebuvo akivaizdūs, todėl vizualiai Komisija negalėjo jų pastebėti. Statytojas UAB ,,ARDS" nesąžininga ir neatsakinga veikla netinkamai vykdant statybos darbus sukėlė žalą ir laikytina, kad ji yra kalta dėl kilusios žalos, todėl pagrįstai turi atlyginti visą žalą priteistą Lietuvos Apeliacinio teismo 201 1-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-91/2011. Prašo atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą (t.3 b.l.6-10). Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė laikėsi tos pačios nuomonės, prašė skundo netenkinti.

14Pareiškėjo atstovė teisminio nagrinėjimo metu išsakė nuomonę, kuri sutapo su skunde nurodytomis aplinkybėmis ir prašė tenkinti reikalavimus (t.3 b.l.67-73). Laikėsi nuomonės , kad atsakovas turi solidariai atsakyti su BUAB“ARDS“ , nes žala buvo padaryta dėl bendrų veiksmų.

15Skundas netenkinamas.

16Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra administracinio-buitinio pastato, esančio ( - ), Vilniuje, savininkas. Pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į pastatą pagal 2006 m. rugsėjo 25 d. sutartį Dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo, sudarytą su UAB „ARDS“ ir UAB „Hansa lizingas“. Prieš perleidžiant minėtus pastatus, UAB „ARDS“ atliko jų rekonstravimo darbus, o 2006 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudaryta komisija surašė šio pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

172008 m. kovo 3-15 d. statybų ekspertas V. E. atliko šio statinio dalies techninę ekspertizę, kurios metu nustatė ir 2008 m. kovo 15 d. surašytame statinio dalies ekspertizės akte konstatavo, kad Administracinis pastatas turi defektus, dėl kurių viso statinio konstrukcija yra nestabili, nepatikima, todėl aptariamas statinys negali būti toliau naudojamas be sustiprinimo ar pilnos rekonstrukcijos. Tai, kad statinys neatitinka vieno iš šešių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų esminių statinio reikalavimų – statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, dėl ko yra iškilusi šio statinio griūties grėsmė, konstatavo ir pastato būklę vėliau tyrusios komisijos bei specialistai. UAB „Detalita“, atsižvelgdama į minėtas eksperto bei pastatą apžiūrėjusių komisijų rekomendacijas, pradėjo laikino pastato sutvirtinimo darbus ir rekonstrukciją. Pareiškėjo tvirtinimu, bendrai patirtos išlaidos pastato sutvirtinimui bei rekonstrukcijos darbams atlikti sudaro 286 784,11 Lt.

18Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarka civilinę bylą Nr. 2A-91/2011 pagal UAB „Detalita“ ieškinį atsakovams UAB „ARDS“ ir AB „Montuotojas, tretiesiems asmenims R. G. firmai, UAB „Linarsta“ dėl nuostolių atlyginimo, 2011 m. vasario 23 d. sprendimu priteisė UAB „Detalita“ naudai iš UAB „ARDS“ 286 784,11 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas konstatavo, kad UAB „ARDS“ perleido pareiškėjui netinkamos kokybės daiktą – pastatą, esantį ( - ), Vilniuje, todėl pagal sutartį turi atlyginti nuostolius.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus veiksmus asmenų, kurie sudarė sąlygas žalai kilti ar prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo , reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (c.b. Nr. 3K-3-764/2003, Nr.3K-7-59/2008). Visais atvejais , kai šie klausimai buvo netinkamai sprendžiami žemesnių instancijų teismuose, sprendimai buvo naikinami ir bylos grąžinamos nagrinėti iš naujo.

20Šiuo atveju pareiškėjas, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo išspręstas klausimas dėl ž-alos atlyginimo, vykdymo stadijoje, kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti patirtą žalą iš kito subjekto, kuris nebuvo įtrauktas į procesą bendros kompetencijos teisme.

21Kreipdamasis į teismą pareiškėjas paaiškino, kad iš UAB „ARDS“ pareiškėjo naudai priteisti nuostoliai realiai turtinių pareiškėjo praradimų nekompensuos, dėl ko pareiškėjas teikia skundą administraciniam teismui dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų (statybų valstybinę priežiūrą vykdančių subjektų) neteisėtų veiksmų bei neveikimo, vieno iš esminių statinio reikalavimų neatitinkantį pastatą pripažįstant tinkamu naudoti, atlyginimo. Pareiškėjo tvirtinimu, valstybė, atstovaujama statybų valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos, turėtų atsakyti kaip solidarinis skolininkas su UAB „ARDS“.

