Byla 2A-216/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Sigitui Čepui , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Erra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-541-360/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Erra“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kežlys“, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Erra ir Ko“, dėl trišalių tarpusavio atsiskaitymų aktų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Erra“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento 2006 m. rugsėjo 30 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 31 d. trišalius tarpusavio atsiskaitymų aktus, pasirašytus byloje dalyvaujančių asmenų atstovų, priteisti iš atsakovo 222 416,52 Lt skolą už parduotas prekes bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 2-5, 153-155). Nurodė, kad bylos šalis siejo statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo santykiai. 2005-2007 m. ieškovas išrašė atsakovui 97 PVM sąskaitas faktūras už 222 416,52 Lt sumą, bet iki nustatyto termino pabaigos atsakovas už prekes neatsiskaitė. 2006 m. rugsėjo 30 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 31 d. dalyvaujančių byloje asmenų buhalteriai pasirašė trišalius tarpusavio atsiskaitymų aktus (t. 1, b. l. 167-170). Skirtingai nei atsakovas ieškovas aktus laiko ne priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, o buhalterinės apskaitos tarp trijų įmonių sutikslinimu, nes bylos šalys ir trečiasis asmuo tarpusavio vienarūšių priešpriešinių reikalavimų neturėjo, ieškovo ir trečiojo asmens buhalterės nebuvo įgaliotos dalyvauti sandoryje dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

4Atsakovas UAB „Kežlys“ atsiliepimais į pradinį ir patikslintą ieškinius (t. 1, b. l. 138-139, 190-191) jų nepripažino, laikė nepagrįstais ir prašė atmesti. Teigė, kad pagal tarp dalyvaujančių byloje asmenų susiklosčiusią praktiką atsiskaitymai vyko trišaliais užskaitos aktais: ieškovas parduodavo prekes atsakovui, o šis atlikdavo statybos rangos darbus trečiajam asmeniui, todėl pastarasis būdavo skolinga atsakovui. Atsakovas turėjo rimtą pagrindą manyti, kad ieškovo ir trečiojo asmens atstovai – buhalterės I. K. ir R. V. – buvo įgaliotos sudaryti sandorį dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, nes kiekviena iš jų turėjo ir uždėjo ant ginčo aktų įmonių antspaudus, ginčo aktus ruošė ieškovas, ieškovas ir trečiasis asmuo yra susijusios įmonės. Jei ieškovo atstovas veikė viršydamas įgaliojimus, tačiau atsakovas neturėjo rimto pagrindo manyti, kad sudaro sandorį su tokios teisės neturinčiu atstovu, sandoris yra privalomas atstovaujamajam (CK 2.133 str. 9 d.). Be to, sandorį, kurį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, sukuria, pakeičia, panaikina teises ir pareigas, kai atstovaujamasis po to tam pritaria (CK 2.136 str. 1 d.). Po 2007 m. sausio 31 d. atsakovas nupirko iš ieškovo prekių už 64 421,49 Lt. Ši suma taip pat turėjo būti įskaityta trišaliu tarpusavio atsiskaitymo aktu, bet taip neįvyko ir ieškovas prisiteisė iš atsakovo minėtą sumą (Klaipėdos m. apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2689-637/2008), bet tuo metu apie 222 416,52 Lt dydžio atsakovo skolą nekalbėjo. Įvykę įskaitymai turi atsispindėti ieškovo ir trečiojo asmens metiniuose balansuose.

5Trečiasis asmuo UAB „Erra ir Ko“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 178-179) su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

6Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 2, b. l. 96-97). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra susijusios įmonės ir joms vadovauja tas pats asmuo. Atsakovas bendradarbiavo su abiem šiom įmonėm pirkdamas iš ieškovo prekes, o trečiajam asmeniui atlikdamas statybos rangos darbus. Tarp dalyvaujančių byloje asmenų egzistavo praktika atsiskaityti pasirašant trišalius užskaitymo aktus. Ginčijamus tarpusavio atsiskaitymo aktų projektus ruošė ieškovas; aktus ieškovo ir trečiojo asmens vardu pasirašė abiejų įmonių buhalterės bei patvirtino bendrovių antspaudais. Konkliudentiniais veiksmais – kreipimusi į Klaipėdos m. apylinkės teismą dėl 64 421,49 Lt skolos priteisimo iš atsakovo – ieškovas išreiškė pritarimą ginčijamiems aktams, todėl nebeturi teisės jų kvestionuoti.

7Ieškovas UAB „Erra“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 100-102) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo ir trečiojo asmenų balansų už 2006 m. ir 2007 m. eilučių „Per vienerius metus gautinos sumos“ ir „Trumpalaikiai įsipareigojimai“ iššifravimų. Iš iššifravimų matyti, kad atsakovo 222 416,52 Lt skola ieškovui yra įtraukta į ieškovo balansus kaip gautina suma, o trečiojo asmens balansuose 222 416,52 Lt suma nurodyta kaip skola atsakovui. Ieškovas neigia konkliudentiniais veiksmais pritaręs tarpusavio atsiskaitymų aktams, nes ginčą su atsakovu dėl 222 416,52 Lt skolos iki kreipimosi į Klaipėdos m. apylinkės teismą dėl 64 421,49 Lt skolos priteisimo stengėsi išspręsti bona fidei, o nepasisekus inicijavo dar vieną civilinę bylą. Nors ginčijamų aktų projektus atsakovo prašymu parengė ieškovas, bet pastarasis jiems nepritarė. Pripažįsta, kad tarp dalyvaujančių byloje asmenų buvo įprasta atsiskaityti pasirašant tarpusavio skolų suderinimo aktus, tačiau šiuos aktus visada sudarinėjo ieškovo ir trečiojo asmens direktorius, o ne buhalterės. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neišdavė įmonių buhalterėms įgaliojimų pasirašyti ginčijamus aktus, todėl jie yra niekiniai ir negalioja ab initio (CK 1.80 str.), nes prieštarauja CK 2.81 straipsnio, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

8Pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams be pagrindo taikė CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalis. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ne dėl numanomo atstovavimo, bet dėl trišalių tarpusavio atsiskaitymo aktų teisinės galios ir reikšmės – ar buvo teisėtas pagrindas ginčijamais aktais vykdyti užskaitas. Ginčijamų aktų sudarymo tikslas – tarpusavio skolų sutikslinimas, o ne skolų įskaitymas.

9Trečiasis asmuo ieškovo pusėje UAB „Erra ir Ko“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 106) su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

10Atsakovo UAB „Kežlys“ atsiliepimą į apeliacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (t. 2, b. l. 108).

11Apeliacinis skundas tenkintinas.

12Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 329 str.).

13Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-2007 metais atsakovas UAB „Kežlys“ pirko iš ieškovo UAB „Erra“ statybines medžiagas ir vykdė statybos rangos darbus trečiajam asmeniui UAB „Erra ir Ko“. Atsakovas ieškovui už prekes, o trečiasis asmuo atsakovui už atliktus statybos darbus nemokėjo. Nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. susidariusį apmokėjimo už prekes įsiskolinimą ieškovui atsakovas padengė perkeldamas savo skolą trečiajam asmeniui (t. 2, b. l. 74-79). Nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. iki 2007 m. sausio 31 d. ieškovas išrašė atsakovui 97 PVM sąskaitas faktūras už 222 416,52 Lt sumą, kurios atsakovas ieškovui nesumokėjo (t. 1, b. l. 7-117). Nurodytai sumai ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens buhalterės 2006 m. rugsėjo 30 d., spalio 31 d., lapkričio 30 d. ir 2007 m. sausio 31 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų aktus (t. 1., b. l. 140-143; t. 2, b. l. 167-170). Atsakovas teigia, kad šiais aktais buvo atliktas įskaitymas ir atsakovo prievolė ieškovui yra pasibaigusi. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad ginčo aktais buvo sutikslinta trijų įmonių buhalterinė apskaita, o ne atliktas įskaitymas, todėl nereiškia atsakovo prievolės pasibaigimo, nes, pirma, įskaitymas yra vienašalis, o ne daugiašalis sandoris, antra, šalys ir trečiasis asmuo neturėjo vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, trečia, aktus pasirašė ne teisės aktų įgalioti juridinių asmenų valdymo organai ir nei ieškovas, nei trečiasis asmuo šių aktų, kaip sandorių nepatvirtino.

14Byloje nėra ginčo dėl prievolės atsiradimo ir jos dydžio. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl prievolės įskaitymo. Atsakovo teigimu ginčijamais tarpusavio aktais buvo atliktas atsakovo prievolės ieškovui įskaitymas. Ieškovas tai neigia. Taigi, nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar ginčijamais tarpusavio aktais buvo atliktas įskaitymas, ar toks įskaitymas yra teisėtas ir ar atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui skolą už nupirktas prekes.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolės pasibaigimą įskaitymu ir atstovavimą, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

16Vienas iš civiliniame kodekse nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalis numato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Tai reiškia, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam užtenka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuota kita šalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dėl CK 6.130 straipsnyje reglamentuoto įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymo, ne kartą yra nurodęs, kad įskaitymui būtinos įstatyme numatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pvz., šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos įmonę „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group Ltd v. UAB „Autostartas, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010). Minėta, kad įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokius prievolės pasibaigimo būdu ar ne, tačiau kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo skolą už prekes, būtina nustatyti, ar ginčijamuose aktuose esantis pareiškimas apie įskaitymą atitiko įstatymo nustatytas sąlygas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos duomenys liudija, kad ginčijamų aktų, kuriais atsakovas įrodinėja prievolės ieškovui pasibaigimą įskaitymu, sudarymo metu ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti už prekes, tačiau atsakovas piniginio reikalavimo į ieškovą neturėjo, o tokį reikalavimą – sumokėti už atliktus statybos rangos darbus – atsakovas turėjo trečiajam asmeniui, kuris neturėjo piniginio reikalavimo atsakovui, t. y. atsakovas nebuvo ieškovo kreditorius, o ieškovas – atsakovo skolininkas, kaip ir trečiasis asmuo nebuvo atsakovo kreditorius, o atsakovas – trečiojo asmens skolininkas. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad įskaitymui nebuvo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sąlygų, nes prekių pirkimo-pardavimo prievolės šalys viena kitai abipusių teisių ir pareigų ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų neturėjo. Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Erra ir Ko“, kuriam reikalavimo teisę turėjo atsakovas, administracijos vadovas yra tas pats asmuo, nes pagal įskaitymui taikytiną vieną iš sąlygų prievolės šalys turi turėti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui.

17Jeigu prievolės šalis (kreditorius) neigia priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, tai būtina išsiaiškinti, ar dokumentas, kuriuo kita prievolės šalis (skolininkas) įrodinėja įskaitymą, laikytinas tinkamu, teisinius padarinius abiem prievolės šalims sukeliančiu pareiškimu apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens sandorius sudaro jo organai (CK 2.81 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8 dalis), todėl dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo gali nuspręsti tokius įgalinimus turintys įmonės valdymo organai ar jų įgalioti kiti asmenys. Pareiškimas apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens dokumentu, taip pat gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente. Toks dokumentas gali būti ir šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Jeigu prievolės šalys, t. y. atitinkamus įgalinimus turintys jų atstovai, surašo skolų suderinimo ir įskaitymo aktą, kuriame nurodo, kokios sumos įskaitomos, yra pagrindas pripažinti, kad šalys pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Farmakonas“ v. UAB „Tamro“, bylos Nr. 3K-3-504/2006). Nagrinėjamoje byloje 2006 m. rugsėjo 30 d., spalio 31 d., lapkričio 30 d. ir 2007 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų aktus, kuriais atsakovas įrodinėja vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, pasirašė ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens buhalterės (t. 1., b. l. 140-143; t. 2, b. l. 167-170). Ginčijamuose aktuose nurodytos atitinkamos atsakovo skolų ieškovui sumos ir susitarimas, kad šiomis sumomis atsakovas įskaito trečiojo asmens skolas, ieškovas įskaito atsakovo skolas, o ieškovas ir trečiasis asmuo įsiskaito tarpusavyje. Aktuose nėra nurodytos trečiojo asmens skolų atsakovui sumos, taip pat nenurodyti ieškovo ir trečiojo asmens priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai ir jų dydžiai. Ginčo dėl to, kad šiuos aktus atsakovo prašymu parengė ieškovo buhalterė, byloje nėra. Ieškovo teigimu ir jo buhalterės I. K. liudijimu (t. 2, b. l. 90-91) tarpusavio atsiskaitymų aktų paskirtis – tarpusavyje sutikslinti buhalterinę apskaitą, o pagal juos įskaitymas atliekamas tik aktus patvirtinus įmonės vadovui. Pagal ieškovo ir trečiojo asmens įstatus teisė sudaryti sandorius suteikta bendrovių vadovams (atitinkamai įstatų 70 ir 8.8. punktai) (t. 1, b. l. 157-164, 181-187). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens buhalterėms buvo suteikti įgalinimai spręsti dėl prievolių įskaitymo ir kad atsakovo prievolės ieškovui ir trečiojo asmens prievolės atsakovui 222 416,52 Lt sumai pasibaigimą įskaitymu patvirtino įmonių kompetentingi asmenys. Priešingai, iš ieškovo ir trečiojo asmens 2006 ir 2007 metų balansų bei aktualių jų eilučių duomenis patvirtinančių apyvartos žiniaraščių, kurių, kaip pagrįstai teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, matyti, kad iš atsakovo reikalaujama skolos suma yra įtraukta į ieškovo balansuose nurodytas gautinas sumas, o trečiojo asmens balansuose atspindėtos atsakovui mokėtinos sumos (t. 2, b. l. 5-62). Be to, sutikdamas su tarpusavio atsiskaitymų aktų, kaip priešpriešinių reikalavimų įskaitymo dokumentų, nuginčijimu, trečiasis asmuo tokiu būdu pripažįsta savo prievolę atsakovui nepasibaigusia ginčijamu įskaitymu. Tai, kad ginčijamais aktais ieškovas neatliko atsakovo skolų įskaitymo, liudija 2007 m. gegužės 29 d. ieškovo reikalavimas atsakovui sumokėti skolą bei 2007 m. rugpjūčio 1 d. pasiūlymas dėl skolos sumokėjimo dalimis (t. 1, b. l. 165-166).

18Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo taikyti CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių nuostatų. Šių numanomą atstovavimą reglamentuojančių teisės normų taikymą pirmosios instancijos teismas grindė išvada, kad šalys pagal susiklosčiusią praktiką atsiskaitydavo ne pinigais, o trišaliais buhalterių pasirašytais atsiskaitymo aktais, kad ieškovas, kreipęsis į apylinkės teismą dėl įsiskolinimo, susidariusio po paskutinio 2007 m. sausio 31 d. trišalio tarpusavio atsiskaitymo akto, priteisimo, pripažino ginčijamus įskaitymus įvykusiais. Tokios teismo išvados negali būti laikomos pagrįstomis, atitinkančiomis byloje esančiais įrodymais patvirtinančias aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Pirma, išvada, kad ankščiau už nagrinėjamą ieškinį inicijavęs mažesnės skolos sumos priteisimo iš atsakovo bylą ieškovas pripažino nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti skolos įskaitymą, grindžiama niekuo nepatvirtintomis, bendro pobūdžio samprotavimais paremtomis prielaidomis. Ją paneigia minėtas ieškovo reikalavimas atsakovui sumokėti iki 2007 m. gegužės 29 d. susidariusį 289 209,10 Lt įsiskolinimą ir siūlymas jį atlyginti dalimis (t. 1, b. l. 165-166). Antra, pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika atsakovo pinigines prievoles ieškovui pabaigti įskaitymu, įformintu trišaliais atsiskaitymo aktais, nėra pagrindo. Byloje esantys 2004 m. birželio 14 d., 2004 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d. ir 2005 m. rugsėjo 30 d. ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens direktorių pasirašyti atsakovo raštai trečiajam asmeniui liudija, kad nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. susidariusius mokėjimų už prekes įsiskolinimus ieškovui, šiam sutikus, atsakovas padengdavo, perkeldamas savo skolą trečiajam asmeniui, o ne įskaitymu pagal tarpusavio atsiskaitymų aktus (t. 2, b. l. 74-77, 79). Tuo tarpu iki ginčijamų aktų buvusio vienintelio, 2005 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo, ieškovo ir trečiojo asmens buhalterių, neturinčių atitinkamų įgalinimų, pasirašyto tarpusavio atsiskaitymų akto (t. 2, b. l. 78) pagrindu atsiradusias teisines pasekmes ieškovas teigia prisiėmęs, nes šį aktą patvirtino (CK 6.133 straipsnio 6 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad buvo aplinkybės, leidusios atsakovui protingai manyti, kad ginčijamus skolų įskaitymo sandorius jis sudaro su tam įgaliotu ieškovo atstovu, todėl pripažintina, kad numanomo atstovavimo nebuvo.

19Remdamasi bylos duomenimis nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas - ginčijami aktai, kaip prievolių įskaitymo sandoriai, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 2.81 straipsnio 1 dalis, 6.130 straipsnio 1 dalis) ir iš atsakovo UAB „Kežlys“ ieškovui UAB „Erra“ priteistina 222 416,52 Lt skola už prekes (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinas jo sumokėtas 11 156 Lt žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis) (t. 1, b. l. 6, 174; t. 2, b. l. 103) ir valstybei priteistinos 25,05 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) (t. 1, b. l. 1; t. 2, b. l. 1, 110). Pirmosios instancijos teisme ieškovui atstovavo advokatas, kuris už šią teisinę pagalbą ieškovui išrašė 3 000 Lt sąskaitą (t. 2, b. l. 93), tačiau byloje nesant duomenų apie jos apmokėjimą, išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

21Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

22Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Erra“ ieškinį patenkinti visiškai.

23Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „Erra“, uždarosios akcinės bendrovės „Kežlys“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Erra ir Ko“ buhalterių (atstovų) pasirašytus 2006 m. rugsėjo 30 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d. ir 2007 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo aktus dėl prievolių įskaitymo.

24Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kežlys“ ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Erra“ naudai 222 416,52 Lt (du šimtus dvidešimt du tūkstančius keturis šimtus šešiolika litus 52 ct) skolą, 11 156 Lt (vienuolika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt šešis litus) už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

25Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kežlys“ 25,05 Lt (dvidešimt penkis litus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Erra“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 4. Atsakovas UAB „Kežlys“ atsiliepimais į pradinį ir patikslintą... 5. Trečiasis asmuo UAB „Erra ir Ko“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l.... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį... 7. Ieškovas UAB „Erra“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 100-102) prašo... 8. Pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams be pagrindo taikė CK 2.133... 9. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje UAB „Erra ir Ko“ atsiliepimu į... 10. Atsakovo UAB „Kežlys“ atsiliepimą į apeliacinį skundą atsisakyta... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 13. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-2007 metais atsakovas UAB... 14. Byloje nėra ginčo dėl prievolės atsiradimo ir jos dydžio. Tarp šalių yra... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad pirmosios... 16. Vienas iš civiliniame kodekse nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 17. Jeigu prievolės šalis (kreditorius) neigia priešpriešinio reikalavimo... 18. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 19. Remdamasi bylos duomenimis nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis,... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui... 21. Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 22. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir... 23. Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento uždarosios... 24. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kežlys“ ieškovo... 25. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kežlys“ 25,05 Lt...