Byla 2K-213/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Benedikto Stakausko, sekretoriaujant M. Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui, gynėjai advokatei J. Savickaitei,

2išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteista pagal:

3BK 207 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

4BK 183 straipsnio 1 dalį vieneriems metams penkiems mėnesiams,

5BK 208 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams,

6BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams,

7BK 220 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą dvejiems metams dviems mėnesiams.

9Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria G. K. apeliacinis skundas buvo atmestas.

10Minėtu nuosprendžiu buvo nuteista ir V. B., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nėra paduotas.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

12G. K. nuteista už tai, kad būdama UAB „Karališkas agatas“ direktore ir vienintele akcininke padarė šias nusikalstamas veikas:

13apgaule gavo kreditą, t.y. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 20 d., siekdama gauti kreditą, nurodė vyriausiajai finansininkei V. B. suklastoti tikrus dokumentus – įrašyti neteisingus duomenis įmonės „Karališkas agatas“ 2003 m. sausio 1 d. balanse ir pelno ataskaitoje. V. B., vykdydama direktorės nurodymus, įrašė neteisingus duomenis: 1) balanse 485 955 Lt sumažino ilgalaikį turtą, 100 540 Lt padidino trumpalaikį turtą, 345 724 Lt padidino kapitalą ir rezervą, 881 139 Lt sumažino per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus; 2) pelno ataskaitoje 493 968 Lt padidino pardavimus ir paslaugas, 786 739 Lt sumažino savikainą, 1 280 707 Lt padidino bendrąjį pelną, 8 210 Lt sumažino kitas veiklos pajamas, 316 978 padidino pelną prieš apmokestinimą, 269 431 Lt padidino grynąjį ataskaitinių metų pelną paskirstymui. 2003 m. kovo 20 d. šiuos suklastotus dokumentus G. K. pateikė UAB „Sampo“ banko Kauno filialui. 2003 m. balandžio 16 d. UAB „Karališkas agatas“ sudarė su banku kredito sutartį Nr. KV304111K, pagal kurią gavo 400 000 eurų paskolą;

14neteisėtai, be juridinio pagrindo pasisavino svetimą turtą, t.y. pagal 2003 m. sausio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 24, 2003 m. vasario 7 d. orderį Nr. 136, 2003 m. vasario 20 d. orderį Nr. 186, 2003 m. vasario 25 d. orderį Nr. 211, 2003 m. balandžio 3 d. orderį Nr. 352, 2003 m. gegužės 9 d. orderį Nr. 533, 2003 m. birželio 13 d. orderį Nr. 669 už 248 000 Lt vertės konteinerius-sandėlius bei šaldytuvus, kuriuos pagal 2002 m. gruodžio 1 d. perdavimo-priėmimo aktą perdavė bendrovės įstatinio kapitalo formavimui kaip ilgalaikį turtą (nuo 2003 m. sausio 8 d. iki 2003 m. birželio 13 d.) iš bendrovės kasos sau išsimokėjo 276 000 Lt – 28 000 Lt daugiau nei konteinerių ir šaldytuvų rinkos vertė pagal 2002 m. spalio 25 d. turto įvertinimo pažymą;

15dėl įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, t. y. žinodama apie įmonės nemokumą, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nuo 2003 m. rugpjūčio 19 d. iki 2003 m. spalio 16 d., nepateisinamai pigiai pardavė bendrovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris galėjo būti pateiktas „Sampo“ bankui 397 665,32 eurų skolai ir tiekėjams 1 130 166,45 Lt skolai padengti: viso pardavė turto už 195 180,18 Lt, tai yra 136 130,23 Lt mažiau negu jo likutinė vertė bei pirkimo kaina, dėl ko padarė kreditoriams – „Sampo“ bankui bei tiekėjams 136 130,23 Lt turtinę žalą;

16aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama šio įstatymo 19 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir neišsaugojo šių apskaitos dokumentų: didžiosios knygos, bendrojo žurnalo, pirkimo skolon žurnalo, kuro sunaudojimo ataskaitų, ilgalaikio turto pardavimo sąskaitų-faktūrų, žaliavų sunaudojimo normų, turto nusidėvėjimo bei inventorizacijos aktų, apskaitos registrų už 2003 metus, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės „Karališkas agatas“ veiklos, turto bei įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 iki rugsėjo 1 d.;

17pateikė neteisingus duomenis apie pelną, t. y. būdama atsakinga už apskaitos dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, siekdama išvengti mokesčių, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio reikalavimus, nurodė vyriausiajai finansininkei V. B. įrašyti žinomai neteisingus duomenis į įmonės UAB „Karališkas agatas“ metinę finansinę atskaitomybę už 2002 metus apie bendrovės sąnaudas ir pelną, o pastaroji, vykdydama G. K. nurodymus, šioje ataskaitoje deklaravo sąnaudų už 4 721 881 Lt, jas padidindama 40 576 Lt suma, o pelno mokestį nurodė 11 955 Lt, jį sumažindama 4 584 Lt suma. G. K. šią ataskaitą su žinomai neteisingais duomenimis patvirtino savo parašu ir 2003 m. rugsėjo 24 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

18Kasaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį, ją išteisinti, o tuo atveju, jei kasacinis teismas atmestų jos kasacinio skundo argumentus, skirti jai bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad teismų procesiniai sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, nes priimti netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą ir pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Kasatorės nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo: jame išdėstytos išvados nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei įvertintais įrodymais, aprašomojoje dalyje nenurodyti nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, reikalingi kvalifikuojant veikas, nustatomojoje dalyje nenurodytos faktinės aplinkybės. Įrodymai išdėstyti nenuosekliai, neatskleistas jų tarpusavio ryšys, nepateikta kaltinimui prieštaraujančių faktinių duomenų analizė, neaiškios ir netiksliai suformuluotos išvados. Ne visi bylos duomenys yra surinkti teisėtais būdais, tačiau jie, vis dėlto, pripažinti įrodymais. Nuosprendyje nepateikti išsamūs motyvai dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Skiriant bausmę, neįvertintos kiekviena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, jų reikšmės nulemiant bausmės rūšį ir dydį. Nepateikti bausmės individualizavimo motyvai, nemotyvuotas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimas.

19G. K. nurodo, kad nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnio 1 dalyje, to nepatvirtina ir byloje surinkti faktiniai duomenys. Buhalterinius dokumentus tvarkė ne ji, o buhalterė, kuriai nebuvo duoti nurodymai klastoti duomenis. G. K. pabrėžia, kad bankui pateikti duomenys buvo preliminarūs, jų nereikėjo patvirtinti parašais, o bankas žinojo, kad jie dar bus tikslinami. Už šį nusikaltimą ji buvo nuteista, remiantis tik dokumentų kopijomis, o ne originalais. Liudytojo S. P. parodymai nėra svarbūs, kadangi jis pateikė tik bendro pobūdžio teiginius apie banko kreditų išdavimo tvarką, nekonkretizuodamas, kokius dokumentus – kopijas ar originalus – pateikė kasatorė. Jos nuomone, teismas nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi specialisto P. M. išvada, nes joje buvo įvertinti ne dokumentai, o neaiškiai kredito byloje atsiradusios faksogramos. Be to, minėtas specialistas, pateikdamas rašytinę išvadą, nurodo, kad jam trūksta duomenų įmonės ūkinei veiklai nustatyti, o duodamas parodymus teisme kategoriškai tvirtina, kad prašymo kreditui suteikti padavimo metu įmonė buvo nemoki. G. K. nurodo, neturėjusi tikslo apgaule gauti kreditą. Jeigu būtų siekusi apgauti banką, jam nebūtų įkeitusi savo asmeninio turto, kurio vertė tris kartus viršijo kredito sumą.

20Skunde nuteistoji teigia, kad svetimo turto nepasisavino. Pasisavinimu BK 183 straipsnio 1 dalies prasme laikomi veiksmai, kuriais asmuo, kurio žinioje yra turtas, paverčia tą turtą neteisėtai ir neatlygintinai savo turtu. Kasatorė nurodo, kad būdama įmonės direktorė ir vienintelė akcininkė, turėjo teisę disponuoti bendrovės turtu. Teismas nenustatė, kam atsirado 28 000 Lt žala už parduotuvės ant ratų pardavimą. Nuteistoji teigia, turėjusi gintis nuo nepagrįsto kaltinimo. Byla iškelta ir tyrimas atliktas pagal menamą prokuroro reikalavimą, neužfiksuotą jokiam dokumente, nukentėjusysis nenustatytas, jo pareiškimo nėra. Kasatorė tai laiko esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

21G. K. manymu, ji nepagrįstai nuteista pagal BK 208 straipsnio 2 dalį. Teismas plečiamai aiškino sąvoką „nepateisinamai pigiai“. Minėta veika, G. K. manymu, turėtų apimti tuos atvejus, kai turtas parduodamas kur kas mažesne kaina, nei jo tikroji vertė. Byloje nėra dokumentų apie nustatytą tikrąją parduoto turto vertę, o likutinės vertės negalima tapatinti su tikrąja. Kasatorė taip pat pabrėžia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuomet, kai skolininkas veiksmus padaro, patekęs į sunkią ekonominę situaciją ar pasiskelbęs nemokiu. Gi nuosprendyje visai nepasisakyta nei apie sunkią ekonominę situaciją, nei apie jos atsiradimo momentą. Teismas tik apsiriboja perkeldamas į nuosprendį specialisto išvados teiginius. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti turėjo būti nustatyti padariniai – žala kreditoriams. Byloje nustatytas vienas kreditorius – bankas, tačiau jam žala nepadaryta. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokia tyčios forma buvo padaryta veika, nors šis klausimas svarbus kvalifikuojant veiką. Apeliacinės instancijos teismas patikslino, kad žala atsirado „Sampo“ bankui, o veika padaryta tiesiogine tyčia, tačiau, G. K. nuomone, bylos įrodymai to nepatvirtina.

22Skunde teigiama, kad nėra įrodyta, jog kasatorė turėjo tikslą apgaulingai tvarkyti apskaitą. Padarydamas tokią išvadą, teismas nurodė, kad ji veikė neatsargiai, tačiau, nuteistosios nuomone, toks teiginys turi būti konkretizuotas, nurodant, ar kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas. Kasatorė pabrėžia, nedalyvavusi perimant įmonės dokumentus, už tai buvo atsakinga V. B. Apie tai, kad ne visi dokumentai buvo perduoti G. K. sužinojo, tik tuomet, kai iš įmonės turto perėmėjų jie buvo pareikalauti. Byloje dėl dokumentų dingimo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2003 m. spalio 22 d. Kol nebaigta pastaroji byla, neteisinga kasatorę nuteisti už dokumentų neišsaugojimą.

23Dėl nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1dalį G. K. nurodė, kad visą buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės vyr. finansininkė V. B., kuria G. K. pasitikėjo. Byloje nėra įrodymų, kad G. K. davė jai nurodymus įrašyti neteisingus duomenis. Minėta veika gali būti padaryta tik tiesioginės tyčios forma, o veikiant neatsargiai kyla administracinė atsakomybė. Motyvų, kad kasatorė tyčia sąmoningai siekė pateikti mokesčių inspekcijai žinomai neteisingai įrašytus duomenis, teismas nepateikė. Pagal faktines bylos aplinkybes, galima daryti tik vieną išvadą, kad finansininkė įrašydama duomenis suklydo netyčia, nes sirgo ir buvo pervargusi. G. K., būdama įmonės direktore, negalėjo tuo pat metu atlikti ir finansininkės darbų. Nuosprendyje išdėstytą argumentą, kad turėdama aukštąjį ekonominį išsilavinimą ji suprato, jog veikia nusikalstamai, kasatorė laiko tik nemotyvuotu priekaištu.

24Skunde taip pat teigiama, kad bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procese buvo padaryti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai: procesas tesėsi per ilgai, teismai buvo šališki, nes netyrė gynybos pateiktų argumentų, dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo „Sampo“ banko darbuotojai darė kratas nuteistosios namuose, naudojo šantažą, grasinimus, kardomosios priemonės paskyrimu buvo pažeista teisė į laisvę, taip pat pažeista teisė kreiptis į teismą, kad būtų priimtas greitas sprendimas dėl suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25Kasatorė pabrėžia, kad anksčiau nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, todėl jai paskirta aiškiai per giežta bausmė. Teismai, skirdami bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimai, už kuriuos nuteista, nebuvo sunkūs, ji ligota, išsiskyrusi, viena augina nepilnametę dukrą, niekam nekelia grėsmės. Visas jos turtas buvo įkeistas, todėl mano realiai žalos niekam nepadarė, realių nukentėjusiųjų nėra.

26Kasacinis skundas atmestinas.

27Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas kompetentingas patikrinti nuosprendžius, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad naujos faktinės bylos aplinkybės nenustatomos, o teismų sprendimuose konstatuotų faktų tikrumas nėra peržiūrimas. Vadinasi, šios bylos procese negali būti kvestionuojami skunde iškeliami liudytojų, kaltinamojo parodymai, specialistų išvados, kitų teismo nustatytų faktinių duomenų pagrįstumas, jų patikimumas ir reikšmė. Įvertinti įrodymus, patikrinti, ar apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, galėjo apeliacinės instancijos teismas. Šia teise Kauno apygardos teismas pasinaudojo, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą, įvertinęs įrodymus baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

28Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo

29Objektyviosios šio nusikaltimo pusės požymiui – veikai būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 devintame ir dešimtame punktuose išaiškino, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Vienas iš esminių kasatorės G. K. skundo argumentų, kad ji neteisėtų veiksmų neatliko, svetimo turto nepasisavino, nes būdama UAB ,,Karališkasis agatas” vadove ir vienintele akcininke turėjo teisę bendrovės turtu disponuoti. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji G. K. nebuvo UAB ,,Karališkasis agatas” turto savininke. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija) 15 straipsnį, reglamentuojantį turtines akcininkų teises, o taip pat pagal UAB ,,Karališkasis agatas” įstatų IV skirsnį akcinė bendrovė yra savo turto savininkė, o akcininkui nuosavybės teise priklauso bendrovės akcijos, suteikiančios teisę į pelno dalį (dividendus) ir į likusią turto dalį, tik likvidavus bendrovę ir atsiskaičius su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 8 4 punkte taip pat išaiškino, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Be to, G. K. personalinės įmonės ,,Agatas” 2002 m. lapkričio 11 d. pertvarkymo akte, kurį pasirašė G. K., atsispindi Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio nuostatos, nurodančios, kokiais atvejais akcininkas įgyja nuosavybės teisę į bendrovės turto dalį. Vadinasi, kasatorei buvo gerai žinomi teisės aktai, reglamentuojantys akcinės bendrovės veiklą, o taip pat tos aplinkybės, kad įmonės turtiniais įnašais ir piniginėmis lėšomis suformuotas UAB ,,Karališkasis agatas” įstatinis kapitalas nuosavybės teise priklauso šiai bendrovei, o kasatorės atžvilgiu buvo svetimas turtas. UAB ,,Karališkasis agatas” direktorės pareigos taip pat nesuteikė teisės G. K. disponuoti bendrovės turtu, kaip nuosavu. Pagal CK 2.81, 2.82 straipsnius akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens dalis. Jo dėka įmonė funkcionuoja – įgyvendina savo teises bei vykdo pareigas. Dėl šios priežasties, dalį teisių ir pareigų įmonės valdymo organas įgyja ex officio, t. y. įstatymo pagrindu. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai.

30Bylos faktiniais duomenimis (2004 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvada Nr. 5-2/93 dėl įmonės ūkinės-finansinės veiklos, 2002 m. lapkričio 15 d. UAB ,,Karališkasis agatas” akcijų savininkės G. K. sprendimu, 2002 m. lapkričio 11 d. personalinės įmonės pertvarkymo aktu, turto vertintojo pažyma apie turto vertės nustatymą, kasos pajamų orderiu Nr. 1921145) nustatyta, kad UAB ,,Karališkasis agatas” įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš piniginių lėšų (108 300 Lt) ir turtinių įnašų. Pagal perdavimo aktus, įmonei perduota kilnojamojo turto už 1 521 000 Lt. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnį, šis turtas yra bendrovės nuosavo kapitalo sudėtinė dalis. Vis dėlto, G. K. už UAB ,,Karališkasis agatas” perduoto dalį turto – 248 000 Lt vertės konteinerius - sandėlius, šaldiklius nuo 2003 m. sausio 8 d. iki tų pačių metų birželio 13 d. iš bendrovės kasos sau išmokėjo 276 000 Lt. Išmokėta suma net 28 000 Lt viršijo pirminę vertę, kuri buvo nustatyta už paminėto turtinio įnašo dalį. Tai įrodyta kasos išlaidų orderiais, specialisto išvada, liudytojo E. K. parodymais, kitais faktiniais duomenimis, todėl kolegijos manymu, teismai teisingai įvertino kasatorės veiksmus, jų subjektyviąją pusę. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyčia neatlygintinai užvaldytas kaltininko žinioje buvęs svetimas turtas. Tokius veiksmus baudžiamasis įstatymas draudžia.

31BK 207 straipsnio 1 dalies taikymo

32Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia banko kredito, paskolos gavimu, pateikus apgaulingus duomenis. Nusikaltimo sudėtis formalioji, kadangi pasekmių nereikalaujama, užtenka tik apgaule gauti kreditą (paskolą). Apgaulingų duomenų pateikimas – tai tikrovės neatitinkančių, melagingų faktų, aplinkybių, apie kuriuos būtina pranešti ir kurie galėjo turėti įtakos sprendimui dėl kredito išdavimo, pateikimas arba jų nutylėjimas. Lietuvos banko valdybos 1995 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 612 patvirtintas ,,Paskolų komiteto sudarymo ir veiklos tvarkos” III skyrius nustato paskolų teikimo pagrindinius principus. Šios tvarkos 18 straipsnis nurodo, kad priimant sprendimus, reikia įvertinti paskolos riziką – nustatyti paskolos gavėjo finansines galimybes laiku grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas. Bankas prieš priimdamas sprendimą dėl paskolos buvimo turi išnagrinėti kliento verslo planą, finansinę būklę, finansinę atskaitomybę (balansą pelno (nuostolio) ataskaitą), kitas svarbias aplinkybes. ,,Sampo” banko valdyba 2002 m. liepos 2 d. protokoliniu nutarimu Nr. 2002/26 taip pat buvo nustačiusi kreditavimo produktų suteikimo verslo klientams tvarką, kurioje nurodomas teiktinų dokumentų sąrašas. Šiame sąraše išvardinti ir dokumentai apie įmonės ūkinę-finansinę būklę (balansas, pelno ataskaita ir kt.).

33Šioje byloje kredito gavimas apgaule pasireiškė tuo, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,Karališkasis agatas”, vadovaujama direktorės G. K., UAB ,,Sampo” bankui pateikė neteisingus duomenis apie įmonės finansinę būklę, t. y. pateikė balansą, pelno ataskaitą, kuriuose nurodė geresnius bendrovės veiklos rezultatus, gaunamą pelną padidino 316 978 litais. Tai rodė, kad bendrovė galės sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir grąžinti kreditą. Realioje ataskaitoje, pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodyti daug blogesni bendrovės veiklos rezultatai. Įmonės, turinčios finansinių skolų Vilniaus bankui, tiekėjams, nesumokėtų mokesčių, socialinio draudimo įmokų, nesumokėtų atlyginimų, apyvartinių lėšų galėjo neužtekti mokėti palūkanoms bei grąžinti kreditą. Įsiskolinimai viršijo pusę bendrovės turto vertės. Bankui pateiktą finansinę ataskaitą pasirašė G. K. ir finansininkė V. B. Šios aplinkybės nustatytos specialisto išvada su dokumentų priedais, ,,Sampo” banko pateikta UAB ,,Karališkasis agatas” kreditine byla, kurioje be įmonės finansinę būklę charakterizuojančių dokumentų yra ir G. K. paraiška bankui dėl kredito, su garantija, jog pateikiami apie įmonę duomenys teisingi, kredito sutartis dėl 400000 eurų skolinimo. Byloje kreditoriui ,,Sampo” bankui pateikti pelno ataskaitos ir balanso originalai neišsaugoti, tačiau jų turinio tikrumas sandorio sudarymo metu suderintas su kopijomis, kurios ,,Sampo” banko administracijos buvo patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, o dokumentų originalai grąžinti UAB ,,Karališkasis agatas”. Kasatorės G. K. gynybos versija, kad ji bendrovės balanso bei pelno ataskaitos nepasirašė, teismo posėdžiuose buvo išsamiai išanalizuota, apsvarstyta ir bylos faktiniais duomenimis paneigta, remiantis specialisto išvada, liudytojų G. G., S. P., kaltinamosios V. B. parodymais, „Sampo“ banko pateiktais dokumentais. Nuteistoji G. K., pateikdama tikrovės neatitinkančia informaciją, suklaidino kreditorių, paveikdama jo apsisprendimą sudaryti kredito sutartį ir išduoti 400 000 eurų kreditą. Būtent tai daro jos padarytą veiką nusikalstama. Svarbi ir kaltininkės veikos subjektyvioji pusė. Sandorio sudarymo metu G. K. tyčia buvo nukreipta pateikti fiktyvius duomenis, suklaidinti kreditorių ir sudaryti teigiamą įvaizdį apie kredituojamos įmonės turtinę padėtį. Ji, prašydama kredito ir pateikdama finansinius duomenis, žinojo, kad jos įmonė nemoki ir suvokė, jog pateikus informaciją apie realią įmonės būklę, kredito sutartis gali būti nesudaryta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti išsamūs duomenys ir motyvai, kuriais remiantis teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad G. K. veikoje yra apgaulės gaunant kreditą požymiai. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 207 straipsnį 1 dalį.

34Skolininko nesąžiningumas (BPK 208 straipsnio 2 dalis)

35Nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 2 dalyje, objektyvioji pusė pasireiškia turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, paslėpimu, iššvaistymu, perleidimu tretiesiems asmenims arba pardavimu nepateisinamai pigiai. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai skolininkas vieną iš paminėtų veiksmų padaro patekęs į sunkią ekonominę situaciją, esant nemokumui, akivaizdžiai gręsiant bankrotui ir dėl to padaroma turtinė žala kreditoriams.

36Teismas, išsamiai išanalizavęs ir bešališkai ištyręs bylos esmines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad nuteistoji G. K. padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus. Ji, pasinaudodama UAB ,,Karališkasis agatas” įgalinimais ir vienintelės akcininkės teisėmis, pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu nepateisinamai pigiai kitiems asmenims perleido bendrovės turtą, tuo pažeisdama kreditorių turtinius interesus. Nuosprendyje nuosekliai išdėstyta ir aptarta skolininkės nesąžiningumo esmė, parduoto turto vertė. Abejoti teismo išvada nėra jokio pagrindo, nes ją patvirtina bylos faktiniai duomenys. Pavyzdžiui, 2003 m. vasario 26 d. G. K., atstovaudama UAB ,,Karališkasis agatas”, pagal pirkimo-pardavimo sutartis už 220 000 Lt įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), 2003 m. rugpjūčio 25 d. pardavė už 150 000 Lt, automobilį ,,Honda HRV 5D” 2003 m. rugpjūčio 19 d. ji pardavė už 5 900 Lt, kai jo likutinė vertė buvo 53 559,23 Lt, kopijavimo aparatą, svarstykles 2003 m. spalio 7 d. pardavė už 944 Lt, kai jų likutinė vertė 5 185,41 Lt, kompiuterius, baldų komplektus 2003 m. spalio 14 d. pardavė už 2 596 Lt, kai jų likutinė vertė 5 378,50 Lt ir kt. Iš viso ji pardavė turto 136 130,23 litais mažiau, nei jo likutinė vertė bei pirkimo kaina, tuo padarydama kreditoriams (UAB ,,Sampo” bankui bei tiekėjams) minėto dydžio turtinę žalą. UAB ,,Karališkasis agatas” įsiskolinimas UAB ,,Sampo” bankui sudarė 397 665,32 eurų, o tiekėjams – 1 130 166,45 Lt. G. K., kaip skolininkės UAB ,,Karališkasis agatas” direktorės, nesąžiningumui būdinga tiesioginė tyčia. Ji gerai žinojo apie vadovaujamos bendrovės sunkią finansinę padėtį, nes 2003 m. rugsėjo 26 d. kaip vienintelė akcininkė priėmė sprendimą dėl bendrovės blogos finansinės būklės ir bankroto bylos iškėlimo, pripažino bendrovę nemokia. Apie bendrovės nemokumą viešai paskelbė dienraštyje ir Kauno apygardos teismui padavė ieškininį pareiškimą, prašydama iškelti bankroto bylą. Teismas 2003 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB ,,Karališkasis agatas” iškėlė bankroto bylą, konstatavęs, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai sudaro 2 850 744 Lt, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taip pat G. K. suprato, kad turtą, kuris galėtų būti pateiktas skoloms grąžinti, parduoda kur kas mažesnėmis nei jo vertė kainomis. Nuteistoji suvokė, kad tokie veiksmai gali padaryti turtinę žalą kreditoriams ir tokių padarinių norėjo.

37Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies, 223 straipsnio 1 dalies taikymo

38Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, siekiant išvengti mokesčių; 2) šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nes veika laikoma baigta, kai kaltininkas į dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Kasatorė pasirašė metinę finansinę atskaitomybę už 2002 metus apie bendrovės sąnaudas ir pelną, kurioje buvo deklaruota sąnaudų už 4 721 881 Lt, jas padidinant 40 576 Lt suma, pelno mokestis neteisėtai sumažintas 4 584 Lt. Ji, būdama įmonės vadove, buvo atsakinga už apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad kasatorė žinojo, jog apskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi (apie tai ją informavo buhalterė V. B.), nežiūrint to, ji minėtą dokumentą su žinomai neteisingais duomenimis patvirtino savo parašu ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip siekdama išvengti mokesčių. Tokia nuteistosios veika atitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius.

39G. K. taip pat pagrįstai nuteista ir už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta ūkio subjekto vadovo atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Iš specialisto išvados matyti, kad kasatorė, būdama UAB „Karališkas agatas“ vadove, tokios tvarkos nustačiusi nebuvo. Dėl šios priežasties pradingus apskaitos dokumentams ir registrams, buvo apsunkintas įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio nuo 2003 m. sausio 1 iki rugsėjo 1 d. nustatymas. Nuteistosios kaltė dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsta specialisto išvada, nuteistosios V. B., patvirtinusios, kad nebuvo tinkamų sąlygų laikyti dokumentus, liudytojo G. G., nurodžiusio, jog buvo nusamdyta apsaugos įmonė bendrovės turtui saugoti, dėl kurios atliekamo darbo jokių nusiskundimų nepareikšta, o taip pat liudytojo E. K. parodymais. Pastarasis parodė, kad jam, tapus UAB „Karališkas agatas“ administratoriumi, visus turėtus įmonės dokumentus pateikė V. B. E. K. nurodė, kad 2004 kovo 3 d. kreipėsi į Kauno rajono policijos komisariatą su pareiškimu apie bendrovės įrenginių ir įrengimų dingimą. Baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00045-04 esantys dokumentai patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal bendrovės administratoriaus pareiškimą buvo atliekamas ne dėl dokumentų, o dėl turto dingimo. Šie įrodymai visiškai paneigia G. K. pateiktą versiją, neva dokumentai iš bendrovės buvo pagrobti.

40Bausmės skyrimas

41Kasatorė nuosprendį laiko ydingu taip pat ir dėl to, kad bausmė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įstatymas laikomas netinkamai pritaikytu tada, kai netinkamai pritaikytos BK Bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokių teisės pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai G. K., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir, kaip to reikalaujama BK 55 straipsnyje, laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino kasatorės padarytų penkių nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pasekmes, kaltės formą ir rūšį, tikslus, kaltininkės asmenybę, jos elgesį po nusikalstamų veikų įvykdymo ir padarė pakankamai motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Tai atitinka BK 41 straipsnio nuostatomis reglamentuojamą bausmės paskirtį ir tikslus. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji turi nepilnametį vaiką, tačiau iš byloje esančios šeimos sudėties pažymos (t. 4, b. l. 174) matyti, kad G. K. nepilnamečių vaikų neturi.

42Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

43Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą, padaryti nebuvo. G. K. kaltė pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pažymėtina, kad dauguma kasacinio skundo argumentų jau buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Šis skundas išnagrinėtas, nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Jame minimos aplinkybės apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio skundo motyvų pasisakyta, tai atsispindi priimtoje nutartyje, kurios turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši procesinė norma nereikalauja detalaus (plataus) atsakymo į kiekvieną skundo argumentą. Svarbu, kad procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje būtų išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esminių argumentų. Kolegija konstatuoja, kad priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta į esminius apeliantės argumentus.

44Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajai nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kolegijos nuomone, kasacinio skundo argumentai, kad kaltinamoji negalėjo surinkti gynybai reikšmingų įrodymų, susidūrė su teisėsaugos pareigūnų pasyvumu, apribojusiu galimybes pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis ir panašūs teiginiai yra deklaratyvūs, nekonkretizuoti, todėl nelaikytini svariais. Nepateisinamai ilgų pertraukų tarp teismo posėdžių nenustatyta, teisėjų šališkumas nagrinėjant bylą nekonstatuotas ir konkretūs teismo šališkumo faktai skunde nenurodomi. Kaltinamajai G. K. buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų ir kaltinimų, tame tarpe ir pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo. Teismas, vertindamas bei svarstydamas prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Dauguma kaltinamosios ir gynėjo prašymų buvo patenkinti, o motyvuotai atmesti tie, kuriais buvo reikalaujama išaiškinti aplinkybes, kurios jau nustatytos, ištirti faktus, neturinčius esminės reikšmės bylai. Vadinasi, BPK 270 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios prašymų išsprendimą, nebuvo pažeistos. Atsižvelgdama į tai kolegija daro išvadą, kad G. K. teisė į gynybą kasaciniame skunde keliamu aspektu nepažeista.

45Kasaciniame skunde neteisingai teigiama, kad dėl G. K. neteisėtų veiksmų nebuvo nukentėjusių asmenų. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistosios nusikalstamais veiksmais buvo pažeisti UAB „Sampo“ bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo įmonės ir kitų kreditorių interesai. Turtinė žala taip pat padaryta bankrutuojančiai UAB „Karališkas agatas“, kurio civilinis ieškinys buvo patenkintas. Pagal BPK 28 straipsnį nukentėjusiaisiais gali būti pripažinti tik fiziniai asmenys, o juridiniai asmenys dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos, baudžiamojoje byloje pripažįstami civiliniais ieškovais (BPK 110 straipsnis).Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas pagal kreditoriaus UAB ,,Sampo” bankas pareiškimą. Tyrimo eigoje paaiškėjus svetimo turto pasisavinimo požymiams ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį inicijavo prokuroras. Tokia prokuroro teisė numatyta BPK 167 straipsnio 2 dalyje. Todėl nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog nesant nukentėjusiojo skundo šis baudžiamasis procesas niekinis.

46Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkinamas.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

48Nuteistosios G. K. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. kasacinį skundą... 3. BK 207 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems... 4. BK 183 straipsnio 1 dalį vieneriems metams penkiems mėnesiams,... 5. BK 208 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems... 6. BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams,... 7. BK 220 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviems... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 9. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 10. Minėtu nuosprendžiu buvo nuteista ir V. B., tačiau dėl šios nuosprendžio... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjos,... 12. G. K. nuteista už tai, kad būdama UAB „Karališkas agatas“ direktore ir... 13. apgaule gavo kreditą, t.y. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 20 d.,... 14. neteisėtai, be juridinio pagrindo pasisavino svetimą turtą, t.y. pagal 2003... 15. dėl įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant... 16. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. pagal Buhalterinės apskaitos... 17. pateikė neteisingus duomenis apie pelną, t. y. būdama atsakinga už... 18. Kasaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m.... 19. G. K. nurodo, kad nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnio 1 dalyje,... 20. Skunde nuteistoji teigia, kad svetimo turto nepasisavino. Pasisavinimu BK 183... 21. G. K. manymu, ji nepagrįstai nuteista pagal BK 208 straipsnio 2 dalį. Teismas... 22. Skunde teigiama, kad nėra įrodyta, jog kasatorė turėjo tikslą apgaulingai... 23. Dėl nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1dalį G. K. nurodė, kad visą... 24. Skunde taip pat teigiama, kad bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio... 25. Kasatorė pabrėžia, kad anksčiau nėra padariusi jokių teisės pažeidimų,... 26. Kasacinis skundas atmestinas.... 27. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas kompetentingas patikrinti... 28. Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo ... 29. Objektyviosios šio nusikaltimo pusės požymiui – veikai būdinga tai,... 30. Bylos faktiniais duomenimis (2004 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvada Nr.... 31. BK 207 straipsnio 1 dalies taikymo ... 32. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia banko kredito, paskolos... 33. Šioje byloje kredito gavimas apgaule pasireiškė tuo, kad uždaroji akcinė... 34. Skolininko nesąžiningumas (BPK 208 straipsnio 2 dalis) ... 35. Nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 2 dalyje, objektyvioji pusė... 36. Teismas, išsamiai išanalizavęs ir bešališkai ištyręs bylos esmines... 37. Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies, 223 straipsnio 1 dalies taikymo... 38. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilti yra būtinos... 39. G. K. taip pat pagrįstai nuteista ir už aplaidų buhalterinės apskaitos... 40. Bausmės skyrimas ... 41. Kasatorė nuosprendį laiko ydingu taip pat ir dėl to, kad bausmė paskirta... 42. Dėl kitų kasacinio skundo motyvų ... 43. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą,... 44. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajai nebuvo užtikrinta galimybė... 45. Kasaciniame skunde neteisingai teigiama, kad dėl G. K. neteisėtų veiksmų... 46. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų teismo nuosprendžio ir... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 48. Nuteistosios G. K. kasacinį skundą atmesti....