22Teismui pateiktas pastato Statybos leidimas Nr. 249/05-0096 (21005 03 30).Šiame leidime nurodoma, jog statinio ( - ), Vilnius, rekonstrukcijos su išplėtimu projektą rengė R. G. įmonė, pats G. nurodomas kaip projekto vadovas ir projekto vykdymo priežiūros vadovas; techniniu prižiūrėtoju nurodomas J. Z. . Atkreiptinas dėmesys, kad statytoju nurodoma ne tik UAB“ARDS“ , bet ir „Hanza Lizingas“.(t.3 b.l.77).

232004 11 01 tarp UAB“ARDS“ ir J. Z. pasirašytas susitarimas dėl techninės priežiūros. Šis susitarimas numatė, kad J. Z. įsipareigoja atlikti sandėlio ir gamybinio pastato ( - ), Vilnius, statybos darbų techninę priežiūrą (t.3 b.l.87).

24Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju J. Z. paaiškino, kad projektavo konstrukcinę dalį – ne tą, dėl kurios nagrinėjama byla. Neigė vykdęs techninio prižiūrėtojo funkcijas; kodėl pasirašė darbų statinio tinkamu naudoti akte kaip techninis prižiūrėtojas negali paaiškinti (t.1 b.l.20-25), (2013 05 09 posėdžio įrašas). Kodėl buvo nurodomas kaip techninis prižiūrėtojas Prašyme išduoti statybos leidimą (t.3 b.l.82), kodėl buvo surašytas Susitarimas dėl techninės priežiūros vykdymo (t.3 b.l.87), paaiškinti negalėjo.

25Teisminio nagrinėjimo metu buvo kviečiamas apklausai ekspertas B. E.. Pastarasis paaiškino, kad jo buvo prašoma nustatyti pastato vibracijos priežastį. Projektinių dokumentų neturėjo, nes užsakovas – Detalita jų neturėjo. Jam buvo pateikti tik kadastrinių matavimų duomenys. Atvykęs į pastatą stuktelėjo koja ir pastatas ėmė virpėti; vizualiai apžiūrint buvo keista, kad nesimato laikančiųjų konstrukcijų. Tyrimo metu ištyrė visą pastato konstrukciją ir vertina ją kaip avantiūristinę. Statybos metu visi defektai, kurie galėtų būti matomi, buvo uždangstyti, todėl vizualiai buvo labai sunku pastebėti trūkumus. Pastato išilginė siena yra tik pusės plytos storio siena, kuri yra nepakankama ir negali būti laikoma atramine, nes kelia griūties pavojų. Patvirtina savo išvadas, kad yra nepatikima konstrukcijos pirmojo aukšto perdanga, bei vietoje laikančiosios vidinės išilginės sienos įrengta mūrinė pertvara, todėl ir viso statinio konstrukcija yra nestabili, nepatikima, dėl ko statinys negalėjo būti naudojamas be sustiprinimo ar pilnos rekonstrukcijos. Statybos metu turi būti kontroliuojama statybos eiga. Techninis prižiūrėtojas visa tai turi prižiūrėti ir fiksuoti atliktų darbų žurnale. Techninę priežiūrą vykdantis asmuo privalo vykdyti projektą, reglamentas nenumato pareigos vertinti projektą. Komisija, kuri pripažino tinkamu naudoti statybą, privalėjo vykti į objektą ir apžiūrėti statinį, tad trūkumus privalėjo pastebėti; komisijos nariai negalėjo nepastebėti trūkumų. Jam projektas nebuvo pateiktas. Komisija privalėjo susipažinti su darbo brėžiniais, darbo eigos dokumentais. Reglamentas numato, kad komisijai visi šie dokumentai turi būti pateikti su reikiamais parašais, patvirtinančiais darbų užbaigimą; komisija tikrina ar visi statybos darbai baigti. Pareigos revizuoti projektą reglamentas komisijai nenumato. Nors visos konstrukcijos buvo uždengtos, komisijai privalėjo kilti įtarimas dėl netinkamos išilginės laikančiosios sienos. Ši siena buvo dirbtinai pastorinta: tinkuota žymiai storesniu tinko sluoksniu, nei tinkuojama paprastai, t.y. buvo sudaromas įspūdis, kad siena yra pakankamo storio. Jeigu komisijai kyla įtarimas, privalu skirti statinio ekspertizę. Viskas priklauso nuo komisijos narių kvalifikacijos – jeigu kvalifikacija yra tinkama, tai komisija negalėjo nepastebėti defektų. E. Z. elgesį įvardijo kaip dangstymą neatliktų darbų.(2013 05 09 posėdžio garso įrašas).

