Byla 3K-3-504/2006
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Tamro“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Farmakonas“ ieškinį atsakovui UAB „Tamro“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 464 052,91 Lt skolą už vaistus, pirktus pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00094. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 23 d. ir 2005 m. kovo 7 d. nutartimis. Atsakovas 2005 m. sausio 9 d. pranešė ieškovui apie tai, kad, įsigijęs prekių už 464 052,91 Lt, jis 2004 m. spalio 12 d. padarė šio reikalavimo įskaitymą. Ieškovas laiko, kad įskaitymas faktiškai neatliktas, todėl atsakovas privalo sumokėti už nupirktas prekes. Atsakovo pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas neatitinka CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatyto prievolės šalies pareiškimo, jame nenurodyta įskaitymo suma, todėl yra negaliojantis. Ieškovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1712/2004 konstatuota, kad pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. 00094 mokėtina suma, kuriai, atsakovo nurodymu, padarytas įskaitymas, nėra nustatyta ir ginčijama, todėl pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą toks įskaitymas draudžiamas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal AB „Tamro“ ieškinį atsakovui UAB „Farmakonas“ (civilinės bylos Nr. 2-1712/2004), priteisė iš atsakovo ieškovui 910 029,91 Lt skolos ir 6590,15 Lt žyminio mokesčio. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00094 pardavė atsakovui vaistus, o pastarasis 2004 m. spalio 12 d. pateikė ieškovui tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad šio akto jis negavo; teismas motyvavo, kad civilinėje byloje Nr. 2-1712/2004 pats ieškovas tokį aktą pateikė teismui, atsikirsdamas į pareikštą AB „Tamro“ reikalavimą ir prašydamas į tarpusavio atsiskaitymus įskaityti sąskaitoje nurodytą sumą. Teismas taip pat nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1712/2004 sumos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00094 nebuvo vertinamos. Aplinkybė, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte įskaitoma suma nenurodyta, teismo vertinimu, nepaneigia nei atsakovo atlikto įskaitymo, nei ieškovo sutikimo su įskaitymu. Atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1712/2004 pats ieškovas siekė įskaityti nurodytą sumą į tarpusavio atsiskaitymus, kad ieškovo bankroto byloje atsakovas pateikė kreditorinį reikalavimą ir jis teismo patvirtintas, įvertinus įskaitymą, kad įskaitymas faktiškai atliktas, teismas priėjo prie išvados, jog, įskaičius priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, atsakovo prievolė sumokėti už gautas prekes pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00094 baigėsi (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 28 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikino; kolegija priteisė iš atsakovo ieškovui 464 052,91 Lt skolos, į valstybės biudžetą – 17 281,06 Lt žyminio mokesčio ir 49,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kolegija nurodė, kad pagal CK 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo; įskaitoma, pranešant apie tai kitai prievolei šaliai; įskaitymą daranti šalis turi aiškiai išreikšti savo valią apie įskaitymą; be to, turi būti laikomasi CK 6.134 straipsnyje ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytų įskaitymo draudimų. Įskaitymą darantis asmuo, kaip vienašalio sandorio šalis, privalo turėti įgalinimus šiam sandoriui sudaryti. Kolegija sprendė, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovo darbuotoja, padariusi nurodytą įskaitymą, tokius įgalinimus turėjo. Kolegija taip pat pripažino, kad byloje esantis 2004 m. spalio 12 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas negali būti vertinamas kaip CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka padarytas pareiškimas apie įskaitymą; pagal pateiktą aktą negalima spręsti apie asmens valią padaryti pareiškimą; kolegijos vertinimu, aktu siekta patikslinti tarpusavio buhalterinę apskaitą, bet ne padaryti įskaitymą. Kolegija taip pat motyvavo, kad įskaitymas yra paneigtas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2–1712/2004, kurioje UAB „Farmakonas“ prašė padaryti reikalavimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00094 įskaitymą, tačiau AB „Tamro“ nesutiko, ir teismo sprendimu iš UAB „Farmakonas“ buvo priteista suma, neatsižvelgiant į jo prašymą. Nurodytoje ir nagrinėjamoje byloje yra tos pačios ginčo šalys, todėl kolegija konstatavo, kad aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. 2–1217/2004, įgijo prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje; tai reiškia, kad 2004 m. lapkričio 15 d. teismo sprendime nustatyta ieškovo skola atsakovui yra 910 029,91 Lt, ir įskaitymas pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą nebuvo padarytas. Kolegija taip pat argumentavo, kad UAB „Tamro“ pareiškė ieškovo bankroto byloje atitinkamai sumažintą kreditorinį reikalavimą, tai patvirtina, jog jis pripažino, kad 2004 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimu priteista skola, neatsižvelgiant į UAB „Farmakonas“ prašymą dėl įskaitymo. Be to, kolegija pažymėjo, kad šalies pareiškimai apie įskaitymą po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, yra draudžiami (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), todėl yra niekiniai.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti, Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimas dėl skolos dydžio, taip pat dėl reikalavimo įskaitymo, įgijo prejudicinę galią šalims nagrinėjamoje byloje. Pagal CPK 430 straipsnio 9 dalį teismas, nagrinėdamas ieškinį, pateiktą dokumentinio proceso tvarka, vertina tik tas aplinkybes ir įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia ieškinio dalyko ir pagrindo buvimą, ir dėl jo priima sprendimą. Ieškinio dalykas nurodytoje byloje buvo atsakovo skolos tam tikra data buvimas, jos dydis įvertintas preliminaraus teismo sprendimo priėmimo data, t. y. 2004 m. rugpjūčio 23 d; atsakovas neįvykdė preliminaraus teismo sprendimo per 20 dienų terminą. Teismas 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu neišėjo už ieškinio ribų ir sprendė skolos, bet nesvarstė įskaitymo klausimų, nes tai nebuvo ieškinio dalykas, todėl paneigiama kolegijos išvada dėl prejudicinės galios aplinkybių, kurių teismas netyrė.

112. Kolegijos sprendimo išvada, kad atsakovo pareikšto kreditorinio reikalavimo ieškovo bankroto byloje dydis rodė, jog jis pripažino Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu priteistą skolą be padaryto įskaitymo, t. y. 910 029,91 Lt, nėra pagrįsta įrodymais. Iš UAB „Tamro“ pareiškimo, kuriuo remiasi kolegija išvadai pagrįsti, išplaukia priešinga kolegijos padarytai išvada apie tai, kad atsakovas 2004 m. spalio 12 d. padarė reikalavimo įskaitymą

12464 052,91 Lt sumai, o nurodytu teismo sprendimu iš ieškovo atsakovui priteista 910 029,91 Lt skola už laikotarpį iki 2004 m. rugpjūčio 23 d. Kitų įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų pripažinęs 910 029,91 Lt skolą 2004 m. lapkričio 15 d. ar kad būtų pripažinęs įskaitymo nebuvimą, byloje nėra. Iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat bankroto byloje ieškovas pripažino reikalavimo įskaitymo faktą; šis faktas nustatytas įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartyje; be to, pats ieškovas teikė faktą patvirtinančius įrodymus, tačiau vėliau atsisakė šio pripažinimo. Teismas privalėjo spręsti, ar atsisakymas yra pagrįstas, ar nėra pareikštas, siekiant nuslėpti tiesą, nes šalių pozicijos dėl šio klausimo sutapo ir buvo pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Kolegijos išvada, kad, iškėlus bankroto bylą, šalies pareiškimai tampa niekiniai, neatitinka įstatymo reikalavimų, nes įskaitymo faktą šalis pripažino iki bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė bankroto byloje priimta 2005 m. kovo 7 d. nutartimi kaip rašytiniu įrodymu, kuriame nustatytos reikšmingos aplinkybės nors ir neturi prejudicinės galios, tačiau nepaneigtos nagrinėjamoje byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

133. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Dėl to pareiga įrodyti, kad atsakovo neįgalioto darbuotojo atliktas įskaitymas negalioja, tenka ieškovui; be to, teismas ir pats gali rinkti įrodymus, tačiau įgalinimo sudaryti sandorį (įskaitymą) klausimas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nebuvo keliamas, todėl atsakovas negalėjo atsikirsti į šiuos argumentus ar pateikti įrodymus, kurie pagrįstų įgalinimo sudaryti sandorį buvimą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo principus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl įrodinėjimo.

144. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šalių skolų suderinimo akto nelaikė tinkamu pareiškimu apie įskaitymą; kadangi atsakovas pasiūlė, o ieškovas sutiko su pasiūlymu įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir 2004 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė tą patį skolų suderinimo aktą, prašydamas skolą įskaityti, tai nėra pagrindo nepripažinti šalių tinkamai išreikštos valios dėl reikalavimo įskaitymo. Ši kolegijos išvada neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje BUAB „Linkmenų statyba“ prieš UAB „Vilniaus vandenys“, Nr. 3K-3-538/2004, kad skolų suderinimo aktas, jeigu jis pripažįstamas abiejų šalių, yra tinkamas pareiškimas apie įskaitymą.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2006 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovo pateiktą atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą atsisakė priimti CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

16IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

17Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 25 d. pardavė atsakovui vaistų už 525 005,34 Lt. Pardavimas įformintas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00094. Ieškovas teigia, kad atsakovas nesumokėjo už pirktus vaistus, prašė priteisti 464 052,91 Lt skolos. Atsakovas nurodo, kad 2004 m. spalio 12 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu padarė ieškovo reikalavimo įskaitymą. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2–1712/2004, atsakovui iš ieškovo yra priteista 910 029,91 Lt skola. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įskaitymas faktiškai atliktas, atsakovo prievolė sumokėti už gautas prekes pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. 00094 baigėsi. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustatyta ieškovo skola atsakovui yra

18910 029,91 Lt, o įskaitymas pagal ginčo sąskaitą faktūrą nebuvo padarytas. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Atsakovas nepripažino ieškinio dėl skolos už 2004 m. rugpjūčio 25 d. jam parduotas prekes, atsikirsdamas tuo, kad 2004 m. spalio 12 d. įskaitė buvusį priešpriešinį reikalavimą ir dėl to nėra ieškovui skolingas. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius įskaitymo fakto, kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, patvirtinančius įskaitymą. Prievolinių santykių šalims skirtingai interpretuojant jų tarpusavio veiksmus po 2004 m. spalio 12 d., apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tyrė to laikotarpio aplinkybes, kurios galėjo būti susijusios su įskaitymu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pirmiausia spręstinas įskaitymo, kaip teisinius padarinius sukeliančio akto, teisės klausimas.

21Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalyje ir 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisės normas viena prievolės šalis gali savo valia įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Ieškovas nagrinėjamoje byloje neigia, kad 2004 m. spalio 12 d. buvo padarytas priešpriešinis reikalavimo įskaitymas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tyrė, ar 2004 m. spalio 12 d. UAB ,,Tamro” buhalterės asistentės sudarytas šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra šios prievolės šalies pareiškimas apie įskaitymą. Kasacinio skundo argumentas, kad kolegija neturėjo teisės tirti nurodyto asmens įgaliojimų įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nes šis klausimas nebuvo keliamas apeliaciniame skunde, yra nepagrįstas. Jeigu prievolės šalis (kreditorius) neigia priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, teismas privalo išsiaiškinti, ar tam tikras kitos šalies dokumentas laikytinas tinkamu, teisinius padarinius abiem prievolės šalims sukeliančiu pareiškimu apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens sandorius sudaro jo organai (CK 2.81 straipsnis), todėl dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo gali nuspręsti tokius įgaliojimus turintys įmonės valdymo organai ar jų įgalioti kiti asmenys. Pareiškimas apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens dokumentu, taip pat gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente. Toks dokumentas gali būti ir šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Jeigu prievolės šalys, t. y. atitinkamus įgalinimus turintys jų atstovai, surašo skolų suderinimo ir įskaitymo aktą, kuriame nurodo, kokios sumos įskaitomos, yra pagrindas pripažinti, kad šalys pagal 6.131 straipsnio 1 dalį padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. spalio 12 d. UAB ,,Tamro” buhalterės asistentės parengto dokumento paskirtis – ne padaryti įskaitymą, o tarpusavyje sutikslinti buhalterinę apskaitą, dokumente nėra CK 6.131 straipsnio 1 dalies normoje reikalaujamo pareiškimo apie prievolės šalies valią padaryti įskaitymą, iš parengto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto negalima spręsti, kokia suma galėtų būti įskaityta. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės skiriasi nuo tų, kurios buvo nustatytos ir leido teismui pripažinti buvus priešpriešinio reikalavimo įskaitymą kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004. Dėl to pripažintinas nepagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, jog skolų suderinimo aktas, jei jis pripažįstamas abiejų šalių, yra tinkamas pareiškimas apie įskaitymą. Įskaityti priešinį reikalavimą neįgalioto asmens parengtas kitu tikslu dokumentas, kuriame nėra duomenų apie prievolės šalies pareiškimą dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo, negali būti laikomas prievolės šalies pareiškimu apie įskaitymą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2002 m. spalio 12 d. parengtas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nelaikytinas UAB ,,Tamro” pareiškimu apie įskaitymą, atitinka CK 6.130, 6,131 straipsniuose įtvirtintą priešpriešinio reikalavimo įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, prigimtį bei įskaitymo teisės įgyvendinimo tvarką. Teismo sprendime pripažinimas, kad nebuvo šalies prievolės raštiško pareiškimo apie jos padarytą įskaitymą, reiškia, jog negalėjo būti tinkamo pranešimo apie tai kitai prievolės šaliai. Vadinasi, nurodytas 2004 m. spalio 12 d. dokumentas negalėjo sukelti CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių – prievolės pabaigos. Šis nagrinėjamoje byloje konstatuotas faktas turi esminę reikšmę sprendžiant pareikšto ieškinio tenkinimo klausimą. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad byloje pateiktus įrodymus apie tai, jog šalys įvairiose tarpusavio prievolių santykių situacijose skirtingai interpretavo 2004 m. spalio 12 d. dokumentą, kolegija tyrė ir vertino kaip papildomus duomenis, nelėmusius prieš tai padarytos išvados, kad nurodytas 2004 m. spalio 12 d. dokumentas nepatvirtina įskaitymo fakto. Kasaciniam teismui sutikus, kad kolegija tinkamai aiškino ir taikė CK 6.130, 6.131 straipsniuose nustatytas normas dėl įskaitymo sampratos ir įskaitymo tvarkos, pripažintini nereikšmingais kasacinio skundo argumentais dėl netinkamo įvertinimo įrodymų, kurie CK 6.130, 6.131 straipsniuose nustatyto teisinio reglamentavimo požiūriu negalėjo turėti kasatoriaus jiems teikiamos reikšmės.

22Apeliacinės instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė ir tai, kad, įsiteisėjus 2004 m. lapkričio 18 d. nutarčiai dėl UAB ,,Farmakonas” bankroto bylos iškėlimo, bet kurie šalies pareiškimai apie įskaitymą yra niekiniai (IBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų apimtys, jų pagrįstumas tikrinami ir tikslinami nagrinėjant bankroto bylą.

23Teisėjų kolegija dėl išdėstytų motyvų pripažįsta kasacinį skundą netenkintinu.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 464 052,91 Lt skolą už vaistus,... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad... 11. 2. Kolegijos sprendimo išvada, kad atsakovo pareikšto kreditorinio... 12. 464 052,91 Lt sumai, o nurodytu teismo sprendimu iš ieškovo atsakovui... 13. 3. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 14. 4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šalių skolų suderinimo akto... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 16. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 17. Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 25 d. pardavė atsakovui vaistų už 525 005,34... 18. 910 029,91 Lt, o įskaitymas pagal ginčo sąskaitą faktūrą nebuvo... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Atsakovas nepripažino ieškinio dėl skolos už 2004 m. rugpjūčio 25 d. jam... 21. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalyje ir 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatytas... 22. Apeliacinės instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė ir tai, kad,... 23. Teisėjų kolegija dėl išdėstytų motyvų pripažįsta kasacinį skundą... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...