Byla e2-1232-1032/2019
Dėl mainų sutarties notarinio registro Nr. 2419 pripažinimo negaliojančia ir nekilnojamojo turto grąžinimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, dalyvaujant ieškovei T. A., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, atsakovei I. A., atsakovės atstovei advokatei Vidai Šeikienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. A. (J. A.),

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. A. ieškinį atsakovei I. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų J. A., R. A. (R. A.), notarei R. K., dėl mainų sutarties notarinio registro Nr. 2419 pripažinimo negaliojančia ir nekilnojamojo turto grąžinimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama pripažinti 2012 m. vasario 21 d. mainų sutartį notarinio registro Nr. 2419 negaliojančia ab initio, grąžinti ieškovei nuosavybėn ½ dalį buto, unikalus Nr. 2195-3002-7012:0002, adresu ( - ), Klaipėda. Nurodė, kad 2009 m. kovo 16 d. atsakovės sūnus trečiasis asmuo J. A. (J. A.), kuris yra ieškovės sūnus, su atsakove susilaukė vaiko - R. A. (R. A.). Gimus R. A. ieškovei nuosavybės teise priklausė geresnis gyvenamasis plotas, tad skatinama ir įkalbėta atsakovės ieškovė siekdama pagerinti gyvenimo sąlygas savo neseniai gimusiam anūkui sutiko mainyti ½ dalį jai nuosavybės teise priklausiusio buto, esančio ( - ) Klaipėdoje, į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą su bendro naudojimosi patalpomis, esantį adresu ( - ), Klaipėdoje. Kitą ½ dalį jai nuosavybės teise priklausiusio buto ieškovė padovanojo sūnui trečiajam asmeniui J. A.. 2017 m. ieškovės sūnus santuoką su atsakove nutraukė, o vėliau sužinojo, kad jis nėra biologinis atsakovės sūnaus R. A. tėvas. Ieškovė teigia, kad žinodama nurodytą aplinkybę, ji nebūtų sudariusi neatlygintinos mainų sutarties su atsakove, nes iš esmės nurodyta mainų sutartimi turtą įgijo ne asmuo, kurį atsakovė laikė savo vaikaičiu, o atsakovė, todėl nėra garantijos, kad jai priklausęs turtas bus paliktas ir/ar jį paveldės R. A.. Ieškovė nurodo, kad sudarant mainų sandorį jai nebuvo žinomos aplinkybės dėl R. A. biologinės tėvystės. Sandorio sudarymo metu jos nebuvo klausiama ar ji sutiktų sudaryti mainų sutartį su asmeniu, nuslėpusiu esmines aplinkybes dėl vaikaičio tėvystės, kurias žinodama ieškovė šio sandorio nebūtų sudariusi. Ieškovė neketino ir nesiekė sudaryti mainų sutarties, ją sudarė tik įkalbėta atsakovės bei sau nenaudingomis sąlygomis. Ieškovė neturėjo būtinybės sudaryti ginčijamą, sandorį, kadangi jis yra sudarytas ieškovei nenaudingomis sąlygomis. Tokie atsakovės veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu bei pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl prašo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes jis sudarytas dėl apgaulės bei grąžinti ieškovei nuosavybėn mainų sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą.

5Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė T. A. anksčiau buvo atsakovės anyta. Jos ir trečiojo asmens J. A. santuoka buvo nutraukta šalių bendru sutikimu 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teisme patvirtinus sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodyta sutartimi taip pat buvo padalytas atsakovės ir trečiojo asmens J. A. turtas. Pagal nurodytą teismo sprendimą atsakovei asmeninės nuosavybės teise liko ½ dalis buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, kadangi ją atsakovė buvo įgijusi asmeninės nuosavybės teise pagal ginčijamą mainų sutartį, o kita ½ dalis nurodyto buto kaip išlaikymas iki pilnametystės atiteko sūnui R. A.. Šio teismo sprendimo pagrindu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos minėtos turto dalys. Ginčo bute kartu su buvusiu sutuoktiniu atsakovė apsigyveno 2008 m. pabaigoje, po santuokos su J. A. sudarymo. Šiame bute kartu taip pat gyveno ieškovė, kuri naudojosi 17 kv. m. ploto kambariu, o atsakovė su sutuoktiniu ir gimusiu sūnumi - mažesniuoju kambariu. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausė butas su bendro naudojimosi patalpomis, adresu ( - ), Klaipėdoje, kurį jai būnant santuokoje su trečiuoju asmeniu padovanojo atsakovės mama. Gyventi viename bute ieškovei ir atsakovės šeimai buvo nepatogu, dažnai kildavo tarpusavio nesusipratimai ir konfliktai, todėl pati ieškovė norėjo gyventi atskirai. Teigia, kad mainų sandoris buvo atliktas ieškovės iniciatyva, jai norint gyventi atskirai. Mainai buvo lygiaverčiai, nes mainomų patalpų dydis buvo panašus, o namai yra tame pačiame rajone. Prieš ieškovei apsigyvenant išmainytame bute su bendro naudojimosi patalpomis, esančiame ( - ), Klaipėdoje, jame buvo atliktas lubų, sienų ir grindų remontas. O ieškovės anksčiau naudojama gyvenamoji patalpa, esanti ( - ), Klaipėdoje, liko neremontuota, gana apleista. Ieškovė buvo patenkinta mainais, pretenzijų nereiškė. Ieškovės motyvai, jog atsakovė sudarydama ginčijamą sandorį ją apgavo neatitinka tikrovės. Pabrėžė, jog ginčijamos mainų sutarties sudarymas nebuvo susijęs su atsakovės sūnaus gimimu, todėl jos sūnaus tėvystės klausimas nėra susijęs su šio sandorio sudarymu.

7Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, palaikė atsiliepimo į ieškinį reikalavimus, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8Trečiasis asmuo R. A., atstovaujamas įstatyminė atstovės T. A., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinio tenkinimas pažeistų trečiojo asmens kaip nepilnamečio vaiko interesus. Trečiasis asmuo nebuvo ginčijamo sandorio šalis, jis nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto įgijo 2017 m. balandžio 26 d. teismo sprendimo pagrindu. Trečiojo asmens tėvystės faktas nėra niekaip susijęs su ginčijamu sandoriu ir jo neįtakojo (el. b. l. 141-142).

9Tretieji asmenys notarė R. K. ir J. A. atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė, byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

10Teismas

konstatuoja:

11Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

121.

13Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2012 m. vasario 24 d. ieškovė su atsakove sudarė mainų sutartį, notarinio registro Nr. 2419, kuria atsakovė perdavė ieškovės nuosavybėn butą su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpomis, esantį, adresu ( - ), Klaipėdoje, mainais į ieškovei nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio adresu ( - ), Klaipėdoje. Nurodytoje mainų sutartyje šalys abu nurodytus nekilnojamojo turto objektus įvertino tokia pačia pinigų suma – 12 004, 74 Eur (41 450 Lt) bei nurodė, kad piniginės kompensacijos viena kitai nemoka (elektroninės bylos lapas (toliau – el. b. l.) 8 - 14). Nurodyto mainų sandorio pagrindu 2012 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į butą su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpomis, esantį, adresu ( - ), Klaipėdoje (el. b. l. 20-22).

142.

15Iki nurodyto sandorio sudarymo dienos butas su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpomis, esantis, adresu ( - ), Klaipėdoje, asmeninės nuosavybės teise pagal dovanojimo sandorį priklausė atsakovei (el. b. l. 62-66).

163.

172017 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-7831-676/2017 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo patvirtinta atsakovės ir trečiojo asmens J. A. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal nurodytą teismo sprendimą atsakovei asmeninės nuosavybės teise liko ½ dalis buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, o kita ½ dalis šio buto kaip išlaikymas iki pilnametystės atiteko sūnui R. A. (el. b. l. 52-54). Nurodyto teismo sprendimo pagrindu 2018 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nepilnamečio R. A. nuosavybė į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys nesklebtini), Klaipėdoje, likusi ½ dalis šio buto Nekilnojamojo turto registre 2012 m. vasario 24 d. mainų sutarties, notarinio registro Nr. 2419 pagrindu buvo įregistruota atsakovės vardu (el. b. l. 67).

184.

19Ieškovė teismui pateikė Baltarusijos OOO Genetikos centro „Nasledije“ pateiktą išvados dėl biologinės tėvystės aktą, kuriame nurodyta, kad trečiasis asmuo J. A. negali būti R. A. tėvas (el. b .l. 27-34).

205.

21Byloje taip pat yra pateiktas kitoje to paties teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. e2-1047-1030/2019 atliktos DNR ekspertizės atsakymas bei ekspertizės aktas Nr. 0189/19 bei 2019 m. gegužės 9 d. Biologinės tėvystės tyrimo atsakymas, kuriuose nurodyta, jog J. A. nėra biologinis R. A. tėvas (el. b. l. 162-166).

226.

23Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos šioje byloje (el. b. l. 145-147).

247.

25Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato padėjėjo teisinės pagalbos šioje byloje (el. b. l. 169-172).

26Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės

278.

28Reikšdama ieškinį ieškovė prašė pripažinti 2012 m. vasario 21 d. mainų sutartį notarinio registro Nr. 2419 negaliojančia dėl apgaulės ir suklydimo. 2019 m. vasario 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino, kad ieškovė prašo mainų sutartį pripažinti negaliojančia dėl apgaulės motyvuodama tuo, jog ji buvo sudaryta dėl atsakovės apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 5 dalis).

299.

30Pažymėtina, jog pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-1008/2001; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-264/2013). Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-1008/2001; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2007). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis.

3110.

32Ieškovė ieškinyje bei duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad ginčijamą mainų sandorį sudarė siekdama pagerinti gyvenimo sąlygas neseniai gimusiam anūkui, ir jei mainų sutarties sudarymo metu būtų žinojusi, jog R. A. iš tiesų nėra jos biologinis anūkas ginčijamo mainų sandorio nebūtų sudariusi.

3311.

34Pažymėtina, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, jog daiktų kaina yra vienoda ir jais keičiamasi be jokių priemokų, o daiktų perdavimo ir priėmimo išlaidas turi apmokėti ta šalis, kuri atitinkamai privalo perduoti ir priimti daiktus, jeigu ko kita nenumato mainų sutartis (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Kai sutartyje numatyta, kad mainomų daiktų kaina skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.433 straipsnio 2 dalis). Mainų sandorio esmė yra šalių siekis ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios, reikalingos. Mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-288/2009). Esminis mainų sutarties skirtumas nuo pirkimo–pardavimo sutarties yra tas, jog vietoje perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą. Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Tokiu atveju sudarant mainų, o ne dvi pirkimo-pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005).

3512.

36Išklausius teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus galima daryti išvadą, jog ieškovės teigimu ginčijama mainų sutartis neatitiko jos valios, nes ją sudarant ieškovei nebuvo atskleistos aplinkybės dėl R. A. tėvystės, kadangi ieškovės teigimu, sandoris buvo sudarytas siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas gimusiam anūkui. Pažymėtina, kad ginčijamoje šalių mainų sutartyje nėra nurodyta kokiu tikslu šalys sudarė šią sutartį. Tokiu atveju spręsdamas šalių ginčą teismas vadovaujasi teisės normomis dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas vadovaujasi CK 6.193 – 6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai, kurie aktualūs sprendžiant nagrinėjamos bylos šalių ginčą. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Antrasis reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

3713.

38Pažymėtina, kad aplinkybes, patvirtinančias šalių tikruosius ketinimus sudarant sandorį, būtina įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

3914.

40Ieškovė, įrodinėdama, jog sudaryta mainų sutartis buvo sudaryta dėl atsakovės apgaulės teigė, kad: 1) ieškovė, žinodama, kad trečiasis asmuo J. A. nėra R. A. biologinis tėvas, nebūtų sudariusi neatlygintinos mainų sutarties, nes ginčijama sutartimi turtą įgijo ne vaikaitis, o atsakovė; 2) ginčijamą sandorį tvirtinusi notarė išaiškino šalims sudaromos sutarties esmę, prasmę bei sudarymo aplinkybes, tačiau ieškovės nebuvo paklausta, ar ji sudarytų mainų sutartį su asmeniu, nuslėpusiu esmines aplinkybes (dėl R. A. tėvystes), kurias žinodama ieškovė nebūtų sandorio sudariusi; 3) atsakovė, žinodama, neatskleidė esminės reikšmės sutarties sudarymui turinčios aplinkybės, jog ieškovės sūnus nėra biologinis R. A. tėvas ir tokiu būdu apgavo ieškovę; 4) ieškovė neketino sudaryti mainų sutarties ir ją sudarė sau nenaudingomis sąlygomis apgauta bei įkalbėta atsakovės; 5) atsakovės veiksmai, kaip smerktini geros moralės požiūriu ir galimai pažeidžia CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šią poziciją ieškovė grindė savo bei trečiojo asmens J. A. taip pat liudytojų L. P., T. K., N. U. paaiškinimais, trečiojo asmens iniciatyva atliktos ekspertizės dėl R. A. tėvystės rezultatais.

4115.

42Atsakovė atsikirsdama į ieškovės argumentus nurodė, kad mainų sandoris buvo sudarytas pačios ieškovės iniciatyva, siekiant išvengti visas šalis (įskaitant ir trečiąjį asmenį J. A.) siejusių konfliktiškų tarpusavio santykių. Savo poziciją grindė liudytojų D. N., N. B., K. L. paaiškinimais.

4316.

44Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors nepaneigiama, kad jie gali būti suinteresuoti duoti parodymus vienos iš šalių arba byloje dalyvaujančių asmenų naudai, bet dėl to jie negali būti laikomi to asmens atstovais, jeigu nėra materialinių ar procesinių atstovavimo santykių. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis.

4517.

46Teismas įvertinęs šalių bei liudytojų teismo posėdyje duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ginčijamo mainų sandorio sudarymo tikslas buvo sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas gimusiam R. A. yra paremtos tik ieškovės prielaidomis. Pažymėtina, kad liudytojais (ieškovės pusėje) apklausti L. P., N. U. ir T. K. iš esmės patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovė pati norėjo gyventi atskirai nuo atsakovės šeimos. Nors minėti liudytojai nurodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas iš esmės atsakovės iniciatyva, tačiau jie patvirtino, kad ir pati ieškovė pritarė šio sandorio sudarymui. Iš liudytojų (atsakovės pusėje) D. N. N. B. ir K. L. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė konfliktavo su savo sūnumi trečiuoju asmeniu J. A., jai nuosavybės teise iki mainų sutarties priklausęs butas buvo be remonto, jame nebuvo karšto vandens, o atsakovei priklausęs butas su bendro naudojimosi patalpomis mainų sandorio sudarymo metu jau buvo suremontuotas, turėjo balkoną. Visi liudytojai patvirtino, kad ieškovė pradžioje jokių pretenzijų dėl mainų sandorio neturėjo bei neminėjo, jog jos netenkina gyvenimo sąlygos mainų sutarties pagrindu įgytame bute. Priešingai – ieškovė džiaugėsi, jog bute su bendro naudojimosi patalpomis, esančiame ( - ), Klaipėdoje yra atliktas remontas, yra balkonas, gali gyventi nepriklausomai nuo kitų asmenų. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu šalys nurodė tarpusavyje prieštaringas aplinkybes dėl šalis siejusių santykių: ieškovė ir trečiasis asmuo J. A. (ieškovės sūnus) teigė, kad ieškovė konfliktuodavo tik su atsakove, o dalis liudytojų ir atsakovė teigė, jog konfliktai kildavo tarp ieškovės ir jos sūnaus, tačiau atsižvelgiant į šalių bei abiejų šalių pakviestų liudytojų paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad byloje dalyvaujančius asmenis – ieškovę, atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo konfliktiški tarpusavio santykiai, todėl ieškovė norėjo gyventi atskirai nuo atsakovės ir trečiojo asmens šeimos. Teismas netikėti liudytojų paaiškinimais neturi pagrindo.

4718.

48Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš karto po ginčijamo sandorio sudarymo ir apsigyvenimo bute su bendro naudojimosi patalpomis, esančiame ( - ), Klaipėdoje, ieškovė pretenzijų dėl jai mainų sandorio pagrindu atitekusio turto kokybės nereiškė, su ieškiniu į teismą kreipėsi tik po beveik 7 metų. Nors ieškovė nurodo, kad kreipimosi į teismą momentą nulėmė 2018 m. sausio mėnesį paaiškėjusi aplinkybė dėl R. A. tėvystės, tačiau pažymėtina, kad sudarant ginčijamą mainų sandorį, ieškovė nenurodė sąlygos, jog mainų sutartis sudaroma, siekiant užtikrinti geresnes nepilnamečio R. A. gyvenimo sąlygas. 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsakydama į teismo užduotą klausimą ar ji teigdama, kad mainų sandorį sudaro siekdama pagerinti savo anūko R. A. gyvenimo sąlygas (anūko interesais) šią aplinkybę prieš sudarydama sandorį kam nors nurodė, paaiškino, kad niekam nesakė, tik savo draugei Tatjanai. Atsakydama į teismo užduotą klausimą ar ieškovei buvo išaiškintos mainų sandorio sudarymo sąlygos pas notarą ir ar ji suprato kokį sandorį sudaro, bei kad jai priklausantį turtą ji perleidžia atsakovei iš atsakovės įgydama jai priklausantį turtą, ieškovė nurodė, kad suprato. Remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Taigi, pagrindinis notaro veiklos tikslas ir yra siekis užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių, o ne tokius sandorius sudarinėti. Notariato įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Ieškovė patvirtino, kad mainų sutartis buvo patvirtinta notaro, notaras šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jo sudarymo pasekmes. Atsižvelgiant į ieškovės duotus paaiškinimus, atmestini ieškovės argumentai, kad ieškovės prieš sudarant mainų sandorį pas notarą nebuvo klausiama ar ji sutiktų sudaryti mainų sandorį su asmeniu, nuslėpusiu esmines aplinkybes, kurias žinodama ieškovė sandorio nebūtų sudariusi, kadangi notaro pareiga prieš sudarant sandorį buvo šalims išaiškinti sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jo sudarymo pasekmes.

4919.

50Atsakovė 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė visada nesutarė su sūnumi trečiuoju asmeniu J. A., ji su ieškove nekonfliktavo, bet priešingai atsakovė gindavo ieškovę nuo sūnaus. Teigė, jog sandoris buvo sudarytas ieškovės iniciatyva, vaikas R. A. su sudarytu mainų sandoriu nebuvo susijęs, pas notarą ieškovė tokios valios neišreiškė. Ieškovė prieš sudarydama mainų sandorį nuėjo apsižiūrėti butą, sūnus pažadėjo padaryti remontą. Teigė, jog jos iniciatyva buvo padarytas remontas bute adresu ( - ), Klaipėdoje. Atsakovės teigimu, trečiasis asmuo, jos tuometinis sutuoktinis J. A., nenorėjo keltis gyventi į atsakovės mamos padovanotą bendrabučio tipo butą adresu ( - ), Klaipėdoje, paskolos naujam butui įsigyti bankas nedavė, nes dirbo tik atsakovė, o J. A. norėjo gyventi mamos bute. Paaiškino, kad ieškovė konfliktavo su sūnumi ir norėjo gyventi atskirai. Atsakovės teigimu, persikrausčiusi gyventi į butą adresu ( - ), Klaipėdoje, atsakovė jautėsi gerai gyvendama atskirai ir jokių nusiskundimų nereiškė.

5120.

52Trečiasis asmuo J. A. 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tuometinė sutuoktinė (atsakovė) ir mama (ieškovė) nesutarė, atsakovė varė ieškovę iš namų ir pažymėjo, kad mainų sandoris buvo sudarytas ieškovės iniciatyva. Po kilusio konflikto ieškovė norėjo gyventi atskirai nuo sūnaus ir jo šeimos. Paaiškino, jog pusę buto ieškovė padovanojo jam, dėl likusios dalies buvo sudarytas mainų sandoris. Patvirtino, kad prieš ieškovei pradedant gyventi bendrabutyje adresu (duomenys nesklebtini), Klaipėdoje, bute jis atliko kosmetinį remontą. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, ieškovė nurodydama aplinkybes, jog ji ginčijamą mainų sandorį sudarė tik norėdama geresnių gyvenimo sąlygų nepilnamečiui R. A. bei paveikta atsakovės apgaulės apie tai, kad vaiko tėvas yra jos sūnus, atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos (( - ) 185 straipsniai).

5321. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad sudarydama ginčijamą sutartį ieškovė, priešingai nei duodama paaiškinimus teismo posėdyje, pretenzijų dėl mainų sutartimi jai tenkančio turto vertės ar kokybės neišreiškė. Pažymėtina, kad mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Mainų sutarties III dalyje šalys mainų sutarties objektus ½ dalį buto, esančio ( - ), Klaipėdoje ir butą su bendro naudojimosi patalpomis, adresu ( - ), Klaipėdoje, įvertino vienoda pinigų suma bei nurodė, kad kompensacija nemokama (el. b. l. 8-14). Be to, kaip paaiškino trečiasis asmuo J. A. prieš ieškovei apsigyvenant bute su bendro naudojimosi patalpomis, adresu ( - ), Klaipėdoje, jame buvo atliktas remontas, todėl ieškovės išsakytus paaiškinimus dėl mainų sutartimi jai atitekusio turto kokybės bei netinkamų gyvenimo sąlygų jame teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstas ir neįrodytas (( - ) 185 straipsniai).

5422.

55Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ginčijamos mainų sutarties sudarymo metu ieškovė buvo tinkamai išreiškusi savo tikrąją valią sudaryti mainų sandorį, siekdama gyventi atskirai nuo atsakovės ir trečiojo asmens J. A. šeimos, o ne norėdama tik pagerinti gyvenimo sąlygas nepilnamečiui anūkui R. A. (CPK 185 straipsnis).

5623.

57Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų paaiškinimus bei byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad 2012 m. vasario 21 d. mainų sutartis, notarinio registro Nr. 2419 buvo sudarytas dėl atsakovės apgaulės, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu ir atsakovei nėra teisinio pagrindo grąžinti mainų sutartimi ieškovės jai perleistą ½ buto, esančio adresu (duomenys nesklebtini), Klaipėdoje.

58Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančio gerai moralei

5924.

60Ieškinyje ieškovė nurodė, kad iš esmės atsakovė atliko veiksmus, kurie dar ir prieštarauja gerai moralei. Ieškovės nuomone, dėl apgaulės sudaryta mainų sutartis yra žalinga ieškovei tiek ekonominiu, tiek ir moraliniu požiūriu, nes nebuvo išreikšta jos tikroji valia ir todėl atsakovės veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu ir galimai pažeidžia CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas.

6125.

62Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, svarbią reikšmę turi sutarties šalių ketinimai. Vadovaujantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Taip pat sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008).

6326.

64Tai, kad ieškovė pateikė į bylą duomenis, jog trečiasis asmuo R. A. nėra biologinis trečiojo asmens J. A. sūnus, ir kad šios aplinkybės ieškovė nežinojo sudarydama mainų sandorį su atsakove nereiškia, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu prieštaravimo gerai moralei pagrindu, nes kaip jau konstatuota, sudarydama mainų sandorį ieškovė norėjo gyventi atskirai nuo atsakovės ir savo sūnaus šeimos, kad sandorio esminis tikslas buvo šalių siekis gyventi atskirai, o ne pažeisti/apeiti visuomenėje priimtos geros moralės normas (ar viešąją tvarką). Pastebėtina, kad ir apskritai teisminėje praktikoje vien tik asmens nesąžiningas elgesys savaime nelemia sandorio negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu, todėl teismas sprendžia, kad naikinti mainų sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantį gerai moralei nėra jokio pagrindo.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų

6627.

67Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės T. A. prašymas ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio - 170 Eur sumokėjimas. Atmetus ieškinį iš ieškovės valstybės naudai priteistina atidėto žyminio mokesčio dalis - 170 Eur.

6828.

69Iš ieškovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokatės suteiktos teisinės pagalbos. Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

70Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

71ieškovės T. A. ieškinį atmesti.

72Priteisti iš ieškovės T. A. 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

73Priteisti iš ieškovės T. A. 800 Eur (aštuonis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. A. naudai.

74Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. A.... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama... 5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė,... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti,... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, palaikė atsiliepimo į ieškinį... 8. Trečiasis asmuo R. A., atstovaujamas įstatyminė atstovės T. A., pateikė... 9. Tretieji asmenys notarė R. K. ir J. A. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 10. Teismas... 11. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 12. 1.... 13. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2012 m. vasario 24 d.... 14. 2.... 15. Iki nurodyto sandorio sudarymo dienos butas su rūsiu ir su bendro naudojimo... 16. 3.... 17. 2017 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu Nr.... 18. 4.... 19. Ieškovė teismui pateikė Baltarusijos OOO Genetikos centro „Nasledije“... 20. 5.... 21. Byloje taip pat yra pateiktas kitoje to paties teismo žinioje esančioje... 22. 6.... 23. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 800 Eur... 24. 7.... 25. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1000... 26. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės... 27. 8.... 28. Reikšdama ieškinį ieškovė prašė pripažinti 2012 m. vasario 21 d. mainų... 29. 9.... 30. Pažymėtina, jog pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios... 31. 10.... 32. Ieškovė ieškinyje bei duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad ginčijamą... 33. 11.... 34. Pažymėtina, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti... 35. 12.... 36. Išklausius teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus galima... 37. 13.... 38. Pažymėtina, kad aplinkybes, patvirtinančias šalių tikruosius ketinimus... 39. 14.... 40. Ieškovė, įrodinėdama, jog sudaryta mainų sutartis buvo sudaryta dėl... 41. 15.... 42. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės argumentus nurodė, kad mainų sandoris... 43. 16.... 44. Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia... 45. 17.... 46. Teismas įvertinęs šalių bei liudytojų teismo posėdyje duotus... 47. 18.... 48. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš karto po ginčijamo sandorio sudarymo... 49. 19.... 50. Atsakovė 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog... 51. 20.... 52. Trečiasis asmuo J. A. 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu nurodė,... 53. 21. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad sudarydama ginčijamą sutartį... 54. 22.... 55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ginčijamos... 56. 23.... 57. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų... 58. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančio gerai moralei... 59. 24.... 60. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad iš esmės atsakovė atliko veiksmus, kurie... 61. 25.... 62. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ir gerai moralei... 63. 26.... 64. Tai, kad ieškovė pateikė į bylą duomenis, jog trečiasis asmuo R. A. nėra... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 66. 27.... 67. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės... 68. 28.... 69. Iš ieškovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 79... 70. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 71. ieškovės T. A. ieškinį atmesti.... 72. Priteisti iš ieškovės T. A. 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų)... 73. Priteisti iš ieškovės T. A. 800 Eur (aštuonis šimtus) eurų bylinėjimosi... 74. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...