Byla 2A-2372-467/2013
Dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – UAB „Swedbank lizingas“, UADBB „RDD“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (buvęs pavadinimas - ADB „ERGO Lietuva“), apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rasrama“ ieškinį atsakovui Europos bendrovei „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – UAB „Swedbank lizingas“, UADBB „RDD“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Rasrama“ 2012 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ (dabar - Europos bendrovė „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą) 23 850 Lt draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas 2011 m. rugpjūčio 23 d. su trečiuoju asmeniu „Swedbank lizingas“, UAB sudarė lizingo sutartį Nr. LT092185, pagal kurią lizingo davėjas iš UAB „Autolygis“ 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuosavybės teise įsigijo naudotą automobilį Mercedes Benz SPRINTER, kurį perdavė lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, automobilis pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise. Ieškovas, vykdydamas lizingo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, 2011 m. rugpjūčio 31 d. prisijungimo būdu su atsakovu sudarė Transporto priemonių draudimo (Kasko) sutartį, pagal kurią automobilis Mercedes Benz SPRINTER buvo apdraustas nuo visų rizikų, nustatant 26 500 Lt draudimo sumą, vagystės ir plėšimo atveju taikant 10 proc. išskaitą, o kitais atvejais - 750 Lt. Ieškovo draudimo polisą užpildė draudimo bendrovės atstovas draudėjui tiesiogiai nedalyvaujant. Draudimo liudijimas buvo atsiųstas jau su atsakovo parašais ir antspaudu. Prieš išduodamas draudimo liudijimą, atsakovas jokių papildomų reikalavimų ir/ar pažymų, išskyrus nurodymą laiku sumokėti draudimo įmoką, neišreiškė ir nereikalavo, draudžiamo automobilio (tame tarpe ir faktinio raktų skaičiaus buvimo) neapžiūrėjo. Draudimo taisyklių Nr. 030, nurodytų pačiame draudimo liudijime, draudikas, atsiųsdamas jau pasirašytą draudimo liudijimą, draudėjui neįteikė ir su jomis nesupažindino, taip pat niekur ir jokia kita forma draudikas draudėjo nesupažindino su sergėjimo sistemų lygio reikalavimais, kurie nurodyti draudimo liudijime. Draudėjo parašas draudimo liudijime yra vienintelis ir jis reiškia sutarties (poliso) pasirašymą, o ne atskiro teiginio apie Draudimo taisyklių gavimą, sutikimą su jomis patvirtinimą. Apdraustasis automobilis draudimo sutarties galiojimo metu – 2012 m. sausio 30 d. nuo 18.30-19.00 val. iki 2012 m. sausio 31 d. 8.00 val. buvo pavogtas. Ieškovas 2012 m. kovo 15 d. iš atsakovo gavo pranešimą apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką, kuriame nurodyta, kad draudikui bylos administravimo metu paaiškėjo, jog draudimo liudijime numatytas transporto priemonės 3 sergėjimų sistemos lygis automobilyje sumontuotas nebuvo ir draudimo liudijime nurodytas raktų skaičius - „1“ neatitinka faktinio raktų skaičiaus, nes po įvykio draudikui buvo pateikti du transporto priemonės raktai, todėl, vadovaudamasis draudimo taisyklių 4.2.1.5 ir 17.3.3 punktais, atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Vagystės momentu ir iki šiol lizingo įmokos dar nėra baigtos mokėti, jos mokamos ir toliau, tačiau lizinguojamo objekto nėra, o ieškovas, būdamas smulkus verslininkas, užsiimantis krovinių perkraustymo paslaugomis, negalėdamas pagal tikslinę paskirtį naudotis lizinguojamu objektu, bet už jį mokėdamas, patiria milžiniškus nuostolius.

6Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ (dabar - Europos bendrovė „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog draudimo poliso kopijoje, kurią pateikė ieškovas, grafa „draudimo sutartį pasirašau ir patvirtinu, kad prieš sudarant šią sutartį su draudimo liudijime nurodytomis draudimo taisyklėmis buvau supažindintas ir jų kopiją gavau“ yra pasirašyta ieškovo, šioje grafoje yra įmonės antspaudas. Ieškovas yra verslininkas, jam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai nei vartotojui, todėl, sudarydamas draudimo sutartį, ieškovas turėjo išsiaiškinti ir jos turinį. Ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad taisyklėse nėra draudėjo pareigų. Pagal draudimo taisyklių 10.3 punktą, prašydamas sudaryti draudimo sutartį, draudėjas privalo išsamiai informuoti draudiką apie draudžiamos transporto priemonės įsigytų raktų skaičių ir argumentuotai raštu pagrįsti trūkstamų raktų skaičių, pateikti informaciją reikalingą įmokos apskaičiavimui. Tuo tarpu draudikas turi teisę nedrausti rizikų, kurios yra nepageidaujamos draudimo įmonei. Viena iš tokių nepageidaujamų rizikų yra papildomo rakto (raktų) egzistavimas. Draudimo polise sergėjimo sistemos 3 lygis įrašytas atsižvelgiant į ieškovo atsakovui pateiktą informaciją apie automobilyje sumontuotos sergėjimo sistemos savybes. Šiuo atveju ieškovas pateikė neteisingą informaciją, taip suklaidino atsakovą ir todėl atsakovas polise įrašė apie sergėjimo sistemos lygį, nors iš tikrųjų sergėjimo sistema neturėjo jokio lygio. Ieškovas nurodė, kad automobilyje sumontuota signalizacija (tai pagal atsakovo skirstymą atitinka 3 lygį), nors, kaip paaiškėjo po vagystės, signalizacija automobilyje neįrengta. Ieškovas neginčija, kad jis nurodė draudikui, jog automobilyje yra signalizacija, tą jis raštu deklaravo draudikui ir po vagystės. Faktinę aplinkybę apie tai, kad šalys sutartyje numatė esant signalizaciją, patvirtina rašytiniai ieškovo paaiškinimai po vagystės. Pateiktus užklausą automobilio gamintojo atstovui, paaiškėjo, kad automobilio gamintojas į šį automobilio modelį signalizacijos nemontavo. Ieškovas pateikė draudikui neteisingą informaciją apie tai, kad jis prieš vagystę įjungė signalizaciją, nes automobilyje jos nebuvo. Atsakovo surašytame įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio vagystė padaryta judrioje vietoje, dar nesibaigus aplinkinių įmonių darbo laikui, įžūliai ir greitai. Taigi vagystės sėkmę įtakojo prastas automobilio sergėjimo sistemų lygis, apie kurį atsakovas nebuvo informuotas. Jei atsakovas būtų žinojęs, kad automobilyje nėra signalizacijos, būtų jo nedraudęs.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo trečiojo asmens „Swedbank lizingas“, UAB naudai 23 850 Lt draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, jog automobilio sergėjimo sistemų lygiai ieškovui nebuvo atskleisti, apie tai nebuvo suteikta jokios informacijos, o ji pasirodė tik 2012 metais, po draudimo sutarties sudarymo. Be to ši informacija nebuvo laikoma kaip neatsiejama Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 dalis. Teismas pažymėjo, jog apdraustasis automobilis buvo 2005 pagaminimo metų, turėjo ne vieną savininką, o kiekvienas iš savininkų galėjo įrengti papildomą signalizaciją. Byloje nesurinkta įrodymų, kad apdraustasis automobilis būtų apžiūrėtas brokerių bendrovės darbuotojų ir nustatytas esamas sergėjimo sistemų lygis. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką. Teismas taip pat pripažino, jog ieškovo mažesnis raktų skaičiaus nurodymas per klaidą (apsirikimą, pamiršimą), neturi jokios įtakos apdrausto automobilio pagrobimui, o draudiko atsisakymas šiuo pagrindu išmokėti draudėjui draudimo išmoką yra neadekvatus ir prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas Europos bendrovė „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad automobilio faktinis raktų skaičius neatitinka draudimo sutarties liudijime nurodyto skaičiaus, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad automobilyje buvo įrengta garsinė signalizacija. Teismas rėmėsi trečiojo asmens UADBB „RDD“ darbuotojos liudijimu, tačiau šis liudijimas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kritiškai vertintinas liudytojos teiginys apie tai, kad ji nežino, ką reiškia 3 lygio sergėjimo sistema, nes būtent šis asmuo įrašė į draudimo liudijimą tokį lygio skaičių. Draudimo polise sergėjimo sistemos 3 lygis įrašytas, atsižvelgiant į ieškovo atsakovui pateiktą informaciją apie automobilyje sumontuotos sergėjimo sistemos savybes, kurias draudimo brokeriui deklaravo ieškovas. Draudikui surašytoje anketoje ieškovas pažymėjo, kad automobilyje įrengta gamyklinė signalizacija, nors to objektyviai negali būti. Gamintojo atstovas patvirtino, kad į šį konkretų automobilį gamintojas signalizacijos nemontavo. Patikrinus atsakovo pateiktus pultelius, paaiškėjo, kad jokio signalizacijos valdymo šiuose pulteliuose nėra. Tai paneigia teismo sprendime nurodytą aplinkybę apie tai, kad signalizacija galėjo būti įmontuota automobilyje. Ieškovas neneigė, kad automobilio raktų skaičius yra didesnis nei ieškovas buvo nurodęs atsakovui. Negalima sutikti su teismo vertinimu, kad ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl draudimo išmokos dydžio. Ieškovas neįrodė, kad draudimo taisyklių nuostatos dėl raktų skaičiaus neatitikimo jam nebuvo tinkamai atskleistos. Atsakovui pakako įrodyti raktų neatitikimo faktą, nepaisant to, ar šis neatitikimas turėjo įtakos konkrečiam vagystės įvykdymui.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Rasrama“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog standartinės draudimo sutarties sąlygos yra privalomos draudėjui (ieškovui), tačiau, visų pirma, jos turėjo būti ieškovui įteiktos, su jomis ieškovas supažindintas, ko šiuo konkrečiu atveju nebuvo. Draudimo polisą išdavusi vadybininkė paaiškino, kad iki 2012 metų sudarant draudimo sutartis draudimo bendrovė neteikė išaiškinimų apie sergėjimo saugos lygius, be to pažymėjo, kad iš nuotraukų, esančių byloje, sprendžia, kad apdraustajame automobilyje buvo įrengta garsinė signalizacija, o tai atitinka 3 sergėjimo sistemų lygį. Atsakovas į bylą pateikė išrašą su signalizacijos lygių detalizacija, kuri buvo pridėta prie draudimo taisyklių, tačiau tas išrašas nėra laikytinas draudimo taisyklių sudėtine dalimi, nes draudimo taisyklių sudarymo metu tokių priedų prie taisyklių nebuvo. Tai, kad draudiko atstovas, užpildydamas draudimo liudijimą, nesuprantamai nurodė faktinį raktų skaičių, nesuteikia draudikui teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nes didesnis raktų skaičius, nereiškia, jog automobilis dėl to buvo pagrobtas. Tai, kad raktų faktinis skaičius neturėjo įtakos įvykiui, konstatuota ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. vasario 13 d. rašte Nr. 30-7-S-1476, kuriame nurodyta, jog byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad pranešimas apie automobilio pagrobimą gali būti melagingas, automobilis slepiamas ar neteisėtai parduotas ir apgaulės būdu norima pasisavinti draudiminį žalos atlygį už pagrobtą automobilį. Atsakovas, kaip profesionalas, jam suteiktą informaciją laikė pakankama draudimo polisui išduoti, todėl atsisakymas išmokėti draudimo išmoką laikytinas nesąžiningu draudėjo atžvilgiu. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo naują aplinkybę, kad atsakovas patikrino pultelius ir nustatė, jog juose nėra įmontuota signalizacijos daviklio, tačiau nenurodo, kas pateikė šią išvadą.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

15Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas UAB „Rasrama“ su trečiuoju asmeniu UAB „Swedbank lizingas“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT092185, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ iš UAB „Autolygis“ 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuosavybės teise įsigijo naudotą automobilį MB SPRINTER, identifikavimo Nr. WDB9036131R855987 ir perdavė ieškovui valdyti bei naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą iki 2012 m. rugpjūčio 30 d., automobilis pereis ieškovui nuosavybės teise (b.l. 7). Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 31 d. su atsakovu sudarė Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. 851- 0374762, kuriuo draudikas apdraudė krovininį automobilį MERCEDES BENZ 316 nuo visų rizikų, numatant 10 proc. frančizę (besąlyginė išskaita) vagystės ir plėšimo atveju, o kitais atvejais - 750 Lt (b.l. 8). Šiame draudimo liudijime nurodytas sergėjimo sistemų lygis - 3, sergėjimo sistemos pultelių skaičius 1, faktinis raktų skaičius 1 (iš jų durų užrakto raktai - 1, degimo spynelės raktai - 1). Naudos gavėju draudimo sutartyje nurodytas trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“. Draudimo sutarties galiojimo metu – 2012 m. sausio 30 d. nuo 18.30-19.00 val. iki 2012 m. sausio 31 d. 8.00 val. prie ieškovo UAB „Rasrama“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovo darbuotojo vadybininko S. M. paliktas apdraustasis automobilis MERCEDES BENZ 316, buvo pavogtas ir 2012 m. sausio 31 d. apie šį įvykį pranešta atsakovui (b.l. 17) bei Klaipėdos apskrities VPK, kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00036-12 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (b.l. 18). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog pagrobtas automobilis nuo vagysčių draustas, su įjungta apsaugine signalizacija, automobilio registracijos liudijimas, raktai nepaimti (b.l. 18). Tyrimo metu buvo tikrinama versija apie tai, kad pranešimas apie automobilio pagrobimą melagingas, automobilis slepiamas ar neteisėtai parduotas ir apgaulės būdu norima pasisavinti draudiminį žalos atlygį už „pagrobtą“ automobilį, tačiau byloje nėra jokių duomenų įrodančių, kad taip buvo ar galėjo būti, kaltas asmuo nenustatytas. Atsakovas 2012 m. kovo 15 d. pranešimu informavo ieškovą, kad atsisako mokėti draudimo išmoką, remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.030 punktu 4.2.1.5, kuris numato, jog transporto priemonių Kasko draudimas neatlygina žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai arba degimo ar durų (bagažinės dangčio) raktai arba neįjungtos ir/ar neveikiančios apsaugos sistemos (signalizacijos), numatytos draudimo sutartyje, laikant, kad 3 sergėjimo sistemų lygis apdraustojoje transporto priemonėje nebuvo sumontuotas, bei 17.3.3 punktu, kuris numato, jog draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, įvykus transporto priemonės vagystei ir nustačius, kad faktinis apdraustos transporto priemonės raktų skaičius neatitinka draudimo liudijime nurodyto skaičiaus, t.y. po vagystės draudikui buvo pateikti ne vienas, o du raktai (b.l. 16). Ieškovas, nesutikdamas su tokiu atsakovo atsisakymu mokėti draudimo išmoką, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 23 850 Lt draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi apdraustajame automobilyje buvo sumontuota signalizacija, o raktų skaičiaus neatitikimas, nėra pagrindas nemokėti išmokos ar ją mažinti, nes nėra duomenų apie tai, kad vagystė galėjo būti draudėjo imituota. Atsakovas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.

16Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad automobilio faktinis raktų skaičius neatitinka draudimo sutarties liudijime nurodyto skaičiaus, nes Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 17.3.3 punkte numatyta, jog draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, įvykus transporto priemonės vagystei ir nustačius, kad faktinis apdraustos transporto priemonės raktų skaičius neatitinka draudimo liudijime nurodyto skaičiaus. Nagrinėjamu atveju draudikui po apdraustosios transporto priemonės vagystės buvo pateiktas ne vienas transporto priemonės raktas, kaip nurodyta draudimo sutartyje, bet du. Taigi akivaizdu, jog faktinis raktų skaičius buvo didesnis, nei nurodyta draudimo sutartyje. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog didesnis raktų skaičius nagrinėjamu atveju yra susijęs su automobilio pagrobimu, t.y., kad automobilis pagrobtas panaudojant papildomus automobilio raktus. Priešingai – byloje esantys įrodymai šią aplinkybę paneigia – Klaipėdos apskrities VPK 2012 m. vasario 13 d. atsakovui adresuotame rašte nurodyta, jog dėl pagrobto automobilio atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinama versija apie tai, kad pranešimas apie automobilio pagrobimą melagingas, automobilis slepiamas ar neteisėtai parduotas ir apgaulės būdu norima pasisavinti draudiminį žalos atlygį už „pagrobtą“ automobilį, tačiau byloje nėra jokių duomenų įrodančių, kad tai buvo ar galėjo būti (b.l. 18). Be to ir po įvykusios automobilio vagystės pats ieškovas pateikė atsakovui abu turėtus transporto priemonės raktus. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovo mažesnis raktų skaičiais nurodymas per klaidą (apsirikimą, pamiršimą), neturi jokios įtakos apdrausto automobilio pagrobimui, o draudiko atsisakymas šiuo pagrindu išmokėti draudėjui draudimo išmoką yra neadekvatus ir prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje.

17Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal atsakovo parengtas standartines sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Teismo posėdyje apklausta liudytoja uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „RDD“ vadybininkė V. L. patvirtino, jog sutarties sąlygas, susijusias su draudimo sutartimi, suderino su ieškovo darbuotoju R. M. telefonu ir paštu neapžiūrėjusi automobilio, o sutarties originalą nuvežė ieškovo darbuotojui R. M. pasirašyti (b.l. 145-145). Taigi draudimo sutarties sąlygą dėl automobilio raktų skaičiaus užpildė ne pats ieškovas, o draudiko atstovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog draudimo sutartį ieškovas su atsakovu sudarė prisijungimo būdu ir sutarties sąlygas dėl automobilio raktų skaičiau užpildė trečiojo asmens atstovė, sudaro pagrindą teigti, jog šiuo atveju mažesnis automobilio raktų skaičius draudimo sutartyje galėjo būti nurodytas per klaidą ar apsirikimą.

18Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobilyje buvo įrengta garsinė signalizacija. Tačiau teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka, nes aplinkybę, jog automobilyje buvo įrengta signalizacija patvirtino ne tik ieškovo darbuotojai (b.l. 45-53), tačiau ir teisme apklausta uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „RDD“ vadybininkė V. L. (b.l. 145-146) bei ikiteisminį tyrimą dėl pagrobto automobilio atliekantis Klaipėdos apskrities VPK (b.l. 18). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apdraustasis automobilis yra naudotas, 2005 pagaminimo metų, automobilis turėjo ne vieną savininką, o kiekvienas iš savininkų galėjo įrengti papildomą signalizaciją, todėl apeliantas be pagrindo remiasi išskirtinai gamintojo pateikta informacija.

19Apelianto teiginiai, jog patikrinus atsakovo pateiktus pultelius paaiškėjo, kad jokio signalizacijos valdymo šiuose pulteliuose nėra, t.y. šie pulteliai nėra signalizacijos pulteliai, taip pat negali būti vertinami kaip pagrįsti, nes apeliantas nepateikė jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teisme apklausta uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „RDD“ vadybininkė V. L. nurodė, jog automobilio raktų bei signalizacijos nematė, tačiau iš nuotraukų, esančių byloje, sprendžia, kad apdraustajame automobilyje buvo įrengta garsinė signalizacija bei imobilaizeris. Todėl šiuo atveju vien deklaratyvūs apelianto teiginiai, jog apdraustojo automobilio pulteliai nėra signalizacijos pulteliai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad automobilyje signalizacija buvo.

20Apelianto teiginiai, jog ieškovas įvardino signalizaciją esant gamykline (įmontuota gamintojo), o tokia objektyviai neegzistuoja, nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad automobilyje buvo sumontuota signalizacija, nes vien jos įvardijimas kaip gamyklinės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia fakto, kad signalizacija apdraustajame automobilyje buvo sumontuota.

21Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovas sąmoningai atsakovui nurodė neteisingą informaciją apie automobilyje įrengtą signalizaciją, tuo tarpu ieškovas pateikė teismui priešingus įrodymus – apie tai, kad automobilyje buvo sumontuota signalizacija patvirtino ieškovo darbuotojai, uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „RDD“ vadybininkė V. L., be to šią aplinkybę patvirtino ir Klaipėdos apskrities VPK 2012 m. vasario 13 d. rašte, dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, jog automobilio vagystės metu signalizacija buvo tinkama.

22Atsakovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-532-585/2012, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis šia nutartimi, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Apelianto minimoje Vilniaus apygardos teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl papildomų raktų pasigaminimo po draudimo sutarties sudarymo įtakos draudimo išmokos sumažinimui, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje antrus automobilio raktus ieškovas turėjo jau iki draudimo sutarties sudarymo, tačiau per klaidą ar apsirikimą draudimo sutartyje buvo nurodytas mažesnis faktinis raktų skaičius.

23Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

24Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam atsirado pareiga atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovas patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 179) ir ši suma neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl yra pagrindas ją priteisti iš atsakovo (CPK 98 str.).

25Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo UAB „Rasrama“ naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Rasrama“ 2012 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į teismą su... 6. Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ (dabar - Europos bendrovė „ERGO Insurance... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas Europos bendrovė „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikianti per... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Rasrama“ prašo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas UAB... 16. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju draudimo sutartis... 18. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 19. Apelianto teiginiai, jog patikrinus atsakovo pateiktus pultelius paaiškėjo,... 20. Apelianto teiginiai, jog ieškovas įvardino signalizaciją esant gamykline... 21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 22. Atsakovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 24. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam atsirado pareiga atlyginti ieškovo... 25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje...