Byla e2-345-892/2019

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, Liucynai Vasiliauskienei dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei D. K. atsakovams J. G., V. O., V. G. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei M. S.

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „Žaluma“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. O., J. G., V. G., V. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarė D. J., Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarė D. S., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

41. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

51) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. vasario 11 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1372, kuria atsakovas sodų bendrija (toliau – ir SB) „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko 0,0769 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ).;

62) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. liepos 22 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2450, kuria atsakovas SB „Žaluma“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - )., 192/769 dalis pardavė V. B. už 134 Eur bei 192/769 dalis J. G. ir V. G. už 134 Eur;

73) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. kovo 13 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2197, dalį, kuria V. B. pardavė V. O. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), 192/769 dalis už 800 Eur;

84) taikyti restituciją – grąžinti iš atsakovo SB „Žaluma“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), 385/769 dalis Lietuvos valstybei;

95) taikyti restituciją – grąžinti iš atsakovų J. G. ir V. G. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), 192/769 dalis Lietuvos valstybei;

106) taikyti restituciją – grąžinti iš atsakovės V. O. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), 192/769 dalis Lietuvos valstybei;

117) priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovui SB „Žaluma“ 7,73 Eur, sumokėtus už ginčo žemės sklypą;

128) priteisti iš atsakovo SB „Žaluma“ atsakovams J. G. ir V. G. už ginčo žemės sklypo dalis sumokėtus 134 Eur, V. B. – 134 Eur;

139) priteisti iš atsakovės V. B. atsakovei V. O. už ginčo žemės sklypo dalį sumokėtus 800 Eur.

14Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje išnagrinėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) pareiškimas dėl įstatymų pažeidimų privatizuojant valstybinės žemės sklypus, esančius SB „Žaluma“, adresu ( - ). Po patikrinimo nustatyta, kad 769 kv. m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), SB „Žaluma“ nusipirko iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Vilniaus rajono skyriaus, 2016 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 7,73 Eur, kai vidutinė rinkos vertės kaina yra 8 280 Eur. SB „Žaluma“ bendrijos narių 2011 m. gegužės 14 d., 2013 m. gegužės 12 d., 2015 m. birželio 20 d. susirinkimuose buvo nuspręsta išsipirkti minėtą žemės sklypą bendrijos reikmėms, todėl SB „Žaluma“ pirmininkas J. N. buvo įgaliotas atstovauti bendrijai notarų biure, pasirašant pirkimo – pardavimo ir kitas sutartis. Aukščiau minėtas žemės sklypas VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre SB „Žaluma“ nuosavybės teise buvo įregistruotas 2016 m. vasario 17 d. SB „Žaluma“ notariškai patvirtintos 2016 m. liepos 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavė 192/769 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), V. B. už 134 Eur ir 192/769 žemės sklypo dalis J. G. bei V. G. už 134 Eur. Tuo pagrindu į nusipirktas žemės sklypo dalis nuo 2016 m. liepos 25 d. viešajame registre įregistruota J. G. ir V. G. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė, o nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2017 m. kovo 16 d. – asmeninės V. B. nuosavybės teisė. 2017 m. kovo 13 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria V. B. pardavė V. O. 192/769 dalis minėto žemės sklypo už 800 Eur. V. O. nuosavybės teisė įregistruota nuo 2017 m. kovo 16 d. Ieškovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį, mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypai, naudojami nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 8 straipsnio 7 dalies nuostatas sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Tokia žemė tampa bendrąja daline sodininkų bendrijos narių nuosavybe. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė - tai mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė - gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas yra nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose. Taisyklių 3 punktas numato, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus; įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. O sodininkų bendrijos - bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai; įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Kiti sklypai sodininkų bendrijos teritorijoje parduodami aukciono tvarka. Pagal Taisyklių 2 punkto nuostatas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp vastybinės ar privačios žemės sklypų, nevišijančių 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiavimo kelio. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad žemės skypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Šio įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos, iš jų – naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D—37/D1-40 patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše detalizuotas sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypo naudojimo turinys – tai žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijų priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Ieškovo manymu, iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad sodininkų bendrijos iš valstybės išimtinėmis – lengvatinėmis sąlygomis įgyti valstybinės žemės sklypus gali tik bendram naudojimui ir tik konkrečiai veiklai vykdyti, žemės naudojimo būdas tokiu būdu įgytai žemei – sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė, tačiau atsakovas SB „Žaluma“ žemės sklypą įgijo ir naudoja ne tuo tikslu, duomenų, kad žemės sklypas naudojamas bendrijos narių bendriems poreikiams tenkinti (bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai) nėra. Atvirkščiai, praėjus keliems mėnesiams po žemės privatizavimo, pusė lengvatinėmis sąlygomis įgyto sklypo buvo parduota fiziniams asmenims, kurie jį naudoja atskirai nuo kitų bendraturčių privačių poreikių tenkinimui. Tai pažeidžia minėtas Žemės įstatymo nuostatas, nes sutarties šalys savo nuožiūra naudojimo būdo pakeisti negali ir sudaro pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 str.). Ieškovas taip pat nurodė, kad SB „Žaluma“ įgijo žemės sklypą siekdama perleisti privatiems asmenims, t. y. apgaulingai sudarė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį išimtinėmis sąlygomis, nuslėpė faktą, jog išsipirkta iš valstybės bendrojo naudojimo žemė bus naudojama ne bendrijos poreikiams, o parduota fiziniams asmenims. Nacionalinei žemės tarnybai šie duomenys nebuvo pateikti, nors tai turėjo esminę reikšmę sandorio valstybei nenaudingomis sąlygomis sudarymui ir tokia pirkimo – pardavimo sutartis apskritai nebūtų sudaryta, todėl ginčo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis ir CK 1.91 straipsnio pagrindu. Ieškovas nurodė, kad J. G., V. G. bei V. B. kaip bendrijos nariams faktinė situacija buvo (turėjo būti) žinoma, jie bei atsakovė V. O. žinojo (turėjo žinoti) apie bendrijos susirinkime priimtus sprendimus, būti susipažinę su pirkimo – pardavimo sutarties dokumentais, turėjo pareigą surinkti informaciją apie sandorio objektą, ginčijamuose sandoriuose buvo nurodyta, kad jų dalykas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis. Valstybėje visi įstatymai skelbiami viešai, kiekvienas asmuo juos turi žinoti ir vykdyti, aplinkybė, kad bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus lengvatine tvarka gali įgyti tik sodininkų bendrijos visiems atsakovams buvo (turėjo būti) žinoma, todėl sąžiningo įgijėjo institutas atsakovams (fiziniams asmenims) netaikytinas, atsakovų nuosavybės teisės į jų valdomo žemės sklypo dalis naikintinos bei perduotinos valstybės žiniai grąžinant atsakovams pagal sandorius sumokėtas sumas.

152. Atsakovė V. B. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė neturinti teisinio išsilavinimo ar žinių, reikalingų įvertinti sandorio teisėtumą, žemės sklypo, esančio Žalumos ( - )., 192/769 dalis įsigijo teisėtai, nes 2016 m. liepos 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino notarė D. S.. Mano, kad tenkinus ieškinį būtų pažeistos jos, kaip teisėto įgijėjo, teisės.

163. Atsakovai V. G. ir J. G. savo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad nuo 1992 metų yra SB „Žaluma“ nariai, 2016 m. liepos 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypo dalis iš SB „Žaluma“, iki minėtos sutarties sudarymo atsakovai ir buvę kaimynai daug metų tvarkė šalia esančią apleistą teritoriją, bendrijos nariams buvo leista įgyti šalia esančius sklypus, kuriuos bendrija įgijo iš valstybės, įsipareigojant juose nestatyti jokių statinių ir naudoti juos visų bendrijos narių interesams. Pažymėjo, kad nekilnojamąjį turtą įsigijo sąžiningai, ne iš valstybės ir ne lengvatinėmis, o įprastomis sąlygomis, įsigijus žemės sklypą atsakovai į jį investavo savo lėšas, kurios, tenkinus ieškinį, turėtų būti priteistos atsakovams. Teigė, kad šiuo metu sklypas yra sutvarkytas ir naudojamas rekreaciniais tikslais.

174. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypus iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už indeksuotą kainą ir tik konkrečiai veiklai vykdyti. SB „Žaluma“ įsigijo žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis su tikslu tenkinti sodininkų bendrijos poreikius, tačiau 2016 metais pardavė žemės sklypo dalis privatiems asmenims. Tai leidžia daryti išvadą, kad valstybinės žemės sklypą SB „Žaluma“ savo nuosavybėn įgijo tik su tikslu perleisti jį privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti, t. y. pasitelkdama apgaulę įsigijo šiuos žemės sklypus iš valstybės ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai vykdyti, bet tik dėl pelno gavimo. Nurodė, kad, jei būtų žinojusi tikruosius SB „Žaluma“ tikslus, nebūtų su ja sudariusi sutarties dėl valstybinės žemės pardavimo.

185. Atsakovė SB „Žaluma“ savo atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad SB „Žaluma“, prieš parduodant valstybinę žemę, parengė žemės sklypų formavimo – pertvarkymo projektą, pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą parduoti sodininkų bendrijai bendro naudojimo ginčo žemės sklypą bei visus tam reikalingus dokumentus. 2015 m. rugpjūčio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria žemės sklypas buvo parduotas SB „Žaluma“, patvirtinta notariškai ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre SB „Žaluma“ vardu, bendrija yra sumokėjusi už perkamą sklypą nustatytą kainą. Sudarant sutartį dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų, todėl ir nėra pagrindo pripažinti ją negaliojančia. Atsakovai, kurie įsigijo valstybinę žemę iš SB „Žaluma“, pasinaudojo pirmenybe pirkti parduodamą žemės sklypą, kadangi jis ribojasi su atsakovams priklausančiais sodo žemės sklypais. Be to, atsakovai sutiko, kad žemės sklypo dalys, kurias jie įsigijo, ir toliau liktų bendro naudojimo. Pažymėjo, kad įstatymai nenumato draudimo parduoti ne aukciono tvarka iš valstybės įsigytą žemės sklypą ar jo dalį, nepriklausomai nuo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo, ieškovas netinkamai aiškina Sodininkų bendrijos įstatymo nuostatas. Be to, nors atsakovai ir žinojo, kad perkami sklypai yra bendro naudojimo, tačiau tai nepadaro jų nesąžiningais įgijėjais, nes jie ginčo žemės sklypą pirko iš sodininkų bendrijos, o ne iš valstybės.

196. Atsakovė V. O. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad restitucijos taikymas šioje byloje galimas tik tuo atveju, jei atsakovė būtų pripažinta buvusi nesąžininga 2017 m. kovo 13 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, kuria ji įgijo ginčo sklypą iš V. B., sudarymo momentu. Teigė, kad ji buvo sąžininga, nes įsigijo žemės sklypą ne lengvatinėmis, bet įprastomis (rinkos) sąlygomis, ir ne iš valstybės, o iš privataus fizinio asmens, sudarant sutartį, žemės sklypo pardavimas nebuvo uždraustas ar kitaip ribojamas. V. O. pažymėjo, kad ji tapo SB „Žaluma“ nare tik nuo 2017 m. balandžio 13 d., taigi, jai negalėjo būti žinomos anksčiau patvirtintų sutarčių sudarymo aplinkybės ar tikroji šalių valia. Taip pat, ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis būtų naudojama ne tuo būdu, kuris nurodamas viešajame registre.

207. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė D. J. pateiktame atsiliepime nurodė nesutinkanti su ieškiniu dalyse, kuriose prašoma pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. kovo 13 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį bei taikyti restituciją - grąžinti iš atsakovės V. O. 192/769 dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Lietuvos valstybei bei priteisti iš atsakovės V. B. atsakovės V. O. naudai 800 Eur sumą, prašė šioje dalyje ieškinį atmesti. Kitose dalyse prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2017 m. kovo 13 d. prieš patvirtindama sutartį, privalėjo nustatyti fizinių asmenų ar jų atstovų asmens tapatybę, išaiškinti notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes bei įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinti juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumą, įrodymų, kad nebūtų atlikusi nors vieno iš šių veiksmų, byloje nėra. Notarė D. J. nurodė, kad du kartus užklausė VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie patvirtino, kad sandoriu perleidžiamos 192/769 minėto žemės sklypo dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso V. B. ir jos teisės į parduodamas dalis nėra apribotos, V. B. pateikė ir žemės sklypo dalių įsigijimo sutarčių originalus, taip pat pažymą iš SB „Žaluma“, kad neturi jokių įsiskolinimų. Paminėti duomenys leido daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypo dalis V. B. įsigijo teisėtai, jokių kliūčių, dėl kurių ji negalėtų parduoti jai priklausančio nekilnojamojo turto, nebuvo nustatyta, todėl pirkimo – pardavimo sutartis tarp V. B. ir V. O. buvo patvirtinta. Taip pat pažymėjo, jog V. O. iš V. B. įsigijo nekilnojamąjį turtą ne lengvatinėmis, o įprastomis rinkos sąlygomis.

218. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – notarė D. S. ir notarė D. S., per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

229. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prokurorė D. K. visiškai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad atsakovai yra sudarę susitarimą, pagal kurį turi teisę naudotis jiems priskirtomis žemė sklypo dalimis, jas valdyti bei jomis disponuoti savo nuožiūra, todėl turi teisę kitiems asmenimis uždrausti naudotis įgytu turtu, nors šiuo metu ir mano kitaip, faktiškai sklypo naudojimo būdas yra pasikeitęs. Pažymėjo, kad šiai bylai aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakovai yra sutarties šalys, ne tretieji asmenys, todėl jų sąžiningumas neturi įtakos restitucijos taikymui.

2310. Teismo posėdyje atsakovai V. G. ir J. G. iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, pažymėjo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog pasikeitė žemės naudojimo būdas neatitinka tikrovės, bendrijai perleidus žemės sklypo dalis jų paskirtis, naudojimo būdas nepasikeitė, tik bendrijos nariai tapo žemės sklypo bendraturčiais. Atsakovai paaiškino, kad jų įgyta žemės sklypo dalis nėra aptverta, neužstatyta, tik sutvarkyta. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kokia imperatyvi teisės norma ginčijamu sandoriu buvo pažeista.

2411. Teismo posėdyje atsakovė V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemė sklypo dalį iš valstybės įgijo sąžiningai. Paaiškino, kad įgyta sklypo dalis tiesiogiai ribojasi su jai priklausančiu sklypu, sudaro apie 2 metrus nuo jos sklypo iki miško esantį plotą, kurį reikėjo prižiūrėti, kad būtų tvarkingas praėjimas iki miško, tai atsakovė ir darė iki sklypo įsigijimo ir po sandorio sudarymo. Atsakovė paaiškino, kad pakeitus planus dėl namo statybų, turėtą sklypą kartu su iš bendrijos įgyta žemės sklypo dalimi pardavė V. O., dėl bendros parduodamo turto kainos paskirstymo tarp parduodamų objektų buvo nuspręsta notarų biure.

2512. Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinė žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė sutinkanti su ieškiniu.

2613. Teismo posėdyje atsakovo SB „Žaluma“ atstovas teismo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad bendrija visų sodininkų pastangomis bevertes teritorijas pakeitė iš esmės, Nacionalinė žemės tarnyba teikė konsultacijas dėl sklypų įsigijimo ir nebuvo užuominos dėl tokių sandorių neteisėtumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendrija apgavo ar norėjo apgauti valstybę, įstatymų leidėjas nenumatė disponavimo apribojimų privatizuotai sodininkų bendrijų žemės ūkio paskirties žemei.

2714. Teismo posėdyje atsakovė V. O. bei jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsakovė V. O. paaiškino, kad atsakovė V. B. buvo jos kaimynė, ketindama parduoti savo sklypą jį pasiūlė V. O., pastaroji nenorėdama, kad sklypą įgytų kiti asmenys sutiko jį pirkti, sandorio sudarymo metu nebuvo SB „Žaluma“ narė, nes dėl su pirmininku kilusių ginčų į ją nebuvo priimta, kitą žemės sklypą bendrijoje turėjo nuo 2016 m., siūlydama sudaryti sandorį V. B. nurodė, kad jai priklauso 6 bei 2 arai žemės, nebuvo sakiusi, kad pastarieji yra bendro naudojimo, tik buvo žinoma, kad jie prie miško. Atsakovė V. O. paaiškino, kad ginčo sklypą įsigijo asmeniniam naudojimui, turėdama tikslą prižiūrėti įgytą turtą, nesidomėjo dėl ginčo dalies žemės sklypo naudojimo būdo, nurodė, kad šiuo metu ginčo sklypo dalis nenaudojama bendriems bendrijos tikslams, tačiau ja gali naudotis, kas nori, pažymėjo neprieštaraujanti, kad ją naudotųsi kiti asmenys. Atsakovės V. O. atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad atsakovė V. O. ginčijamą sandorį sudarė praėjus daugiau ne metams po to, kai SB „Žaluma“ bendrija įsigijo sklypą, į bendriją ji buvo priimta po ginčijamo sandorio sudarymo, siekiant taikyti restituciją turi būti įrodytas V. O. nesąžiningumas, ieškovo ieškinyje nurodyta kasacinio teismo praktika, susijusi su atsakovės V. O. sąžiningumo vertinimu, nėra aktuali šiai bylai.

28Teismas

konstatuoja:

29Ieškinys tenkintinas visiškai

3015. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ), sodininkų bendrijoje „Žaluma“, formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ), SB „Žaluma“, formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį suformuoti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 48SK-3978-(14.48.111.) buvo nuspręsta bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą Nr. 1A1 suformuoti, patvirtinti jo kadastro duomenų bylą, kreiptis į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrą su prašymu įregistruoti jį bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į žemės sklypą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2744-(14.48.2.) buvo nuspręsta šį žemės sklypą parduoti SB „Žaluma“.

3116. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir SB „Žaluma“ 2016 m. vasario 11 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria SB „Žaluma“ už 7,73 Eur įgijo 769 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ). Sutartyje nurodyta, kad pagal VĮ „Rregistrų centras“ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 8 280 Eur. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai.

3217. SB „Žaluma“ 2015 m. birželio 20 d. pakartotiniame bendrijos narių susirinkime nutarė parduoti bendrijai priklausančius bendro naudojimo žemės sklypus ar jų dalis, jei parduodama dalis žemės sklypo – nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką. Remdamasi minėtu sprendimu SB „Žaluma“ 2016 m. liepos 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypo, kadastro Nr. ( - )192/769 dalis atsakovei V. B. už 134 Eur ir minėto žemės sklypo 192/769 dalis atsakovams J. G. ir V. G. už 134 Eur. Sutartyje nurodyta, kad įgyjamo turto vidutinė rinkos vertė yra 8 280 Eur. Minėtos sutarties VI dalyje buvo numatyta, kad bendrija nuosavybės teise naudosis 385 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1A1.3, V. B. asmeninės nuosavybės teise naudosis 192 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1A1.2, J. G. ir V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise bendrai naudosis 192/769 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1A1.1. Šalys susitarė, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę savo Žemės sklypo dalyje tvarkyti visus ūkinius reikalus (sutarties 6.2 punktas). Sutarties 6.3 punkte šalys susitarė, kad valdys ir naudosis turto dalimis toje vietoje ir tomis ribomis kaip apibrėžta susitarime, nepažeisdamos vienos kitų teisių ir interesų ir netrukdydamos kitai šaliai valdyti ir naudotis jam tenkančia turto dalimi. Sutarties 6.5 punkte numatyta, kad šalis, įgijusi nuosavybės teise turtą ir tapusi jo bendraturte pareiškia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę savo nuožiūra parduoti, išnuomoti, neatlygintinai suteikti naudotis ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, tiek už savo, tiek už trečiųjų asmenų prievoles ar kitaip suvaržyti jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį ar bet kurią dalies dalį be atskiro kitų bendraturčių sutikimo. Sutarties 7.1.2 punkte nurodyta, kad parduodamo turto atžvilgiu nėra jokių draudimų, ribojančių nuosavybės ar naudojimo teisę, parduotame turte nėra jokių trečiųjų asmenų turto.

3318. 2017 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė V. B. pardavė atsakovei V. O. 0,06 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), už 13 200 Eur (sutarties 2.2 punkte vidutinė žemės sklypo rinkos vertė nurodyta 9 520 Eur) bei 192/769 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), už 800 Eur (sutarties 2.3 punkte žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 8 470 Eur). Sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad pirkėjai žinoma, jog ji įsigydama 192/769 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), tampa žemės sklypo bendraturčiu, taip pat žinoma, kad Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės 2016 m. liepos 22 d. patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pirkėja sutartimi perima visas su naudojimosi žemės sklypu susijusias pardavėjo teises ir pareigas, nustatytas 2016 m. liepos 22 d. pirkimo – pardavimo sutartyje.

34Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

3519. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019, 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).

3620. Sodininkų bendrijų įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-07-31) 3 straipsnio 1 dalis pateikia sodininkų bendrijos sampratą, jog tai yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį; bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Pagal minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė; minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus bendrija valdo Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

3721. Žemės reformos įstatymas (suvestinė 2015-09-01 – 2017-07-24 redakcija) reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką (1 straipsnis). Šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendrojo naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

3822. Pagal Žemės įstatymo (suvestinės redakcijos: 2015-12-10 – 2016-04-30 ir 2016-06-03 – 2017-06-30) 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Ginčo laikotarpiui aktualių (suvestinė 2015-02-02 – 2018-05-31 redakcija) Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 punkte nurodyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.1 punktas), bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.2 punktas), šie sklypai turintiems teisę juos įsigyti subjektams parduodami be aukciono (4 punktas). Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Taisyklių 2 punktas). Iš esmės analogiškai sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai apibrėžti ir Žemės naudojimo būdų turinio apraše – tai žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms.

3923. Teismų praktikoje, esant tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir šioje byloje bei dalyvaujant tai pačiai bylos šaliai – atsakovui SB „Žaluma“, yra pažymėta, jog teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus. Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-241/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-369-781/2019). Aukščiau paminėtomis nutartimis teismai išaiškinę, kad teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Nors teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, taigi disponuoti ja sodininkų bendrija neturi teisės.

4024. Taigi, teismų praktikoje išaiškinta, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Perleidusi bendrojo naudojimo žemę privatiems asmenims SB „Žaluma“ neturi galimybės užtikrinti, kad sklypas būtų naudojamas bendriems visų SB „Žaluma“ narių interesams tenkinti. Teismo posėdyje atsakovai J. G., V. G., V. B. teigė, kad įgijo žemės sklypą visų bendrijos narių naudojimui, atsakovė V. O. pripažino įgijusi ginčo žemės sklypą asmeniam naudojimui bei pažymėjo neribojanti kitų asmenų naudojimo juo. Tačiau aplinkybė, kokiu tikslu buvo įgyti ar šiuo metu naudojami žemės sklypai egzistuojant imperatyvioms nuostatoms, kad sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, nėra teisiškai reikšminga. Kita vertus, nėra pagrindo tikėti atsakovų paaiškinimais dėl ginčo sklypų įsigijimo tikslo ar jų naudojimo būdo, nes: 1) jie prieštarauja ginčijamos 2016 m. liepos 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties VI dalies bei 2017 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties 7.1 punkto nuostatoms dėl žemės sklypų dalies naudojimo. Priešingai nei teigia atsakovai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sudarius ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis žemės sklypo dalys buvo perleistos atsakovams, šios žemės sklypo dalys negalėjo būti naudojamos pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą, nes bendrijai perleidžiant žemės sklypo dalis atsakovams V. G., J. G., V. B., pastarajai perleidžiant žemės sklypo dalį V. O. notariškai patvirtintose sutartyse buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią visas žemės sklypo plotas buvo suskirstytas į tris atskiras dalis, žemės sklypo dalių pirkėjai įgijo konkrečiai identifikuotas ir apibrėžtas žemės sklypo dalis, kartu įgydami teisę šias dalis valdyti savo nuožiūra, atskirai nuo kitų bendraturčių, be kita ko, ir bendrijos; 2) minėti paaiškinimai nėra įtikinami, nes neatitinka įprastos praktikos - tam, kad žemės sklypas būtų naudojamas visų bendrijos narių, nėra būtinas jo įgijimas nuosavybės teise. Teismo posėdyje J. G., V. G., V. B. paaiškino, kad iki ginčo sklypo dalies įgijimo rūpinosi minėtu turtu, jį tvarkė, siekdami, kad sklypo dalys turėtų konkretų savininką, kuris būtų atsakingas už sklypo priežiūrą. Taigi, atsakovų paaiškinimų teismo posėdyje turinys patvirtina, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo jie naudojosi žemės sklypų dalimis, juos prižiūrėjo ir įgijo juos siekdami būti minėto turto savininkais, tai yra naudoti juos ne visų bendrijos narių naudai, bet savo nuožiūra, kas atitinka CK 4.37 straipsnyje numatytą nuosavybės teisės turinį. Sutiktina su ieškovo atstovės pozicija, kad, nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai nurodė neribojantys kitų bendrijos narių teisių naudotis ginčo žemės sklypais, paminėti paaiškinimai neturi esminės teisinės reikšmės, nes pagal nuosavybės teisės turinį atsakovai (ar jų teisių perėmėjai) tokią teisę, tai yra teisę nuspręsti dėl ginčo žemės sklypų naudojimo, valdymo ar disponavimo, savo nuožiūra turi. Minėta, kad žemės naudojimo būdo (sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai) turinys lemia išvadą, jog tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovams perleistos žemės sklypo dalys negali būti ir nėra naudojamos sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms, bet yra naudojamos kaip individualūs jų įgijėjų žemės plotai.

4125. Šioje byloje svarbią reikšmė turi ir tai, kad byloje rašytinių įrodymų visuma, o būtent bendrijos protokolai (2015 m. birželio 20 d. protokolas ir kt.) dėl sklypų įsigijimo ir naudojimo patvirtina, kad atsakovas SB „Žaluma“ niekada nesiekė ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytą paskirtį, prieš įsigyjant ginčo sklypą iš valstybės buvo numatyta jį perleisti sodo atskiriems bendrijos nariams, bet ne naudoti bendriems bendrijos narių poreikiams. Taigi, ginčijami sandoriai dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo buvo sudaryti nesant teisės aktuose nustatytos sąlygos – poreikio naudoti sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, t. y. pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad iš 2011 m. gegužės 14 d. SB „Žaluma“ narių susirinkimo protokolo matyti, kad ginčo žemės sklypo suformavimą inicijavo SB „Žaluma“ deklaruodama poreikį šį žemės sklypą naudoti bendrijos reikmėms (2011 m. gegužės 14 d. pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo 6.5 punktas), tačiau įgydama žemės sklypą, nepaisė tikslo, kuriam yra formuojami sodininkų bendrijų teritorijose esantys bendrojo naudojimo žemės sklypai, ir nesiekė patenkinti visų savo narių interesus, bet siekė sudaryti sąlygas kitiems atsakovams įgyti papildomus žemės plotus ir išvengti teisės aktuose nustatytų ribojimų įgyti sodininkų bendrijų teritorijose esančią valstybinę žemę (minėta, sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys gali įgyti tik naudojamus individualius sodo sklypus ir įsiterpusius žemės sklypus), o kartu siekė gauti finansinės naudos iš žemės sklypo pardavimo. Iš SB „Žaluma“ narių 2013 m. gegužės 12 d. pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstytas klausimas ir dėl bendrojo naudojimo žemės išsipirkimo; nutarta tiems, kurie piniginiais indėliais prisidės išperkant bendrojo naudojimo žemę ir panaudos pagrindu valdys bei prižiūrės tam tikrą bendrojo naudojimo žemės plotą, nutraukus panaudos sutartį bus taikoma dešimt kartų didesnė išmoka nei investuotos lėšos (protokolo 11 punkto 3 dalis). Iš SB „Žaluma“ narių 2015 m. birželio 20 d. pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl sodininkų bendrijai priklausančių bendro naudojimo žemės sklypų ar jų dalių nuomos bei pardavimo; pritarta bendrijai priklausančius žemės sklypus parduoti ne mažiau kaip už 70 Eur už arą (nustatant, kad į kainą įskaičiuota žemės nuomos savivaldybei padengimas (30 Eur), pertvarkymo projekto kaštų padengimas (10 Eur) ir žemės kaina (30 Eur)) bei nustatyta, kad sklypai gali būti parduodami tik bendrijos nariui ar jo sutuoktiniui, taip pat nustatyta, kad jei parduodama dalis žemės sklypo, su kiekvienu žemės sklypo įgijėju turi būti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka (protokolo 7 punktas). Šių SB „Ž“ protokolų turinys sudaro pagrindą išvadai, kad bendrija neturėjo tikslo naudoti ginčo bendro naudojimo žemės sklypo bendrijos reikmėms, rekreacijai nei iki kol buvo sudaryta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis įsigyjant sklypą iš valstybės, nei po sutarties sudarymo. 2013 m. protokole kalbama apie ne bendrijos, o atskirų asmenų sklypų naudojimą panaudos pagrindu, kurie valdys bei prižiūrės tam tikrą bendrojo naudojimo žemės plotą, o nutraukus panaudos sutartį bus taikoma dešimt kartų didesnė išmoka nei investuotos lėšos, o 2015 m. – kalbama apie naudojimosi tvarkos nustatymą atskirai kiekvienam sklypo įgijėjui. Atsakovas SB „Žaluma“ teigė, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendrijos narių susirinkimo teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, todėl bendrija turėjo teisę perleisti iš valstybės įgytą žemės sklypą. Tačiau aukščiau paminėtoje teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad ja disponuoti ja sodininkų bendrija neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 51 punktas). Tuo atveju, jeigu disponavimo bendrojo naudojimo žemės sklypais klausimas būtų sprendžiamas vadovaujantis atsakovo SB „Žaluma“ logika ir laikant, kad sodininkų bendrijoms suteikta neribota galimybė perleisti lengvatine tvarka įgytus, bendram naudojimui skirtus žemės sklypus, aukščiau paminėtas (sprendimo 20- 22 punktai) iš esmės netektų savo prasmės – tarpininkaujant sodininkų bendrijoms bet kuris asmuo įgytų galimybę suformuoti kaip bendrojo naudojimo žemės sklypą, o vėliau – lengvatine tvarka įgyti nuosavybės teise sodininkų bendrijose esančius laisvus valstybinės žemės plotus, kurie nėra jam suteikti kaip naudojamas individualus sodo sklypas ir neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, ir naudoti juos savo reikmėms, o ne siekiant patenkinti viešuosius poreikius. Taigi, atsakovai, sudarydami ginčo sandorius, kurių tikslas buvo ne įgyti bendrojo naudojimo žemės sklypą ir naudoti jį teisės aktuose nustatytais tikslais (bendrojo naudojimo statinių statybai ir rekreacijai), bet sudaryti sąlygas bendrijai pasipelnyti dėl šio žemės sklypo pardavimo, o atsakovams fiziniams asmenims už bendrijos nustatytą kainą įgyti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, išvengiant teisės aktuose nustatytų ribojimų dėl sodininkų bendrijų teritorijose esančių valstybinės žemės sklypų perleidimo, pažeidė imperatyvias valstybinės žemės perleidimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2019 25 punktą).

4226. Byloje nustačius, kad valstybinės žemės sklypas buvo įgytas nesiekiant teisės aktuose nustatytų tikslų, bet priešingai, siekiant išvengti teisės aktuose nustatytų ribojimų ir sudaryti sąlygas atskiriems bendrijos nariams ir jų sutuoktiniams įsigyti atitinkamas valstybinės žemės sklypo dalis, o bendrijai – gauti iš šių sandorių finansinės naudos, be to, nustačius, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal nustatytą jo naudojimo būdą – pirkimo–pardavimo sutartyse, kuriomis bendrija perleido ginčo žemės sklypo dalis kitiems atsakovams, buvo aiškiai identifikuotos perleidžiamos žemės sklypo dalys ir nustatyta, kad perkamos žemės sklypo dalys bus naudojamos atskirai, todėl jos negali būti vertinamos kaip bendrojo naudojimo žemė, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose konstatuotina, kad ginčo sandoriais atsakovai pažeidė imperatyvų teisinį reglamentavimą, todėl sandoriai pagrįstai pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

4327. Ieškovas prašė pripažinti sandorius negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas SB „Žaluma“ tokiai pozicijai prieštaravo nurodydamas, kad NŽT Vilniaus skyriui neabejotinai buvo žinoma apie ketinimą perleisti žemės sklypo dalis fiziniams asmenims. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teigė, kad tarnyba nebūtų sudariusi ginčo sutarties, jeigu būtų atskleisti parduodamo žemės sklypo naudojimo planai.

4428. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas (CK 1.91 straipsnio 2 dalis). Apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovo, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

4529. Byloje yra rašytiniai įrodymai (2015 m. birželio 20 d. protokolas), patvirtinantys, kad ginčo žemės sklypo įsigijimo iš valstybės metu bendrija turėjo ketinimą ginčo žemės sklypą (jo dalį) naudoti ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o su įsigijimo tikslu nesuderinamiems poreikiams (perparduoti ginčo žemės sklypo dalis fiziniams asmenims). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad SB „Žaluma“ dar prieš įsigyjant ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su sodininkų bendrijos nariais dėl ginčo sklypo pardavimo jiems, tačiau byloje esantys duomenys nėra pakankami laikyti nustatytu, kad atsakovė NŽT žinojo, jog perleidus sodininkų bendrijai žemės sklypus, jie atlygintinai bus perleisti bendrijos nariams. Į bylą pateikti įrodymai (V. B. paaiškinimai dėl susitikimų su Nacionalinės žemės tarnybos atstovais, 2016 m. balandžio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr. 48SD-4549-(14.48.104), NŽT 2015 m. liepos 13 d. pažyma, NŽT tinklapio 2015 m. rugsėjo 30 d. ištrauka apie gyventojų susitikimus su Nacionalinės žemės tarnybos atstove, NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 16 d. raštas) nėra pakankami laikyti nustatytu aplinkybę, kad NŽT iki ginčijamos 2016 m. vasario 11 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo žinojo, kad žemės sklypo dalys bus perleistos sodininkų bendrijos nariams nuosavybes teise. Iš šių duomenų matyti, kad su NŽT buvo aiškinamasi dėl bendro naudojimo žemės naudojimo, aptariami sodininkų bendrijų ir jų narių keliami aktualūs klausimai, tačiau jų turinys, pobūdis nekonkretizuotas, nurodytos NŽT pareigos bei Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos, nurodytas kitų nei šioje byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, kuri pasireiškė tyčiniu NŽT suklaidinimu dėl bendrijos reikmėms reikalingo žemės sklypo įgijimo bendrijos reikmės, tai atitinka CK 1.91 straipsnyje įtvirtintą sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-290-241/219).

46Dėl restitucijos taikymo

4730. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

4831. Atsakovai ginčijo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja taikyti restituciją natūra. Atsakovė V. O. nurodė, kad pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas jos atžvilgiu taikytinas daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas.

4932. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

5033. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių restitucijos taikymą, valstybei taisant klaidas, padarytas neteisėtai perleidus valstybės turtą, aiškinimo ir taikymo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019 išaiškino, kad sandorio šalies sąžiningumas sudarant sandorį nėra restitucijos taikymo galimybę per se (pati savaime) lemianti teisinė kategorija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016, 51 punktas). Nors pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nukreipiantį į vindikaciją reglamentuojančio CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, sprendžiant restitucijos klausimą, ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai, trečiuoju asmeniu laikomas ne pagal ginčijamą sandorį turtą įgijęs asmuo, o asmuo, kuris įgijo turtą iš pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu turtą įgijusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 65 punktas).

5134. Byloje nustatyta, kad atsakovai V. B., J. G., V. G. buvo sodininkų bendrijos nariai (jų sutuoktiniai), dalyvaudami bendrijos susirinkimuose, galėjo ir turėjo žinoti, kad tik bendrija turi galimybę be aukciono įgyti bendrojo naudojimo žemės sklypus už indeksuotą kainą; taip pat atsakovai turėjo žinoti, kad jų įgyjamo žemės sklypo paskirtis žemės ūkio, o naudojimo būdas mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai; naudojimo pobūdis: sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, nes tokie duomenys įrašyti atsakovų sudarytose sutartyse, ir tai reiškia, kad jie neabejotinai turėjo suprasti, kad sklypas (jo dalis) skirtas tenkinti visų sodininkų bendrijos narių bendruosius interesus, ir nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendrijoms, o ne sodininkų bendrijos nariams, kuriems mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai, jų asmeniniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu sutartyse aiškiai nustatyta, kad pirkėjas po sutarties pasirašymo atskirai nuo kitų bendraturčių valdys atitinkamą įsigytą sklypą. Taigi, žemės sklypo dalis pirkę asmenys galėjo ir turėjo suprasti, jog jų veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismo posėdyje V. O. paaiškino, kad sandorio sudarymo metu ji nebuvo bendrijos narė, tačiau nuo 2016 m. toje pačioje bendrijoje turėjo žemės sklypą greta V. B. žemės sklypo, dėl ko, manytina, jai buvo žinomos aplinkybės dėl ginčijamų sandorių. Papildomai pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje atsakovė V. O. nurodė visų sandorio aplinkybių nežinojusi, paaiškino, kad yra įgijusi kosmetologės profesinį išsilavinimą ir šiuo metu vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, minėti duomenys sustiprina išvadą, kad atsakovė V. O. suprato ar turėjo suprasti sudaromų sandorių esmę (CPK 185 straipsnis). Nurodyti argumentai eliminuoja sąžiningam įgijėjui taikytinas apsaugas. Kita vertus, konstatavus, kad tiek pradinė 2016 m. vasario 11 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, tiek vėliau sudaryta 2016 m. liepos 22 d. pirkimo – pardavimo sutartis bei 2017 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartis yra niekiniai sandoriai ir negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, visi atsakovai, t.y. bendrija ir fiziniai asmenys yra pripažintų negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms sandorių šalys, atsakovų (tame tarpe ir atsakovės V. O.) (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl restitucijos taikymo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1879-577/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-241/2019). Dėl nurodyto, pripažinus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija natūra – valstybinės žemės sklypas grąžintinas valstybei, SB „Žaluma“ įpareigotina pagal sandorius gautus pinigus grąžinti atsakovams fiziniams asmenims, atsakovė V. B. – atsakovei V. O., bendrijai grąžintinos jos sumokėtos piniginės lėšos iš valstybės.

5235. Atsakovai nurodė, kad į sklypo pagerinimą jie investavo lėšas, todėl restitucijos taikymas neatitiktų teisingumo principo. Pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovams buvo pasiūlyta pateikti įrodymus apie žemės sklypo sutvarkymui, priežiūrai patirtas išlaidas, tačiau tai padaryta nebuvo. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovams nepateikus įrodymų dėl lėšų investavimo į turtą, kuris yra restitucijos pagrindu grąžintinas valstybei, nėra pagrindo išvadai, kad restitucijos taikymas ieškovo prašymu neatitiktų CK 6.145 straipsnio nuostatų bei aukščiau šiame sprendime nurodytos teismų praktikos.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

5436. Tenkinus ieškinį visiškai atsakovų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinami (CPK 93 straipsnis).

5537. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Ieškovas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių – atsakovų, fizinių asmenų. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir atsakovų V. O. J. G., V. G., V. B. lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

5638.

57Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma nustatoma: bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kadangi 2016 m. vasario 11 d. sutartis, 2016 m. liepos 22 d. sutartis ir 2017 m. kovo 13 d. sutartis pripažintos negaliojančiomis, taikytina restitucija, kas reiškia, kad, sprendžiant dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovų, jie turėtų būti apmokestinti 24,00 Eur suma (1 075,73 Eur*3 proc.*75 proc.) lygiomis dalimis, t. y. po 4,80 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

5839. Bylos nagrinėjimo metu patirta 45,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios patenkinus ieškinį pilna apimtimi valstybės naudai priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 9,11 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

59Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Nutarė

60Ieškinį tenkinti visiškai.

61Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. vasario 11 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas sodų bendrija „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko 0,0769 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ).

62Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. liepos 22 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas SB „Žaluma“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), 192/769 dalis pardavė V. B. už 134 Eur bei 192/769 dalis J. G. ir V. G. už 134 Eur.

63Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. kovo 13 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria V. B. pardavė V. O. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), 192/769 dalis už 800 Eur.

64Taikyti restituciją:

65grąžinti iš atsakovo SB „Žaluma“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - )., 385/769 dalis Lietuvos valstybei;

66grąžinti iš atsakovų J. G. ir V. G. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - )., 192/769 dalis Lietuvos valstybei;

67grąžinti iš atsakovės V. O. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), 192/769 dalis Lietuvos valstybei;

68priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovui SB „Žaluma“ 7,73 Eur, sumokėtus už žemės sklypą;

69priteisti iš atsakovo SB „Žaluma“ atsakovams J. G. ir V. G. už žemės sklypo dalis sumokėtus 134 Eur, V. B. – 134 Eur;

70priteisti iš atsakovės V. B. atsakovei V. O. už žemės sklypo dalį sumokėtus 800 Eur.

71Priteisti iš atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, j.a.k. 191518644, V. O., a.k. ( - ) J. G., a.k. ( - ) V. G., a.k. ( - ) V. B., a.k. ( - ) valstybės naudai iš viso po 13,91 Eur (trylika eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

72Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.