Byla 2A-818-264/2016
Dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-563-831/2015 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė A. R. patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė: a) nutraukti santuoką tarp G. R. ir A. R. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; b) nutraukus santuoką palikti ieškovei pavardę R.; c) nepilnamečių vaikų G. R. ir A. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, A. R.: d) nepilnamečių vaikų G. R. ir sūnaus A. R. materialiniam išlaikymui priteisti iš atsakovo G. R. po 120 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas A. R.: e) padalinti santuokoje įgytą turtą: pripažinti G. R. asmenine nuosavybe lengvąjį automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. ( - ), 869 Eur vertės, o A. R. priteisti iš G. R. – 434,50 Eur kompensaciją; f) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad santuoka faktiškai iširusi, šalys kartu negyvena dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl nutraukus santuoką jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Prie vaikų išlaikymo turi prisidėti atsakovas. Vieno vaiko išlaikymui reikalinga 240 Eur suma, todėl iš atsakovo kiekvieno vaiko materialiniam išlaikymui turėtų būti priteista po 120 Eur. Gyvenant santuokoje buvo įsigytas automobilis. Kadangi ieškovė juo nesinaudoja, todėl prašė jį pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, o ieškovei priteisti piniginę kompensaciją – pusę automobilio dydžio vertės.

6Atsakovas G. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Civilinėje byloje nėra jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, jog pavyzdžiui sūnaus A. R. gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta kartu su tėvu G. R., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Dėl vaikų išlaikymo dydžio jokių problemų nekils, nes atsakovas puikiai materialiai juos aprūpina nuo pat jų gimimo. Dėl ieškovės reikalavimo po santuokos nutraukimo pasirenkant R. pavardę atsakovas nesutiko. Teismo posėdžio metu dėl santuokoje įgyto turto paaiškino, kad automobilis yra parduotas.

7Išvadą byloje teikianti institucija Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Iš atsakovo turėtų būti priteistas prašomo dydžio išlaikymas vaikams.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-12-18 sprendimu ieškinį patenkino.

10Santuoką, sudarytą ( - ) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), tarp G. R. ir A. R. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – R., o atsakovui paliko pavardę – R.. Nustatė nepilnamečių vaikų – G. R. ir A. R. gyvenamąją vietą su motina A. R. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo G. R. išlaikymą vaikams – G. R. ir A. R. po 120 Eur kas mėnesį, kiekvienam vaikui, mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2015-03-05 iki vaikų – G. R. ir A. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė A. R. vaikams – G. R. ir A. R. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo G. R. ieškovei A. R. kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą ir atsakovo vienašališkai realizuotą kilnojamąjį turtą – 434,50 Eur. Priteisė iš atsakovo G. R. bylinėjimosi išlaidas valstybei (žyminį mokestį ir išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) – 158,46 Eur. Priteisė iš atsakovo G. R. bylinėjimosi išlaidas valstybei susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu iškovei – 162,12 Eur.

11Teismas pripažino, kas santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę patenkintinas, nes tam teismas nenustatė jokių juridinių kliūčių, be to tai padaryti tikslinga ir augančių nepilnamečių jos bei atsakovo vaikų interesais.

13Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi ji yra biologinė ir socialinė vaiko motina, tinkamai atlieka savo pareigas, rūpinasi vaikais ir juos išlaiko, be to, teismas prioritetiškai atsižvelgė į vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose šiuo klausimu išsakytą nuomonę.

14Dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas ne tik jų poreikiams, bet ir tėvų galimybėms, kad abiejų tėvų (ieškovės ir atsakovo) pareigos yra lygios, todėl abu tėvai vienodai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, tai pat teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, fiziškai sveikas ir visiškai darbingas – turi galimybes dirbti ir užsidirbti tiek sau, tiek ir vaikams, be to atsakovas nurodė, kad dėl vaikų išlaikymo dydžio jokių problemų nekils, nes atsakovas puikiai materialiai juos aprūpina nuo pat jų gimimo. Todėl teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 120 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Teismas sprendė, kad toks vaikų poreikių dydis byloje nenuginčytas, tai atitinka teismų praktikoje priimtas nuostatas.

15Sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto vertės ir šio turto padalijimo teismas nurodė, kad viešoje erdvėje esančiais duomenimis, automobilio Ford Galaxy, 1997 metų laidos kaina yra nuo 500 iki 1500 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta automobilio vertė, kuri yra ženkliai mažesnė už galimą maksimalią, pagrįsta. Konstatavus, kad šiuo metu santuokoje įgyto ir dalintino turto – automobilio Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini - nebėra ir būtent dėl atsakovo kaltės, vadovaujantis LR CK 3.117 str., nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 434,50 Eur kompensaciją.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Atsakovas G. R. apeliaciniame skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-12-18 sprendimo dalį pakeisti, nustatant, jog ieškovės A. R. ieškinys yra tenkinamas iš dalies, proporcingai ir tinkamai priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei bei iš atsakovo priteistą proporcingą ieškinio patenkinimui išlaidų dalį už ieškovės antrinę teisinę pagalbą, taip pat tenkinti atsakovo reikalavimą nustatyti sūnaus A. R. gyvenamąją vietą kartu su biologiniu vaiko tėvu G. R. jo gyvenamojoje vietoje, po santuokos nutraukimo atsakovei A. R. palikti jos mergautinę pavardę, sumažinti ieškovei priteistą kompensaciją už automobilį Ford Galaxy v/n (duomenys neskelbtini ir nustatyti ją tinkamai, priteisiant 100 Eur. Su apeliaciniu skundu kartu pateikia automobilio pardavimo sutartį. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

181. Teismo sprendimo dalys dėl abiejų vaikų išlaikymo po 120 Eur priteisimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl kompensacijos ieškovei priteisimo už kilnojamojo turto - automobilio realizavimą, dėl bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstos, nes neatitinka šalių lygiateisiškumo ir civilinių santykių teisingumo principų.

192. Tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovė turėjo teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. 2015-08-04 vyko teismo posėdis, todėl jokie žodiniai, juolab nemotyvuoti ieškovės (ar jos atstovės) prašymai negalėjo būti pirmos instancijos teismo tenkinami, nes kaip reglamentuojama galiojančio LR CPK, dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal įstatymą galima keisti tik vieną iš esminių ieškinio elementų - ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką. Abiejų šių ieškinio elementų pakeitimas reiškia naujo ieškinio pareiškimą, nes suformuluojamas naujas ieškinio reikalavimas, kuris grindžiamas naujomis bylos aplinkybėmis. Naujų (papildomų) ieškinio reikalavimų, kurie nėra neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu pareiškimas, nekeičiant tų, kurie buvo pareikšti ankstesniu ieškiniu, yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas. Iš čia išplaukia, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo dalys, tiek įžanginė, kurioje teismas nurodo: „ieškovė po dalinio savo reikalavimų, pareikštų patikslintame ieškinyje, patikslinimo prašo teismą nutraukti santuoką <..> dėl abiejų sutuoktinių kaltės<..>“, o taip pat motyvuojamosios bei rezoliucinės dalys, kuriose teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, o ne iš dalies, yra nepagrįstos ir neteisėtos, o dėl to, nepagrįstai ir neteisėtai lėmusios apeliantui didesnę ir neproporcingą tiek bylinėjimosi išlaidų valstybei, o taip pat išlaidų už ieškovei teiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, dalį, kuri aukštesnės instancijos teismo mažintina abiem atvejais bent jau iki pusės priteistų pirmos instancijos teismo dydžių sumos.

203. Sprendimo dalis, pagal kurią teismas iš atsakovo abiejų vaikų išlaikymui priteisė po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį yra nepagrįsta, nes netinkamai taikyta materiali teisės norma - LR CK 3.192 str. Teismo sprendimu yra pažeistas vaikų išlaikymo dydžio apskaičiavimo ir priteisimo principas, kai priimant teismo sprendimą ir nustatant vaikų išlaikymo dydį, jis ne tik turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bet kartu atitikti ir jų tėvų turtinę padėtį. Todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, nes priteistas išlaikymo dydis yra per didelis.

214. Teismas, nustatydamas abiejų vaikų gyvenamąsias vietas išimtinai su ieškove, tokio sprendimo dalies absoliučiai nemotyvavo ir nepagrindė civilinės bylos duomenimis. Byloje nėra jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, jog pavyzdžiui sūnaus gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta kartu su, jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tai ir teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo reikalavimą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su biologiniu vaiko tėvu, su kuriuo šis gyveno nuo pat vaiko gimimo, nepagrįsta, nemotyvuota ir šališka, todėl keistina arba naikintina. Institucijos teikiančios išvadą šioje byloje objektyviai nėra tyrusios ar pakankamas sąlygas turi, būtent tėvas, užtikrinti vieno iš vaikų - sūnaus gyvenimo sąlygas. Civilinėje byloje institucija teikianti išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius jau du kartus, t.y. 2015-03-16 bei 2015-07-14 teikė dvi išvadas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo dydžio rekomendacijų, tačiau šios išvados ne tik kardinaliai skirtingos, neinformatyvios savo argumentais, bet ir neteisingos savo turiniu.

225. Priimant sprendimą buvo pažeista LR CPK 252 str. reikalavimai. Atsižvelgiant į tai apeliantas prašo teismo užtikrinti Institucijos atstovo (-ės) dalyvavimą šią bylą nagrinėjant teisme, kad būtų sudarytos procesinės galimybės realizuoti atsakovo teisę užduoti klausimus, o taip pat išvados patikslinimui. Kaip aiškiai seka iš byloje esančių duomenų, 2015-12-07 apeliantas prašė iškviesti į teismo posėdį trečiojo asmens atstovą, bet prašymas nemotyvuotai buvo atmestas. Todėl priimant skundžiamą sprendimo dalį taip pat netinkamai buvo taikytas įstatymas ir pažeistos minimos LR CPK nuostatos.

236. Teismas nors ir negavęs bylos nagrinėjimo metu jokių objektyvių duomenų apie automobilio vertę, pagal ieškovės (atstovės) žodžius, nepagrįstai nustatė ir iš atsakovo priteisė 434 Eur kompensaciją. Teismas turėjo ne vien teisę, bet šiuo atveju ir pareigą kreiptis į VĮ „Regitra“ ir gauti objektyvius oficialius duomenis už kokią kainą ir kada automobilis buvo realizuotas. Iš kartu su apeliaciniu skundu pridedamos pirkimo – pardavimo sutarties kopijos matyti, kad 1997 metų gamybos automobilis Ford Galaxy 2015-03-06 buvo parduotas už 200 Eur. Todėl teismo konstatuota 434,50 Eur kompensacija iš apelianto priteista nepagrįstai ir neteisėtai. Šioje dalyje sprendimas taip pat keistinas, priteisiant 100 Eur kompensaciją.

247. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu pasirinkti R. pavardę. Nors pirmos instancijos teismas formaliai tokį ieškovės reikalavimą tenkino, tačiau priimtame sprendime šio klausimo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė. Teismas nemotyvavo, kokius konkrečius galimus neigiamus padarinius dėl pavardės gali patirti nepilnamečiai vaikai, kuomet jų gimimo liudijimuose, kaip seka iš bylos duomenų yra nurodytos abiejų vaikų pavardės.

25Ieškovė A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš apelianto ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

261. Atsakovas G. R. skųsdamas priimtą teismo sprendimą apeliacine tvarka tik siekia kuo ilgiau užvilkinti bylinėjimosi procesą bei atitolinti išlaikymo vaikams mokėjimą.

272. Atsakovas apeliaciniame skunde visiškai nepasisako dėl vaikų poreikių, nes jis jų nežino, tačiau akcentuoja tik tai, jog jis kas mėnesį uždirba minimalią mėnesinę algą ir todėl negali vaikų išlaikymui mokėti po 120 Eur kas mėnesį kiekvienam. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl turi galimybę ieškotis geriau apmokamo darbo arba ieškotis papildomo darbo, kad galėtų išlaikyti savo vaikus. Ieškovės žiniomis atsakovas mažiausiai 5 kartus per mėnesį važiuoja į Kaliningrado sritį, iš kur parsiveža kuro, cigarečių, todėl tikėtina, jog dalį jų parduoda ir gauna papildomų pajamų. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas gauna tik minimalią mėnesinę algą nėra pagrindas mažinti išlaikymo vaikams dydį. Ieškovės darbo užmokestis taip yra tik minimalus, todėl prisidėti daugiau nei atsakovas prie vaikų išlaikymo ir skirti vieno vaiko išlaikymui daugiau nei 100-120 Eur per mėnesį ji taip pat neturi galimybės. Šiuo atveju turėtų būti vertinama ne tik atsakovo gaunamas darbo užmokestis, bet ir jo turimas nekilnojamasis turtas - atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus. Be to, be atsakovas pardavė šalims priklausiusį automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. ( - ), o gautus pinigus panaudojo išimtinai savo reikmėms. Beje, teismo posėdžio metu (tas yra nurodyta ir teismo sprendime) atsakovas yra nurodęs, kad dėl vaikų išlaikymo dydžio jokių problemų nekils, nes atsakovas puikiai materialiai juos aprūpina nuo pat jų gimimo bei pripažindamas tai, jog išlaikymas vaikui nustatytinas ne mažesnis už minimalų, rekomenduojamą susiformavusios teismų praktikos.

283. Ieškovė nesutinka su atsakovo G. R. apeliaciniame skundo prašymu sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Teismas šioje dalyje priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, nes visiškai akivaizdu, jog po santuokos nutraukimo sūnaus interesus geriausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, ką savo išvadoje nurodė ir vaikų teisių apsaugos tarnyba. Neginčijama atsakovo teisė bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime ir tokia savo teise atsakovas naudojosi visą laiką kol vyko bylinėjimosi procesas. Tačiau visą šį laiką sūnus gyveno su ieškove bei savo seserim, todėl tiek ieškovės su sūnumi, tiek sūnaus bei dukros emocinis tarpusavio ryšys yra stiprus ir jų išskyrimas taip pat turėtų neigiamų pasekmių jiems abiems. Atsakovo noras, kad sūnaus gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta su juo yra susijęs ne su jo noru auginti sūnų ir juo rūpintis, o su tuo, jog tokiu atveju jam nereikėtų mokėti išlaikymo vaikams, nes iki šiol atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo.

294. Apeliacinio skundo argumentai bei priekaištai dėl to, jog vaikų teisių apsaugos tarnyba nesilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje ir gyvenamųjų sąlygų netyrė jokios teisinės reikšmės neturi, nes ginčo dėl to, pas kurią iš šalių gyvenimo sąlygos yra geresnės, nebuvo. Teismas visiškai pagrįstai atmetė 2015-12-07 teismo posėdyje pareikštą atsakovo prašymą dėl vaikų teisių tarnybos atstovo iškvietimo į posėdį, nes šio prašymo tikslas buvo ne noras užduoti klausimus institucijos atstovui, o tik dar kartą atidėti teismo posėdį bei užvilkinti procesą.

305. Teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos už atsakovo realizuotą automobilį taip pat nėra keistina, kadangi šioje dalyje teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas. Automobilio pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad automobilis buvo parduotas už 200 Eur vertintina kritiškai, kadangi ši suma yra visiškai nereali ir neatitinkanti vidutinės tokio automobilio rinkos kainos. Pagal viešai prieinamus duomenis tokio automobilio vertė yra nuo 500 Eur iki 1500 Eur, ką savo sprendime nurodė ir teismas. Minėtas automobilis jokio variklio defekto neturėjo, buvo važiuojantis. Automobilio, kurį atsakovas pardavė be ieškovės žinios, vertę ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė pagal tai, kad pats atsakovas savo skelbime internete (portale „skelbiu.lt“) apie parduodamą automobilį buvo nurodęs, kad jo vertė 900 Eur. Šio skelbimo nuotrauką, darytą telefonu, ieškovė išsaugojusi iki šiol. Be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilį pardavė dėl to, kad jam reikėjo pinigų advokato pagalbai apmokti, todėl mažai tikėtina, kad esant tokiai situacijai jis parduotų automobilį už 200 Eur, kai jo vertė yra apie 500 - 1500 Eur.

316. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo dalies dėl santuokinės pavardės palikimo ieškovei po santuokos nutraukimo, kadangi klausimas dėl buvusių sutuoktinių pavardės turi būti sprendžiamas vadovaujantis CK 3.69str. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo po santuokos nutraukimo šio straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl keisti teismo sprendimo šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

34Dėl naujų įrodymų prijungimo.

35Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2015-03-06 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuri apelianto teigimu patvirtina, kad automobilis Ford Galaxy (valstybinis Nr. ( - )) buvo parduotas už 200 Eur kainą. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi sutartis sudaryta (2015-03-06) iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-12-18). Be to, apeliantas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis šio įrodymo negalėjo pateikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad apeliantas būtų šią sutartį pateikęs pirmosios instancijos teismui, kuris nepagrįstai ją būtų atsisakęs priimti. Byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktą 2015-03-06 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (CPK 314 str.).

36Apeliacinis skundas netenkintinas.

37Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp šalių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus itin išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovės V. P. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį patenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

38Laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, kad ieškovė turėjo teisę pakeisti tik ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, kadangi abiejų šių ieškinio elementų pakeitimas reiškia naujo ieškinio pareiškimą, nes suformuluojamas naujas ieškinio reikalavimas, kuris grindžiamas naujomis bylos aplinkybėmis, be to, apelianto nuomone, šį reikalavimą ieškovė pateikė jau bylą nagrinėjant teismo posėdyje ir žodžiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2015-06-22 patikslintame ieškinyje be kitų reikalavimų prašė nutraukti santuoką tarp G. R. ir A. R. dėl atsakovo kaltės, o 2015-11-10 vykusiame teismo posėdyje žodžiu šį savo reikalavimą pakeitė ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo atstovas dėl to prieštaravimų nepareiškė, o tik paprašė nustatyti terminą atsiliepimui pateikti (2015-11-10 teismo posėdžio garo įrašas: nuo 13 min. 37 sek.). LR CPK 42 str. 1 d. nustato ieškovės teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. LR CPK 141 str. 1 d. nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi, įstatymui suteikiant teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą, ieškovės prašymas dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo buvo išspręstas 2015-11-10 teismo posėdyje, o atsakovui nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Tai, kad ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl atsakovo kaltės nesudaro pagrindo spręsti, kad tokiu būdu buvo pakeistas ir ieškinio dalykas, ir pagrindas. Ir nors apeliantas teigia, kad dėl to teismo sprendimo dalys, kuriose teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, o ne iš dalies, yra nepagrįstos ir neteisėtos, bei lėmusios apeliantui didesnę ir neproporcingą tiek bylinėjimosi išlaidų valstybei, tiek už ieškovei teiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Toliau bylą nagrinėjant pagal galutinai suformuluotus ieškinio reikalavimus ir tenkinus ieškinį visiškai, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai išsprendė klausimą, susijusį su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

39Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė LR CK 3.192 str., todėl buvo pažeistas vaikų išlaikymo dydžio apskaičiavimo ir priteisimo principas, kai priimant teismo sprendimą ir nustatant vaikų išlaikymo dydį, jis ne tik turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bet kartu atitikti ir jų tėvų turtinę padėtį, šiuo atveju priteistas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 120 Eur yra per didelis. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė vaikų išlaikymo priteisti iš atsakovo po 120 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad išlaikymo dydį sudaro išlaidos vaistams, mokyklinėms, kanceliarinėms prekėms, laisvalaikiui, vaikų būreliams, darželio mokestis, avalynei, rūbams, maistui, būsto išlaikymui (2015-12-07 teismo posėdžio garso įrašas: nuo 35 min. 39 sek.). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams – G. R. ir A. R. po 120 Eur kas mėnesį, kiekvienam vaikui, mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2015-03-05 iki vaikų pilnametystės. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas. Todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Taip pat nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z., bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. SoDros duomenimis ieškovas nuo 2015-10-12 dirba ( - ), darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2015-10-12 iki 2016-04-30 neatskaičius mokesčių vidutiniškai siekia 558,97 Eur per mėnesį. VĮ Registrų centras duomenimis apeliantas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. VĮ Regitra duomenimis apeliantui savininko teise priklauso viena transporto priemonė. Nors apeliantas teigia, kad jis gauna minimalų darbo užmokestį, o atskaičius išlaikymą vaikams, jo pajamos sudarytų 85 Eur per mėnesį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo, dalyje dėl priteisto vaikams išlaikymo dydžio, neteisėtumo. Apeliantas yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą siekiant teikti vaikams išlaikymą, kuris užtikrintų bent minimalius jų poreikius. Byloje nėra duomenų apie apelianto neįgalumą ar kitus išlaikomus asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad dėl vaikų išlaikymo dydžio jokių problemų nekils, nes apeliantas puikiai materialiai juos aprūpina nuo pat vaikų gimimo. Taip pat 2015-12-07 teismo posėdyje nurodė, kad yra pajėgus išlaikyti vaikus (2015-12-07 teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 09 min. 44 sek.). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas teigdamas, kad priteistas išlaikymo vaikams dydis yra per didelis, nenurodė koks išlaikymo dydis galėtų būti priteisiamas. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistino išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams, todėl keisti nustatytą dydį nėra pakankamo pagrindo. Pažymėtina, kad šalims nėra užkertamas kelias, pasikeitus esminėms aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo/padidinimo (CK 3.201 str.).

40Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad byloje nėra jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, jog pavyzdžiui sūnaus gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta kartu su, jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tai ir teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo reikalavimą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su biologiniu vaiko tėvu, su kuriuo šis gyveno nuo pat vaiko gimimo, nepagrįsta, nemotyvuota ir šališka. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; ryšiai su kitais kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2005). Nagrinėjamu atveju apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, jog pavyzdžiui sūnaus A. R. gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta kartu su tėvu G. R., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tačiau apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių nepilnametis šalių sūnus negalėtų gyventi kartu su ieškove, kad ieškovė negali užtikrinti vaiko interesų ar pan. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, tarp vaikų ir ieškovės yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys. Nuo 2015-01-28 ieškovė su vaikais gyveno atskirai nuo apelianto ( - ). Sūnui šiuo metu yra tik 4 metukai, juo rūpinasi ieškovė. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-07-14 pateiktoje išvadoje taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nuo jų gimimo yra su motina (ieškove) jos gyvenamojoje vietoje, VTAS specialistų nuomone, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų teises ir interesus (b. l. 80 – 81). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas abiejų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatydamas su ieškove, atsižvelgė į tai, kad motina tinkamai atlieka savo pareigas, rūpinasi vaikais ir juos išlaiko, be to, teismas prioritetiškai atsižvelgė į vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose šiuo klausimu išsakytą nuomonę. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, bei vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas išvadas, jų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (vaikų motina).

41Apelianto nuomone, priimant sprendimą buvo pažeisti LR CPK 252 str. reikalavimai, kadangi atsakovas prašė užtikrinti institucijos teikiančios išvadą atstovo (-ės) dalyvavimą šią bylą nagrinėjant teisme, kad būtų sudarytos procesinės galimybės realizuoti atsakovo teisę užduoti klausimus, o taip pat išvados patikslinimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-07-14 pateikė rašytinę išvadą. Pažymėtina, kad savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra byloje dalyvaujantis asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai institucija (dalyvis), kuri turi tam tikras pareigas vaikų teisų apsaugos srityje ir įtraukiama į teisminį procesą duoti išvadai šioje srityje (CPK 49 str. 3 d., 50 str. 2 d., 252 str.). Be to, pažymėtina, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymą dėl VTAS atstovo dalyvavimo teismo posėdyje reiškė 2015-11-10 bei 2015-12-07 teismo posėdžiuose. Teismas šių apelianto prašymų netenkino motyvuodamas tuo, kad byloje yra pateikta rašytinė institucijos išvada. Net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų tenkinęs atsakovo prašymą dėl institucijos atstovo dalyvavimo teismo posėdyje, tai nebūtų pakeitę pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės, kadangi institucijos pateiktuose prašymuose bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (45, 64, 95, 105, 124) nurodama, kad institucija palaiko savo raštu pateiktą išvadą, be to teikti žodiniai paaiškinimai būtų tik vienas iš įrodymų, kuriuos teismas vertintų kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 str., 197 str. 2 d., 252 str.).

42Laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, kad teismas negavęs bylos nagrinėjimo metu jokių objektyvių duomenų apie automobilio vertę, pagal ieškovės atstovės žodžius, nepagrįstai nustatė ir iš atsakovo priteisė 434 Eur kompensaciją. Vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium (CPK 3.116 str. 1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CPK 3.117 str. 1 d.). Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija aplinkybės, kad santuokoje buvo įsigytas automobilis Ford Galaxy. Tačiau tarp šalių iškilo ginčas dėl šio automobilio vertės. Ieškovės teigimu automobilio vertė yra 869 Eur, o apeliantas nurodė, kad automobilis buvo parduotas už 200 Eur kainą. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių nurodytas aplinkybes dėl automobilio kainos įvertino viešoje erdvėje esančius duomenimis, pagal kuriuos automobilio Ford Galaxy, 1997 metų laidos kaina yra nuo 500 iki 1500 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentas, kad transporto priemonė buvo realizuota už 200 Eur nėra pakankamas sprendžiant dėl realios transporto priemonės rinkos vertės. Ir nors apeliantas nurodo, kad teismas turėjo ne vien teisę, bet šiuo atveju ir pareigą kreiptis į VĮ „Regitra“ ir gauti objektyvius oficialius duomenis už kokią kainą ir kada automobilis buvo realizuotas, tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Šiuo atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad automobilis buvo parduotas būtent už apelianto nurodomą kainą (CPK 178 str.), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodyta automobilio vertė, kuri yra ženkliai mažesnė už galimą maksimalią, pagrįsta ir ieškovei priteisė 434,50 Eur kompensaciją.

43Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą nutraukus santuoką palikti R. pavardę tenkino formaliai, tačiau priimtame sprendime šio klausimo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė, be to, teismas nemotyvavo, kokius konkrečius galimus neigiamus padarinius dėl pavardės gali patirti nepilnamečiai vaikai, kuomet jų gimimo liudijimuose, kaip seka iš bylos duomenų yra nurodytos abiejų vaikų pavardės. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais neturi pagrindo sutikti. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CPK 3.69 str. 1 d.). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CPK 3.69 str. 2 d.). Tam, kad ieškovei A. R. galėtų būti uždrausta pasilikti santuokinę pavardę, būtina nustatyti dvi sąlygas: sutuoktinės kaltę dėl santuokos iširimo ir neturėjimą bendrų vaikų. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi ne dėl ieškovės kaltės, ir kad šalys turi du bendrus nepilnamečius vaikus – A. R. (b. l. 8) ir G. R. (b. l. 9). Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad apelianto prašomu būdu pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

44Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti apeliacinio skundo argumentai neaptariami, nes jie ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi.

45Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti atsakovo G. R. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų.

47Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas (100 Eur) už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Turėtas išlaidas pagrindžia pateiktas 2016-02-05 pinigų priėmimo kvitas (b. l. 159) iš kurio matyti, kad ieškovė advokatės Editos Gaubienės advokatų kontorai sumokėjo 100 Eur. Ši suma neviršija maksimalios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77) 8.11 punkte nurodytos sumos (735,10 Eur (2015K4) x 1,3=955,63 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti kitokią atlygintinų išlaidų sumą, iš apelianto ieškovei priteistina 100 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).

48LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto G. R. apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 5,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti iš atsakovo G. R. (asmens kodas ( - ) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei A. R. (asmens kodas ( - )

52Priteisti valstybei iš atsakovo G. R. (asmens kodas ( - ) 5,10 Eur (penkis eurus ir 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

53Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė A. R. patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė: a) nutraukti... 6. Atsakovas G. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nustatant,... 7. Išvadą byloje teikianti institucija Vilkaviškio rajono savivaldybės... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-12-18 sprendimu ieškinį... 10. Santuoką, sudarytą ( - ) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos... 11. Teismas pripažino, kas santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.... 12. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo palikti... 13. Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos teismas nurodė, kad ieškovės ir... 14. Dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad... 15. Sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto vertės ir šio turto padalijimo... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Atsakovas G. R. apeliaciniame skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės... 18. 1. Teismo sprendimo dalys dėl abiejų vaikų išlaikymo po 120 Eur priteisimo,... 19. 2. Tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo... 20. 3. Sprendimo dalis, pagal kurią teismas iš atsakovo abiejų vaikų... 21. 4. Teismas, nustatydamas abiejų vaikų gyvenamąsias vietas išimtinai su... 22. 5. Priimant sprendimą buvo pažeista LR CPK 252 str. reikalavimai.... 23. 6. Teismas nors ir negavęs bylos nagrinėjimo metu jokių objektyvių duomenų... 24. 7. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu pasirinkti R. pavardę. Nors... 25. Ieškovė A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 26. 1. Atsakovas G. R. skųsdamas priimtą teismo sprendimą apeliacine tvarka tik... 27. 2. Atsakovas apeliaciniame skunde visiškai nepasisako dėl vaikų poreikių,... 28. 3. Ieškovė nesutinka su atsakovo G. R. apeliaciniame skundo prašymu sūnaus... 29. 4. Apeliacinio skundo argumentai bei priekaištai dėl to, jog vaikų teisių... 30. 5. Teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos už atsakovo realizuotą... 31. 6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo dalies dėl... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 33. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 34. Dėl naujų įrodymų prijungimo.... 35. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2015-03-06 transporto... 36. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir... 38. Laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, kad ieškovė turėjo teisę... 39. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė LR CK 3.192 str., todėl buvo... 40. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad byloje nėra jokių... 41. Apelianto nuomone, priimant sprendimą buvo pažeisti LR CPK 252 str.... 42. Laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, kad teismas negavęs bylos... 43. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą... 44. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 45. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 47. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto jos... 48. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą... 51. Priteisti iš atsakovo G. R. (asmens kodas ( - ) 100 Eur (vieną šimtą eurų)... 52. Priteisti valstybei iš atsakovo G. R. (asmens kodas ( - ) 5,10 Eur (penkis... 53. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo....