Byla e2A-1375-577/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė B. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 4 763,67 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas.

81.1. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. liepos 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo pareikšti įtarimai UAB „( - )“ direktoriui ir kitiems asmenims. Ieškovė, kuri šioje įmonėje dirbo pardavėja, 2010 m. gruodžio 21 d. apklausta kaip liudytoja. Ieškovei nebuvo išaiškinta, kad jos duodami parodymai vėliau gali būti panaudoti prieš ją, pareiškiant įtarimus. Praėjus ketveriems metams, be jokių papildomų duomenų apie ieškovės galimą dalyvavimą darant tiriamus nusikaltimus, prokuroras 2014 m. liepos 8 d. pareiškė įtarimus ieškovei. Ieškovė tą pačią dieną davė parodymus, kurie iš esmės nesiskyrė nuo 2010 m. gruodžio 21 d. duotų parodymų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. ieškovę išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir- VMI) 183 748, 84 eurų ieškinį jos atžvilgiu atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. panaikino pirmos instancijos teismo nuosprendį ir ieškovę pripažino kalta dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, dalyvavimo organizuotoje nusikalstamoje grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 3 dalis), paskyrė ieškovei 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą 2 metams, įpareigojo bausmės laikotarpiu, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų. Taip pat tenkino civilinį ieškinį ir solidariai su kitais nuteistaisiais priteisė iš ieškovės 183 748,84 Eur turtinės žalos. Antstoliai ieškovės atžvilgiu pradėjo išieškojimą. 2017 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovę išteisino ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

91.2. Ieškovė teigia, kad neteisėti veiksmai jos atžvilgiu pasireiškė nepagrįstu ir neteisėtu ikiteisminio tyrimo jos atžvilgiu pradėjimu, vertimu parodymus duoti prieš save, kardomosios priemonės paskyrimu, laikinu turto disponavimo apribojimu, neteisėtu nuteisimu. Pasak ieškovės, tyrimą kontroliavęs, kaltinimą palaikęs, apeliacinį skundą surašęs prokuroras ir apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso kodekso įstatymą (BPK 1 straipsnį, 2 straipsnį, 20 straipsnį, 21 straipsnį, 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį, 331 straipsnio 2 dalį). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos nuosprendis, dėl netinkamai taikyto BPK 24 straipsnio 3 ir 4 dalių, 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 3 dalies nuostatų, taip pat dėl padarytų esminių pažeidimų taikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 1, 2 punktų, 311 straipsnio 1, 2 dalių negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

101.3. Prašomą priteisti 4 763,67 Eur turtinę žalą sudaro ieškovės išlaidos teisinei pagalbai.

111.4. Reikalavimą priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą ieškovė grindė tuo, kad nuo įtarimų pareiškimo iki išteisinimo (2014 m. liepos 8 d. iki 2017 m. gegužės 16 d.) dėl netinkamai taikyto baudžiamojo proceso įstatymo ir tuo pagrindu pareikšto nepagrįsto įtarimo, kaltinimo ir nuteisimo, ieškovės įvardijimo – organizuotos nusikaltėlių grupės nare, ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą, prarado nepriekaištingą reputaciją. Tą patį patyrė ir jos šeimos nariai. Ieškovė buvo kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu sunkinančiomis aplinkybėmis, kurio sankcija susijusi su laisvės atėmimu. Tai sukėlė itin didelę nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus ir stresą. Apie ieškovei pareikštus kaltinimus sužinojo jos aplinkos žmonės, artimieji, kaimynai. Žiniasklaidos priemonės plačiai aprašė pareikštus kaltinimus, ieškovė buvo parodyta video reportaže, buvo padaryta jos nuotraukų. Ieškovė ir jos šeima patyrė visuotinį išankstinį visuomenės smerkimą, privalėjo ieškotis kitos darbo vietos. Ieškovė išgyveno stresą ir dėl finansinių sunkumų, neturėjo darbo, gynėjui mokėjo už teisines paslaugas, jaudinosi dėl civilinio ieškinio, taikyto turto arešto. Ieškovė išgyveno nepasitikėjimą ir nusivylimą ikiteisminį tyrimą atlikusiais pareigūnais, prokurorais, Vilniaus apygardos teismu.

122.

13Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad procesinių veiksmų neteisėtumui konstatuoti nepakanka aplinkybės, kad ieškovės atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Ieškovės, kaip liudytojos, apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai tuo metu neturėjo duomenų apie galimą ieškovės dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, todėl nebuvo pagrindo apklausti ją specialiąja liudytoja. Tai, kad nurodytu laikotarpiu ieškovės atžvilgiu nebuvo taikytos procesinės prievartos priemonės, nereiškia, kad ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nebuvo gauta procesines prievartos priemones taikant kitų asmenų atžvilgiu ar atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Iš 2014 m. spalio 15 d. prokuroro nutarimo ieškovei skirti kardomąją priemonę matyti, jog tai, kad ieškovė galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, leido manyti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: liudytojų parodymai, kitų įtariamųjų parodymai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar ikiteisminį tyrimą kontroliavę prokurorai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo ikiteisminį tyrimą, jo metu nepagrįstai ar neproporcingai taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir kardomąją priemonę. Ieškovei paskirta viena iš švelniausių kardomųjų priemonių; jai nustatyti suvaržymai buvo pagrįsti ir proporcingi tiek įtarimų sunkumui, tiek gresiančiam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Ieškovė buvo išteisinta dėl kitokio įrodymų vertinimo. Kasacinio teismo nutartyje nėra konstatuotos aplinkybės, kurios civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus ir klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas. Atsakovės manymu, ieškovė neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų egzistavimo fakto, nepagrindė neturtinės žalos realaus atsiradimo fakto, taip pat negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir tariamos neturtinės žalos egzistavimo. Ieškinyje nėra pagrįsta nė viena iš būtinųjų sąlygų atsakovės - Lietuvos valstybės - civilinei atsakomybei kilti.

143.

15Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė su juo nesutinkanti. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės nurodyti motyvai dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo pradėjimo yra nepagrįsti, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybės buvo išnagrinėtos baudžiamojoje byloje ir vienas iš kaltinamųjų buvo nuteistas. Ieškovė dalyvavo neteisėtoje įmonės veikloje ir savo veiksmais padėjo UAB „( - )“ išvengti mokestinės prievolės. Pažymėjo, kad net jei ir kilo žala, dėl jos kalta ir pati ieškovė. Mano, jog yra pagrindas konstatuoti mišrią kaltę ir taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaitės, - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Ieškovė nėra įrodžiusi išlaidų, kurias prašo priteisti kaip turtinę žalą, realumo. Byloje nėra duomenų, kokiu laikotarpiu ir kokios konkrečiai atstovavimo paslaugos buvo suteiktos, advokato suteiktos teisinės paslaugos nedetalizuotos, o pateikti dokumentai, patvirtinantys tik patį pinigų sumokėjimo faktą.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

184.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei B. M. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 4 263,67 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 492 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

205.

21Teismas sprendė, kad aplinkybė dėl pagrindo pareikšti ieškovei įtarimus buvimo byloje yra įrodyta; taip pat sutiko, kad aplinkybės, kuriomis vykdyta ieškovės kaip liudytojos apklausa 2010 m. gruodžio 21 d. kelia abejonių dėl apklausos atitikimo baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms (BPK 183 straipsnis). Pažymėjo, jog ypač svarbu tai, kad jau apklausiant ieškovę liudytoja 2010 m. gruodžio 21 d., nusikalstama schema, įgalinusi ieškovės darbdavį nesumokėti mokesčių valstybei, ikiteisminį tyrimą nuo 2010 metų vasaros vykdžiusiems pareigūnams ir prokurorui buvo žinoma. Iki apklausiant liudytoja ieškovę, iš kitų asmenų paaiškinimų buvo aiškus ieškovės vaidmuo šioje schemoje. Naujų įrodymų apie ieškovės indėlį į nusikalstamą veiką nebuvo gauta iki 2014 m. birželio 23 d., kuomet jai pareikštas įtarimas. Teismas nepagrįstais laikė Generalinės prokuratūros atstovo argumentus, kad įtarimams ieškovei pareikšti reikėjo laukti, kol bus atlikta duomenų bazės apžiūra ir dėl jos turinio pateikta specialisto išvada, kadangi šiais veiksmais taip pat naujų faktinių aplinkybių apie ieškovės galimą nusikalstamą veiką nenustatyta, tuo tarpu tai, kiek konkrečiai kartų ieškovė vedė duomenis į darbdavio naudotą kompiuterinę programą savaime teisinės reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui negalėjo turėti. Teismas sutiko, kad 2010 m. gruodžio 21 d. ieškovės liudytojos apklausos protokole nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, dėl kurių po beveik ketverių metų jai pareikšti įtarimai. Kasacinis teismas šiai bylai aktualiame baudžiamajame procese konstatavo, kad nuteistuosius siejo ne susitarimas daryti nusikalstamas veikas, bet oficialūs darbo santykiai; nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistuosius vienijo bendras tikslas, kad jie suprato dalyvaujantys organizuotoje nusikalstamoje grupėje ir sutiko daryti nusikaltimus; UAB „( - )“ darbuotojus dirbti su kompiuterine programa „F.“ apmokė D. A.. Kasacinio teismo argumentai sudarė pagrindą ieškovę išteisinti. Teismo nuomone, svarbu tai, kad kasacinio teismo nurodytos aplinkybės, kiek jos susijusios su ieškovės indėliu, ikiteisminiame tyrime buvo žinomos dar iki ją apklausiant liudytoja 2010 m. gruodžio 21 d. Konstatavęs, kad įtarimai ieškovei buvo pareikšti nepagrįstai, teismas neteisėtais laikė ir išvestinius procesinius veiksmus – procesinių prievartos priemonių taikymą ieškovės atžvilgiu. Vertindamas Vilniaus apygardos teismo veiksmus, teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytomis išvadomis; atmetė atsakovės atstovų argumentus, kad ieškovę kasacinis teismas išteisino tik dėl kitokio įrodymų vertinimo - teismas pakartotinai konstatavo, kad nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai. Aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo ieškovė buvo nuteista, atliko neteisėtus veiksmus, teismas šioje byloje laikė įrodyta.

226.

23Kadangi ieškovė pateikė įrodymus (pinigų priėmimo kvitų kopijas), patvirtinančius 4 263,67 Eur faktines išlaidas gynybai baudžiamojo proceso metu išlaidas, - būtent tokią sumą teismas laikė įrodyta šioje byloje ir ieškovei iš atsakovės priteisė.

247.

25Laikotarpį nuo įtarimų ieškovei pareiškimo 2014 m. birželio 23 d. iki jos išteisinimo 2017 m. gegužės 16 d. teismas laikė pakankamai ilgu, jog asmens dvasinei būklei būtų padarytas ypač didelis neigiamas ilgalaikes pasekmes turintis poveikis. Ieškovės patraukimas baudžiamojon atsakomybėn jai buvo netikėtas ir todėl sukėlė didesnius dvasinius išgyvenimus. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai, jog informacija apie ieškovės galimai padarytus sunkius nusikaltimus ir jos nuteisimą buvo paviešinta. Taip pat teismas vertino ieškovės parodymus teismo posėdžio metu, jos marčios paaiškinimus, kuo pasireiškė ieškovės dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Be to, atsižvelgė į tai, jog ieškovė, būdama vyresnio amžiaus, iki tol nebuvo susidūrusi su teisėsauga, laikė save garbinga visuomenės nare, o gyvendama uždaroje nedidelėje bendruomenėje, kurioje daug žmonių pažįsta vieni kitus ir domisi vieni kitų gyvenimais, patyrė didelę gėdą dėl susiklosčiusios situacijos. Vadovaudamasis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, teismas ieškovės patirtą neturtinę žalą dėl jos atžvilgiu neteisėtai taikytų procesinės prievartos priemonių vertino 1 000 Eur, dėl neteisėto nuteisimo – 2 000 Eur suma, konstatuodamas, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 3 000 Eur neturtinė žala. Kadangi turtinė ir neturtina žala atsirado dėl neteisėto ieškovės baudžiamojo persekiojimo, susijusi su konstatuotais valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais tiesioginiu priežastiniu ryšiu, todėl ją priteisė ieškovei iš atsakovės.

268.

27Teismas nesutiko su Teisingumo ministerijos atstovo aiškinimu, kad ieškovė dalyvavo nusikalstamoje schemoje, atliko aktyvius veiksmus, skirtus padėti išvengti PVM mokėjimo, turėjo ir galėjo tai suprasti, todėl nors ir yra išteisinta baudžiamąja tvarka, civilinės teisės prasme jos veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ir nemato pagrindo mažinti atsakovo atsakomybės CK 6.282 straipsnio pagrindu. Teismas, įvertinęs ieškovės amžių, jos išsilavinimą, darbinę patirtį, parodymų, duotų nagrinėjant šią civilinę bylą, taip pat parodymų skirtingose baudžiamojo proceso stadijose visumą, tikėtina laikė aplinkybę, kad ieškovė iki galo nesuvokė, kad prisideda prie darbdavio siekio išvengti mokesčių mokėjimo.

289.

29Teismas, kaip nesusijusius su šia byla, atmetė Generalinės prokuratūros atstovo argumentus, kad civilinėje byloje Nr. e2-1240-436/2018 Kauno apygardos teismas atmetė kito toje pačioje baudžiamojoje byloje išteisinto asmens, N. G., ieškinį valstybei.

30III.

31Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

3210.

33Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės B. M. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3410.1.

35Teismas tinkamai nevertino turimų byloje įrodymų, visapusiškai ir objektyviai neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, pateikė prieštaringus ir neišsamius argumentus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą apie neteisėtai ieškovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą.

3610.2.

37Teismas nedetalizavo, kaip aplinkybės, jog liudytoja M. B. buvo apklausta tą pačią dieną bei davė parodymus, kurie iš esmės sutapo su ieškovės, galėjo turėti reikšmės išvadai dėl ieškovei tariamai nepagrįstai pareikštų įtarimų. Teismas neindividualizavo, kokie baudžiamosios bylos duomenys patvirtino, kad ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai, 2010 m. gruodžio 21 d. apklausdami ieškovę liudytoja, turėjo žinoti jos vaidmenį darbdavio organizuotoje schemoje. Apeliantės manymu, teismo abstraktus argumentas, kad kitų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymai turėjo leisti padaryti išvadą apie ieškovės dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, yra logiškai nepagrįstas, neįvertinus įvykusių apklausų laiko ir realios galimybės ieškovės apklausos momentu įvertinti surinktus duomenis. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai įvardinti duomenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu tariamai patvirtino būtinybę iki 2010 m. gruodžio 21 d. apklausos ieškovei suteikti specialiosios liudytojos statusą.

3810.3.

39Teismas išsamiai nevertino Generalinės prokuratūros atstovo argumentų dėl ikiteisminio tyrimo eigos, kas leido pagrįsti, kad laikotarpiu prieš ieškovės liudytojos apklausą nebuvo turima informacijos, kuri leistų pareigūnams susidaryti įspūdį apie ieškovės galimai padarytą nusikalstamą veiką. Iš operatyvinio sekimo metu gautos informacijos negalima daryti išvados, kad tuo metu pareigūnai turėjo informacijos apie ieškovės dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Faktinė aplinkybė, kad ieškovės atžvilgiu, skirtingai nei kitų asmenų atžvilgiu, nebuvo taikomos procesinės prievartos priemonės, tik patvirtina, kad nuo pat pradžių jos veiksmai nebuvo vertinami kaip nusikalstami.

4010.4.

41Aplinkybių dėl procesinių teisės normų pažeidimo apklausiant ieškovę, ir tuo pačiu, kad po apklausos nebuvo surinkti jokie kiti duomenys, kurie leistų teigti, kad įtarimai ieškovei 2014 m. buvo pareikšti pagrįstai, konstatavimas yra prieštaringas. Anot apeliantės, jeigu ieškovė 2010 m. gruodžio 21 d. buvo apklausta nesuteikus reikiamo procesinio statuso, negalima teigti, kad vėliau 2014 metais ieškovei pareikšti įtarimai buvo nepagrįsti; jeigu yra teigiama, kad po ieškovės 2010 m. gruodžio 21 d. apklausos nebuvo surinkti nauji duomenys, negalima teigti, kad anksčiau surinkti duomenys nebuvo pakankami pareikšti įtarimus ieškovei 2014 metais. Teismas tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nurodė prieštaringus motyvus, aiškiai neįvardijo pažeistų procesinių teisės normų ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

4210.5.

43Apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, dėl kurių ieškovei buvo pareikšti įtarimai, sudėtys yra materialios (veikos padarymo momentas priklauso nuo padarinių atsiradimo/veika laikoma baigta nuo žalos atsiradimo momento) ir šios veikos padaromos tyčios kaltės forma. Apeliantės teigimu, atliktos duomenų bazės apžiūros metu gauta informacija leido pareigūnams numatyti galimai padarytų veikų baigtumą ir ieškovės galimą kaltę, tuo susiformavo pareigūnų įsitikinimas dėl būtinybės ieškovei pareikšti įtarimus. Be to, neatmetama, kad atlikus duomenų bazės apžiūrą, tuo metu gauta informacija turėjo įtakos pareigūnų įsitikinimui dėl ieškovės dalyvavimo organizuotoje grupėje požymių. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nebuvo pakankamai įrodymų pagrįsti organizuotos grupės požymius, tai nepaneigia pareigūnų diskrecijos vertinti duomenų bazės apžiūros metu gautą informaciją ir jos pagrindu priimti sprendimus (pareikšti įtarimus). Teismas nevertino inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių pobūdžio ir požymių, gautos informacijos reikšmės pareigūnų įsitikinimui dėl ieškovės dalyvavimo organizuotoje grupėje, kas turėjo esminę reikšmė nepagrįstai atmetant atsakovo argumentus bei nustatant pareigūnų įsitikinimo dėl ieškovės vaidmens susiformavimo momentą.

4410.6.

45Teismas nevertino prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų diskrecijos reikšmės ieškovės įtarimų pareiškimo momentui, nepagrįstai paneigė prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų savarankiškumą priimant sprendimus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas sprendime aiškiai nenurodė, kokius procesinės teisės normų pažeidimus padarė prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2014 metais pareiškus įtarimus ieškovei.

4610.7.

47Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. ieškovės liudytojos apklausos protokole nurodytos visos tos pačios faktinės aplinkybės, dėl kurių po beveik ketverių metų jai pareikšti įtarimai. Ieškovės 2010 m. gruodžio 21 d. apklausos parodymai nebuvo pripažinti neleistinais, kas savaime nesuponuoja draudimo jais remtis pareiškiant įtarimus. Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme klausimas dėl ieškovės liudytojos parodymų neleistinumo (tuo pačiu jos procesinio statuso ikiteisminio tyrimo metu) nebuvo keliamas ir sprendžiamas, teismas nevertino šių įrodymų reikšmės realiam ieškovės teisių suvaržymui. Po ieškovės apklausos buvo toliau vykdomas ikiteisminis tyrimas, renkami duomenys, kurie savarankiškai pagrindė tapačias ieškovės nurodytas aplinkybes ir vėlesnį įtarimų pareiškimą ieškovei. Teismas nevertino šių argumentų, pateikė prieštaringus argumentus, nukrypo nuo teismų praktikos. Daro išvadą, kad nepagrįstas teismo motyvas, jog 2010 m. gruodžio 21 d. ieškovės liudytojos apklausos protokolo turinys yra reikšmingas vertinant įtarimų pareiškimo ieškovei nepagrįstumą.

4810.8.

49Cituodamas kasacinio teismo nutarties argumentus, teismas nepagrįstai laikė, kad aplinkybės, kiek jos buvo susijusios su ieškovės indėliu, ikiteisminiame tyrime buvo žinomos dar iki ją 2010 m. gruodžio 21 d. apklausiant liudytoja. Nenurodė, kokie konkretūs duomenys leidžia daryti tokias išvadas. Be to, kasacinis teismas praktikoje ne kartą pažymėjo, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Teismas nesivadovavo teismų praktika, detaliai nevertino kasacinio teismo nustatytų faktinių aplinkybių civilinės teisės apimtyje, preziumavo pažeidimą, netaikė įrodinėjimo taisyklės „labiau tikėtina nei netikėtina“.

5010.9.

51Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų valstybės veiksmų esmingumą ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

5210.10.

53Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliantė nurodo, kad vien ieškovės atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas (nepriklausomai nuo jo trukmės) negali būti laikomas pakankamu pripažinti faktą, kad ieškovė patyrė sunkius ir ilgalaikius išgyvenimus. Neturtinė žala nėra preziumuojama, ją turi pagrįstą ieškovė.

5410.11.

55Teismas sprendime nevertino taikytų procesinių prievartos priemonių (rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir laikino nuosavybės teisių apribojimo) realios reikšmės ieškovės neturtinei žalai konstatuoti. Nepateikta įrodymų, kad ieškovei buvo realiai suvaržyta galimybė aplankyti kapus, kuo iš esmės ji grindė savo teisių suvaržymą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl norėdama išvykti į užsienį, ji nepasinaudojo savo teise ir nesikreipė į prokurorą ar teismą dėl leidimo išdavimo. Tai nepagrindžia, kad ieškovė realiai planavo atostogas užsienyje. Nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovė ilgalaikius ir sunkius išgyvenimus patyrė dėl disponavimo turtu suvaržymo. Teismas tinkamai nevertino į bylą pateiktų įrodymų, faktinių aplinkybių bei priėmė nepagrįstą sprendimą.

5610.12.

57Apeliantės teigimu, kelia abejonių ir teismo motyvai dėl priežastinio ryšio tarp valstybės neteisėtų veiksmų ir žalos. Nors iš pradžių teismas pripažįsta valstybės neteisėtais veiksmais nepagrįsto įtarimo ieškovei pareiškimą, vėliau, vertindamas neturtinę žalą, pripažįsta, kad žalą ieškovei sukėlė neteisėtai paskirtos procesinės prievartos priemonės. Tai leidžia papildomai pagrįsti teismo neįsitikinimą dėl konkrečių valstybės neteisėtų veiksmų, kurie tariamai galėjo sukelti ieškovei neturtinę žalą.

5810.13.

59Teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 185, 270 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo taisykles ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

6011.

61Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6211.1.

63Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes, nustatydamas ieškovės kaltę, rėmėsi tik ieškovės parodymais, neanalizavo byloje esančių reikšmingų įrodymų nustatyti minėtą aplinkybę, abstrakčiai nurodė, kad rėmėsi parodymais skirtingose baudžiamojo proceso stadijose. Teismo argumentavimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

6411.2.

65Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad neapskaitytus pinigus ji atiduodavo direktoriui. Apeliantės teigimu, tai reiškia ieškovė suvokė, kad piniginės lėšos, kurios buvo gautos neišduodant klientams kasos aparato kvito ar kasos pajamų orderio, yra nefiksuojamos bendrovės finansinėje apskaitoje. Mano, jog pateiktų įrodymų (2010 m. gruodžio 21 d. liudytojos apklausa; 2014 m. liepos 8 d. įtariamojo apklausa, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis) analizė, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo suprasti ar suprato, jog daro neteisėtus veiksmus, t. y. prisideda prie neoficialių pajamų gavimo. Teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais; teismo išvada šioje dalyje yra nelogiška, nes mažiau išsilavinusiam asmeniui, su mažesne darbo patirtimi gali būti netaikomas principas, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ieškovė privalėjo vadovautis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kurios patvirtintos 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ir LRV) nutarimu Nr. 179. Pažymi, kad ieškovės paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes 2014 m. liepos 8 d. apklausiant ją įtariamąją nurodė, kad jos atlyginimas buvo minimalus ir nebuvo mokami jokie priedai, o nagrinėjant civilinę bylą, - kad jos atlyginimas buvo pakankamai geras, palyginus su tuo metu gaunamais atlyginimais, ir jai jokių priedų nereikėjo. Teismui nekilo abejonių dėl ieškovės prieštaringų parodymų.

6611.3.

67Baudžiamojoje byloje buvo pagrįsta, kad kaltinamieji neveikė kaip organizuota grupė, tačiau tai nepaneigia išvados, kad ieškovė neatliko veiksmų (neteisėtų veiksmų), civiline teisine prasme - pažeisdama kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo tvarką, Buhalterinės apskaitos įstatymą ir kt. Priešingai, nurodyta, kad D. A. nurodė (leido) pardavinėti bendrovės turimas prekes be PVM sąskaitų-faktūrų bendrovėje dirbantiems darbuotojams, kas patvirtina ieškovės kaltę civilinės teisės prasme. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu.

6811.4.

69Pasisakydama dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su turtinės žalos priteisimu, apeliantė pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi atitikti realumo kriterijų. Pasak apeliantės, 2014 m. sausio 15 d. sudaryta Teisinių paslaugų sutartis Nr. 01/2014, o 2014 m. liepos 4 d. ir 8 d. pinigų priėmimo kvituose nurodyta sutartis, kurios Nr. 1/2014. Atkreipė dėmesį, kad tokios sutarties ieškovė nepateikė, dėl jos teismas nepasisakė, todėl neaišku už kokias paslaugas buvo sumokėta. 2015 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvite yra taisymų, kurie neatitinka buvusio teksto. 2016 m. balandžio 6 d. Teisinių paslaugų sutartyje nurodytas asmuo B. M., a. k. ( - ) kuomet ieškovės asmens kodas ( - ) 2016 m. balandžio 6 d. pinigų priėmimo kvite matyti aiškūs taisymai, tekstas neryškus. 2016 m. gruodžio 9 d. pinigų priėmimo kvite nurodytas sutarties numeris neatitinka 2016 m. gruodžio 9 d. Teisinių paslaugų sutarties numerio. 2017 m. balandžio 3 d. pinigų priėmimo kvitas yra neryškus. Teismas nesigilino į įrodymų turinį, jų galimybę pripažinti tinkamais įrodymais, o juos įvertino bendromis frazėmis. Į bylą nepeikta faktinių duomenų, kokiu laikotarpiu ir kokios konkrečiai atstovavimo paslaugos buvo suteiktos, advokato suteiktos teisinės paslaugos nedetalizuotos, o pateikti dokumentai, patvirtinantys tik patį pinigų sumokėjimo faktą.

7011.5.

71Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantės teigimu, šioje byloje įvertinus ieškovės atliktus neteisėtus veiksmus baudžiamojoje byloje, darytina išvada, kad nurodytų nepatogumų pasekmė kilo iš pačios ieškovės veiksmų.

7212.

73Atsakovė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime pareiškė sutinkanti su visais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą, pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisykles bei dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, bei su Teisingumo ministerijos prašymu panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

7413.

75Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, sutiko su Generalinės prokuratūros apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir plačiau dėl jų atsiliepime nepasisakė.

7614.

77Ieškovė B. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliantų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš atsakovės priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

7814.1.

79Teisingumo ministerijos atstovas neteisingai interpretuoja ieškovės parodymus, nes ieškovė nurodė, kad direktoriui atiduodavo visus prekyboje gautus pinigus ir nebuvo jokio skirstymo į pinigus, gautus išrašius PVM faktūrą, ir pinigus, gautus neišrašius PVM faktūros. ieškovei nebuvo žinomas toks pinigų skirstymas.

8014.2.

81Ieškovės - 2010 m. gruodžio 21 d. liudytojos ir 2014 m. liepos 8 d. įtariamosios parodymai, priešingai nei bando teigti apeliantas, patvirtina, kad ieškovė nežinojo tikrųjų savo veiksmų pasekmių - ji tik vykdė darbdavio nurodymus. Visiems pirkėjams jų pageidavimu ieškovė išrašydavo pirkimo dokumentus: kompiuterinės programos buvo vienodos. Visus pinigus ieškovė nešdavo darbdaviui ir jų tolimesnio paskirstymo nežinojo. Ieškovė atliko tik techninį vaidmenį - paimdavo pinigus, atspausdindavo kasos čekį, išrašydavo pasiūlymą ar sąskaitą - vienu atveju su PVM, kitu atveju - be PVM ir visus gautus pinigus perduodavo direktoriui. Kasos aparatas buvo vienas; ieškovė nevedė buhalterinės apskaitos, neatliko mokestinių operacijų, nedalyvavo revizijose, kituose įmonės patikrinimuose ar sprendimų priėmimuose. Šias aplinkybes ieškovė nurodė ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek šioje civilinėje byloje; jas patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga (V. P. parodymai; 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. spalio 17 d. operatyvinės veiklos priemonėmis surinkta medžiaga; D. A. parodymai).

8214.3.

83Teisingumo ministerijos atstovas nepagrįstai interpretuoja ieškovės parodymus, vertindamas, kas yra geras atlyginimas. Nebuvo nustatyta, kad ieškovė gavo papildomų pajamų dėl savo vykdomų pareigų.

8414.4.

85Generalinės prokuratūros atstovas, argumentuodamas ieškovės turėjimą ir galėjimą suprasti, kad ji dalyvauja nusikalstamoje schemoje, skirtoje padėti išvengti PVM mokėjimo (skundo 5 punktas), dėsto ieškovės parodymų santrauką, taip prieštaraudamas paties savo pozicijai. Pasak ieškovės, jos parodymai patvirtina tai, kad ji tik atliko darbdavio nurodytus veiksmus kompiuterinėje programoje, ir nors veiksmai buvo šiek tiek skirtingi, abiems atvejais ji išspausdindavo lapą, kuriame buvo nurodyta, kas ir kiek gėlių pirko, ir padėdavo lapą bei pinigus darbdavio nurodytoje vietoje. Šie argumentai, ieškovės nuomone, patvirtina, kad ieškovei, kuri yra pagyvenusio amžiaus, be išsilavinimo, nebaigusi jokių buhalterinių ar kitų įmonės apskaitos valdymo kursų, niekaip nedalyvaujanti įmonės valdyme, žinant, kad kai kurie pirkėjai dirba pagal patentus ir jiems nereikia mokėti PVM mokesčio, šios operacijos ir neturėjo kelti įtarimų. Šia logika vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, baudžiamojoje byloje išteisindamas ieškovę.

8614.5.

87Teismas rėmėsi ne tik ieškovės parodymais, bet ir baudžiamojoje byloje užfiksuotais kitų proceso dalyvių parodymais, operatyvinės veiklos priemonėmis užfiksuotais duomenimis, patvirtinančiais, kad ieškovė nebendravo nei su vienu UAB „( - )“ vadovu, siekiant nuslėpti tikrąją įmonės veiklą. Tai, kad ieškovė, prieš tai dirbo UAB „( - )“ gėlių pardavėja, neįrodo, jog ji galėjo žinoti ir suprasti visas įmonės pinigų apskaitymo taisykles ir instrukcijas.

8814.6.

89Teisingumo ministerijos atstovo teiginiai, skirti sudaryti įspūdį, kad direktorius leido ieškovei prekiauti prekes be PVM sąskaitų - faktūrų, yra nepagrįsti. Baudžiamosios bylos ir šios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad D. A. davė konkrečius nurodymus kaip prekiauti, kitu atveju ieškovę ir kitas darbuotojas būtų atleidęs iš darbo.

9014.7. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 m. liepos 26 d., ieškovė apklausta kaip liudytoja 2010 m. gruodžio 21 d., tą pačia dieną D. A., N. G. ir kitiems pareikšti įtarimai, kuriuose nurodytos konkrečios PVM sumos ir nusikaltimo padarymo veikimo schema. Ieškovės teigimu, ši aplinkybė paneigia Generalinės prokuratūros atstovo argumentus, kad nebuvo turima jokios informacijos, kuri leistų pareigūnams susidaryti įspūdį apie ieškovės galimai padarytą nusikalstamą veiką. Be to tarnybiniai pranešimai, surašyti pagal operatyvinę informaciją, patvirtina, kad įmonė buvo stebima ir apie jos darbuotojus renkama informacija netgi pasitelkiant pasiklausymo telefonu priemones.

9114.8. Apeliantai prieštarauja patys savo argumentams, kadangi teigia, kad ieškovei įtarimai buvo pareikšti teisėtai ir nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos. Įtarimai pareikšti ir ieškovė apklausta kaip įtariamoji 2014 m. liepos 8 d., apklausa vyko dėl tų pačių aplinkybių ir to paties dalyko kaip ir liudytojos apklausa 2010 m. gruodžio 21 d.

9214.9. Dėl Generalinės prokuratūros atstovo teiginių, susijusių su prokuroro nepriklausomumu sprendimuose ir jo teisę pasirinkti tyrimo taktiką pagal esamą situaciją, ieškovė pabrėžė, kad prokuroras taip pat turi pareigą laikytis BPK 1 straipsnio, LR Generalinio prokuroro 2008 m. sausio 9 d. Nr. I-8 įsakymo „Rekomendacijų dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinimo“ 3 ir 4 punktų reikalavimų apsaugoti asmenis nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir apklausti asmenį nepažeidžiant asmens teisių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikę ieškovės apklausą, privertė ją duoti parodymus prieš save, o tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Taip pat tuo pažeidė ieškovės teises į gynybą ir į teisingą procesą, įtariamojo teises. Ieškovė faktiškai jau 2010 m. gruodžio 21 d. buvo apklausiama kaip įtariamoji, tačiau ji nebuvo supažindinta su įtarimu ir neišaiškintos jos teisės, neužtikrinta gynybos teisė.

