Byla e2-1240-436/2018
Dėl žalos, atsiradusios dėl teisės į įmanomai trumpiausią bylos nagrinėjimą pažeidimą, dėl neteisėto nuteisimo ir neteisėtų procesinių prievartos priemonių pritaikymo, priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant vertėjai V. J., ieškovui N. G. (N. G.), atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Kauno apygardos prokuratūros prokurorei S. G.

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl teisės į įmanomai trumpiausią bylos nagrinėjimą pažeidimą, dėl neteisėto nuteisimo ir neteisėtų procesinių prievartos priemonių pritaikymo, priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pripažinti, kad ieškovo atžvilgiu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalį ir ieškovo teisę į įmanomai trumpiausią bylos nagrinėjimo procesą; priteisti iš atsakovės 134 429,55 Eur turtinę žalą, t. y. 4 429,55 Eur išlaidas už teisinę pagalbą ir 130 000 Eur negautų pajamų; 130 000 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00078-10, 2010 m. gruodžio 20 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje. Valstybinė mokesčių inspekcija baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kurį grindė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento III Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus specialistų atliktu UAB „Lithops“ ūkinės finansinės veiklos tyrimu ir specialisto išvada Nr. (4.65)-86-36, nustačiusia, kad bendrovė valstybės biudžetui padarė 634 448 Lt (atitinka 183 748,84 Eur) PVM žalą. 2014 m. birželio 18 d. ieškovui buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2015 m. sausio 22 d. surašė ir perdavė teismui kaltinamąjį aktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2016 ieškovas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, išteisintas nustačius, kad ieškovas nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-190/2016 ieškovą pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Teismas taip pat visiškai tenkino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir priteisė padarytą 183 748,84 Eur dydžio turtinę žalą solidariai iš N. G. ir kitų nuteistųjų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, palikdamas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendį, konstatuodamas, kad ieškovo ir kitų nuteistųjų veiksmuose nėra BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų požymių. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl padarytų nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

6Ieškovas mano, kad jis nebuvo tinkamas subjektas pareikštam kaltinimui, jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir/ar prokuroras, vertindami pirminius duomenis apie ieškovo atliktus veiksmus, padarė esminę teisinio kvalifikavimo/vertinimo klaidą arba tyčinį veiksmą ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo veiksmuose buvo nusikalstamų veikų, dėl kurių turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, požymių. UAB ,,Lithops” bankroto bylos medžiaga paneigia baudžiamojoje byloje esančią specialistų išvadą apie tai, kad 2010 metais įmonė apskritai vykdė apmokestinamą veiklą bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 634 448 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Baudžiamojoje byloje įtariamuoju (kaltinamuoju) nebuvo įtraukta pati UAB ,,Lithops”. Be to, baudžiamojoje byloje be liudytojo parodymų nėra jokių įrodymų apie tai, kiek buvo gauta lėšų iš gėlių pardavimo, todėl civilinis ieškinys buvo grindžiamas tik prielaidomis. Pats ieškovo programos kūrimas arba įdegimas, neteisingų arba teisingų duomenų įvedimas į programą, kompiuterinės technikos priežiūra/administravimas, dvigubos ar trigubos buhalterijos vedimas savaime nėra uždrausta veikla ir tokiu būdu neįmanoma įmonei išvengti PVM mokėjimo, nes PVM apskaičiuojamas registruose ir PVM privalo apskaičiuoti atsakingi asmenys. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas nesuvokė, jog elgiasi neteisėtai, nesuprato, kad dėl jo veiksmų gali būti išvengta dalies pridėtinės vertės mokesčio į biudžetą sumokėjimo ir nenorėjo taip veikti (tai iš esmės nei kaltinamajame akte, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai nenagrinėta).

7Ieškovas dėl jam pareikštų kaltinimų buvo išteisintas ne dėl to, kad bylą nagrinėję teismai kitaip įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, jų reikšmę ir pakankamumą ieškovo kaltei dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ne dėl to, kad nebuvo įrodyta jam inkriminuota nusikalstama veika, ne dėl to, kad ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas veikas, o dėl to, kad apskritai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios instancijos ir kasacinės instancijos teismai ieškovui pareikštus kaltinimus laikė kaip akivaizdžiai prieštaringus, nepagrįstus faktiniais bylos duomenimis ir deklaratyvius. Ieškovo išteisinimo pagrindai leidžia konstatuoti valstybės pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimą, turėjusį esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, t. y. nepagrįstam baudžiamojo persekiojimo ieškovo atžvilgiu pradėjimui ir nuteisimui įsiteisėjusiu, tačiau vėliau kasacinio teismo panaikintu, apeliacinio teismo nuosprendžiu, taip pat jo teisės į įmanomai trumpiausią bylos nagrinėjimą pažeidimą, kas nulėmė ieškovo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, procesinės prievartos priemonės – laikinas sulaikymas nuo 2010 m. gruodžio 20 d. 11.20 val. iki 2010 m. gruodžio 21 d. 17.20 val., rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, ieškovui taip pat buvo taikyti nepagrįstai ir aiškiai pertekliniai, pažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principus.

8Ieškovo nuomone, vienas iš pagrindinių jam padarytos žalos lėmusių veiksnių yra ne tik tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino jo veiksmus, tačiau ir tai, kad baudžiamasis ieškovo persekiojimas truko nepateisinamai ilgai – nuo 2010 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., t. y. viso net 6 metai ir 5 mėnesiai arba 2 340 dienos, nors paties ieškovo veiksmai bei procesinis elgesys buvo tinkami viso proceso metu. Ikiteisminis tyrimas truko nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn., t. y. daugiau kaip 4 metus, teisminis bylos nagrinėjimas truko nepateisinamai nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. gegužės 16 d., t. y. beveik 2,5 metų. Toks bylos nagrinėjimas neatitiko „įmanomo trumpiausio“ nagrinėjimo reikalavimo.

9Dėl ieškovo atžvilgiu atlikto baudžiamojo persekiojimo, kuriame ieškovas buvo įtariamasis, kaltinamasis, o vėliau nuteistasis ir išteisintasis daugiau kaip 6 metus, taip pat dėl procesinių prievartos priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, laikino sulaikymo ir įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje, kratų, kas truko taip pat daugiau kaip 6 metus, ieškovas patyrė didžiulius ir negrįžtamus neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso ir jo baigties būseną, tai neigiamai veikė jo sveikatą ir emocinę būklę, netikrumą dėl savo ateities, savo ir šeimos būtinųjų poreikių užtikrinimo, reputacijos pablogėjimą, bendravimo, keliavimo po Lietuvą ir pasaulį, įsidarbinimo Lietuvoje ir užsienyje galimybių sumažėjimą, nes darbdaviai per darbo pokalbius apie ieškovą ir bylos aplinkybes buvo informuoti žiniasklaidos priemonių ir susidarę neigiamą nuomonę. Kartu ieškovas patyrė didžiulę neturtinę žalą, kuri atsirado dėl ieškovo reputacijos ir gero vardo viešo pažeminimo: tiek ieškovo baudžiamojo persekiojimo metu, tiek ir baudžiamajam persekiojimui pasibaigus, internete yra nemažai straipsnių su ieškovo vardu, pavarde ir nuotrauka, kuriose jis vaizduojamas neigiamai, t. y. kaip nusikalstamos grupės stambaus masto sukčius, aferistas ir pan., tuo pažeidžiant mano nekaltumo prezumpciją. Programiniam projektui „Forms“ buvo irgi padaryta negrįžtama reputacinė žala ir tiek pats ieškovas, tiek programa „Forms“ buvo viešai diskredituoti, klientai bijojo naudoti šią programą versle ir turėti su ieškovu su tuo susijusių reikalų, o tie, kurie rizikavo buvo irgi apkaltinti.

10Tokie neturtinės žalos atsiradimą patvirtinantys faktoriai, kaip ieškovo asmeninės ir dalykinės reputacijos, garbės ir orumo viešas pažeminimas, 6,5 metus trukęs nuolatinis stresas ir įtampa, dvasiniai išgyvenimai, labai daug laiko ir darbo skirta procesinių veiksmų atlikimui, yra subjektyvaus pobūdžio ir jų įrodinėjimas yra ypatingai sudėtingas, todėl ieškovo nuomone, šiuo atveju konstatavus neteisėtus veiksmus, iš esmės galima preziumuoti, jog dėl to automatiškai buvo patirta ir neturtinė žala, kuri vertinama 130 000 Eur. Materialinę žalą ieškovas sieja su trukdymu įsidarbinti, judėti, siekiant gauti didesnes pajamas, su galimybių realizuoti savo sukurtą programą, sumažėjimu: 300 Eur/mėn. – už baudžiamosios bylos vedimą; 1 000 Eur/mėn. – negautas darbo užmokestis dėl sugadintos reputacijos ir dėl keliones, gyvenimo ir darbo užsienyje galimybių sumažėjimo, kurio dydis įrodinėjamas bankroto administratoriaus darbo užmokesčio dydžiu; 400 Eur/mėn. – už dėl sugadintos reputacijos nevykdytą programos „Forms“ vystymą ir priežiūrą, kompiuterinės technikos priežiūrą potencialių klientų įmonėse. Iš viso – 130 000 Eur (po 20 000 Eur/metus x 6,5 metai). Ieškovas taip pat patyrė 4 429,55 Eur išlaidas už teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

11Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį patenkinti.

12Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas jo atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų (baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu vykdymą, procesinių prievartos priemonių taikymo) neteisėtumą grindžia tik ta aplinkybe, kad jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Nors ieškovas ir nurodo, kad jo atžvilgiu buvo neteisėtai pradėtas ir vykdytas ikiteisminis tyrimas, bei jo metu jo atžvilgiu nepagrįstai taikytos procesinės prievartos ir kitos procesinės priemonės – kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje), krata, laikinas sulaikymas, tačiau nepateikia konkrečių argumentų, pagrindžiančių veiksmų neteisėtumą, deklaratyviai nurodydamas, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas nepagrįstai, tinkamai neįvertinus ikiteisminio tyrimo duomenų, netinkamai vertinant jo veiksmus, procesinės prievartos priemonės jo atžvilgiu buvo taikytos nepagrįstai, jos buvo perteklinės, taikytos pažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principus. Pareiga įrodinėti šias aplinkybes tenka ieškovui, tačiau ieškovas nepateikia jokių motyvų, argumentų, nenurodo aplinkybių ir nepateikia duomenų, leidžiančių spręsti dėl ikiteisminio tyrimo ir viso baudžiamojo persekiojimo trukmės pagrįstumo, t. y. nepateikiama jokių įrodymų, kad baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu vyko pernelyg ilgai, todėl šis žalos atsiradimo pagrindas ieškinyje ne tik kad neįrodytas, bet ir nėra įrodinėjamas. Ieškovas nurodo, kad jam yra padaryta 134 429,55 Eur turtinė žala, kurią sudaro 4 429,55 Eur patirtos išlaidos už teisinę pagalbą ir 130 000 Eur – netektos pajamos. Patirtas išlaidas už teisinę pagalbą ieškovas grindžia konkrečiais dokumentais, įrodančiais gynėjams ir atstovams sumokėtas sumas, į šią sumą įtraukia ir išlaidas už ieškinio surašymą, tačiau proceso išlaidos negali būti laikomos žala, atsiradusia dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų veiksmų ir atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pagrindu. 130 000 Eur negautas pajamas ieškovas grindžia bankroto administratoriaus darbo apmokėjimo dydžiu, nurodydamas, jog tai yra iš esmės panašus darbas, tačiau nėra aišku, kuo pasireiškia jo kaip informacinių technologijų specialisto, programuotojo darbo ir apmokėjimo panašumas su bankroto administratoriaus. Be to, byloje nėra duomenų, kad baudžiamojo persekiojimo laikotarpiu ieškovas apskritai negavo jokių su darbine veikla susijusių pajamų. Pasisakant dėl neturtinės žalos dydžio atsakovės atstovė nurodė, kad neturtinės žalos atsiradimas negali būti grindžiamas ieškovo patirtais išgyvenimais ir praradimais, kadangi gali būti atlyginama tik neteisėtais veiksmais padaryta žala. Sprendžiant dėl galimybės atlyginti neturtinę žalą, padarytą ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmais ir vertinti jos dydį, būtina įrodyti veiksmų neteisėtumą. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė.

13Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir ieškovo reikalavimus prašė atmesti.

14Atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad išteisinamasis nuosprendis nėra besąlygiškas pagrindas taikyti valstybės deliktinę atsakomybę, todėl ieškovas privalo įrodyti kiekvieno iš procesinių veiksmų, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, neteisėtumą atskirai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją apie į valstybės biudžetą nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį, o D. A. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas. Darytina išvada, kad informacija, sąlygojusi baudžiamojo persekiojimo pradžią, buvo bent iš dalies pagrįsta, taigi, teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant tam pakankamo faktinio pagrindo, negalima. Baudžiamojo proceso kodeksas numato tik ribotas galimybes atlikti procesinius veiksmus prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, todėl turint pakankamai duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką ikiteisminis tyrimas privalėjo būti pradėtas ir tik jo metu buvo galima išsiaiškinti visas galimai padalytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nors ieškovas teigia, kad jis buvo neteisėtai sulaikytas, taip pat jam be pagrindo buvo skirtos kardomosios priemonės, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šių priemonių neteisėtumą, todėl pripažintina, kad šios aplinkybės nėra įrodytos. Ieškovo teiginiai dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės taip pat yra nepagrįsti, kadangi vien matematinė bylos trukmės išraiška savaime neįrodo per ilgai trukusio proceso. Ieškovas teigia, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas 2010 m. gruodžio 20 d., tačiau šia diena datuotas pranešimas apie įtarimą yra N. G. nepasirašytas, taigi, abejotina, ar įtarimas ieškovo atžvilgiu iš tiesų buvo pareikštas nurodytą dieną. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuo 2014 m. birželio 18 d. (bylose esančio pasirašyto pranešimo apie įtarimą įteikimo dienos) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo beveik 3 metai, todėl tokia proceso trukmė nelaikytina pažeidžiančia įstatymo reikalavimus. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad dėl įrodymų stokos nėra galimybės įvertinti visų atliktų procesinių veiksmų savalaikiškumo, tačiau papildomai pažymėtina, kad ekonominio pobūdžio nusikaltimai teismų praktikoje yra pripažįstami itin sudėtingais ir reikalaujančiais daug laiko tinkamam jų atskleidimui, todėl ir šiuo aspektu nesutiktina, kad baudžiamasis procesas vyko per ilgai. Ieškovas prašo priteisti 134 429,55 Eur turtinę žalą, susidedančią iš tariamai negauto darbo užmokesčio bei proceso išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, 130 000 Eur negautas pajamas ieškovas skaičiuoja remdamasis teorine galimybe išvykti iš šalies ieškant geriau apmokamo darbo, tačiau neįrodo, jog kitu atveju (nesant atitinkamų valstybės institucijų veiksmų) tokios pajamos būtų realiai gautos. Be to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžio matyti, kad ieškovas dirbo UAB „Pirk pigiau“, taigi, jo teisės gauti darbo užmokestį nebuvo suvaržytos. Kiti ieškovo teiginiai apie tariamai netinkamą valstybės institucijų veiklą, pvz.. nepareikštus įtarimus UAB „Lithops“, leidimą įmonei bankrutuoti pagal 2009 m. balansą, su tariamai negautomis pajamomis nėra susiję nei teisiniu, nei loginiu priežastiniu ryšiu. Taigi, ieškovui neįrodžius negautų pajamų realumo, šis reikalavimas yra atmestinas. Išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese taip pat nepatvirtina ryšio su baudžiamojoje byloje advokatų suteiktomis paslaugomis. Tuo trapu ieškovas, reikalaudamas atlyginti 130 000 Eur neturtinę žalą ne tik jos reikiama nepagrindžia, tačiau reikalauja ir neprotingai didelės sumos.

15Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašo jo netenkinti. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamas UAB „Lithops“ atsakomybės klausimas, todėl nebuvo pagrindo svarstyti juridinio asmens civilinės atsakomybės klausimo dėl nesumokėtų mokesčių. Trečiasis asmuo, atsikirsdamas į ieškovo keliamus klausimus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto kreditorinio reikalavimo UAB „Lithops“ bankroto byloje ir civilinio ieškinio sumos dydžio nesutapimo, nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo patvirtinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos 145 607,96 Lt finansinį reikalavimą. Ši suma buvo pripažinta pasibaigusia likvidavus juridinį asmenį. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas dėl 634 448 Lt PVM žalos, kuri nustatyta ikiteisminio tyrimo byloje surašytoje specialisto išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Lithops“ mokesčių administratoriui nebuvo pateikusi specialisto išvadoje tirto laikotarpio patikslintų PVM deklaracijų ir į tai, kad nebuvo atliktas UAB „Lithops“ mokestinis patikrinimas, kurio metu būtų įvertinta minėta specialisto išvada ir apskaičiuoti mokesčiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, į Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinį reikalavimą nebuvo įtraukta specialisto išvadoje nustatytos PVM žalos suma.

16Ieškinys atmestinas.

17Byloje kilo ginčas dėl prokuratūros ir teismo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas teigia, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo ir atlikimo, nepagrįsto procesinių prievartos priemonių jo atžvilgiu taikymo, pernelyg ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės, bylos nagrinėjimo vilkinimo, prokuratūros ir apeliacinės instancijos teismo nepakankamo atidumo ir rūpestingumo tiriant ir vertinant teisiškai reikšmingas baudžiamosios bylos aplinkybes bei įrodymus, akivaizdžiai netinkamu ir neteisingu teisės aiškinimu ir taikymu priimant apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinėje instancijoje. Ieškovas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek baudžiamojo persekiojimo, tiek procesinių prievartos priemonių taikymo nepagrįstumą, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teisėjų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos nevykdymą lemia faktas, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis reabilituojančiais pagrindais. Ieškovas patirtą žalą grindžia sumažėjusiomis galimybėmis įsidarbinti, realizuoti savo sukurtą programą bei patirtais nepatogumais ir išgyvenimais baudžiamojo proceso metu.

18Iš bylos duomenų bei prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-86-276/161-749-276/2015 duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00078-10 Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus tarnybinio pranešimo pagrindu gavus operatyvinę informaciją apie tai, jog UAB „Lithops“, kurios direktoriumi tuo metu buvo D. A., dalies įsigytos produkcijos (gėlių), pardavimo neapskaito ir atitinkamai išvengia mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (baudžiamosios bylos 1 t. b. l. 1-2). 2010 m. gruodžio 20 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ieškovą kaltinant tuo, kad jis vykdydamas UAB ,,Lithops” direktoriaus D. A. nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d., tyčia, suvokdamas savo veikos padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „Gebora“ ir UAB „Lithops“ veiklos, jos turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, vykdydamas direktoriaus ir darbuotojų neteisėtus nurodymus nuolat nefiksavo realių gėlių pardavimo kiekio ir kainos, UAB „Gebora“ ir UAB „Lithops“ buhalterinės apskaitos programoje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie parduodamų gėlių kiekį ir kainą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Gebora“ ir UAB „Lithops“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurį grindė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento III Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus specialistų atliktu UAB „Lithops“ ūkinės finansinės veiklos tyrimu ir specialisto išvada Nr. (4.65)-86-36, nustačiusia, kad bendrovė valstybės biudžetui padarė 634 448 Lt (atitinka 183 748,84 Eur) PVM žalą (baudžiamosios bylos 12 t. b. l. 3). Apklaustas įtariamuoju, ieškovas patvirtino, kad tobulino kompiuterinę programą „Forms“, kurią UAB „Lithops“ naudojo vedant buhalterinę apskaitą apgaulingai (baudžiamosios bylos 12 t. b. l. 9, 15).

192010 m. gruodžio 20 d. N. G. buvo laikinai sulaikytas (baudžiamosios bylos 12 t. b. l. 31-33), jam atlikta krata (baudžiamosios bylos 12 t. b. l. 34), 2010 m. gruodžio 21 d. paleistas (baudžiamosios bylos 12 t. b. l. 36), paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (baudžiamosios bylos 12 t. b. l. 37-38)

202014 m. birželio 18 d. ieškovui buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ieškovą kaltinant tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. veikdamas D. A. suburtoje organizuotoje grupėje, siekdamas vieningo tikslo, įgyvendamas D. A. sukurtą nusikalstamo sumanymo mechanizmą daryti kelis nusikaltimus, tarp jų vieną sunkų nusikaltimą, būdamas nusikalstamos organizuotos grupės vykdytoju ir veikdamas tiesiogine tyčia kartu su kitais organizuotos grupės nariais R. J., V. P., M. B., B. M., S. T., M. K., D. D., atliekant kiekvienam organizuotos grupės nariui priskirtą užduotį ir konkretų vaidmenį, apgaule juridinio asmens – UAB „Lithops” naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio – 183 748,84 Eur (634 448 litų) sumokėjimo; vykdydamas organizuotos grupės organizatoriaus D. A. nurodymą ir realizuodamas nusikalstamos veikos sumanymą ir mechanizmą, 2010 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje kompiuterinės programos „Excel“ pagrindu sukūrė kompiuterinę programą „Forms“, skirtą tvarkyti UAB ,,Lithops” neoficialią apskaitą ir kontroliuoti visas gaunamas pajamas, sukūrė individualius prisijungimo prie šios programos vardus ir kodus vartotojams, filtravimo pagal raktinius žodžius ir skaičius galimybę, galimybę prisijungti prie programos iš bet kokios vietos internetu, apmokė D. A. dirbti su programa - teisingai įvesti informaciją, atvaizduojančią ūkinius įvykius, neapskaitytus oficialioje UAB „Lithops“ apskaitoje, ir neapskaitytas gautas pajamas, ir ją įdiegė UAB ,,Lithops” kompiuteriuose, ir nurodytu laikotarpiu UAB ,,Lithops” patalpose, esančiose Meistrų g. 10, Vilniuje, vykdė šios programos administravimą ir techninę priežiūrą. Po ko, organizuotos grupės organizatorius D. A. suteikė asmeninius prisijungimo prie mano, N. G., sukurtos programos kodus organizuotos grupės nariams V. P., M. B., B. M., D. A. apmokė naudotis šia programa ir nurodė naudoti ją vykdant gėlių pardavimus, įrašant duomenis apie vykstančias ūkines operacijas, tarp jų apie pardavimus neišrašant privalomų apskaitos dokumentų-pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų; be to, veikdamas organizuota grupe su D. A., R. J., V. P., M. B., B. M., S. T., M. K., D. D., nurodytu laikotarpiu tyčia neįrašė, neapskaičiavo 183 748,84 Eur (634 448 litų) pardavimo pridėtinės vertės mokesčio, šio mokesčio nesumokėjo, tai yra apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 183 48,84 Eur (634 448 litų) mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, į UAB „Lithops“ apskaitą neįrašė 874 994,26 Eur (302 1180,17 litų) gautų pajamų, tai yra neįtraukė ūkinių operacijų, susijusių su UAB „Lithops“ turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, tai yra į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis ir juos pateikė mokesčių administratoriui, dėl ko buvo padaryta didelė 183 748,84 Eur (634 448 litų) žala valstybės biudžetui (baudžiamosios bylos 12 t. b. l. 22-29).

21Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2015 m. sausio 22 d. surašė ir perdavė teismui kaltinamąjį aktą (baudžiamosios bylos 14 t. b. l. 3-42). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2016 ieškovas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, išteisintas (baudžiamosios bylos 16 t. b. l. 1-82). Teismas nustatė, kad nors ieškovas N. G. ir suprato, kad jo tobulinama ir aptarnaujama kompiuterinė programa buvo skirta apgaulingai tvarkyti buhalteriją, jis nebuvo įmonės buhalteriu ir vadovu, todėl jo atlikti veiksmai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

22Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-190/2016 ieškovą pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir paskyrė jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmes subendrinus apėmimo būdu ieškovui paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas taip pat visiškai tenkino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir priteisė padarytą 183 748,84 Eur dydžio turtinę žalą solidariai iš N. G. ir kitų nuteistųjų (baudžiamosios bylos 17 t. b. l. 41-123).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, palikdamas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendį, konstatuodamas, kad ieškovo ir kitų nuteistųjų veiksmuose nėra BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų požymių. Teismas pažymėjo, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl padarytų nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (baudžiamosios bylos 18 t. b. l. 176-210).

24Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinio reikalavimą dėl žalos grindžia CK 6.272 straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybe už neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmus neteisėtai patraukiant ieškovą baudžiamojon atsakomybėn, neteisėtai taikant jam kardomąsias priemones, neteisėtai sulaikant, neteisėtai pritaikant procesinės prievartos priemones, neteisėtai nuteisiant ir pažeidžiant jo teisę į kuo greitesnį procesą. Teismo vertinimu ieškovas neįrodė teisėsaugos institucijų veiksmų, su kuriais siejo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, neteisėtumo bei visų privalomų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, įrodymais nepagrindė patirtų neigiamų pasekmių. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį iš esmės grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, kuriuo ieškovas buvo išteisintas ir kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi paliktas galioti, nurodydamas, kad tiek prokuratūra, kuri atliko ikiteisminį tyrimą, tiek ir teismas, kuris apeliacinėje instancijoje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko ieškovui buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

25Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įstatymų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, (CK 6.272 straipsnis) yra giežtoji – kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos.

26Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, kt.)

27CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta valstybės atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, todėl civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

28Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai). Kita vertus, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius ir civilinės teisės įstatymus.

29BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šios principinės baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos valstybės civilinės atsakomybės aspektu yra reikšmingos kaip teisėsaugos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos laikymosi matas.

30Dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo neteisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos

31Ieškovas teigia, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas bei vėliau taikytos procesinės prievartos priemonės (laikinas sulaikymas, krata, apribojimai) pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

32Ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarką detaliai reglamentuoja BPK, todėl norint konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, būtina nustatyti kokias BPK nuostatas pažeidė valstybės pareigūnai, pradėdami ikiteisminį tyrimą. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar įtarimų pareiškimas bei konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja BPK IV dalis, kurios 166 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Baudžiamąjį procesą ir konkrečiai ikiteisminį tyrimą reglamentuojančios normos ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir / ar prokurorus įpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimą, gavus duomenų apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iš tų duomenų iš karto yra aišku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymių.

33Šalių paaiškinimais, pateiktais byloje rašytiniais duomenimis, prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. liepos 26 d. gavus Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus tarnybinį pranešimą, kurio pagrindas buvo operatyvinė informacija apie tai, kad UAB „Lithops“, kurios direktoriumi tuo metu buvo D. A., dalies įsigytos produkcijos (gėlių), pardavimo neapskaito ir atitinkamai išvengia mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (baudžiamosios bylos 1 t. b. l. 1-2). Atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo pradėjimui veiksmus buvo sulaikyti ir apklausti visi su UAB „Lithops“ vadovu bendravę ir veikę asmenys, tarp jų ir ieškovas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pasiklausoma tarpusavyje bendravusių asmenų telefoninių pokalbių ir įtariant, kad UAB „Lithops“ vadovas subūrė organizuotą grupę, tarp kurios narių galimai galėjo būti ir ieškovas, bei išvengė didelės vertės piniginės prievolės mokėjimo į valstybės biudžetą, buvo sprendžiama dėl galimai susijusių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atitinkamai atliekant būtinus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus veiksmus (telefoninių pokalbių pasiklausymas, asmenų sulaikymas, kratos, apklausos, kita). Dėl privalomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo 2010 m. gruodžio 21 d. ieškovas buvo laikinai sulaikytas, jam paskirtas gynėjas, atlikta krata, ieškovas apklaustas pasirašytinai jam įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2014 m. birželio 18 d. ieškovui buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Ieškovas apklausos metu suprato kuo yra įtariamas, patvirtino, kad žinojo apie galimai neapskaitomą produkciją, nurodė, supratęs, kad UAB „Lithops“ vadovas siekia išvengti mokesčių mokėjimo ir nurodė padėjęs jam apskaityti atskiroje kompiuterinėje programoje produkciją, kuri yra pargabenama ir produkciją, kuriai išrašomos PVM sąskaitos faktūros bei apmokęs ja dirbti. Ikiteisminio tyrimo metu be ieškovo buvo kaltinti ir 2015 m. sausio 22 d. surašius kaltinamąjį aktą teismui perduoti dar septyni asmenys. Teismas sprendžia, kad iš nurodytų duomenų negalima daryti išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi visų įstatymais numatytų priemonių, kad pilnai, visapusiškai, teisingai ir objektyviai būtų atliktas ikiteisminis tyrimas, surinkti visi kaltę pagrindžiantys ir kaltę paneigiantys įrodymai.

34Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, vertinant įrodymų visumą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinius veiksmus, pripažintina, jog ieškovas nepagrindė savo teiginių apie įstatymo pažeidimus pradedant ikiteisminį tyrimą, neteisingą įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo nei faktinėmis aplinkybėmis nei įstatymo nuostatomis bei neįrodė, jog pareigūnų veiksmai vykdant ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu buvo neteisėti (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad neteisėtai, nepagrįstai jo atžvilgiu buvo pareikštas įtarimas, atmestinos kaip nepagrįstos teismui nenustačius, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas pažeidžiant BPK numatytus reikalavimus.

35Dėl apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos

36Kaip jau nurodyta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. teismo apkaltinamasis nuosprendis ieškovui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo panaikintas paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. išteisinamąjį nuosprendį, kuriame konstatuota, kad byloje nebuvo nustatyta padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuotos išvados pagrindžia Vilniaus apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą.

37Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

38Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas, sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika net asmens laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (įskaitant a punktą, kuriame nurodytas laisvės atėmimo atvejis, kai asmuo teisėtai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprendį) iš principo laikomas teisėtu, jeigu vykdomas pagal kompetentingo teismo sprendimą, o vėlesnė išvada, kad teismas padarė nacionalinės teisės klaidų priimdamas šį sprendimą, nebūtinai retrospektyviai turi neigiamos įtakos atitinkamo laisvės atėmimo laikotarpio teisėtumui. Dėl to Teismas nuosekliai atsisako tenkinti pareiškimus asmenų, kurie buvo nuteisti už nusikalstamas veikas ir skundžiasi dėl situacijos, kai apeliacinės instancijos teismas vėliau pripažino, kad sprendimas dėl jų nuteisimo ar bausmės buvo grindžiamas fakto ar teisės klaidomis (pvz., 2002 m. gegužės 30 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Tačiau tuo atveju, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo trūkumai yra šiurkštūs ir akivaizdūs, aiškiai neatitinka esminių pagal Konvenciją suteikiamų procesinių garantijų, toks sprendimas gali būti pripažįstamas neatitinkančiu bendrosios apsaugos nuo savivalės tikslo, įtvirtinto Konvencijos 5 straipsnyje, taigi šios nuostatos pažeidimas gali būti konstatuojamas (2013 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Yefimenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 152/04, § 101-111; 2002 m. kovo 21 d. sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 47679/99).

39Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs kasacinis teismas, panaikindamas apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje pakanka duomenų ieškovo dalyvavimui organizuotoje grupėje siekiant nuslėpti mokėtinus UAB „Lithops“ mokesčius valstybei, pagrįsti. Tačiau kasacinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, sprendė, kad nepaisant to, jog ieškovas N. G. dalyvavo įmonės vykdomoje prekių apskaitoje, t. y. suteikė ir pritaikė kompiuterinę programą šešėlinei apskaitai vykdyti. Be to jis suprato, kad jo tobulinama ir aptarnaujama kompiuterinė programa buvo skirta apgaulingai tvarkyti buhalteriją, ieškovui nesant įmonės buhalteriu ir vadovu, jo atlikti veiksmai pagal reiškiamą kaltinimą ieškovui baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Kasacinis teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus padarė išvadą, kad N. G. veiksmuose nėra BK 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų požymių. Kasacinis teismas papildomai pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamojo proceso nuostatas nesilaikydamas teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų, t. y. neaprašė už kokius veiksmus teisiamieji pripažinti kaltais, neaptarė įrodymų visumos, todėl šie pažeidimai laikyti esminiais sprendžiant dėl nuosprendžio galiojimo ir teisėtumo. Ieškovas mano, kad vien ši aplinkybė leidžia spręsti apie tai, kad yra įrodyta apeliacinės instancijos teismo neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais nurodydamas, kad baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimas galėtų būti pripažintas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė tik tuo atveju, jei ši klaida būtų turėjusi esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). Ginčo atveju nustačius, kad kasacinis teismas apkaltinamąjį nuosprendį pirmiausia panaikino dėl kitokio įrodymų vertinimo iš jų viseto spręsdamas, jog N. G. veiksmuose nėra jam inkriminuojamų nusikaltimų požymių, laikytina, kad kiti proceso teisės pažeidimai, kuriuos padarė apeliacinės instancijos teismas, neturėjo esminės ir lemiamos reikšmės ieškovo teisių pažeidimui.

40Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog išteisinamojo teismo nuosprendžio palikimas galioti nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos apkaltinamąjį nuosprendį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga.

41Dėl baudžiamojo proceso trukmės

42Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodo dar vieną ieškinio reikalavimo teisinį pagrindą – per ilgą bylos nagrinėjimą. Ieškovas teigia, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu truko nuo 2010 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., t. y. viso net 6 metai ir 5 mėnesiai arba 2 340 dienos, nors paties ieškovo veiksmai bei procesinis elgesys buvo tinkami viso proceso metu. Ikiteisminis tyrimas truko nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn., t. y. daugiau kaip 4 metus, teisminis bylos nagrinėjimas truko nepateisinamai nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. gegužės 16 d., t. y. beveik 2,5 metų. Toks bylos nagrinėjimas ieškovo vertinimu neatitiko „įmanomo trumpiausio“ nagrinėjimo reikalavimo.

43Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką. EŽTT pabrėžta, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Stögmüller prieš Austriją, peticijos Nr. 1602/62, § 5). Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimą), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas. Pažymėtina, kad asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

44Nurodytina, kad reikalavimas atlikti baudžiamąjį procesą per įmanomai trumpesnį laiką, reiškia jį atlikti per laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, pateikimo iki galutinio sprendimo dėl pareikštų kaltinimų priėmimo. Kaip jau aptarta, įtarimas ieškovui įteiktas 2010 m. gruodžio 20 d., kaltinamasis aktas surašytas 2015 m. sausio 22 d. Teismas sutinka su atsakovės Generalinės prokuratūros atstovės nuomone, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko 4 metus ir 33 dienas, tačiau atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą nelaikytinas nepateisinamai ilgu, kadangi jokių delsimo laikotarpių (visiško neveikimo) iš bylos medžiagų nenustatyta. Vilniaus miesto apylinkės teismui byla buvo perduota 2015 m. sausio 23 d. Teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko nepilnai 13 mėnesių, o apeliacinis ir kasacinis procesas truko taip pat apie 13 mėnesių.

45Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikštų kaltinimų priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas, asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys, valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui. Kasacinis teismas teismų praktikoje pabrėžia, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo.

46Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas nors ir nebuvo itin intensyvus, tačiau tyrimo veiksmai buvo atliekami ir duomenys įtariamųjų kaltei pagrįsti buvo renkami viso ikiteisminio tyrimo metu, nusikalstamų veikų padarymu buvo įtariama organizuota žmonių grupė, be to įtariama dėl finansinių nusikaltimų, kurie pripažintini kaip sudėtingi tyrimo ir išaiškinimo prasme. Be to, nors ieškovas nurodo, jog ikiteisminis tyrimas vyko nepateisinamai ilgai, tačiau nepateikia konkrečių įrodymų ir paaiškinimų, kokie veiksmai buvo atlikti netinkamai ar ne laiku. Teismas pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog 2010 m. liepos 26 d. pradėjus ikiteisminio tyrimo veiksmus (realiai ieškovo teises galėjo suvaržyti tik ikiteisminio tyrimo procesas, nuo jam pareikšto įtarimo 2010 m. gruodžio 20 d.), buvo nuolat tęsiamas tokius veiksmus atitinkamai motyvuojant: 2011 m. kovo 30 d. pratęstas iki 2011 m. liepos 1 d. 2) 2011 m. birželio 30 d. pratęstas iki 2011 m. lapkričio 1 d.; 3) 2011 m. spalio 28 d. pratęstas iki 2011 m. vasario 1 d.; 4) 2012 m. vasario 2 d. pratęstas iki 2012 m. birželio 1 d.; 5) 2012 m. gegužės 30 d. pratęstas iki 2012 m. rugsėjo 1 d., 6) 2012 m. rugpjūčio 28 d. pratęstas iki 2012 m. gruodžio 1 d.; 7) 2012 m. lapkričio 28 d. pratęstas iki 2012 m. kovo 1 d.; 8) 2013 m. vasario 28 d. pratęstas iki 2013 m. gegužės 1 d.; 9) 2013 m. liepos 31 d. pratęstas iki 2013 m. spalio 1 d.; 10) 2013 m. spalio 1 d. pratęstas iki 2013 m. gruodžio 1 d.; 11) 2013 m. gruodžio 1 d. pratęstas iki 2014 m. kovo 1 d.; 11) 2014 m. vasario 28 d. pratęstas iki 2014 m. gegužės 1 d.; 12) 2014 m. birželio 30 d. pratęstas iki 2014 m. rugsėjo 1 d.; 13) 2014 m. spalio 31 d. pratęstas iki 2015 m. sausio 1 d. (baudžiamosios bylos 1 t. b. l. 8-21). 2010 m. liepos 27 d., 2010 m. spalio 25 d., 2010 m. gruodžio 14 d. prašymais siekiama taikyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (baudžiamosios bylos 1 t. b. l. 30-37, 38-40, 41-43, 44-46, 47-49,50-52, 53-55, 5777, 89-91, 92-94, 95-97, 98-100, 101-103, 104-106, 107-109, 110-127, 128-130, 131-134). 2010 m. gruodžio 15 d., 2010 m. gruodžio 20 d., 2010 m. gruodžio 31 d. buvo atliekamos kratos (baudžiamosios bylos 2 t. b. l. 108-185, 3 t. b. l. 1-168, 4 t. b. l. 1-151, 7 t. b. l. 115-135, 136-153, 158-199). 2010 m. gruodžio 20 d., 2011 m. gegužės 19 d. buvo reikalaujami dokumentai (baudžiamosios bylos 5 t. b. l. 1-4, 7-11). 2011 m. balandžio 7 d. parengta užduotis atlikti dokumentų tyrimą (baudžiamosios bylos 5 t. b. l. 15-16). 2012 m. lapkričio 30 d. gautos specialistų išvados (baudžiamosios bylos 5 t. b. l. 17-190, 6 t. b. l. 1-190, 7 t. b. l. 1-89). Vykdyta kompiuterio apžiūra, reikalauti duomenys apie deklaracijas, atliktos daiktų apžiūros, reikalauti banko sąskaitos išrašai, apžiūrėta programa „Forms“ (baudžiamosios bylos 7 t. b. l. 90-100, 154-157, 8 t. b. l. 1-200, 9 t. b. l. 1-200, 10 t. b. l. 1-94). 2010 m. gruodžio 20 d., 2011 m. kovo 29 d. apklausti liudytojai (baudžiamosios bylos 10 t. b. l. 93-120). 2010 m. gruodžio 20 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2010 m. gruodžio 30 d., 2011 m. kovo 21 d., 2014 m. birželio 23 d., 2014 m. lapkričio 17 d., 2014 m. liepos 21 d. įteikti įtarimai, apklausti įtariamieji (baudžiamosios bylos 11 t. b. l. 1-148, 12 t. b. l. 1-38, 74-190, 13 t. b. l. 1-128). 2015 m. sausio 22 d. surašytas kaltinamasis aktas (baudžiamosios bylos 14 t. b. l. 3-42).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsižvelgiant į bendrą proceso ir atskirų stadijų trukmę, procesinių delsimų nebuvimą, priežastis, dėl kurių buvo pratęsiamas ikiteisminio tyrimo terminas, atidėti teismo posėdžiai (liudytojų apklausos, gynėjo nedalyvavimas), sprendžia, kad byloje įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas nebuvo pažeistas.

48Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teisme bylos nagrinėjimas užtruko dėl liudytojų gausos, gynėjo nedalyvavimo teismo posėdyje, papildomų dokumentų apie kaltinamuosius charakterizuojančią medžiagą pateikimo, tačiau byla iš esmės buvo išnagrinėta per 4 teismo posėdžius; apeliacinėje instancijoje teismo posėdis buvo atidėtas dėl vieno iš kaltinamųjų gynėjo negalėjimo dalyvauti, tačiau byla buvo išnagrinėta per 2 teismo posėdžius; kasacinis teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka ir išnagrinėjo viename teismo posėdyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindų konstatuoti, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl teismo veiksmų. Todėl darytina išvada, kad tiek tyrimo institucijose, tiek teisme byla buvo išnagrinėta per optimalų laiką, kiek tai leido bylos sudėtingumas, esant septyniems įtariamiesiems dėl penkių nusikalstamų veikų bendrininkaujant, kai jiems nebuvo taikytos procesinės prievartos priemonės ir ikiteisminis tyrimas iš esmės nebuvo vilkinamas, o procesas užsitęsė dėl sudėtingo bylos dalyko.

49Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad pagrindas pareikšti ieškovui įtarimus buvo, baudžiamasis procesas nebuvo vilkinamas ir neužtruko pernelyg ilgai, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atitinkamai konstatavus, kad ieškovas šioje byloje neįrodė bylą tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų neteisėtų veiksmų, valstybei neatsiranda ir pareiga atlyginti ieškovo nurodomą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl teismas ieškinio argumentų dėl žalos dydžio neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Nutarė

51ieškinį atmesti.

52Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Gitanai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė... 5. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 6. Ieškovas mano, kad jis nebuvo tinkamas subjektas pareikštam kaltinimui, jis... 7. Ieškovas dėl jam pareikštų kaltinimų buvo išteisintas ne dėl to, kad... 8. Ieškovo nuomone, vienas iš pagrindinių jam padarytos žalos lėmusių... 9. Dėl ieškovo atžvilgiu atlikto baudžiamojo persekiojimo, kuriame ieškovas... 10. Tokie neturtinės žalos atsiradimą patvirtinantys faktoriai, kaip ieškovo... 11. Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose... 12. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė... 13. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus... 14. Atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu su ieškiniu... 15. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. Byloje kilo ginčas dėl prokuratūros ir teismo veiksmais padarytos turtinės... 18. Iš bylos duomenų bei prijungtos baudžiamosios bylos Nr.... 19. 2010 m. gruodžio 20 d. N. G. buvo laikinai sulaikytas (baudžiamosios bylos 12... 20. 2014 m. birželio 18 d. ieškovui buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie... 21. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2015 m.... 22. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinio reikalavimą dėl žalos grindžia CK... 25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įstatymų,... 26. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi... 27. CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta valstybės atsakomybė už žalą,... 28. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali... 29. BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra... 30. Dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo... 31. Ieškovas teigia, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas bei... 32. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarką detaliai reglamentuoja BPK, todėl... 33. Šalių paaiškinimais, pateiktais byloje rašytiniais duomenimis, prijungtos... 34. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, vertinant įrodymų visumą bei... 35. Dėl apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumo,... 36. Kaip jau nurodyta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. teismo... 37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar... 38. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo... 39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs... 40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog išteisinamojo... 41. Dėl baudžiamojo proceso trukmės... 42. Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą valstybei dėl turtinės ir neturtinės... 43. Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 44. Nurodytina, kad reikalavimas atlikti baudžiamąjį procesą per įmanomai... 45. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma,... 46. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas nors ir nebuvo... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT... 48. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teisme bylos nagrinėjimas užtruko... 49. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad pagrindas pareikšti... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 51. ieškinį atmesti.... 52. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...