Byla 3K-3-94/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Polikopija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Polikopija“ pareiškimą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įpareigojimo įvykdyti antstolio patvarkymą; suinteresuoti asmenys: UAB „Neonita signs“, antstolis Gintas Badikonis.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Pareiškimo esmė

4Pareiškėjas UAB „Polikopija“ 2006 m. vasario 8 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą ir prašė įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) įvykdyti antstolio G. Badikonio 2005 m. liepos 27 d. patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0040/05/02255, kurioje išieškotojas yra UAB „Polikopija“, o skolininkas – UAB „Neonita signs“. Antstolis nurodytu patvarkymu areštavo UAB „Neonita signs“ deklaruotą ir Vilniaus apskrities VMI apskaitomą 48 096,98 Lt PVM permoką ir įpareigojo mokesčių administratorių pervesti šią pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Ginčo dėl PVM permokos dydžio nėra. Suinteresuotas asmuo VMI nepatikrino PVM permokos pagrįstumo ir 2005 m. rugsėjo 7 d. raštu atsisakė pervesti areštuotą PVM skirtumą antstoliui, o antstolis nesiima veiksmų, kad būtų įvykdytas pirmiau nurodytas patvarkymas. Kadangi išieškotojas negali iš skolininko susigrąžinti skolos, priteistos Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. įsakymu, tai UAB „Polikopija“ mano, kad turi teisę reikalauti teismo įpareigoti mokesčių administratorių įvykdyti antstolio patvarkymą tam, jog išieškotojui būtų sugrąžinta skolininko skola.

5Pareiškėjas UAB „Polikopija“, remdamasis CPK 639 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 670, 749, 752 straipsniais, Mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 6, 12 dalimis, prašė teismo įpareigoti Vilniaus apskrities VMI įvykdyti antstolio G. Badikonio 2005 m. liepos 27 d. patvarkymą ir pervesti UAB „Neonita signs“ deklaruotą 48 096,98 Lt PVM skirtumą į antstolio G. Badikonio nurodytą sąskaitą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Polikopija“ pareiškimą atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo atlikti vykdymo veiksmus gali būti paduodamas skundas. CPK nenustatyta išieškotojo teisės apskųsti teismui VMI veiksmus, taip pat nenustatyta, kad būtų priimamas teismo sprendimas (nutartis), įpareigojantis asmenis įvykdyti antstolio patvarkymus. Nurodyti klausimai sprendžiami kita tvarka, t. y. paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, taikant atsakomybę už antstolio nurodymų (reikalavimų) nevykdymą CPK 749, 617 straipsniuose nustatytais būdais ir kt. Vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtinta, kad, tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolio reikalavimų, teisme būtų nagrinėjamas jų pareiškimas dėl įpareigojimo vykdyti antstolio patvarkymus (CPK 593, 617 straipsniai).

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Polikopija“ atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir papildomai nurodė, kad CPK 639 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog vykdymo proceso metu išieškotojas turi teisę reikšti prašymus, o vėliau skųsti antstolio veiksmus, su kuriais nesutinka, arba skųsti antstolio atsisakymą atlikti išieškotojo prašomus veiksmus (CPK 510 straipsnis). Kai nėra antstolio ir VMI ginčo, CPK nenustatyta išieškotojo teisės perimti antstolio funkcijas ir skųsti teismui VMI veiksmus dėl antstolio nurodymų nevykdymo. Įstatymuose nenustatyta galimybės teismui priimti sprendimus, kuriais asmenys būtų įpareigoti įvykdyti antstolio patvarkymus, kai pats antstolis neskundžia patvarkymo neįvykdymo.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą

10Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Polikopija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, pareiškimą patenkinant: įpareigojant Vilniaus apskrities VMI įvykdyti antstolio G. Badikonio 2005 m. liepos 27 d. patvarkymą pervesti UAB „Neonita signs“ deklaruotą 48 096,98 Lt PVM skirtumą į antstolio G. Badikonio nurodytą sąskaitą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Bylą nagrinėję teismai netinkami aiškino ir taikė CPK 749 straipsnį, nes CPK ir Mokesčių administravimo įstatyme nenustatyta išimčių dėl galimybės nukreipti išieškojimą į mokesčių administratoriaus apskaitomas turtines teises. Vadovaudamasis mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, 87 straipsnio 11 dalimi, CPK 752 straipsniu, antstolis turėjo teisę areštuoti UAB „Neonita signs“ turtinę teisę į PVM skirtumą ir įpareigoti mokesčių administratorių įvykdyti prievolę antstoliui.
  2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino CPK 639 straipsnį, nes, remiantis šio teismo aiškinimu, jei mokesčių administratorius sutinka su savo skolos (grąžintinos PVM permokos) mokesčių mokėtojui dydžiu, bet atsisako ją pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, tai nėra teisinio būdo priversti mokesčių administratorių įvykdyti antstolio patvarkymą, išskyrus kreipimąsi į teismą reikalaujant taikyti baudas už antstolio patvarkymo nevykdymą.
  3. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kai skolininkas yra nemokus arba nemokumo grėsmė yra akivaizdi, tai remdamasis CK 6.68 straipsniu išieškotojas turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį mokesčių administratoriui ir įgyvendinti skolininko, kaip mokesčių mokėtojo, teisę į PVM permoką. Be to, remdamasis CPK 617 straipsniu, išieškotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės vykdymo procese neišieškotos išieškotinos sumos.
  4. Teismai pažeidė CPK 3, 5 straipsnius, nes, atmesdami pareiškėjo UAB „Polikopija“ pareiškimą, iš kasatoriaus eliminavo teisę į teisminę savo interesų gynybą. Teismai neįvertino to, kad Vilniaus apskrities VMI nepateikė skundo nei dėl antstolio patvarkymo dėl turtinių teisių arešto, nei dėl įpareigojimo įvykdyti areštuotą turtinę prievolę antstoliui.
  5. Mokesčių administratorius turi įstatyme nustatytą pareigą grąžinti mokesčių mokėtojui jam priklausantį turtą – mokesčio skirtumą. Dėl to, kad nurodyta turtinė teisė yra areštuota, mokesčių mokėtojas neteko teisės ja disponuoti. Taigi turtinę teisę areštavęs antstolis turi teisę reikalauti, kad mokesčių administratorius įvykdytų priešpriešinę pareigą, atitinkančią mokesčio mokėtojo areštuotą turtinę teisę.
  6. Teismai, nusprendę, kad neįmanoma pareiškėjo pareiškimo patenkinti CPK nustatyta tvarka, turėjo ne atmesti pareiškimą, bet nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (įpareigoti sumokėti žyminį mokestį).

11Suinteresuotas asmuo antstolis Gintas Badikonis padavė pareiškimą dėl prisidėjimo prie UAB „Polikopija“ kasacinio skundo.

12Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius kasaciniame skunde pateikė tas pačias aplinkybes, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime ir apeliacine tvarka paduotame atskirajame skunde. Šios bylos dalykas yra išieškotojo teisės ir jų įgyvendinimas vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad CPK nenustatyta, jog, tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolio reikalavimų, teisme būtų nagrinėjamas išieškotojo pareiškimas dėl įpareigojimo vykdyti antstolio patvarkymus. Teismai nevertino ir nenagrinėjo kasaciniame skunde nurodyto ginčo dalyko, t. y. kokiu būdu turėtų būti vykdomas išieškojimas iš turtinių teisių, kurias administruoja mokesčių administratorius. Dėl to nėra pagrindo peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

13Specialioji teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 5 d. nutartyje išsprendė tik bylos rūšinio teismingumo klausimą ir nepateikė jokių teisinių išvadų, galinčių turėti įtakos nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teismuose. Nurodyta nutartis neturi prejudicinės galios ginčo dalykui.

14Antstoliui G. Badikoniui areštavus skolininko UAB „Neonita signs“ turtines teises, apskaitomas mokesčių administratoriaus, ir priėmus patvarkymą įpareigoti mokesčių administratorių grąžinti skolininko sumokėtą PVM skirtumą į antstolio nurodytą sąskaitą, Vilniaus apskrities VMI neginčijo turtinės teisės arešto, bet nesutiko ir neturėjo teisinio pagrindo įvykdyti antstolio nurodymą pervesti 48 096,98 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą. Teisės normose yra imperatyviai nustatyta, kad mokesčio permoka grąžinama tik prašymą pateikusiam mokesčių mokėtojui (Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 5 dalis, 7 dalies 1 punktas). CPK VI dalies normos, kuriomis vadovavosi antstolis, netaikomos mokesčių administravimo procedūroms.

15Kasatorius nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratoriaus pareigai įgyvendinti subsidiariai taikomos CK normos. Mokestiniai teisiniai santykiai yra viešosios teisės reglamentavimo dalykas. Jie reglamentuojami administraciniu teisiniu reglamentavimo metodu. Mokesčio permokos grąžinimas reglamentuojamas imperatyviosiose viešosios teisės normose, todėl CK normos šiems mokestiniams teisiniams santykiams netaikomos (CK 1.1 straipsnis). Mokesčių administravimo įstatyme ir mokesčių administratoriaus patvirtintose taisyklėse nenustatyta, kad antstolio prašymu mokesčių administratorius turi pervesti mokesčio permoką į antstolio sąskaitą. Kasatorius antstolio patvarkymą dėl permokos arešto nepagrįstai prilygina mokesčio mokėtojo prašymui dėl permokos grąžinimo, t. y. nepagrįstai siekia suteikti antstoliui papildomus įgaliojimus, nenustatytus Mokesčių administravimo įstatyme, CK ir CPK.

16Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Vilniaus apskrities VMI, kaip viešojo administravimo subjektui, įvykdžius antstolio nurodymą, būtų sudarytos prielaidos peržengti mokesčių administratoriaus kompetencijos ribas ir pažeisti imperatyviąją įstatymo normą, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnį.

17Kasatorius, kaip išieškotojas vykdymo procese, prašydamas teismo įpareigoti Vilniaus apskrities VMI įvykdyti antstolio nurodymą, viršijo CPK jam suteiktas teises (CPK 639 straipsnio 7 punktas). Kadangi antstolio ir VMI ginčo nėra, tai išieškotojas neturi teisės skųsti teismui VMI veiksmų dėl antstolio nurodymų nevykdymo.

18Teisėjų kolegija konstatuoja:

19IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

20Antstolis G. Badikonis 2005 m. liepos 27 d. priėmė patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0040/05/02255, kurioje išieškotojas yra UAB „Polikopija“, o skolininkas – UAB „Neonita signs“, kuriuo areštavo suinteresuoto asmens UAB „Neonita signs“ deklaruotą 48 096,98 Lt PVM permoką, apskaitomą Vilniaus apskrities VMI, ir įpareigojo pastarąją pervesti nurodytą pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. VMI nepatikrino PVM permokos pagrįstumo ir atsisako vykdyti antstolio patvarkymą, o antstolis nesiima jokių kitų vykdymo veiksmų. Išieškotojas UAB „Polikopija“ reikalauja teismo įpareigoti trečiąjį asmenį Vilniaus apskrities VMI įvykdyti antstolio G. Badikonio patvarkymą.

21V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Kasaciniame skunde keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškotojo teises ir pareigas vykdymo procese bei priverstinį išieškojimą iš skolininko turtinių teisių, aiškinimo ir taikymo klausimai (CPK 593, 639, 749, 752 straipsniai). Tai yra teisės klausimai, dėl kurių kasacinis teismas turi pasisakyti.

23Bylą nagrinėję teismai atsisakė tenkinti išieškotojo reikalavimą įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus apskrities VMI įvykdyti antstolio patvarkymą, motyvuodami tuo, kad CPK nenustatyta išieškotojo teisės pareikšti nurodytą reikalavimą teisme ir neįtvirtinta galimybės teismui tenkinti tokį reikalavimą, taip pat kad išieškotojas gali skųsti tik antstolio, bet ne suinteresuoto asmens (mokesčių administratoriaus), atsisakančio vykdyti antstolio patvarkymą, veiksmus.

24Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (CPK 231 straipsnis). CPK 639 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad išieškotojas turi teisę reikšti prašymus, nušalinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtinta išieškotojo teisė pareikšti prašymus ne tik antstoliui, bet ir teismui. Vis dėlto vykdymo procese ši teisė yra specifinė, nes išieškotojas gali kreiptis į teismą tik CPK nustatytais atvejais. Būtent CPK 593 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis tokių atvejų sąrašas. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad tokio atvejo, kai išieškotojas galėtų kreiptis į teismą, skųsdamas suinteresuoto asmens atsisakymą vykdyti antstolio patvarkymą, nenustatyta galiojančiame procesiniame įstatyme ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

25Iš byloje nustatytų aplinkybių galima padaryti išvadą, kad antstolis G. Badikonis nesiima veiksmų, numatytų CPK savo patvarkymui įvykdyti, o suinteresuotas asmuo Vilniaus VMI atsisako tai padaryti ir pervesti skolininko UAB „Neonita signs“ PVM permoką į antstolio depozitinę sąskaitą, nors neginčijo ir neapskundė antstolio patvarkymo CPK nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nurodo, kad išieškotojas turi teisę skųsti antstolio veiksmus ar atsisakymą juos atlikti CPK nustatyta tvarka, t. y. paduodamas teismui skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis, 639 straipsnio 6 punktas). Teismai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Polikopija“, siekdamas apginti savo kaip išieškotojo teisėtus interesus, netinkamai suformulavo reikalavimą ir skundžia ne antstolio veiksmą ar atsisakymą jį atlikti, bet mokesčių administratoriaus atsisakymą įvykdyti antstolio patvarkymą. Dėl to teismai pagrįstai atsisakė tenkinti tokį reikalavimą. Šiuo metu vykdomoji byla nėra užbaigta CPK nurodytais pagrindais, todėl visus vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininko turtinių teisių, turi atlikti antstolis, kuriam vykdyti pateiktas vykdomasis raštas. Tik užbaigus vykdomąją bylą CPK 632 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, atsirastų pasekmės tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolio reikalavimo, t. y. išieškotojas UAB „Polikopija“ įgytų teisę pareikšti ieškinį teisme Vilniaus apskrities VMI, kaip asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.

26Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad mokesčio permoka yra mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. Mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti laiku grąžinti (įskaityti) mokesčio permokas, o viena iš vietos mokesčių administratoriaus pagrindinių funkcijų yra grąžinti (įskaityti) mokesčių mokėtojo permokų (skirtumų), neteisėtai išieškotų mokesčių, delspinigių ir baudų sumas (Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 36 straipsnio 3 dalis). Taigi susidarius mokesčio permokai, atsiranda mokesčių mokėtojo ir administratoriaus teisinis santykis – prievolė, pagal kurią mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti ir mokesčių administratorius turi pareigą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką. Nurodyta prievolė yra piniginė, nes jos dalykas – skolininko (mokesčių administratoriaus) pareiga perduoti (įskaityti) kreditoriui (mokesčių mokėtojui) atitinkamą sumą ir kreditoriaus turtinė teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (įskaityti). Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo UAB „Neonita signs“, kaip PVM mokesčio mokėtojas, turi turtinę teisę reikalauti, kad mokesčių administratorius grąžintų (įskaitytų) 48 096,98 Lt PVM permoką. Nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys to neginčija.

27Antstolis G. Badikonis 2005 m. liepos 27 d. patvarkymu areštavo suinteresuoto asmens UAB „Neonita signs“ turtinę teisę reikalauti iš mokesčių administratoriaus, kad šis grąžintų PVM permoką dėl to, jog priverstinai vykdo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. įsakymą. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Tik įvykdžius teismo sprendimą, įgyvendinamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Vykdant teismo sprendimus, valstybės institucijos, pareigūnai ir tarnautojai turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai .

28Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Dėl to, antstoliui išieškant iš skolininko turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis. Tai patvirtina CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta antstolio pareiga patvarkyme, kuriuo areštuojamos skolininko turtinės teisės, nurodyti pastarajam, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti. Be to, patvarkyme antstolis turi nurodyti prievolės skolininkui (nagrinėjamoje byloje – mokesčių administratoriui), kad šis prievolę įvykdytų antstoliui, arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Mokesčių permokos įskaitymo ir grąžinimo tvarka yra nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje ir jį detalizuojančiose VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA–186 patvirtintose Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėse. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu.

29Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, vykdyti kitas Mokesčių administravimo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas pareigas, taip pat, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais (Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, 32 straipsnio 2, 8 punktai). Vykdymo procesą reglamentuojančios proceso teisės normos taikomos visiems asmenims, taip pat mokesčių administratoriui. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Specialiajame įstatyme (Mokesčių administravimo įstatyme) nenustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nepaklusti teisėtiems antstolio nurodymams. Dėl to atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI neteisingai teigia, kad mokesčių administratoriui, kaip viešojo administravimo subjektui, įvykdžius antstolio nurodymą sumokėti PVM permoką, būtų sudarytos prielaidos viršyti mokesčių administratoriaus kompetenciją ir pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatytą imperatyviąją mokesčių teisės normą. Priešingai, mokesčių administratorius, įvykdydamas teisėtą antstolio reikalavimą, užtikrintų vykdymo proceso tikslą kuo operatyviau ir veiksmingiau įvykdyti procesinį teismo sprendimą bei neviršytų savo kaip viešojo administravimo subjekto kompetencijos. Elgdamasis kitaip, mokesčių administratorius pažeidžia imperatyviąsias proceso teisės normas (CPK 585, 749 straipsniai). Kadangi, antstoliui areštavus skolininko (mokesčių mokėtojo) turtinę teisę į PVM permoką, skolininkas netenka teisės valdyti areštuotos turtinės teisės, ja naudotis ir disponuoti, o antstolis įgyja teisę CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka disponuoti areštuota turtine teise, t. y. patvarkyme nurodyti prievolės skolininkui (mokesčių administratoriui) įvykdyti prievolę antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, tai antstolio patvarkymas atitinka PVM mokėtojo UAB „Neonita signs“ prašymą grąžinti PVM permoką, dėl kurios nėra ginčo. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad antstolis G. Badikonis turėjo teisę patvarkymu areštuoti UAB „Neonita signs“ turtinę teisę į PVM permoką ir įpareigoti mokesčių administratorių įvykdyti prievolę sumokant pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, o suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI privalėjo įvykdyti antstolio G. Badikonio įpareigojimą, nustatytą 2005 m. liepos 27 d. patvarkyme. Taigi, atsisakęs įvykdyti nurodytą antstolio patvarkymą, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI pažeidė CPK 585 straipsnio 1 dalį, t. y. imperatyviąją proceso teisės normą.

30Teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 299, 332 straipsniuose nustatyta, jog teismai privalo reaguoti į nagrinėjant civilinę bylą nustatytus teisės pažeidimus. Nurodytos proceso teisės normos grindžiamos tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. A. K., I. K., byla Nr. 3K-3-1043/2003). Taigi atskirąja nutartimi teisėjų kolegija informuoja Finansų ministeriją ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos apie nurodytus proceso teisės normų pažeidimus nevykdant teisėto antstolio patvarkymo ir taip pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus (CPK 299 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

31Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindų naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos nutartis remiantis kasaciniame skunde pateiktais argumentais.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Pareiškimo esmė... 4. Pareiškėjas UAB „Polikopija“ 2006 m. vasario 8 d. kreipėsi su... 5. Pareiškėjas UAB „Polikopija“, remdamasis CPK 639 straipsnio 1 dalies 7... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai,... 10. Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Polikopija“ prašo panaikinti Vilniaus... 11. Suinteresuotas asmuo antstolis Gintas Badikonis padavė pareiškimą dėl... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI... 13. Specialioji teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 5 d. nutartyje išsprendė tik... 14. Antstoliui G. Badikoniui areštavus skolininko UAB „Neonita signs“ turtines... 15. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratoriaus pareigai... 16. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Vilniaus apskrities VMI, kaip viešojo... 17. Kasatorius, kaip išieškotojas vykdymo procese, prašydamas teismo įpareigoti... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 19. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 20. Antstolis G. Badikonis 2005 m. liepos 27 d. priėmė patvarkymą, priimtą... 21. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Kasaciniame skunde keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių... 23. Bylą nagrinėję teismai atsisakė tenkinti išieškotojo reikalavimą... 24. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas... 25. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima padaryti išvadą, kad antstolis G.... 26. Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad... 27. Antstolis G. Badikonis 2005 m. liepos 27 d. patvarkymu areštavo suinteresuoto... 28. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko... 29. Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas... 30. Teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 299, 332 straipsniuose nustatyta, jog... 31. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...