26Pirmosios instancijos teismas , pirmą kartą nagrinėjant šį skundą, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, nes pareiškėjui nuostoliai yra atlyginti priteisiant iš UAB „ARDS“ civilinėje byloje, todėl nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – patirtos žalos, nuostolių priteisimas iš valstybės institucijos reikštų pareiškėjo nepagrįstą praturtėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad valstybė negali atsakyti kaip solidarinis skolininkas, nes ji nedalyvavo civilinėje byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti ignoruojamas.

27Nagrinėjant apeliacinį skundą, LVAT pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar konkrečiu atveju valdžios institucijos – statybų valstybinę priežiūrą vykdančio subjekto aktas buvo teisėtas. Šioje byloje teismas turėjo nagrinėti, ar statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktų, galiojusių administracinio akto priėmimo metu ir reglamentavusių statybos užbaigimo procesą, reikalavimais, ar priimant šį aktą buvo tinkamai įvertintos įstatyme bei jo normas įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytos aplinkybės, ar buvo kitos šio administracinio akto teisėtumo sąlygos. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija galiojusi 2006 m. sausio 4 d. – 2006 m. spalio 31 d.) buvo nustatyta, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus.

28Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką apibrėžė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 05 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas (tuo metu galiojęs) Statybos techninis reglamentas (STR 1.11.01:2002). Šis reglamentas numatė kad pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bandymus ir padarius geodezines nuotraukas (Reglamento 17 p.). Pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Reglamento 11 punktas numatė, kad komisiją turėjo susidėti iš komisiją paskyrusios institucijos, savivaldybės administracijos, statytojo, projektuotojo (techninio projekto vadovo, darbo projekto vadovo, statinio architekto, projekto vykdymo priežiūros vadovo, valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos, sveikatos priežiūros tarnybos atstovų. Reglamento 15 punktas numatė, kad komisijai turėjo būti pateikiama statybos techninė ir vykdymo dokumentacija, išvardinta 3 priede (1. Patvirtintas projektas, nustatyta tvarka suderinti jo pakeitimai, statybos leidimas. 2. Darbo brėžiniai su pažymėtomis nuokrypomis nuo projekto (jeigu jos buvo). Pagrindinių ašių nužymėjimo aktai bei schemos. 3. Sklypo kontrolinė geodezinė nuotrauka, kurioje pažymėta statinių bei būdingų žemės paviršiaus taškų padėtis aukščio atžvilgiu ir plane. 4. Pagrindinių statinio konstrukcijų (pamatų duobių ir pamatų, karkaso, perdangų ir pan.) kontrolinės geodezinės schemos. 5. Inžinerinių tinklų (vamzdynų, kabelių, šulinių ir kt.) kontrolinės geodezinės nuotraukos. 6. Inžinerinių tinklų apžiūrėjimo ir išbandymo aktai. 7. Statinių technologinių linijų bei sumontuotų įrengimų išbandymo aktai.8. Statinių vidaus inžinerinių sistemų bei kitos įrangos išbandymo (techninės būklės patikrinimo) aktai.9. Paslepiamų darbų patikrinimo aktai. 10. Statybos produktų atitikties dokumentai. 11. Geriamo vandens kokybės tyrimo, projekte numatytų triukšmo, vibracijos, apšvietimo ir kitų matavimų dokumentai. 12. Statybos ir specialiųjų darbų žurnalai. 13. Projekte nurodytų metalo konstrukcijų suvirinimo, medienos antiseptinimo, medžio bei metalo konstrukcijų, ugniaatsparinimo darbų kokybės laboratorinių patikrinimų išvados.14. Statinio (išskyrus gyvenamuosius namus, visuomeninius pastatus ir statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas) techninis pasas. 15. Statinio kadastrinių matavimų byla.16. Užsakovo ir rangovo pasirašyti rangovo (rangovų, subrangovų) atliktų darbų rezultatų perdavimo priėmimo aktai.)

29Reglamento 16 punktas numatė, kad komisijos nariai (pagal kompetenciją) vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus 3 priede išvardytus dokumentus, pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumą naudoti. Komisija turi teisę atrankos būdu patikrinti statinio dalių, konstrukcijų, elementų, inžinerinių sistemų ir kt. atitiktį statytojo (užsakovo) pateiktiems dokumentams. Trūkstant Reglamento 3 priede išvardytų dokumentų, jiems neatitinkant nustatytų reikalavimų bei pastebėjus statinio neatitikimus šiems dokumentams, komisija pateikia statytojui (užsakovui) šių trūkumų ir neatitikimų sąrašą, pasirašytą komisijos narių ir komisijos pirmininko. Pašalinus sąraše išvardytus neatitikimus, statytojas suderina su komisija naują statinio pripažinimo tinkamu naudoti datą .

30Teismui pateiktas 2006 -08-02 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-1619, kuriame minimas statybos leidimas, minimas projektas, tačiau šie dokumentai nenurodomi akto prieduose.(t.1, b.l.22-25). Ar komisija turėjo kokius nors dokumentus, negalėjo paaiškinti ir atsakovo atstovė posėdžio metu; šie dokumentai nepateikti ir teismui. Kaip jau buvo minėta, projekto teigė nematęs ir ekspertas E. (buvo pateikti tik kadastriniai matavimai).

31Reglamentas nedviprasmiškai nustatė kas turi būti pateikta komisijai ir ką komisija privalo vertinti, kokį aktą privalo surašyti ir kokios formos. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad komisijai nebuvo pateikti statybos techninė ir vykdymo dokumentacija ir kitų reglamento numatyti priedai.

32Kaip jau buvo minėta, reglamentas nedviprasmiškai nustato, kad komisijos sudėtyje privalo dalyvauti techninis prižiūrėtojas . Pripažinimo tinkamu naudoti akte kaip techninis prižiūrėtojas nurodomas ir pasirašė J. Z.. Teisminio nagrinėjimo metu pastarasis negalėjo paaiškinti pagal kokį projektą vyko statybos remonto darbai, negalėjo pasakyti ar vykdyti statybos darbai atitiko projektą. Patvirtino pasirašęs Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, tačiau neigė vykdęs techninio prižiūrėtojo funkcijas; kodėl tuomet pasirašė kaip techninis prižiūrėtojas – paaiškinti negalėjo.

33Statybos leidime ir Pripažinimo tinkamu naudoti akte kaip projekto vykdymo priežiūros vadovas nurodomas R. G., tačiau teisminio nagrinėjimo metu pastarasis paaiškino nevykdęs šių funkcijų, nes su juo nebuvo pasirašyta sutartis dėl šių paslaugų teikimo. (t.1 b.l.20-26).

34Nurodytos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad Pripažinimo tinkamu naudoti procedūra vyko nesilaikant Reglamento nustatytos tvarkos, neatitiko reglamento reikalavimų, dėl ko nebuvo patikrinti ir nustatyti statybos, o gal ir projektavimo, darbų trūkumai, dėl kurių pareiškėjui vėliau buvo padaryta žala.

352012-09-10 LVAT nutartyje akcentuojamas dėmesys , kad pirmos instancijos teismas turėtų išanalizuoti aplinkybes ir pasisakyti dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo civilinės atsakomybės taikymo požiūriu, t.y. ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

36LR CK 3.333str.1d. numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei jų kokybę nustatančių, šiuo atveju – statybos norminių dokumentų reikalavimus. LR ABTĮ 58 str.2d. numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kaip minėta, pareiškėjas reiškė ieškinį UAB“ARDS“ , o priimtas sprendimas jau įsiteisėjęs. Lietuvos apeliacinis teismas, 2011-02-23 sprendime (c.b. Nr. 2A-91/2011) (t. b.l.148-162, 155) pasisakė, jog Teisių ir pareigų perleidimo sutarties 4.1 punkte nurodytas atsakovo UAB“ARDS“ patvirtinimas, kad pastatai yra tinkami naudoti pagal paskirtį, normaliai susidėvėję. Statybų ekspertas V. E. atlikęs iš atsakovo UAB „ARDS“ įsigyto administracinio-buitinio pastato techninės būklės įvertinimą, nustatė šio statinio paslėptus trūkumus, lemiančius vieno iš šešių LR statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų esminių statinio reikalavimų - statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo - pažeidimą. Remiantis LR statybos įstatymu, LR aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. Dl-455 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, LR aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, surašytame ekspertizės akte konstatuoti nurodyti defektai.

37CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje tokios nenurodytos – įprastus reikalavimus. Ieškovas, įsigydamas administracinį-buitinį pastatą, ketino jį naudoti pagal paskirtį savo ūkinei-komercinei veiklai vykdyti – prekiauti transporto priemonių atsarginėmis dalimis, pagalbiniais reikmenimis ir administracijos darbuotojams dirbti. Pagal anksčiau nurodytos teisės normos prasmę įprasti reikalavimai, keliami ieškovo įsigytam nekilnojamajam daiktui – statiniui (administraciniam-buitiniam pastatui), yra suprantami kaip galimybė naudotis juo pagal tiesioginę jo paskirtį, šiuo konkrečiu atveju – vykdyti jame nurodytą ūkinę-komercinę veiklą. Statybų ekspertas V. E. ekspertizės akte konstatavo, kad dėl nurodytų trūkumų yra statinio griūties grėsmė. Dėl statybų eksperto V. E. ekspertizės akte nurodytų priežasčių tolesnis pastato naudojimas neįmanomas, o ieškovas yra priverstas nutraukti bet kokį minėto pastato eksploatavimą ir savo veiklos jame vykdymą, t.y. nebegali naudoti įsigyto administracinio-buitinio pastato pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį, nes tai kelia realų pavojų pastate esančių žmonių gyvybei ir sveikatai. Atsakovo UAB „ARDS“ pagal teisių ir pareigų perleidimo sutartį perleistas ieškovui administracinis-buitinis pastatas iš esmės neatitinka jam keliamų bendrųjų kokybės reikalavimų.

38Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad minėtas statybų eksperto V. E. ekspertizės metu nustatytas pastato techninės būklės įvertinimas ir CK įtvirtinta pardavėjo pareiga pagal sutartį patvirtinti perleidžiamo daikto kokybę sudaro teisinį pagrindą pripažinti atsakovo UAB „ARDS“ neteisėtus veiksmus. Atsakovas UAB „ARDS“, būdamas pastato statybos-rekonstravimo darbų užsakovu, nevykdė (netinkamai vykdė) pareigą organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą ir kitas LR statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje statytojui (užsakovui) nustatytas pareigas bei netinkamai įgyvendino (neįgyvendino) CK suteikiamas užsakovui teises kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę ir pan. (CK 6.689 str.). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį įstatymu nustatytų pareigų nevykdymas ar veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo UAB „ARDS“ neteisėtų veiksmų buvimą ir tokiu būdu laikyti, kad egzistuoja viena iš keturių privalomų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėti atsakovo veiksmai.

39Prieš perleidžiant minėtus pastatus, atsakovas UAB „ARDS“ atliko jų rekonstravimo darbus. 2006 m. rugpjūčio 2 d. buvo surašytas šių pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. (101)11.4-1619. Pastatų pripažinimo tinkamais naudoti akte rangovu nurodyta AB „Montuotojas. Į bylą nepateikta įrodymų, kad UAB „ARDS“ kaip užsakovas būtų pareiškęs pretenzijas ar reikalavimus minėtų pastatų, esančių ( - ), Vilniuje, statybos, rekonstrukcijos rangovams dėl atliktų darbų trūkumų. Tokiu būdu UAB „ARDS“ prisiėmė atsakomybę dėl parduodamų minėtų pastatų kokybės.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009 yra nurodęs: „Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė: „Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto kokybės yra viena iš pardavėjo atsakomybę pašalinančių aplinkybių. Ją turi įrodyti pardavėjas. Trečiaisiais asmenimis yra laikomi asmenys, už kuriuos nei pirkėjas, nei pardavėjas neatsako. Jeigu pardavėjas parduoda pirkėjui daiktą, kurį pardavėjo užsakymu pagamino asmuo pagal sutartį su pardavėju, tai toks daikto gamintojas yra asmuo, kuris susijęs su pardavėju ir pagal CK 6.334 straipsnio 3 dalį nelaikomas trečiuoju asmeniu. Byloje įrodyta, kad trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Pardavėjas neįrodė, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo taisykles. Butas buvo pastatytas, jame sumontuoti langai ir balkonas pagal pardavėjo sutartis su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas pardavimui užsakė pastatyti butą, pardavė jį pirkėjui ir kaip pardavėjas pagal įstatymą suteikė kokybės garantiją, tai kasacinio skundo argumentai dėl daikto kokybės, pardavėjo atsakomybės už daikto kokybę, įrodinėjimo naštos paskirstymo teisiškai nepagrįsti.“

41Dėl nurodytų motyvų Lietuvos apeliacinio teismo minėtame sprendime konstatuojama, kad už padarytą žalą atsako daikto pardavėjas, o pretenzijos dėl rangovo atsakomybės yra nepagrįstos.

42Nurodyti motyvai ir šioje byloje leidžia daryti išvadą, jog UAB”Detalita” kaip pirkėjas gali reikšti pretenzijas pardavėjui; pastato pardavėjas (BUAB”ARDS” ) galėjo reikšti pretenzijas atsakovui šioje byloje dėl netinkamų veiksmų pripažįstant statinį tinkamu naudoti, tačiau to nedarė.

43Pareiškėją su BUAB”ARDS” sieja sutartiniai santykiai, kurių pagrindu buvo reiškiamos pretenzijos. Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos šiuo atveju sieja teisiniai santykiai su užsakovu - statinio pardavėju, bet ne su pareiškėju – statinio pirkėju. Teismas daro išvadą, jog civilinės atsakomybės taikymo požiūriu nėra teisinio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo ir atsakovo, ir pretenzijos dėl solidarinės atsakomybės netenkinamos, o skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

44Vadovaudamasis LR ABTĮ 85 – 87 str., 88 str.1d.1p.,teismas

Nutarė

45UAB“Detalita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

46Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis,... 2. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Detalita“ (toliau – ir... 3. Skunde nurodė, kad nuosavybės teise turi du pastatus, esančius ( - ),... 4. Administracinio pastato eksploatacijos metu, sienose, laikui bėgant, atsirado... 5. Nurodė, jog nedelsiant, po pastato defektų konstatavimo, 2008 m. balandžio... 6. Pareiškėjas teigė, jog teikia skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 7. Dėl priežastinio ryšio, UAB „Detalita“ nuomone, šiuo atveju tarp... 8. Nurodė, kad savo patirtą žalą yra įrodęs, jo naudai ši žala yra... 9. Atsakovas Lietuvos valstybę atstovaujanti Inspekcija, tiek atsiliepimu į... 10. Įstatymų leidėjas žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba... 11. Vertinant pareiškėjo pateiktus byloje dokumentus, atkreiptinas dėmesys, kad... 12. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti, ar buvo priežastinis... 13. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų... 14. Pareiškėjo atstovė teisminio nagrinėjimo metu išsakė nuomonę, kuri... 15. Skundas netenkinamas.... 16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra administracinio-buitinio pastato,... 17. 2008 m. kovo 3-15 d. statybų ekspertas V. E. atliko šio statinio dalies... 18. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarka civilinę bylą... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad... 20. Šiuo atveju pareiškėjas, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo... 21. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas paaiškino, kad iš UAB „ARDS“... 22. Teismui pateiktas pastato Statybos leidimas Nr. 249/05-0096 (21005 03... 23. 2004 11 01 tarp UAB“ARDS“ ir J. Z. pasirašytas susitarimas dėl techninės... 24. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju J. Z. paaiškino, kad... 25. Teisminio nagrinėjimo metu buvo kviečiamas apklausai ekspertas B. E..... 26. Pirmosios instancijos teismas , pirmą kartą nagrinėjant šį skundą,... 27. Nagrinėjant apeliacinį skundą, LVAT pasisakė, kad pirmosios instancijos... 28. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką apibrėžė Lietuvos... 29. Reglamento 16 punktas numatė, kad komisijos nariai (pagal kompetenciją)... 30. Teismui pateiktas 2006 -08-02 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.... 31. Reglamentas nedviprasmiškai nustatė kas turi būti pateikta komisijai ir ką... 32. Kaip jau buvo minėta, reglamentas nedviprasmiškai nustato, kad komisijos... 33. Statybos leidime ir Pripažinimo tinkamu naudoti akte kaip projekto vykdymo... 34. Nurodytos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad Pripažinimo... 35. 2012-09-10 LVAT nutartyje akcentuojamas dėmesys , kad pirmos instancijos... 36. LR CK 3.333str.1d. numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus,... 37. CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti... 38. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad minėtas statybų eksperto V. E.... 39. Prieš perleidžiant minėtus pastatus, atsakovas UAB „ARDS“ atliko jų... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje... 41. Dėl nurodytų motyvų Lietuvos apeliacinio teismo minėtame sprendime... 42. Nurodyti motyvai ir šioje byloje leidžia daryti išvadą, jog... 43. Pareiškėją su BUAB”ARDS” sieja sutartiniai santykiai, kurių pagrindu... 44. Vadovaudamasis LR ABTĮ 85 – 87 str., 88 str.1d.1p.,teismas... 45. UAB“Detalita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 46. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...