Byla A-822-1132-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Ilonai Kovger,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vytautui Zabielai,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Pajūrio regioninio parko direkcijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2009-01-22 sprendimą Nr. (5.1.22)-A5188 ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją per teismo nustatytą terminą perduoti J. K. detaliojo planavimo organizatoriaus pareigas ir teises rengiant teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą žemės sklype Nr. 119-2, kadastro Nr. ( - ), esančiame Klaipėdos rajone, Karklės kaime.

8Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005-07-22 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. priklausančiuose žemės sklypuose – sklype Nr. 119-1, kadastro Nr. ( - ), ir sklype Nr. 1119-2, kadastro Nr. ( - ), esančiuose Klaipėdos rajone, Karklės kaime, buvo vientisa sodyba, kurią sudarė 5 statiniai. Pažymėjo, kad jam žemės sklype Nr. 119-1 atkurta dalis buvusios sodybos, bet ne visa, kaip buvo nurodyta Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime. Tokiu būdu atsakovo 2009-01-22 priimtas sprendimas, kuriuo netenkintas prašymas perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų rengiant detalųjį planą žemės sklype Nr. 119-2, kadastro Nr. ( - ), nurodant, kad buvusios vientisos sodybos vietoje viename iš dviejų pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių sklypų (Nr. 119-1) jau yra atkurta sodyba su gyvenamuoju namu, nepagrįsta. Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 425 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-91 redakcija) Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento (toliau – ir reglamentas) 12.4 punkte nustatyta, kad esamose sodybose (ar buvusiose) gali būti statomi nauji statiniai ir didinimas sklypo užstatymo plotas (bet ne daugiau kaip 500 m2, išskyrus esamas ar buvusias didesnio užstatymo ploto sodybas) ir esamų pastatų tūris, išlaikant charakteringus architektūrinius statinio dydžius. Tiek minėtame Reglamente, tiek Saugomų teritorijų įstatyme nėra imperatyvios normos, draudžiančios atkurti buvusią sodybą, jei ji šiuo metu nėra viename žemės sklype.

9Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė skundo reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, nes dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo J. K. kreipėsi tris kartus, t.y. 2007-07-20, 2008-06-10 ir 2009-01-12. Į pirmuosius du prašymus jam buvo pateikti atsakymai: 2007-08-06 išvada Nr. 763 ir 2008-07-10 raštas, tačiau šių sprendimų jis neskundė, o 2009-01-12 pateikė papildomą prašymą, kuris analogiškas ankstesniems, ir tik dėl to, kad buvo praleidęs terminą skundui paduoti. Taip pat pažymėjo, kad pakeitus žemės sklypo paskirtį į kitą – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai – pareiškėjui neliks jokių kliūčių vykdyti dar vieno gyvenamojo namo statybas ir taip bus atkurta ne viena vientisa sodyba, o dvi atskiros sodybos su dviem gyvenamaisiais pastatais.

10Tretysis suinteresuoto asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ar buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovėse ar kituose planuose. Šiuo atveju J. K. priklausančiame žemės sklype Nr. ( - ) nėra jokių gyvenamojo namo buvimo faktą patvirtinančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006).

11Tretysis suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad pagal STR 1.01.09:2003 „statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.38 punkte įtvirtinta sodybos sąvoka – sodyba yra laikomas juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais), todėl nustatinėjant buvusios sodybos faktą, būtina nustatyti ir buvusio gyvenamojo namo faktą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-07-22 sprendimu buvo nustatyta, kad J. K. priklausančiuose –žemės sklypuose Nr. 119-1 ir 119-2 buvo vientisa sodyba.

12Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad neginčija Klaipėdos rajono apylinkės teismo nustatyto juridinio fakto, kad J. K. priklausančiuose žemės sklypuose Nr. 119-1 ir 119-2, esančiuose Klaipėdos rajone, Karklės kaime, buvo vientisa sodyba, tačiau nepriklausomai nuo to, kad buvusi sodyba – gyvenamasis namas ir jo priklausiniai – gali būti išsidėstę keliuose dabartiniuose sklypuose, atkurti buvusią sodybą galima tik tame žemės sklype, kuriame yra gyvenamasis namas, o ne bet kuris buvusios sodybos priklausinys – ūkinis pastatas (LAT 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6556/2006, 2007-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007). Pareiškėjas atkūrė buvusią sodybą žemės sklype nr. 119-1, kadastrinis Nr. ( - ), todėl kitame žemės sklype tos pačios statybos atstatyti negalima. Pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat netinkamai aiškina Reglamento 12.4 punktą kuriame kalbama apie galimybę statyti naujus statinius ar didinti žemės sklypo užstatymo plotą esamose ar buvusiose sodybose, t.y. kalbama apie viename žemės sklype esamą sodybą.

13II.

14Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

15Nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-07-22 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. priklausančiuose žemės sklypuose Nr. 119-1 ir 119-2 (kadastro numeriai ( - ) ir ( - )), esančiuose Klaipėdos rajone, Karklės kaime, buvo vientisa sodyba (b.l. 9). Pareiškėjui žemės sklypai 119-1 ir 119-2 suformuoti ir įregistruoti VĮ Registrų centre kaip atskiri vienetai – 0,15 ha ir 0,2240 ha žemės sklypai (b. l. 12 - 17). Gyvenamosios paskirties žemės sklype Nr. 119-1 (kadastro numeris ( - )) suplanuota detaliuoju planu sodybinio užstatymo teritorija penkiems statiniams, tame tarpe ir gyvenamajam namui, pagal istorinę pažymą (b. l. 40, 41, 93, c.b. Nr. 2-735-05/2005, b. l. 7 - 13). Ginčo dėl žemės sklypo Nr. 119-1 tarp šalių nėra. Pareiškėjas 2007-05-24 kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo žemės sklypui Nr. 119-2 (kadastrinis numeris ( - )), esančiam Karklės kaime, Klaipėdos rajone, nurodydamas planavimo tikslą pakeisti žemės sklypo paskirtį į kitą – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, nustatant sklypo tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentus (b. l. 38). Atsakovo 2007-08-06 išvada pareiškėjo prašymas dėl žemės sklypo Nr. 119-2 (kadastro numeris ( - )) paskirties keitimo netenkintas nurodant, kad 2005-07-22 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas įvykdytas, sodyba atkurta detaliuoju planu Nr. ( - ) (b.l. 37). Pareiškėjas 2008-06-10 pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl planavimo organizatoriaus teisių perdavimo žemės sklypui Nr. 119-2 (kadastro Nr. ( - )), nurodydamas, kad nesutinka su 2007-08-06 išvada ir prašo 2007-07-20 prašymą nagrinėti iš naujo (b.l. 36). Atsakovas 2008-07-10 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypui Nr. 119-2 (kadastro numeris ( - )), nes sklypas patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją, o buvusi vientisa sodyba su gyvenamuoju namu atkurta pareiškėjui priklausančiame žemės sklype Nr. 119-1 (kadastro numeris ( - )), esančiame Karklės kaime, Klaipėdos rajone (b. l. 35). Šis atsakovo sprendimas neapskųstas, atsakovo priimta 2007-08-06 išvada nenuginčyta. Pareiškėjas 2009-01-13 kreipėsi į atsakovą dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypui Nr. 119-2 (kadastro numeris ( - )), esančiame Karklės kaime, Klaipėdos rajone (b. l. 33 - 34). Atsakovas 2009-01-22 sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad žemės sklypas Nr. 119-2 (kadastro numeris ( - )) patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją ir buvusios vientisos sodybos vietoje viename iš dviejų nuosavybės teise priklausančių sklypų atkurta sodyba su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais (b. l. 32). Ginčas kilęs dėl žemės sklypo Nr. 119-2 (kadastro numeris ( - )), kuris patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną (b. l. 12-13).

16Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo (2001-12-04 Nr. IX-628) 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybiniuose parkuose, koks yra ir Pajūrio regioninis parkas, draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005-06-02 įsakymo Nr. D1-282 dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo 19 punkte nurodyta, kad gyvenamieji namai statomi (perstatomi, rekonstruojami) esamose gyvenvietėse ir tvarkymo plane nurodytose vietose. Naujų sodybų kūrimas galimas formuojant vienkiemius buvusių sodybų vietose bei tvarkymo plane pažymėtose vietose. Karklės etnokultūriniame draustinyje pagal detalųjį planą atkuriamas etnografiškai vertingas kaimas su visais jame buvusiais pastatais (tvarkymo plane buvusių sodybų vietos nenurodytos, taikoma bendra nuostata – atkurti kaimo pastatus buvusių sodybų vietose).

17Nustatė, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir prie prašymo pateiktą medžiagą, 2007 m. rugpjūčio 6 d. priėmė išvadą Nr. 763, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes sklypas Nr. 119-2 (kadastro numeris ( - )) patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją, kurioje nenumatyta gyvenamoji statyba, o pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-07-22 sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą sodyba atkurta detaliuoju planu Nr. ( - ) (b.l. 37). Ši išvada nenuginčyta. Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento 6 punkte nurodyta, kad buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas teismo sprendimu arba kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymas Nr. 425). Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09.2003 numatyta, kad sodyba yra laikomas juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas 2003-06-11 Nr. 289). Byloje esanti medžiaga patvirtina, ir pareiškėjas sutinka, kad sodyba atkurta buvusios sodybos vietoje žemės sklype Nr. 119-1 (kadastro numeris ( - )), kur stovėjo gyvenamasis namas su statiniais (civ. b. Nr. 2-735-05/2005, b.l. 6-17). Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypo Nr. 119-2 (kadastro numeris ( - )) teritorija buvo neapstatyta (civ. b. 2-735-05/2005, b.l.18-28).

18Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo nurodytas motyvas, kad Pajūrio regioninio parko reglamento 12.4 punkte nustatyta, kad esamose sodybose (ar buvusiose) gali būti statomi nauji statiniai ar didinamas sklypo užstatymo plotas (bet ne daugiau kaip 500 m2, išskyrus esamas ar buvusias didesnio užstatymo ploto sodybas) ir esamų pastatų tūris, išlaikant charakteringus architektūrinius statinio dydžius, teismo vertinimu, yra nepagrįstas, nes šiame punkte numatyta galimybė statyti naujus statinius ar didinti žemės sklypo užstatymo plotą esamose ar buvusiose sodybose, tai yra viename žemės sklype sodybą, kurioje stovėjo gyvenamasis namas.

19Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymo Nr. D1-239 dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo 21 punkte numatyta, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, rengiami tik išnagrinėjus tokio keitimo socialines, ekonomines ir aplinkosaugos pasekmes. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui turi pritarti savivaldybės taryba, o 22 punkte nustatyta, kad keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir rengti detaliuosius planus, formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose.

20Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 635 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo 7 punkte numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduodamos ir sutartis sudaroma, kai numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti (7.2 punktas). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę gali būti keičiama, jeigu toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies (miestų, miestelių) bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Savivaldybės administracijos direktorius sudaro sutartį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais ir sąlygomis bei šio Aprašo nustatyta tvarka; keisti bent vieną iš šių privalomų nustatytų žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, jeigu toks keitimas neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (7.4 punktas). Tuo atveju, kai žemės valdytojas ar naudotojas numato keisti bent vieną iš pirma nurodytų privalomų savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto detaliojo plano nustatytų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, keitimui būtinas atitinkamai savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimas.

21Teismas nustatė, kad žemės sklype Nr. 119-2 (kadastro numeris ( - )), esančiame Karklės kaime, Klaipėdos rajone, nėra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrame plane, taip pat specialiame plane keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir rengti detaliuosius planus, formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių statybai. Pareiškėjas nepateikė teismui savivaldybės tarybos pritarimo, kuris pagal teisės normas yra būtinas, norint pakeisti aukščiau nurodyto žemės sklypo paskirtį.

22Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skundžiamas teisės aktas –Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2009-01-22 sprendimas Nr. (5.1.22)-A5-188 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir įpareigoti atsakovą perduoti J. K. detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas rengti detalųjį planą žemės sklypui Nr. 119-2 (kadastro numeris ( - )), Karklės kaime, Klaipėdos rajone.

23III.

24Pareiškėjas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

25Nesutinka su teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 425 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-91 redakcija) patvirtintas Pajūrio regiono parko reglamentas numato galimybę statyti naujus statinius ar didinti žemės sklypo užstatymo plotą tik viename žemės sklype, kuriame buvo gyvenamasis namas. Reglamento nuostatos yra parengtos vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Nei Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nei kituose įstatymuose nenustatyta, kad buvusia sodyba laikomas tik tas žemės sklypas, kuriame buvo gyvenamasis namas, o ne visa buvusios sodybos teritorija, kurioje buvo ir gyvenamojo namo priklausiniai ar sodas. Jokiame norminiame akte nesutapatinamos sodybos ir gyvenamojo namo sąvokos. Įstatymų leidėjas nurodo, kad galima atstatyti buvusią sodybą, kai yra išlikę buvę statiniai ir (ar) sodų liekanos. Kiekviena iš šių sąlygų atskirai sukuria subjektinę teisę atstatyti žemės sklype buvusius sodybos statinius. Apelianto manymu, įstatymų leidėjas vartoja sąvoką „buvę statiniai“, taip pabrėždamas, kad sodyba nėra tik gyvenamasis namas. Be to, įstatymų leidėjas vartoja ir sodo sąvoką. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto dispoziciją, siekė apibrėžti buvusių sodybų atstatymo saugomose teritorijose teisines prielaidas. Taigi, įstatymas aiškiai numato, jog statinių statymas galimas būtent buvusiose sodybose. Kita vertus, net ir teismui nepagrįstai retrospektyviai pritaikius 2003 metų Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09.2003 numatytą sodybos sąvoką praėjusio šimtmečio pradžioje buvusiai sodybai apibrėžti, negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad sodybos atkūrimas galimas tik tame sklype, kuriame buvo gyvenamasis namas. Taip Reglamento 12.4 punkte nurodyta, kad esamose sodybose (ar buvusiose) gali būti statomi nauji statiniai ar didinamas sklypo užstatymo plotas (bet ne daugiau kaip 500 m2 išskyrus esamas ar buvusias didesnio užstatymo ploto sodybas) ir esamų pastatų tūris, išlaikant charakteringus architektūrinius statinio dydžius. Tiek šiuo teisės aktu, tiek Saugomų teritorijų įstatymu statybos saugomose teritorijose yra ribojamos tik vienu aspektu – buvusios sodybos ribomis, t. y. ribomis tos sodybos, kuri buvo iki sunaikinimo, o ne gyvenamojo namo buvimo vieta. Juk Reglamente ir Saugomų teritorijų įstatyme nėra nurodyta, kad statiniai gali būti statomi tik buvusių sodybų gyvenamųjų namų vietoje, kaip klaidingai traktuoja Klaipėdos apygardos administracinis teismas savo sprendime. Juk Saugomų teritorijų įstatymas 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato išimtį ir žemės sklypams (buvusių sodybų vietoje), kuriuose yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų ar nustatytas analogiškas juridinę reikšmę turintis faktas. Be to, tiek Reglamente, tiek Saugomų teritorijų įstatyme nėra imperatyvios normos, draudžiančios atkurti buvusią sodybą, jei ji šiuo metu nėra viename žemės sklype ir pan.

26Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-09-04 sprendime išdėstytais motyvais, kurių pagrindu pareiškėjo J. K. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismo prašo J. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008-08-12 dienos rašte Nr. V3-2.8.-2054 pateiktomis rekomendacijomis, teismo metu nustatinėjant buvusios sodybos faktą, būtina nustatyti ir buvusio gyvenamojo namo faktą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-07-22 sprendimu buvo konstatuota, kad J. K. priklausančiuose žemės sklypuose Nr. 119-1 ir 119-2, kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - ), esančiuose Klaipėdos rajone, Karklės kaime, buvo vientisa sodyba. Kadangi pareiškėjas pats pripažįsta, kad sodybos, kurios buvimo faktą jis nori nustatyti, gyvenamasis namas stovi kitame pareiškėjo sklype (Nr. 119-1), todėl prašo teismo J. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundo netenkinti.

28Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Ginčas kilęs dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. (5.1.22)-A5 188, kuriuo buvo atsisakyta perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo bei prašoma įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją per teismo nustatytą terminą perduoti J. K. detaliojo planavimo organizatoriaus pareigas ir teises rengiant teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą žemės sklype Nr. 119-2, kadastro Nr. ( - ), esančiame Klaipėdos rajone, Karklės kaime.

33Ginčo žemės sklypas, kuriame pareiškėjas siekia atstatyti sodybą, yra Klaipėdos rajone, Karklės kaime ir patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją, Karklės etnokultūrinį draustinį. Teisiniai santykiai dėl veiklos saugomose teritorijose reglamentuojami Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282, 19 punkte nustatyta, kad „gyvenamieji namai statomi (perstatomi, rekonstruojami) esamose gyvenvietėse ir tvarkymo plane nurodytose vietose. Naujų sodybų kūrimas galimas formuojant vienkiemius buvusių sodybų vietose bei tvarkymo plane pažymėtose vietose. Karklės etnokultūriniame draustinyje pagal detalųjį planą atkuriamas etnografiškai vertingas kaimas su visais jame buvusiais pastatais (tvarkymo plane buvusių sodybų vietos nenurodytos, taikoma bendra nuostata – atkurti kaimo pastatus buvusių sodybų vietose)“. Pažymėtina, kad minėtos nuostatos, kad Karklės etnokultūriniame draustinyje kaimo pastatai atkuriami buvusių sodybų vietose, yra iš esmės tapačios Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatoms, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintų Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.38 punkte nustatyta, kad sodyba yra laikomas juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Aiškindamas Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra konstatavęs, kad ypač vertingų vietovių įvairovė gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančių objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus; tokie ribojimai, draudimai gali būti taikomi inter alia ūkinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan.; ribojimai, draudimai, kuriais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą – viešąjį interesą, gali ir turi būti nustatomi visiems tokių objektų savininkams bei naudotojams; gali būti nustatyti ir tokie ribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra įsiterpiama į visų, taip pat ir privačių žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių savininkų, nuosavybės teises. Konstatuota ir tai, kad visi minėti ribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti, nevaržyti savininkų, kitų asmenų teisių labiau negu būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

34Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad tik konstatavus, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba, tai yra gyvenamasis namas su priklausiniais, šiame sklype būtų leistina pastatų statyba. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo žemės sklype Nr. 119-2 buvo gyvenamasis namas su priklausiniais.

35Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamą praktiką neįrodžius, kad sklype buvo gyvenamasis namas, nėra pagrindo išvadai apie sodybos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009), be to, nenustačius aplinkybės, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas, priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios, o toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009). Jei buvusios sodybos pastatai patenka į keletą skirtingų žemės valdų, buvusi sodyba gali būti atstatyta tik vienoje iš jų – toje kurioje buvo gyvenamasis namas ir pagrindiniai pastatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007, 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007).

36Atsižvelgdama į aukščiau minėtą teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ta aplinkybė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 22 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. priklausančiuose žemės sklypuose – sklype Nr. 119-1, kadastro Nr. ( - ), ir sklype Nr. 1119-2, kadastro Nr. ( - ), esančiuose Klaipėdos rajone, Karklės kaime, buvo vientisa sodyba, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės, nes pagal minėtu Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą sodyba atkurta buvusios sodybos vietoje žemės sklype Nr. 119-1 (kadastro numeris ( - )), kur stovėjo gyvenamasis namas su statiniais (civ. b. Nr. 2-735-05/2005, b.l. 6-17), o žemės sklypo Nr. 119-2 (kadastro numeris ( - )) teritorija buvo neapstatyta (civ. b. 2-735-05/2005, b.l.18-28).

37Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 425 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-91 redakcija), 12.4 punkto nuostata, kad esamose sodybose (ar buvusiose) gali būti statomi nauji statiniai ir didinimas sklypo užstatymo plotas (bet ne daugiau kaip 500 m2, išskyrus esamas ar buvusias didesnio užstatymo ploto sodybas) ir esamų pastatų tūris, išlaikant charakteringus architektūrinius statinio dydžius, atsižvelgiant į šio Reglamento 1 punktą, pagal kurį šis Reglamentas nustato specialius Pajūrio regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos jo teritorijoje reikalavimus bei apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumus, turi būti suprantamas taip, kad minėta nuostata detalizuoja Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 19 punkto nuostatas (nagrinėjamoje byloje aktualią minėto 19 punkto nuostatą, kad Karklės etnokultūriniame draustinyje atkuriami kaimo pastatai buvusių sodybų vietose).

38Dėl reikalavimo perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, pažymėtina, kad Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad savivaldybės administracijai įstatymo suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo, nėra absoliuti ir turi būti realizuojama įstatymų nustatytose ribose, o nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių, minėta sutartis privalo būti sudaroma (pvz., 2006 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–1114/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–1034/2007; 2008 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–47/2008; 2008 m. rugpjūčio 6 d, sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1414/2008; 2009 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556–476/2009). Viešojoje teisėje veikiantys administravimo subjektai diskrecijos teisę realizuoja teisės aktų nustatytose ribose, todėl atsakovas gali paneigti pareiškėjui įstatymu suteiktą teisę perimti detaliojo planavimo organizatoriaus teises tik remdamasis įstatyme (teisės akte) nustatytu pagrindu (2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–253/2007). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas tinkamai pagrindė savo atsisakymą perduoti pareiškėjui detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas.

39Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo J. K. apeliacinis skundas atmestinas.

40Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

42Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Ilonai Kovger,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vytautui Zabielai,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti... 8. Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005-07-22 sprendimu nustatė... 9. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą... 10. Tretysis suinteresuoto asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepimu... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 13. II.... 14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu... 15. Nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-07-22 sprendimu... 16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo... 17. Nustatė, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir prie prašymo... 18. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo nurodytas motyvas,... 19. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymo Nr. D1-239 dėl... 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 635 dėl detaliojo... 21. Teismas nustatė, kad žemės sklype Nr. 119-2 (kadastro numeris ( - )),... 22. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad... 23. III.... 24. Pareiškėjas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 25. Nesutinka su teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m.... 26. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį... 27. Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą... 28. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nesutinka... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Ginčas kilęs dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2009 m.... 33. Ginčo žemės sklypas, kuriame pareiškėjas siekia atstatyti sodybą, yra... 34. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad tik... 35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamą... 36. Atsižvelgdama į aukščiau minėtą teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad... 37. Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos... 38. Dėl reikalavimo perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus... 39. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė... 40. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 41. pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.... 42. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą... 43. Nutartis neskundžiama....