Byla 2S-810-258/2017
Dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Prezentacijų spektras“ (toliau – išieškotojas), UAB „Kesata“ (toliau – skolininkas)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Prezentacijų spektras“ (toliau – išieškotojas), UAB „Kesata“ (toliau – skolininkas).

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. antstolė kreipėsi į teismą prašydama skirti VMI viršininkui D. B. 50 EUR baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną, kadangi VMI nevykdo antstolės 2016-04-05 Nr. B-17625 ir 2016-08-04 Nr. 0015/16/00204 patvarkymų. Antstolė nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą VMI buvo paprašyta patikrinti ir pranešti ar skolininkas turi mokesčių permoką. VMI informavus antstolę, jog skolininko vardu yra susidaręs 7401,24 Eur PVM skirtumas. Antstolė 2016-04-05 patvarkymu įpareigojo VMI skolininko vardu fiksuojamą mokesčių permoką pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Per nurodytą terminą VMI šio įpareigojimo neįvykdė, kadangi, kaip nurodė VMI, skolininkas nepateikė pareikalautų pateikti dokumentų, susijusių su permokos (skirtumo) susidarymu, ir dėl to nebuvo galimybės nustatyti sąlyginės permokos (skirtumo) pagrįstumo ar skolininkas turi turtinių teisių į šią permoką (skirtumą). Antstolė 2016-08-04 patvarkymu įpareigojo VMI per vieną darbo dieną nuo patvarkymo gavimo dienos skolininkės vardu fiksuojamą mokesčių permoką pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, o neįvykdžius šio reikalavimo, nurodyti darbuotojo vardą, pavardę ir pareigas, dėl kurio patvarkymas neįvykdytas. Šiame patvarkyme antstolė informavo VMI, jog skolininko vienintelis akcininkas ir darbuotojas A. J. yra deklaravęs išvykimą į užsienio šalį – Suomiją bei įpareigojo pateikti įrodymus, jog dokumentai buvo siųsti A. J. į užsienio šalį. VMI nepagrįstai neįvykdė 2016-08-04 patvarkyme nurodytų įpareigojimų, t.y. nepervedė į antstolės depozitinę sąskaitą, nenurodė darbuotojo, kuris nevykdo antstolės įpareigojimų, taip pat nepateikė įrodymų, jog skolininko vadovui buvo siųsti dokumentai į užsienį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-30 nutartimi tenkino antstolės Virginijos Meškauskienės prašymą. Teismas paskyrė VMI viršininkui D. B. 50 EUR dydžio baudą už kiekvieną antstolės Virginijos Meškauskienės 2016-04-05 patvarkymo Nr. B-17625 ir 2016-08-04 patvarkymo Nr. 0015/16/0020 nevykdymo ar kliudymo dieną.
  2. Teismas nurodė, kad Kasacinis teismas tiek 2007-03-13 nutartimi, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007, tiek 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2013 yra konstatavęs, jog antstoliui areštavus skolininko turtines teises, mokesčių administratorius netenka teisės pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas atlikti įskaitymą, nes vykdymo procesą reglamentuojančios proceso normos taikomos visiems asmenims ir turi būti įvykdytos per antstolio nustatytą terminą. Taikius skolininko turtinių teisių areštą, ribojami ne tik skolininko, bet tam tikra prasme ir prievolės skolininko veiksmai, todėl jis, mokesčių administratorius, turi paklusti teisėtiems antstolio nurodymams ir nebegali atlikti visų veiksmų, nustatytų Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme, mokesčio permokai įskaityti ir grąžinti. Antstoliui areštavus skolininko turtines teises į mokesčio permoką, mokesčių administratorius turi teisę tik patikrinti faktinį prievolės įvykdymą, t.y. atlikti patikrinimą mokesčių permokos egzistavimui ir jos realiam dydžiui patvirtinti.
  3. Teismas konstatavo, kad VMI privalėjo vykdyti antstolės 2016-04-05 patvarkymą Nr. B-17625 ir 2016-08-04 patvarkymą Nr. 0015/16/0020, tačiau nepagrįstai jų nevykdė, nepervesdama mokesčio permokos (skirtumo) į antstolės depozitinę sąskaitą, nenurodydama darbuotojo, kuris nevykdo minėtų antstolės patvarkymų, nepateikdama įrodymų, jog skolininko vadovui buvo siųstos užklausos į Suomiją, o taip pat nenurodė kokių dokumentų ar duomenų trūksta, kad būtų užskaityta mokesčių permoka (skirtumas). Byloje nėra duomenų, jog antstolės patvarkymai buvo įvykdyti, kas yra pagrindas baudos skyrimui.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantė) VMI prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį ir pareiškimą atmesti visa apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
    1. VMI nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teisme, kadangi nebuvo supažindinta su antstolės 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškimu Nr. B-28936 „Dėl antstolės patvarkymų nevykdymo“. Vilniaus miesto apylinkės teismas neišsiuntė VMI pranešimo su pareiškimo kopija ir nesuteikė galimybės VMI pateikti atsiliepimo į jį, todėl skundžiama nutartis buvo priimta remiantis tik vienos suinteresuotos bylos baigtimi šalies argumentais, kas yra nesuderinama su CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis proceso dalyvių teisėmis susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus ir argumentus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų argumentams ir samprotavimams bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis.
    2. VMI 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. RMA-6853 „Dėl UAB „Kesata“ areštuotų lėšų pervedimo“ informavo antstolę, kad patvarkymas areštuoti UAB „Kesata“ lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą negali būti įvykdytas, kadangi UAB „Kesata“ nepateikė pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka pareikalautų pateikti dokumentų (duomenų), susijusių su permokos (skirtumo) susidarymu, todėl nėra galimybės nustatyti permokos (skirtumo) pagrįstumo ir, ar UAB „Kesata“ turi turtinių teisių į šią permoką (skirtumą).
    3. Taip pat, atsakydama į antstolės patvarkymą, VMI 2016 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. R-6084 „Dėl UAB „Kesata“ areštuotų lėšų pervedimo“ (pridedama) informavo, kad sprendžiant permokos (skirtumo) grąžinimo klausimus, visų pirma, turi būti nustatyta, ar mokesčių mokėtojas tikrai permokėjo mokesčių, ar turi turtinių teisių į šią permoką (skirtumą) bei atsižvelgiant į tai, kad skolininkė UAB „Kesata“ nepateikė dalies mokesčių deklaracijų ir ataskaitų, ir vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi nėra galimybės nustatyti mokesčio permokos (skirtumo) pagrįstumo ir jos pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą pagal išrašytą patvarkymą.
    4. CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, o šio straipsnio 4 dalis numato, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Iš to seka, kad mokesčių administratorius privalo vykdyti tik teisėtus antstolių patvarkymus, t. y. įtvirtinta antstolių teisė nėra absoliuti ir jos įgyvendinimas priklauso nuo faktinių aplinkybių, kurias įvertinus, turi būti sprendžiama, ar kiekvienu konkrečiu atveju antstolio patvarkymus realiai įmanoma įvykdyti.
    5. Antstolė buvo informuota, kad UAB „Kesata“ nepateikė dalies privalomų mokesčių deklaracijų ir ataskaitų. Atkreipiamas dėmesys, kad, kokia informacija yra nelaikoma paslaptyje ir gali būti paskleista be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios, esant teisėtiems tikslams, yra nurodyta MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje. Visa kita informacija apie mokesčių mokėtoją yra laikoma paslaptyje ir gali būti paskleista tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas sutinka. Informacija apie bendrovės mokesčių deklaracijas laikoma paslaptyje, nes ji nepatenka į MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje išvardintos paslaptyje nelaikomos informacijos sąrašą, todėl VMI neturėjo teisinio pagrindo atskleisti šių duomenų ir antstolei išvardinti kokių mokesčių deklaracijų ir už kurį laikotarpį nepateikė UAB „Kesata“, taip pat siųsti nepateiktų deklaracijų priminimų kopijų.
    6. Vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis — pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims — gyventojų registre nurodytą adresą). Atsižvelgdami į tai, teiginys, jog VMI privalėjo skolininko UAB „Kesata“ vadovui siųsti paklausimus į Suomiją (t. y. galimos minėto fizinio asmens faktinės gyvenamosios vietos adresu) ir tai patvirtinančius dokumentus pateikti antstolei, yra nepagrįstas, kadangi UAB „Kesata“ mokesčių mokėtojų registre nebuvo nurodžiusi minėto adreso korespondencijai gauti, todėl su UAB „Kesata“ buvo bandoma susisiekti visais teisės aktuose numatytais būdais.
    7. Mokesčių mokėtojas nebuvo pateikęs mokesčio deklaracijos, kuri patvirtintų PVM skirtumo susidarymą, todėl VMI, vadovaudamasi teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais, skolininkei UAB „Kesata“ Mano VMI išsiuntė 2016 m. balandžio 15 d. raštą Nr. RES-71069 „Dėl nepateiktų dokumentų“, kuriuo priminė apie reikiamų dokumentų pateikimą. 2016 m. balandžio 21 d. šis pranešimas išsiųstas ir el. paštu andrius@satta.lt (pridedama). Taip pat, UAB „Kesata“ adresu korespondencijai gauti Konstitucijos pr. 23C-616 ir jos registracijos adresu Architektų g. 56-101 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo išsiųstas kitas raštas Nr. MPD-7828 „Dėl nepateiktų dokumentų“, kuriuo mokesčių mokėtojui buvo pakartotinai priminta pateikti trūkstamus dokumentus. Šis raštas 2016 m. rugpjūčio 12 d. išsiųstas el. paštu adresu andrius@satta.lt ir 2016 rugpjūčio 22 d. el. pašto adresais paulkristina@gmail.com ir hugo@satta.lt (pridedama). Taip pat, 2016 m. rugpjūčio 16 d. per Mano VMI išsiųstas dar vienas raštas Nr. RES-180586 „Dėl nepateiktų dokumentų“ su prašymu pateikti dokumentus (pridedama). Kadangi skolininkė UAB „Kesata“ nepateikė dokumentų Mano VMI portale, 2016 m. rugpjūčio 17 d. ir 2016 rugsėjo 26 d. buvo patalpinti vieši skelbimai atsiimti priminimus pateikti deklaracijas (pridedama). Taip pat, pažymima, kad skolininkei UAB „Kesata“ Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemoje patalpinti priminimai pateikti deklaracijas (pridedama). Taigi VMI veikė vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka ir visais įmanomais būdais bandė susisiekti su skolininke UAB „Kesata“ su prašymu pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau atsakymo nesulaukė.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
    1. VMI neatsižvelgė į antstolės nurodytas aplinkybes apie negalėjimą UAB „Kesata” ir jos vadovui A. J. įteikti procesinių dokumentų, nepateikė antstolei informacijos, kas tokiu atveju turėtų pateikti papildomus dokumentus, kaip turėtų būti atliekamas mokesčių permokos pagrįstumo patikrinimas, kai įmonė veiklos nevykdo, o vienintelis įmonės akcininkas, darbuotojas ir vadovas deklaravęs oficialių išvykimą į užsienio valstybę, kokių konkrečių papildomų duomenų trūksta, nepateikė prašytų užklausos siuntimą patvirtinančių dokumentų, nenurodė antstolės patvarkymo nevykdančio darbuotojo vardo, pavardės ir pareigų, o nurodydama, jog negali nustatyti mokesčių permokos pagrįstumo, nepaaiškino, kaip ir kokiais duomenimis remdamasi 2016-03-14 užfiksavo UAB „Kesata” vardu susidariusį 7 401,24 Eur PVM skirtumą, bei kodėl apskaičiavusi, oficialiai nurodžiusi antstolei.
    2. Valstybinė mokesčių inspekcija, skusdama nutartį, kuria antstolės pareiškimas tenkintas, informacijos neteikimą antstolei jau teisina MAĮ 39 str. 1 d. 4 p., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad to paties įstatymo 39 str. 1 d. 4 p. aiškiai įtvirtina, kad informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta teismams, teisėsaugos, kitoms valstybės įstaigoms bei institucijoms, kriminalinės žvalgybos subjektams ir kitiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina jų funkcijoms atlikti. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, prašoma informacija antstolei galėjo būti pateikta.
    3. VMI antstolės buvo informuoti apie tai, jog vieninteliam įmonės akcininkui, darbuotojui ir vadovui A. J. dokumentų įteikti nepavyksta, jo reali buvimo vieta nežinoma, jis deklaravęs oficialiai išvykimą į užsienio valstybę - Suomiją, UAB „Kesata” adresuojamų dokumentų nėra kam įteikti. VMI prie skundo pridedami dokumentai patvirtina antstolės mokesčių administratoriui nurodytą informaciją.
    4. Iš VMI pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Kesata“ ir jo vadovui dokumentai VMI formaliai išsiųsti adresais, kuriais dokumentai nėra įteikiama (tą patvirtina vykdomosios bylos medžiaga), pranešimai mokesčių mokėtojui išsiųstas per Mano VMI neperskaitytas, pranešimai siųsi elektroniniu paštu nepristatyti. Taigi VMI pateikia įrodyme tik apie formalų procedūros laikymąsi, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog iš tiesų buvo imtasi konkrečių ir aktyvių veiksmų, siekiant išspręsti susidariusią situaciją bei patikrinti susidariusios permokos pagrįstumą, nepaaiškina, kaip turėjo būti sprendžiamas toks atvejis.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas antstolio prašymas paskirti VMI vadovui piniginę baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.
  3. Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-16568-465/2015. Antstolės 2016-03-01 patvarkymu Nr. B-15289 iš VMI buvo pareikalauta patikrinti ir pranešti ar skolininkas UAB „Kesata“ turi mokesčių permoką. VMI 2016-03-17 raštu Nr. (20-19-06) RMA-3480 informavo antstolę, kad pagal pateiktus mokestinės atskaitomybės dokumentus UAB „Kesata“ vardu 2016-03-14 yra susidaręs 7401,24 Eur PVM skirtumas. Antstolė 2016-04-05 patvarkymu Nr. B-17625 dėl turtinių teisių arešto įpareigojo VMI skolininko UAB „Kesata“ vardu fiksuojamą mokesčių permoką (PVM skirtumą) per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Per 2016-04-05 patvarkyme Nr. B-17625 nurodytą terminą VMI antstolės reikalavimo pervesti susidariusią mokesčių permoką į antstolės depozitinę sąskaitą neįvykdė. VMI raštu Nr. (20.19-06) RMA informavo antstolę, jog skolininkas UAB „Kesata“ nepateikė pareikalautų pateikti dokumentų, susijusių su permokos (skirtumo) susidarymu, todėl nėra galimybės nustatyti sąlyginės permokos (skirtumo) pagrįstumo ir, ar UAB „Kesata“ turi turinių teisių į šią permoką (skirtumą). Antstolė 2016-08-04 patvarkymu Nr. 0015/16/00204 informavo VMI, kad UAB „Kesata“ vadovas A. J. yra vienintelis UAB „Kesata“ akcininkas ir vienintelis likęs darbuotojas, kuris Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos duomenis 2015-06-09 išvyko į užsienio valstybę – Suomiją. Šiuo patvarkymu antstolė pareikalavo iš VMI pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog užklausos skolininko vadovui buvo siųstos į Suomiją. Tos pačios dienos, t.y. 2016-08-04 patvarkymu Nr. 0015/16/00204 VMI įpareigota per vieną darbo dieną nuo patvarkymo gavimo dienos skolininko UAB „Kesata“ vardu fiksuojamą mokesčių permoką (PVM skirtumą) pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, o neįvykdžius šio reikalavimo, nurodyti antstolei VMI darbuotojo vardą, pavardę ir pareigas, dėl kurio patvarkymas neįvykdytas.
  4. Apeliantė vienu iš atskirojo skundo argumentu nurodo, kad ji nebuvo informuota apie civilinės bylos iškėlimą pirmosios instancijos teisme, todėl buvo pažeistos apelianto teisės dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti savo atsikirtimus bei įrodymus.
  5. Antstolių pareiškimai dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 str. 2 d. ir 3 d.). Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį, jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais – posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (CPK 593 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl vadovaujantis CPK 593 str. 2 ir 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė.
  6. CPK 585 str. 1 d. nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2 d). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.).
  7. Pagal CPK 749 str. 4 d. antstolis turi teisę įpareigoti prievolės skolininką per nustatytą terminą pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui, iš kurio vykdomas išieškojimas ar į kurio turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra išieškoma iš turtinių teisių. Taigi antstolis gali įpareigoti apeliantę kaip prievolės skolininkę, pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui. Vadovaudamiesi CPK 749 str., antstoliai VMI teikia patvarkymus areštuoti skolininkams priklausančias turtines teises į jiems išmokėtinas mokesčių permokas (šie patvarkymai prilyginami turto arešto aktui). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad antstoliui areštavus skolininko turtines teises į mokesčio permoką, mokesčių administratorius turi teisę tik patikrinti faktinį prievolės įvykdymą, t. y. atlikti patikrinimą mokesčių permokos egzistavimui ir jos realiam dydžiui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2013).
  8. Vadovaujantis mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 „Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)“ 9 p. ir 9.2 p. be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo mokesčio permoka (skirtumas) pervedama antstoliui pagal jo patvarkymą areštuota mokesčio permoka (skirtumas). Šiuo gi atveju apeliantė nurodė, kad permoka nėra tiksliai žinoma, kadangi mokesčių mokėtojas UAB „Kesata“ iki 2016-08-30 nepateikė dalies privalomų mokesčių deklaracijų ir ataskaitų, todėl negali nuskaityti mokesčio permokos ir koks būtų skirtumas įskaičius mokestinę nepriemoką. Kitaip tariant apeliantė turi įsitikinti permokos (skirtumo) pagrįstumu, nustatyti tikslų mokesčių mokėtojo turtinės teisės dydį ir tik tada žinodama kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui galėtų pervesti šią sumą antstolei. Šiuo gi atveju tokių duomenų apeliantė neturėjo.
  9. Vykdomosios bylos duomenimis taip pat iš su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantė reagavo į visus antstolės patvarkymus, teikė paaiškinimus, nurodė dėl kokių priežasčių negali pervesti antstolei jos prašomos sumos. Taip pat rašytiniai įrodymai tvirtina, jog apeliantė visais žinomais adresais (UAB „Kesata“ vadovo pateiktais VMI adresais) elektroniniu paštu, per VMI portalą, bandė susisiekti su UAB „Kesata“ vadovu dėl trūkstamų dokumentų pateikimo, tačiau į šiuos VMI siųstus pranešimus nebuvo reaguojama. Viešo paskelbimo būdu vadovui įteikti ir priminimai pateikti deklaracijas. Pažymėtina, jog apeliantė, siųsdama pranešimus vadovo žinomais adresais, vadovavosi MAĮ 164 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tiesiogiai, siunčiant registruotu laišku; telekomunikacijų galiniais įrenginiais; viešai paskelbiant. Pagal šio straipsnio 3 dalį registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė atliko visus veiksmus, kuriuos atlikti ją įpareigoja įstatymas. Tuo tarpu antstolė turėdama informacijos, kad UAB „Kesata“ vadovas išvyko į Suomiją, nepagrįstai reikalavo, kad VMI teiktų užklausas Suomijai ar užsiimtų vadovo paieška šioje šalyje. Manytina, kad toks reikalavimas yra perteklinis. Tuo labiau nėra duomenų ar UAB „Kesata“ vadovas 2015-06-09 deklaravęs gyvenamąją vietą Suomijoje, joje iki šiol gyvena. Be kita ko, antstolė ir pati turėtų būti suinteresuota surasti šios įmonės vadovą, kadangi vykdo išieškojimą iš UAB „Kesata“, kurios vieninteliu akcininku ir darbuotoju yra A. J., o ne šią pareigą išimtinai perkelti apeliantei.
  10. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad VMI nesiekė kliudyti antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, o priešingai siekė įsitikinti permokos (skirtumo) pagrįstumu, nustatyti tikslų mokesčių mokėtojo turtinės teisės dydį ir tinkamai vykdyti antstolio patvarkymą, nepažeidžiant antstolio teisėtų interesų bei tinkamai įvykdant mokesčių administratoriui įstatymais pavestas funkcijas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti.

13Antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkui D. B. atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai