Byla e2A-502-196/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Kačinskienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Loritransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4311-603/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Loritransa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,LINSANA“ ir bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei ,,BALTIC SIGN“, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 1–ojo notarų biuro notarė L. Š., dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Byloje kilo ginčas dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąją nuosavybe esančią dalį instituto aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB ,,Loritransa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė perkelti jai pirkėjos atsakovės bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB ,,BALTIC SIGN“ teises ir pareigas pagal 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 1-2707, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB ,,BALTIC SIGN“ 83 000 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad jai nuo 2016 m. sausio 12 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 1) 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – aikštelė, unikalus Nr. ( - ), 1936,02 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – b4, esanti ( - ); 2) 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių danga, unikalus Nr. ( - ), 472,37 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – b8, esantis ( - ); 3) 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių danga, unikalus Nr. ( - ), 121,41 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – b16, esantis ( - ); 4) 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – aikštelė, unikalus Nr. ( - ), 148,61 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – b18, esantis ( - ). Minėtų nekilnojamųjų daiktų bendraturtė buvo atsakovė UAB „LINSANA“. Ieškovė 2016 m. kovo 9 d. sužinojo, kad atsakovė UAB „LINSANA“, pažeisdama įstatyme įtvirtintą bendraturčio pirmumo teisę pirkti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą, 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinis reg. Nr. 1-2707, perleido atsakovei bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB ,,BALTIC SIGN“. Ieškovė pažymėjo, kad įstatyme nustatyta pirmenybės teisė įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę. Įgyvendinus pirmenybės teisę ir bendraturčiui įsigijus parduodamas dalis, bendraturčių skaičius mažėja. Dėl to parduodančio savo dalį bendraturčio pareiga atsižvelgti į kitų bendraturčių pirmenybės teises galioja tik tada, kai daiktas parduodamas trečiajam asmeniui. Bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB ,,BALTIC SIGN“ niekuomet nebuvo ginčo daiktų bendraturtė. Atsakovė UAB „LINSANA“ apie ketinimą perleisti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį, kaip tai numatyta įstatyme, ieškovės neinformavo; taip pat ji nepasiūlė ieškovei pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybes teise valdomą nekilnojamąjį daiktą. Taip atsakovė UAB „LINSANA“ pažeidė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią įstatymo normą. Jei bendraturčio pirmenybės teisė buvo pažeista, per sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, jis gali kreiptis į teismą ir reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (CK 4.79 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip bendraturtės, teisių pažeidimas pasireiškė atsakovei UAB „LINSANA“ neišsiuntus pasiūlymo, pasinaudoti ieškovei įstatymu įtvirtinta – pirmumo teise pirkti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą, nekilnojamojo turto daiktą. Tokia situacija vertinama pakankamu pagrindu ieškovei kreiptis į teismą dėl pirkėjo pareigų ir teisių perkėlimo. Ginčo sandorio pagrindu atsakovė UAB „LINSANA“ perleido: 1) 1/2 dalį pastatą–stoginę, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 2) pastatą–kontrolinį punktą, unikalus Nr. ( - ), 61,01 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – 9H1p, esantį ( - ); 3) 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių–aikštelę, unikalus Nr. ( - ), 1936,02 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – b4, esantį ( - ); 4) 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių dangą, unikalus Nr. ( - ), 472,37 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – b8, esantį ( - ); 5) 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių dangą, unikalus Nr. ( - ), 121,41 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – b16, esantį ( - ); 6) 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – aikštelę, unikalus Nr. ( - ), 148,61 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – b18, esantį ( - ); 7) kilnojamuosius daiktus: dujų skaitiklį G6; apsaugos signalizacijos sistemą; įrengimą šildymui; minkštinimo filtrą TGK-25/s (toliau – bendrai ginčo turtas). Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad bendra daiktų kaina yra 83 000 Eur. Vadovaujantis tarp atsakovių sudarytos 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinis reg. Nr. 1-2707, 5.1.1 p. bei 2016 m. kovo 9 d. priėmimo–perdavimo akto, notarinio reg. Nr. 1-2708, 3.3 p. pirkėja su pardavėja už įsigytus pagal sutartį daiktus visiškai atsiskaitė. Kadangi ieškovė prašo jai perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinis reg. Nr. 1-2707, iš ieškovės atsakovės bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB ,,BALTIC SIGN“ naudai priteistina 83 000 Eur suma, kurią atsakovė bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB ,,BALTIC SIGN“ sumokėjo pardavėjai pagal sutartį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB ,,Loritransa“ valstybės naudai 8 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB ,,BALTIC SIGN“ pagal 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš atsakovės UAB ,,LINSANA“ įsigijo ir 2016 m. kovo 9 d. priėmimo–perdavimo aktu įgijo nuosavybės teises: 1) 1/2 dalį pastato–stoginę, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 2) pastatą–kontrolinį punktą, unikalus Nr. ( - ), 61,01 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – 9H1p, esantį ( - ); 3) 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – aikštelę, unikalus Nr. ( - ), 1936,02 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – b4, esantį ( - ) (toliau – ir aikštelė1); 4) 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių dangą, unikalus Nr. ( - ), 472,37 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – b8, esantį ( - ) (dangos1); 5) 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių dangą, unikalus Nr. ( - ), 121,41 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – b16, esantį ( - ) (dangos1); 6) 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – aikštelę, unikalus Nr. ( - ), 148,61 kv. m bendro ploto, žymėjimas plane – b18, esantį ( - ) (aikštelė2); 7) kilnojamuosius daiktus: dujų skaitiklį G6; apsaugos signalizacijos sistemą; įrengimą šildymui; minkštinimo filtrą TGK-25/s.
  3. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,LINSANA“ 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus rajono 1 notarų biure pateikė pareiškimą dėl ginčo turto pardavimo už 70 000 Eur, nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą, skaičiuojant nuo laiško gavimo dienos, būtent pagal CK 4.79 straipsnį informuojant apie turto bendraturčio pirmumo teisę pirkti minėtą turtą. Prieš šio pranešimo išsiuntimą ieškovė ir atsakovė UAB ,,LINSANA“ sudarė 2015 m. gruodžio 9 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo susitarta parduoti ieškovei dalį UAB ,,LINSANA“ turto. Tačiau šios sutarties šalys 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo protokolą, kuriuo nuo 2015 m. gruodžio 31 d. nutraukė 2015 m. gruodžio 9 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, ir ieškovė perleido UAB ,,LINSANA“ priklausančios nuosavybės pirkimo teisę UAB ,,Šiaulių bankas“. Teismas pažymėjo, kad pagal į bylą pateiktus viešo registro duomenis (Nekilnojamojo turto registro išrašas), būtent tuo laikotarpiu, kai buvo ketinama parduoti ginčo turtą UAB ,,LINSANA“, kontrolinis punktas, stoginė ir kilnojamieji daiktai (ar jų dalys) nepriklausė nei ieškovei, nei UAB ,,Šiaulių bankas“ (ar jo lizingui), ir šiuo laikotarpiu kitos 1/3 aikštelės1, aikštelės2, dangos1 ir dangos2 dalys nuosavybės teise priklausė ne ieškovei, o UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, Lietuvos Respublikai (turto patikėjimo teise turtą valdo VĮ Regitra). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB ,,LINSANA“ nepažeidė CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatuose nustatytų reikalavimų dėl bendraturčių pirmenybės teisės įgyti parduodamą turtą, esantį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas taip pat akcentavo, kad nėra duomenų, jog turto bendraturtės UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, Lietuvos Respublika per minėtame 2015 m. gruodžio 22 d. pranešime nustatytą 1 mėnesio nuo jo gavimo dienos terminą išreiškė ketinimą įsigyti siūlomą turtą, todėl teismas laikė pagrįstais atsakovių argumentus, jog pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatas atsakovė UAB ,,LINSANA“ įgijo teisę parduoti savo turto dalį bet kuriam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė UAB ,,Loritransa“ įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį aikštelės1, aikštelės2, dangos1 ir dangos2 nuo 2016 m. sausio 12 d., tačiau ankstesnė šios turto dalies savininkė UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ per nustatytą 1 mėnesio terminą nepareiškė ketinimo įsigyti atsakovės UAB ,,LINSANA“ parduodamą turtą, ir 2015 m. gruodžio 30 d. protokolu perleido šio turto pirkimo teisę UAB ,,Šiaulių bankas“.
  4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės UAB ,,LINSANA“ parduodamą turtą sudarė pagrindinis daiktas – pastatas–kontrolinis punktas ir šio daikto antraeiliai daiktai – dalis inžinerinių statinių – kiemo įrenginių (aikštelės ir šaligatvio plytelių dangos), padarė išvadą, kad tik vienintelis pagrindinio daikto (minėto pastato–kontrolinio punkto) pardavėjas turėjo pilną teisę savo nuožiūra parduoti visą turtą pasirinktam asmeniui neturėdamas antraeilių daiktų bendraturčių atsisakymų pirmumo teise pirkti turtą. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ieškovės UAB ,,Loritransa“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Loritransa“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovių ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9Dėl nustatytų teismo aplinkybių

    1. Skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas, atmetė ieškinį nustatęs dvi bylos nagrinėjimo metu, surinktiems įrodymams, prieštaraujančias aplinkybes: 1) Atsakovė UAB ,,Linsansa“ nepažeidė CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatuose nustatytų reikalavimų dėl bendraturčių teisių pirmenybės teisės įgyti parduodamą turtą, esantį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taip pat byloje nėra duomenų, jog turto bendraturtės UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, Lietuvos Respublika per minėtame 2015 m. gruodžio 22 d. pranešime nustatytą 1 mėnesio nuo jo gavimo dienos terminą išreiškė ketinimą įsigyti siūlomą turtą, todėl yra pagrįsti atsakovių argumentai, jog pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatas atsakovė UAB ,,LINSANA“ įgijo teisę parduoti savo turto dalį bet kuriam asmeniui; 2) UAB ,,LINSANA“ parduodamą turtą sudarė pagrindinis daiktas – pastatas–kontrolinis punktas ir šio daikto antraeiliai daiktai – dalis inžinerinių statinių – kiemo įrenginių (aikštelės ir šaligatvio plytelių dangos), tik vienintelis pagrindinio daikto (minėto pastato–kontrolinio punkto) pardavėjas turėjo pilną teisę savo nuožiūra parduoti visą turtą pasirinktam asmeniui neturėdamas antraeilių daiktų bendraturčių atsisakymų pirmumo teise pirkti turtą.

10Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos pirmosios aplinkybės

    1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ per nustatytą 1 mėnesio terminą nepareiškė ketinimo įsigyti atsakovės UAB ,,LINSANA“ parduodamą turtą, ir 2015 m. gruodžio 30 d. protokolu perleido šio turto pirkimo teisę UAB „Šiaulių bankas“. Ši išvada, prieštarauja bylos įrodymams, bylos metu duotiems UAB „LINSANA“ atstovo A. B. paaiškinimams dėl 2015 m. gruodžio 30 d. protokolo sudarymo aplinkybių. UAB „LINSANA“ atstovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad šio, pirkėjo teisių ir pereigų perkėlimo protokolo tekstą ruošė jis, o šio protokolo tikslas buvo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas UAB „Šiaulių banko lizingas“. Taip pat nurodė, kad tekste įvardintas UAB „Šiaulių bankas“ yra klaida ir turėjo būti UAB „Šiaulių banko lizingas“.
    2. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas buvo reikalingas tam, kad būtų paspartintas pirkimo–pardavimo procesas. 2015 m. gruodžio 22 d., kuomet buvo suplanuotas pagrindinio sandorio sudarymo laikas, pirkimo–pardavimo sutarties, notarine tvarka patvirtinti nebuvo galima, nes yra būtina informuoti bendraturčius apie ketinimą sudaryti sandorį, tuo pačiu jiems pasiūlyti pasinaudoti pirmumo teise pirkti parduodamą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Būtent taip ir buvo pasielgta, atsakovė UAB ,,LINSANA“ 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus rajono 1 notarų biure pateikė pareiškimą dėl ginčo turto pardavimo už 70 000 Eur, nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą, skaičiuojant nuo laiško gavimo dienos. Po šio pareiškimo pateikimo, kadangi tiek pardavėjas ginčo turtą ketino parduoti kiek įmanoma greičiau, tiek pirkėjas ginčo turtą ketino įsigyti kiek įmanoma greičiau, buvo priimtas bendras sprendimas, nelaukti bendraturčių atsakymų į jiems išsiųstus pranešimus, o pirkėjo teises ir pareigas perleisti bendraturtei UAB „Šiaulių banko lizingas“, kuri veikė išimtinai ieškovės - pirkėjos naudai, pagal 2012 m. gruodžio mėn. 10 d. lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. V-2228416. Šiuo tikslu tarp pirkėjo ir pardavėjo buvo sudarytas 2015 m. gruodžio 30 d. protokolas, kurio pagrindu pirkėja UAB „Loritransa“ pirkėjo teises ir pareigas perleido UAB „Šiaulių banko lizingas“. Ši aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ankstesnė šios turto dalies savininkė UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ per nustatytą 1 mėnesio terminą nepareiškė ketinimo įsigyti atsakovės UAB ,,LINSANA“ parduodamą turtą, ir 2015 m. gruodžio 30 d. protokolu perleido šio turto pirkimo teisę UAB ,,Šiaulių bankas“. Priešingai, šis faktas patvirtina kitą aplinkybę, kadangi, kaip nurodė atsakovės UAB ,,LINSANA“ atstovas, 2015 m. gruodžio 30 d. protokolo tekstą rengė jis, tai neginčytinai nustatyta, kad UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ išreiškė konkrečią poziciją dėl ketinimo įsigyti bendraturčio parduodamą turtą ir tai yra pažymėta 2015 m. gruodžio 30 d. protokolo tekste, kuriame nutarta, perkelti pirkėjo teises ir pareigas UAB ,,Šiaulių banko lizingas“.
    3. UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ išreiškė norą pasinaudoti bendraturčio pirmumo teise, įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, parduodamo turto dalį. Apeliantė, 2016 m. sausio 12 d., priėmimo–perdavimo akto pagrindu, perėmė lizingo bendrovei priklausiusį turtą ir tapo ginčo turto bendraturte, todėl nebeliko pagrindo naudotis trečiojo asmens pagalba, įsigyjant ginčo turtą. Apie tai, kad apeliantė tapo ginčo turto bendraturte, ji informavo atsakovę, taip pat informavo, kad ji, savarankiškai, be trečiojo asmens pagalbos, t. y. be kredito įstaigos pagalbos, pirks parduodamo turto dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ perleidus nuosavybę, prarado teisę pasinaudoti bendraturčio pirmumo teisę įsigyti, parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį. Kadangi CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teisė yra daiktinė teisė, todėl ji seka paskui daiktą, t. y., pasikeitus daikto nuosavybės teisių subjektui, naujajam nuosavybės teisės subjektui pereina ir minėta pirmenybės teisė, o ankstesnis daikto savininkas praranda tokią pirmenybės teisę, nepaisant to, kuris iš jų buvo daikto bendraturčiu tuomet, kai kitas bendraturtis perleido savo dalies nuosavybę trečiajam asmeniui. Toks aiškinimas atitinka CK 4.79 straipsnyje įtvirtinto pirmenybės teisės instituto esmę bei paskirtį – mažinti bendros nuosavybės dalyvių skaičių ir daryti efektyvesnį daikto valdymą.
    4. Apeliantė, tapusi parduodamo turto dalies savininke, įgijo teisę pasinaudoti bendraturtės pirmumo teise įsigyti parduodamą turto dalį. Sutikimą šia teise pasinaudoti ji išreiškė aiškiai ir nedviprasmiškai, t.y. žinodama, kad 2015 m. gruodžio 30 d. protokolas, kuriuo pirkėjo teisės ir pareigos buvo perleistos kredito įstaigai, jai praradus pirmumo teisę, nustojo galios, 2016 m. sausio mėn. 12 d. pervedė atsakovei UAB „LINSANA“ 7 000 Eur dydžio avansą, tuo pačiu patvirtindama realius ketinimus vykdyti šalių sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, bei tuo pačių išreikšdama savo valią, pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį. Taip pat, viešajame registre, išviešino preliminariosios sutarties dėl ginčo turto pirkimo, sudarymo faktą. Tai yra tinkama ir aiški pranešimo apie ketinimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, forma ir būdas.
    5. Įstatymas nenumato pranešimo apie ketinimą pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti paduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, formos ar būdo. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad „byloje nėra duomenų, jog turto bendraturčiai UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, Lietuvos Respublika per minėtame 2015 m. gruodžio 22 d. pranešime nustatytą 1 mėnesio nuo jo gavimo dienos terminą išreiškė ketinimą įsigyti siūlomą turtą, todėl yra pagrįsti atsakovių argumentai, jog pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatas atsakovė UAB ,,LINSANA“ įgijo teisę parduoti savo turto dalį bet kuriam asmeniui“, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms, kurios šią pirmosios instancijos teismo išvadą, paneigia iš esmės.

11Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos antrosios aplinkybės

    1. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybės – ar tarp aikštelės1, aikštelės2, dangos1 ir dangos2 ir kontrolinio punkto yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys. Teismo sprendimą priėmė vien vadovaudamasis trečiojo asmens atsiliepime išdėstyta, tačiau bylos įrodymais nepagrįsta nuomone, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai sąlygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą.
    2. Pastatas – kontrolinis punktas (9H1/p) buvo statomas tarnauti būtent aikštelėms, kurios šiuo atveju turėtų būti laikomos pagrindiniais daiktais. Todėl laikytinas nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pastatas – kontrolinis punktas (9H1/p) yra laikytinas pagrindiniu daiktu, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių ir nepagrįstai atmetė ieškinį.
    3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nepagrįstai pripažino aikštelės1, aikštelės2, dangos1 ir dangos2, pastato – kontrolinis punktas (9H1/p) priklausiniu, todėl netinkamai taikė kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatant daiktų funkcinį ryšį, netinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų kvalifikavimo ir priėmė neteisėtą ir įrodymais nepagrįstą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB „BALTIC SIGN“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės UAB „Loritransa“ atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad kontrolinis punktas, stoginė ir kilnojamieji daiktai (ar jų dalys) niekada nepriklausė nei ieškovei, nei Šiaulių bankui (ar jo lizingui), t. y. jie nebuvo šio turto bendraturčiai. Tuo metu, kai UAB „LINSANA“ siūlė bendraturčiams pirkti parduodamą turtą (2015 m. gruodžio 22 d.), ieškovė nebuvo aikštelės1, aikštelės2, danos1, dangos2 bendraturtė. Be to, dar prieš tai atsakovė UAB „LINSANA“ ir ieškovė buvo pasirašiusios 2015 m. gruodžio 9 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ketinta parduoti ieškovei aptariamą UAB „LINSANA“ turto dalį, tačiau šalys 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo protokolą, kuriuo nuo 2015 m. gruodžio 31 d. nutraukė 2015 m. gruodžio 9 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, o ieškovė perleido UAB „LINSANA“ priklausančios nuosavybės pirkimo teisę UAB „Šiaulių bankas“, t. y. ieškovė atsisakė pirkti UAB „LINSANA“ turtą banko naudai.
    2. Aptariamu ketinimo parduoti UAB „LINSANA“ turtą laikotarpiu (t. y. 2015 m. gruodžio mėn.) kitos 1/3 aikštelės1, aikštelės2, dangų1 ir dangų2 dalys nuosavybės teise priklausė ne ieškovei, o UAB „Šiaulių banko lizingas“ bei Lietuvos Respublikai. Pasiūlymo metu ieškovė nebuvo šio antraeilių turto bendraturtė – nuosavybės teisę 1/3 dalį aikštelės1, aikštelės2, dangos1 ir dangos2 ieškovė įgijo tik nuo 2016 m. sausio 12 d. Naujoji turto dalies įgyjėja ieškovė per ankstesniam savininkui UAB „Šiaulių banko lizingas“ nustatytą 1 mėn. terminą ne tik nepareiškė jokio pageidavimo įsigyti UAB „LINSANA“ parduodamą turtą, bet 2015 m. gruodžio 30 d. protokolu šio turto pirkimo teisę perleido UAB „Šiaulių banko lizingas“. UAB „Šiaulių banko lizingas“ (o taip pat ir naujajai turto įgyjėjai ieškovei) neįgyvendinus savo teisės per įstatyme nustatytą terminą įsigyti parduodamą turtą, UAB „LINSANA“ įgijo teisę parduoti turtą ne bendraturčiui.
    3. Ieškovės argumentai, kad kontrolinis punktas yra antraeilis daiktas, nelogiški ir nepagrįsti. Akivaizdu, kad inžineriniai statiniai (aikštelė1, aikštelė2, dangos1 ir dangos2) negali būti laikomi pagrindiniais daiktais pastato–kontrolinio punkto atžvilgiu.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „LINSANA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės UAB „Loritransa“ atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. 2015 m. gruodžio 30 d. protokolo tekste niekaip nėra išreikšta UAB „Šiaulių banko lizingas“ pozicija. Protokolą pasirašė tik preliminariosios sutarties šalys UAB „LINSANA“ ir UAB „Loritransa“. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ kokiu nors būdu būtų išreiškęs savo pozicija apie ketinimą pirkti parduodamą turtą, o taip pat, kad jis informuotas apie tai, kad jam yra perleista teisė įsigyti parduodamą turtą.
    2. Jei laikytis nuostatos, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ turėjo pirmenybės teisę įsigyti parduodamą turtą, tai jokio teisės įsigyti turtą perleidimo nereikėjo. Tokią teisę UAB „Šiaulių banko lizingas“ jau turėjo kaip parduodamo turto bendraturtis ir šia teise galėjo pasinaudoti nelaukiant CK 4.79 straipsnyje numatyto vieno mėnesio termino.
    3. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų kokiu nors būdu informavusi atsakovę, kad ji ketina pati pirkti parduodamą turtą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantei buvo žinoma, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ per notarą yra išsiųstas pranešimas apie pasiūlymą pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą ir 2015 m. gruodžio 30 d. protokolu šalys buvo sutarusios, kad turtą pirks UAB „Šiaulių banko lizingas“. Tačiau vietoj UAB „Šiaulių banko lizingas“ tapusi dalies parduodamo turto bendraturčiu, apeliantė nepranešė atsakovei UAB „LINSANA“ apie ketinimą įsigyti parduodamo turto dalį.
    4. UAB „Šiaulių banko lizingas“ savo dalį bendrojoje nuosavybėje ieškovei perleido dar nesibaigus CK 4.79 straipsnio 2 dalies numatytam vieno mėnesio terminui, per kurį bendraturtis privalo pareikšti savo valią apie ketinimą pasinaudoti pirmumo teise pirkti parduodamą dalį. Perleidžiant nuosavybės teisę į dalį daikto kartu turi būti perleidžiamos ir visos teisės , susijusios su tuo daiktu, ir daikto savininkas, kuris perleidžia daikto nuosavybės teises, privalo informuoti naują savininką apie gautą pranešimą. Dėl to ta aplinkybė, kad 2016 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Šiaulių banko lizingas“ pardavė ieškovei dalį nekilnojamojo turto, kurį UAB „LINSANA“ ketino parduoti, ir ieškovė tapo tos dalies turto bendraturčiu, nereiškia, kad UAB „LINSANA“ įgijo pareigą teikti naujajam savininkui dar vieną pranešimą dėl dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo, juo labiau, kad apeliantei buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su pranešimų bendraturčiams siuntimu.
    5. Atmestinas apeliantės aiškinimas, kad aplinkybė, jog 2016 m. sausio 12 d. ji pervedė atsakovei UAB „LINSANA“ 7 000 Eur dydžio avansą, tuo pačiu patvirtindama realius ketinimus vykdyti šalių sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, bei tuo pačiu išreikšdama savo valią, pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį. Apeliantė nutyli faktą, kad minėta pinigų suma jai buvo iš karto grąžinta, o ji dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Be to, apeliantė nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl ji nereiškė jokios pozicijos apie 2016 m. sausio 19 d. registruotu laišku jai siųstą pranešimą, kuriame buvo nurodyta koks nekilnojamasis turtas, už kokią kainą yra parduodamas ir kas yra šio turto pirkėjas. Apie šią aplinkybę UAB „LINSANA“ buvo nurodžiusi ir atsiliepime į ieškinį, tačiau apeliantė dublike jokių atsikirtimų į šiuos argumentus nepateikė.
    6. UAB „LINSANA“, būdama vienintelio pagrindinio daikto savininkė, turėjo teisę savo nuožiūra parduoti visą turtą pasirinktam asmeniui neturėdama antraeilių daiktų bendraturčių atsisakymų pirmumo teise pirkti turtą. Šis argumentas taip pat buvo pateiktas atsiliepime į ieškinį, tačiau apeliantė dublike jokių atsikirtimų į šiuos argumentus nepateikė.
    7. Apeliacinio skundo samprotavimai, kad pastatas–kontrolinis punktas negali būti pagrindiniu daiktu, nes jis buvo statomas ir buvo skirtas aptarnauti administracinį pastatą ir būtent aikštelės turėtų būti laikomos pagrindiniais daiktais, nes kontrolinis punktas buvo statomas ir automobilių stovėjimo aikštelėms aptarnauti, yra spekuliatyvūs, neatitinkantys realios situacijos.
    8. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantė pati pripažįsta, kad UAB „LINSANA“ parduotas pastatas, kuris Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip kontrolinis punktas, jau daugelį metų nebeatlieka į teritoriją patenkančių transporto priemonių ar asmenų kontrolės funkcijos. Pastatas naudojamas išskirtinai šio pastato savininko reikmėms. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais pastato dalyje buvo įrengta automobilinių reikmenų parduotuvė. Tai, kad pastate buvo įrengta katilinė, iš kurios buvo tiekiama šilumos energija kitiems pastatams, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad šis pastatas laikytinas antraeiliu administracinio pastato atžvilgiu. Šilumos energijos pardavimas buvo viena iš ūkinės veiklos rūšių, kurios leido savininkui užsidirbti papildomų pajamų. Savo ruožtu, automobilių stovėjimo aikštelės gali būti laikomos tik antraeiliais daiktais, kadangi jos gali būti panaudotos ir yra naudojamos tik automobilių parkavimui.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  2. Civilinė byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės apeliacinio skundo ribų.

15Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: 1993 m. lapkričio 5 d., 2011 m. vasario 17 d. statinių išdėstymo schemos, Nekilnojamojo turto registro išrašas, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties kopija. Nors apeliantė nesuformulavo atskiro prašymo priimti naujus įrodymus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, pasisakytina dėl teisinės galimybės pridėti prie bylos minėtus dokumentus.
  3. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu su ieškovės apeliaciniu skundu pateiktos dokumentų kopijos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui, todėl šiuos prie apeliacinio skundo pridėtus naujus įrodymus atsisako priimti.

16Dėl bendraturčio teisės reikšti ieškinį CK 4.79 straipsnio pagrindu

  1. CK 4.79 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis).
  2. CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, kuri yra bendroji nuosavybė. Šia įstatyme įtvirtinta teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiai ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016).
  4. Taigi, kadangi CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teisė yra daiktinė teisė, todėl ji seka paskui daiktą, t. y., pasikeitus daikto nuosavybės teisių subjektui, naujajam nuosavybės teisės subjektui pereina ir minėta pirmenybės teisė, o ankstesnis daikto savininkas praranda tokią pirmenybės teisę, nepaisant to, kuris iš jų buvo daikto bendraturčiu tuomet, kai kitas bendraturtis perleido savo dalies nuosavybę trečiajam asmeniui. Būtent toks aiškinimas atitinka ir CK 4.79 straipsnyje įtvirtinto pirmenybės teisės instituto esmę bei paskirtį – mažinti bendros nuosavybės dalyvių skaičių ir daryti efektyvesnį daikto valdymą.
  5. CK 4.79 straipsnio 3 dalis iš esmės atitinka CK 1.138 straipsnio 2 punkto taikymą – atkūrimą buvusios iki teisės pažeidimo padėties. Kai CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nurodytą pirmenybės teisę turintis asmuo perleidžia savo bendrosios nuosavybės dalį, tokio asmens iki teisės pažeidimo buvusi padėtis nebegali būti atkurta po nuosavybės teisės perleidimo, nes minėtas asmuo nebėra bendros nuosavybės dalyvis.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016 išaiškino, kad kai pažeidžiama CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, ginti pažeistas teises CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka perkeliant pirkėjo teises ir pareigas gali tik tas asmuo, kuris yra parduodamo daikto bendraturtis teismo sprendimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo priėmimo momentu, nepriklausomai nuo to, kada jis tapo bendros nuosavybės dalyviu. Jeigu asmuo, kuris yra bendraturtis bendrąja nuosavybe esančio daikto kito bendraturčio dalies perleidimo metu, vėliau perleidžia nuosavybės teises į savo dalį, reikalavimo perkelti pirkėjo teises ir pareigas teisė pereina naujam daikto dalies savininkui.
  7. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo statinių (dviejų aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų) 2013 m. sausio 24 m. – 2016 m. sausio 12 d. savininkais buvo Lietuvos Respublika, atsakovė UAB „LINSANA“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. sausio 12 d. priėmimo–perdavimo aktu iš UAB „Šiaulių banko lizingas“ minėtų aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų 1/3 dalį įsigijo ieškovė UAB ,,Loritransa“. Taigi ieškovė ieškinio dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareiškimo metu buvo ginčo statinių – aikštelės ir šaligatvių plytelių dangos – bendraturtė. Dėl šios priežasties ieškovė turėjo reikalavimo teisę perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Loritransa“ tapo naująja ginčo statinių bendraturte ir konstatavus, jog ji turėjo reikalavimo teisę perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nagrinėtina, nuo kokio momento apeliantė įgijo minėtą teisę.
  8. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus rajono 1 notarų biure UAB „LINSANA“ pateikė pareiškimą dėl ginčo turto pardavimo už 70 000 Eur, informuodama UAB „Šiaulių banko lizingas“, kad nustato 1 (vieno) mėnesio terminą, skaičiuojant nuo laiško gavimo dienos, pareikšti savo norą minėtomis sąlygomis pirkti ginčo turtą (ne tik aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų dalį, bet ir kitą ginčo turtą). Ieškovė UAB „Loritransa“ dviejų aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų 1/3 dalį įsigijo 2016 m. sausio 12 d., šis faktas 2016 m. sausio 13 d. buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Taigi nepraėjus 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškime nurodytam laikotarpiui naująja ginčo statinių bendraturte tapo ieškovė UAB „Loritransa“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ perleidus nuosavybės teise priklausiusią 1/3 aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų dalį ieškovei UAB „Loritransa“ (t. y. pasikeitus daikto nuosavybės teisių subjektams), naujajam nuosavybės teisės subjektui (ieškovei UAB „Loritransa“) perėjo ir pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, o ankstesnis daikto savininkas (UAB „Šiaulių banko lizingas“) prarado tokią pirmenybės teisę, nepaisant to, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ buvo daikto bendraturte atsakovės UAB „LINSANA“ pasiūlymo pirkti jos turto dalį metu.
  9. Šioje byloje konstatavus, kad UAB „Loritransa“ yra tinkama ieškovė bei kad jai perėjo pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, nagrinėtina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas.

17Dėl CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pirmenybės teisės apimties

  1. Pagal CK 4.79 straipsnį bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, t. y. bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti kitam bendraturčiui priklausančią bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį, tačiau tokios teisės neturi į kitam bendraturčiui asmeninės nuosavybės teise priklausantį šalia esantį daiktą.
  2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus rajono 1 notarų biure UAB „LINSANA“ pateikė pareiškimus dėl ginčo turto pardavimo už 70 000 Eur, informuodama bendraturtes UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir VĮ „Regitra“, kuri patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausančią turto dalį, kad ji nustato 1 (vieno) mėnesio terminą, skaičiuojant nuo laiško gavimo dienos, pareikšti norą minėtomis sąlygomis pirkti ginčo turtą (ne tik aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų dalį, bet ir kitą ginčo turtą). Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad tuo metu buvusios bendraturtės Lietuvos Respublika (VĮ „Regitra“) ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ neišreiškė noro pirkti UAB „LINSANA“ turto dalį, tačiau šiuo atveju nagrinėtina, ar tokio noro per atsakovės UAB „LINSANA“ nurodytą ir CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nebuvo išreiškusi ieškovė UAB „Loritransa“, kuriai, kaip minėta, iš UAB „Šiaulių banko lizingas“ perėjo pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį.
  3. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovė UAB ,,LINSANA“ sudarė 2015 m. gruodžio 9 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo susitarta parduoti ieškovei atsakovės UAB ,,LINSANA“ turto dalį. 2015 m. gruodžio 30 d. atsakovė UAB „LINSANA“ ir ieškovė UAB „Loritransa“ pasirašė preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 2015 m. gruodžio 9 d., nutraukimo protokolą, pagal kurio 2 punktą pardavėjai UAB „LINSANA“ priklausančios nuosavybės pirkimas yra perleidžiamas UAB „Šiaulių bankas“ (byloje nekilo ginčas, kad šiame nutraukimo protokole įsivėlė klaida – turėjo būti UAB „Šiaulių banko lizingas“). Pirkėjos UAB „Loritransa“ sumokėtą avansą, kurio suma yra 7 000 Eur, pardavėja UAB „LINSANA“ įsipareigojo pervesti į UAB „Loritransa“ sąskaitą (nutraukimo protokolo 3 punktas). Atsakovių teigimu, šiuo nutraukimo protokolu ieškovė atsisakė savo pirmenybės teisės pirkti UAB „LINSANA“ turto dalį. Nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nenurodė, jog sutinka su šiais atsakovių argumentais, tačiau ieškinį atmetė, nenustatęs, jog buvo pažeista bendraturčių pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybės teisės dalį, akcentuodamas preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo protokolo sudarymo faktą, taip pat kad ieškovė perleido teisę UAB „LINSANA“ priklausančios nuosavybės teisės pirkimo teisę UAB „Šiaulių bankas“ bei kad tuometė bendraturtė UAB „Šiaulių banko lizingas“ neišreiškė ketinimo pirkti UAB „LINSANA“ turto dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad ieškovė UAB „Loritransa“ atsisakė savo pirmenybės teisės pirkti UAB „LINSANA“ turto dalį. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės ketinimus įgyvendinti turimą pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį.
  4. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, ar UAB „Šiaulių banko lizingas“ išreiškė ketinimą pirkti UAB „LINSANA“ turto dalį. Nagrinėjamu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovė įgyvendino pareigą pasiūlyti pirmenybės teise pirkti bendraturčiams jos turto dalį, jei taip, tai taip pat reikšminga nustatyti, ar ieškovė išreiškė ketinimą pirkti UAB „LINSANA“ turto dalį.
  5. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. sausio 12 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu ieškovė UAB „Loritransa“ perėmė lizingo bendrovei priklausiusį turtą ir taip tapo ginčo turto bendraturte. Iš ieškovės dublike bei apeliaciniame skunde išdėstytų paaiškinimų, kurių atsakovės neneigė, matyti, kad ieškovė informavo atsakovę UAB „LINSANA“ apie ketinimą pirkti jos parduodamą turto dalį. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad atsakovė UAB „LINSANA“ neneigė, kad ji buvo informuota apie ieškovės ketinimą pirkti jos turimą dalį, tačiau manė, kad ieškovė šios teisės buvo atsisakiusi. Tačiau iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė, siekdama patvirtinti jos realius ketinimus pirkti UAB „LINSANA“ turto dalį, 2016 m. sausio 12 d. pervedė jai 7 000 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „LINSANA“ šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, o priešingai, patvirtino, kad ieškovė į jos sąskaitą pakartotinai (pirmą kartą ieškovė 7 000 Eur buvo pervedusi pagal 2015 m. gruodžio 9 d. sutartį, kuriuos atsakovė grąžino) pervedė į UAB „LINSANA“ sąskaitą 7 000 Eur (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2015 m. gruodžio 30 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo protokolo sudarymo faktas nepatvirtina, kad apeliantė atsisakė pirmenybės teisės pirkti UAB „LINSANA“ turto dalį. 2015 m. gruodžio 30 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo protokolas sudarytas tuomet, kai ieškovė dar nebuvo ginčo statinių bendraturtė. Todėl nei atsisakyti, nei patvirtinti, jog pasinaudos pirmenybės teise pirkti UAB „LINSANA“ turto dalį apeliantė tuo metu negalėjo. Be to, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nei atsakovės nepaneigė, jog minėto nutraukimo protokolo sudarymo tikslas – perleisti pirkėjo teises ir pareigas UAB „Šiaulių banko lizingas“, kuri veikė ieškovės naudai pagal 2012 m. gruodžio 10 d. lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. V-2-228416. Taip pat ieškovės atsisakymo pasinaudoti bendraturčių pirmenybės teise pirkti parduodamą turto dalį nepatvirtina ir atsakovės UAB „LINSANA“ argumentai, kad ji 2016 m. sausio 19 d. pranešė ieškovei, kad turtą parduoda atsakovei bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „BALTIC SIGN“, tačiau ieškovė nieko neatsakė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, jos minėtą pranešimas buvo išsiųstas registruotu paštu, taip pat kad jį ieškovė gavo. Daugiau aplinkybių, kuriais atsakovės grindžia argumentus, jog ieškovė atsisakė pirmenybės teisės pirkti ginčo turtą, atsakovės nenurodė. Be to, ieškovės neatsakymas į minėtą atsakovės UAB „LINSANA“ laišką, net jei apeliantė tokį ir gavo, nevertintinas kaip atsisakymas pasinaudoti pirmenybės teise. Pažymėtina, kad ieškovė turėjo teisę iki 2015 m. gruodžio 22 d. pranešime nurodyto termino pabaigos pranešti apie siekį pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą UAB „LINSANA“ turto dalį, tačiau atsakovė UAB „LINSANA“, nepasiūliusi apeliantei pirmenybės teise pirkti parduodamą turto dalį ir nesulaukusi minėto termino pabaigos, 2016 m. sausio 11 d. sudarė su bendra Vokietijos ir Lietuvos įmone UAB „BALTIC SIGN“ preliminariąją ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis konstatuoja, kad atsakovei UAB „LINSANA“ nepasiūlius apeliantei pirmenybės teise pirkti parduodamą turto dalį ir neturint jos atsisakymo šia teise pasinaudoti iki minėto termino pabaigos (1 mėn.), o priešingai, ieškovei išreiškus siekį šia teise pasinaudoti, atsakovė UAB „LINSANA“, 2016 m. sausio 11 d. sudariusi su bendra Vokietijos ir Lietuvos įmone UAB „BALTIC SIGN“ preliminariąją ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir 2016 m. kovo 19 d. jį pardavusi, pažeidė ieškovės kaip bendraturtės pirmenybės teisę pirkti ginčo turtą.

18Dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų kvalifikavimo

  1. Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir yra susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015; kt.).
  3. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar bendrąja nuosavybe esantys statiniai (dvi aikštelės ir šaligatvių plytelių dangos) yra atsakovei UAB „LINSANA“ asmeninės nuosavybės teise priklausiusio pagrindinio daikto (pastato–kontrolinio punkto), priklausiniai. Ieškovės teigimu, pastatas–kontrolinis punktas yra skirtas automobilių aikštelėms tarnauti, o atsakovių teigimu, pastatui tarnauti skirtos ir aikštelės, ir šaligatvių dangos bei kiti ginčo objektu esantys daiktai.
  4. Faktą, ar aikštelės yra pastato priklausinys, ar pastatas yra aikštelių priklausinys, reikšminga nustatyti siekiant išsiaiškinti, ar atsakovė UAB „LINSANA“ privalėjo pasiūlyti pirkti šį pastatą aikštelių bendraturčiams.
  5. Nagrinėjamoje byloje iškilus klausimui, ar aikštelės yra pagrindinio daikto (pastato) priklausiniai (CK 4.19 straipsnis), būtina nustatyti, ar tarp aikštelių ir atsakovei UAB „LINSANA“ priklausiusio pastato yra teisiškai reikšmingas nuolatinis funkcinis ryšys – ar aikštelės savo ūkine paskirtimi tarnauja atsakovei UAB „LINSANA“ nuosavybės teise priklausiusiam pastatui, ar vis dėl to pastatas savo ūkine paskirtimi tarnauja aikštelėms.
  6. Aplinkybė, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).
  7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aikštelės ir šaligatvių plytelės dangos skirtos tarnauti pastatui-kontroliniam punktui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nedetalizavo, kodėl aikšteles laiko pastato–kontrolinio punkto priklausiniais, o tik nurodė, kad sutinka su atsiliepimų į ieškinį argumentais, kad atsakovo UAB ,,LINSANA“ parduodamą turtą sudarė pagrindinis daiktas – pastatas–kontrolinis punktas ir šio daikto antraeiliai daiktai – dalis inžinerinių statinių – kiemo įrenginių (aikštelės ir šaligatvio plytelių dangos). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl daiktų pripažinimo priklausiniais, netinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų kvalifikavimo.
  8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pastatas–kontrolinis punktas skirtas aikštelėms tarnauti. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastatas įregistruotas kaip kontrolinis punktas. Atsakovės, nors ir nurodė, kad šiuo metu pastatas atlieka savarankišką funkciją (jo dalyje įrengta automobilinių reikmenų parduotuvė), tačiau atsiliepimuose į apeliacinį skundą neneigė aplinkybės, kad pastatas buvo pastatytas aptarnauti aikšteles (į automobilių aikštelę patenkančių transporto priemonių ar asmenų kontrolė). Atsižvelgiant į viešojo registro duomenis, kurie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, į šalių pripažintus faktus, konstatuotina, kad pastatas–kontrolinis punktas buvo statomas tarnauti būtent automobilių aikštelėms (CPK 185, 187 straipsniai), kurios šiuo atveju turėtų būti laikomos pagrindiniais daiktais. Nepaisant to, kad atsakovė UAB „LINSANA“ nurodo, kad šiuo metu pastatas atlieka savarankišką funkciją ir kad aikštelės skirtos pastatui aptarnauti, vien atsakovės nurodytų argumentų nepakanka, jog būtų galima konstatuoti aikštelių tarnavimo pastatui–kontroliniam punktui faktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015). Be to, tai, kad atsakovė UAB „LINSANA“ iki ieškinio pateikimo aikšteles laikė pagrindiniais daiktais, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia tai, jog 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškimais ji nurodė, jog aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų bendraturtės turi pirmenybės teisę pirkti ne tik UAB „LINSANA“ aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų parduodamą dalį, bet ir pastatą–stoginę bei pastatą–kontrolinį punktą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad UAB „LINSANA“, ketindama parduoti aikštelių dalis bei jų priklausinius, priklausančius jai asmeninės nuosavybės teise, turėjo pareigą bendraturtėms pasiūlyti pirmenybės teise pirkti ne tik ketinamą perleisti bendrų daiktų dalį, bet ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius antraeilius daiktus, ketinamus parduoti trečiajam asmeniui kartu su bendro turto dalimi.
  9. Bet kuriuo atveju, net jei sutikti su atsakovių argumentais, kad atsakovė UAB „LINSANA“, parduodama jai nuosavybės teise priklausantį pagrindinį daiktą – pastatą–kontrolinį punktą kartu su antraeiliais daiktais, neturėjo CK 4.79 įtvirtintos pareigos antraeilių daiktų savininkams pasiūlyti pirmenybės teise įsigyti parduodamą pagrindinį daiktą su antraeiliais daiktais, tačiau atsakovė UAB „LINSANA“, pateikusi notarui 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškimus, kuriuose, kaip minėta, nurodyta, jog siūlo pirkti ne tik UAB „LINSANA“ aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų parduodamą dalį, bet ir pastatą–stoginę bei pastatą–kontrolinį punktą, sukėlė bendraturčių lūkesčius dėl galimybės minėtus daiktus įsigyti pirmenybės teise. Atsakovei UAB „LINSANA“ pardavus pareiškimuose nurodytą turtą ne bendraturtei, o atsakovei bendrai Vokietijos ir Lietuvos įmonei UAB „BALTIC SIGN“, buvo pažeisti apeliantės teisėti lūkesčiai dėl pirmenybės teisės įsigyti ginčo turtą.

19Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrą nuosavybe, netinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų kvalifikavimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šių kategorijų bylose, todėl sprendimas naikintinas tenkinant ieškinio reikalavimą perkelti UAB „Litransa“ pirkėjos atsakovės bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB ,,BALTIC SIGN“ teises ir pareigas pagal 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 1-2707, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB ,,BALTIC SIGN“ 83 000 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir apeliacinis skundas tenkintinas, spręstina dėl ieškovės (apeliantės) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovių bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
  2. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 462 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 400 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, taip pat sumokėjo advokatui 39,44 Eur kompensaciją už Registro ir kadastro bylos dokumentų kopijas, 800 Eur išlaidų už dubliko parengimą ir išsiuntimą, 500 Eur už advokato pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir kliento interesų atstovavimą bylą nagrinėjant teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi, tai, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo remiamasi Registro ir kadastro bylos dokumentų kopijomis, ieškovės pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis pirmosios instancijos teisme laiko 1 462 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 2 700 Eur atstovavimo išlaidas. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų pobūdį ir atsižvelgus į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus (toliau – Rekomendacijos) dydžio, konstatuoja, kad išlaidos už parengtus procesinius dokumentus neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos atlygintinos (Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktai). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad sąskaitoje už teisines paslaugas nėra nurodyta, kiek laiko truko advokato pasiruošimas bylos nagrinėjimui, į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdis truko 1 val. 23 min., sprendžia, kad 500 Eur už advokato pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir kliento interesų atstovavimą teisme viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (Rekomendacijų 8.19 punktas). Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme tenkintinas iš dalies, priteisiant lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovės naudai 1 462 Eur žyminio mokesčio ir 2 274,80 Eur atstovavimo išlaidų, taigi iš viso atlygintina 3 736,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
  3. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 462 Eur dydžio žyminį mokestį, už apeliacinio skundo parengimą 1 250,00 Eur. Pažymėtina, kad patirtų už apeliacinį skundą parengimą išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Tenkinus apeliacinį skundą ieškovės apeliaciniame procese patirtos išlaidos (2 712 Eur) atlygintinos priteisiant jas ieškovės naudai lygiomis iš atsakovių.
  4. Ieškinį bei apeliacinį skundą tenkinus atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
  5. Valstybė nagrinėjamoje byloje patyrė 8,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovių (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

21Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

23Ieškinį tenkinti.

24Perkelti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Loritransa“ (j. a. k. 126068148) pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 1-2707 ir nustatyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „LINSANA“ (j. a. k. 300774721) pardavė, o uždaroji akcinė bendrovė „Loritransa“ (j. a. k. 126068148) pirko 1/2 dalį pastatą–stoginę, unikalus Nr. ( - ); pastatą–kontrolinį punktą, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių–aikštelę, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių–šaligatvio plytelių dangą, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių–šaligatvio plytelių dangą, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių–aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); kilnojamuosius daiktus: dujų skaitiklį G6; apsaugos signalizacijos sistemą; įrengimą šildymui; minkštinimo filtrą TGK-25/s.

25Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Loritransa“ (j. a. k. 126068148) sumokėti atsakovei bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei ,,BALTIC SIGN“ (j. a. k. 110394345) 83 000 (aštuoniasdešimt tris tūkstančius) Eur per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

26Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Loritransa“ (j. a. k. 126068148) naudai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės LINSANA“ (j. a. k. 300774721) ir bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC SIGN“ (j. a. k. 110394345) po 1 863,40 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

27Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Loritransa“ (j. a. k. 126068148) naudai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „LINSANA“ (j. a. k. 300774721) ir bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC SIGN“ (j. a. k. 110394345) po 1 356,00 Eur (tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

28Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš uždarosios akcinės bendrovės LINSANA“ (j. a. k. 300774721) ir bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC SIGN“ (j. a. k. 110394345) po 4,49 Eur (keturis eurus 49 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti.

29Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atliktą viešame registre įrašą apie draudimą atsakovei bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB ,,BALTIC SIGN“ (j. a. k. 110394345) disponuoti jai priklausančiu nuosavybės teise turtu: 1/3 dalimi kitų inžinierinių statinių–aikštele, unikalus Nr. ( - ), 1/3 dalimi kitų inžinierinių statinių–šaligatvio plytelių danga, unikalus Nr. ( - ), 1/3 dalimi kitų inžinierinių statinių–šaligatvio plytelių danga, unikalus Nr. ( - ), 1/3 dalimi kitų inžinierinių statinių–aikštele, unikalus Nr. ( - ), esančiais ( - ).

30Sprendimo kopiją siųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Byloje kilo ginčas dėl bendraturčio pirmenybės teisės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
        9. Dėl nustatytų teismo aplinkybių
          1. Skundžiamu... 10. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos pirmosios... 11. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos antrosios... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
              15. Dėl naujų įrodymų priėmimo
              1. CPK 314... 16. Dėl bendraturčio teisės reikšti ieškinį CK 4.79 straipsnio pagrindu 17. Dėl CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pirmenybės teisės apimties 18. Dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų kvalifikavimo
                  19. Dėl procesinės bylos baigties
                  1. Atsižvelgdama į... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
                      21. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos... 22. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir... 23. Ieškinį tenkinti.... 24. Perkelti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Loritransa“ (j. a. k.... 25. Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Loritransa“ (j. a. k.... 26. Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Loritransa“ (j. a. k.... 27. Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Loritransa“ (j. a. k.... 28. Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių... 29. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi, kuri buvo... 30. Sprendimo kopiją siųsti valstybės įmonei Registrų centrui....