Byla e2A-34-823/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Romualdos Janovičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės žemės ūkio bendrovės „Aves ūkis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K.-Z. ieškinį atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 128 524,39 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. vasario 17 d., iš viso 22 289,26 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutartimi pardavė atsakovei vertybinius popierius – AB banko „Snoras“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. indėlio sertifikatą Nr. S008380, o ieškovė įsipareigojo iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti 159 000 USD arba jų ekvivalentą litais (443 769 Lt). Atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi.
  3. Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėjo dokumentinio proceso tvarka ir 2016 m. vasario 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad atsakovė, kaip vertybinių popierių pirkėja, įsipareigojo sumokėti ieškovui 159 000 USD arba jų ekvivalentą litais iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. Aplinkybė, kad AB banko Snoras indėlio sertifikatas buvo perleistas atsakovei, konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, kuria ji įtraukta į kreditorių sąrašą (b. l. 10-11). Teismas konstatavo, kad ieškovas įvykdė savo prievolę pagal sutartį, tuo tarpu, nesant duomenų apie tai, kad atsakovė pagal sutartį būtų atsiskaičiusi, teismas pripažino esant pagrindą ieškinį tenkinti.
  4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Paaiškino, kad ieškinys pareikštas pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles. Vėlesniuose paaiškinimuose nurodė, kad byla turėtų būti sustabdyta ir perduota nagrinėti ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. preliminarų sprendimą pakeitė.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apie tai, jog buvo sprendžiamas klausimas dėl ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto proceso ne teismo tvarka, teismui tapo žinoma tik 2016 m. kovo 30 d., bankroto administratorei pateikus prašymą dėl prieigos prie bylos elektroninės kortelės. Atsakovė šios informacijos 2016 m. kovo 1 d. teismui pateiktuose prieštaravimuose taip pat nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, kad visi procesiniai veiksmai byloje buvo atlikti iki Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sudarymo ir įsiteisėjimo 2016 m. kovo 24 d., bylos nagrinėjimas iš esmės jau įpusėjęs, teismas sprendė, kad nėra pagrindo stabdyti bylą. Remdamasis Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, teismas konstatavo, kad ieškinio priėmimo metu byla buvo teisminga būtent Šiaulių apygardos teismui.
  3. Spręsdamas preliminaraus sprendimo pagrįstumo klausimą teismas pažymėjo, kad atsakovė pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, materialinių teisės normų taikymo, priimant preliminarų sprendimą, bei pakartojo preliminariame sprendime nustatytas aplinkybes dėl ginčo esmės.
  4. Atskirai teismas pasisakė dėl procesinių palūkanų, priteistinų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei nurodė, kad ieškovui priteistinos 723,08 Eur procesinės palūkanos, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki 2016 m. kovo 23 d., t. y. iki Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo (2016 m. kovo 24 d.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovė ŽŪB „Aves ūkis“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. galutinį sprendimą ir pareikštą ieškinio reikalavimą perduoti spręsti ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimui arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), ĮBĮ normas dėl bylos nagrinėjimo atsakovei iškėlus bankroto bylą. 2016 m. sausio 18 d. ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimas iškėlė bendrovei bankroto bylą ne teismo tvarka, nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 24 d. Bankroto administratorius, sužinojęs apie iškeltą bylą pagal ieškovo ieškinį, 2016 m. balandžio 4 d. teismui pateikė prašymą stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir ieškovo reikalavimą perduoti spręsti ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimui. Teismas šio prašymo netenkino ir 2016 m. balandžio 7 d. priėmė galutinį sprendimą. Apeliantės vertinimu, įsiteisėjus nutarimui dėl bankroto bylos ŽŪB “Aves ūkis“ iškėlimo, tolimesnis ieškinio nagrinėjimas šioje civilinėje byloje nebuvo galimas, ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumas turėjo būti įvertintas tvirtinant jo finansinį reikalavimą ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto byloje, o ne priimant galutinį teismo sprendimą.
    2. Teismas neišsprendė prašymo grąžinti žyminį mokestį, kuris teismui buvo pateiktas 2016 m. balandžio 4 d. prašyme sustabdyti bylą, tuo klausimu niekaip nepasisakė, kas yra savarankiškas pagrindas naikinti teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.
    3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ir mokėtinos iš atsakovės bankroto administravimo išlaidų sąmatos, kadangi tokia praktika taikoma tik tokiu atveju, kai ieškinį po bankroto bylos iškėlimo pareiškia įmonės bankroto administratorius. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos nėra priskirtinos prie bankroto administravimui skirtų lėšų ir neturi būti apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Atsakovė netinkamai aiškina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bylos perdavimą atsakovei iškėlus bankroto bylą, kadangi byla turi būti perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tik tuo atveju, jei bankroto byla iškeliama iki teismo nutarties skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje priėmimo dienos.
    2. Nutarimas iškelti ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto bylą nėra įsiteisėjęs iki šiol, kadangi pagal ieškovo, kuris, kaip matyti iš 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, skundą yra užvesta civilinė byla Nr. e2-1888-555/2016 Kauno apygardos teisme.
    3. Atsakovė neginčija pačios skolos dydžio ir reikalavimo pagrįstumo, todėl vien procesinės teisės normų pažeidimas, jei toks ir būtų nustatytas, nėra pagrindas naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą.
    4. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų sprendimo rezoliucinėje dalyje nepriskyrė bankroto administravimo išlaidoms.
  4. 2016 m. spalio 27 d. atsakovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus bei prašymą prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus – 2012 m. sausio 31 d. Papildomą susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų. Nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. B2-541-569/2016 ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administratorius faktiškai pradėjo veikti tik nuo 2016 m. kovo 30 d., todėl nespėjo susipažinti su įmonės dokumentais bei su nagrinėjamos bylos medžiaga. Tik tikrinant įmonės dokumentus bei sudarytus sandorius buvo rastas minėtas susitarimas, kuris turi esminės reikšmės teisingam nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Bankroto administratoriui nėra žinoma, kodėl šis susitarimas nebuvo pateiktas ankstesnėse ginčo stadijose, tačiau jis pats neturėjo galimybės pateikti šio dokumento anksčiau. Apeliantė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė:
    1. Sutartis, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimo teisę, yra prieštaraujanti įmonės interesams ir, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsniu, yra pripažintina negaliojančia. Pagal šią sutartį apeliantė nusipirko 150 000 JAV dolerių už 159 000 JAV dolerių, kas akivaizdžiai prieštarauja įmonės, kaip pelno siekiančio asmens, ir jos kreditorių interesams.
    2. Apeliantės nuomone, abejones sutarties teisėtumu kelia tai, kad apeliantė buvo žemės ūkio bendrovė, kuri niekada nevykdė investavimo į jokius vertybinius popierius. Sutartis buvo sudaryta likus vos trims mėnesiams iki BAB bankas SNORAS bankroto bylos iškėlimo dienos (2011 m. gruodžio 7 d.). Be to, ieškovas dėl sutarties nevykdymo į apeliantę nesikreipė iki pat bankroto bylos iškėlimo, kas leidžia manyti, jog šalys sutartį galimai sudarė atgaline data.
    3. Apeliantės bankroto administratoriui tikrinant įmonės dokumentus bei sudarytus sandorius buvo rastas 2012 m. sausio 31 d. Papildomas susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymų, pagal kurį apeliantė įsipareigoja pervesti ieškovui 60 proc. visų lėšų, kurias jai pavyks išsiieškoti už AB bankas „Snoras“ vertybinius popierius, esančius jos dispozicijoje, o likusi 40 proc. dydžio išieškotų lėšų sumos dalis lieka apeliantei kaip premija už lėšų išieškojimą. Apeliantės nuomone, šis susitarimas turėtų būti vertinamas kaip papildantis 2011 m. rugsėjo 10 d. sutartį, ir kuriuo remiantis apeliantė neprivalėjo ir neprivalo ieškovui sumokėti visos 159 000 JAV dolerių sumos.
  5. Ieškovas atsiliepime į atsakovės rašytinius paaiškinimus ir papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė nėra pareiškusi jokio reikalavimo dėl 2011 m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutarties nuginčijimo, todėl visi apeliantės argumentai, susiję su galimu šios sutarties neteisėtumu, neturi teisinės reikšmės. Be to, indėlio sertifikato nupirkimas už didesnę sumą nereiškia neteisėtų veiksmų. Dėl 2012 m. sausio 31 d. Papildomo susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų ieškovas paaiškino, kad šis susitarimas buvo sąlyginis ir, jame numatytoms sąlygoms neįvykus, šalių tarpusavio atsiskaitymams negali būti taikomas.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teisme leidžiamas naujų įrodymų pateikimas, jei tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, apeliaciniame procese gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai, proceso šalims turi būti sudarytos galimybės suformuluoti bei išreikšti savo poziciją apie naujai pateiktą įrodymą, jame nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016), o apeliacinės instancijos teismui tenka procesinė pareiga šiuos šalių argumentus įvertinti priimant procesinį sprendimą. Ši apeliacinės instancijos teismo procesinė pareiga susijusi su fundamentaliais proceso principais, tokiais kaip šalių procesinis lygiateisiškumas ir teisė būti išklausytomis, todėl tokio pobūdžio šalių argumentų, nors ir neišdėstytų apeliaciniame skunde, įvertinimas nelaikytinas neleistinu apeliacijos ribų konkrečioje byloje peržengimu.
  3. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – 2012 m. sausio 31 d. Papildomą susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų, kuris apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos buvo priimtas ir ieškovui sudarytos procesinės galimybės pasisakyti dėl šio naujai pateikto įrodymo. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija taip pat pasisakys ir vertins šalių argumentus, susijusius su šiuo naujai pateiktu įrodymu ir jo įtaka ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl teismingumo
  1. Tiek apeliacinį skundą, tiek pirmosios instancijos teismui pateiktus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo apeliantė grindė iš esmės vieninteliu procesinio pobūdžio argumentu – tuo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nebuvo kompetentingas nagrinėti kilusio ginčo, atsižvelgiant į tai, kad ŽŪB „Aves ūkis“ bylos nagrinėjimo metu buvo pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka.
  2. Kolegija, vertindama šiuos apeliantės argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į tai, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, vien tik teismingumo taisyklių pažeidimas, net jei toks būtų apeliacinės instancijos teismo nustatytas, pats savaime nesudarytų pakankamo pagrindo ginčijamam sprendimui panaikinti.
  3. Kita vertus, kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad teismingumo taisyklės nagrinėjamu atveju buvo pažeistos. Viena vertus, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, CPK 163 straipsnio 4 punktas įtvirtina teismo pareigą sustabdyti bylą, kurioje skolininkui pareikšti turtiniai reikalavimai, ir perduoti ją skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tik tuo atveju, jei apie tai, kad skolininkui iškelta bankroto byla, paaiškėja iki teismo nutarties, kuria byla skiriama nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, t. y. iki pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos pabaigos. Kita vertus, įstatymas numato pradėtų nagrinėti bylų perdavimą skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tik skolininko teisminio bankroto atveju. Bankroto proceso ne teismo tvarka toks bylų perdavimas nėra numatytas, kadangi pagal ĮBĮ 12 straipsnį teismuose iškeltų bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, nebuvimas yra viena būtinų bankroto proceso ne teismo tvarka leistinumo prielaidų.
Dėl apeliacinės instancijos teisimui pateikto naujo įrodymo ir procesinės bylos baigties
  1. Kaip jau minėta, apeliantė kartu su 2016 m. spalio 26 d. rašytiniais paaiškinimais Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naują įrodymą – 2012 m. sausio 31 d. Papildomą susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų. Susitarime nurodyta, kad juo siekiama taikiai užbaigti visus tarpusavio ginčus, kilusius dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius, perleistus ieškovo atsakovei 2011 m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutartimi. Pagal šį susitarimą atsakovė įsipareigojo pervesti ieškovui 60 proc. visų lėšų, kurias atsakovei pavyks išsiieškoti už AB banko „Snoras“ vertybinius popierius, esančius atsakovės dispozicijoje. Likusi 40 proc. dydžio išieškotų lėšų dalis turėjo likti atsakovei, kaip premija už lėšų išsiieškojimą.
  2. Atsikirsdamas į apeliacinės instancijos teismui pateiktą naują įrodymą, ieškovas 2016 m. lapkričio 21 d. pateikė apaliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2012 m. sausio 31 d. Papildomas susitarimas yra suklastotas. Ieškovo prašymu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. sausio 31 d. nutartimi paskyrė byloje rašysenos ekspertizę, siekiant ištirti, ar 2012 m. sausio 31 d. Papildomame susitarime dėl tarpusavio atsiskaitymų pirmame, antrame, trečiame, ketvirtame, penktame lapuose dešinėje pusėje ir šeštame lape ties pavarde pasirašė pats ieškovas. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2017 m. birželio 28 d. pateikė išvadas, kad 2012 m. sausio 31 d. Papildomame susitarime dėl tarpusavio atsiskaitymų, sudarytame tarp ieškovo ir atsakovės, pirmame, antrame, trečiame, ketvirtame, penktame lapuose, dešinėje pusėje ir šeštame lape, ties savo pavarde, pasirašė ieškovas.
  3. Teismui gavus eksperto išvadą, ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad 2012 m. sausio 31 d. Papildomas susitarimas yra sąlyginis sandoris, kuris neįsigaliojo neįvykus jame nurodytoms sąlygoms.
  4. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti byla nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).
  5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo apsiribojo procesiniu bylos teismingumo aspektu, todėl aplinkybės, susijusios su atsakovės skolos ieškovui faktu ir dydžiu ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo analizuojamos ir vertinamos, o apeliacinės instancijos teisme būtent dėl šių aspektų tarp šalių kilo ginčas, kuriam teisingai išspręsti būtina iš esmės analizuoti 2012 m. sausio 31 d. Papildomo susitarimo sudarymo ir vykdymo aplinkybes, t. y. bylą beveik visa apimtimi nagrinėti naujais, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtais, aspektais, sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl kitų šalių argumentų
  1. Kadangi panaikinus ginčijamą sprendimą byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
  2. Kolegija taip pat nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su 2011 m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutarties galiojimu, kadangi šie apeliantės argumentai išdėstyti tik apeliacinės instancijos teismui jau po apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, todėl pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalyje ir CPK 323 straipsnyje įtvirtintus draudimus. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, šie argumentai atsakovės galės būti pateikiami pirmosios instancijos teismui proceso įstatymų nustatyta tvarka.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

7panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai