Byla 1A-23-318/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalies, kuria:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Tadeušui Osipovičiui, gynėjams advokatams Deiviui Valiuliui, Ugniui Čižiūnui, Jonui Leikauskui, nuteistiesiems K. B., S. B., išteisintajam A. A., nuteisto juridinio asmens UAB „A“ įgaliotai atstovei advokatei Agnei Ustinovičienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalies, kuria:

3K. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4S. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Juridinis asmuo UAB „A“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6A. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu:

8K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.

10Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį K. B. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

11S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

13Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį S. B. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

14R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3765 Eur) dydžio bauda.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių visiško sudėjimo būdu ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams bei 100 MGL (3765 Eur) dydžio bauda.

16Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį R. V. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždrausti teikti bankroto administravimo paslaugas vienerius metus bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

17Iš nuteistųjų K. B., S. B. ir R. V. Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Šiaulių apskrities VMI) solidariai priteista 50 150,89 Eur žalos atlyginimo.

18Juridinis asmuo UAB „A“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7530 Eur) dydžio bauda.

19Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria K. B. ir S. B. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, A. A. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo UAB ,,A“ išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

20Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria K. B., S. B. ir R. V. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pakeista.

21K. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

22Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.

23Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, nuteistajam K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. K. B. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

24Nuteistojo K. B. nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 220 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ši bylos dalis nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

25S. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

26Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

27Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, nuteistajam S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. S. B. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

28Nuteistojo S. B. nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 220 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ši bylos dalis nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

29Nuteistojo R. V. nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 220 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ši bylos dalis nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

30Nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistajam R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė ir, taikant BK 75 straipsnį, atidėtas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, panaikinta.

31Nuteistajam R. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė 100 MGL dydžio (3765 Eur) bauda ir, vadovaujantis BK 682 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas teikti bankroto administravimo paslaugas vieneriems metams – nekeista.

32A. A. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

33Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. A. A. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

34Juridinis asmuo UAB ,,A“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį 250 MGL (9412,50 Eur) dydžio bauda.

35Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta juridiniam asmeniui UAB ,,A“ galutinė subendrinta bausmė 350 MGL (13 177,50 Eur) dydžio bauda.

36Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nuteisto juridinio asmens UAB ,,A“ išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 521 316,03 Eur valstybei.

37Nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų K. B., S. B. ir R. V. solidariai priteista 50 150,89 Eur Šiaulių apskrities VMI, panaikinta.

38Šiaulių apskrities VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi paliko galioti priimtus nuosprendžius: dėl nuteistųjų K. B., S. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens UAB ,,A“ nuteisimo pagal 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nuteistojo R. V. nuteisimo pagal 228 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų K. B., S. B., R. V. nusikalstamos veikos iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikavimo į BK 220 straipsnio 1 dalį ir bylos šioje dalyje nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, perduodamas iš naujo apeliacine tvarka nagrinėti tik nuteistųjų K. B., S. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, A. A. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens UAB ,,A“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį ir BK 72 straipsnio 2, 5 dalies pagrindu iš nuteistojo juridinio asmens UAB ,,A“ išieškotinos konfiskuotino turto vertę pinigų sumos klausimus.

40Teisėjų kolegija

Nustatė

411.

42A. A. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad, veikdamas K. B. ir S. B. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš jo paties, S. B. ir K. B., 2008 m. sausio – spalio mėn. laikotarpiu, (duomenys neskelbiami) miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal išankstinį sukurtą nusikalstamos veikos planą, suklastotos preliminarios sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ pagrindu, UAB „A“ naudai iššvaistė didelės vertės UAB „E“ (1995-08-22 registruotos Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdyboje, registravimo (duomenys neskelbiami), įmonės kodas (duomenys neskelbiami), reg. adresu (duomenys neskelbiami)) priklausantį turtą – 1 800 000 Lt. Jis buvo kaltinamas, kad šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

431.1.

44K. B., siekdamas suorganizuoti UAB „E“ direktorės A. M. nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, didelės vertės UAB „E“ priklausančio turto – piniginių lėšų iššvaistymą UAB „A“ naudai, žinodamas, kad UAB „E“ neketina iš UAB „A“ pirkti pastarajai nuosavybės teise priklausančio pastatų komplekso ir nuomos teisių į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbiami), 2008 m. balandžio mėn. laikotarpiu, (duomenys neskelbiami), nurodė per akcijas savo kontroliuojamos įmonės UAB „A“ direktorei R. B., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtinti parašu 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A“ siūlo UAB „E“ pirkti, pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbiami), UAB „E“ sutinka su pateiktu pasiūlymu ir šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2 300 000 Lt. Veikdamas pagal iš anksto su K. B. aptartą nusikalstamos veikos planą, S. B. nurodė per akcijas savo ir K. B. kontroliuojamos įmonės UAB „E“ direktorei A. M., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtinti parašu minėtus tikrovės neatitinkančius duomenis, įrašytus į 2008-04-04 UAB „A“ ir UAB „E“ preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį. 2008 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbiami), A. M., atstovaudama UAB „E“, vykdydama S. B. nurodymus, ir R. B., atstovaudama UAB „A“ bei vykdydama K. B. nurodymus, būdamos jų suklaidintos ir todėl nesuvokdamos daromos pavojingos veikos, t. y. nežinodamos, kad UAB „E“ sutartyje nurodyto nekilnojamojo daikto UAB „E“ pirkti neketina, patvirtino parašais 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog UAB „A“ siūlo UAB „E“ pirkti pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbiami), UAB „E“ sutinka su pateiktu pasiūlymu, šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2 300 000 Lt. 2008 m. balandžio 8 d. S. B. ir K. B., veikdami pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą, faktiškai valdydami UAB „E“ bankinėje sąskaitoje esančias ir UAB „E“ priklausančias lėšas – 2 253 660 Lt, žinomai suklastotos 2008 m. balandžio 4 d. preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kaip avansinį mokėjimą pervedė 1800 000 Lt iš UAB „E“ bankinės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke (duomenys neskelbiami), į UAB „A“ bankinę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB (duomenys neskelbiami) banke. A. A., būdamas UAB „E“ likvidatoriumi ir veikdamas pagal išankstinį su K. B. suderintą planą, 2008 m. spalio 10 d., (duomenys neskelbiami), su UAB „A“ vieninteliu akcininku ir direktoriaus pavaduotoju K. B. sudarė susitarimą dėl žinomai suklastotos 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pabaigos ir UAB „E“ į UAB „A“ bankinę sąskaitą pervestus 1 800 000 Lt avansą užskaitė kaip baudą, dėl neva tai neįvykdytų preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, ir tokiu būdu UAB „A“ naudai iššvaistė nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 UAB „E“ direktorės A. M. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, UAB „E“ priklausantį, didelės vertės turtą – 1 800 000 Lt.

452.

46K. B. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad, veikdamas jo ir S. B. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš jo paties, S. B. ir A. A., 2008 metų sausio-spalio mėnesių laikotarpiu, (duomenys neskelbiami) miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal išankstinį sukurtą nusikalstamos veikos planą, suklastotos preliminarios sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ pagrindu, suorganizavo didelės vertės UAB „E“ (1995-08-22 registruotos Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdyboje, registravimo Nr. (duomenys neskelbiami), įmonės kodas (duomenys neskelbiami), reg. adresu (duomenys neskelbiami)) turto – 1 800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A“ naudai. Jis buvo kaltinamas, kad šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

472.1.

48K. B., siekdamas suorganizuoti UAB „E“ direktorės A. M. nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto didelės vertės UAB „E“ priklausančio turto – piniginių lėšų iššvaistymą UAB „A“ naudai, žinodamas, kad UAB „E“ neketina iš UAB „A“ pirkti pastarajai nuosavybės teise priklausančio pastatų komplekso ir nuomos teisių į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbiami), 2008 m. balandžio mėn. laikotarpiu, (duomenys neskelbiami), nurodė per akcijas savo kontroliuojamos įmonės UAB „A“ direktorei R. B., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtinti parašu 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog UAB „A“ siūlo UAB „E“ pirkti pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbiami), UAB „E“ sutinka su pateiktu pasiūlymu ir šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2 300 000 Lt. Veikdamas pagal iš anksto su K. B. aptartą nusikalstamos veikos planą, S. B. nurodė per akcijas savo ir K. B. kontroliuojamos įmonės UAB „E“ direktorei A. M., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtinti parašu minėtus tikrovės neatitinkančius duomenis, įrašytus į 2008-04-04 UAB „A“ ir UAB „E“ preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį. 2008 m. balandžio mėn., (duomenys neskelbiami), A. M., atstovaudama UAB „E“, vykdydama S. B. nurodymus, ir R. B., atstovaudama UAB „A“ bei vykdydama K. B. nurodymus, būdamos jų suklaidintos ir todėl nesuvokdamos daromos pavojingos veikos, t. y. nežinodamos, kad UAB „E“ sutartyje nurodyto nekilnojamojo daikto UAB „E“ pirkti neketina, patvirtino parašais 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A“ siūlo UAB „E“ pirkti pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbiami), UAB „E“ sutinka su pateiktu pasiūlymu, šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2300 000 Lt. 2008 m. balandžio 8 d. S. B. ir K. B., veikdami pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą, faktiškai valdydami UAB „E“ bankinėje sąskaitoje esančias ir UAB „E“ priklausančias lėšas – 2 253 660 Lt, žinomai suklastotos 2008 m. balandžio 4 d. preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kaip avansinį mokėjimą pervedė 1800 000 Lt iš UAB „E“ bankinės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke (duomenys neskelbiami), į UAB „A“ bankinę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB (duomenys neskelbiami) banke. K. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 10 d., (duomenys neskelbiami), būdamas UAB „A“ vieninteliu akcininku ir direktoriaus pavaduotoju, su organizuotos grupės nariu UAB „E“ likvidatoriumi A. A., veikdamas pagal išankstinį planą, sudarė susitarimą dėl 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pabaigos ir UAB „E“ į UAB „A“ bankinę sąskaitą pervestus 1800 000 Lt avansą užskaitė kaip baudą, dėl neva tai neįvykdytų preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, ir tokiu būdu suorganizavo nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 UAB „E“ direktorės A. M. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, UAB „E“ priklausančio, didelės vertės turto – 1800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A“ naudai.

493.

50S. B. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad, veikdamas jo ir K. B. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš jo paties, K. B. ir A. A., 2008 m. sausio – spalio mėn. laikotarpiu, (duomenys neskelbiami) miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal išankstinį sukurtą nusikalstamos veikos planą, suklastotos preliminarios sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ pagrindu, suorganizavo didelės vertės UAB „E“ (1995-08-22 registruotos Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdyboje, registravimo Nr. (duomenys neskelbiami), įmonės kodas (duomenys neskelbiami), reg. adresu (duomenys neskelbiami) ) turto – 1 800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A“ naudai. Jis buvo kaltinamas, kad šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

513.1.

52K. B., siekdamas suorganizuoti UAB „E“ direktorės A. M. nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto didelės vertės UAB „E“ priklausančio turto – piniginių lėšų iššvaistymą UAB „A“ naudai, žinodamas, kad UAB „E“ neketina iš UAB „A“ pirkti pastarajai nuosavybės teise priklausančio pastatų komplekso ir nuomos teisių į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbiami), 2008 m. balandžio mėn. laikotarpiu, (duomenys neskelbiami), nurodė per akcijas savo kontroliuojamos įmonės UAB „A“ direktorei R. B., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtinti parašu 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog UAB „A“ siūlo UAB „E“ pirkti pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbiami), UAB „E“ sutinka su pateiktu pasiūlymu ir šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2 300 000 Lt. Veikdamas pagal iš anksto su K. B. aptartą nusikalstamos veikos planą, S. B. nurodė per akcijas savo ir K. B. kontroliuojamos įmonės UAB „E“ direktorei A. M., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtinti parašu minėtus tikrovės neatitinkančius duomenis, įrašytus į 2008-04-04 UAB „A“ ir UAB „E“ preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį. 2008 m. balandžio mėn., (duomenys neskelbiami), A. M., atstovaudama UAB „E“, vykdydama S. B. nurodymus, ir R. B., atstovaudama UAB „A“ bei vykdydama K. B. nurodymus, būdamos jų suklaidintos ir todėl nesuvokdamos daromos pavojingos veikos, t. y. nežinodamos, kad UAB „E“ sutartyje nurodyto nekilnojamojo daikto UAB „E“ pirkti neketina, patvirtino parašais 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A“ siūlo UAB „E“ pirkti pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbiami), UAB „E“ sutinka su pateiktu pasiūlymu, šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2300 000 Lt. 2008 m. balandžio 8 d. S. B. ir K. B., veikdami pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą, faktiškai valdydami UAB „E“ bankinėje sąskaitoje esančias ir UAB „E“ priklausančias lėšas – 2 253 660 Lt, žinomai suklastotos 2008 m. balandžio 4 d. preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kaip avansinį mokėjimą pervedė 1800 000 Lt iš UAB „E“ bankinės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke (duomenys neskelbiami), į UAB „A“ bankinę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB (duomenys neskelbiami) banke. K. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 10 d., (duomenys neskelbiami), būdamas UAB „A“ vieninteliu akcininku ir direktoriaus pavaduotoju, su organizuotos grupės nariu UAB „E“ likvidatoriumi A. A., veikdamas pagal išankstinį planą, sudarė susitarimą dėl 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pabaigos ir UAB „E“ į UAB „A“ bankinę sąskaitą pervestus 1800 000 Lt avansą užskaitė kaip baudą, dėl neva tai neįvykdytų preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų. Tokiu būdu S. B., veikdamas jo ir K. B. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš jo paties, K. B. ir A. A. suorganizavo nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 UAB „E“ direktorės A. M. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, UAB „E“ priklausančio, didelės vertės turto – 1800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A“ naudai.

534.

54Juridinis asmuo UAB „A“ (1993-04-27 registruotas Šiaulių miesto savivaldybės, registravimo Nr. (duomenys neskelbiami), įmonės kodas (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami) ), atstovaujama direktoriaus pavaduotojo ir vienintelio akcininko K. B., kuris turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuris veikė UAB „A“ vardu, jo naudai ir interesais, buvo kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2008 m. sausio – spalio mėn. laikotarpiu, (duomenys neskelbiami) miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal išankstinį sukurtą nusikalstamos veikos planą, suklastotos preliminarios sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ pagrindu, suorganizavo didelės vertės UAB „E“ (1995-08-22 registruotos Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdyboje, registravimo Nr. (duomenys neskelbiami), įmonės kodas (duomenys neskelbiami), reg. adresu (duomenys neskelbiami)) turto – 1 800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A“ naudai. Jis buvo kaltinamas, kad šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

554.1.

56UAB „A“ direktoriaus pavaduotojas ir vienintelis akcininkas K. B., siekdamas suorganizuoti UAB „E“ direktorės A. M. nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto didelės vertės UAB „E“ priklausančio turto – piniginių lėšų iššvaistymą UAB „A“ naudai, žinodamas, kad UAB „E“ neketina iš UAB „A“ pirkti pastarajai nuosavybės teise priklausančio pastatų komplekso ir nuomos teisių į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbiami), 2008 m. balandžio mėn. laikotarpiu, (duomenys neskelbiami), nurodė per akcijas savo kontroliuojamos įmonės UAB „A“ direktorei R. B., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtinti parašu 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog UAB „A“ siūlo UAB „E“ pirkti pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbiami), UAB „E“ sutinka su pateiktu pasiūlymu ir šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2 300 000 Lt. Veikdamas pagal iš anksto su K. B. aptartą nusikalstamos veikos planą, S. B. nurodė per akcijas savo ir K. B. kontroliuojamos įmonės UAB „E“ direktorei A. M., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtinti parašu minėtus tikrovės neatitinkančius duomenis, įrašytus į 2008-04-04 UAB „A“ ir UAB „E“ preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį. 2008 m. balandžio mėn., (duomenys neskelbiami), A. M., atstovaudama UAB „E“, vykdydama S. B. nurodymus, ir R. B., atstovaudama UAB „A“ bei vykdydama K. B. nurodymus, būdamos jų suklaidintos ir todėl nesuvokdamos daromos pavojingos veikos, t. y. nežinodamos, kad UAB „E“ sutartyje nurodyto nekilnojamojo daikto UAB „E“ pirkti neketina, patvirtino parašais 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A“ siūlo UAB „E“ pirkti pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbiami), UAB „E“ sutinka su pateiktu pasiūlymu, šalys įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamo daikto kaina yra 2 300 000 Lt. 2008 m. balandžio 8 d. S. B. ir K. B., veikdami pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą, faktiškai valdydami UAB „E“ bankinėje sąskaitoje esančias ir UAB „E“ priklausančias lėšas – 2 253 660 Lt, žinomai suklastotos 2008 m. balandžio 4 d. preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kaip avansinį mokėjimą pervedė 1 800 000 Lt iš UAB „E“ bankinės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB (duomenys neskelbiami) banke, į UAB „A“ bankinę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB (duomenys neskelbiami) banke. K. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 10 d., (duomenys neskelbiami), būdamas UAB „A“ vieninteliu akcininku ir direktoriaus pavaduotoju, su organizuotos grupės nariu UAB „E“ likvidatoriumi A. A., veikdamas pagal išankstinį planą, sudarė susitarimą dėl 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pabaigos ir UAB „E“ į UAB „A“ bankinę sąskaitą pervestus 1 800 000 Lt avansą užskaitė kaip baudą, dėl neva tai neįvykdytų preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, ir tokiu būdu suorganizavo nuo 2008-01-28 iki 2008-08-06 UAB „E“ direktorės A. M. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, nuo 2008-09-29 iki 2008-10-30 UAB „E“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėto, UAB „E“ priklausančio, didelės vertės turto – 1 800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A“ naudai.

575.

58Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu K. B., S. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, A. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir juridinį asmenį UAB „A“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisino, padaręs išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

596.

60Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino S. B., K. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, A. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o juridinį asmenį UAB ,,A“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, šią išteisinamojo nuosprendžio dalį panaikino ir priėmė naują, apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pripažino įrodytu nuteistųjų S. B., K. B., A. A. ir juridinio asmens UAB ,,A“ dalyvavimą UAB ,,E“ priklausančio didelės vertės turto – 1 800 000 Lt iššvaistyme UAB ,,A“ naudai.

617.

62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. kovo 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį, kuria išteisinti S. B., K. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, A. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo UAB ,,A” pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pažeidimai pripažintini esminiais, todėl ši nuosprendžio dalis bei nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalių nuostatomis, nuspręsta iš nuteistojo juridinio asmens UAB ,,A” išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 521 316,03 Eur valstybei, naikintina.

638.

64Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria išteisinti: K. B., S. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, A. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo UAB „A“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, ir priimti naują nuosprendį:

658.1.

66K. B. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

678.2.

68Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes (pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį) subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę K. B. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį K. B. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

698.3.

70S. B. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

718.4.

72Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes (pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį) subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę S. B. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį S. B. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

738.5.

74A. A. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį A. A. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

758.6.

76Juridinį asmenį UAB „A“ pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

778.7.

78Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti šią bausmę su bausme, paskirta 2015-06-22 nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę UAB ,,A“ paskirti 400 MGL dydžio (15 064 Eur) baudą.

798.8.

80Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti juridinio asmens UAB „A“ 521 316, 03 Eur (1 800 000 Lt).

818.9.

82Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

839.

84Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nesivadovavo teismų praktika, išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad K. B., S. B., A. A. ir juridinio asmens UAB „A“ veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių.

859.1.

86Prokuroro nuomone, aplinkybė, kad tuo metu, kai ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas UAB „E“ jau nebeegzistavo kaip juridinis asmuo, ji paskelbta bankrutavusia, 2009 m. rugsėjo 28 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, neturi jokios įtakos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo K. B., S. B., A. A., UAB „A“ veikoje konstatavimui. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2011), siekiant nustatyti, ar asmens veikoje yra visi turto iššvaistymo sudėties požymiai, yra būtina nustatyti šio nusikaltimo baigtumo momentą ir, jį nustačius, įvertinti asmens veiką šių požymių visumoje. Nustačius svetimo patikėto arba kaltininko žinioje esančio turto neteisėtą perleidimą kitam asmeniui pripažįstama, kad turto iššvaistymas yra baigtas nusikaltimas, o vėlesni kaltininko veiksmai gali būti iššvaistyto turto grąžinimas savininkui. Šiuo atveju K. B., S. B., A. A. ir juridinio asmens UAB „A“ inkriminuotas nusikaltimas – didelės vertės turto iššvaistymas – buvo baigtas 2008 m. spalio 10 d., kai vienintelis UAB „A“ akcininkas bei direktoriaus pavaduotojas K. B. ir UAB „E“ likvidatorius A. A. sudarė susitarimą dėl suklastotos 2008 m. balandžio 4 d. preliminariosios prikimo – pardavimo sutarties pabaigos ir jos pagrindu į UAB „A“ sąskaitą avanso forma pervestų UAB „E“ priklausančių piniginių lėšų – 1 800 000 Lt – užskaitymo kaip baudą. Būtent šio susitarimo pasirašymo rezultate UAB „E“ priklausančios piniginės lėšos buvo neteisėtai perleistos UAB „A“, UAB „E“ neteko piniginių lėšų, patirdama labai didelę – 1 800 000 Lt – žalą, todėl didelės vertės turto iššvaistymas laikytinas baigtu. Nuo šio momento UAB „E“ neturėjo jokių galimybių disponuoti šiuo turtu, jis buvo neteisėtai perleistas. 2008 m. spalio 10 d., t. y. kai BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas buvo baigtas, UAB „E“ egzistavo kaip juridinis asmuo, turėjo visas juridiniams asmenims garantuojamas teisės ir pareigas, kurių dalis buvo apribota dėl atliekamo likvidavimo proceso, buvo pradėtas likvidavimo, o vėliau ir bankroto procesas, tačiau ji buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro tik 2009 m. rugsėjo 28 d., t. y. praėjus beveik metams po nusikaltimo baigtumo momento. Taigi, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2009 m. rugsėjo 28 d., UAB „E“, priklausančios lėšos, t. y. 1 800 000 Lt, suklastotos preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo neteisėtai užskaitytos kaip bauda, todėl juridinis asmuo nusikalstama veika (turto iššvaistymu) patyrė žalą. Ši aplinkybė negali būti paneigta vėlesniu bendrovės išregistravimu.

879.2.

88Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tuo atveju, jeigu ir būtų pripažinta, jog buvo padarytas BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, konstatuotina, kad žalą patyrė patys kaltinamieji, kadangi UAB „A“ buvo vienintelis UAB „E“ kreditorius įmonės išregistravimo dienai, UAB „E“ akcininke UAB „P“ buvo valdoma S. B., LPF T buvo valdoma K. B., ŽŪB S buvo valdoma K. B. ir A. A., kadangi ji yra akivaizdžiai neteisinga ir prieštaraujanti suformuotam bendrovės turto, įsipareigojimų, nuostolių atskyrimo nuo jos dalyvių turto principui. Prokuroro nuomone, vadovaujantis turto atskyrimo principu (2014 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 407/2014), darytina išvada, kad 1 800 000 Lt žalą patyrė būtent UAB „E“, o ne jos akcininkai ar kreditoriai. Taip pat pažymima, kad UAB „E“ akcininkų, negavusių nei dividendų, nei likviduojamos įmonės turto dalies, likvidavus UAB „E“, o taip pat kreditoriaus UAB „A“, negavusio savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo, reikalavimų dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nepareiškimas neturi reikšmės nusikaltimo sudėties požymių konstatavimui, turto iššvaistymo baigtumo momento nustatymui, taip pat neeliminuoja UAB „E“ patirtos žalos fakto bei dydžio. Tai patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė. Nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011).

899.3.

90Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vienas iš nuteistųjų tikslų buvo sudarytos fiktyvios preliminarios sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ pagrindu panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 173 161,00 Lt pelno mokesčio. Tačiau šio tikslo buvimas neeliminuoja padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „A“ neatlygintinai gavo turtinės naudos – UAB „E“ sumokėtos tariamos 1 800 000 Lt dydžio baudos pavidalu. Juridinis asmuo UAB „A“ gavo 1 800 000 Lt iš šios nusikalstamos veikos, todėl vadovaujantis BK 72 straipsniu, ši suma konfiskuotina iš UAB „A“.

9110.

92Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis K. B. nurodo, kad su prokuroro apeliaciniu skundu nesutinka. Apeliaciniame skunde prokuroras pateikia savo vertinimą tik dėl vieno BK 184 straipsnio 2 dalies sudėties požymio – didelės žalos, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui vertinant, ar buvo padaryta BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatyta veika, turi būti įvertintas ir kitų šios veikos požymių buvimas. Vien tik žalos konstatavimo nepakanka siekiant kvalifikuoti K. B. ir kitų kaltinamųjų veiksmus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

93Dėl turtinės žalos požymio.

9411.

95Prokuroras teigia, kad turto iššvaistymu didelė žala – 1 800 000 Lt - buvo padaryta įmonei UAB „E“. Įmonė UAB „E“ yra likviduota, tai patvirtina bylos duomenys – UAB „E“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2009-09-28. LAT teisėjų senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 19 nustatyta, kad sukčiavimo, kaltinimui patikėto ar esančio jo žinioje svetimo turto pasisavinimo arba iššvaistymo bylose, kai materialinė žala padaroma įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms (toliau - įmonėms), kurios įregistruotos Lietuvoje įstatymų nustatyta tvarka ir kurioms gali būti taikomas Įmonių bankroto įstatymas, civiliniais ieškovais pripažįstamos šios įmonės iki jas įmonių rejestro tvarkytojas išregistruoja likvidavus dėl bankroto. Nepabaigus parengtinio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo iki įmonės išregistravimo likvidavus ją dėl bankroto, civiliniu ieškovu teisės šiose bylose pereina likviduotu įmonių kreditoriams, akcininkams ar kitiems asmenims, kuriems buvo padaryta ir neatlyginta materialinė žala. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas jau esant UAB „E“ išregistruotai iš Juridinių asmenų registro. Taigi ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti nustatyta, kokiems asmenims faktiškai galėjo būti padaryta materialinė žala, ir, vadovaujantis nurodytu LAT senato išaiškinimu, tokie asmenys yra likviduotos įmonės kreditoriai, akcininkai, ar kiti asmenys, t. y. būtent šie asmenys galėjo patirti žalą dėl inkriminuojamo turto iššvaistymo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo aiškinamasi aplinkybės apie realiai žalą galėjusius patirti asmenis – UAB „E“ kreditorius ir akcininkus – ir kokio dydžio žala patirta. Prokuroras nurodo, kad UAB „E“ išregistravimas neturi jokios įtakos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo konstatavimui. Tačiau Kasacinis teismas aukščiau paminėtame nutarime tikslingai išskyrė tuos atvejus, kai išregistruojama įmonė, dėl kurios turto galimo iššvaistymo yra pareikšti kaltinimai, ir kokie asmenys tokiu atveju gali būti laikomi patyrusiais žalą. Būtent todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad žalos požymis turi būti realus, o ne deklaratyvus. Todėl tikslu teisingai nustatyti šio požymio buvimą ar nebuvimą ir asmenims taikyti baudžiamąją atsakomybę, privalu nustatyti ir įvertinti, ar iš tiesų realiai inkriminuojama žala buvo padaryta ir kas ją galėjo patirti. Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto iššvaistymo sudėties požymius, veika pripažįstama nusikalstama. Veika ne tik turi formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veiką pripažinti nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu nusižengimu, civiliniu deliktu). Toks aiškinimas atitinka Konstitucinio Teismo nuostatą, jog nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2004-12-29 nutarimas; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-518/2015).

9611.1.

97Šiuo atveju pagal baudžiamosios bylos duomenys: vienintelis UAB „E“ kreditorius įmonės išregistravimo dienai buvo UAB „A“ (jai taip pat buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį), jos nepadengtas kreditorinis reikalavimas UAB „E“ bankroto byloje sudarė 1 087 306,97 Lt (l t., b. l. 54,56);

9811.2.

99UAB „E“ akcininkai buvo UAB „P“, turintis 900 balsų (45 proc.), kuri buvo valdoma kaltinamojo S. B., vėliau, 2009 m., akcijas įgijo LPF T, valdomas K. B., ir Vilniaus rajono ŽŪB „S“, turinti 1100 balsų (55 proc.), valdoma K. B.?

10011.3.

101Nors prokuroras pasiūlė Valstybinei mokesčių inspekcijai pareikšti civilinį ieškinį dėl BK 182 straipsnio 2 dalį (t. 18, b. l. 10), tačiau dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, civilinis ieškinys nepasiūlytas pareikšti likviduotos įmonės UAB „E“ kreditoriams ir akcininkams, apskritai net nesiaiškinta, kokio dydžio žalą šie asmenys galėjo patirti. Vietoje to, byloje toliau prokuroro tvirtinama, kad žalą patyrė UAB „E“, kuri net neegzistuoja, visiškai ignoruojant tiek LAT senato išaiškinimus, tiek ir byloje esančius įrodymus, liudijančius, kas buvo UAB „E“ kreditoriai ir akcininkai, t. y. kas buvo asmenys, kurie galimai galėjo patirti žalą dėl prokuroro inkriminuojamo BK 184 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo.

10211.4.

103Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad jei laikytis prokuroro pozicijos, susidaro visiškai nelogiška situacija, kad žalą dėl savo nusikalstamų veiksmų patyrė patys kaltinamieji, t. y. UAB „A“ – UAB „E“ kreditorius; UAB „P“, įmonės išregistravimo metu valdomas S. B., LPF T, įmonės išregistravimo metu valdomas K. B., ir Vilniaus r. ZŪB S, įmonės išregistravimo metu valdoma K. B. ir A. A.. Kaltinamieji atliko tokius nusikalstamus veiksmus, planavo juos pasak prokuroro iš anksto, kurių pasėkoje padarytų žalą sau. Nurodytos aplinkybės liudija, kad net ir konstatavus formaliai BK 184 straipsnio 2 dalies veikos požymių sudėtį, nėra tokios veikos pavojingumo, ir tokia veika negali būti pripažįstama nusikalstama.

10411.5.

105Nurodytas išvadas patvirtina ir tai, kad net jeigu UAB „E“ bankroto administratorius būtų pradėjęs 1 800 000 Lt sumos išieškojimą iš UAB „A“ bei UAB „A“ būtų grąžinusi UAB „E“ šią sumą, ši 1 800 000 Lt suma vis tiek būtų išmokėta UAB „A“ dengiant jos kreditorinį reikalavimą, kuris bankroto pradžioje sudarė 1 829 210 Lt sumą, nes daugiau jokių kreditorių UAB „E“ neturėjo. Vadinasi, lėšos vis tiek būtų pervestos iš UAB „E“ į UAB „A“ sąskaitą, tik kitu pagrindu, ir šiuo atveju darytina išvada, kad nusikaltimas jau nebūtų padarytas. Pasak prokuroro, bankroto administratorius tokiu atveju turėjo pradėti išieškojimą 1 800 000 Lt sumos iš UAB „A“, patirti sąnaudas bankrutuojančiai įmonei, o galiausiai išieškotą sumą pervesti tai pačiai UAB „A“. Dar daugiau, UAB „A“ apskritai būtų galėjusi taikyti įskaitymą, t. y. jeigu UAB „A“ būtų buvusi įpareigota grąžinti UAB „E“ tuos 1 800 000 Lt, tačiau tuo pačiu, kaip jau nustatyta byloje, UAB „A“ iš VšĮ K turėjo įgijusi reikalavimą į UAB „E“ 1 829 210 Lt sumai. Taigi, bet kuriuo atveju, būtų taikytas įskaitymas ir ši 1 800 000 Lt suma likusi UAB „A“, kas tik dar kartą patvirtina nesant prokuroro inkriminuojamos veikos pavojingumo.

10611.6.

107Prokuroras skunde akcentuoja bendrovės turto/įsipareigojimų/nuostolių atskyrimo nuo jos dalyvių turto principą. K. B. neneigia prokuroro nurodomos Kasacinio teismo praktikos, kad bendrovės akcininkams gali atsirasti atsakomybė už akcinės bendrovės turto iššvaistymą, nustačius visus būtinus šios veikos požymius. Paminėtoje civilinės bylos nutartyje Nr. 2K-407/2014 Kasacinis teismas akcininko atsakomybe sieja būtent su atsakomybe kreditoriams dėl jiems padarytos žalos, kai yra atliekami BK 184 straipsnio 2 dalies sudėtį atitinkantys veiksmai, kas būtent atitinka ir CK įtvirtintą reguliavimą bei civilinėse bylose Kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl akcininko atsakomybės prieš bendrovę, t. y. bendrovės kreditorius. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju situacija skiriasi nuo tos, kuri buvo analizuota prokuroro nurodomoje Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje. Šioje byloje nustatyta, kad vienintelis UAB „E“ kreditorius šiuo atveju buvo UAB „A“, K. B. valdoma įmonė, kuriai taip pat pateikti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, sprendžiant dėl privalomojo žalos požymio. Būtent, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti net civilinės atsakomybės UAB „E“ akcininkams, nei dėl 2008-04-04 preliminarios sutarties sudarymo, nei dėl 2008-10-10 susitarimo dėl preliminarios sutarties nutraukimo sudarymo. Civilinėje teisėje bendrovės akcininkų ir bendrovės vadovo atsakomybė yra aiškiai atskirta. Juridinio asmens dalyvių susirinkimas formuoja juridinio asmens valią, kurią įgyvendina per valdymo organus. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Šioje normoje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis teisės aktuose ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Valdymo organo narys pagal civilinės teisės normas atsako prieš patį juridinį asmenį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinės bylos nutartyje Nr. 3K-3-244/2009 yra pažymėjęs, kad tuo tarpu juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 str.) interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmu vertinimui netaikoma ta norma, kuri taikoma valdymo organo nariui, t. y. dėl atsakomybės prieš patį juridinį asmenį. Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais – t. y. juridinio asmens valdymo organas (šiuo atveju likvidatorius jam taip pat priskirtinas) atsako pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, atsako prieš juridinį asmenį; o juridinio asmens dalyvis (akcininkas) atsako pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį – tik prieš kreditorius. Teismų praktikoje aiškiai ir pasakyta, kad tuo atveju, kai reiškiamos pretenzijos fiziniam asmeniui, turi būti aiškiai nurodoma, ar asmuo yra laikomas atsakingu kaip vadovas, ar kaip dalyvis (akcininkas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-13 civilinėje byloje nutartis Nr. 2A-315/2008).

10811.7.

109Vadinasi, įmonės dalyvis (akcininkas) negali būti laikomas atsakingu prieš patį juridinį asmenį, kitaip tariant, negali jam padaryti žalos, o žalą gali padaryti nebent tik kreditoriams, tačiau ne pačiam juridiniam asmeniui. Šiuo atveju pretenzijos jam ir S. B. dėl žalos UAB „E“ padarymo yra pareikštos būtent kaip šios įmonės akcininkams. Tačiau net civilinė atsakomybė negalėtų būti taikoma šiems asmenims kaip įmonės akcininkams, dėl žalos UAB „E“ padarymo, nes vienintelis kreditorius UAB „A“ nereiškia pretenzijų, be to, yra valdomas jo paties. Todėl, tuo atveju, kai konstatuojama, kad įmonė neturi kreditorių, arba šie kreditoriai yra tie patys akcininkai, arba jų valdomos įmonės, akcininko atsakomybė šiuo atveju nekyla ir negali kilti. Civilinė atsakomybė jam galėtų kilti tik jeigu dėl nesąžiningų jo veiksmų buvo padaryta žala tretiesiems asmenims, t. y. dėl sprendimo užskaityti avansą kaip baudą buvo neatsiskaityta su įmonės kreditoriais. Tačiau vienintelis įmonės kreditorius nereiškia jokių pretenzijų, dar daugiau, UAB „A“ yra taip pat kaltinama žalos UAB „E“ padarymu. Taigi, šiuo atveju akcininkams net civilinė atsakomybė nekyla ir negali kilti, juo labiau, tai negali sąlygoti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės.

11011.8.

111Juk įmonėje nesant kreditorių, akcininkai gali nuspręsti ir visa uždirbta pelną paaukoti labdarai, ir toks sprendimas nepažeis Akcinių bendrovių įstatymo. Tačiau vadovaujantis prokuroro pateikiamu įmonės ir jos dalyvių turto atskyrimo principo primityviu aiškinimu, tokiu atveju įmonė gali sukilti prieš akcininkus, nesutikti su jų sprendimais, atsisakyti juos vykdyti, nes įmonė sieks pelno, o akcininkai norės užsiimti labdara. Juk prokuroro apeliacinio skundo esmė ir yra tokia, jog turtas atskirtas atsakomybės prasme. Nes, pvz. personalinės įmonės atveju atsakomybė yra kita – įmonės savininkas savo turtu atsako už įmonės įsiskolinimus kreditoriams (uždarosios akcinės bendrovės atveju akcininkas neatsako savo turtu), ar, vadovaujantis prokuroro aiškinimu, personalinės įmonės savininkas turi padengti įmonės skolas, o po to dar ir atsėdėti už tai, kad padarė įmonei žalą.

11211.9.

113Nagrinėjamoje byloje ir susidaro situacija, kai asmenys, kurie galimai galėjo patirti žalą dėl prokuroro inkriminuojamo BK 184 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo, yra vienintelis kreditorius UAB „A“, valdomas jo, ir įmonės akcininkai, kuriems visiems pateikti kaltinimai pagal tą patį BK 184 straipsnio 2 dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant nelogiška situaciją, kai žalą dėl savo tariamai nusikalstamų veiksmų patyrė patys kaltinamieji, ir teismas negali paneigti civilinėje teisėje esančio akcininko atsakomybę apibrėžiančio imperatyvaus teisinio reguliavimo. Tuo tarpu ikiteisminiame tyrime paminėtos aplinkybės apskritai nebuvo tirtos, ar galėjo būti padaryta žala tretiesiems asmenims, ir kokiems. Šios aplinkybės turėjo būti nustatytos, kadangi būtent pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį akcininko atsakomybė prieš pačia bendrovę kyla tik tokiu atveju, jeigu padaroma žala kreditoriams. Tik bylos nagrinėjimo metu galiausiai nustatyta, kad toks vienintelis kreditorius yra pats kaltinamasis UAB „A“, kuriam kaltinimai pareikšti dėl to, kad yra pareikšti kaltinimai fiziniam asmeniui jam, kuris, pasak prokuroro, turėjo teisę atstovauti UAB „A“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Ši aplinkybė yra itin reikšminga veikos kvalifikavimui, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje visiškai neprieštarauja prokuroro cituojamai Kasacinio teismo nutartyje Nr. 2K-407/2014 formuojamai praktikai, kurioje taip pat pažymėta, kad akcininko atsakomybė iš esmės yra atsakomybė prieš įmonės kreditorius dėl jiems padarytos žalos. Taigi, nenustačius tokios žalos kreditoriams (kaip šiuo atveju), nėra jokio pagrindo akcininkui taikyti nei civilinės, nei baudžiamosios atsakomybės.

114Dėl neteisėtų veiksmų.

11512.

116Pažymima, kad siekiant asmenį pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pirmiausia reikalinga nustatyti objektyviosios pusės požymį – neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju šis BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos veikos požymis neegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį ir kitus kaltinamuosius išteisino pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

11712.1.

118Pasak prokuroro, visi neteisėti veiksmai šioje veikoje susiveda į 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ suklastojimą, kuris prokuroro buvo vertinamas kaip turto iššvaistymo sudėtinė dalis. Visi kiti po šios sutarties sudarymo atlikti veiksmai – 1 800 000 Lt avanso pervedimas, 2008-10-10 sutarties nutraukimo akto, kuriuo UAB „E“ pervestas 1 800 000 Lt avansas liko UAB „A“ kaip bauda dėl pirkėjo įsipareigojimų neįvykdymo, pasirašymas – vertintini prokuroro kaip neteisėti, būtent pasėkoje pirmojo veiksmo – preliminarios sutarties tariamo suklastojimo. Nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad 2008-04-04 preliminarioje sutartyje yra užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, kad UAB „A“ ketino parduoti, o UAB „E“ ketino pirkti nekilnojamojo turto kompleksą (duomenys neskelbiami). Tuo tarpu kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), iš ko seka, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-27 nutartis b.b. Nr. 1A-248-518/2015).

11912.2.

120Argumentai ir įrodymai, liudijantys, kad šalims UAB „A“ ir UAB „E“, sudarant 2008-04-04 preliminariąją sutartį, egzistavo realios prielaidos įvykdyti pirkimo – pardavimo sandorį, taip pat objektyvios aplinkybės, sąlygojusios 2008-10-10 susitarimo dėl sutarties nutraukimo sudarymą, pateikti jo ir UAB „A“ apeliaciniuose skunduose. Bylos dokumentais įrodyta, kad sudarant 2008-04-04 preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, UAB „E“ buvo pardavusi 4 iš 6 iš VšĮ „T“ įsigytų žemės sklypų, ir už parduotus sklypus buvo gavusi 2 353 600 Lt. Be to, UAB „E“ savo nuosavybėje turėjo dar 3 žemės sklypus, kuriuos taip pat buvo ketinama parduoti panašia kaina kaip ir pirmuosius žemės sklypus, t.y. po 2 000 Lt už 1 arą. Ir atsižvelgiant į anksčiau sudarytus sandorius, įmonė galėjo turėti ir turėjo pagrįstų lūkesčių gauti tokią pačią kainą ir už likusius žemės sklypus. Lėšų, gautų pardavus likusius 3 žemės sklypus, kurių bendras plotas sudarė beveik 9,5 ha, būtų pakakę užbaigti sandorį dėl pastatų komplekso ir nuomos teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami), įsigijimo iš UAB „A“, ko pasėkoje UAB „E“ būtų įgijusi dar 2 300 000 Lt vertės nekilnojamojo turto, taigi, turėjusi galimybes pilnai atsiskaityti su vieninteliu savo kreditoriumi VšĮ „T“ už iš jos anksčiau įsigytus žemės sklypus. Taigi UAB „E“ galėjo turėti ir turėjo ketinimus pirkti iš UAB „A“ nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbiami), ir kaip parodė S. B., jis kaip potencialaus pirkėjo atstovas, UAB „E“ vardu domėjosi ketinamo įsigyti įmonės turto struktūra, teisine būkle, plėtojimo ir pardavimo galimybėmis, ne kartą vyko į (duomenys neskelbiami) žemėtvarkos skyrių, vykdė potencialias derybas su galimais dalies turto pirkėjais – komplekso „O“ atstovais. Tuo tarpu kaltinamajame akte net nebuvo analizuojamas sandorio, kurio įforminimo dokumentas neva buvo suklastotas, realumas, nepateikti jokie įrodymai, liudijantys, kad 2008-04-04 preliminarios sutarties sudarymas neatitiko šalių valios. Atitinkamai ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje net nevertino šio sandorio realumo, o 2008-04-04 preliminarią sutartį pripažino suklastota remdamasis vieninteliu įrodymu – iškraipytais liudytojos A. M., buvusios UAB „E“ direktorės, pasirašiusios ginčo sutartį, parodymais. Byloje ginčo nėra, kad liudytoja A. M. pasirašė 2008-04-04 preliminarią sutartį, ir ši liudytoja teisme jokia forma nepatvirtino, kad 2008-04-04 preliminarią sutartį pasirašė atgaline data, ką bandė įteigti prokuroras, siekdamas pagrįsti 2008-04-04 preliminarios sutarties suklastojimą. Jis prašo vadovautis jo ir UAB „A“ pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais dėl egzistavusių realių prielaidų šalims sudaryti 2008-04-04 preliminariąją sutartį ir objektyvių aplinkybių šalims sudaryti 2008-10-10 susitarimą dėl preliminarios sutarties nutraukimo, patvirtinančiais, kad šie veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, taigi, neegzistuoja ir BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos veikos objektyviosios pusės požymis – neteisėti veiksmai.

12112.3.

122Atsikirtimuose taip pat nurodoma, kad jis prašo papildomai atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartyje Nr. 1A-248-518/2015 pateiktus išaiškinimus baudžiamojoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis yra panaši į nagrinėjamą bylą. Nurodytoje byloje asmeniui taip pat buvo pateikti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad šis asmuo įmonės vardu, įmonei esant iš esmės nemokiai. Nagrinėjamoje situacijoje UAB „E“ sudarant 2008-04-04 preliminarią sutartį nebuvo nemoki, prokuroras neneigia šios aplinkybė, sudarė preliminarias turto pirkimo – pardavimo sutartis dėl turto pirkimo, sumokėjo pagal jas avansus turto pardavėjams, o vėliau raštu informavo pardavėjus, kad įmonė atsisako preliminariose sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymo, ko pasėkoje sumokėti avansai liko pardavėjams kaip baudos, kaip tai buvo numatyta preliminariose sutartyse. Prokuroras tvirtino, kad tokiais veiksmais buvo iššvaistytos įmonės piniginės lėšos, tačiau pirmosios instancijos teismas išteisino kaltinamąjį dėl šios prokuroro inkriminuotos veikos. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą, ir šioje nutartyje konstatavo aplinkybes, kurios šiuo atveju yra reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, jog:

12312.4.

124„Ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto iššvaistymo sudėties požymius, veika pripažįstama nusikalstama. Veika ne tik turi formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga“. Dėl veikos pavojingumo šioje byloje pasisakyta aukščiau, vertinant žalos požymį.

12512.5.

126„Nusikalstamos veikos požymiai įmonės vadovo veiksmuose sudarant sandorius įmonės vardu gali būti konstatuojami tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį. Šiame kontekste būtina atsižvelgti ir į kasacinės instancijos teismo poziciją, jog vienas esminių juridinio asmens veikloje priimamų sprendimų požymių yra rizikingumas, juridinių asmenų valdymo organai turi plačią diskreciją veikti juridinio asmens vardu, organizuoti juridinio asmens veiklą ir priimti įvairaus pobūdžio rizikingus sprendimus, tačiau bet kuriuo atveju šie sprendimai turi atitikti bendrovės ir jos akcininkų interesus, t.y. būti orientuoti į pelno siekimą“; <...> „prokuroras neginčija tos aplinkybės, jog preliminariose sutartyse nurodyta turto kaina atitiko tuo metu buvusias rinkos kainas. Atsižvelgiant į tuo metu buvusias nekilnojamojo turto rinkos sąlygas, augančias ne tik turto pardavimo, bet ir nuomos kainas, darytina išvada, jog A. S. priimtas sprendimas investuoti į nekilnojamąjį turtą buvo logiškas ir ekonomiškai pagrįstas“.

12712.6.

128Šioje byloje kaltinimai yra pateikti įmonės akcininkams ir byloje nėra ginčo, kad 2008-04-04 preliminarios sutarties sudarymas atitiko tiek pačios bendrovės, tiek akcininkų interesus, o pats sandoris buvo ekonomiškai pagrįstas ir logiškas. UAB „E“ vertėsi nekilnojamojo turto veikla, 2008 m. pradžioje (nekilnojamojo turto rinkai esant pakilime) buvo sėkmingai įsigijusi ir pardavusi nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbiami) ir toliau, sudarydama 2008-04-04 preliminarią sutartį siekė šią veiklą vykdyti, ketindama įsigyti iš pardavėjo UAB „A“ nekilnojamojo turto kompleksą (duomenys neskelbiami). Byloje nėra ginčijama sandorio kaina – 2 300 000 Lt, ir ji buvo pagrįsta, atsižvelgiant į tuo metu rinkoje vyravusias nekilnojamojo turto kainas. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad šiuo atveju buvo pasirinktas toks verslo modelis, kuomet pilnai neatsiskaičius už anksčiau įsigytus žemės sklypus, už lėšas, gautas pardavus dalį šių sklypų, vėl siekiama įsigyti naują turtą, nesąlygoja tokių veiksmų nusikalstamumo. Pažymėtina, kad tokį verslo modelį, kuomet trūkstant apyvartinių lėšų, už parduotas prekes gautos lėšos investuojamos įsigyjant naujas prekes, o su ankstesniais prekių tiekėjais atsiskaitoma vėliau, taiko absoliuti dauguma Lietuvos ūkio subjektų. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat paminėtoje nutartyje konstatavo, kad: „nekilnojamojo turto įsigijimui nėra draudžiama panaudoti skolintų lėšų“. Jeigu ne 2008 m. pasaulio ekonomikos krizės poveikis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, UAB „E“ būtų pelningai realizavusi jos nuosavybėje buvusius iš VšĮ „T“ įsigytus žemės sklypus, ir iš šių lėšų būtų užbaigusi pastatų komplekso bei nuomos teisių į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami) rajone, pirkimo-pardavimo sandorį su UAB „A“, bei to pasėkoje atsiskaičiusi ir su ankstesniu žemės sklypų pardavėju VšĮ „T“. Ir ši aplinkybė yra patvirtinta objektyviais bylos duomenimis – sudarant 2008-04-04 preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, UAB „E“ buvo pardavusi 4 iš 6 iš VšĮ „T“ įsigytų žemės sklypų, ir už parduotus sklypus buvo gavusi 2 353 600 Lt sumą. Be to, UAB „E“ savo nuosavybėje turėjo dar likusius 3 žemės sklypus, kuriuos taip pat buvo ketinama parduoti panašia kaina kaip ir pirmuosius žemės sklypus, t. y. po 2000 Lt už 1 arą. Ir atsižvelgiant į anksčiau sudarytus sandorius, įmonė galėjo turėti ir turėjo pagrįstų lūkesčių gauti tokią pačią kainą ir už likusius žemės sklypus. Lėšų, gautų pardavus likusius 3 žemės sklypus, kurių bendras plotas sudarė beveik 9,5 ha, būtų pakakę užbaigti sandorį dėl pastatų komplekso ir nuomos teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami), įsigijimo iš UAB „A“, ko pasėkoje UAB „E“ būtų įgijusi dar 2 300 000 Lt vertės nekilnojamojo turto, taigi, turėjusi galimybes pilnai atsiskaityti su vieninteliu savo kreditoriumi VšĮ „T“ už iš jos anksčiau įsigytus žemės sklypus. Taigi, UAB „E“ sprendimas toliau investuoti į nekilnojamąjį turtą, sudarant 2008-04-04 preliminarią sutartį su UAB „A“, buvo logiškas ir ekonomiškai pagrįstas.

12912.7.

130Niekuo nepagrįsta prokuroro prielaida neva patvirtinanti A. S. kaltę, jog visi asmenys, su kuriais buvo sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys, buvo A.S. pažįstami. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad ši aplinkybė kaip nors būtų įtakojusi sudarytų preliminarių sutarčių turinį, už nekilnojamąjį turtą mokėti sutartą kainą ar atsisakymą toliau vykdyti pagal preliminarias sutartis prisiimtus įsipareigojimus.?Šioje byloje organizuotos grupės buvimas tiek inkriminuojant BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, tiek ir BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat prokuroro yra grindžiamas vieninteliu motyvu – jog bylos kaltinamieji yra pažįstami asmenys, jog juos vienijo darbiniai santykiai arba bendri verslo interesai. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog ši aplinkybė būtų įtakojusi 2008-04-04 preliminarios sutarties turinį, sandorio sąlygas, vėliau 2008-10-10 sudaryto susitarimo dėl preliminarios sutarties nutraukimo sąlygas.

13112.8.

132„Sudarytose preliminariose sutartyse buvo numatyta sąlyga, kad pasibaigus sutarties galiojimo laikui ir UAB „S“ atsisakius pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, gautas avansas nebus grąžinamas. Pažymėtina, kad sudarant civilinius sandorius galioja sutarčių laisvės principas, reiškiantis, jog sutarties šalys iš esmės gali susitarti dėl bet kokių sutarties sąlygų, jeigu tik sutarties šalių valia neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nurodyta preliminarių sutarčių nuostata pati savaime neprieštarauja CK nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatyta A. S. ketinimų nevykdyti pagal preliminarias sutartis prisiimtų įsipareigojimų bei kad pagal preliminarių sutarčių sudarymo metu buvusias aplinkybes A. S. negalėjo numatyti, jog UAB „S" finansinė padėtis pablogės taip, kad įmonė nebebus pajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, negalima sutikti su prokuroro pozicija, jog minėtos nuostatos įtraukimas į sutartis patvirtina A. S. kaltę dėl UAB „S“ piniginių lėšų iššvaistymo. <...> minėta sutarties nuostata iš esmės yra skirta apsaugoti turto pardavėjo interesus, kadangi akivaizdu, jog per numatytą pakankamai ilgą pagrindinės sutarties sudarymo terminą – trejus metus, parduodamas turtas gali nuvertėti, dėl ko pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas patirtų nuostolių nebegalėdamas už sutartą kainą parduoti turto kitiems asmenims. <...> Nors pagal preliminarias sutartis buvo likę išmokėti sąlyginai nedidelę dalį turto vertės, tačiau vien dėl to atsisakymas vykdyti preliminariąsias sutartis negali būti vertinamas kaip turto iššvaistymas BK 184 str. prasme. Šiuo atveju būtina įvertinti dėl kokių aplinkybių buvo atsisakyta vykdyti įsipareigojimus pagal preliminarias sutartis. <...> Greitai parduoti butą už tą pačią 200 000 Lt kainą buvo objektyviai neįmanoma dėl prasidėjusios pasaulinės ekonomikos krizės ir krentančių nekilnojamojo turto kainų“.

13312.9.

134Nagrinėjamu atveju taip pat byloje nėra nustatyta 2008-04-04 preliminarios sutarties šalių – UAB „E“ ir UAB „A“ – ketinimų nevykdyti 2008-04-04 preliminarios sutarties. Turto pirkėjas UAB „E“ turėjo finansines prielaidas įgyvendinti sandorį ir negalėjo numatyti, kad kils pasaulinė ekonomikos krizė ir ženkliai kris nekilnojamojo turto kainos, ko pasėkoje įmonė nebeturės galimybės savo likusių žemės sklypų parduoti už tą pačią kainą, kokia buvo pardavusi iki krizės, ir iš šių lėšų užbaigti vykdyti 2008-04-04 preliminarią sutartį. Byloje apklausta iš UAB „E“ žemės sklypus įsigijusios įmonės UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorė R. R. parodė, kad prasidėjus krizei nebeketino tiek pat mokėti UAB „E“ už likusius žemės sklypus. Susidarius tokiai situacijai, 2008-04-04 preliminari sutartis toliau nebegalėjo būti vykdoma. Byloje pateikti objektyvūs duomenys, kad dėl tokio sandorio neįvykdymo turto pardavėjas UAB „A“ patyrė nuostolį, byloje pateikta nekilnojamojo turto (duomenys neskelbiami) nepriklausomo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2008 m. gruodžio mėn. turto rinkos vertė galėjo sudaryti jau tik 542 400 Lt, t. y. UAB „A“ jau nebūtų turėjusi galimybės parduoti šio turto už tą kainą, kokia buvo šalių suderinta 2008-04-04 preliminarioje sutartyje, kuri buvo sudaryta dar nekilnojamojo turto rinkai esant pačiame pakilime. Todėl šalių sprendimas sumokėtą 1 800 000 Lt avanso sumą palikti UAB „A“ kaip baudą yra ekonomiškai pagrįstas ir logiškas. Šiuo atveju prokuroras net neginčija pačios baudos dydžio ir byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad tokio dydžio bauda galėtų būti vertintina kaip per didelė, priešingai, pateikti turto vertinimo duomenys rodo, jog baudos dydis atitiko esamą situaciją ir yra proporcingas. Prokuroras nurodo, kad jam tiesiog neva akivaizdu, jog toks veiksmas – pervestos sumos užskaitymas kaip bauda – yra neteisėtas, tačiau vien tik prokuroro nuomone negali būti grindžiamas kaltinimas, turi būti objektyviai nustatytos tokį kaltinimą pagrindžiančios aplinkybės ir įrodymai, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta, net nesiaiškinta, ar UAB „A“ patyrė žalą ir kokio dydžio yra žala.

13512.10.

136Nurodytos aplinkybės parodo, kad šalių veiksmai, sudarant 2008-04-04 preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, 2008-10-10 susitarimą dėl sutarties pabaigos, atitiko šalių valią, yra pagrįsti objektyviais duomenimis, tuo tarpu baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinimo prielaidas, jog šalys jau iš anksto neturėjo ketinimo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, t. y. įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad nurodytus sandorius sudarę ir pasirašę asmenys atliko kokius nors neteisėtus veiksmus bei atitinkamai pagrindžiančių šių asmenų kaltę – tyčią, kuri, sekant prokuroro logika, turėjo apimti ir tokias objektyvias aplinkybes kaip nekilnojamojo turto krizės numatymą bei turto kainų ženklų kritimą.

13712.11.

138Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis K. B. atsikirtimuose prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-06-22 nuosprendžio dalies, kuria K. B. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, panaikinimo.

13913.

140Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis S. B. nurodo, kad su prokuroro apeliaciniu skundu nesutinka.

14113.1.

142Jis nurodo, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį išteisino pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo nuomone, neegzistuoja ne tik didelės žalos požymis, tačiau ir neteisėti veiksmai, veikos pavojingumas, todėl nėra jokio pagrindo jo ir kitų kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

143Dėl požymio – neteisėtų veiksmų – nebuvimo.

14414.

145Pažymima, kad tam, jog būtų galima kvalifikuoti tiek jo, tiek ir kitų kaltinamųjų veiksmus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pirmiausia turi būti nustatytas atliktų veiksmų neteisėtumas. Vien tik didelės žalos požymis nėra pakankamas kvalifikuoti asmenų veiksmus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

14614.1.

147Kaltinamajame akte, kaltinime dėl turto iššvaistymo jo vaidmuo buvo nurodytas analogiškas kaip ir kituose kaltinimuose (t.y. kaip ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį) – nurodymu UAB „E“ direktorei A. M. pasirašyti 2008-04-04 preliminarią sutartį, kuri, pasak prokuroro, yra žinomai suklastota, ir, veikiant kartu su K. B., 1 800 000 Lt avanso sumos iš UAB „E“ sąskaitos į UAB „A“ sąskaitą pervedimu.

14814.2.

149S. B. nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad 2008-04-04 preliminari sutartis yra suklastota, kad joje įtvirtinti duomenys neatitinka tikrovės. Paminėta preliminari sutartis pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta suklastota remiantis vienintele aplinkybe – liudytojos A. M., buvusios UAB „E“ direktorės, pasirašiusios ginčo sutartį, parodymais. Tačiau šios liudytojos parodymai negali būti laikomi pakankamu įrodymu kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Juo labiau, nuosprendyje teismas šios liudytojos parodymus neteisingai interpretavo, nurodydamas, kad jis neva padavė A. M. pasirašyti 2008-04-04 preliminarią sutartį prieš jai išeinant iš darbo, atgaline data, skubiai, automobilyje. Liudytoja A. M. parodė tik tiek, kad jam atvykus pas ją 2008 m. rugpjūčio mėn., „manau, kad galėjo būti ir ta sutartis, kuria neperskaičiusi pasirašiau. Aš taip manau, nes tokios sutarties nepamenu. Aš neprisimenu, ar man buvo pateikta akivaizdžiai preliminari sutartis tarp UAB „E“ ir UAB „A“. Šie parodymai jokiu būdu neleidžia daryti kategoriškų išvadų, kad 2008-04-04 preliminari sutartis UAB „E“ direktorės buvo pasirašyta ne ta data, kuri nurodyta sutartyje, juo labiau, kad jis šią sutartį pateikė pasirašyti A. M., prieš jai išeinant iš darbo, skubiai automobilyje.

15014.3.

151Iššvaistymas iš esmės ir yra grindžiamas 2008-04-04 preliminarios sutarties tariamu suklastojimu, t. y. dokumento klastojimas prokuroro yra laikomas sudėtine turto iššvaistymo dalimi. Tuo tarpu paties sandorio, 2008-04-04 preliminarios sutarties, realumas byloje apskritai nevertintas. Siekiant konstatuoti, kad šioje sutartyje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. pasak prokuroro, UAB „E“ neva nenorėjo pirkti, o UAB „A“ nenorėjo parduoti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbiami), būtina įvertinti sandorio, kurio įforminimo dokumentas neva buvo suklastotas, realumą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo gauta jokių duomenų, paneigiančių, kad šioje sutartyje šalys išreiškė tikrąją savo valią – ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį. Priešingai, byloje yra objektyvūs duomenys, liudijantys, kad egzistavo prielaidos UAB „E“ ir UAB „A“ sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, nes UAB „E“ vertėsi nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veikla ir turėjo pakankamai nekilnojamojo turto (2 žemės sklypus (duomenys neskelbiami) ir 1 žemės sklypą (duomenys neskelbiami)), kuriuos pardavusi būtų turėjusi pilnas galimybes užbaigti vykdyti sandorį su UAB „A“. Byloje yra duomenys, kad UAB „E“ iki 2008-04-04 preliminarios sutarties sudarymo buvo pardavusi 4 žemės sklypus (duomenys neskelbiami) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbiami)“ už 2 000 Lt/arą. Taigi galėjo turėti ir turėjo pagrįstų lūkesčių parduoti ir likusius žemės sklypus panašia kaina. Jis parodė, kad kaip UAB „E“ atstovas domėjosi įmonės ketinamo pirkti nekilnojamojo turto iš UAB „A“ būkle, žinojo konkrečiai, koks tai buvo objektas ir kokie papildomai darbai, tarp jų ir teisiniai, ten turi būti atlikti, siekiant šį objektą po įsigijimo sėkmingai išvystyti ar parduoti, bei to pasėkoje sukurti pridėtinę vertę bei įmonei uždirbti. Tai buvo ekonomiškai pagrįstas ir logiškas sandoris, jis kartu su K. B., veikiantys kaip UAB „E“ akcininkų atstovai, įvertinę įmonės turimas turtines galimybes bei galimą naudą, kurią įmonei UAB „E“ gali suteikti šio turto įsigijimas, priėmė sprendimą įmonei šį turtą įsigyti.

15214.4.

153Pati UAB „E“ direktorė A. M. parodė, kad jai atrodė natūralu, kad S. B. ir K. B., atstovaujantys UAB „E“ akcininkus, priima sprendimus, o ji juos kaip direktorė vykdo. Jis ir apeliaciniame skunde nurodė, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog K. B. ir jis valdė UAB „E“ per jos akcininkus, yra galutiniai naudos gavėjai, jie šios aplinkybės net neneigia. Lietuvoje yra privalomas vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas, tačiau akcininkai apibrėžia jo teises, jeigu jie nepasitiki direktoriumi, jie gali apriboti jo teisę pasirašyti bet kokius sandorius, negavus akcininkų pritarimo. Naudojimasis Akcinių bendrovių įstatymo suteikiamomis teisėmis nėra nusikalstamas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą direktorius nėra laisvas priimti sprendimus įmonės veikloje savavališkai, aukščiausias valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas, direktorius be akcininkų pritarimo negali vykdyti tokios apimties turto pirkimo – pardavimo sandorių, kitaip akcininkai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl įstatyme numatytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Taigi, jo nuomone, jokiu būdu negali būti vertinama kaip neteisėti veiksmai, kai direktorius vykdo akcininkų sprendimus, kadangi šie veiksmai yra atliekami įstatymo pagrindu, ir nėra nieko nusikalstamo, kad jis, atstovaudamas vieną iš akcininkų, atsižvelgiant į tai, jog A. M. buvo naujai paskirta bendrovės direktorė, neturinti vadovavimo patirties, kartu su ja dalyvaudavo einamojoje bendrovės veikloje.

15414.5.

155UAB „E“ akcininkų sprendimas įmonei sudaryti 2008-04-04 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį atitiko įmonės ir jos akcininkų interesus. Prokuroras neginčija tos aplinkybės, jog preliminarioje sutartyje nurodyta turto kaina atitiko tuo metu buvusias rinkos sąlygas. Būtent, atsižvelgiant į tuo metu buvusias nekilnojamojo turto rinkos sąlygas, nekilnojamojo turto rinkai esant pačiame pakilime, sprendimas investuoti į nekilnojamąjį turtą buvo logiškas ir ekonomiškai pagrįstas. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad pagal preliminariąją sutartį buvo sumokėtas 1 800 000 Lt avansas, o sandoris galiausiai iki galo nebuvo įvykdytas, automatiškai negali būti vertinama kaip turto iššvaistymas. Visuotinai pripažinta aplinkybė, kad 2008 m. antroje pusėje prasidėjo pasaulinė finansų krizė, kuri sąlygojo ženklų nekilnojamojo turto kainų kritimą ir Lietuvoje, todėl UAB „E“ nebeteko galimybės parduoti jai priklausančių žemės sklypų ta kaina, kokia jie buvo parduoti iki krizės, ir tokiu būdu užbaigti vykdyti sandorį su UAB „Aa“. UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorė R. R. teisme parodė, kad prasidėjus krizei net nebeketino mokėti tokių pačių pinigų už žemę. Taigi 2008-04-04 preliminarios sutarties nutraukimas yra taip pat pagrįstai ir logiškai paaiškinamas. Būtent sutartis buvo nutraukta dėl pirkėjo UAB „E“ kaltės, pastarajai nebeturint galimybės įvykdyti likusių įsipareigojimų pagal sutartį. Tuo tarpu prasidėjus nekilnojamojo turto krizei UAB „A“, nutraukus sutartį, taip pat patyrė nuostolių, kadangi taip pat nebeturėjo galimybės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbiami) parduoti už tą pačią kainą, Lietuvoje praktiškai visiškai sustojus nekilnojamojo turto pardavimams. Byloje pateikta nekilnojamojo turto (duomenys neskelbiami) vertinimo ataskaita patvirtina, kad 2009 m. pabaigoje šio turto rinkos vertė sudarė jau tik beveik 600 000 Lt. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad 1 800 000 Lt dydžio baudą, kuri 2008-10-10 susitarimu dėl 2008-04-04 preliminarios sutarties pabaigos buvo nustatyta UAB „E“ dėl įsipareigojimų nevykdymo, neprotingai didele. Kita vertus, prokuroras net neginčija baudos dydžio.

15614.6.

157Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, kad 2008-04-04 preliminarios sutarties sudarymas, avanso pagal ją sumokėjimas ir 2008-10-10 susitarimo dėl preliminarios sutarties nutraukimo sudarymas yra neteisėti veiksmai turto iššvaistymo prasme. Kita vertus, jeigu kas ir galėjo formaliai patirti žalą dėl ekonominės krizės pasėkoje nepavykusio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio, tai tik UAB „E“ akcininkai, t. y. kaltinamųjų valdomos įmonės, ir vienintelis įmonės išregistravimo dienai likęs UAB „E“ kreditorius – UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, taigi patys kaltinamieji, kas liudija neegzistuojant tokių veiksmų pavojingumo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šiuo atveju neegzistuojant privalomojo padarytos žalos požymio ir išteisino jį ir kitus kaltinamuosius pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

158Dėl didelės žalos požymio nebuvimo.

15915.

160S. B. sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja privalomas žalos požymis, paneigiantis turto iššvaistymo sudėtį. Nors bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, vadovaujantis LAT senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 19, kas galėtų būti laikomi patyrusiais žalą dėl neįgyvendinto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio tarp UAB „E“ ir UAB „A“, t. y. tik patys kaltinamieji (UAB „E“ akcininkai – K. B. ir jo valdomos įmonės; bei UAB „E“ vienintelis kreditorius UAB „A“ – taip pat kaltinamasis šioje byloje), tačiau prokuroras apeliaciniame skunde ir toliau laikosi pozicijos, esą žala buvo padaryta įmonei UAB „E“, nesivadovaujant tiek Kasacinio teismo išaiškinimus, tiek ir imperatyvų CK reglamentavimą dėl įmonės akcininkų atsakomybės.?

16115.1.

162Jis bei K. B. kaltinami neva padarę UAB „E“ žalą kaip UAB „E“ akcininkai, asmenys, valdantys UAB „E“. CK yra aiškiai atskirta įmonės akcininkų atsakomybė ir įmonės vadovo atsakomybė prieš pačią įmonę. Vadovaujantis CK 2.50 str. 3 d., juridinio asmens dalyvis atsako būtent tik prieš juridinio asmens kreditorius, t. y. dėl kreditoriams padarytos žalos. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad vienintelis kreditorius UAB „E“ išregistravimo dienai buvo UAB „A“, taip pat kaltinamasis šioje byloje, kuris, be kita ko, niekada nereiškė jokių pretenzijų UAB „E“ akcininkams dėl kokios nors žalos. Taigi nagrinėjamu atveju neegzistuoja prielaidos kilti net civilinei jo ar K. B. atsakomybei. Nesant pagrindo taikyti civilinės atsakomybės, baudžiamoji atsakomybė juo labiau negali būti taikoma. Prokuroras apeliaciniame skunde akivaizdžiai painioja šias civilinės atsakomybės formas. Būtent, įmonės akcininko atžvilgiu ši atsakomybė gali būti taikoma tik jeigu dėl kažkokių nesąžiningų akcininko veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti kokių nors savo prievolių. Įmonei neturint kreditorių, ar kreditoriui nereiškiant pretenzijų, akcininkas negali būti laikomas padaręs žalą, juo labiau, iššvaistęs savo įmonės turtą. Taip pat ir prokuroro apeliaciniame skunde minimoje Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2K-407/2014 teismas, vertindamas, ar egzistuoja turto iššvaistymo sudėtis, įmonės akcininko atsakomybę prieš įmonę sieja būtent su akcininko atsakomybe kreditoriams. Kokią žalą akcininkas gali padaryti įmonei, jeigu ji neturi kreditorių. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnį, 73 straipsnį, likviduojant įmonę likęs likviduojamos įmonės turtas yra padalinamas įmonės akcininkams, nepaisant to, kad įmonės akcininkų ir pačios įmonės turtas yra atskirtas. Įmonė akcininkų ir įmonės turto atskyrimo principas nereiškia, kad įmonės akcininkai neturi jokių teisių į įmonės turtą. Vadovaujantis prokuroro pateikiamu aiškinimu, galima apskritai prieiti išvados, kad akcininkai neturi net teisės spręsti, kam įmonės turtas gali būti naudojamas. Tačiau juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės – kapitalas būtent yra sudarytas iš akcininkų įnašų, akcininkai turi turtines teises įmonės atžvilgiu, ir turi teisę spręsti dėl įmonės turto perleidimo ar įgijimo, ir jeigu tokie sprendimai nepažeidžia kreditorių teisių, ar įmonė apskritai neturi kreditorių, jokių prielaidų kilti akcininko atsakomybei nei civiline, nei baudžiamąja prasme neegzistuoja ir negali egzistuoti. Kita vertus, šie santykiai apskritai yra laikytini civiliniais teisiniais santykiais, o Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys b.b. Nr. 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nesant prielaidų net civiliniam ginčui kilti, baudžiamosios teisės normos juo labiau negali būti taikomos.

16315.2.

164S. B., atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-06-22 nuosprendžio dalies, kuria S. B. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, panaikinimo.

16516.

166Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ atstovė advokatė Agnė Ustinovičienė nurodo, kad su prokuroro apeliaciniu skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

167Dėl neteisėtų veiksmų.

16817.

169Pagal kaltinamąjį aktą visi neteisėti veiksmai iš esmės apima 2008-04-04 preliminarios sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ suklastojimą, šis veiksmas laikomas sudėtine turto iššvaistymo dalimi. Taigi, nesant įrodymų dėl paminėtos sutarties suklastojimo, neegzistuoja ir prokuroro inkriminuojamo turto iššvaistymo sudėtis. UAB „A“ šioje byloje pateiktame apeliaciniame skunde išsamiai pasisakė dėl tariamo 2008-04-04 preliminarios sutarties suklastojimo. Siekiant konstatuoti aplinkybę, kad paminėta preliminari sutartis buvo suklastota, reikalinga nustatyti, kokie objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtvirtinti 2008-04-04 preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje, bei faktiniais bylos duomenimis pagrįsti, kad šie duomenys iš tikrųjų neatitinka objektyvios tikrovės, t. y. yra neteisingi. Teigiant, kad minėta preliminari sutartis buvo suklastota, reikia nustatyti, kad nebuvo šalių valios šią sutartį sudaryti. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje esantys įrodymai parodo buvus šalių valią sudaryti nekilnojamojo turto sandorį, kuri buvo įtvirtinta 2008-04-04 preliminaria sutartimi:

17017.1.

171Turto pardavėjas UAB „A“ turėjo įsigijusi nekilnojamojo turto kompleksą (duomenys neskelbiami), kurį sudaro eilė įvairių atskirų turtinių vienetų, ir kurį galima išplėtoti tiek turizmui, tiek yra galimybė tam tikrus objektus (pvz. butus) atskirti ir parduoti ir t.t. Duomenys apie turto struktūrą pateikti baudžiamojoje byloje nekilnojamojo turto išrašuose, išrašuose iš Lietuvos dvarų duomenų bazių. Kaip matyti iš byloje esančių UAB „A“ turto nekilnojamojo turto registro išrašų, įmonė tuo metu turėjo ir daugiau turtinių vienetų ((duomenys neskelbiami)). Tuo tarpu atsižvelgiant į komplekso (duomenys neskelbiami) struktūrą, buvo reikalinga atlikti įvairius veiksmus, tikslu sutvarkyti objekto teisinę būklę, ir pati įmonė, atsižvelgiant į turimo turto kiekį, patiriamas sąnaudas, neturėjo reikiamų resursų išlaikyti ir išplėtoti šį turtą, sutvarkyti jo teisinę būklę, t. y. egzistavo prielaidos įmonei šį turtą parduoti – įmonė galėjo turėti ir turėjo ketinimus dėl šio turto pardavimo. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos jokiais duomenimis.

17217.2.

173Turto pirkėjas UAB „E“ vertėsi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla, t. y. jos veiklos specifika ir buvo pirkti turtą, sutvarkyti turto teisinį statusą, esant reikalui (pvz. kai įsigyjamas bankrutuojančių įmonių turtas), ir jį brangiau parduoti. Ir byloje esantys įrodymai liudija, kad UAB „E“ jau buvo sėkmingai įvykdžiusi nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių – nusipirkusi iš viso 7 žemės sklypus – iš jų 6 žemės sklypus (duomenys neskelbiami) iš VŠĮ „T“, kuriuos įsigijusi 4 žemės sklypus sėkmingai pardavė UAB „(duomenys neskelbiami)“, už 2 353 660 Lt kainą (2000 Lt už 1 arą) – byloje pateiktos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių kopijos. Ir nors šiuos sandorius prokuroras bylos nagrinėjimo metu taip pat bandė aplipdyti galimu neteisėtumu, siekdamas pagrįsti savo kaltinimą dėl vėliau įmonės sudarytų sutarčių fiktyvumo, tačiau esminė aplinkybė, kad šie sandoriai nėra kvestionuojami, nei kaltinamajame akte, nei bylos nagrinėjimo teisme metu šie sandoriai nebuvo įrodinėjami kaip neteisėti.

17417.3.

175Turto pirkėjas UAB „E“ turėjo pakankamai turto, kurį pardavusi galėjo pilnai užbaigti vykdyti su UAB „A“ sudarytą 2008-04-04 preliminarią sutartį – 2 likusius žemės sklypus (duomenys neskelbiami) (u.n. (duomenys neskelbiami), 1.9474 ha ploto, ir (duomenys neskelbiami), 3.7820 ha ploto), bei 1 žemės sklypą (duomenys neskelbiami), 3.6186 ha ploto. Ir UAB „E“ pardavus bent 1 iš likusių žemės sklypų (duomenys neskelbiami) už tą pačią kainą – 2 000 Lt už 1 arą (įmonė turėjo pagrįstų lūkesčių gauti tokią kainą, kadangi prieš tai kiti žemės sklypai (duomenys neskelbiami) km. pirkėjui UAB „(duomenys neskelbiami)“ buvo parduoti tokia kaina), būtų pilnai pakakę užbaigti sandorį su UAB „A“. Kaip rodo byloje esantys dokumentai, šie 2 žemės sklypai (duomenys neskelbiami) km. galiausiai ir buvo įsigyti to paties pirkėjo – UAB „(duomenys neskelbiami)“ ir su juo susijusio asmens UAB „H“, jau UAB „E“ bankroto procese. Taigi, UAB „E“ galėjo turėti ir turėjo ketinimus pirkti iš UAB „A“ nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbiami) km., ir kaip parodė kaltinamasis S. B., jis kaip potencialaus pirkėjo atstovas, UAB „E“ vardu domėjosi ketinamo įsigyti įmonės turto struktūra, teisine būkle, plėtojimo ir pardavimo galimybėmis – ne kartą vyko į Utenos žemėtvarkos skyrių, vykdė potencialias derybas su galimais dalies turto pirkėjais – komplekso „O“ atstovais. Tvirtindamas priešingai, prokuroras byloje nepateikė jokių tokias savo prielaidas patvirtinančių įrodymų, išskyrus tą aplinkybę, kad pirkėjas ir pardavėjas yra susiję per valdymo organus. Tačiau vien ši aplinkybė negali būti pakankama konstatuoti šalių valios nebuvimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, kai nurodyti ir byloje esantys duomenys liudija, kad realiai egzistavo prielaidos šalims įvykdyti pirkimo – pardavimo sandorį. Juo labiau, byloje nustatyta, kad UAB „A“ ir UAB „E“ nebuvo įmonės, valdomos to paties vieno asmens, UAB „A“ buvo valdoma K. B., o UAB „E“ – K. B. ir S. B. įmonių.

17617.4.

177Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti nebuvus šalių valios sudaryti 2008-04-04 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, todėl sutartis negali būti laikoma suklastota ir sutarties sudarymas negali būti vertinamas kaip pavojinga veika. Tuo tarpu sutarties pabaiga 2008-10-10 susitarimu dėl preliminarios sutarties pabaigos taip pat yra ekonomiškai pagrįstai paaiškinama. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2008 m. antroje pusėje prasidėjo pasaulinė finansinė krizė, ir to pasėkoje – nekilnojamojo turto krizė Lietuvoje. Nekilnojamojo turto kainos ženkliai krito, kas pripažįstama net neįrodinėtina aplinkybe Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, o žemės sklypų pardavimas apskritai sustojo ir lūkesčiai už žemės sklypų pardavimą gauti tokią pačią kainą kaip iki krizės tapo nebeįgyvendinami. Prasidėjus nekilnojamojo turto krizei, UAB „E“ nebeturėjo galimybės parduoti jai priklausančių likusių žemės sklypų už tą pačią kainą, kokia buvo parduoti ankstesni žemės sklypai, ir liudytoja R. R., UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorė, teisme parodė, kad kilus krizei jau nebenorėjo mokėti tokių pinigų už žemę. Susidarius tokiai situacijai, 2008-04-04 preliminari sutartis toliau nebegalėjo būti vykdoma. Ir byloje pateikti objektyvūs duomenys, kad dėl tokio sandorio neįvykdymo UAB „A“ patyrė nuostolį – byloje pateikta nekilnojamojo turto (duomenys neskelbiami) km. nepriklausomo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2008 m. gruodžio mėn. turto rinkos vertė galėjo sudaryti jau tik 542 400 Lt, t. y. UAB „A“ jau nebūtų turėjusi galimybės parduoti šio turto už tą kainą, kokia buvo šalių suderinta 2008-04-04 preliminarioje sutartyje, kuri buvo sudaryta dar nekilnojamojo turto rinkai esant pačiame pakilime. Todėl šalių sprendimas sumokėtą 1 800 000 Lt avanso sumą palikti UAB „A“ kaip baudą yra ekonomiškai pagrįstas ir logiškas. Šiuo atveju prokuroras net neginčija pačios baudos dydžio, ir byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad tokio dydžio bauda galėtų būti vertintina kaip per didelė, priešingai, pateikti turto vertinimo duomenys rodo, jog baudos dydis atitiko esamą situaciją ir yra proporcingas. Pasak prokuroro, jam tiesiog neva akivaizdu, kad toks veiksmas – pervestos sumos užskaitymas kaip bauda – yra neteisėtas, tačiau vien tik tokia prokuroro nuomone negali būti grindžiamas kaltinimas, turi būti objektyviai nustatytos tokį kaltinimą pagrindžiančios aplinkybės ir įrodymai, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta, net nesiaiškinta, ar UAB „A“ patyrė žalą ir kokio dydžio ta žala yra.

17817.5.

179Nurodytos aplinkybės liudija, kad šalių veiksmai sudarant 2008-04-04 preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, 2008-10-10 susitarimą dėl sutarties pabaigos atitiko šalių valią, yra pagrįsti objektyviais duomenimis, tuo tarpu baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinimo prielaidas, kad šalys jau iš anksto neturėjo ketinimo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, t. y. įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad nurodytus sandorius sudarę ir pasirašę asmenys atliko kokius nors neteisėtus veiksmus bei atitinkamai pagrindžiančių šių asmenų kaltę – tyčią, kuri, sekant kaltinimo logika, turėjo apimti ir tokias objektyvias aplinkybes kaip nekilnojamojo turto krizės numatymą, turto kainų ženklų kritimą. Iš esmės vieninteliai ir pagrindiniai duomenys, kuriais prokuroras rėmėsi siekdamas įrodyti 2008- 04-04 preliminarios sutarties fiktyvumą, yra buvusios UAB „E“ direktorės A. M. parodymai. Tačiau reiktų priminti, kad A. M. jokia forma nepatvirtino, kad 2008-04-04 preliminarią sutartį pasirašė atgaline data, ką bando įteigti prokuroras. Ji parodė, kad S. B. atvykus pas ją 2008 m. rugpjūčio mėn. „manau, kad galėjo būti ir ta sutartis, kurią neperskaičiusi pasirašiau. Aš taip manau, nes tokios sutarties nepamenu. Aš neprisimenu, ar man buvo pateikta akivaizdžiai preliminari sutartis tarp UAB „E“ ir UAB „A“. Taigi, iš tokių parodymų galima būtų kelti nebent tik prielaidas, tačiau jokiu būdu ne kategoriškas išvadas, kad 2008-04-04 preliminari sutartis UAB „E“ direktorės buvo pasirašyta ne ta data, kuri nurodyta sutartyje, kas, pasak prokuroro, neva patvirtina jos fiktyvumą. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis.

180Dėl žalos požymio nebuvimo.

18118.

182UAB „A“ ir kiti kaltinamieji pagrįstai išteisinti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nenustačius privalomojo požymio – žalos. Tariamai žalą patyręs asmuo – UAB „E“ – buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2009 m. rugsėjo 28 d. Tuo tarpu LAT teisėjų senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 19 konstatuota, kad turto iššvaistymo bylose, kai materialinė žala padaroma įmonėms, kurioms gali būti taikomas Įmonių bankroto įstatymas, civiliniais ieškovais pripažįstamos šios įmonės iki jas įmonių rejestro tvarkytojas išregistruoja likvidavus dėl bankroto, o nepabaigus parengtinio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo iki įmonės išregistravimo likvidavus ją dėl bankroto, civilinių ieškovų teisės šiose bylose pereina likviduotų įmonių kreditoriams, akcininkams ar kitiems asmenims, kuriems buvo padaryta ir neatlyginta materialinė žala. Byloje ir nustatyta, kad tokie asmenys, likviduotos UAB „E“ kreditoriai ir akcininkai, kurie galimai galėjo patirti žalą dėl prokuroro inkriminuoto BK 184 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo, yra patys kaltinamieji, jų valdomos įmonės: UAB „A“ – UAB „E“ kreditorius; UAB „P“ – įmonės išregistravimo metu valdomas S. B., LPF T – įmonės išregistravimo metu valdomas K. B., ir Vilniaus r. ŽŪB S, įmonės išregistravimo metu valdoma K. B. ir A. A.

18318.1.

184Pasak prokuroro, jeigu UAB „E“ bankroto administratorius neva būtų buvęs objektyvus ir nešališkas, būtų ginčijęs 2008-04-04 preliminarią sutartį ir jos nutraukimo aktą bei reikalavęs iš UAB „A“ grąžinti 1 800 000 Lt sumą. Tačiau prokuroras nepasako tai, kad tuo atveju, jeigu bankroto administratorius būtų pradėjęs 1.800.000 Lt sumos išieškojimą iš UAB „A“ bei UAB „A“ būtų grąžinusi UAB „E“ šią sumą, ši 1 800 000 Lt suma vis tiek būtų išmokėta UAB „A“ dengiant jos kreditorinį reikalavimą, kuris bankroto pradžioje sudarė 1 829 210 Lt sumą, nes daugiau jokių kreditorių UAB „E“ neturėjo. Lėšos vis tiek būtų pervestos iš UAB „E“ į UAB „A“ sąskaitą, tik kitu pagrindu, ir šiuo atveju darytina išvada, kad nusikaltimas jau nebūtų padarytas. Pasak prokuroro, bankroto administratorius tokiu atveju turėjo pradėti išieškojimą 1 800 000 Lt sumos iš UAB „A“, patirti sąnaudas bankrutuojančiai įmonei, o galiausiai išieškotą sumą pervesti tai pačiai UAB „A“. Dar daugiau, UAB „A“ apskritai būtų galėjusi taikyti įskaitymą, t. y. jeigu UAB „A“ būtų buvusi įpareigota grąžinti UAB „E“ tuos 1 800 000 Lt, tačiau tuo pačiu, kaip jau nustatyta byloje, UAB „A“ iš VŠĮ K turėjo įgijusi reikalavimą į UAB „E“ 1 829 210 Lt sumai. Taigi bet kuriuo atveju būtų taikytas įskaitymas ir ši 1 800 000 Lt suma likusi UAB „A“. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju neegzistuoja prokuroro nurodyta UAB „E“ tariamai patirta 1 800 000 Lt žala. Be to net ir konstatavus formaliai BK 184 straipsnio 2 dalies veikos požymių sudėtį, nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad vienintelis UAB „E“ kreditorius, galimai galėjęs šiuo atveju patirti žalą, yra ta pati UAB „A“, kas liudija nesant tokios veikos pavojingumo, taigi tokia veika negali būti pripažįstama nusikalstama.

185Dėl prokuroro siūlomo turto konfiskavimo.

18619.

187Prokuroras apeliaciniame skunde siūlo konfiskuoti UAB „A“ turtą – 1 800 000 Lt sumą, kadangi, pasak jo, UAB „A“ gavo 1 800 000 Lt naudą iš šios nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas šiuo atveju negali būti taikomas, ką liudija ir teismų praktika. Prokuroras ne kartą akcentuoja, kad dėl to, jog UAB „A“ pagal 2008-04-04 buvo pervesta 1 800 000 Lt suma, kuri liko įmonei kaip bauda dėl UAB „E“ įsipareigojimų neįvykdymo, žalą patyrė UAB „E“. Kaip jau minėta aukščiau, ikiteisminio tyrimo metu net nesiaiškintos aplinkybės, kas iš tiesų patyrė žalą, kadangi UAB „E“ yra išregistruota, o pagal LAT senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimą tokiu atveju žalą patyrusiais yra laikomi likviduotų įmonių kreditoriai, akcininkai ar kiti asmenys, kuriems buvo padaryta ir neatlyginta materialinė žala. Byloje nustatyta, kad tokie asmenys yra: UAB „A“ (kreditorius), UAB „P“ (akcininkas, iš kurio vėliau, 2009 m., akcijas įsigijo LPF T) ir ŽŪB S (akcininkas). Jeigu ir konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, tai būtent šie asmenys galėtų būti laikomi patyrusiais žalą. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu prokuroro pozicija buvo tokia, kad įmonės neva gali net nežinoti, jog patyrė žalą. Tačiau tam ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad ši aplinkybė būtų nustatyta. Vietoje to, siūloma šią tariamai UAB „E“ patirtą 1 800 000 Lt žalą ne atlyginti galimai nukentėjusiems, o konfiskuoti valstybės naudai.

18819.1.

189Teismų praktikoje suformuotos turto konfiskavimo taisyklės esant būtinybei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą suponuoja teismo pareigą tais atvejais, kai yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą, itin atidžiai išnagrinėti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga, LAT biuletenis Teismų praktika nr. 32). BK 72 straipsnio nuostata – konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus, turi būti taikoma tik kyšio, kontrabandos ir panašiems dalykams (kasacinė byla Nr. 2K-95/2004). Toks BK 72 straipsnio nuostatų aiškinimas siejamas ir su būtinybe užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į žalos atlyginimą. Turto pasisavinimo baudžiamojoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad turto konfiskavimo taikymas, esant būtinybei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, aiškiai prieštarautų nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesams (baudžiamoji byla Nr. 1A-382/2006). UAB „A“ vertinimu, vadovaujantis tokia praktika, turto iššvaistymo bylose turto konfiskavimas apskritai negali būti taikomas.

19019.2.

191Šiuo atveju asmenys iš esmės kaltinami atlikę veiksmus, kurių pasėkoje padarė žalą patys sau, kadangi daugiau jokių kreditorių įmonė neturėjo, vienintelis kreditorius buvo ta pati UAB „A“. Ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu net nesiaiškinta, o visos tokios bylos pasėkoje dar siūloma ir konfiskuoti iš UAB „A“ 1 800 000 Lt sumą, kai kaltinime tvirtinama, kad tai yra UAB „E“ patirta žala. Be to, svarbu įvertinti, kokiu būdu yra gauta ši 1 800 000 Lt suma, iš kokių sandorių. Byloje nustatyta, kad 2008-02-29 pirkimo – pardavimo sutartimi tarp UAB „E“ ir UAB „(duomenys neskelbiami)“, pardavėjas UAB „E“ pardavė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbiami)“ nuosavybės teise turėtus 4 žemės sklypus, (duomenys neskelbiami) km., už 2 253 660 Lt kainą. Pirkėjas UAB „(duomenys neskelbiami)“ šią sumą pagal nurodytą sutartį pervedė pardavėjui UAB „E“ 2008 m. kovo mėn., taip įvykdydamas savo įsipareigojimus pagal 2008-02-29 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Dalį šios gautos sumos – 1 800 000 Lt – UAB „E“ pervedė kaip avansą UAB „A“, pagal šalių sudarytą 2008-04-04 preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, ir būtent šią sumą prokuroras siūlo konfiskuoti valstybės naudai. Aukščiau nurodytas sandoris tarp UAB „E“ ir UAB „(duomenys neskelbiami)“ nėra kvestionuojamas, jis nėra laikomas neteisėtu net kaltinamajame akte, t. y. jis yra teisėtai sudarytas ir galiojantis bei jo pagrindu UAB „E“ teisėtai gavo 2 253 660 Lt dydžio pinigines lėšas už parduotus nuosavybės teise valdytus žemės sklypus. Taigi šių lėšų kilmė nėra neteisėta ir nusikalstama, o šios lėšos gautos iš teisėtos veiklos. Valstybė negali piktnaudžiauti ir nepagrįstai praturtėti tariamai žalą patyrusiai UAB „E“ esant likviduotai. Tokiu atveju, vadovaujantis nurodytu LAT senato išaiškinimu, paminėta 1 800 000 Lt suma turi būti UAB „A“ išmokėta realiai žalą patyrusiems asmenims. Tačiau nustatyta, kad tokie asmenys yra ta pati UAB „A“, UAB „E“ vienintelis kreditorius, ir kaltinamųjų S. B. ir K. B. valdomos įmonės – UAB „P“ (akcininkas, iš kurio vėliau, 2009 m., akcijas įsigijo LPF T) ir ŽŪB S (akcininkas). Tačiau vėlgi, gaunasi nelogiška situacija, kai patys kaltinamieji dėl savo neva nusikalstamų veiksmų yra patyrę žalą, prokuroras siūlo šiuos asmenis nuteisti, tačiau žala turi būti atlyginta tiems, kas ją patyrė, vadinasi – kaltinamiesiems, kadangi valstybė šiuo atveju žalos nepatyrė, o minėta 1 800 000 Lt suma nebuvo UAB „E“ gauta iš kokios nors nusikalstamos veikos. Nurodytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad teismas pagrįstai išteisino tiek UAB „A“, tiek ir kitus kaltinamuosius pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, kadangi šiuo atveju nėra ne tik privalomojo žalos požymio, bet ir neteisėtų veiksmų ir veikos pavojingumo.

19219.3.

193Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ atstovė prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-06-22 nuosprendžio dalies, kuria juridinis asmuo UAB „A“ išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

19420.

195Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo A. A. gynėjas advokatas Deivis Valiulis nurodo, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

19621.

197Atsikirtimuose nurodoma, kad kaltinimas A. A. ir prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti jį kaltu grindžiamas iš esmės vienintele aplinkybe, t. y. A. A., kaip UAB „E“ likvidatoriaus, parašu ant 2008 m. spalio 10 d. su UAB „A“ sudaryto susitarimo dėl 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pabaigos. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, ir prokuroras su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė jokių duomenų ir argumentų:

19821.1.

199- kokiu pagrindu daroma išvada, kad A. A. pasirašytas 2008 m. spalio 10 d. susitarimas su UAB „A“ dėl 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pabaigos yra vertinamas kaip neteisėtas;

20021.2.

201- kokį turtą A. A. valdė, jį paskyrus UAB „E“ likvidatoriumi, nes byloje nustatyta, kad 1 800 000 Lt suma iš UAB „E“ sąskaitos į UAB „A“ sąskaitą buvo pervesta 2008 m. balandžio 8 d., t. y. dar iki jo paskyrimo UAB „E“ likvidatoriumi, taigi jis savo žinioje net neturėjo 1 800 000 Lt turto, dėl kurio iššvaistymo prokuroras apeliaciniame skunde prašo pripažinti A. A. kaltu;

20221.3.

203- kaip A. A. tyčia, pasirašant 2008 m. spalio 10 d. susitarimą su UAB „A“ dėl 2008-04-04 preliminarios sutarties pabaigos, galėjo apimti anksčiau kitų asmenų atliktus veiksmus, nes visas kaltinimas iš esmės grindžiamas kitų asmenų atliktais veiksmais;

20421.4.

205- kokie duomenys liudija, kad A. A., būdamas likvidatoriumi įmonės UAB „E“, kuri savo sąskaitoje neturėjo 1 800 000 Lt sumos, galėjo suprasti, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį UAB „E“ turtą tretiesiems asmenims, numatė, jog UAB „E“ šio turto neteks, ir to norėjo.

20622.

207Tokie duomenys nebuvo atskleisti kaltinamajame akte, tokie duomenys nebuvo nustatyti ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme, apklausiant liudytojus, tiriant bylos medžiagą, apklausiant pačius kaltinamuosius. Byloje yra nustatytos šios aplinkybės, kurias, prokuroro vertinimu, pakanka konstatuoti, kad A. A. padarė sunkų nusikaltimą:

20822.1.

209A. A. yra ŽŪB „S“ vadovas, o ŽŪB „S“ yra UAB „E“ akcininkas.

21022.2.

211A. A. 2008 m. rugsėjo 29 d. UAB „E“ akcininkų susirinkimo sprendimu buvo išrinktas UAB „E“ likvidatoriumi.?

21222.3.

213A. A. 2008 m. spalio 10 d., kaip UAB „E“ likvidatorius, pasirašė susitarimą su UAB „A“ dėl 2008-04-04 UAB „E“ ir UAB „A“ sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, kuriuo UAB „E“ dar 2008 m. balandžio 8 d. sumokėtas 1 800 000 Lt avansas užskaitomas kaip bauda, dėl pagrindinės sutarties nesudarymo dėl UAB „E“ kaltės.

21422.4.

215A. A. yra kaltinamojo K. B. žmonos sesers vyras, dirba kai kuriose K. B. valdomose įmonėse.

21622.5.

217Atliekant slaptą K. B. telefoninių pokalbių kontrolę, surinkti duomenys liudija, kad K. B., bendraudamas su A. A. visai kitais, darbiniais klausimais, laikotarpiu 2011 m. 11 mėn. – 2012 m. 04 mėn., t. y. praėjus daugiau kaip 3,5 metams nuo inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų atlikimo, atliko vadovaujantį vaidmenį, t. y. inicijavo tam tikrų veiksmų atlikimą, kontroliavo jų atlikimo eigą, priėmė svarbesnius sprendimus.

21822.6.

219Daugiau jokių duomenų, pagrindžiančių, kad A. A. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, byloje nenustatyta. A. A. nenurodomas ir kaip galimai dalyvavęs atliekant kitus veiksmus būtent dėl šio inkriminuojamo nusikaltimo – UAB „E“ turto iššvaistymo, kurie yra nurodomi kitų kaltinamųjų kaltinimuose. Šios aukščiau nurodytos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės jokiu būdu negali būti laikomos pakankamomis konstatuoti, kad A. A. veiksmuose yra BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis.

22022.7.

221Prokuroras teigia, kad A. A. 2008 m. spalio 10 d. sudarė susitarimą dėl fiktyvios 2008-04-04 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties tarp UAB „E“ ir UAB „A“ pabaigos, kuo neva ir pasireiškė turto iššvaistymas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių duomenų, jog A. A. dalyvavo UAB „E“ ir UAB „A“ sudarant 2008-04-04 preliminariąją sutartį, kuri, pasak prokuroro, yra žinomai suklastota. A. A. nepateikti kaltinimai, nei dokumento klastojimu, nei dalyvavimu organizuotoje grupėje. Tuo tarpu prokuroras aiškiai nurodo, kad jo manymu, iššvaistymas atliktas suklastotos sutarties pagrindu. Tačiau A. A. 2008 m. spalio 10 d. pasirašytas susitarimas dėl 2008-04-04 preliminarios sutarties pabaigos nėra vertinamas kaip suklastotas, taigi jis yra teisėtas ir galiojantis.

22222.8.

223Liudytojai, apklausti bylos nagrinėjimo metu, apskritai apie A. A. kaip, juo labiau, dalyvavusį atliekant kokius nors veiksmus, kurie nagrinėjami šioje baudžiamojoje byloje, jokių aplinkybių nenurodė. Tik liudytojas D. S. parodė, kad „A. A. pažįstu. Jis dirbo vienoje iš įmonių grupių ir su archyvo tvarkymo klausimais tekdavo susidurti“ <„> „A. A. susijęs giminystės ryšiais kažkokiais su K., bet įsivaizdavau, kad visi yra pavaldumo santykiuose su K., kas dirbo įmonių grupėje, tai ir A. taip pat pavaldus, nelygiavertis“. Liudytoja A. M. parodė, kad „su A. A. susipažinau tik per posėdį“.

22422.9.

2252008 m. spalio 10 d. susitarimo UAB „E“ vardu pasirašymas prokuroro yra vertinamas kaip A. A. neteisėti veiksmai pagal BK 184 str. 2 d., kadangi šis susitarimas, pasak prokuroro, yra pasirašytas tariamai suklastotos 2008-04-04 preliminarios sutarties pagrindu. Minėta, pats A. A. pasirašytas 2008 m. spalio 10 d. susitarimas kaltinamajame akte nėra laikomas suklastotu, A. A. nėra kaltinamas dokumento klastojimu, tačiau šis veiksmas vis tiek yra laikomas neteisėtu. Byloje apskritai nėra jokių duomenų, kad 2008-04-04 preliminari sutartis tarp UAB „E“ ir UAB „A“ yra suklastota, kad nebuvo šalių valios ją sudaryti – UAB „A“ parduoti, o UAB „E“ pirkti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbiami) k. Sandorio kaina prokuroro nėra ginčijama, o tokia išvada dėl sutarties tariamo suklastojimo daroma be jokių įrodymų ir argumentų, tiesiog aplinkybe dėl sandorio šalių susietumo. Priešingai, byloje nustatyta, kad UAB „E“ vertėsi nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veikla ir sėkmingai jau buvo įvykdžiusi 4 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius, įmonė turėjo dar neparduoto turto – likusius 2 žemės sklypus (duomenys neskelbiami) km. ir 1 žemės sklypą (duomenys neskelbiami) r. sav., kuriuos pardavus tomis pačiomis kainomis, kaip buvo įvykdyti ankstesni sandoriai, gautų lėšų būtų pilnai pakakę tiek užbaigti vykdyti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį su UAB „A“. Taigi nėra jokio pagrindo išvadai, kad šalys – UAB „A“ ir UAB „E“ – neturėjo ketinimų ir valios dėl UAB „A“ priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbiami) pirkimo – pardavimo. Vien ta aplinkybė, kad nėra jokio pagrindo 2008-04-04 preliminariąją sutartį vertinti kaip fiktyvią, paneigia kaltinamojo A. A. atžvilgiu inkriminuojamą baudžiamąją atsakomybę, kadangi būtent pastarosios tariamai suklastotos preliminarios sutarties pagrindu A. A. pasirašytas 2008 m. spalio 10 d. susitarimas yra laikomas A. A. atliktais neteisėtais veiksmais.

22622.10.

227Be to, kad 2008-04-04 preliminari sutartis, kurios sudaryme A. A. nedalyvavo ir byloje nėra duomenų, liudijančių priešingai, tariamai yra suklastota, daugiau prokuroras nepateikė jokių argumentų ir byloje nėra jokių duomenų, kuriais grindžiamas A. A. atliktų veiksmų – 2008 m. spalio 10 d. susitarimo dėl 2008-04-04 preliminarios sutarties pabaigos UAB „E“ vardu pasirašymas – neteisėtumas. Ikiteisminio tyrimo metu net nevertintos 2008 m. spalio 10 d. susitarimo sudarymo aplinkybės, kurios yra reikšmingos šiuo atveju. A. A. kaltinimai inkriminuojami kaip UAB „E“ likvidatoriui. Jam tapus bendrovės likvidatoriumi, įmonės situacija buvo tokia, kad įmonė buvo sudariusi 2008-04-04 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, jos pagrindu sumokėjusi 1 800 000 Lt avansą, tačiau kilus finansinei krizei visame pasaulyje bei to pasėkoje ir Lietuvoje, net nėra ginčo ir visuotinai žinoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto rinka visiškai sustojo, nekilnojamojo turto kainos ženkliai krito ir UAB „E“ nebeturėjo galimybės parduoti likusių jai priklausančių žemės sklypų už tą pačią kainą, kokia buvo pardavusi anksčiau. Todėl įmonė nebeturėjo galimybės įvykdyti likusių įsipareigojimų pagal 2008-04-04 preliminarią sutartį. Likvidatorius turėjo spręsti dėl šio sandorio baigties ir sprendimas sudaryti 2008 m. spalio 10 d. susitarimą yra logiškas ir ekonomiškai pagrįstas. Byloje yra pateiktas retrospektyvinis nekilnojamojo turto (duomenys neskelbiami) k. vertinimas – turtas įvertintas 2008 m. pabaigai, ir nustatyta jo rinkos vertė 542 000 Lt. Taigi, UAB „E“ nebeturint galimybės pilnai įvykdyti sandorio, UAB „A“ jau nebeturėjo galimybių esant finansinei krizei parduoti turtą už tą kainą, kurią šalys buvo suderinusios ir nustačiusios 2008-04-04 preliminarioje sutartyje. Todėl nėra jokio pagrindo 1 800 000 Lt dydžio baudą, kuri buvo įtvirtinta A. A. pasirašytame 2008 m. spalio 10 d. susitarime, vertinti kaip nepagrįstą. Kita vertus, prokuroras baudos dydžio net ir neginčija. Tuo tarpu vien tik pasvarstymais, kad tokia bauda tiesiog atrodo didelė, negali būti grindžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymas.

22822.11.

229Veiksmų kvalifikavimas pagal BK 184 straipsnį, be kita ko, reikalauja nustatyti, koks turtas (kokios rūšies, vertės, kam priklausantis) ir kokiu būdu buvo iššvaistytas (kas, kada ir kokius veiksmus, atitinkančius „turto iššvaistymo“, sąvoką atliko). Inkriminuojant BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. didelės vertės turto iššvaistymą, tariamai iššvaistyto turto požymiai tampa pagrindine baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlyga, kadangi didelės vertės požymis negali būti inkriminuojamas nenustačius turto vertės. Šiuo atveju byloje nėra ir duomenų, kokį turtą A. A. iššvaistė (padariniai), pastaroji aplinkybė apskritai nebuvo nustatinėjama ir aiškinamasi, kokį turtą A. A. turėjo savo žinioje, kurį tariamai iššvaistė.

23022.12.

231Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 4 d. iš UAB „E“ sąskaitos buvo pervesta 1 800 000 Lt suma į UAB „A“ sąskaitą, pagal 2008-04-04 preliminariąją sutartį. Taigi, UAB „E“ savo žinioje nebeturėjo 1 800 000 Lt sumos jau nuo 2008 m. balandžio 4 d. Tuo tarpu prokuroras nurodo, kad A. A. iššvaistė nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2008 m. spalio 30 d. UAB „E“ likvidatoriaus A. A. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėtą, UAB „E“ priklausantį, didelės vertės turtą – 1 800 000 Lt. Tačiau po mokėjimo atlikimo 2008 m. balandžio 8 d. UAB ,,E“ galėjo turėti tik reikalavimo teisę į UAB „A“, t. y. turtinę teisę. Tuo tarpu A. A. UAB „E“ likvidatoriumi buvo paskirtas tik nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. (UAB „E“ akcininkų sprendimo dėl įmonės likvidavimo data), t. y. kai UAB „E“ savo žinioje nebeturėjo nurodytos 1 800 000 Lt sumos (1 800 000 Lt turto), o turėjo tik reikalavimo (turtinę) teisę. Tuo tarpu šios turtinės teisės galima vertė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, byloje jokių duomenų apie šios turtinės teisės vertę nėra. BK apibrėžia tik didelės (250 MGL) ir nedidelės vertės turtą (nuo 1 iki 3 MGL), tuo tarpu turtinės teisės vertė įstatyme nėra apibrėžta. Taigi kiekvienu atveju asmeniui, inkriminuojant turtinės teisės iššvaistymą, turi būti nustatyta jos vertė, kitaip neegzistuoja vienas iš nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių – žala, kadangi turto iššvaistymo sudėtis yra materialioji, taigi privalo būti nustatyti galimai nusikalstamos veikos padariniai. Tuo tarpu jokių duomenų apie šios turtinės teisės vertę byloje nėra.

23222.13.

233Šiuo gi atveju prokuroras apskritai painioja turtinės teisės ir turto sąvoka (reikalavimo (turtinė) teisė be jokių paaiškinimų prilyginama 1 800 000 Lt turtui), ir teigiama, kad A. A. iššvaistė savo žinioje turėtą turtą – 1 800 000 Lt sumą, nors A. A., paskyrus įmonės likvidatoriumi nuo 2008 m. rugsėjo 29 d., UAB „E“ savo žinioje tokio turto – 1 800 000 Lt sumos net neturėjo, kas yra esminė aplinkybė, liudijanti turto iššvaistymo objektyviosios pusės požymio nebuvimą – galimos žalos dydis nenustatytas. 1 800 000 Lt turtas – pinigų suma įmonės sąskaitoje – negali būti prilyginamas savo verte teisei reikalauti 1 800 000 Lt sumos, t. y. prilyginamas turtinei teisei, juo labiau, asmuo negali būti nuteistas tokių aplinkybių pagrindu, prokurorui visiškai supainiojus turto ir turtinės teisės sąvokas.

23422.14.

235Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kuo pasireiškė A. A. dalyvavimas organizuotoje grupėje ir, kaip pasireiškė A. A. tyčia tariamame nusikaltime. Nors prokuroras bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad A. A. turi gintis nuo organizuotos grupės, tačiau tokie kaltinimai A. A. atžvilgiu nepateikti. Jeigu, pagal kaltinamąjį aktą A. A. nedalyvavo jokioje organizuotoje grupėje, tokiu atveju konstatuotina, kad kaltinimas apskritai nepateikia jokių duomenų dėl BK 184 straipsnio 2 dalies numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. kokie yra kaltės dėl turto iššvaistymo įrodymai, kokios vertės turtą ir kada A. A. iššvaistė, kokį turtą jis perėmė, kai buvo paskirtas likvidatoriumi, kaip jis galėjo iššvaistyti turtą, kurio nebuvo, kai jį paskyrė likvidatoriumi, kodėl jis iššvaistė turtą nutraukdamas sutartį, jeigu nebuvo realios galimybės įvykdyti sutartį, o nekilnojamo turto kainų ženklus kritimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra net neįrodinėtina aplinkybė. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų dėl kaltinamojo A. A. priklausymo organizuotai grupei, dėl jo dalyvavimo kažkokiame susitarime, dėl jo tikslų ir motyvų dalyvavimo tokiame susitarime. Giminystė ar darbas toje pačioje įmonėje galbūt įrodo, jog žmonės pažįstami, bet jokiu būdu nėra įrodymas, kad jie siekė kažkokių nusikalstamų tikslų. Tuo tarpu A. A. kaltė iš esmės ir grindžiama giminyste su K. B. ir darbu jo įmonėse, tačiau šie duomenys nėra pakankami kaltei konstatuoti. Būtent, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių A. A. kaltę, t. y. kad A. A., būdamas likvidatoriumi įmonės UAB „E“, kuri savo sąskaitoje neturėjo 1 800 000 Lt sumos, galėjo suprasti, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį UAB „E“ turtą tretiesiems asmenims, numatė, jog UAB „E“ šio turto neteks, ir to norėjo, arba, esant netiesioginei tyčiai, suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jai kilti.

23622.15.

237Reikšminga aplinkybė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti net civilinės atsakomybės UAB „E“ akcininkams bei likvidatoriui A. A., nei dėl 2008-04-04 preliminarios sutarties sudarymo, nei dėl 2008 m. spalio 10 d. susitarimo dėl preliminarios sutarties nutraukimo sudarymo. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą (redakcija, galiojusi 2008 m.) bendrovės akcininkai turi turtinę teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, ir būtent akcininkų kompetencijoje yra priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, bei paskirti ir atšaukti bendrovės likvidatorių. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, likvidatorius turi išmokėti sukauptą dividendą privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Likvidatoriaus kompetencijoje yra, atsiskaičius su bendrovės kreditoriais, paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą ir surašyti jo perdavimo aktus. Taigi likvidatorius yra skiriamas būtent bendrovės akcininkų, ir jis jiems yra atskaitingas, kadangi likvidavimo tikslas galiausiai yra paskirstyti likusį turtą bendrovės akcininkams. Todėl akcininku atžvilgiu likvidatorius net negali būti nešališkas, jis visada bus šališkas, nes veiks akcininku naudai, o ta nauda – įstatymo pagrindu gauti akcininkams likviduojamos bendrovės turto dalį. Todėl pagrįsta ir logiška, kad priimdamas sprendimą užbaigti 2008-04-04 preliminarios sutarties vykdymą tokiu būdu, t. y. nutraukiant šią sutartį, likvidatorius tarėsi su bendrovės akcininkais ir tai nėra nieko nusikalstamo.

23822.16.

239Atsikirtimuose nurodoma, kad reiktų atriboti bendrovės akcininkų ir bendrovės vadovo (likvidatoriaus) atsakomybę. Ir tokia atsakomybė civilinėje teisėje yra aiškiai atskirta. Juridinio asmens dalyvių susirinkimas formuoja juridinio asmens valią, kurią įgyvendina per valdymo organus. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Šioje normoje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis teisės aktuose ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Tai yra, valdymo organo narys pagal civilinės teisės normas atsako prieš pati juridini asmenį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009) pažymėjo, kad tuo tarpu juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmu vertinimui netaikoma ta norma, kuri taikoma valdymo organo nariui, t. y. dėl atsakomybės prieš patį juridinį asmenį. Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, t. y. juridinio asmens valdymo organas (šiuo atveju likvidatorius jam taip pat priskirtinas) atsako pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį – atsako prieš juridinį asmenį; o juridinio asmens dalyvis (akcininkas) atsako pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį – tik prieš kreditorius. Teismų praktikoje aiškiai ir pasakyta, kad kai reiškiamos pretenzijos fiziniam asmeniui, turi būti aiškiai nurodoma, ar asmuo yra laikomas atsakingu kaip vadovas, ar kaip dalyvis (akcininkas) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-315/2008).

24022.17.

241Tai reiškia, kad įmonės dalyvis (akcininkas) negali būti laikomas atsakingu prieš patį juridinį asmenį, kitaip tariant, negali jam padaryti žalos, o žalą gali padaryti nebent tik kreditoriams, tačiau ne pačiam juridiniam asmeniui. Šiuo atveju pretenzijos K. B. ir S. B. dėl žalos UAB „E“ padarymo yra pareikštos būtent kaip šios įmonės akcininkams. Tačiau net civilinė atsakomybė negalėtų būti taikoma šiems asmenims kaip įmonės akcininkams, dėl žalos UAB „E“ padarymo, nes vienintelis kreditorius – UAB „A“ – nereiškia pretenzijų. Tuo tarpu civilinė atsakomybė jiems galėtų kilti tik jeigu dėl nesąžiningų jų veiksmų buvo padaryta žala tretiesiems asmenims, t. y. dėl sprendimo užskaityti avansą kaip baudą buvo atsiskaityta su įmonės kreditoriais. Tačiau vienintelis įmonės kreditorius nereiškia jokių pretenzijų, dar daugiau, UAB „A“ yra taip pat kaltinama žalos UAB „E“ padarymu. Taigi šiuo atveju akcininkams net civilinė atsakomybė nekyla ir negali kilti, juo labiau, tai negali sąlygoti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu likvidatorius šiuo atveju veikia kaip įmonės valdymo organas. Tačiau ir šiuo atveju jam taip pat net civilinė atsakomybė negalėtų kilti, nes jis veikė su įmonės akcininkų pritarimu, nei įmonės akcininkai, nei kreditoriai likvidatoriui nereiškia jokiu pretenzijų. Todėl juo labiau, nesant lengvesnės, civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti jo atžvilgiu taikoma griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, sprendžiant dėl prokuroro inkriminuojamo turto iššvaistymo, tiek A. A. atžvilgiu, tiek ir K. B. bei S. B. atžvilgiu, nes jeigu šiems asmenims nėra pagrindo taikyti net civilinės atsakomybės, tai šių asmenų veiksmai juo labiau negali būti vertinami kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas.

24222.18.

243Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. A. veiksmuose nėra BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių, todėl, išteisintojo A. A. gynėjas D. V. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-06-22 nuosprendžio dalies, kuria A. A. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, panaikinimo.

24423.

245Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

24624.

247Nuteistieji K. B., S. B., išteisintasis A. A., jų gynėjai ir nuteisto juridinio asmens UAB ,,A“ atstovė prašė Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

24825.

249Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

25025.1.

251Bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtino, kad UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ 2008-04-04 pasirašė fiktyvią preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį ir ją panaudojo, taip padarant didelę žalą. Šios sutarties pagrindu UAB ,,E“ įsipareigojo nupirkti, o UAB ,,A“ parduoti pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami) r. Bendra sandorio kaina – 2,3 mln. litų (t. 3, b. l. 17). Šios preliminarios sutarties pagrindu UAB ,,E“ pervedė į UAB ,,A“ sąskaitą 1,8 mln. litų avansą. 2008-10-10 tarp UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ dėl preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pabaigos buvo pasirašytas susitarimas, kad UAB ,,E“ sumokėtas 1,8 mln. litų avansas užskaitomas kaip bauda UAB ,,A“ patirtų nuostolių padengimui (t. 3, b. l. 28) ir įtrauktas į UAB ,,E“ pelno (nuostolių) ataskaitą už 2008 m. į leidžiamus atsiskaitymus, atitinkamai nurodant mažesnį mokėtiną pelno mokesčio dydį, ir šie duomenys deklaruoti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijoje ir dėl to išvengta 173 161 Lt pelno mokesčio sumokėjimo valstybei, taip padarant didelę materialinę žalą.

25225.2.

253Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018-03-26 nutartimi konstatavo, kad K. B. ir S. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, o juridinis asmuo – UAB „A“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nuteisti pagrįstai, jų nustatyti veiksmai, dėl kurių UAB ,,E“ išvengė 173 161 Lt pelno mokesčio sumokėjimo valstybei sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalies, požymius.

25425.3.

255Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, dėl neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo nuosprendžio bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

25625.4.

257Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį dėl K. B., S. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, A. A. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens UAB ,,A“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį bei BK 72 straipsnio 2, 5 dalies pagrindu taikyto turto konfiskavimo ir šią bylos dalį perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, bus pasisakoma dėl prokuroro pateikto apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria pagal šiuos baudžiamuosius įstatymus minėti asmenys buvo išteisinti, nustačius, kad jie nepadarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

25825.5.

259Iš teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje matyti, kad K. B., S. B. ir A. A. buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami K. B. ir S. B. suburtoje ir vadovaujamojoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš K. B., S. B. ir A. A., 2008 metų sausio-spalio mėnesių laikotarpiu, (duomenys neskelbiami) miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdami pagal išankstinį sukurtą nusikalstamos veikos planą, suklastotos preliminarios sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ pagrindu kaip avansą pervedę 1 800 000 Lt, o 2009-10-10 susitarimu šią sumą užskaitę kaip baudą (netesybas) UAB „A“ naudai, taip iššvaistė didelės vertės UAB „E“ (1995-08-22 registruotos Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdyboje, registravimo Nr. (duomenys neskelbiami), įmonės kodas (duomenys neskelbiami), reg. adresu (duomenys neskelbiami)) priklausantį turtą – 1 800 000 Lt. Šie K. B. ir S. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, kaip organizatorių, A. A. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, kaip šio nusikaltimo vykdytojo.

26025.6.

261Tuo tarpu juridinis asmuo UAB „A“ (1993-04-27 registruota Šiaulių miesto savivaldybės, registravimo Nr. (duomenys neskelbiami), įmonės kodas (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami)) buvo kaltinama tuo, kad atstovaujama direktoriaus pavaduotojo ir vienintelio akcininko K. B., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „A“ vardu, jos naudai ir interesais, 2008 metų sausio-spalio mėnesių laikotarpiu, (duomenys neskelbiami) miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal išankstinį sukurtą nusikalstamos veikos planą, suklastotos preliminarios sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ pagrindu, suorganizavo didelės vertės UAB „E“ (1995-08-22 registruotos Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdyboje, registravimo Nr. (duomenys neskelbiami), įmonės kodas (duomenys neskelbiami), reg. adresu (duomenys neskelbiami)) turto – 1 800 000 Lt iššvaistymą, UAB „A“ naudai. Šie juridinio asmens UAB ,,A“ veiksmai kvalifikuoti pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

26225.7.

263Šie kaltinimai buvo grindžiami iš dalies pačių K. B., S. B., A. A., liudytojų D. S., A. M., R. R. parodymais, 2009-09-14 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto su priedais išvadomis ir kitais rašytiniais duomenimis.

26425.8.

265Apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nepakanka objektyvių faktinių duomenų konstatuoti, jog K. B., S. B., A. A. ir juridinis asmuo UAB „A“ turėjo tyčią išvaistyti UAB ,,E“ turtą ir kad šių asmenų veiksmais UAB ,,E“ buvo padaryta reali didelė turtinė žala, todėl K. B. ir S. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, A. A. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o juridinį asmenį UAB ,,A“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

26625.8.1.

267Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir jais remiantis padaryta išvada, kad sudarius susitarimą dėl fiktyvios 2008-04-04 preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pabaigos ir jos pagrindu į UAB „A“ sąskaitą pervestas UAB „E“ priklausančias pinigines lėšas – 1 800 000 Lt – užskaičius kaip baudą, žala UAB ,,E“ nepadaryta, o K. B., S. B., A. A. ir juridinio asmens UAB „A“ veiksmuose nėra būtinojo nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės požymio – tyčios iššvaistyti patikėtą, svetimą turtą.

26825.9.

269Prokuroras teigia, kad įmonės ir akcininkų turtas yra atskirtas, didelės vertės turto iššvaistymas buvo baigtas 2008 m. spalio 10 d., kai vienintelis UAB „A“ akcininkas bei direktoriaus pavaduotojas K. B. ir UAB „E“ likvidatorius A. A. sudarė susitarimą dėl 2008 m. balandžio 4 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pabaigos ir to pagrindu į UAB „A“ sąskaitą kaip avansas pervestos UAB „E“ priklausančios piniginės lėšos – 1 800 000 Lt – buvo užskaitytos kaip bauda. Būtent šio susitarimo pasirašymo rezultate UAB „E“ priklausančios piniginės lėšos buvo neteisėtai perleistos UAB „A“, UAB „E“ jų neteko, patirdama labai didelę – 1 800 000 Lt – žalą, todėl didelės vertės turto iššvaistymas laikytinas baigtu.

27025.10.

271Su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Minėtais teismų sprendimais nustatyta, kad 1 800 000Lt iš UAB ,,E“ sąskaitos į UAB ,,A“ sąskaitą buvo pervesti ir užskaityti kaip bauda suklastotos ir panaudotos UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ 2008-04-04 pasirašytos preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Taigi UAB ,,E“ turtas UAB ,,A“ buvo perduotas neteisėtu būdu.

27225.11.

273Pagal galiojančią teisminę praktiką, susiformavusi nuostata, kad turto iššvaistymas laikomas baigtu, atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, tačiau tai nepaneigia pareigos nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius svetimo turto iššvaistymo požymius.

27425.12.

275Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y., padaroma žala, tačiau pagal teismų praktiką, ši žala turi būti reali. Teismas tokio pobūdžio bylose turi įsitikinti ne tik įmonės turto perleidimo teisėtumu, bet ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją apie teisės aktų padarytus pažeidimus, perleidžiant turtą, bet nustatyti objektyvių aplinkybių visumą, kurios leistų spręsti: įmonė, akcininkai ar kiti asmenys patyrė realią žalą dėl bendrovės vadovo ar akcininko veiksmų, ar jis veikė tyčia. Tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu kaltininkas neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Taigi, sprendžiant, ar kaltinamas asmuo padarė BK 184 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti kaltinamojo tyčios turinį (kryptingumą) ir realios žalos atsiradimą.

27625.13.

277Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalis dėl K. B., S. B., A. A., juridinio asmens UAB ,,A“ nuteisimo už UAB ,,A“ didelės vertės turto iššvaistymą ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodyta, kad šioje byloje nebuvo tinkamai išnagrinėta, kokie buvo šalių tikrieji susitarimai ir ketinimai dėl fiktyvios preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ sudarymo, nors šios aplinkybės yra svarbios aiškinantis subjektyviuosius jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius, bei kitas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

27825.14.

279Dėl to, bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir papildomai apklausti nuteistieji K. B., S. B., išteisintasis A. A., liudytojas I. K. (I. K.), išreikalauti dokumentai iš banko ,,(duomenys neskelbiami)“, ištirti kiti rašytiniai duomenys.

28025.15.

281Nuteistasis K. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis neorganizavo UAB ,,E“ didelės vertės turto iššvaistymo ir tokio tikslo neturėjo. UAB ,,E“ 2 353 660 Lt lėšas gavo, realizuodama jo ir S. B. idėją prekybos nekilnojamojo turto objektais verslą plėtoti per UAB ,,E“. Šio verslo esmė buvo ta, kad UAB ,,E“ perka ir pelningai perparduoda nekilnojamojo turto objektus. Tai yra, pardavus vieną nekilnojamojo turto objektą ir gavus pelną, gautos lėšos vėl investuojamos į naują objektą, kurį vėliau vėl siekiama perparduoti pelningai. UAB ,,E“ buvo veiklą vykdanti įmonė, kuri tuo metu neturėjo pinigų, todėl 6 žemės sklypus įsigijo iš VšĮ ,,T“ už UAB ,,E“ VšĮ ,,T“ išduotą vekselį, pinigų nemokėjo. VšĮ ,,T“ šiuos 6 žemės sklypus, kuriuos pardavė UAB ,,E už vekselį, buvo įsigijusi už banko ,, (duomenys neskelbiami)“ suteiktą paskolą, už kurią savo visu turtu laidavo jis-K. B., jo sutuoktinė ir UAB ,,A“. VšĮ „T“ 6 žemės sklypus (kuriuos vėliau pardavė UAB „E“) perėmė iš bankrutuojančios UAB „Ag“, dengiant VšĮ „T“ kreditoriaus reikalavimą. Kreditoriaus reikalavimą į šią bankrutuojančią įmonę VšĮ „T“ įsigijo paėmusi 2 000 000,00 Lt paskolą iš banko „(duomenys neskelbiami)“, įkeitusi savo turtą. Už šią paskolą, t. y. už VšĮ „T“ įsipareigojimą grąžinti šią pinigų sumą, laidavo tiek UAB „A“, tiek jis su sutuoktine R. B. Taigi, UAB „A“ bei jis, būdami įsipareigoję bankui už VšĮ „T“ paskolą, buvo tiesiogiai suinteresuoti, kad VšĮ „T“ atsiskaitytų su banku „(duomenys neskelbiami)“, o atsiskaityti ji galėjo tik vienu būdu – pardavusi bankroto proceso metu perimtus žemės sklypus.

28225.16.

283Verslo modelis, kai, trūkstant apyvartinių lėšų, už parduotas prekes gautos lėšos investuojamos įsigyjant naujas prekes, o su ankstesniais prekių tiekėjais atsiskaitoma vėliau, yra teisėtas ir plačiai taikomas verslo modelis; tokie verslo sprendimai nėra ir negali būti iš anksto vertinami kaip ekonomiškai nepagrįsti ar nepaaiškinami įprastine verslo logika. Įvertinus tai, kad visas bendroves valdė tie patys akcininkai, kurie vienas kitu pasitikėjo, buvo nuspręsta, kad UAB ,,E“ už sklypus atsiskaitys vekseliu.

28425.17.

285Taigi keturis iš nusipirktų sklypų UAB ,,E“ pardavė tretiesiems asmenims ir uždirbo 2 353 660 Lt. Šie asmenys, kurie sklypus nusipirko, nebuvo susiję nei su juo, nei su S. B. Taigi UAB ,,E“ gavo pelną, nors pati realiai už parduotus sklypus nebuvo sumokėjusi.

28625.18.

287Siekiant plėtoti verslą, 2008-04-04 tarp UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ buvo sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB ,,E“ įsipareigojo nupirkti, o UAB ,,A“ parduoti kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami) r. Šios sutarties pagrindu UAB ,,E“ pervedė UAB ,,A“ 1 800 000 Lt avansą. Pagrindinę sutartį dėl minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo buvo planuota pasirašyti, kai UAB ,,E“ parduos likusius žemės sklypus, įsigytus iš VšĮ ,,T“ už vekselį. Jeigu ne 2008 m. pasaulio ekonominė krizė, UAB ,,E“ būtų pelningai realizavusi likusius iš VšĮ ,,T“ įsigytus žemės sklypus, pasirašiusi pirkimo-pardavimo sutartį su UAB ,,A“ ir atsiskaičiusi su VšĮ ,,T“, tačiau dėl krizės niekas likusių žemės sklypų nepirko, o UAB ,,E“ reikiamos pinigų sumos, kad užbaigti sandorį su UAB ,,A“ ir nupirkti objektus, esančius (duomenys neskelbiami) r., neturėjo. UAB ,,E“ likusius pinigus, gautus už parduotus žemės sklypus, buvo išleidusi. Dėl to UAB ,,A“ ir UAB ,,E“ pasirašė susitarimą, kad UAB ,,E“ sumokėtas avansas - 1800 000 Lt užskaitomas kaip bauda UAB ,,A“ patirtų nuostolių padengimui. Priimant tokį sprendimą buvo tikimasi, jog UAB ,,E“ vis tik parduos likusius sklypus ir galės iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, kas vėliau ir buvo padaryta. Didžiausius nuostolius dėl to, kad UAB ,,E“ nesudarė sutarties su UAB ,,A“, patyrė pati UAB ,,A“, nes nepardavė turto. Sprendimas grąžinti avansą UAB ,,E“ nebuvo priimtas, nes UAB ,,A“ buvo UAB ,,E“ pagrindinis kreditorius ir turėjo teisę reikalauti iš UAB ,,E“ vekselyje nurodytus pinigus. Tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas pinigus – 1 800 000 Lt grąžinti UAB ,,E“, šie vis tiek turėtų būti grąžinti vieninteliam kreditoriui - UAB ,,A“, nes ji iš VšĮ ,,T“ perėmė UAB ,,E“ skolą, dengiant VšĮ ,,T“ kreditorinį reikalavimą. Šių pinigų UAB ,,A“ nešvaistė, jie buvo naudojami įmonės veikloje. 1 800 000 Lt sumą pripažinus kaip UAB ,,E“ baudą UAB ,,A“, UAB ,,E“ skola UAB ,,A“ ta dalimi nebuvo panaikinta, banko ,, (duomenys neskelbiami)“ VšĮ ,,T“, suteiktos paskolos padengimui 1 800 000 Lt taip pat nebuvo panaudoti, tačiau jis, būdamas paskolos laiduotoju, pats asmeniškai aktyviai rūpinosi, kad būtų padengta VšĮ ,,T“ banko ,, (duomenys neskelbiami)“ suteikta paskola ir ją grąžino, nes pagal susitarimą su banku UAB ,,A“ perėmė reikalavimą į UAB ,,E“ skolą. Šios paskolos padengimui K. B. paėmė kitą paskolą. Taigi nustatytais veiksmais reali žala UAB ,,E“ nebuvo padaryta (t. 27, b. l. 27-30). Iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes K. B. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme.

28825.19.

289Nuteistasis S. B. apeliacinės instancijos teisme taip pat tvirtino, kad jis neturėjo tikslo išvaistyti UAB ,,E“ turtą ir jo veiksmais UAB ,,E“ žala nebuvo padaryta. Nuteistojo teigimu, UAB ,,E“ buvo veiklą vykdanti įmonė. Jis buvo vienintelis akcininkas ,,P“, kuris buvo UAB ,,E“ akcininkas. Jo žiniomis UAB ,,E“ įsigijo 6 žemės sklypus, tačiau kaip atsiskaitė su pardavėju, negali pasakyti. Finansiniais klausimais rūpinosi K. B., jis pats vedė tik derybas. Jis žino tik tai, kad žemės sklypus UAB ,,E“ pirko už skolintas lėšas. Po to tris iš šių sklypų UAB ,,E“ pardavė įmonei, kuriai atstovavo R. R., ir iš šio sandorio uždirbo. Vėliau 2008-04-04 tarp UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ buvo sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB ,,E“ įsipareigojo nupirkti, o UAB ,,A“ parduoti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami) r., ir UAB ,,A“ buvo pervestas 1 800 000 Lt avansas. Tokį avanso dydį lėmė tai, kad buvo patrauklus objektas ir sutarta pardavimo kaina, kuri tuo metu pagal rinkos kainas buvo logiška. Ar tuo metu, kai buvo pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, UAB ,,E“ buvo skolinga UAB ,,A“ ar kitam kreditoriui, nuteistasis negali pasakyti, nes neprisimena, tačiau sandoris neįvyko ir tarp UAB ,,A“ ir UAB ,,E“ buvo pasirašytas sprendimas UAB ,,E“ sumokėtą avansą 1 800 000 Lt UAB ,,A“ užskaityti kaip baudą. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant išvengti sunkesnių pasekmių, nes prasidėjo krizė, krito turto kainos, bankas jokių veiksmų nefinansavo. UAB ,,E“ bankrotas nebuvo susijęs su 1 800 000 Lt pervedimu UAB ,,A“. UAB ,,E“ likvidavimą inicijavo patys akcininkai. Pagrindinis kreditorius buvo UAB ,,A“. Ieškinių dėl žalos ar nuostolių atlyginimo nebuvo. Tokias pat įvykio aplinkybes S. B. iš esmės nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme.

29025.20.

291Išteisintasis A. A. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. UAB ,,E“ likvidatoriumi buvo paskirtas po to, kai 1 800 000Lt avansas UAB ,,A“ jau buvo pervestas. Jis susipažino su UAB ,,E“ dokumentais, rado preliminarią sutartį tarp UAB ,,E“ ir UAB ,,A“. Šios sutarties sudarymo aplinkybės jam nebuvo žinomos. Pasitaręs su K. B., nusprendė sutartį nutraukti, o į UAB ,,A“ sąskaitą pervestus UAB ,,E“ priklausančius pinigus – 1,8 mln. litų užskaityti kaip baudą. Toks sprendimas buvo priimtas, siekiant išvengti didesnių nuostolių, nes dėl Lietuvoje kilusios krizės sutartyje numatytų įsipareigojimų UAB ,,E“ užbaigti nebegalėjo. Neturėjo tikslo švaistyti UAB ,,E“ turtą, jam, kaip likvidatoriui, joks civilinis ieškinys dėl žalos padarymo nebuvo ir nėra pareikštas (t. 27, b. l. 39). Šias įvykio aplinkybes A. A. nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme.

29225.21.

293Taigi UAB ,,E“ sutarčių sudarymą su VšĮ ,,T“ K. B. ir S. B. vertino kaip įprastą praktiką, siekiant plėtoti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo verslą, taip per UAB „E“ savo verslui siekiant naudos. Neturėjo tikslo išvaistyti UAB ,,E“ turtą ir jo neiššvaistė. Šios visos įmonės per akcininkus buvo betarpiškai susiję, o tarp jų buvo tarpusavio pasitikėjimas. Jie pripažino, kad 2008-04-04 tarp UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ sudarydami preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB ,,E“ UAB ,,A“ pervestą 1 800 000 Lt avansą užskaitė kaip baudą, taip minėtus pinigus perdavė UAB ,,A“ nuosavybėn, tačiau aiškino, kad dėl to UAB ,,E“ realios žalos nepatyrė.

29425.22.

295Prokuroras skunde tvirtina, jog toks K. B., S. B. ir A. A. įvykio aplinkybių aiškinimas yra tik jų gynybinė versija. Nuteistųjų K. B., S. B. ir išteisintojo A. A. veiksmai buvo neteisėti ir dėl jų UAB ,,E“ buvo padaryta reali didelė turtinė žala, nes įmonės turtas nuo jos akcininkų yra atskirtas.

29625.23.

297Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepakanka objektyvių, neginčytinų faktinių duomenų, kurie paneigtų K. B., S. B. ir A. A. aiškinimą ir patvirtintų, prokuroro daromą išvadą, kad K. B., S. B., A. A. ir UAB ,,A“ inkriminuoti veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

29825.24.

299Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti K. B., S. B., A. A. parodymais, kad jie neturėjo tikslo išvaistyti UAB ,,E“ didelės vertės turtą, nes jų parodymus apie jų turėtus tikslus, UAB ,,E“ turėtų pinigų kilmę ir jų sąsajumą su jos turimais įsiskolinimais UAB ,,A“ patvirtina ir kiti byloje esantys faktiniai duomenys ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

30025.25.

301Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,E“, UAB ,,A“, VšĮ ,,T“ buvo nuteistųjų K. B., S. B. kontroliuojamos ir valdomos tiesiogiai ar per kitus juridinius asmenis, kurių akcininkais jie buvo. K. B. buvo UAB ,,A“ direktoriaus pavaduotojas ir vienintelis akcininkas, taip pat kontroliavo VšĮ ,,T“ per patronuojančią UAB ,,V“, kurios akcijų 100 procentų savininku buvo jis pats, ir UAB ,,E“ per patronuojančią Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovę ,,S“. Minėta įmonė taip pat buvo kontroliuojama K. B. ir A. A. Tuo tarpu S. B. buvo savininkas įmonės ,,P“, kuris buvo UAB ,,E“ akcininkas. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad tiek UAB ,,E“, tiek ir UAB ,,A“ akcininkai buvo patys K. B., S. B., A. A., kurie valdė ir kontroliavo šiuos ekonominiu požiūriu tarpusavyje tampriai susijusius juridinius asmenis.

30225.26.

303Iš bylos duomenų matyti, kad VšĮ ,,T“ 6 sklypus (kuriuos vėliau pardavė UAB ,,E“) perėmė iš bankrutuojančios UAB ,,Ag“, dengiant VšĮ ,,T“ kreditoriaus reikalavimą, kurį įsigijo paėmusi 2 mln. Lt paskolą iš banko ,,(duomenys neskelbiami)“, kuriam, laiduodami paskolos grąžinimą, savo turtą įkeitė UAB ,,A“, K. B. ir jo žmona R. B. (t. 2, b. l. 147). Po to VšĮ ,,T“, atstovaujama direktoriaus D. S., 2008-02-19 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi šiuos šešis žemės sklypus pardavė UAB ,,E“ už 1 749 770 Lt (t. 2, b. l. 154-162). UAB ,,E“ už sklypus pinigų nemokėjo, sandorio užtikrinimui 2008-02-19 išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo VšĮ ,,T“ sumokėti 1 750 000 Lt iki 2008-12-31. 2008-02-29 keturi iš šių sklypų buvo parduoti UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, kuriai atstovavo UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ direktorė R. R. 2008 m. kovo 3, 13, 20 dienomis UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ už šiuos sklypus sumokėjo UAB ,,E“ 2 253 660 Lt. Taigi UAB ,,E“ gavo pajamas už sklypus, už kuriuos pati realiai nebuvo mokėjusi. Byloje kaltinimai dėl šių sandorių kriminalizavimo nebuvo pateikti, o nuteistieji K. B., S. B., kaip jau minėta, tvirtino, kad tokiu būdu jie siekė išvystyti prekybą nekilnojamuoju turtu. Šį jų aiškinimą paneigiančių duomenų byloje nėra.

30425.27.

305Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje iš priimtų nutarčių, UAB vadovo ir net vienintelio akcininko veiksmai netinkamai disponuojant įmonės turtu tam tikromis aplinkybėmis gali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Ši nuostata pagrįsta UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisiniu statusu ir nuostata, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių, taip pat ir vienintelio akcijų savininko, turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2006, 2K-P-78/2012, 2K-407/2014 ir kt.). Kita vertus, netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2014)

30625.28.

307Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014).

30825.29.

309Pažymėtina, kad verslo santykiuose visuomet veikia pasitikėjimo partneriais ir ekonominės veiklos rizikos principai. Pasitikėjimo partneriu principas versle reiškia tikėjimą, kad verslo partneris sąžiningai plėtos abipusę naudą. Kita vertus, ekonominės verslo rizikos principas siejamas su galimų nuostolių arba pajamų praradimo tikimybe, palyginant su verslo plane numatytais tikslais.

31025.30.

311Taigi, šios bylos kontekste VšĮ ,,T“ už banko paskolą įsigytų 6 sklypų pardavimas UAB ,,E“, jai atsiskaitant vekseliu, kolegijos vertinimu, buvo rizikingas, tačiau, atsižvelgiant į K. B., kaip laiduotojo, nustatytus veiksmus, siekiant grąžinti VšĮ ,,T“ paimtą iš banko ,,(duomenys neskelbiami)“ paskolą, jos grąžinimo aplinkybes ir juridinių asmenų tarpusavio ryšį per tuos pačius akcininkus, nesudaro pagrindo spręsti, kad šie veiksmai turėjo kriminalinį pobūdį ar buvo nusikalstamo sumanymo dalimi.

31225.31.

313Kaip jau minėta, 2008-04-04 tarp UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ buvo pasirašyta (kaip nustatyta fiktyvi) preliminari nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta, UAB ,,E“ įsipareigojo nupirkti, o UAB ,,A“ parduoti pastatų kompleksą ir nuomos teises į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami) r. Bendra sandorio kaina – 2,3 mln. litų (t. 3, b. l. 17). Šios preliminarios sutarties pagrindu UAB ,,E“ pervedė į UAB ,,A“ sąskaitą 1, 8 mln. litų avansą. Vienok, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ sudaryta nebuvo. 2008-10-10 tarp UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ dėl preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pabaigos buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo sutarta, kad UAB ,,E“ sumokėtas 1,8 mln. litų avansas užskaitomas kaip bauda UAB ,,A“ patirtų nuostolių padengimui (t. 3, b. l. 28).

31425.32.

315Taigi visi sandoriai, išskyrus su įmone, kuriai atstovavo R. R., dėl nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo buvo surašyti tarp bendrovių, tiesiogiai ar per kitas įmones valdomų ir kontroliuojamų nuteistųjų K. B. ir S. B. Išteisintasis A. A. taip pat, nors ir netiesiogiai (per Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovę ,,S“), buvo susijęs su UAB ,,E“. UAB ,,E“ 2 253 660 Lt pajamų buvo gavusi už sklypus, už kuriuos buvo atsiskaičiusi vekseliu, kuris nebuvo apmokėtas, o K. B., R. B. ir UAB ,,A“ buvo laidavę už paskolą, kurią panaudojant, buvo nupirkti UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ parduoti sklypai.

31625.33.

317Esant šioms aplinkybėms, nepaneigtas nuteistojo K. B. aiškinimas, kad nuteistųjų veiksmus 2008-04-04 tarp UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ sudarytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu sąlygojo jų visų tarpusavio pasitikėjimas, siekiant savo valdomiems ir kontroliuojamiems juridiniams asmenims, o tuo pačiu ir sau palankiausio ekonominio sprendimo. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju tai jie darė siekdami neteisėtai sumažinti valstybei UAB ,,E“ mokėtiną pelno mokestį už 2008 m. ir bankui ,,(duomenys neskelbiami)“ padengti paskolą.

31825.34.

319Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistieji K. B., S. B., išteisintasis A. A., taip veikdami, būtų siekę UAB ,,E“ už minėtus sklypus gautus pinigus panaudoti kitų asmenų ar savo neteisėtiems interesams tenkinti. Be to nėra pagrindo išvadai, kad K. B., S. B., A. A. turėjo tyčia blogai valdyti UAB ,,E“, privesti ją prie bankroto, taip tyčia kenkti jų pačių valdomų ar kontroliuojamų juridinių asmenų interesams. Tam neprieštarauja ir į bylą apeliacinės instancijos teisme AB ,,Banko (duomenys neskelbiami)“ pateikti duomenys, t. y., laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbiami) (t. 27, b. l. 12-17). Ši sutartis patvirtina K. B. parodymus, jog jo valdoma ir kontroliuojama UAB ,,A“, jis pats ir jo sutuoktinė R. B. visu savo turtu laidavo už banko ,,(duomenys neskelbiami)“ suteiktą paskolą VšĮ ,,T“ įsigyjant tuos pačius 6 žemės sklypus, kuriuos vėliau VšĮ ,,T“ už vekselį pardavė UAB ,,E“. Tai patvirtina, kad UAB ,,A“ bei K. B., kaip laiduotojai, būdami įsipareigoję bankui ,,(duomenys neskelbiami)“ už VšĮ ,,T“ paskolą visu savo turtu, buvo patys tiesiogiai suinteresuoti, kad VšĮ ,,T“ atsiskaitytų su banku ,,(duomenys neskelbiami)“, o tai ji galėjo padaryti tik pardavus minėtus 6 žemės sklypus. Kolegijos nuomone, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad K. B. ir S. B., surašydami fiktyvią preliminarią sutartį su UAB ,,E“, o po to A. A. su K. B. nutraukdami šią sutartį ir taip neteisėtu būdu iš UAB ,,E“ dispozicijos perduodami 1 800 000 Lt UAB ,,A“, siekė neatlygintinai iššvaistyti UAB ,,E“ turtą.

32025.35.

321Be to, vertinant visų įrodymų kontekste, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad būtent UAB ,,A“, valdoma K. B., padengė VšĮ ,,T“ paskolą bankui ,,(duomenys neskelbiami)“, kurią bankas buvo suteikęs VšĮ ,,T“ 6 žemės sklypų įsigijimui ir kuriuos vėliau VšĮ ,,T“ pardavė UAB ,,E“ už vekselį. Tai UAB ,,A“ padarė paimdama 2 mln. paskolą savo vardu iš AB ,,(duomenys neskelbiami) bankas“. Taigi, VšĮ ,,T“ paskola buvo refinansuota ir paskolos gavėju bei vieninteliu UAB ,,E“ kreditoriumi tapo pati UAB ,,A“. Šias aplinkybes patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklaustas AB ,, Banko (duomenys neskelbiami)“ darbuotojas I. K. (I. K.), 2011-07-05 tarp AB ,,(duomenys neskelbiami)“ ir UAB ,,A“ sudaryta sutartis ir AB ,,(duomenys neskelbiami)“ 2011-07-13 raštas. Liudytojas I. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kredito sutartis su VšĮ ,,T“, už kurią laidavo K. B., jo žmona ir UAB ,,A“, pilnai buvo padengta 2011 m. vasarą ir bankas jokių pretenzijų neturėjo. K. B. nevengė atsiskaityti su banku, visada rodė iniciatyvą, kad paskola būtų grąžinta, vyko banko atstovų ir K. B. susitikimai, kurių metu K. B. siūlė galimus sprendimus. Buvo sutarta, kad banko įkeistą turtą (duomenys neskelbiami), įsigys UAB ,,A“ (t. 26, b. l. 189-191). Šios liudytojo I. K. nurodytos aplinkybės užfiksuotos 2011-07-05 tarp AB ,,(duomenys neskelbiami)“ ir UAB ,,A“ sudarytoje sutartyje (t. 26, b. l. 185-187), kuria buvo sutarta, jog UAB ,,A“ nuperka bankui įkeistą turtą ir tokiu būdu padengia VšĮ ,,T“ skolą bankui ,,(duomenys neskelbiami)“, ir AB ,, (duomenys neskelbiami)“ 2011-07-13 rašte, kuriuo bankas išreiškė sutikimą dėl įkeisto turto pardavimo UAB ,,A“. Aptartų faktinių duomenų kontekste tai patvirtina, kad K. B., net ir nutraukus preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, toliau dėjo pastangas, kad VšĮ ,,T“ paskola, už kurią ji įsigijo 6 žemės sklypus, kuriuos vėliau pardavė UAB ,,E“, bankui ,,(duomenys neskelbiami)“ būtų grąžinta. Po derybų su banku ,,(duomenys neskelbiami)“ paskolą bankui gražino UAB ,,A“, kurios vienintelis akcininkas buvo K. B. 2009-07-24 UAB ,,E“ kreditorių susirinkimo protokolas (t. 1, b. l. 18-20) patvirtina, kad UAB ,,A“ iš VšĮ ,,T“ (vėliau ,,K“) perėmė kreditorinį reikalavimą į UAB ,,E“ skolą, kurią sudarė 1 829 210 Lt. Iš minėto kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad UAB ,,A“ buvo vienintelis UAB ,,E“ kreditorius, kuris jos bankroto procese pakartotinai vekselyje nurodytos sumos nebegavo. Byloje nustatyta, kad UAB ,,E“ išregistruota kaip neturinti jokių finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui, fiziniams ar kitiems juridiniams asmenims.

32225.36.

323Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB ,,E“ pagal fiktyvią 2008-04-04 preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį UAB ,,A“ sumokėtas avansas tuo atveju, jeigu būtų buvęs grąžintas UAB ,,E“, vis tiek būtų atitekęs UAB ,,A“, dengiant jos kreditorinį reikalavimą UAB ,,E“.

32425.37.

325Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal 2009-10-02 gautą Šiaulių apskrities VMI pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad atlikus UAB ,,E“ mokestinį patikrinimą nustatyta, jog įmonės vadovai blogai organizavo įmonės darbą, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai, žinant, kad įmonė negalės tų santorių įvykdyti. 2008-11-17 UAB ,,E“ iškelta bankroto byla. Vienok, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriaus 2009 m. spalio 23 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Šiaulių apskrities VMI pranešimą, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, požymių (t. 1, b. l. 175-176). Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Taigi nėra pagrindo manymui, kad K. B., S. B. ir A. A. 2008-04-04 UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ pasirašytos (kaip nustatyta fiktyvios) preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB ,,E“ pervestus į UAB ,,A“ sąskaitą 1,8 mln. litų - avansą 2009-10-10 susitarimu užskaitydami kaip baudą (netesybas), taip inicijavo tyčinį šios bendrovės bankrotą.

32625.38.

327Nors byloje pasitvirtino, jog dėl K. B. ir S. B. veiksmų dėl nesumokėto mokesčio valstybė patyrė žalą, tačiau ši žala yra susijusi su mokesčių valstybei vengimu, o ne su inkriminuotu UAB ,,E “ turto iššvaistymu.

32825.39.

329Įvertinusi visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, jog K. B. ir S. B., sudarydami fiktyvią 2008-04-04 pirkimo pardavimo sutartį ir jos pagrindu iš UAB ,,E“ sąskaitos 1 800 000 Lt pervesdami į UAB ,,A“ sąskaitą ir šiuos pinigus užskaitydami kaip baudą, siekė švaistyti UAB ,,E“ turtą. Jų šie nusikalstami veiksmai buvo būdas kitam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti - UAB ,,E“ naudai išvengti 173 161 Lt pelno mokesčio sumokėjimo valstybei. Nors UAB ,,E“ turtas UAB ,,A“ buvo perleistas neteisėtu būdu, tačiau, vertinant pirmiau aptartus faktinius duomenis ir jais remiantis nustatytas faktines aplinkybes, kad UAB ,,E“ vekselis nebuvo apmokėtas, o reikalavimą į jame nurodytus pinigus turėjo UAB ,,A“, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad reali žala UAB ,,E“ K. B., S. B. ir A. A. veiksmais nebuvo padaryta.

33026.

331Be to, A. A. buvo inkriminuota, jog jis, veikdamas K. B. ir S. B. suburtoje ir vadovaujamojoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš jo, K. B., S. B., 2008 metų sausio-spalio mėnesių laikotarpiu, (duomenys neskelbiami) miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagal išankstinį sukurtą nusikalstamos veikos planą, sudarytos tarp UAB „A“ ir UAB „E“ suklastotos preliminarios sutarties pagrindu, UAB „A“ naudai iššvaistė didelės vertės 1 800 000 Lt UAB „E“ turtą.

33226.1.

333Vienok, byloje nėra tokių duomenų, kad A. A. būtų dalyvavęs, sprendžiant klausimus dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties klastojimo ar žinojęs, kad ji buvo suklastota. A. A. tik nuo 2008-09-29 buvo paskirtas UAB ,,E“ likvidatoriumi ir kartu su K. B. 2008 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą dėl preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pabaigos, kurio pagrindu į UAB „A“ sąskaitą, kaip avansas, pervestos UAB „E“ priklausančios piniginės lėšos – 1 800 000 Lt – buvo užskaitytos kaip bauda. Vien minėto susitarimo pasirašymo fakto, vertinant jį kitų byloje surinktų ir aptartų įrodymų kontekste, atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,A“ buvo pagrindinis UAB ,,E“ kreditorius, neužtenka konstatuoti, kad A. A. veikė kaip vykdytojas, siekdamas išvaistyti UAB ,,E“ didelės vertės turtą.

33426.2.

335Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų pagrįsti, kad K. B., S. B. ir A. A. tyčia nustatytų įvykių metu buvo nukreipta į UAB ,,E“ turto švaistymą ir kad jų veiksmais šiai bendrovei buvo padaryta reali turtinė žala.

33626.3.

337Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą spręsdamas, kad K. B., S. B. ir A. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl pagrįstai juos išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

33826.4.

339Nepagrįstas prokuroro argumentas, kad K. B., S. B., A. A. išteisinus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, gali išsivystyti nebaudžiamumo požiūris, nes jų veiksmai jau yra teismų sprendimais įvertinti, kaip sudarantys kitų nusikaltimų sudėtis.

34026.5.

341Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį pagrįstai išteisintas ir juridinis asmuo UAB ,,A“, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje nustačius, kad nėra teisinio pagrindo UAB ,,A“ vadovą K. B. pripažinti kaltu, negali atsakyti ir juridinis asmuo UAB ,,A“. BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

34226.6.

343Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo UAB ,,A“ paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 800 000 Lt vertės turto konfiskavimą.

34426.7.

345Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta asmens pareiga atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų, todėl jų taikymas, pasibaigus tarp asmens ir valstybės teisiniams santykiams, taip pat negalimas.

34626.8.

347Teisėjų kolegijai sutikus su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl UAB ,,A“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl 1 800 000 Lt išvaistymo), dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamojo poveikio priemonės taikymu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

34826.9.

349Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti.

350Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

351Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. K. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24... 4. S. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes... 5. Juridinis asmuo UAB „A“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4... 6. A. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 7. Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu:... 8. K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 10. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams,... 11. S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 13. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams... 14. R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės... 15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 16. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas... 17. Iš nuteistųjų K. B., S. B. ir R. V. Šiaulių apskrities valstybinei... 18. Juridinis asmuo UAB „A“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 20. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria K.... 21. K. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį... 22. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė ir Vilniaus... 23. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, nuteistajam K. B.... 24. Nuteistojo K. B. nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies... 25. S. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį... 26. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė ir Vilniaus... 27. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, nuteistajam S. B.... 28. Nuteistojo S. B. nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies... 29. Nuteistojo R. V. nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies... 30. Nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis,... 31. Nuteistajam R. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė 100 MGL... 32. A. A. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems... 33. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, nuteistajam A. A.... 34. Juridinis asmuo UAB ,,A“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24... 35. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė ir Vilniaus... 36. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nuteisto juridinio asmens... 37. Nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų K. B., S. B. ir R. V. solidariai... 38. Šiaulių apskrities VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi paliko galioti... 40. Teisėjų kolegija... 41. 1.... 42. A. A. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad, veikdamas K. B.... 43. 1.1.... 44. K. B., siekdamas suorganizuoti UAB „E“ direktorės A. M. nuo 2008-01-28 iki... 45. 2.... 46. K. B. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį... 47. 2.1.... 48. K. B., siekdamas suorganizuoti UAB „E“ direktorės A. M. nuo 2008-01-28 iki... 49. 3.... 50. S. B. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį... 51. 3.1.... 52. K. B., siekdamas suorganizuoti UAB „E“ direktorės A. M. nuo 2008-01-28 iki... 53. 4.... 54. Juridinis asmuo UAB „A“ (1993-04-27 registruotas Šiaulių miesto... 55. 4.1.... 56. UAB „A“ direktoriaus pavaduotojas ir vienintelis akcininkas K. B.,... 57. 5.... 58. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu K. B., S. B.... 59. 6.... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 61. 7.... 62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 63. 8.... 64. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo... 65. 8.1.... 66. K. B. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį... 67. 8.2.... 68. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę ir Vilniaus... 69. 8.3.... 70. S. B. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį... 71. 8.4.... 72. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę ir Vilniaus... 73. 8.5.... 74. A. A. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę... 75. 8.6.... 76. Juridinį asmenį UAB „A“ pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį,... 77. 8.7.... 78. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti šią bausmę su... 79. 8.8.... 80. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti juridinio asmens UAB „A“ 521... 81. 8.9.... 82. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 83. 9.... 84. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos... 85. 9.1.... 86. Prokuroro nuomone, aplinkybė, kad tuo metu, kai ikiteisminis tyrimas buvo... 87. 9.2.... 88. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tuo atveju, jeigu ir būtų... 89. 9.3.... 90. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vienas iš... 91. 10.... 92. Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis K. B. nurodo, kad... 93. Dėl turtinės žalos požymio. ... 94. 11.... 95. Prokuroras teigia, kad turto iššvaistymu didelė žala – 1 800 000 Lt -... 96. 11.1.... 97. Šiuo atveju pagal baudžiamosios bylos duomenys: vienintelis UAB „E“... 98. 11.2.... 99. UAB „E“ akcininkai buvo UAB „P“, turintis 900 balsų (45 proc.), kuri... 100. 11.3.... 101. Nors prokuroras pasiūlė Valstybinei mokesčių inspekcijai pareikšti... 102. 11.4.... 103. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad jei laikytis prokuroro... 104. 11.5.... 105. Nurodytas išvadas patvirtina ir tai, kad net jeigu UAB „E“ bankroto... 106. 11.6.... 107. Prokuroras skunde akcentuoja bendrovės turto/įsipareigojimų/nuostolių... 108. 11.7.... 109. Vadinasi, įmonės dalyvis (akcininkas) negali būti laikomas atsakingu prieš... 110. 11.8.... 111. Juk įmonėje nesant kreditorių, akcininkai gali nuspręsti ir visa uždirbta... 112. 11.9.... 113. Nagrinėjamoje byloje ir susidaro situacija, kai asmenys, kurie galimai galėjo... 114. Dėl neteisėtų veiksmų.... 115. 12.... 116. Pažymima, kad siekiant asmenį pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2... 117. 12.1.... 118. Pasak prokuroro, visi neteisėti veiksmai šioje veikoje susiveda į 2008-04-04... 119. 12.2.... 120. Argumentai ir įrodymai, liudijantys, kad šalims UAB „A“ ir UAB „E“,... 121. 12.3.... 122. Atsikirtimuose taip pat nurodoma, kad jis prašo papildomai atsižvelgti į... 123. 12.4.... 124. „Ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto... 125. 12.5.... 126. „Nusikalstamos veikos požymiai įmonės vadovo veiksmuose sudarant sandorius... 127. 12.6.... 128. Šioje byloje kaltinimai yra pateikti įmonės akcininkams ir byloje nėra... 129. 12.7.... 130. Niekuo nepagrįsta prokuroro prielaida neva patvirtinanti A. S. kaltę, jog... 131. 12.8.... 132. „Sudarytose preliminariose sutartyse buvo numatyta sąlyga, kad pasibaigus... 133. 12.9.... 134. Nagrinėjamu atveju taip pat byloje nėra nustatyta 2008-04-04 preliminarios... 135. 12.10.... 136. Nurodytos aplinkybės parodo, kad šalių veiksmai, sudarant 2008-04-04... 137. 12.11.... 138. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis K. B.... 139. 13.... 140. Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis S. B. nurodo, kad... 141. 13.1.... 142. Jis nurodo, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir negali būti... 143. Dėl požymio – neteisėtų veiksmų – nebuvimo.... 144. 14.... 145. Pažymima, kad tam, jog būtų galima kvalifikuoti tiek jo, tiek ir kitų... 146. 14.1.... 147. Kaltinamajame akte, kaltinime dėl turto iššvaistymo jo vaidmuo buvo... 148. 14.2.... 149. S. B. nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą,... 150. 14.3.... 151. Iššvaistymas iš esmės ir yra grindžiamas 2008-04-04 preliminarios... 152. 14.4.... 153. Pati UAB „E“ direktorė A. M. parodė, kad jai atrodė natūralu, kad S. B.... 154. 14.5.... 155. UAB „E“ akcininkų sprendimas įmonei sudaryti 2008-04-04 preliminariąją... 156. 14.6.... 157. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, kad... 158. Dėl didelės žalos požymio nebuvimo.... 159. 15.... 160. S. B. sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju... 161. 15.1.... 162. Jis bei K. B. kaltinami neva padarę UAB „E“ žalą kaip UAB „E“... 163. 15.2.... 164. S. B., atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašo... 165. 16.... 166. Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo juridinio asmens UAB... 167. Dėl neteisėtų veiksmų.... 168. 17.... 169. Pagal kaltinamąjį aktą visi neteisėti veiksmai iš esmės apima 2008-04-04... 170. 17.1.... 171. Turto pardavėjas UAB „A“ turėjo įsigijusi nekilnojamojo turto kompleksą... 172. 17.2.... 173. Turto pirkėjas UAB „E“ vertėsi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo... 174. 17.3.... 175. Turto pirkėjas UAB „E“ turėjo pakankamai turto, kurį pardavusi galėjo... 176. 17.4.... 177. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti nebuvus šalių valios sudaryti 2008-04-04... 178. 17.5.... 179. Nurodytos aplinkybės liudija, kad šalių veiksmai sudarant 2008-04-04... 180. Dėl žalos požymio nebuvimo.... 181. 18.... 182. UAB „A“ ir kiti kaltinamieji pagrįstai išteisinti pagal BK 184 straipsnio... 183. 18.1.... 184. Pasak prokuroro, jeigu UAB „E“ bankroto administratorius neva būtų buvęs... 185. Dėl prokuroro siūlomo turto konfiskavimo.... 186. 19.... 187. Prokuroras apeliaciniame skunde siūlo konfiskuoti UAB „A“ turtą – 1 800... 188. 19.1.... 189. Teismų praktikoje suformuotos turto konfiskavimo taisyklės esant būtinybei... 190. 19.2.... 191. Šiuo atveju asmenys iš esmės kaltinami atlikę veiksmus, kurių pasėkoje... 192. 19.3.... 193. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo juridinio asmens UAB... 194. 20.... 195. Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo A. A. gynėjas... 196. 21.... 197. Atsikirtimuose nurodoma, kad kaltinimas A. A. ir prokuroro apeliacinio skundo... 198. 21.1.... 199. - kokiu pagrindu daroma išvada, kad A. A. pasirašytas 2008 m. spalio 10 d.... 200. 21.2.... 201. - kokį turtą A. A. valdė, jį paskyrus UAB „E“ likvidatoriumi, nes... 202. 21.3.... 203. - kaip A. A. tyčia, pasirašant 2008 m. spalio 10 d. susitarimą su UAB... 204. 21.4.... 205. - kokie duomenys liudija, kad A. A., būdamas likvidatoriumi įmonės UAB... 206. 22.... 207. Tokie duomenys nebuvo atskleisti kaltinamajame akte, tokie duomenys nebuvo... 208. 22.1.... 209. A. A. yra ŽŪB „S“ vadovas, o ŽŪB „S“ yra UAB „E“ akcininkas.... 210. 22.2.... 211. A. A. 2008 m. rugsėjo 29 d. UAB „E“ akcininkų susirinkimo sprendimu buvo... 212. 22.3.... 213. A. A. 2008 m. spalio 10 d., kaip UAB „E“ likvidatorius, pasirašė... 214. 22.4.... 215. A. A. yra kaltinamojo K. B. žmonos sesers vyras, dirba kai kuriose K. B.... 216. 22.5.... 217. Atliekant slaptą K. B. telefoninių pokalbių kontrolę, surinkti duomenys... 218. 22.6.... 219. Daugiau jokių duomenų, pagrindžiančių, kad A. A. padarė jam... 220. 22.7.... 221. Prokuroras teigia, kad A. A. 2008 m. spalio 10 d. sudarė susitarimą dėl... 222. 22.8.... 223. Liudytojai, apklausti bylos nagrinėjimo metu, apskritai apie A. A. kaip, juo... 224. 22.9.... 225. 2008 m. spalio 10 d. susitarimo UAB „E“ vardu pasirašymas prokuroro yra... 226. 22.10.... 227. Be to, kad 2008-04-04 preliminari sutartis, kurios sudaryme A. A. nedalyvavo ir... 228. 22.11.... 229. Veiksmų kvalifikavimas pagal BK 184 straipsnį, be kita ko, reikalauja... 230. 22.12.... 231. Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 4 d. iš UAB „E“ sąskaitos buvo... 232. 22.13.... 233. Šiuo gi atveju prokuroras apskritai painioja turtinės teisės ir turto... 234. 22.14.... 235. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kuo pasireiškė A. A. dalyvavimas... 236. 22.15.... 237. Reikšminga aplinkybė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti net civilinės... 238. 22.16.... 239. Atsikirtimuose nurodoma, kad reiktų atriboti bendrovės akcininkų ir... 240. 22.17.... 241. Tai reiškia, kad įmonės dalyvis (akcininkas) negali būti laikomas atsakingu... 242. 22.18.... 243. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A.... 244. 23.... 245. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Vilniaus apygardos... 246. 24.... 247. Nuteistieji K. B., S. B., išteisintasis A. A., jų gynėjai ir nuteisto... 248. 25.... 249. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas... 250. 25.1.... 251. Bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtino, kad UAB ,,E“ ir UAB ,,A“... 252. 25.2.... 253. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018-03-26 nutartimi konstatavo, kad K. B. ir... 254. 25.3.... 255. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies... 256. 25.4.... 257. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2017... 258. 25.5.... 259. Iš teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje matyti,... 260. 25.6.... 261. Tuo tarpu juridinis asmuo UAB „A“ (1993-04-27 registruota Šiaulių miesto... 262. 25.7.... 263. Šie kaltinimai buvo grindžiami iš dalies pačių K. B., S. B., A. A.,... 264. 25.8.... 265. Apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė... 266. 25.8.1.... 267. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 268. 25.9.... 269. Prokuroras teigia, kad įmonės ir akcininkų turtas yra atskirtas, didelės... 270. 25.10.... 271. Su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka... 272. 25.11.... 273. Pagal galiojančią teisminę praktiką, susiformavusi nuostata, kad turto... 274. 25.12.... 275. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo... 276. 25.13.... 277. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje,... 278. 25.14.... 279. Dėl to, bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo atliktas... 280. 25.15.... 281. Nuteistasis K. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis neorganizavo... 282. 25.16.... 283. Verslo modelis, kai, trūkstant apyvartinių lėšų, už parduotas prekes... 284. 25.17.... 285. Taigi keturis iš nusipirktų sklypų UAB ,,E“ pardavė tretiesiems asmenims... 286. 25.18.... 287. Siekiant plėtoti verslą, 2008-04-04 tarp UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ buvo... 288. 25.19.... 289. Nuteistasis S. B. apeliacinės instancijos teisme taip pat tvirtino, kad jis... 290. 25.20.... 291. Išteisintasis A. A. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis... 292. 25.21.... 293. Taigi UAB ,,E“ sutarčių sudarymą su VšĮ ,,T“ K. B. ir S. B. vertino... 294. 25.22.... 295. Prokuroras skunde tvirtina, jog toks K. B., S. B. ir A. A. įvykio aplinkybių... 296. 25.23.... 297. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos... 298. 25.24.... 299. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti K. B., S. B., A. A. parodymais,... 300. 25.25.... 301. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,E“, UAB ,,A“, VšĮ ,,T“ buvo... 302. 25.26.... 303. Iš bylos duomenų matyti, kad VšĮ ,,T“ 6 sklypus (kuriuos vėliau pardavė... 304. 25.27.... 305. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje iš priimtų... 306. 25.28.... 307. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įmonės vadovo... 308. 25.29.... 309. Pažymėtina, kad verslo santykiuose visuomet veikia pasitikėjimo partneriais... 310. 25.30.... 311. Taigi, šios bylos kontekste VšĮ ,,T“ už banko paskolą įsigytų 6... 312. 25.31.... 313. Kaip jau minėta, 2008-04-04 tarp UAB ,,E“ ir UAB ,,A“ buvo pasirašyta... 314. 25.32.... 315. Taigi visi sandoriai, išskyrus su įmone, kuriai atstovavo R. R., dėl... 316. 25.33.... 317. Esant šioms aplinkybėms, nepaneigtas nuteistojo K. B. aiškinimas, kad... 318. 25.34.... 319. Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistieji K. B., S. B.,... 320. 25.35.... 321. Be to, vertinant visų įrodymų kontekste, negalima ignoruoti ir tos... 322. 25.36.... 323. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB ,,E“ pagal... 324. 25.37.... 325. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje... 326. 25.38.... 327. Nors byloje pasitvirtino, jog dėl K. B. ir S. B. veiksmų dėl nesumokėto... 328. 25.39.... 329. Įvertinusi visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes,... 330. 26.... 331. Be to, A. A. buvo inkriminuota, jog jis, veikdamas K. B. ir S. B. suburtoje ir... 332. 26.1.... 333. Vienok, byloje nėra tokių duomenų, kad A. A. būtų dalyvavęs, sprendžiant... 334. 26.2.... 335. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia,... 336. 26.3.... 337. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro... 338. 26.4.... 339. Nepagrįstas prokuroro argumentas, kad K. B., S. B., A. A. išteisinus pagal BK... 340. 26.5.... 341. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl kaltinimų pagal BK 20 straipsnio... 342. 26.6.... 343. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo UAB ,,A“ paskirti... 344. 26.7.... 345. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus išteisinamąjį... 346. 26.8.... 347. Teisėjų kolegijai sutikus su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl UAB... 348. 26.9.... 349. Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo... 350. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 351. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą...