Byla e2A-284-450/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, M. L., J. L., A. E., V. E., A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „Žaluma“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. E., V. E., A. S., G. K., I. K., M. L. ir J. L., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarui R. K., Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarei D. S., Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei L. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. rugpjūčio 4 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria sodininkų bendrija „Žaluma“ (toliau – Bendrija) iš Lietuvos valstybės nusipirko 0,8728 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ) (toliau – ir žemės sklypas); 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. balandžio 26 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Bendrija pardavė atsakovui A. E. ir V. E. už 665 Eur 475/4364 dalis žemės sklypo; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. balandžio 26 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Bendrija pardavė A. S. už 700 Eur 125/1091 dalis žemės sklypo; 4) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. spalio 7 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Bendrija pardavė M. L. ir J. L. už 1 357,3 Eur 1939/8728 dalis žemės sklypo bei G. K. ir I. K. už 659,4 Eur pardavė 471/4364 dalį žemės sklypo; 5) taikyti restituciją – grąžinti Lietuvos valstybei iš atsakovės Bendrijos 3897/8728 dalis žemės sklypo; iš atsakovų A. E. ir V. E. – 475/4364 dalis žemės sklypo; iš atsakovo A. S. – 125/1091 dalis žemės sklypo; iš atsakovų M. L. ir J. L. – 1939/8728 dalis žemės sklypo; iš atsakovų G. K. ir I. K. – 471/4364 dalį žemės sklypo; priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovei Bendrijai 195 Eur, sumokėtus už žemės sklypą; priteisti iš atsakovės Bendrijos kitiems atsakovams už žemės sklypo dalis sumokėtus pinigus: A. E. ir V. E. – 665 Eur, A. S. – 700 Eur, M. L. ir J. L. – 1 357,30 Eur, G. K. ir I. K. – 659,40 Eur.

82.

9Ieškovas nurodė, kad 2011 m. gegužės 14 d. įvykusiame pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo svarstytas sodininkų bendrijos žemės pertvarkymo projektas ir, be kita ko, buvo nutarta Bendrijos reikmėms išpirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės plotą, pažymėtą indeksu 5F. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. ( - ) buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių Bendrijoje, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, pažymėtas indeksu 5F (ginčo žemės sklypas), o šio skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ( - ) buvo nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys ir nuspręsta jį parduoti Bendrijai už 195 Eur. 2015 rugpjūčio 4 d. Lietuvos valstybė ir Bendrija sudarė Sutartį, kuria Bendrija už 195 Eur nusipirko 8 728 kv. m. ploto žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė siekė 72 100 Eur. Vėlesnių sandorių pagrindu Bendrija pardavė žemės sklypo dalis atsakovams fiziniams asmenims.

103.

11Ieškovo teigimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sodininkų bendrijos gali įgyti lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės ne didesnį kaip 0,12 ha žemės sklypą, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs žemės sklypas. Bendrijai buvo parduotas didesnis (0,8728 ha) žemės sklypas, neatitinkantis įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, suformuotas kaip savarankiškas, vientisas, funkcionalus ir racionalių ribų žemės sklypas. Tai reiškia, kad Sutartis, kuria žemės sklypas buvo parduotas Bendrijai, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis).

124.

13Sodininkų bendrijos lengvatinėmis sąlygomis turi teisę įgyti valstybinės žemės sklypus tik bendram naudojimui ir tik konkrečiai veiklai vykdyti. Sutartis buvo sudaryta pasinaudojant apgaule – Bendrija nurodė Nacionalinei žemės tarnybai tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir tyčia nuslėpė, kad išpirkta bendrojo naudojimo žemė bus parduota fiziniams asmenims. Dar prieš Sutarties sudarymą, 2015 m. birželio 20 d. įvykusiame pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta, kad bendrojo naudojimo žemės sklypai ar jų dalys gali būti parduodami Bendrijos nariams. Tuo atveju, jei ši aplinkybė būtų žinoma, Sutartis su Bendrija nebūtų sudaryta. Atsakovams, kaip Bendrijos nariams ar jų sutuoktiniams, faktinė situacija buvo (turėjo būti) žinoma, jie buvo susipažinę su žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo dokumentais, Bendrijos narių susirinkimo sprendimais, jie turėjo pareigą surinkti informaciją apie sandorio objektą, todėl jiems netaikytinas sąžiningo įgijėjo institutas.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino.

186.

19Teismas vertino kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad Sutartis, kuria atsakovei Bendrijai buvo parduotas 0,12 ha viršijantis valstybinės žemės sklypas, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 9 straipsnio 5 dalis, kurioje numatytas ne didesnis nei 0,12 ha parduodamo žemės sklypo plotas, yra taikoma tik sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodo sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje, bet ne pačiai sodininkų bendrijai, kaip juridiniam asmeniui. Šioje Žemės reformos įstatymo nuostatoje įtvirtinta, kad 0,12 ha žemės sklypo dydžio ribojimas netaikomas parduodant žemę pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, t. y. kai sodininkų bendrija perka žemę ne aukciono tvarka bendrojo naudojimo statinių išdėstymui ir rekreacijai. Kadangi nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypas buvo parduotas ne aukciono tvarka Bendrijai bendro naudojimo poreikiams, ribojimas dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo ploto, nėra taikomas.

