Byla e2-10-913/2017
Dėl kelio servituto nustatymo

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovei advokato padėjėjai Sonatai Kajotaitei, atsakovui A. V., jo atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl kelio servituto nustatymo, ir

Nustatė

2Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V., kuriuo, patikslinęs ieškinio reikalavimu, prašė nustatyti kelio servitutą atsakovui A. V. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalusis Nr. ( - ), adresas ( - ), pagal siūlomą teismui kelio servituto nustatymo planą, t. y. suteikti teisę ieškovui važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, kelio ilgis 25,30 m, plotas – 127 m2, kelio plotis – 5 m. Atsakovas sutinka sumokėti ieškovui 2 000 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją, jeigu atsakovas sutiktų nustatyti servitutą pagal ieškovo pateiktą servituto nustatymo schemą; priteisti iš atsakovo A. V. ieškovo V. L. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalusis numeris Nr. ( - ), esantis ( - ) (toliau – Žemės sklypas-1). Atsakovui A. V. nuosavybės teise nuo 2015-09-14 priklauso žemės sklypas, kurio unikalusis numeris Nr. ( - ), esantis ( - ) (toliau – Žemės sklypas-2). Ieškovas Žemės sklypą-1 įsigijo 1999-06-04, į kurį patekdavo važiuodamas per kaimyninio sklypo, kurio unikalusis Nr. ( - ), esantis ( - ) (toliau – Žemės sklypas-3), teritoriją keliu, kuriam buvo įteisintas servitutas. Kaimyninis sklypas tuo metu priklausė Panevėžio aklųjų kombinato nuosavybei. Tai buvo vienintelė galimybė patekti į Ieškovo nuosavybę. 2004-04-06 kaimyninį Žemės sklypą-3 įsigijo A. L., kuris gyveno su gyvenimo moterimi L. R.. Kadangi keliukas ėjo per L. R. ir A. L. namų valdos vidurį (centrą), L. R. pateikė pasiūlymą Ieškovui naudotis kitu keliu, nes naudojimasis per jų valdą einančiu keliu jiems kėlė didelių nepatogumų. L. R. Ieškovui pateikė toliau nurodytą pasiūlymą: ji Žemės sklypą-2, esantį kitoje Ieškovo Žemės sklypo-1 pusėje (tuo metu žemės sklypas priklausė valstybei) įteisins mirusios savo tėčio motinos M. R. vardu, kuris turėjo nuosavybės teise pereiti jai. Minėtą Žemės sklypą-2 L. R. pažadėjo atiduoti mainais už tai, jog Ieškovas atsisakys įregistruoto servituto Žemės sklype-3. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog jo naudojimasis keliuku L. R. ir A. L. kėlė nepatogumų, į jų pateiktą prašymą bei į tai, jog Ieškovui buvo pažadėta mainais perleisti Žemės sklypą-2, faktiškai nebesinaudojo servitutu jiems priklausančiame Žemės sklype-3 ir įsirengė įvažiavimą Žemės sklype-2. L. R. Ieškovui kaip patvirtinimą, jog laikysis savo pasiūlymo sąlygų, t. y. perleisti Žemės sklypą-2, Ieškovui pateikė Žemės sklypo-2 nuosavybės teisę jos tėčio mirusiai motinai patvirtinantį dokumentą, kuriame Žemės sklypo-2 savininke buvo nurodyta jos tėčio motina M. R.. Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-05-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1031-215-03/2005 matyti, jog L. R. (tuo metu jos santuokinė pavardė buvo B.ir kiti asmenys kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jog jos tėtis L. R., miręs ( - ), priėmė savo mirusios motinos M. R. palikimą. Pažymėtina, jog M. R. nuosavybės teisė buvo atkurta tik ( - )išvada dėl žemės, t. y. praėjus 8 metams po jos mirties, o jos nuosavybės teisė buvo įregistruota po to, kai L. R. atliko kadastrinius matavimus ir Apskrities viršininkui priėmus sprendimą Nr. ( - ), t. y. 2006-10-12. Iš Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus Troškūnuose 2004-10-06 pažymos Nr. ( - ) matyti, jog 2011-01-30 gauta M. R. Klaipėdos apskrities išvada Nr. ( - ) patvirtina 2001-12-28 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Troškūnų seniūnijos Anykščių rajone. Šie dokumentai patvirtina, jog L. R. Žemės sklypą-2 faktiškai pradėjo valdyti jau nuo 2002 metų, kuomet buvo pradėtos jos tėčio motinai M. R. priklausančios nuosavybės atkūrimo procedūros. Ieškovas, tikėdamasis, jog L. R. laikysis savo pasiūlymo sąlygų, įsirengė įvažiavimą per Žemės sklypą-2. Šias aplinkybes patvirtina teismui teikiamos foto nuotraukos, iš kurių matyti, jog Ieškovas savo lėšomis įsirengė dvi pralaidas, nes teka upelis per Žemės sklypą-2, kelio pagrindą, kelio atitvarą, aikštelę (toliau – Kelias). Kelio įrengimas Ieškovui kainavo apie 15 000 Lt (4 344 Eur). Buvęs keliukas, kuriuo Ieškovas iš pat pradžių naudojosi L. R. ir A. L. Žemės sklype-3, šiuo metu yra fiziškai sunaikintas pašalinus kelio gruntą ir užsėjus teritoriją žalia veja. Žemės sklype-2 įsirengtu keliu Ieškovas faktiškai naudojasi jau daugiau nei dešimt metų, buvusios Žemės sklypo-2 savininkės M. R. nuosavybės paveldėtojos L. R. sutikimu, tam L. R. niekada neprieštaravo ir niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl Ieškovo įsirengto ir naudojamo Kelio. Priešingai, sutiko, jog Ieškovas naudotųsi faktiškai jos Žemės sklype-2 įsirengtu Keliu, kadangi buvo pažadėta jį perleisti Ieškovui. Žemės sklypas-2 yra apaugęs medžiais bei krūmynais ir nėra naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, t. y. nėra naudojamas žemės ūkio veiklai, jame nėra jokių statinių ar pastatų. 2014-09-03 Žemės sklypo-2 nuosavybės teisė perėjo D. V. pagal 2014-09-03 Paveldėjimo sutartį, kurios pagrindu buvo padalintas paveldėtas turtas. Nepaisant to L. R. vis dar tikino Ieškovą, jog Žemės sklypą-2 D. V. parduos jam, tačiau 2015-09-14 dovanojimo sutartimi Žemės sklypą-2 perleido ne Ieškovui, bet savo sūnui Atsakovui. Ieškovas ne vieną kartą tiesiogiai kreipėsi į D. V. ir Atsakovą siūlydamas įsigyti Žemės sklypą-2 už 2 000 Eur, tačiau jie atsisakė jį parduoti. Žemės sklypas-3, kurio keliuku Ieškovas naudojosi iš pat pradžių siekdamas patekti į savo Žemės sklypą-1, 2012-07-11 buvo parduotas kitiems asmenims A. ir G. Š.. L. R. ir A. L. naujiesiems savininkams pažadėjo, jog Ieškovas nesinaudos jų Žemės sklypu-3 siekdamas patekti į savo Žemės sklypą-1, kadangi Ieškovui bus perleistas Žemės sklypas-2, kuriame Ieškovas jau yra įsirengęs kelią ir faktiškai juo naudojasi jau daugiau nei 10 metų. Tačiau Atsakovas, tapęs naujuoju Žemės sklypo-2 savininku, Ieškovo pareikalavo atrakinti kelio įvažiavimo atitvarą, kurį Ieškovas įsirengė tam, jog jis galėtų patekti į savo Žemės sklypo-2 teritoriją ir kiti asmenys negalėtų į jį patekti. Priešingu atveju pagrasino Ieškovą apkaltinti Žemės sklypo-2 savavališku užgrobimu. Atsakovas ieškinio pateikimo metu kreipėsi į Anykščių policijos skyrių dėl neva savavališkai užimto sklypo. Ieškovas įvykdė Atsakovo reikalavimą, atrakino Kelio atitvarą ir šiuo metu nesinaudoja įsirengtu Keliu, kadangi Atsakovas prieštarauja tam. Šiuo metu Ieškovas, neturėdamas galimybės naudotis savo lėšomis ir pastangomis įsirengtu Keliu Žemės sklype-2, patiria pats daug nepatogumų ir sukelia kaimynams Š., kadangi kaimynai geranoriški ir esant būtinybei leidžia pasinaudoti jiems priklausančiu Žemės sklypu-3 (kuriame jau nebeliko pirminio kelio, kuriuo naudojosi Ieškovas) su sąlyga, kad vėliau Ieškovas savo lėšomis atstatys gerbūvį, t. y. užsės kelią žalia veja. Ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių ir siūlė Atsakovui ne tik Kelio servitutą įteisinti abipusiu susitarimu, tačiau netgi prašė parduoti Žemės sklypą-2 Ieškovui, tačiau Atsakovas iki ieškinio pareiškimo momento nepateikė Ieškovui atsakymo į pakartotinį pasiūlymą ir ėmėsi veiksmų, kurie akivaizdžiai parodo, kad Atsakovas geranoriškai nesutinka su Kelio servituto nustatymu, t. y. pateikė reikalavimą Ieškovui atrakinti Kelio atitvarą ir nesinaudoti Ieškovo lėšomis ir pastangomis įrengtu Keliu, kuriuo Ieškovas naudojosi daugiau nei 10 metų. Ieškovas sutinka Atsakovui sumokėti 2 000 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją už kelio servituto įregistravimą pagal Ieškovo pateiktą servituto nustatymo schemą. Ieškovas Žemės sklype-3 nustatytu servitutu – keliu, faktiškai nustojo naudotis būtent dėl L. R. ir A. L. reiškiamų prašymų juo nesinaudoti ir jų iniciatyva, nes kelias ėjo per Žemės sklypo-3 vidurį ir jiems kėlė didžiulių nepatogumų. Pažymėtina, jog Ieškovas geranoriškai sutiko juo nesinaudoti, kadangi L. R. pažadėjo, jog Žemės sklypas-2 bus perleistas Ieškovui. Juo labiau, jog dešimt metų Ieškovas Keliu naudojosi su Žemės sklypo-2 savininkės M. R. faktiškos paveldėtojos L. R. leidimu ir sutikimu. Taigi, Ieškovas Kelią per Žemės sklypą-2 įsirengė būtent L. R. iniciatyva, siekdamas geranoriškai sutarti su kaimynais, dėl ko šiuo metu turi didžiulių nepatogumų ir patyrė nuostolių, nes būtent savo lėšomis (apie 15 000 Lt) įsirengė Kelią, kuriuo šiuo metu negali naudotis. Ieškovas pažymi, kad Žemės sklypo-2 išraše iš Nekilnojamojo turto registro minėto žemės sklypo vertė yra 45 Eur, tuo tarpu Ieškovas už servituto nustatymą siūlo sumokėti 45 kartus didesnę sumą nei vertas pats Žemės sklypas-2. Atsižvelgiant į tai, jog Atsakovas nesutinka nustatyti servituto bendru sutikimu, Ieškovas, vadovaudamasis CK 4.126 str., yra priverstas kreiptis į teismą dėl kelio serviso nustatymo teismo sprendimu pagal Ieškovo siūlomą servituto nustatymo planą, kuriame prašomas nustatyti kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, 5 m pločiu keliu (tarnaujantis), kelio ilgis 25,30 m, plotas – 127 m2, kelio plotis – 5 m.

3Teismo posėdžio metu ieškovas V. L. paaiškino, kad 1999 metais jis įsigijo žemę, ten buvo Panevėžio aklųjų kombinato poilsiavietė ir per jos teritoriją buvo suformuotas įvažiavimas į jo sklypą. Ieškovas turi servitutą, kuris yra oficialus. Po kiek laiko atsirado nauja kaimynė L. R.. Jie buvo biznieriai, kažką statė. Santykiai su jais buvo normalūs, kaimyniški. Po kiek laiko kaimynė L. sako, -„tu važiuoji per mano sklypo vidurį“, ir kadangi jiems tai trukdė, ji turėjo pasiūlymą, kadangi atsikelia savo giminių žemę čia, ji pasiūlė kitoj pusėj įvažiavimo suformuoti sklypą ir per jį jis pasidarytų įvažiavimą į savo sklypą, o jis tada atsisakytų servituto. Jis nutarė, kad tai svarstytinas variantas, nes suprato, kad jiems tai yra didelis nepatogumas. L. R. atvežė išvadą, kad atsikels tą žemę, ir jis patikėjo ja bei pradėjo daryti kelią. Jis per ilgą laiką pasidarė tą kelią ir juo naudojosi. Kodėl taip ilgai vyko tas procesas dėl žemės? Tam buvo objektyvios priežastys. Jis pastoviai turėjo kontaktą su L. dėl žemės įteisinimo. Ji tvarkė tuos dokumentus, o jis ja tikėjo. Jis daugiau tuo servitutiniu keliu nesinaudojo, o jam liko įvažiavimas tik tas, kurį jis pasidarė. Kai jie jau pardavinėjo tuos pastatus ir atsirado kiti kaimynai, jie pamatė, kad ten yra servitutas. L. juos patikino, kad jis nevažiuos tuo servitutu, nes yra kitas kelias. Kada kaimynai nupirko, pati L. jau ten nebegyveno, bet jis su ja bendravo. Tada įvyko tas paveldėjimas, ir yra ta sutartis, iš kurios matosi, kad tas žemes paveldėjo L. sesuo. Jis susirado tą seserį, nuvažiavo pas ją, o ji ir sako, kad dabar tas sklypas yra jos, tu į tą žemę nebepretenduok, kas buvo tas buvo, ji nieko nežino kas ten tau ką žadėjo. Jis tada ir suprato, kad liko apgautas. Jis pasiūlė sumokėti 2000 Eur, nors žinojo, kad tas sklypas yra bevertis, nes jis buvo suformuotas tik tam, kad būtų padarytas tas kelias. Bet ji vis tiek nesutiko. Tada jis vėl kontaktavo su L., kuri sakė palaukti, nurims emocijos. Tada po kiek laiko atsirado naujas savininkas, ponas V., kuris jau įsakmiu tonu liepė atiduot raktus ir vykdyti jo reikalavimus, buvo net apkaltintas žemės užgrobimu. Jis buvo vieną kartą susitikęs su ponu V., bet jis pasakė, kad jis yra savininkas ir ką nori, tą ir daro. Dabar jis liko tokioj situacijoj, nes pono V. pasiūlymas yra toks, kad juo pasinaudoti negalima, nes ten yra griovys. Tokia yra situacija. Jis sutinka, kad yra tas servitutas, bet tas kelias yra panaikintas. Dabar būtų didžiausia žala jo kaimynams Š., kurie net nebūtų pirkę to sklypo, jei būtų tas kelias. Visa iniciatyva buvo iš L. R. pusės, kad jis nevažiuotų per jų sklypą. Su L. R. jis jokios sutarties nepasirašė. Ten senu laiku buvo rimtas kelias, grįstas, nes juo turėjo važiuoti sunki technika, kuri vežė statybines medžiagas. Dabar to kelio nebėra, yra pieva.

4Ieškovo atstovė advokato padėjėja Sonata Kajotaitė palaikė reikalavimus, išdėstytus patikslintame ieškinyje ir prašė juos patenkinti.

5Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas nustatyti servitutą, savo patikslintą reikalavimą grindžia pakeistomis faktinėmis aplinkybėmis, jog jis šiuo metu negali tinkamai įvažiuoti į savo sklypą, nekirsdamas atsakovo žemės sklypo dalies, kurioje yra įsirengęs kelią, t. y. negali tinkamai naudotis savo sklypu, įsigytu 1999-06-04. Nurodo, kad žemės sklypą įsigyjant, vienintelė galimybė patekti į ieškovo sklypą buvo naudojantis kaimyniniu žemės sklypu ( - )., kuris priklausė Panevėžio aklųjų kombinatui ir kuriam buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, o nuo 2004-04-06 sklypas perėjo A. L., kuris gyveno su L. R., nuosavybėn. Ieškovo teigimu, L. R. pateikė ieškovui pasiūlymą naudotis kitu keliu žemės sklype, kurį ketino įteisinti savo tėvo L. R. motinos M. R. vardu ir pažadėjo perleisti jį ieškovui mainais už tai, kad ieškovas atsisakys įregistruoto servituto A. L. priklausančiame žemės sklype, nes ieškovo naudojimasis tarnaujančiuoju daiktu A. L. ir L. R. kėlė didelių nepatogumų. Ieškovas taipogi nurodo, kad prie patikslinto ieškinio pateikiami dokumentai patvirtina, jog L. R. atsakovui šiuo metu priklausantį sklypą pradėjo faktiškai valdyti nuo 2002 metų, kuomet buvo pradėtos jos senelei M. R. priklausančios nuosavybės atkūrimo procedūros. Taipogi ieškovas pažymi, jog atsakovui priklausančiame sklype įsirengtu keliu yra naudojamasi jau 10 metų esant M. R. įpėdinės L. R. sutikimui, o pastaroji niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovo įsirengto kelio ir naudojimui neprieštaravo. Ieškovo procesiniame dokumente nurodomos aplinkybės yra interpretuojamos tik jam pačiam naudinga linkme, tačiau: 1) ieškovo teigimu, teismui teikiami papildomi rašytiniai dokumentai patvirtina L. R. faktinį atsakovui priklausančio žemės sklypo valdymą nuo 2002 metų, tačiau, atsakovo nuomone, nepaneigia fakto, jog M. R. palikimą pagal įstatymą priėmė ne tik L. R. (ankstesnė pavardė B.), bet ir kiti įpėdiniai – A. J. R., E. B., D. V., kurios niekada jokio sutikimo (nei žodinio, nei rašytinio, nei konkliudentiniais veiksmais) naudotis žemės sklypu ieškovui nebuvo davusios ar pritarusios naudojimuisi žemės sklypu, o pagal įstatymą (LR CK 5.68 str.), kai yra keletas įpėdinių, paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, kuri valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.), nes bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams taikomos daiktinės teisės normos. 2) ieškovo teiginys, jog nėra galimybės tinkamai įvažiuoti į savo sklypą, nekertant atsakovo žemės sklypo dalies, kurioje ieškovas įsirengė kelią, paneigiamas nekilnojamojo turto registro Nr. ( - )išrašo 6.2. p., kuriame nurodyta, jog tarnaujančiam daiktui – žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), ( - )., tebėra nustatytas servitutas (nors ieškovas nurodo, kad „buvo“), bei ieškovo pripažinimu fakto, kad juo naudojasi tikslu patekti į savo žemės sklypą kaimynams Š. priklausančiu žemės sklypu. Ieškovo teiginiai dėl kelio servituto nustatymo, atsakovo nuomone, nepatvirtina kelio servituto būtinumo. Pirmiausia dėl to, kad ieškovas turi galimybę patekti į savo sklypą nesinaudodamas atsakovo žemės sklypu - žemės sklypui (tarnaujančiam daiktui), unikalus Nr. ( - ), ( - ) yra nustatytas kelio servitutas, kuriuo ieškovas gali patekti į ieškovo sklypą, servitutas tebėra įregistruotas, nepasibaigęs (LR CK 4.130 str. 3 d.). Ieškovas nepagrindė objektyvaus būtinumo nustatyti jo reikalaujamą servitutą, tai nėra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, ieškovas neišnaudojo visų įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti neapribodamas atsakovo teisių. Ieškovas turi objektyvią galimybę naudotis keliu į savo žemės sklypą iš tarnaujančio žemės sklypo, kuriam tebėra įregistruotas servitutas, neribodamas atsakovo teisių. Antra, ieškovo prašymas pagrįstas tik siekiu naudotis jam priklausančiu žemės sklypu (namų valda) patogiau, nes jis yra pasidaręs kelią per atsakovo žemės sklypą. Trečia, ieškovas be teisinio pagrindo priėmė sprendimą pasidaryti kelią atsakovo sklype, kuris pažeidžia atsakovo nuosavybės teises ir toks savivaliavimas siekiamas įteisinti servituto nustatymu atsakovo sklypui, nors ex injuria non oritur jus (iš neteisės neatsiranda teisė, t. y. teisės pažeidimas nesuteikia jokių teisių ar naudos pažeidėjui). Pažymėtina, kad L. R. vienasmenis sutikimas, net jei toks ir buvo, leisti ieškovui naudotis atsakovui šiuo metu priklausančiu žemės sklypu ir įsirengti jame kelią yra neteisėtas, o pažadai ir neva buvę ketinimai parduoti ieškovui šiuo metu atsakovui priklausantį žemės