9314.10. 2010 m. gruodžio 21 d. įtarimai tiek D. A., N. G. su konkrečia veika ir sumomis pareikšti nelaukiant specialisto išvados dėl duomenų bazės. 2014 m. liepos mėn. specialisto išvada tik nurodė konkrečių darbuotojų įvestas įmonės duomenų bazėje sumas, t. y. neatskleidė jokių papildomų duomenų, kurie galėjo įtakoti pareikšti įtarimus ieškovei; visi veiksmai UAB „( - )“ įmonėje buvo žinomi dar iki ieškovės apklausų. Nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. spalio 17 d. ieškovės atžvilgiu jokių operatyvinių veiksmų nebuvo taikyta, ieškovės namuose kratos nebuvo daromos. Ieškovės veiksmai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo vertinami kaip nusikalstami. Kaltinamasis aktas paremtas ieškovės kaip liudytojos apklausos protokolo turiniu. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

9414.11. Apeliantai proceso pirmojoje instancijoje metu nekėlė klausimų dėl teisinių paslaugų sutarčių ar kvitų jokių neatitikimų. Ieškovė nurodė, kad visi realūs gynėjų atlikti darbai yra užfiksuoti baudžiamojoje byloje ir nėra pagrindo reikalauti detalizacijos, kurios apeliantai nereikalavo proceso pirmojoje instancijoje metu. Paaiškino, kad 2014 m. liepos 4 d. ir 8 d. pinigų priėmimo kvituose nurodyta ta pati 2014 m. sausio 15 d. Teisinių paslaugų sutartis Nr. 01/2014, tik neįrašytas priekyje esantis „0“, kuris neturi jokios įtakos numeracijai. 2015 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvite nedaryti taisymai, o pakartotas tekstas, kuris nebuvo pakankamai matomas išrašant kvitą (kvitų antrame egzemplioriuje). 2016 m. balandžio 6 d. Teisinių paslaugų sutartyje per klaidą nurodytas netikslus asmens kodas, tačiau sutartyje konkrečiai nurodyta, kad ji sudaryta ginti būtent ieškovę Vilniaus apygardos teisme dėl Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 išteisinamojo nuosprendžio, dėl prokuroro paduoto skundo. Tai neesminė klaida. 2016 m. gruodžio 9 d. pinigų priėmimo kvite nurodytas numeris 13, nenurodyti tik metai, tačiau metai nurodyti kitoje grafoje, taip pat yra teisinių paslaugų sutarties numeris 13/2016. Tai yra neesminė klaida, kuri nesudaro pagrindo netikėti pinigų perdavimo faktu už minėtos baudžiamosios bylos teisines paslaugas. Teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais rašytinais įrodymais, kurie buvo patikslinti ir teismo posėdžio metu.

9514.12. Dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad pats faktas, jog buvo paskirta neteisėta kardomoji priemonė, ieškovei sukėlė ypač neigiamus išgyvenimus, apie kuriuos ji pasakojo teismo posėdžio metu. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kas nulėmė ir neteisėtą nuteisimą, ieškovė privalėjo ieškotis kitos darbo vietos. Po minėtų žiniasklaidos priemonių publikacijų ieškovei darbo vietą surasti buvo itin sudėtinga, visi darbdaviai klausė apie buvusią darbovietę. Ieškovei teko papildomai aiškintis dėl pareikštų kaltinimų, įtikinėti būsimą darbdavį dėl jos sąžiningumo ir t. t. Ieškovė ir jos šeima patyrė visuotinį išankstinį visuomenės pasmerkimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatyta turtinė ir neturtinė žala atsirado būtent dėl neteisėto ieškovės baudžiamojo persekiojimo. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

96IV.

97Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9815.

99Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10016.

101Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka su bylos nagrinėjimu žodinio proceso tvarka.

10217.

103Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju, atsakovė ne tik kad nenurodė jokių argumentų dėl būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau net ir nesuformulavo tokio prašymo, tik išreiškė sutikimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nustatytos aplinkybės

10418.

105Byloje nustatyta, jog baudžiamajame procese Nr. 1-06-1-00078-2010-6 B. M. buvo kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. veikdama D. A. suburtoje organizuotoje grupėje, siekdama vieningo tikslo, įgyvendindama D. A. sukurtą nusikalstamo sumanymo mechanizmą, būdama nusikalstamos organizuotos grupės vykdytoja ir veikdama tiesiogine tyčia kartu su kitais organizuotos grupės nariais, atliekant kiekvienam organizuotos grupės nariui priskirtą užduotį ir konkretų vaidmenį, apgaule juridinio asmens – UAB „( - )“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio – 634 448 litų (183 748,84 eurų) sumokėjimo. 2010 m. gruodžio 21 d. B. M. FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja. 2014 m. birželio 23 d. ieškovei įteiktas pranešimas apie įtarimą, 2014 m. liepos 8 d. ieškovė apklausta įtariamąja. Taip pat nustatyta, kad baudžiamajame procese VMI pareiškė civilinį ieškinį dėl 634 448 Lt išieškojimo valstybės naudai. 2014 m. spalio 15 d. nutarimu skirtas laikinas ieškovės nuosavybės teisės apribojimas (laikinai apribotos teisės į butą ir žemės sklypą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti). 2014 m. spalio 15 d. nutarimu ieškovei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2016 ieškovė išteisinta nepadariusi veikų, turinčių aukščiau minėtų nusikaltimų požymių. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-190/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis panaikintas, ieškovė pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, jai paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Šiuo nuosprendžiu iš jos kartu su kitais nuteistaisiais solidariai priteista 183 748,84 Eur dydžio turtinė žala pagal VMI ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendis panaikintas ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendis be pakeitimų. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo jos atžvilgiu, vertimo duoti parodymus prieš save, kardomosios priemonės, laikino turto disponavimo apribojimo taikymo bei neteisėto nuteisimo, priteisimo iš Lietuvos valstybės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovės atstovės pateikė apeliacinius skundus.

10619.

107CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas.

10820.

109Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 nurodė, kad kasacinėje praktikoje yra suformuluoti specifiniai valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, taikymo kriterijai.

11021.

111Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

11222.

113Antra, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

11423.

115Trečia, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; kt.).

11624.

117Dėl CK 6.272 straipsnio 1 dalies taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; ir kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir kt.).

11825.

119Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įtarimai ieškovei buvo pareikšti nepagrįstai, taip pat neteisėtais laikė išvestinius procesinius veiksmus – procesinių prievartos priemonių taikymą ieškovei; pripažino įrodyta aplinkybę, kad priimdamas nuosprendį, kuriuo ieškovė buvo nuteista, Vilniaus apygardos teismas atliko neteisėtus veiksmus. Aplinkybę, kad įtarimai pareikšti nepagrįstai, teismas argumentavo pačių pareigūnų veiksmais (ieškovės apklausos aplinkybėmis bei pradiniu ieškovės veiksmų įvertinimu), t. y. tuo, kad ieškovė 2010 m. gruodžio 21 d. buvo apklausta kaip liudytoja, o įtarimas pareikštas 2014 m. birželio 23 d., faktiškai nesant jokių naujų įrodymų apie ieškovės indėlį į nusikalstamą veiką; taip pat tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria paliktas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu, nustatytos aplinkybės, kiek jos susijusios su ieškovės indėliu, ikiteisminiame tyrime buvo žinomos iki ją apklausiant liudytoja 2010 m. gruodžio 21 d.

12026.

121Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje aiškiai nurodė, kad kasacinis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Taigi, nutartyje teismas rėmėsi žemesnių instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis. Be to, kasacinis teismas vertino Vilniaus apygardos teismo, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Vien aplinkybė, kad patys pareigūnai tyrimo pradžioje ieškovės veiksmų nevertino kaip nusikalstamų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad vėlesnis įtarimų pareiškimas yra neteisėtas veiksmas.

12227.

123Baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovei buvo pareikšti įtarimai, veika pasireiškė tuo, kad buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės – 634 448 Lt (183 748,84 Eur) mokėjimo į biudžetą PVM, nes dalis gėlių pardavimo sandorių UAB „( - )“ buvo vykdomi neišrašius PVM sąskaitų-faktūrų ar be kasos kvitų, jie nebuvo apskaityti, nenurodyti PVM deklaracijose ir nuo jų nebuvo mokamas PVM valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties Nr. 2K-109-746/2017 25 punktas). Ginčo dėl to, kad būtent ieškovė atliko dalį veiksmų, t. y. neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų ar vykdė sandorius be kasos kvitų, nėra.

12428.

125Kasacinės instancijos teismas nutartyje pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog D. A. sukūrė organizuotą grupę ir visi kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, ir kad ta aplinkybė, jog D. A. nurodė (leido) pardavinėti bendrovės turimas prekes be PVM sąskaitų-faktūrų bendrovėje dirbantiems darbuotojams, neįrodo, kad šie žinojo kaip bus panaudotos gautos piniginės lėšos iš tokios prekybos, nėra jokių įrodymų, kad visus kaltinamuosius vienijo bendras tikslas, jie jį aptarė suprato, kad dalyvauja organizuotoje grupėje, ir sutiko daryti atitinkamus nusikaltimus. Tokios išvados leidžia spręsti, kad išteisinimą lėmė byloje surinktų įrodymų (nustatytų aplinkybių atitikimo baudžiamajam įstatymui) vertinimas.

12629.

127Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus patikrinti bei įvertinti yra išimtinė teismo teisė bei pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnyje. Teismo atliktas kitoks įrodymų nei prokuroro faktinių duomenų vertinimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas. BPK įtvirtintos tik įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos. Vadovaujantis teismų praktika, skirtingose baudžiamojo proceso stadijose (pradedant ikiteisminį tyrimą, pateikiant pranešimą apie įtarimą, skiriant kardomąją priemonę, priimant galutinį sprendimą) įrodymų pakankamumas gali būti įvertinamas skirtingai, atsižvelgiant į atitinkamus baudžiamojo proceso stadijos uždavinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66/2008). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamojo nuosprendžiui priimti, tačiau savaime tai nereiškia neteisėtų veiksmų.

12830.

129Pagal kasacinio teismo praktiką siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; kt.).

13031.

131Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien išteisinimo faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.

13232.

133Nors ieškovė akcentavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytą pažeidimą – vertimą duoti prieš save parodymus (BPK 80 straipsnio 1 dalies pažeidimas), tačiau prašydama priteisti turtinę ir neturtinę žalą, neatskleidė aplinkybių, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas, kad liudytojos (ieškovės) apklausa 2010 m. gruodžio 21 d. kelia abejonių dėl apklausos atitikimo baudžiamojo įstatymo nuostatoms (BPK 183 straipsnis), sprendime nurodė aplinkybes apie apklausos trukmę, liudytojos M. B. parodymų sutapimą su ieškovės protokole surašytais parodymais, tačiau nedetalizavo, kaip šios aplinkybės galėjo turėti reikšmės išvadai dėl ieškovei tariamai nepagrįstai pareikštų įtarimų, ir juolab priežastinio ryšio su ieškovės nurodyta žala.

13433.

135Nusprendęs, kad įtarimai ieškovei buvo pareikšti nepagrįstai, teismas konstatavo ir kitų procesinių prievartos priemonių (kaip išvestinių veiksmų) taikymo ieškovės atžvilgiu neteisėtumą. Pažymėtina, kad jokių pažeidimų (klaidų), atliekant šiuos veiksmus, nenustatyta. Ieškovei paskirta pati švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuris tik minimaliai suvaržo asmens judėjimo laisvę. Ieškovė nenurodė, jog dėl šių veiksmų buvo pateikusi skundus, reiškė kokius nors prašymus dėl ribojimų panaikinimo, leidimo išvykti ir pan. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį, todėl aplinkybės, kad turtas įsigytas dar prieš įsidarbinant UAB „( - )“, nereikšmingos ir nepagrindžia šios priemonės skyrimo neteisėtumo. Objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai apie turto apribojimo neadekvatumą bei laisvės suvaržymą kardomosios priemonės paskyrimu, nelaikyti pakankamais siekiant konstatuoti šių veiksmų neteisėtumą.

13634.

137Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, kad įtarimai ieškovei buvo pareikšti nesant tam pakankamai pagrindo ir laikyti neteisėtais išvestinius procesinius veiksmus (kardomosios priemonės skyrimą bei laikino nuosavybės teisių apribojimo).

13835.

139Kaip minėta, skundžiamame teismo sprendime Vilniaus apygardos teismo veiksmus, t. y. 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir ieškovės atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pripažino neteisėtais, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytomis išvadomis (akcentavo nustatytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų esmingumą, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą). Apeliaciniuose skunduose šios teismo nustatytos aplinkybės nėra kvestionuojamos, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų. Taigi, Vilniaus apygardos teismo veiksmai, šiuo atveju, laikytini neteisėtais. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos argumentams, jog teismo motyvai nepakankami konstatuojant, kad pati ieškovė neprisidėjo prie žalos atsiradimo.

14036.

141Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Kaip ir nurodyta skundžiamame teismo sprendime, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamoji, bylose ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas pradėti baudžiamąjį persekiojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai, asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių riziką, o sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

14237.

143Visų pirma, šiuo atveju ieškovė didelę dalį žalos sieja su aplinkybėmis, atsiradusiomis iki Vilniaus apygardos teisme priimto nuosprendžio. Kita vertus, kaip minėta, byloje, kurioje ieškovei buvo pareikšti įtarimai, veika pasireiškė tuo, kad buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės, nes dalis gėlių pardavimo sandorių buvo vykdomi neišrašius PVM sąskaitų-faktūrų ar be kasos kvitų, jie nebuvo apskaityti, nenurodyti PVM deklaracijose ir nuo jų nebuvo mokamas PVM valstybei. Pardavimą be minėtų dokumentų vykdė ir ieškovė, o tokie veiksmai nelaikytini teisėtais; būtent jų atlikimas sudarė prielaidas kitam asmeniui daryti nusikalstamą veiką. Kasacinis teismas galutiniu procesiniu sprendimu konstatavo, jog kaltinamieji neveikė kaip organizuota grupė, tačiau priimtas išteisinamasis nuosprendis reiškia ieškovės reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme ir, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama satisfakcija už patirtus nepatogumus. Sutiktina su apeliantės pastebėjimu, jog pirmosios instancijos teismo kriterijai, kuriais jis vadovavosi, padarydamas išvadą, kad ieškovė iki galo nesuvokė, jog prisideda prie darbdavio siekio išvengti mokesčių mokėjimo, reiškia, jog mažiau išsilavinusiam asmeniui, su mažesne darbo patirtimi gali būti netaikomas principas, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

14438.

145Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo atveju buvo pagrindas išvadai, kad pačios ieškovės veiksmai padėjo žalai atsirasti, todėl reikalavimas atlyginti žalą iš dalies tenkintas nepagrįstai. Dėl šios priežasties, atsakovės Lietuvos Respublikos atstovių apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas.

146Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

147Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovės B. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė B. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš Lietuvos... 8. 1.1. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. liepos 26 d. Finansinių nusikaltimų... 9. 1.2. Ieškovė teigia, kad neteisėti veiksmai jos atžvilgiu pasireiškė... 10. 1.3. Prašomą priteisti 4 763,67 Eur turtinę žalą sudaro ieškovės... 11. 1.4. Reikalavimą priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą ieškovė grindė tuo,... 12. 2.... 13. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškiniu... 14. 3.... 15. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 4.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį... 20. 5.... 21. Teismas sprendė, kad aplinkybė dėl pagrindo pareikšti ieškovei įtarimus... 22. 6.... 23. Kadangi ieškovė pateikė įrodymus (pinigų priėmimo kvitų kopijas),... 24. 7.... 25. Laikotarpį nuo įtarimų ieškovei pareiškimo 2014 m. birželio 23 d. iki jos... 26. 8.... 27. Teismas nesutiko su Teisingumo ministerijos atstovo aiškinimu, kad ieškovė... 28. 9.... 29. Teismas, kaip nesusijusius su šia byla, atmetė Generalinės prokuratūros... 30. III.... 31. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 32. 10.... 33. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės... 34. 10.1.... 35. Teismas tinkamai nevertino turimų byloje įrodymų, visapusiškai ir... 36. 10.2.... 37. Teismas nedetalizavo, kaip aplinkybės, jog liudytoja M. B. buvo apklausta tą... 38. 10.3.... 39. Teismas išsamiai nevertino Generalinės prokuratūros atstovo argumentų dėl... 40. 10.4.... 41. Aplinkybių dėl procesinių teisės normų pažeidimo apklausiant ieškovę,... 42. 10.5.... 43. Apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, dėl kurių ieškovei buvo... 44. 10.6.... 45. Teismas nevertino prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų diskrecijos... 46. 10.7.... 47. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. ieškovės liudytojos... 48. 10.8.... 49. Cituodamas kasacinio teismo nutarties argumentus, teismas nepagrįstai laikė,... 50. 10.9.... 51. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų valstybės veiksmų... 52. 10.10.... 53. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliantė nurodo, kad vien... 54. 10.11.... 55. Teismas sprendime nevertino taikytų procesinių prievartos priemonių... 56. 10.12.... 57. Apeliantės teigimu, kelia abejonių ir teismo motyvai dėl priežastinio... 58. 10.13.... 59. Teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 185, 270 straipsnio 4 dalies... 60. 11.... 61. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 62. 11.1.... 63. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes, nustatydamas ieškovės kaltę,... 64. 11.2.... 65. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad neapskaitytus... 66. 11.3.... 67. Baudžiamojoje byloje buvo pagrįsta, kad kaltinamieji neveikė kaip... 68. 11.4.... 69. Pasisakydama dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su turtinės žalos... 70. 11.5.... 71. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178... 72. 12.... 73. Atsakovė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės... 74. 13.... 75. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 76. 14.... 77. Ieškovė B. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliantų Lietuvos... 78. 14.1.... 79. Teisingumo ministerijos atstovas neteisingai interpretuoja ieškovės... 80. 14.2.... 81. Ieškovės - 2010 m. gruodžio 21 d. liudytojos ir 2014 m. liepos 8 d.... 82. 14.3.... 83. Teisingumo ministerijos atstovas nepagrįstai interpretuoja ieškovės... 84. 14.4.... 85. Generalinės prokuratūros atstovas, argumentuodamas ieškovės turėjimą ir... 86. 14.5.... 87. Teismas rėmėsi ne tik ieškovės parodymais, bet ir baudžiamojoje byloje... 88. 14.6.... 89. Teisingumo ministerijos atstovo teiginiai, skirti sudaryti įspūdį, kad... 90. 14.7. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 m. liepos 26 d., ieškovė apklausta... 91. 14.8. Apeliantai prieštarauja patys savo argumentams, kadangi teigia, kad... 92. 14.9. Dėl Generalinės prokuratūros atstovo teiginių, susijusių su... 93. 14.10. 2010 m. gruodžio 21 d. įtarimai tiek D. A., N. G. su konkrečia veika... 94. 14.11. Apeliantai proceso pirmojoje instancijoje metu nekėlė klausimų dėl... 95. 14.12. Dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad pats faktas, jog buvo paskirta... 96. IV.... 97. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 98. 15.... 99. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste –... 100. 16.... 101. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės... 102. 17.... 103. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK... 104. 18.... 105. Byloje nustatyta, jog baudžiamajame procese Nr. 1-06-1-00078-2010-6 B. M. buvo... 106. 19.... 107. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 108. 20.... 109. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje... 110. 21.... 111. Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl valstybės... 112. 22.... 113. Antra, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo... 114. 23.... 115. Trečia, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas... 116. 24.... 117. Dėl CK 6.272 straipsnio 1 dalies taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs,... 118. 25.... 119. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įtarimai ieškovei... 120. 26.... 121. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma, atkreipia... 122. 27.... 123. Baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovei buvo pareikšti įtarimai, veika... 124. 28.... 125. Kasacinės instancijos teismas nutartyje pritarė pirmosios instancijos teismo... 126. 29.... 127. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus patikrinti bei... 128. 30.... 129. Pagal kasacinio teismo praktiką siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi... 130. 31.... 131. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien išteisinimo faktas, jeigu teismas... 132. 32.... 133. Nors ieškovė akcentavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytą pažeidimą... 134. 33.... 135. Nusprendęs, kad įtarimai ieškovei buvo pareikšti nepagrįstai, teismas... 136. 34.... 137. Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo... 138. 35.... 139. Kaip minėta, skundžiamame teismo sprendime Vilniaus apygardos teismo... 140. 36.... 141. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties... 142. 37.... 143. Visų pirma, šiuo atveju ieškovė didelę dalį žalos sieja su... 144. 38.... 145. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo atveju buvo pagrindas... 146. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 147. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą...