Byla 2A-315/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo AB Turto bankas atstovui Dainiui Vinciūnui, ieškovo A. Č. atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, atsakovo A. M. atstovui advokatui Viliui Malinauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. apeliacinį skundą ir ieškovo akcinės bendrovės Turto bankas apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-225-338/2007 pagal ieškovų akcinės bendrovės Turto bankas ir ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui A. M. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Raimartas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo A. M. 933 376,24 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, jog ieškinys reiškiamas ginant vienintelio kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau tekste – VMI) interesus. VMI 2006 m. gegužės 29 d. nutartimi finansinį reikalavimą perleido AB Turto bankui. Atsakovas A. M. , būdamas UAB „Raimartas“ vadovas ir vienintelis akcininkas, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo valstybei, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą neišsaugojo įmonės dokumentų, įmonės turto, tuo pablogino įmonės turtinę padėtį ir nesumokėjo valstybei 933 376,24 Lt mokesčių. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu atsakovą pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ((palėpė UAB „Raimartas“ apskaitos dokumentus ir dalies dokumentų tyčia neišsaugojo) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo), ir UAB „Raimartas“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog UAB „Raimartas“ vadovas atsakovas A. M. pasirašė 2003 m. sausio 1 d. pelno (nuostolio) ataskaitą, įmonės pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą, metinę pelno mokesčio deklaraciją, įmonės balansą už 2002 metus bei įmonės turo anketą. Iš minėtų dokumentų matyti, jog 2003 m. sausio 1 d. įmonė turtėjo turto už 705 726 Lt (materialus turtas – 97 317 Lt, trumpalaikis turtas – 608 053 Lt, tame tarpe turėjo 103 715 Lt pinigų sąskaitoje) ir deklaravo 39 859 Lt pelno mokestį. Iš FNTT Panevėžio skyriaus pateiktos 2005 m. gegužės 9 d. specialisto išvados Nr. 5-5/39 dėl UAB „Raimartas“ ūkinės veiklos tyrimo matyti, kad atsakovo pasirašytas įmonės balansas buvo pagrindas papildomiems mokesčiams priskaičiuoti. Iš 2003 m. vasario 27 d. atsakovo pasirašytos UAB „Raimartas“ turto anketos matyti, kad įmonė jokio turto nebeturi, išskyrus kasos aparatą, t.y. per du mėnesius vadovaujant atsakovui dingo turėtas įmonės 705 726 Lt vertės turtas. Minėtu teismo nuosprendžiu yra konstatuota, jog atsakovas A. M. apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (klastodamas duomenis ir neišsaugodamas apskaitos dokumentų) padarė žalą valstybei, t.y. įsiteisėjusiu nuosprendžiu teismas konstatavo tyčinius neteisėtus atsakovo veiksmus. CK 2.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog juridinio asmens dalyvis privalo subsidiariai atsakyti juridinio asmens kreditoriams, jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio dalyvio nesąžiningų veiksmų. Nusikalstami veiksmai visuomet yra nesąžiningi veiksmai. Dėl atsakovo nuskalstamų (nesąžiningų) veiksmų nebuvo įvykdyta prievolė valstybei, todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir valstybei padarytos žalos ir iš atsakovo priteistina 933 376,24 Lt padaryta žala. Nors pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį kreditorius pirmiau turi pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui (UAB „Raimartas“), tik tuomet gali reikšti papildomam skolininkui (atsakovui), tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB „Raimartas“ yra bankrutuojanti įmonė, o bankroto byloje kreditorių interesus gina administratorius pareikšdamas ieškinį šioje yloje, todėl minėta įstatymo nuostata netenka prasmės ir ieškinys gali būti reiškiamas tiesiogiai papildomam atsakovui – A. M. .

4BUAB „Raimartas“ 2007 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi A. Č. perleido 237 077,56 Lt reikalavimo sumą į atsakovą A. M. . Teisių perėmėjas prašė pakeisti pradinį ieškovą BUAB „Raimartas“ jo dalinių teisių perėmėju - nauju ieškovu A. Č. .

5BUAB „Raimartas“ 2007 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi AB Turto bankas perleido 696 298,68 Lt reikalavimo sumą į atsakovą A. M. . Teisių perėmėjas prašė pakeisti pradinį ieškovą BUAB „Raimartas“ jo dalinių teisių perėmėju - nauju ieškovu AB Turto bankas.

6Panevėžio apygardos teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi pradinį ieškovą BUAB „Raimartas“ pakeitė ieškovais A. Č. ir AB Turto bankas.

7Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas vadovavo ribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, todėl atsakovas, kaip vadovas, nėra atsakingas už juridini asmens prievoles. Teismas nurodė, jog ieškinys grindžiamas CK 2.50 straipsni 3 dalimi, t.y. juridinio asmens dalyvio subsidiaria atsakomybe prieš juridinio asmens kreditorius už žalą padarytą kreditoriui juridinio asmens dalyvio nesąžiningais veiksmais. Ieškovai įmonės nuostolius grindžia įmonei priskaičiuotais mokesčiai s mokėtinais valstybės biudžetui, tačiau, teismo nuomone, priskaičiuoti, bet nesumokėti mokesčiai nėra žala įmonei, nes, kol įmonė nėra sumokėjusi papildomai priskaičiuotų mokesčių valstybei, tol nėra patyrusi žalos. Tik įmonei sumokėjus priskaičiuotus mokesčius atsirastų priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Be to, teismo nuomone, įstatymų nustatyta prievolė įmonei mokėti mokesčius negali būti laikoma žala. Įsiteisėjusiu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. apkaltinamuoju nusprendžiu nėra nustatyta, kad atsakovas apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą siekė nuslėpti mokėtinus mokesčius. Atsakovas asmeniškai neturėjo prievolės mokėti mokesčių už UAB „Raimartas“. Be to, ieškovai neįrodė visų atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Teismo nuomone, aplinkybė, jog 2003 m. sausio 1 d. įmonė turėjo turto už 705 726 Lt, o 2003 m. vasario 27 d. įmonės turtą sudarė tik kasos aparatas, nėra pakankamas įrodymas atsakovo kaltei dėl neišsaugoto įmonės turto konstatuoti. Ieškovai nepateikė duomenų patvirtinančių, kad atsakovo pateiktose deklaracijose įrašytas turtas buvo patikėtas saugoti atsakovui ir kad būtent atsakovas jo neišsaugojo ar panaudojo ne pagal paskirtį, taip pat nėra duomenų apie pinigų sąskaitoje netinkamą panaudojimą ar pasisavinimą, todėl teismas padarė išvadą, jog žala įmonei nebuvo padaryta (CK 6.249 str.) ir atmetė ieškinį.

8Ieškovas AB Turto bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo AB Turto bankas ieškinys atsakovui A. M. atmestas ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

  1. Teismas netinkamai taikė CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nepagrįstai nurodė, jog priskaičiuoti ir nesumokėti valstybei mokesčiai nėra žala įmonei. Atsakovo atsakomybę, numatytą CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nulemia atsakovo UAB „Raimartas“ direktoriaus ir vienintelio akcininko veiksmai, kuriuos įstatymas draudžia atlikti – tyčia paslėpdamas ir neišsaugodamas įmonės apskaitos dokumentų bei įmonės turto, dėl ko įmonei buvo priskaičiuota 933 376,24 Lt mokestinė nepriemoka. Atsakovas dėl minėtų veiksmų pripažintas kaltu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 daleis taikymas, kai padaroma žala nesumokant mokesčių, sudaro pagrindą reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes nesumokant mokesčių valstybės biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Teismas nukrypdamas nuo teismų praktikos nepagrįstai nurodė, jog tik įmonei sumokėjus jau priskaičiuotus mokesčius, atsirastų priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir papildomai priskaičiuotų mokesčių. Pagal teismų praktiką turtinė žala yra negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.263 str. 3 d.) ir šią žalą privalo atlyginti kaltas asmuo.
  2. Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.5 straipsnio bei pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalį, CPK 270 straipsnio 4 dalį. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu suvokė savo kaip vadovo atsakomybę už įmonės dokumentų neišsaugojimą. Todėl laikytina, jog jis elgėsi nesąžiningai, nors galėjo ir turėjo žinoti, kad dėl įmonės dokumentų neišsaugojimo bus priskaičiuota mokestinė nepriemoka. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.). Nesąžiningų veiksmų konstatavimas reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Teismas nesivadovavo oficialiu rašytiniu įrodymu (FNTT specialisto išvada), kuriuo buvo konstatuoti tyčiniai nusikalstami atsakovo veiksmai, o kitokių įrodymų atsakovas nepateikė. Todėl teismo išvados nepagrįstos įrodymais. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo paaiškinimais dėl 705 726 Lt vertės įmonės turto panaudojimo (įranga perduota į metalo laužą, brokuota produkcija nurašyta ir pan.) ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai nėra pateikę duomenų, jog būtent atsakovas neišsaugojo ar panaudojo ne pagal paskirtį minėtą turtą. Kadangi ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

9Ieškovas A. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo A. Č. ieškinys atsakovui A. M. atmestas ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

  1. Teismas nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, netinkamai aiškino juridinio asmens ir juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal savo prievoles reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Teismas nepagrįstai atsakovo žodinius paaiškinimus laikė pagrįstais, o ieškovo rašytinius įrodymus atmetė arba visiškai nevertino reikšmingų bylai aplinkybių. Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, tuo pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus.

10Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padaręs BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Nusikalstama atsakovo veikla pasireiškė tuo, jog atsakovas suklastojo akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, įrašant juose tikrovės neatitinkančius duomenis bei tyčia slėpė ir neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų. BK 222 straipsnyje numatyta nusikalstama veika už turtinės žalos padarymą valstybei nesumokant mokesčių. Skundžiamame teismo sprendime teismas neteisingai nurodo, jog dėl atsakovo kaltės žalą patyrė ne UAB „Raimartas“, bet valstybė, negavusi mokesčių. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jei įmonė būtų sumokėjusi priskaičiuotus mokesčius atsirastų priežastinis ryšys ir tik tuomet būtų įmonei padaryta reali žala. Tokia teismo išvada prieštarauja įstatymui, nes teismas neįvertino, jog ieškovas yra pakeitęs buvusį ieškovą UAB „Raimartas“ (CPK 48 str.), todėl ieškinys grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis grindė BUAB „Raimartas“ administratorius siekdamas apginti vienintelį kreditorių – VMI nuo nesąžiningų atsakovo veiksmų.

  1. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį kreditorius turi pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui, o jei pastarasis jų neatlygina, tuomet gali reikšti reikalavimus subsidiariai atsakingam skolininkui. Kadangi pagrindiniam skolininkui iškelta bankroto byla, o bankroto byloje įmonės ir kreditoriaus interesus atstovauja administratorius, todėl ši įstatymo nuostata netenka prasmės ir ieškinys gali būti reiškiamas subsidiariam atsakovui A. M. .
  2. Teismas neįvertino, kad nusikalstamais veiksmais atsakovas siekė nuslėpti UAB „Raimartas“ mokėtinus mokesčius ir taip išvengti prievolės valstybei. Valstybė tokiu būdu negauna pajamų, todėl patiria nuostolius (CK 6.249 str.), kuriuos turi atlyginti juos padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Ieškinį pareiškė BUAB „Raimartas“ administratorius ginantis tiek įmonės, tiek kreditoriaus (VMI) interesus, todėl neturi reikšmės kam padaryta žala įmonei ar valstybei ir neturi reikšmės, jog kreditoriumi yra valstybė, kuriai įmonė liko skolinga. Teismus konstatavus atsakovo nusikalstamus veiksmus yra pagrindas (CK 2.50 str. 3 d.) reikalauti iš subsidiariai atsakingo atsakovo nuostolių atlyginimo, kaip padarytų juridinio asmens dalyvio nesąžiningais veiksmais. Nusikalstami veiksmai visuomet yra nesąžiningi, valstybė negavo mokesčių, t.y. tarp atsakovo veiksmų ir nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė.
  3. Nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Tos pačios aplinkybės gali neužtraukti baudžiamosios atsakomybės, tačiau asmuo gali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn. Skirtingose teisenose yra skirtingi įrodinėjimo dalykai, todėl šioje civilinėje byloje teismas neteisingai vertino kaltinamajame nuosprendyje nustatytas aplinkybes kaip prejudicinius faktus, kurių nereikia įrodinėti.
  4. Teismo neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais. Ieškinys grindžiamas FNTT Panevėžio skyriaus specialisto išvada, UAB „Raimartas“ balansu už 2002 metus, VMI pateiktu balansu. Remiantis šiais duomenimis UAB „Raimartas“ 2003 m. sausio 1 d. turėjo turto už 705 726 Lt, tame tarpe: materialaus turto už 97 317 Lt, trumpalaikio turto už 608 053 Lt, priskaičiavo 39 859 Lt pelno mokesčio. Iš FNTT specialisto išvados matyti, kad atsakovo pasirašytas įmonės balansas už 2002 metus buvo pagrindas papildomiems mokesčiams paskaičiuoti. Šios aplinkybės teismas neįvertino ir nepagrįstai rėmėsi atsakovo duotais parodymais, neva balanse buvo klaida, dėl kurios brokuota produkcija buvo apskaityta kaip turimas turtas, nors realaus turto UAB „Raimartas“ neturėjo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nėra nustatyta, kaip dingo kasoje buvę 103 715 Lt. Todėl teismo išvados prieštarauja faktui, jog atsakovas tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą: suklastojo akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, tyčia paslėpė ir neišsaugojo apskaitos dokumentų. Be to, teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, buvusio vadovo ir vienintelio akcininko civilinę atsakomybę, todėl liko neatskleista bylos esmė.

11Atsakovas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas. Juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles (CK 2.50 str. 2 d.). Įmonės nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą nėra žala įmonei, nes įmonė papildomai priskaičiuotų mokesčių nesumokėjo nė lito, o prievolė mokėti mokesčiu negali būti laikoma žala. AB Turto banko reikalavimas yra regresinis, tačiau regresinis reikalavimas galimas tik atlyginus kito asmens padarytą žalą. AB Turto bankas nėra atlyginęs žalos VMI, todėl neturi regreso teisės, tuo labiau, kad nesumokėti mokesčiai nėra žala įmonei. Nuosprendžiu yra konstatuota, jog šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą siekė nuslėpti mokėtinus įmonės mokesčius, todėl atsakovas asmeniškai neprivalo mokėti mokesčius valstybei už UAB „Raimartas“.

12Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

14Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15Iš Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio teismas nustatė, kad A. M. , kaip UAB „Raimartas“ vadovas, tyčia neišsaugojo dalies apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 1999 m. liepos 21 d. iki 2004 m. gruodžio 30 d. Atliekant tyrimą UAB „Raimartas“ papildomai priskaičiuota 501 675 Lt mokesčių į valstybės biudžetą, iš jų 284 609 Lt PVM ir 217066 Lt pelno mokesčio (b. b. 1 t., b.l. 64-78).

16Ieškovai pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo 933 376,24 Lt nuostolius dviem savarankiškais pagrindais: kaip nuostolius, padarytus juridinio asmens valdymo organų (vadovo ir vienasmenio juridinio asmens dalyvio sprendimų), juridiniam asmeniui ir kaip nuostolius, padarytus juridinio asmens dalyvio (atsakingo subsidiariai su juridiniu asmeniu), kreditoriui. Juridinio asmens dalyvio ir juridinio asmens valdymo organų yra atskiros atsakomybės rūšys, nes kiekvienai atsakomybei atsirasti reikalingas skirtingas teisinis pagrindas. Todėl nepriklausomai nuo to, ar jos reiškiamos tam pačiam fiziniam asmeniui, ar skirtingiems fiziniams asmenims, jos turi būti atribojamos.

17Reikalavimą juridinio asmens valdymo organams turi teisę reikšti juridinis asmuo, nes juridinio asmens valdymo organo narys privalo juridiniam asmeniui padarytą žalą atlyginti visiškai (CK 2.87 str. 7 d.). Juridinis asmuo turi turėti valdymo organus visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d.). Atsakovas yra vienintelis juridinio asmens dalyvis, todėl jo sprendimai, atlikti kaip vienasmenio juridinio asmens dalyvio, vertinami kaip visuotinio akcininkų susirinkimo ir jis gali būti atsakingas minėtos normos pagrindu. Atsakovas yra juridinio asmens vadovas, todėl jis taip pat gali būti atsakingas minėtos normos pagrindu.

18Be kitų pagrindų, ieškovai reiškia reikalavimą atsakovui CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę subsidiariai. Kadangi juridinio asmens dalyvis atsako subsidiariai kreditoriui, todėl šį reikalavimą turi teisę pareikšti kreditorius. Iš ieškinio (b.l. 3-6) matyti, kad ieškovas reikalauja priteisti 933 376,24 Lt nuostolių sumą kildinamą iš VMI kreditorinio reikalavimo dėl nesumokėtų mokesčių, baudų ir delspinigių. Aplinkybė, jog reikalavimas kildinamas iš VMI reikalavimo juridiniam asmeniui, savaime nereiškia, jog juridinis asmuo pateikia ieškinį kreditoriaus vardu. Iš ieškinio matyti, kad reikalavimą reiškia juridinis asmuo ir prašo priteisti jo turėtus nuostolius. Duomenų, kad VMI būtų pateikusi reikalavimą atsakovui, kaip subsidiariam skolininkui arba perdavusi reikalavimo teises ieškovams (CK 2.50 str. 3 d.), nėra. Be to, iš reikalavimo teisių perleidimo sutarčių (b.l. 104-105; 109-110) 2 punktų matyti, kad ieškovas BUAB „Raimartas“ perleidžia reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Kreditoriaus reikalavimas subsidiariam skolininkui, nėra kito subsidiaraus skolininko nuostoliai, kuriuos patyrė pats juridinis asmuo. Todėl laikytina, kad pateiktu ieškiniu juridinis asmuo - BUAB „Raimartas“ reiškia reikalavimą atsakovui kaip juridinio asmens vadovaujantiems organams – vadovui ir juridinio asmens vienasmeniam dalyviui.

19Iš ieškinio matyti, kad ieškovai ieškinyje pateikia ir kitą faktinę aplinkybę, kad atsakovas neišsaugojo įmonės turto ir jį prarado, tačiau ieškovai ieškinyje nesuformulavo reikalavimo priteisti nuostolius, atsiradusius dėl turto praradimo ar neišsaugojimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovus atstovauja profesionalūs teisininkai, laikytina, kad ieškovai suformulavo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) teismui tokius, kokius norėjo suformuluoti, todėl, nesant ieškinyje pateikto reikalavimo priteisti iš atsakovo nuostolius, atsiradusius dėl turto neišsaugojimo ar praradimo, teismas šio reikalavimo nenagrinėja ir nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų susijusių su šiuo klausimu.

20Taigi teismas nagrinėja ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro nesumokėti valstybei mokesčiai - 933 376,24 Lt.

21Atsakovas, kaip juridinio asmens vienasmenis dalyvis gali būti atsakingas juridiniam asmeniui, jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens vienasmenio dalyvio, kaip valdymo organo (vienasmenio dalyvio sprendimai atitinka juridinio asmens akcininkų susirinkimo sprendimus), padarytų nesąžiningų veiksmų (CK 2.50 str. 3 d.). Tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovas, būdamas juridinio asmens vienasmenis dalyvis ir veikdamas, kaip juridinio asmens valdymo organas (susirinkimas), atliko veiksmus, dėl kurių nebuvo sumokėti mokesčiai valstybei. Todėl ieškovų reikalavimas, priteisti iš atsakovo, kaip juridinio asmens vienasmenio valdymo organo, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nėra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovui. Nuosprendyje nustatyta, kad atsakovas laikomas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo, t.y. dėl to, kad būdamas akcijų savininku pirkimo-pardavimo sutartyje nuskanavo pirkėjo paršą. Tačiau atlikdamas šį veiksmą jis neveikė kaip juridinio asmens vienasmenis valdymo organas dalyvis (susirinkimas). Nuosprendyje yra nustatyta, kad vien akcijų perleidimo dokumentų netinkamas įforminimas negali padėti išvengti turtinės prievolės valstybei. Taigi, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas, neįtakojo mokestinių prievolių valstybei atsiradimo ar padidėjimo. Taigi, net jei atsakovas šiuo požiūriu ir būtų tinkamas subjektas, tačiau nuosprendyje yra nustatyta, kad šis veiksmas nėra susijęs su mokesčių nesumokėjimu. Nuosprendyje taip pat nustatyta, kad atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, dalį apskaitos dokumentų paslėpė, o dalies neišsaugojo tyčia, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros už 1999-2004 metus. Taigi, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 18 str., 182 str. 1 d. 2 p.) nėra nustatyta, kad atsakovo, kaip juridinio asmens vienasmenis dalyvio, veiksmai įtakojo mokestinių prievolių nevykdymą, t.y. nenustatytas atsakovo, kaip vienasmenio juridinio asmens dalyvio, sprendimų neteisėtumas. Ieškovai nepateikė kitų įrodymų ar argumentų patvirtinančių, kad atsakovas yra atsakingas, kaip juridinio asmens vienasmenis dalyvis (kaip valdymo organas), dėl mokesčių nesumokėjimo, todėl ieškovų reikalavimai atsakovui, kaip juridinio asmens vienasmeniam dalyviui, atmestini (CPK 178 str.).

22Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas paslėpė ir neišsaugojo apskaitos dokumentų. Ieškovai savo reikalavimą dėl mokesčių nesumokėjimo grindžia nuosprendžiu nustatyta atsakovo kalte. Teismas sutinka, jog nusikalstami veiksmai yra nesąžiningi veiksmai, todėl atsakovas gali būti atsakingas ieškovams, jei netinkamai vykdė pareigas. Nuosprendžiu yra nustatyta, kad atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, pažeidė įstatymų jam nustatytas pareigas pateikti ir saugoti įmonės buhalterinius dokumentus ir tai buvo pagrindas papildomai priskaičiuoti mokestinę nepriemoką, baudas ir delspinigius.

23Ieškovų reikalavimas 933 376,24 Lt susideda iš dviejų mokestinės nepriemokos dalių – atsiradusius papildomai priskaičiavus mokestinę nepriemoką susidariusią dėl nuslėptų ir neišsaugotų buhalterinių dokumentų ir likusios dalies, buvusios bankroto bylos iškėlimo pagrindu. Iš FNTT specialisto išvados (b. b. t. 1, b.l. 64-78), Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akto (b. b. t. 3, b.l. 38-41), Panevėžio apskrities VMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo (b. b. t. 3 , b.l.35-37) matyti, kad dėl juridinio asmens buhalterinių dokumentų nuslėpimo ir neišsaugojimo juridiniam asmeniui papildomai priskaičiuota 539 108 Lt nesumokėtų mokesčių, 161 732,40 Lt baudų ir 114 246,14 Lt delspinigių. Kadangi šie mokesčiai, baudos ir delspinigiai atsirado dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo kaltės, todėl atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas yra atsakingas juridiniam asmeniui dėl jo veiksmais padarytos žalos (CK 2.87 str. 7 d.).

24Iki papildomo priskaičiavimo buvusi, patvirtinta Panevėžio apygardos teismo 2005 m. kovo 8 d. nutartimi, juridinio asmens mokestinė nepriemoka buvo 118 289,70 Lt. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje buvo nustatytas tik atsakovo, kaip įmonės vadovo, atsakomybės klausimas dėl mokestinės nepriemokos, susidariusios dėl dokumentų nuslėpimo ir neišsaugojimo ir ieškovai atsakovo kaltę įrodinėja tik baudžiamojoje byloje nustatyta atsakovo kalte. Kitų įrodymų ieškovai nepateikė ir atsakovo kaltės, dėl anksčiau susidariusios mokestinės nepriemokos, neįrodinėjo, todėl ieškovų reikalavimas priteisti 118 289,70 Lt dydžio mokestinę nepriemoką, įskaitant baudas ir delspinigius, atmestinas.

25Papildomai priskaičiuota mokestinė nepriemoka susidaro iš trijų dalių: nesumokėtų mokesčių, delspinigių ir baudų. Prievolę mokėti mokesčius valstybei turi juridinis asmuo, o ne jo vadovas. Nepriklausomai nuo atsakovų veiksmų, jei jis nebūtų paslėpęs ar neišsaugojęs dokumentų, juridinis asmuo būtų privalėjęs mokėti mokesčius, todėl atsakovas nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei. Tačiau atsakovas gali būti atsakingas tiek, kiek dėl jo kaltės juridiniam asmeniui buvo priskaičiuoti papildomi mokėjimai, t.y. delspinigiai ir baudos. Todėl atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, gali būti atsakingas dėl papildomai juridiniam asmeniui priskaičiuotų delspinigių ir baudų. Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nustatyta, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, nuslėpė ir neišsaugojo juridinio asmens buhalterinių dokumentų, todėl juridinis asmuo nesumokėjo mokesčių valstybei nustatytu laiku, dėl ko buvo priskaičiuoti delspinigiai ir juridinis asmuo papildomai buvo nubaustas bauda. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 275 978,54 Lt nuostolių sumą yra pagrįstas ir tenkintinas.

26Iš reikalavimų perleidimo sutarčių matyti, kad UAB „Raimartas“ reikalavimo teisę perleido ieškovams neišskirdamas kokia dalimi perleidžia mokestinės nepriemokos dalį (mokesčiai, baudos, delspinigiai), tačiau šalys tarėsi dėl procentinės reikalavimo teisės perleidimo, t.y. ieškovas A. Č. perėmė 25,4 procento reikalavimo (b.l. 104), ieškovas AB Turto bankas 74,6 procento (b.l. 109), todėl proporcingai reikalavimų daliai tenkinami ieškovų ieškiniai. Dėl to ieškovui A. Č. priteistina 70 098,55 Lt, ieškovui AB Turto bankui 205 879,99 Lt.

27Byloje buvo 10,05 Lt (b.l. 159) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 92 str.).

28Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

30Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovui A. Č. 70 098,55 Lt (septyniasdešimt tūkstančių devyniasdešimt aštuoni litai ir 55 ct), ieškovui AB Turto bankui 205 879,99 Lt (du šimtai penki tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt devyni litai ir 99 ct).

31Priteisti iš ieškovo A. M. 10,05 Lt (dešimt litų ir 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. Ieškovas BUAB „Raimartas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė... 4. BUAB „Raimartas“ 2007 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo... 5. BUAB „Raimartas“ 2007 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo... 6. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi pradinį... 7. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį... 8. Ieškovas AB Turto bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio... 9. Ieškovas A. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 10. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. apkaltinamuoju... 11. Atsakovas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 12. Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).... 15. Iš Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio... 16. Ieškovai pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo 933 376,24 Lt nuostolius... 17. Reikalavimą juridinio asmens valdymo organams turi teisę reikšti juridinis... 18. Be kitų pagrindų, ieškovai reiškia reikalavimą atsakovui CK 2.50... 19. Iš ieškinio matyti, kad ieškovai ieškinyje pateikia ir kitą faktinę... 20. Taigi teismas nagrinėja ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo... 21. Atsakovas, kaip juridinio asmens vienasmenis dalyvis gali būti atsakingas... 22. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad atsakovas, kaip... 23. Ieškovų reikalavimas 933 376,24 Lt susideda iš dviejų mokestinės... 24. Iki papildomo priskaičiavimo buvusi, patvirtinta Panevėžio apygardos teismo... 25. Papildomai priskaičiuota mokestinė nepriemoka susidaro iš trijų dalių:... 26. Iš reikalavimų perleidimo sutarčių matyti, kad UAB „Raimartas“... 27. Byloje buvo 10,05 Lt (b.l. 159) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 28. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2... 29. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir... 30. Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovui A. Č. 70 098,55 Lt (septyniasdešimt... 31. Priteisti iš ieškovo A. M. 10,05 Lt (dešimt litų ir 5 ct) išlaidų,...