Byla 3K-3-617/2013

Dėl antstolio patvarkymo panaikinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui J. P. dėl antstolio patvarkymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Skundo esmė

5Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolio J. P. 2012 m. lapkričio 7 d. patvarkymą. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 13 d. gavo antstolio J. P. 2012 m. lapkričio 7 d. patvarkymą, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas nedelsiant įvykdyti antstolio 2012 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 01172/12/0028, pervedant skolininkui UAB „Laivų projektai“ priklausančius 20 299 Lt į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Pareiškėjo nuomone, antstolis nepagrįstai nurodė pervesti 20299 Lt mokesčio permoką į depozitinę sąskaitą, nes mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos jam grąžinamos tik tuo atveju, kai iš šių sumų padengiama mokestinė nepriemoka. Pareiškėjo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu į antstolio sąskaitą buvo pervesta 26 000,36 Lt mokesčio permokos, nes, atliekant kontrolės veiksmus, buvo nustatyta, kad skolininkas skolingas valstybės biudžetui 20 299 Lt mokesčių, todėl šiai nepriemokai padengti buvo įskaityta dalis fiksuojamos permokos.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 11 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad valstybė, atstovaujama pareiškėjo, neturi pirmumo teisės prieš kitus kreditorius, ir jos, kaip išieškotojos, reikalavimai tenkinami trečiąja eile. Teismo nuomone, po to, kai antstolis jau buvo areštavęs susidariusią permokos sumą, pareiškėjas neturėjo pagrindo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio, Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių nuostatas iš 46 299,36 Lt permokos sumos 2012 m. rugsėjo 17 d. ir rugsėjo 19 d. padengti mokesčių nepriemokas.

8Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad antstolis vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą; 2012 m. rugpjūčio 29 d. antstolis priėmė patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/00428 ir juo areštavo lėšas, esančias ir (ar) pateksiančias į pareiškėjo sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkui UAB „Laivų projektai“, kaip valstybės grąžintiną mokestinę permoką; pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 17 d. raštu informavo antstolį, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. skolininkas UAB „Laivų projektai“ turi 46 299,36 Lt permoką; pareiškėjas 2012 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą įskaityti 26 000,36 Lt nepriemoką į 46 299,36 Lt permoką ir – į antstolio J. P. depozitinę sąskaitą pervesti neįskaitytą likutį (26 000,36 Lt); 2011 m. lapkričio 7 d. patvarkymu Nr. 0172/12/00428 antstolis įpareigojo pareiškėją nedelsiant įvykdyti antstolio 2012 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 01172/12/0028, pervesti skolininkui UAB „Laivų projektai“ priklausančias 20 299 Lt į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą.

9Apeliacinės instancijos teismo nuomone, susidarius mokesčio permokai atsiranda prievolė, pagal kurią mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti ir mokesčių administratorius turi pareigą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką. Nagrinėjamoje byloje skolininkas UAB „Laivų projektai“ turėjo teisę reikalauti, kad mokesčių administratorius grąžintų (įskaitytų) susidariusią permoką. Antstoliui išieškant iš skolininko turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis, o trečiasis asmuo, pas kurį yra skolininko lėšos, negali šiomis lėšomis disponuoti ir privalo jas perduoti antstoliui patvarkyme nurodyta tvarka. Vykdymo procesą reglamentuojančios proceso teisės normos taikomos visiems asmenims, taip pat mokesčių administratoriui. Antstoliui areštavus skolininko (mokesčių mokėtojo) turtinę teisę į permoką, skolininkė UAB „Laivų projektai“ neteko teisės valdyti areštuotos turtinės teisės, ja naudotis ir disponuoti, tokią teisę turėjo tik antstolis. Kadangi pareiškėjas po antstolio patvarkymo atliko įskaitymą, o pareiškėjo reikalavimai skolininkui UAB „Laivų projektai“ tenkinami trečiąja eile, tai teismas padarė išvadą, kad jis neturėjo teisinio pagrindo savo reikalavimą laikyti pirmesniu ir taikius Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsniu padengti mokesčių nepriemokas – tokia procedūra galėjo pasinaudoti tik iki antstolio patvarkymo dėl lėšų arešto pateikimo. Dėl to skundžiamą patvarkymą teismas laikė pagrįstu ir privalomai vykdytinu.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolio 2012 m. lapkričio 7 d. patvarkymą Nr. 0172/12/00428. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Dėl skolininko turto arešto. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 675 straipsnio 1 dalies normą. Antstoliui išieškant iš skolininko turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuotis areštuotomis turtinėmis teisėmis. CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta antstolio pareiga patvarkyme, kuriuo areštuojamos skolininko turtinės teisės, nurodyti pastarajam, kad šis neturi teisės priimti reikalavimo įvykdymo arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti. Be to, patvarkyme antstolis turi nurodyti prievolės skolininkui, kad šis prievolę įvykdytų antstoliui, arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-94/2007). Pagal kasacinio tesimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trapas“ v. antstolis V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2010; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. antstolis M. P., bylos Nr. 3K-3-541/2012). Taigi, antstoliui areštavus skolininko turtines teises, apribojama skolininko nuosavybės teisė į jo turtines teises, bet ne kitų asmenų veiksmai vykdymo procese, todėl suinteresuotas asmuo nepraranda teisės ar net turi pareigą disponuoti skolininko lėšomis, jei tai leidžia ar net įpareigoja teisės aktai. Dėl to kasatorius teigia, kad jis turėjo pareigą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 5 dalį disponuoti mokesčio permoka ir atlikti įskaitymą.

132. Dėl antstolio nurodymų ir prievolės skolininkui. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 749 straipsnio nuostatas, nes šioje normoje įstatymų leidėjas nustatė bendrą nuostatą, jog antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, apriboja skolininko turtinę teisę, o skolininką įpareigoja prievolę įvykdyti antstoliui. Antstolis užima skolininko vietą prievolėje, todėl kreditorius prievolę privalo įvykdyti antstoliui, t. y. antstolio patvarkymas atitinka PVM mokėtojo prašymą grąžinti PVM permoką. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007) antstolio patvarkymas mokesčių teisės prasme atitinka mokesčių mokėtojo prašymą grąžinti mokesčio permoką, todėl kasatorius daro išvadą, kad antstolis mokesčių administravimo procese neįgyja išskirtinio statuso. Dėl to laikytina, kad kasatorius turėjo pareigą gavęs antstolio 2011 m. lapkričio 7 d. patvarkymą nagrinėti įmonės pateiktą prašymą grąžinti mokesčio permoką ir patikrinus atlikti įskaitymą.

143. Dėl mokesčio permokos įskaitymo ir grąžinimo. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jis galėjo įskaityti mokesčio permoką nepriemokai padengti tik iki antstolio patvarkymo dėl lėšų arešto pateikimo; nurodo, kad įstatymų leidėjas nustatė tokią mokesčio permokos grąžinimo eiliškumą: mokesčio permoka įskaitoma mokestinei nepriemokai padengti; mokesčio permokos likutis panaudojamas negrąžintai skolai valstybei pagal paskolas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ar pagal paskolas, dėl kurių kreditoriams suteikta valstybės garantija, padengti; tik atlikus pirmiau nurodytus veiksmus mokesčio permokos likutis grąžinamas mokesčių mokėtojui (Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 5 dalis). Įstatyme nenustatyta pirmumo teisė antstoliui pateikti vykdyti patvarkymą, todėl antstoliui mokesčių permoka grąžinama tik įskaičius mokestinę nepriemoką ir skolas valstybei. Vienintelė ypatybė antstoliui šioje procedūroje yra ta, kad jis, užtikrindamas vykdomojo dokumento įvykdymą, turi pareigą reikalauti, jog susidariusi permoka būtų grąžinama ne mokesčių mokėtojui, bet jam.

15Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

161. Dėl skolininko turto arešto, antstolio nurodymų vykdymo. Antstolis nurodo, kad jam vykdymo procese suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Jis 2012 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias pas kasatorių, ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Kasatorius jau po skolininko lėšų arešto atliko mokestinį patikrinimą ir įskaitė mokesčio permoką mokesčio nepriemokai padengti. Kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė tik 26 000,36 Lt sumą (dalį UAB „Laivų projektai“ mokesčio permokos (skirtumo), tai antstolis pagrįstai priėmė 2012 m. lapkričio 7 d. patvarkymą. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjama byla ir kasatoriaus nurodytos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012) nėra analogiškos, todėl teismai, priimdami sprendimą, neprivalo jomis vadovautis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007, nurodyta, kad, susidarius mokesčio permokai, atsiranda mokesčių mokėtojo ir administratoriaus teisinis santykis – prievolė, pagal kurią mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti ir mokesčių administratorius turi pareigą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką; nurodyta prievolė yra piniginė, nes jos dalykas – skolininko (mokesčių administratoriaus) pareiga perduoti (įskaityti) kreditoriui (mokesčių mokėtojui) atitinkamą sumą ir kreditoriaus turtinė teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (įskaityti); patvarkyme antstolis turi nurodyti prievolės skolininkui, kad šis prievolę įvykdytų antstoliui, arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą; antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą; atsisakęs įvykdyti antstolio patvarkymą, mokesčių administratorius pažeidžia CPK 585 straipsnio 1 dalį.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl skolininko turtinių teisių arešto ir mokesčių administratoriaus pareigos vykdyti antstolio patvarkymus

20Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą principą įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises (CPK 749 straipsnio 1 dalis).

21Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to, antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis. Tai patvirtina CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta antstolio pareiga patvarkyme, kuriuo areštuojamos skolininko turtinės teisės, nurodyti pastarajam, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti. Pagal šią įstatymo nuostatą antstolio patvarkymu prievolė nustatoma ne tik skolininkui, bet ir prievolės skolininkui – patvarkymu nurodoma, kad šis (prievolės skolininkas) prievolę įvykdytų antstoliui arba pervestų pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-94/2007). Taigi, areštuojant turtines teises ribojamos ne tik skolininko teisės, bet ir prievolės skolininko (šiuo atveju – mokesčių administratoriaus) veiksmai, nustatant pareigą pervesti areštuotas lėšas į nurodytą sąskaitą.

22Teismų nustatyta, kad antstolis, vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, 2012 m. rugpjūčio 29 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininkui UAB „Laivų projektai“ priklausančias lėšas, esančias ir (ar) pateksiančias į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Valstybinė mokesčių inspekcija patvarkymą priėmė ir informavo antstolį, kad ji priėmė sprendimą taikyti UAB „Laivų projektai“ kontrolės veiksmus dėl mokesčio permokos (skirtumo) pagrįstumo nustatymo, įsipareigojo apie rezultatus pranešti antstoliui. Kasatorius 2012 m. rugsėjo 13 d. raštu antstoliui nurodė, kad UAB „Laivų projektai“ mokesčio permokos (skirtumo) suma yra 46 299,36 Lt, taigi įstatyme nustatytu būdu atlikusi patikrinimą, konstatavo, jog mokesčių permoka egzistuoja. Tačiau, galiojant skolininko turtinių teisių areštui, mokesčių administratorius 2012 m. spalio 4 d. sprendimu atliko įskaitymą ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė tik po įskaitymo likusią mokesčio permokos dalį (26 000,36 Lt). Kasatoriaus teigimu, antstolio patvarkymas areštuoti skolininko turtines teises mokesčių teisės prasme atitinka mokesčių mokėtojo prašymą grąžinti mokesčio permoką, todėl antstolio taikytas skolininko turtinių teisių areštas neturi įtakos mokesčių administratoriaus veiksmams ir jis, patikrinęs mokesčių permokos, pagrįstumą, gali atlikti įskaitymą ir tik po to antstoliui pervesti likusią permoką.

23Mokesčių permokos įskaitymo ir grąžinimo tvarka nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje ir jį detalizuojančiose Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA–186 patvirtintose Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėse. Mokesčių permoka apibrėžiama kaip mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis), o mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Susidarius mokesčio permokai, atsiranda mokesčių mokėtojo ir administratoriaus teisinis santykis – prievolė, pagal kurią mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti ir mokesčių administratorius turi pareigą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nurodyta prievolė yra piniginė, nes jos dalykas – skolininko (mokesčių administratoriaus) pareiga perduoti (įskaityti) kreditoriui (mokesčių mokėtojui) atitinkamą sumą ir kreditoriaus turtinė teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (įskaityti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Polikopija“ v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-94/2007). Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią grąžinamos mokesčio mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, tačiau, antstoliui areštavus skolininko turtines teises, mokesčių administratorius netenka teisės pagal šio įstatymo nuostatas atlikti įskaitymą, nes vykdymo procesą reglamentuojančios proceso normos taikomos visiems asmenims ir turi būti įvykdytos per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Mokesčių administravimo įstatyme nenustatyta išimčių dėl išieškojimo iš turtinių teisių. Taigi, taikius skolininko turtinių teisių areštą, ribojami ne tik skolininko, bet tam tikra prasme ir prievolės skolininko veiksmai, todėl jis, mokesčių administratorius, turi paklusti teisėtiems antstolio nurodymams ir nebegali atlikti visų veiksmų, nustatytų Mokesčių administravimo įstatyme, mokesčio permokai įskaityti ir grąžinti. Antstoliui areštavus skolininko turtines teises į mokesčio permoką, mokesčių administratorius turi teisę tik patikrinti faktinį prievolės įvykdymą, t. y. atlikti patikrinimą mokesčių permokos egzistavimui ir jos realiam dydžiui patvirtinti.

24Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas UAB „Laivų projektai“ turėjo turtinę teisę reikalauti, kad mokesčių administratorius grąžintų (įskaitytų) 46 299,36 Lt PVM permoką. Antstoliui areštavus skolininko turtines teises, skolininkas neteko teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis, antstolis įgijo teisę CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka disponuoti areštuota turtine teise, o prievolės skolininkas (kasatorius), pas kurį buvo skolininko lėšos, į kurias skolininkas turėjo turtinę teisę, nebegalėjo jų įskaityti mokesčio nepriemokai padengti ir privalėjo jas pervesti į nurodytą antstolio sąskaitą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad, atsisakęs įvykdyti antstolio nurodymą (perverti visą mokesčio permoką), kasatorius pažeidė imperatyviąją proceso normą (CPK 585 straipsnio 1 dalį).

25Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pirmiau aptartas materialiosios ir proceso teisės normas ginčo teisiniams santykiams vertinti ir kvalifikuoti, todėl kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

26Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pateikė duomenis, kad kasacinės instancijos teisme patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Priteisti iš pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) antstolio J. P. (a. k. ( - ) naudai 1000 (vieną tūkstantį) Lt atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.