sklypą teisinės reikšmės neturi, be to – neįrodyti (nepatvirtinti įstatymo nustatytos privalomos formos preliminariąja sutartimi, paneigti 2014-09-03 sudaryta paveldėto turto pasidalijimo sutartimi, kurios pagrindu šiuo metu atsakovui priklausantis žemės sklypas pateko D. V. nuosavybėn, o vėliau – atsakovo nuosavybėn). Ketvirta, ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nenaudoja žemės sklypo pagal paskirtį, jame nėra jokių pastatų ar statinių, kad įgydamas žemės sklypą nuosavybėn, t. y. nuo pat nuosavybės teisių įsigijimo momento, atsakovas žinojo ir matė esamą padėtį, t. y. kad ieškovas važinės įrengtu keliu per atsakovo įgytą žemės sklypą, tiek egzistuojantis, savavališkai nutiestas kelias sklype, nėra susijusios su servituto objektyviu būtinumu, kas galėtų būti pagrindu servitutui nustatyti, todėl tolesnis su šiomis aplinkybėmis susijusių faktų nustatinėjimas ir vertinimas nėra tikslingas kaip reikšmės neturintis tinkamam bylos išsprendimui. Taipogi ir ieškovo nurodyta aplinkybė, kad apie dešimt metų neatlygintinai naudojosi atsakovui šiuo metu nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiu keliu be jokių apribojimų, kelią įsirengė už savo lėšas, nors kelio atsakovo žemės sklype įrengimo išlaidas (apie 15.000 Lt) patvirtinančių rašytinių įrodymų ir nepateikė, kaip ir ankstesnių sklypų savininkų prieštaravimų dėl kelio įrengimo ir/ar naudojimosi juo nebuvimas nesudaro pagrindo konstatuoti prašomo nustatyti servituto būtinumo. Be to, šiuo metu kaimynams Š. priklausančiame žemės sklype, kuriuo anksčiau naudojosi ieškovas, niekada nebuvo išgrįstas kelias, kaip kad dabar yra padaryta atsakovo sklype, buvo tik provėžos per žemės sklypą, tad buvusio kelio tarnaujančiame daikte atstatymo išlaidų nėra ir jos atsirastų tik tuo atveju, jei ieškovui dėl kokių nors priežasčių nepatinka važinėti per veją ir jis pageidautų ten išsigrįsti kelią. Atsakovo nuomone, tenkinant ieškovo ieškinį pagal ieškovo pateiktą servituto nustatymo planą, šalių padėtis taptų aiškiai nelygiavertė atsakovo nenaudai, nes faktiškai atsakovas netektų net 127 m2 žemės sklypo dalies, sudarančios 1/6 dalį viso žemės sklypo (bendras sklypo plotas - 800 m2), kuri yra vertingesnė atsakovui, lyginant su atsakovo pateiktu servituto nustatymo planu. Todėl tuo atveju, jei teismas nepaisytų atsakovo argumentų ir vis tik nuspręstų ieškinį ne atmesti, o patenkinti, t. y. nustatyti servitutą atsakovo sklypui, atsakovas pageidauja, jog servitutas būtų nustatytas pagal atsakovo pateiktą servituto nustatymo planą. Tačiau taipogi pažymi, jog dar vieno servituto nustatymas (atsakovo sklype), esant jau įregistruotam ir egzistuojančiam servitutui (Š. sklype), tokiomis aplinkybėmis prieštarautų atsakovo teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisingumo principams. Būtina įvertinti aplinkybes, turinčias reikšmę abiejų bylos šalių interesams, jų pusiausvyrai: šalių sklypų dydžius ir konfigūraciją, statinių išdėstymą ieškovo sklype, ginčo sklypo dalies reikšmę savininkui – atsakovui ir kt. Taipogi reikia kritiškai vertinti ir ieškovo teiginius, jog tarnaujančio sklypo savininkams Š. naudojimasis servitutiniu keliu kelia didelių nepatogumų, nes yra gadinama veja, o kelias yra kaimynų Š. žemės sklypo viduryje, bet apie situaciją atsakovo sklype nutylima - ieškovo savavališkai nutiestas kelias taipogi eina per patį sklypo vidurį, tiesiant kelią buvo sugadintas žemės derlingasis sluoksnis, ieškovo naudojimasis atsakovo sklypu pačiam atsakovui kelia dar didesnių nepatogumų, nes ir taip jau mažas sklypas nutiestu keliu ir aikštele automobiliams laikyti dalijamas į dvi dar mažesnes dalis, o palyginimui paminėtina, kad kaimynų Š. ir atsakovo sklypų plotas skiriasi daugiau kaip triskart, tačiau ieškovo nuomone, kažkodėl kaimynams Š. ieškovo važinėjimas per jų sklypą servitutiniu keliu vis tik kelia didesnių nepatogumų, nei atsakovui. Atsižvelgiant į faktą, kad servitutas jau yra nustatytas tarnaujančiam daiktui – žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), nagrinėjamoje byloje nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – būtinumo, todėl ieškovo reikalavimas leisti jam naudotis svetimu – atsakovui priklausančiu - daiktu tik dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau, nesudaro pagrindo nustatyti servitutą suvaržant atsakovo nuosavybės teisę ieškovo naudai. Procesinė pareiga teikti atlyginimo pasiūlymą tenka ieškovui, kuris patikslintame ieškinyje siūlo vienkartinį atlyginimą atsakovui 2.000 eurų, kuris, atsakovo nuomone, būtų pakankamas tik nustatant servitutą pagal atsakovo pateiktą servituto nustatymo planą.

6Teismo posėdžio metu atsakovas A. V. paaiškino, kad turi vienintelį šį žemės sklypą, tai vienintelis jo turtas. Ir nors ieškovui tas žemės sklypas yra nieko nevertas, bet jam jis reiškia daug ką. Norėtų jį pasilikti sau, gal ateityje ką nors pasiplanuotų pasistatyti, pavėsinę pavyzdžiui. Su pateiktu ieškovo pasiūlymu nesutinka, nes nori pilnavertiškai naudoti savo sklypą. Jis yra pateikęs pasiūlymą ieškovui, pagal kurį ieškovas galėtų važiuoti. Apie buvusius susitarimus jis nelabai ką žinojo, nes jam tuo metu buvo maždaug 13 metų ir jis nesikišdavo į suaugusiųjų reikalus. Jo mama paveldėjo tą žemės sklypą ir vėliau padovanojo jam. Dėl pasiūlytos kompensacijos – 2000 Eur, tai jo netenkintų jokia suma, nes jis nori pasilikti tą turtą. Jam asmeniškai L. R. nėra sakiusi, kad reikia tą žemės sklypą parduoti ar padovanoti V. L..

7Atsakovo atstovė advokatė Giedrė Striaukienė prašė ieškinį atmesti. Atsakovas A. V. yra žemės sklypo, besiribojančio su ieškovo žemės sklypu, savininkas. Šiuo metu ieškovas atsakovo žemės sklype yra įsirengęs automobilių stovėjimo aikštelę ir kelią įvažiuoti į savo sklypą. Ieškovo reikalavimas yra atmestinas pirmiausia dėl to, kad neegzistuoja būtinumas patekti į jo sklypą per atsakovo žemės sklypą, nes šiai dienai tebėra įregistruotas servitutas Š. priklausančiame žemės sklype, kuris šiai dienai nepanaikintas, teisė ieškovui važiuoti juo nėra atimta. Ieškovo subjektyvi pozicija, kad jis negali kaimynams Š. kliudyti, kad jų sklypo vertė sumažėtų, tai yra subjektyvios priežastys ir nieko bendro neturi su būtinumu ieškovui įvažiuoti į savo sklypą. Reikia vadovautis įstatymais, ne moralės normomis, kokias deklaruoja pats ieškovas. CK 4.130 str. nustato servituto pasibaigimo pagrindus. 2005 metų prašymu servitutą prašė panaikinti A. L., buvęs tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, tačiau pagal CK 4.131 str. tik viešpataujančio daikto savininkas gali atsisakyti servituto. Iš V. L. tokio prašymo nebuvo gauta. Dėl CK 4.136 str., kuris numato, kad servitutas gali pasibaigti suėjus senaties terminui, tai servitutas gali pasibaigti suėjus senaties terminui, tačiau sprendimą dėl servituto pabaigos suėjus senaties terminui priima teismas, bet ieškovas tokio reikalavimo byloje nėra pareiškęs ir šiandien byloje toks reikalavimas nėra nagrinėjamas. Todėl servitutas, kuris yra galiojantis ir suteikia ieškovui pilną teisę patekti į savo žemės sklypą neapsunkinant atsakovo. Atsakovas nesutinka savo sklypo parduoti, jis tokią teisę turi. L. R., kuri apskritai neturėjo jokių nuosavybės teisių į žemės sklypą, suvadovavo taip, kad dabar vysta šis teismas. Ir nors būtinumas nustatyti servitutą atsakovo sklypui neįrodytas, bet atsakovas pateikė ir savo planą servitutui, kuris būtų racionalesnis. Ieškovas visiškai nesvarsto nepatogumo atsakovo, kai kelias eina per patį jo sklypo vidurį, nors labai rūpinasi kaimynų Š. nepatogumu. Atsakovas neneigia, kad tarp žemės sklypų savininkų yra nesutarimas. Atsakovas prašo ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad servituto nustatymo būtinumas yra neįrodytas.

8Ieškinys atmestinas.

9Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui V. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalusis numeris Nr. ( - ), esantis ( - ) (b.l. 13-14). Atsakovui A. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalusis numeris Nr. duomenys neskelbtini), esantis ( - ) (b.l. 16-19). A. Š. ir G. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ) esantis ( - ), kuriame yra nustatyta daiktinė teisė – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), įregistravimo pagrindas 2002-09-26 Apskrities viršininko įsakymas Nr. ( - ), įrašas galioja nuo 2002-10-28 (b.l. 20-21, 22-23, 24-25). 2016-06-09 V. L. pateikė rašytinį pasiūlymą atsakovui A. V. nustatyti ir įregistruoti servitutą per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei pateikė siūlomo servituto planą (b.l. 27-28, 29). 2016-06-29 V. L. pateikė pakartotinį pasiūlymą (b.l. 30-31). Atsakovas A. V. nepateikė atsakymo į ieškovo pasiūlymą (b.l. 26).

10Byloje nustatyta, ir tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog šiuo metu A. Š. ir G. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), yra nustatyta daiktinė teisė – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, įregistravimo pagrindas 2002-09-26 Apskrities viršininko įsakymas Nr. ( - ) (b.l. 73-74). Tai yra tarnaujantis daiktas (žemės sklypas), o viešpataujančiu žemės sklypu yra ieškovui V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Tačiau ieškovas jau daugiau kaip dešimt metų nesinaudoja šiuo kelio servitutu. Priežastis, nulėmusi, jog ieškovas nustojo naudotis šiuo kelio servitutu buvo ta, kad prieš tai buvusio tarnaujančiojo sklypo savininko A. L. gyvenimo draugė L. R. pažadėjo ieškovui, jog įteisins nuosavybės teisę į tuo metu valstybei priklausantį žemės sklypą, o sutvarkiusi dokumentus tą sklypą perleis ieškovo nuosavybėn, kadangi tarnaujančiojo sklypo savininkams per jų sklypą nustatytas kelio servitutas kėlė nepatogumų. Ieškovas, patikėjęs L. R. pažadais, sklype, kuris tuo metu priklausė valstybei, o šiuo metu yra atsakovo A. V. nuosavybė, įsirengė kelią.

11Teismas sutinka su atsakovo atstovės išsakyta pozicija byloje, kad nors ieškovas ir teigia, jog jis nustatytu kelio servitutu nesinaudoja jau daugiau nei 10 metų, tačiau reikalavimo dėl servituto pabaigos suėjus senaties terminui teisme nėra pareiškęs (CK 4.136 str.). Tokiu būdu ieškovas siekia byloje nustatyti kitą servitutą, remdamasis CK 4.126 straipsnio 1 dalies pagrindu, o būtent prašo teismo sprendimu nustatyti servitutą, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Toks ieškinio dalyko suformulavimas atitinkamai apsprendžia ir bylos nagrinėjimo teisme dalyką ir ribas, t.y. sprendžiant dėl ieškovo pareikšto reikalavimo teismas turi nustatyti, ar nagrinėjamu atveju yra sąlygos, būtinos servituto nustatymui pagal CK 4. 126 straipsnį.

12Nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, o išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų, tačiau kiekvienu atveju svarbu, kad tą ribojimą reglamentuojančios teisės normos ir jų taikymas atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį būtinumo bei proporcingumo reikalavimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Servitutas – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suvaržanti savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.128 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o be servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinoms) ir turi būti įvertinta ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas, o esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų interesų proporcingumo, o vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą, nesprendžiant vienam asmeniui kilusių problemų kito asmens teisių sąskaita, taip pat turi būti atsižvelgta į poreikio servitutui nustatyti pobūdį bei kitokių sprendinių galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-82/2007; Nr. 3K-3-283/2010; Nr. 3K-3-527/2009; Nr. 3K-3-118/2012;Nr. 3K-3-168/2014;Nr. 3K-3-259/2014; Nr. 3K-3-608-701/2015 ir kt.).

13Iki nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio unikalusis numeris Nr. ( - ), atiteko atsakovui A. V., ieškovas apie 10 metų į savo sklypą patekdavo keliu, einančiu per šį sklypą. Minėtą kelią ieškovas įsirengė savo sąskaita ir rizika, kadangi tuo metu kai ieškovas įsirenginėjo kelią, į minėtą žemės sklypą nei ieškovas, nei kiti asmenys, tame tarpe ir L. R., neturėjo jokių teisių. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad žodinis L. R. pasiūlymas ieškovui naudotis kitu žemės sklypu ir jame įsirengti kelią, nes ieškovo naudojimasis kelio servitutu, nustatytu A. L. priklausančiame žemės sklype jiems kėlė didelių nepatogumų, yra iš esmės niekinis ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Todėl teismas, išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimus sprendžia, kad L. R., kuri niekada nebuvo nei vieno ginčo žemės sklypo savininkė, žodinis susitarimas su ieškovu niekada nebuvo įformintas raštu ar kur nors įregistruotas, dėl ko jis niekam nėra privalomas. Liudytoja G. Š. teisme parodė, jog jie niekada nebūtų pirkę šio žemės sklypo, jei jie nebūtų buvę L. R. (nors ji ir nebuvo to žemės sklypo savininkė) patikinti, kad žemės sklype esantis servitutinis kelias bus panaikintas. Įsigydami sklypą jie matė, kad jame yra servitutinis kelias, bet patikėjo L. R.. Iš šių paaiškinimų matyti, jog L. R. pažadais patikėjo daug žmonių, tačiau pati L. R. savo pažadų neištesėjo. Vis gi tikėtina, jog ieškovo V. L. ir L. R. susitarimas turėjo galimybę tapti garbingu žodiniu susitarimu bei sukelti atitinkamas jų pageidautas pasekmes, tačiau dėl eilės aplinkybių, deja, šiai dienai tokiu netapo. Taigi nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne buvę susitarimai tarp ieškovo ir liudytojos L. R., o tai ar yra objektyvi būtinybė servituto nustatymui ir ar prašomu nustatyti servitutu nebus pažeistos žemės sklypo savininko teisės.

14Ieškovo ir liudytojų paaiškinimais byloje nustatyta, kad kelią per šiuo metu atsakovui priklausantį žemės sklypą ieškovas įsirengė dėl to, jog servitutinis kelias, kuris eina per šiuo metu A. Š. ir G. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kėlė nepatogumų šio sklypo savininkams, nes eina beveik per sklypo vidurį (b.l. 22-23). Ieškovui įsirengus naują kelią, kuris ieškovo pasakymu jam kainavo apie 15 000 litų, jis pagrįstai tikėjosi, kad bus sutvarkyti ir nuosavybę patvirtinantys dokumentai bei sklypas, kuriame įrengtas kelias, atiteks ieškovui. Tačiau taip neįvykus, ir ieškovui neturint galimybių teisėtai naudotis įsirengtu keliu, jis patyrė finansinių nuostolių. Be to, ieškovui įsirengus naują kelią, servitutinis kelias buvo panaikintas. Todėl ieškovo manymu, šios aplinkybės ir yra tos objektyviai būtinos sąlygos, dėl kurių turėtų būti nustatytas kelio servitutas šiuo metu atsakovui priklausančiame žemės sklype. Kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui). Tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigtas faktas, tai yra nebuvo įrodyta, kad ieškovo įrengtas kelias, einantis per atsakovo žemės sklypą, šiuo metu yra vienintelė galimybė ieškovui patekti į savo sklypą, kadangi jis į savo sklypą ir toliau gali patekti per servitutinį kelią, esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ). Aplinkybė, jog šiuo metu servitutinis kelias yra išnykęs ar panaikintas, nesudaro pagrindo spręsti, jog tai yra objektyvus būtinumas nustatyti kitą servitutinį kelią, kadangi tie asmenys, kurie panaikino šį kelią, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, nes kaip jau šioje byloje yra konstatuota, servitutinio kelio panaikinimui (kelio grunto panaikinimui ir žolės užsėjimui) nebuvo jokių teisinių prielaidų.

15Vertinant susiklosčiusią situaciją ne teisės normų taikymo prasme, o bendražmogiška prasme, galima sutikti, jog ieškovo prašymas dėl kito servitutinio kelio nustatymo atsakovo sklype yra didžiąją dalimi daugelio su tuo susijusių problemų išsprendimo būdas. Tačiau toks problemos sprendimas yra galimas ar įmanomas tik geranoriško tarpusavio susitarimo būdu. Nesant tarpusavio sutarimo, tai yra atsakovui prieštaraujant dėl kelio servituto nustatymo pagal ieškovo parengtą planą ir teismui sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, darytina tik viena teisinė išvada - ieškovas siekia patenkinti savo interesus kito asmens sąskaita, t. y. reiškia reikalavimą leisti jam naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jam (kartu ir dabartiniams kaimynams Š.) taip naudingiau ir patogiau. Dėl ieškovo patirtų nuostolių (sąnaudų) įsirengiant kelią spręstina, kad nors ieškovas patyrė išlaidas kelio įrengimui, tačiau ir ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip esminė, nes tai vėl reikštų, kad vieno asmens problemos yra sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas neįvykdė pareigos ir neįrodė, jog nenustačius kelio servituto atsakovo sklype neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, kadangi ieškovas turi galimybę patekti į savo sklypą kitu keliu – egzistuojančiu servitutiniu keliu, kuris yra nustatytas tarnaujančiam daiktui – žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ). (CPK 178, 185 straipsniai).

16Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nustatytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – objektyvaus būtinumo. Šiuo atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą kito savininko – atsakovo nuosavybės teisės ribojimą ir neatitiktų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas.

17Dėl tų pačių argumentų teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nustatyti kelio servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype pagal atsakovo pateiktą servituto nustatymo planą, nes pirma, su tokiu servituto nustatymo planu nesutiko ieškovas, antra – tokio servituto nustatymui nėra objektyvaus būtinumo.

18Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (b.l. 39-41). CPK 150 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Todėl teismui ieškovo ieškinį atmetus, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

19Atsakovui A. V. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b.l. 47-48), dėl kurios suteikimo valstybė turėjo 494,68 Eur išlaidų (b.l. 140). Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo V. L. valstybei (CPK 99 str., 96 str. 2 d.). Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, iš ieškovo valstybei priteistinos teismo patirtos 11,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2).

20Vadovaudamasis CPK 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

21Ieškinį atmesti.

22Priteisti iš V. L., a.k. ( - ) valstybės naudai 11,36 Eur (vienuolika eurų ir 36 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, – 5660), bei 494,68 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 68 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovui į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB Swedbank, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

23Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutartimi, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

24Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta... 2. Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V., kuriuo,... 3. Teismo posėdžio metu ieškovas V. L. paaiškino, kad 1999 metais jis įsigijo... 4. Ieškovo atstovė advokato padėjėja Sonata Kajotaitė palaikė reikalavimus,... 5. Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į patikslintą ieškinį... 6. Teismo posėdžio metu atsakovas A. V. paaiškino, kad turi vienintelį šį... 7. Atsakovo atstovė advokatė Giedrė Striaukienė prašė ieškinį atmesti.... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui V. L. nuosavybės teise priklauso... 10. Byloje nustatyta, ir tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog... 11. Teismas sutinka su atsakovo atstovės išsakyta pozicija byloje, kad nors... 12. Nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra... 13. Iki nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio unikalusis numeris Nr. ( - ),... 14. Ieškovo ir liudytojų paaiškinimais byloje nustatyta, kad kelią per šiuo... 15. Vertinant susiklosčiusią situaciją ne teisės normų taikymo prasme, o... 16. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nustatytą teisinį... 17. Dėl tų pačių argumentų teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nustatyti... 18. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutartimi buvo taikytos... 19. Atsakovui A. V. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba... 20. Vadovaudamasis CPK 259, 263 – 270 straipsniais, teismas... 21. Ieškinį atmesti.... 22. Priteisti iš V. L., a.k. ( - ) valstybės naudai 11,36 Eur (vienuolika eurų... 23. Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Anykščių rajono apylinkės... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...