207.

21Teismas vertino, kad žemės sklypo savininkai pažeidė pareigą naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę jo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, žemės sklypo naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas, 3897/8728 dalys šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Bendrijai, o kitos jo dalys įregistruotos kitų atsakovų vardu. Nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo paskirtis nepakeista, šiuo atveju yra įvykęs faktinis žemės naudojimo paskirties pasikeitimas. Po to, kad Bendrija sudarė pirkimo–pardavimo sutartis ir perleido kitiems atsakovams žemės sklypo dalis, jiems buvo perleista ir teisė spręsti dėl žemės sklypo naudojimo būdo.

228.

23Bendrija, dar prieš įsigydama žemės sklypą, buvo priėmusi sprendimą nenaudoti jo bendroms sodininkų reikmėms, o nuosavybės teise ar panaudos būdu perleisti sodininkams. Sutartis buvo sudaryta 2015 m. rugpjūčio 4 d., praėjus vos daugiau nei mėnesiui nuo pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo, vykusio 2015 m. birželio 20 d., kuriame buvo nustatyta Bendrijai priklausančių žemės sklypų pardavimo kaina. Tai patvirtina, kad įgydama žemės sklypą, Bendrija turėjo akivaizdų ir apgalvotą tikslą jį parduoti savo nariams. Žemės sklypas įgytas už 195 Eur, o jo 4831/8728 dalis parduota už 3 381,70 Eur. Tokiu sandoriu Bendrija neteisėtai pasipelnė valstybės sąskaita, o kartu savo veiksmais sudarė sąlygas atsakovams fiziniams asmenims įsigyti 41 780 Eur vertės turtą už 12 kartų mažesnę kainą nei jo vidutinė rinkos vertė (72 100 Eur). Kadangi viena iš Sutarties šalių šio sandorio sudarymo metu turėjo tikslą pažeisti imperatyvią teisės normą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje įtvirtintą žemės savininkų pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą), ir vėliau šį tikslą įgyvendino parduodama žemės sklypo dalis privatiems asmenims, sandorio šalies valios trūkumas, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad Sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

249.

25Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės. Bendrijos atstovas, prieš sudarydamas sandorį, nepranešė Nacionalinei žemės tarnybai, kad Bendrijos narių susirinkimas priėmė sprendimą parduoti žemės sklypo dalis Bendrijos nariams. Bendrija nuslėpė Sutarties sudarymui reikšmingą informaciją, kuriai paaiškėjus, sandoris nebūtų sudarytas.

2610.

27Atsakovų, vėlesnių sandorių pagrindu įgijusių ginčo žemės sklypo dalis, atžvilgiu netaikytinas sąžiningo įgijėjo institutas. Atsakovai yra Bendrijos nariais, todėl jiems turėjo būti žinomi Bendrijos narių susirinkimų nutarimai, kuriais buvo sudarytos sąlygos be aukciono įgytą valstybinę žemę iš Bendrijos nusipirkti už mažesnę nei rinkos kainą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, sodininkų bendrijos nariai gali įsigyti tik naudojamus mėgėjų sodo žemės sklypus ir įsiterpusius žemės sklypus. Ginčo sutartimis fizinių asmenų įgyta žemė negalėjo būti priskirta nei vienai iš šių kategorijų. Žemės sklypo dalis pirkę asmenys turėjo suprasti, kad jie neturi teisės įgyti šio turto, taip pat jie turėjo suprasti, kad neturi teisės įsigyti žemės sklypo dalių už daug mažesnę, nei jų rinkos kaina pinigų sumą, ir kad jų veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3011.

31Apeliaciniame skunde atsakovai Bendrija, M. L., J. L., A. E., V. E. ir A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3211.1.

33Teismas nepagrįstai padarė išvadą, esą Bendrija, perleisdama žemės sklypo dalis savo nariams, pažeidė imperatyvią pareigą naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, ir kad šiuo atveju yra įvykęs faktinis žemės naudojimo paskirties pakeitimas. Žemės sklypo naudojimo būdas – bendrojo naudojimo statinių statyba ir rekreacija. Šiam tikslui iš valstybės įgytas žemės sklypas buvo naudojamas tiek iki sandorių, kuriais jis buvo perleistas privatiems asmenims, sudarymo, tiek ir juos sudarius. Nei ieškovas, nei atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių nurodytą aplinkybę.

3411.2.

35Ginčo žemės sklypas – tai privatus žemės sklypas, kuriuo yra disponuojama CK nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą (toliau – Sodininkų bendrijų įstatymas), sodininkų bendrijos savo narių susirinkime turi teisę priimti sprendimą dėl bendro naudojimo turto pardavimo. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad valstybė turi pirmumo teisę išpirkti iš savininko jam parduotą bendrojo naudojimo žemės sklypą, taip pat nenustatyta jokių ribojimų, draudžiančių vėlesnį tokių žemės sklypų pardavimą. Valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, priešingai nei nurodė teismas, nedraudžia Nacionalinei žemės tarnybai lengvatinėmis sąlygomis parduoti žemės sklypus sodininkų bendrijoms, kai jie yra įgyjami siekiant juos perparduoti. Tuo atveju, jeigu įstatymų leidėjas siektų uždrausti asmenims, įsigijusiems ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypus, juos perleisti kitiems asmenims (apriboti jų apyvartą), toks draudimas būtų tiesiogiai įtvirtintas teisės aktuose.

3611.3.

37Teismas nepagrįstai rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos teiginiu, esą ji, žinodama, kad žemės sklypo dalys bus perleistos kitiems asmenims, nebūtų sudariusi Sutarties. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose nėra taikomas sutarties laisvės principas, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi Bendrijos prašymą parduoti žemės sklypą ir visus teisės aktuose nurodytus dokumentus, negali atsisakyti parduoti žemės sklypą, taip pat ji negali kelti atsakovei sąlygos neparduoti kitiems asmenims įgyjamo žemės sklypo.

3811.4.

39Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai teigia, kad sudarydama Sutartį ji buvo apgauta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba jau nuo 2015 m. liepos 13 d. žinojo, kad atsakovė Bendrija parduoda kitiems asmenims iš valstybės įgytus žemės sklypus, tačiau net ir žinodama šį faktą, Nacionalinė žemės tarnyba iki 2017 m. gegužės mėn. ir toliau parduodavo Bendrijai valstybinės žemės sklypus, skirtus bendro naudojimo statinių statybai ir rekreacijai.

4011.5.

41Pirmosios instancijos teismas suteikė pirmenybę stipriųjų ginčo šalių – Nacionalinės žemės tarnybos ir prokuroro – interesams ir nepagrįstai kėlė silpnesniajai sandorio šaliai padidintus atidumo reikalavimus. Atsakovai fiziniai asmenys pirko žemės sklypo dalis ne iš valstybės, o iš Bendrijos, ir mokėjo jos nustatytą kainą. Kadangi teisės aktuose nustatyta, kad sodininkų bendrijos susirinkimas turi teisę nuspręsti parduoti bendrijos turtą, o ginčijami sandoriai buvo patvirtinti notariškai, atsakovai neturėjo pagrindo spręsti, kad jie elgiasi neteisėtai.

4212.

43Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

4412.1.

45Sodininkų bendrijose esanti bendro naudojimo žemė lengvatinėmis sąlygomis gali būti įgyjama tik bendroms visų sodininkų bendrijos narių reikmėms tenkinti. Nagrinėjamu atveju Bendrija nepagrįstai pasinaudojo teise lengvatine tvarka įgyti iš valstybės žemės sklypą, nes ji neturėjo poreikio jo naudoti – Bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta įgytą žemės sklypą perleisti Bendrijos nariams. Žemės sklypo bendraturčiai susitarė, kad įgyvendindami savo nuosavybės teises, atskirai nuo kitų bendraturčių valdys, naudosis ir disponuos nuosavybės teise priklausančiomis žemės sklypo dalimis. Ši aplinkybė patvirtina, kad Bendrijos nariai negalės naudotis visu žemės sklypu, ir leidžia daryti išvadą, kad Bendrija įgijo žemės sklypą neketindama jo naudoti pagal paskirtį.

4612.2.

47Teismas pagrįstai nustatė, kad Sutartis sudaryta panaudojus apgaulę. Bendrija, žinodama, kad įgyjamo žemės sklypo naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, turėjo prieš sudarydama Sutartį informuoti Nacionalinę žemės tarnybą apie savo turimus žemės sklypo naudojimo planus, tačiau jos atstovas nuslėpė nuo pardavėjo savo ketinimą – dalį žemės sklypo perleisti kitiems asmenims.

4812.3.

49Byloje nustatyta, kad atsakovams fiziniams asmenims, įsigijusiems iš Bendrijos žemės sklypo dalis, buvo (turėjo būti) žinomos su ginčo sandorių sudarymu susijusios aplinkybės, todėl teismas pagrįstai netaikė jiems sąžiningo įgijėjo apsaugos instituto.

5013.

51Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nacionalinė žemės tarnyba prašo teismo nagrinėti bylą atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-327-381/2018, kurioje buvo keliami analogiški reikalavimai, pateiktus išaiškinimus.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5514.

56Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

5715.

58Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos lengvatine tvarka iš valstybės įgyto bendrojo naudojimo žemės sklypo perleidimo sodininkų bendrijų nariams (jų sutuoktiniams) teisėtumo. 2015 m. rugpjūčio 4 d. buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu Bendrija už 195 Eur įgijo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 8 728 kv. m. ploto žemės sklypą, kurio paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. 2016 m. balandžio 26 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria Bendrija už 665 Eur perleido 475/4364 dalis žemės sklypo atsakovams A. E. ir V. E. bei pirkimo–pardavimo sutartis, kuria Bendrija už 700 Eur perleido 125/1091 dalis žemės sklypo atsakovui A. S.; 2016 m. spalio 7 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria Bendrija už 1 357,30 Eur perleido 1939/8728 dalis žemės sklypo atsakovams M. L. ir J. L., ir už 659,40 Eur perleido 471/4364 dalį žemės sklypo atsakovams G. K. ir I. K.. Tokiu būdu šių vėlesnių sandorių pagrindu 4831/8728 dalis žemės sklypo buvo perleista Bendrijos nariams ir jų sutuoktiniams.

5916.

60Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Bendrija nuo pat Sutarties sudarymo momento nesiekė naudoti įgyjamo žemės sklypo bendriems poreikiams tenkinti, bet siekė jį perleisti kitiems asmenims, kartu perleisdama jiems ir galimybę spręsti dėl šių dalių naudojimo būdo. Tai reiškia, kad sudarant ginčijamus sandorius, buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, įpareigojančios naudoti žemės sklypus pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Be to, teismo vertinimu, Sutartis sudaryta panaudojant apgaulę – Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo informuota apie tai, kad Bendrija įgydama žemės sklypą, veikia kaip tarpininkė ir ketina jo dalis perparduoti. Savo ruožtu apeliantai teigia, kad bendrojo naudojimo žemės sklypo dalys buvo perleistos fiziniams asmenims teisėtai, nes teisės aktuose nėra aiškiai išreikštų draudimų sodininkų bendrijoms parduoti lengvatine tvarka iš valstybės įgytus žemės sklypus; žemės sklypas visą laiką, net ir perleidus jo dalis kitiems atsakovams, buvo naudojamas pagal nustatytą naudojimo būdą; žemės sklypo dalis įgiję asmenys nežinojo, kad jie tariamai neturi teisės įgyti šio turto, o Nacionalinė žemės tarnyba, priešingai, žinojo apie Bendrijos praktiką perleisti bendrojo naudojimo žemės sklypus (jų dalis) savo nariams, tačiau, nepasydama šios aplinkybės, sudarė Sutartį.

6117.

62Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, ar sandoriai, kuriais žemės sklypas buvo įgytas iš valstybės, o vėliau – iš dalies perleistas privatiems asmenims, nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių disponavimą valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme ir imperatyvaus reikalavimo naudoti žemės sklypą pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taip pat ar sudarant šiuos sandorius nebuvo panaudota apgaulė, ar ginčijamų sandorių šalys (Nacionalinė žemės tarnyba ir privatūs asmenys, įgiję žemės sklypo dalis), sudarydamos šiuos sandorius, žinojo apie jų galimą neteisėtumą. Dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms

6318.

64Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Tai reiškia, kad valstybinę žemę patikėjimo teise valdantys subjektai (Nacionalinė žemės tarnyba, atitinkamos savivaldybės ir kt.) negali disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra, kad visi sandoriai, kuriais yra perleidžiami valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, turi būti pagrįsti įstatymu.

6519.

66Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šiuo reguliavimu įgyvendinamas valstybės turto tvarkymo efektyvumo principas – siekiama į valstybės biudžetą gauti kuo daugiau pajamų iš turto pardavimo. Kartu įstatyme numatyti atvejai, kai valstybinę žemę leidžiama įsigyti ne tam, kas pasiūlys didžiausią kainą, o tam, kas turi įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę pirkti ar nuomoti valstybinę žemę. Toks reguliavimas atspindi įstatymo leidėjo siekį žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).

6720.

68Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančios žemės pardavimo. Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai.

6921.

70Valstybinių žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarka detalizuojama Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3 punktą, mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), tuo tarpu sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas), ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2 punktas).

7122.

72Taigi, iš aptariamų teisės aktų nuostatų matyti, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys nuosavybės teise gali įgyti tik teisėtu pagrindu naudojamus individualius sodo sklypus arba įsiterpusius žemės sklypus, kurie gali būti projektuojami tose teritorijose, kuriose nėra įmanoma suformuoti atskiro individualaus mėgėjų sodo žemės sklypo, ir sujungiami su šalia esančiais žemės sklypais. Savo ruožtu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai gali būti perleidžiami išimtinai tik konkrečiam subjektui – sodininkų bendrijai, ir yra skirti konkrečiam tikslui – sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Tokiu reglamentavimu yra užtikrinama atskirų sodininkų bendrijos narių individualių interesų ir visos sodininkų bendrijos bendrų poreikių pusiausvyra. Įstatymų leidėjas išskyrė bendrojo naudojimo žemę, apribodamas galimybę šią žemę įgyti atskiriems asmenims (sodininkų bendrijų nariams ir kt.) ir naudoti ją savo asmeniniais interesais, siekdamas sudaryti sąlygas patenkinti bendrus, viešus poreikius – šiuose žemės sklypuose gali būti projektuojami bendro naudojimo keliai, įrengiami inžineriniai statiniai, organizuojamos sodininkų bendrijos narių poilsiui skirtos vietos ir pan.

7323.

74Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, be kita ko, 2011 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolo, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymo ir Sutarties, ginčo žemės sklypo suformavimą inicijavo Bendrija, deklaruodama poreikį šį žemės sklypą naudoti Bendrijos bendrojo naudojimo statinių statybai ir rekreacijai. Byloje esantys Bendrijos narių susirinkimo protokolai patvirtina, kad Bendrija, dar prieš inicijuodama žemės sklypo suformavimą ir išpirkimą, neketino naudoti viso žemės sklypo bendroms reikmėms, bet ketino perleisti jį (jo dalis) atskiriems asmenims nuosavybė teise – 2015 m. birželio 20 d. vykusiame Bendrijos narių susirinkime buvo nustatytos Bendrijai priklausančių žemės sklypų pardavimo sąlygos (kaina, didžiausias galimas parduoti plotas, reikalavimas perleisti žemės sklypus tik Bendrijos nariams (jų sutuoktiniams) ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei yra perleidžiama žemės sklypo dalis), o Bendrijos pirmininkas buvo įgaliotas disponuoti bendrojo naudojimo žemės sklypais. Vadinasi, Bendrija, įgydama šį žemės sklypą, nepaisė tikslo, kuriam yra formuojami sodininkų bendrijų teritorijose esantys bendrojo naudojimo žemės sklypai, ir nesiekė patenkinti visų savo narių interesus, bet siekė sudaryti sąlygas kitiems atsakovams įgyti papildomus žemės plotus ir išvengti teisės aktuose nustatytų ribojimų įgyti sodininkų bendrijų teritorijose esančią valstybinę žemę (minėta, sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys gali įgyti tik naudojamus individualius sodo sklypus ir įsiterpusius žemės sklypus), o kartu siekė gauti finansinės naudos iš žemės sklypo pardavimo.

7524.

76Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantai iš esmės neginčija, kad Bendrija, jau įgydama žemės sklypą, ketino ji perleisti savo nariams. Vis dėlto, apeliantai nesutinka, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti neteisėtai, kadangi, anot jų, Bendrijai nėra draudžiama disponuoti lengvatine tvarka įgytais bendrojo naudojimo žemės sklypais. Grįsdami savo poziciją, apeliantai remiasi Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 ir 15 punktais, kuriuose reglamentuota, kad sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, ir teigia, kad Bendrija turi teisę tokia pačia tvarka, kaip ir disponuodama kitu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, perleisti kitiems asmenims bendrojo naudojimo žemės sklypus.

7725.

78Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų išdėstyta pozicija. Kaip jau minėta šios nutarties 22 punkte, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę sodininkų bendrijoms įgyti lengvatine tvarka bendrojo naudojimo žemės sklypus, kartu nustatė ir tam tikrus disponavimo valstybinės žemės sklypais ribojimus – šiuos žemės sklypus gali įgyti tik sodininkų bendrijos ir jie gali būti naudojami tik bendrojo naudojimo statinių statybai ir rekreacijai. Toks reglamentavimas sudaro pagrindą vertinti, kad bendrojo naudojimo žemės sklypai turi būti naudojami tenkinant bendruosius sodininkų bendrijos narių poreikius ir atitinkamai negali būti perleidžiami atskiriems bendrijos nariams ar kitiems asmenims, kurie šiuos žemės sklypus naudotų asmeniniais tikslais. Tuo atveju, jeigu disponavimo bendrojo naudojimo žemės sklypais klausimas būtų sprendžiamas vadovaujantis apeliantų logika ir laikant, kad sodininkų bendrijoms suteikta neribota galimybė perleisti lengvatine tvarka įgytus, bendram naudojimui skirtus žemės sklypus, šios nutarties 20 ir 21 punktuose išdėstytas teisinis reglamentavimas iš esmės netektų savo prasmės – tarpininkaujant sodininkų bendrijoms bet kuris asmuo įgytų galimybę suformuoti kaip bendrojo naudojimo žemės sklypą, o vėliau – lengvatine tvarka įgyti nuosavybės teise sodininkų bendrijose esančius laisvus valstybinės žemės plotus, kurie nėra jam suteikti kaip naudojamas individualus sodo sklypas ir neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, ir naudoti juos savo reikmėms, o ne siekiant patenkinti viešuosius poreikius. Taigi, atsakovai, sudarydami ginčo sandorius, kurių tikslas buvo ne įgyti bendrojo naudojimo žemės sklypą ir naudoti jį teisės aktuose nustatytais tikslais (bendrojo naudojimo statinių statybai ir rekreacijai), bet sudaryti sąlygas Bendrijai pasipelnyti dėl šio žemės sklypo pardavimo, o atsakovams fiziniams asmenims už Bendrijos nustatytą kainą įgyti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, išvengiant teisės aktuose nustatytų ribojimų dėl sodininkų bendrijų teritorijose esančių valstybinės žemės sklypų perleidimo, pažeidė imperatyvias valstybinės žemės perleidimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

7926.

80Kartu, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypo dalių perleidimas kitiems asmenims sąlygoja ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte įtvirtintos imperatyvios žemės sklypų savininkų ir naudotojų pareigos naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą pažeidimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 2 punkte apibrėžta, kad sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai – tai žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms. Toks sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo apibrėžimas patvirtina, kad toks žemės sklypas turi tarnauti sodininkų bendrijos bendroms reikmėms ir negali būti naudojamas kaip privatus žemės sklypas.

8127.

82Šioje nutartyje jau ne kartą minėta, kad Bendrija nesiekė naudotis ginčo žemės sklypo teisės aktuose nustatytais tikslais, tačiau siekė sudaryti galimybes kitiems atsakovams įgyti už Bendrijos nustatytą kainą atitinkamas žemės sklypo dalis. Tai reiškia, kad jau inicijuodama ginčo žemės sklypo suformavimą ir įgijimą, Bendrija neketino vykdyti šiame žemės sklype jo naudojimo būdą atitinkančios veiklos. Priešingai nei teigia apeliantai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad sudarius ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis žemės sklypo dalys buvo perleistos atsakovams, šios žemės sklypo dalys negalėjo būti naudojamos pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą. Kaip matyti iš 2016 m. balandžio 26 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, perleidus žemės sklypo dalį A. S., kartu buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią visas žemės sklypo plotas buvo suskirstytas į 9 atskiras dalis. Iš ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų matyti, kad žemės sklypo dalių pirkėjai įgijo konkrečiai identifikuotas ir apibrėžtas žemės sklypo dalis, kartu įgydami teisę šias dalis valdyti savo nuožiūra, atskirai nuo kitų bendraturčių, be kita ko, ir Bendrijos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovams perleistos žemės sklypo dalys negali būti naudojamos sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms, bet yra naudojamos kaip individualūs jų įgijėjų žemės plotai.

8328.

84Taigi, byloje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas buvo įgytas nesiekiant teisės aktuose nustatytų tikslų, bet priešingai, siekiant išvengti teisės aktuose nustatytų ribojimų ir sudaryti sąlygas atskiriems Bendrijos nariams ir jų sutuoktiniams įsigyti atitinkamas valstybinės žemės sklypo dalis, o Bendrijai – gauti iš šių sandorių finansinės naudos, be to, žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal nustatytą jo naudojimo būdą – pirkimo–pardavimo sutartyse, kuriomis Bendrija perleido ginčo žemės sklypo dalis kitiems atsakovams, buvo aiškiai identifikuotos perleidžiamos žemės sklypo dalys ir nustatyta, kad perkamos žemės sklypo dalys bus naudojamos atskirai, todėl jos negali būti vertinamos kaip bendrojo naudojimo žemė. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčo sandoriais atsakovai pažeidė imperatyvų teisinį reglamentavimą, šie sandoriai pagrįstai pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

8529.

86Pažymėtina, kad šioje byloje išdėstyta pozicija dėl sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų perleidimo atitinka ir naujausią kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-248/2019, kurioje buvo iškilęs iš esmės analogiškas ginčas dėl sodininkų bendrijoje esančio bendrojo naudojimo žemės sklypo dalių perleidimo kitiems asmenims), nepaisant to, kad teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti ir eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams) lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Dėl šios priežasties Sodininkų bendrijos neturi teisės disponuoti bendrojo naudojimo žeme. Dėl apgaulės, silpnesnės sandorių šalies interesų gynimo

8730.

88Sandoris, kuris buvo sudarytas panaudojant apgaulę, gali būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 5 dalyje atskleistas apgaulės sampratos turinys – vadovaujantis šia nuostata, apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Kitaip tariant, šio straipsnio prasme apgaulė gali pasireikšti ne tik aktyviu kontrahento suklaidinimu, bet ir tam tikrų sandorio sudarymui reikšmės turinčių aplinkybių nuslėpimu.

8931.

90Šioje nutartyje minėta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sodininkų bendrijų teritorijoje esantys valstybiniai bendrojo naudojimo žemės sklypai gali būti lengvatine tvarka perleidžiami sodininkų bendrijoms ir naudojami teisės aktuose nustatytam tikslui – bendrojo naudojimo statinių statybai ir rekreacijai. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bendrojo naudojimo žemės sklypo įgijimo tikslas – tai vienas esminių valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties elementų. Byloje nustatyta (žr. šios nutarties 23 punktą), kad Bendrija, inicijuodama ginčo žemės sklypo suformavimo ir įgijimo procedūras, nurodė ketinanti naudoti šį žemės sklypą teisės aktuose nustatytam tikslui (bendrojo naudojimo statinių statybai ar rekreacijai), nors, kaip matyti iš Bendrijos narių susirinkimų protokolų, jau Sutarties sudarymo metu šis žemės sklypas nebuvo reikalingas Bendrijai bendrojo naudojimo poreikiams tenkinti – likus vos daugiau negu 1 mėn. iki Sutarties sudarymo, 2015 m. birželio 20 d. vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu buvo svarstytos ir patvirtintos Bendrijai priklausančių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sąlygos bei buvo suteikti įgaliojimai Bendrijos pirmininkui ar jo perįgaliotam asmeniui atstovauti Bendrijos interesams pasirašant nuomos, pirkimo–pardavimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, savo nuožiūra nustatant visas kitas, susirinkime neaptartas sutarčių sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad Sutarties sudarymo metu Bendrija (jos įgaliotas atstovas) būtų informavusi valstybinės žemės patikėtinę Nacionalinę žemės tarnybą, kad ginčo žemės sklypas nėra reikalingas bendrojo naudojimo statinių statybai ir rekreacijai, o Sutartis yra sudaroma siekiant perleisti įgyjamą žemės sklypą kitiems asmenims.

9132.

92Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Bendrija, įgydama lengvatine tvarka valstybinės žemės sklypą, neatskleidė šio turto pardavėjai žemės sklypo įgijimo tikslo ir tokiu būdu suklaidino pardavėją dėl vienos iš esminių sudaromo sandorio sąlygų, turinčių reikšmės valstybinės žemės patikėtinės apsisprendimui sudaryti Sutartį. Byloje esantys duomenys (žr. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus kreipimąsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, Nacionalinės žemės tarnybos byloje pateiktus procesinius dokumentus) patvirtina, kad valstybinės žemės patikėtinė, žinodama tikruosius atsakovų ketinimus, nebūtų sudariusi Sutarties, kuria Bendrijai perleistas žemės sklypas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančia dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

9333.

94Šios teismo išvados nepaneigia apeliantų argumentai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų sudaryti Sutartį net ir žinodama apie Bendrijos ketinimą perlesti kitiems asmenims žemės sklypo dalis. Anot apeliantų, perleidžiant valstybinę žemę, nėra taikomas sutarčių laisvės principas, todėl valstybinę žemę patikėjimo teise valdantis subjektas, nustatęs, kad asmuo, siekiantis įgyti konkretų valstybinės žemės sklypą, pateikė visus reikiamus dokumentus ir atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, privalo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ir negali kelti sąlygų neperleisti įgyjamo žemės sklypo.

9534.

96Teismas, viena vertus, sutinka su apeliantų pozicija, kad valstybinės žemės pardavėjas negali savo nuožiūra spręsti dėl valstybei priklausančio turto perleidimo, kadangi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo procedūra yra formalizuota ir detaliai reglamentuota teisės aktuose. Pagal Taisyklių nuostatas, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iniciatyvos teisė yra suteikta būsimiems pirkėjams, todėl sodininkų bendrijos, siekdamos įgyti bendrojo naudojimo žemės sklypus, atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui turi pateikti prašymą parduoti žemės sklypą ir kitus Taisyklių 27.2–27.4 punktuose nurodytus dokumentus, o valstybinės žemės patikėtinė, gavusi minėtus dokumentus, privalo atlikti, be kita ko, Taisyklių 28, 29, 33, 35 ir kt. punktuose nurodytus veiksmus (patikrinti pateiktų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams, priimti sprendimą suformuoti žemės sklypą ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre, parengti ir suderinti su pirkėju sutarties projektą ir pan.). Teisės aktuose nėra nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinė gali savo nuožiūra, nesant teisėto pagrindo atsisakyti sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

9735.

98Kita vertus, išdėstytas teisinis reglamentavimas nereiškia, kad spręsdama dėl valstybinės žemės perleidimo lengvatine tvarka, Nacionalinė žemės tarnyba turi apsiriboti tik formaliu pateiktų dokumentų patikrinimu, nevertindama, ar siekiamas sudaryti sandoris atitinka teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, be kita ko, sąlygą, kad žemės sklypas turi būti naudojamas konkrečiam tikslui. Pirmiau minėta, valstybinė žemė turi būti naudojama tokiu būdu, kad teiktų didžiausią naudą visuomenei, todėl valstybinės žemės patikėtiniai, sudarydami sandorius, kuriais šis didelės vertės turtas yra perleidžiamas lengvatine tvarka (ne visuomenei naudingiausiomis sąlygomis), turi užtikrinti, kad sandoris visiškai atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o kartu ir eliminuoti galimybę piktnaudžiauti suteiktomis lengvatomis. Nustačiusi, kad siekiamas sudaryti sandoris neatitinka teisės aktų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba turi pagrindą, vadovaudamasi Taisyklių 34 punktu, priimti motyvuotą sprendimą netenkinti prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje.

9936.

100Apeliantai teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo ginti silpnosios sandorių šalies, t. y. fizinių asmenų, įgijusių žemės sklypo dalis, interesus, kadangi šie asmenys dėl susiklosčiusių aplinkybių (žemės sklypo dalys buvo įgytos ne iš valstybės, bet iš Bendrijos, o Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę disponuoti bendru turtu) neturėjo pagrindo manyti, kad sudaromais sandoriais yra pažeidžiamos teisės aktų nuostatos, o Nacionalinė žemės tarnyba dar iki Sutarties sudarymo žinojo, kad Bendrija dalį iš valstybės įgytų žemės sklypų perleido kitiems asmenims, ir, nepaisydama šios aplinkybės, tęsė bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypų pardavimą. Teismo vertinimu, šie apeliantų argumentai taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas.

10137.

102Visų pirma, teismas laiko, kad atsakovai – fiziniai asmenys, įgiję žemės sklypo dalis, neabejotinai žinojo, kad tokiu būdu galės išvengti teisės aktuose nustatytų ribojimų privatiems asmenims įgyti sodininkų bendrijose esančius valstybinius bendrojo naudojimo žemės sklypus, taip pat galės pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis ir to siekė. Šią išvadą pagrindžia aplinkybė, kad žemės sklypo dalys buvo perleistos Bendrijos nariams ir jų sutuoktiniams, kurie, dalyvaudami Bendrijos susirinkimuose, galėjo ir turėjo žinoti, kad tik Bendrija turi galimybę be aukciono įgyti bendrojo naudojimo žemės sklypus už indeksuotą kainą (žemės sklypas buvo įgytas už 195 Eur, nors Nekilnojamojo turto registre nurodyta jo vidutinė rinkos vertė siekė 72 100 Eur), kai tuo tarpu sodininkų bendrijų nariams yra suteikta teisė įgyti tik naudojamus individualius sodo sklypus ir įsiterpusius žemės sklypus, bei aplinkybė, kad Sutartis buvo sudaryta turint akivaizdų tikslą įgyjamo žemės sklypo dalis perleisti pastariesiems atsakovams (minėta, dar iki Sutarties sudarymo buvo nustatyta bendrojo naudojimo žemės sklypų perleidimo privatiems asmenims tvarka ir sąlygos, Bendrijos pirmininkas buvo įgaliotas sudaryti pirkimo–pardavimo, nuomos, naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis). Asmenys, kurie, norėdami įgyti valstybinės žemės plotą, nesikreipia į valstybinės žemės patikėtinį su prašymu parduoti jiems šį žemės sklypą teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, bet pasitelkia sodininkų bendriją kaip tarpininkę, siekdami išvengti teisės aktuose nustatytų ribojimų ir gauti lengvatas, negali būti laikomi sąžiningomis sandorio šalimis, jų interesai neturi būti ginami prioritetiškai.

10338.

104Antra, kaip minėta šios nutarties 31 punkte, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad Nacionalinei žemės tarnybai buvo atskleisti atsakovų ketinimai dėl įgyjamo žemės sklypo teisinio likimo. Atsakovų pateikti įrodymai (duomenys iš oficialios Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės, kad dar 2015 m. susitikimų su įstaigos vadovu metu gyventojai teikė informaciją apie galimai nesąžiningą bendrojo naudojimo žemės sklypų perleidimą bendrijų nariams, Nekilnojamojo turto registro išrašai ir sutartys, pagrindžiančios, kad Nacionalinė žemės tarnyba, žinodama apie galimą bendrojo naudojimo žemės sklypo perleidimą, tęsė tokios žemės pardavimą ir kt.) patys savaime nepagrindžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama Sutartį, žinojo, kad šis konkretus perkamas žemės sklypas nėra reikalingas Bendrijos narių bendriesiems poreikiams tenkinti, bet yra įgyjamas siekiant jį perleisti kitiems asmenims.

10539.

106Galiausi pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas. Tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo pat jų sudarymo momento, todėl nei atsakovų nurodyta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypo pirkėjai nežinojo apie galimą šių sandorių neteisėtumą, nei aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba žinojo apie sodininkų bendrijų praktiką perleisti savo nariams bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, neturi įtakos šio sandorio galiojimui. Dėl procesinės bylos baigties

10740.

108Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Kadangi apeliantų išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

109Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

110Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.