Byla e2A-1754-436/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1554-800/2018 pagal pareiškėjo Ž. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėjas Ž. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinęs, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal 2012 m. spalio 25 d. sudarytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį, įsigijo: (1) Aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); (2) Tvorą su vartais, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); (3) Pagalbinį pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), (4) Aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); (5) Tvorą su vartais, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); (6) Aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); (7) Tvorą su vartais, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), su tikslu šiuos statinius įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad 1995 m. birželio 7 d. pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą A. Š., S. B. ir D. V. įsigijo pastatą su kiemo statiniais, esančius ( - ). 1995 m. rugpjūčio 22 d. buvo išduotas leidimas pertvarkyti įsigytą pastatą pagal suderintą eskizinį projektą. 1996 m. buvo parengtas ir suderintas žemės sklypo, esančio ( - ), statybos projektas. Pagal suderintą projektą žemės sklypo, esančio ( - ), bendraturčiai A. Š., D. V. ir S. B. vykdė statybos darbus. Šiame sklype buvo įrengtos projekte numatytos kiemo aikštelės, pastatytas garažas, gyvenamasis namas, pastatyta visą sklypą juosianti betono tvora. 1996 m. gruodžio 9 d. pagal suderintą namų valdos žemės sklypo ribų planą, žemės sklypas, esantis ( - ), buvo padalintas į keturis atskirus turto vienetus: 1) 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ); 2) 0,0241 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ); 3) 0,0315 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), esantį ( - ); 4) 0,0278 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ). Dėl atlikto žemės sklypo padalijimo, šiame sklype pastatyti pastatai ir kiti statiniai (gyvenamasis namas, ūkio pastatai, tvora, kiemo aikštelės) atsidūrė skirtinguose žemės sklypuose. 2012 m. spalio 25 d. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nusipirko Ž. G.. Pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo numatyta, kad perleidžiant pastatą nebus perleisti gyvenamojo namo priklausiniai. Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes pripažinus, jog pareiškėjas įsigydamas gyvenamąjį namą kartu įgijo ir nuosavybės teisę į šio gyvenamojo namo priklausinius, jis įgis teisę registruoti statinius savo vardu su visomis iš to kylančiomis savininko teisėmis ir pareigomis.

93.

10Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu nesutiko. Tarnybos nuomone, pareiškime nurodomas 1996 m. parengtas ir su keliomis institucijomis suderintas projektas negali būti laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Pagal jį nei kiemo aikštelės, nei garažas, nei tvora negalėjo būti statomi. Minėtas 1996 m. projektas rengtas tuo pat metu, kai žemės sklypas buvo padalintas. Taigi, ginčo statiniai statyti žinant apie padalijimą ir apie tai, kad po padalijimo žemės sklypai nebepriklausys nuosavybės teisėmis. Nepagrįstai teigiama, kad tik dėl padalijimo statiniai atsidūrė skirtingose žemės sklypuose, turint omenyje ir tai, jog kai kurie statiniai buvo pastatyti vėliau. Į bylą nepateikta jokių duomenų apie statybos leidimų, ar kokių nors sutikimų statyti išdavimą. Tai, kad statiniai buvo projektuojami iki žemės sklypų padalijimo, nepatvirtina jų pastatymo teisėtumo. Tarnybai atliekant žemės sklypų patikrinimus, kai kurie statiniai nebuvo rasti – kiemo aikštelės nerastos, o kai kurie dar nebuvo baigti – garažas neužbaigtas. Tai akivaizdu ir iš pareiškėjo pateiktų 2015 m. vasario 18 d. bei 2015 m. birželio 10 d. darytų fotonuotraukų, kas patvirtina, kad statybos darbai buvo užbaigti gerokai vėliau nei deklaruoja pareiškėjas. Nurodytų aplinkybių pagrindu galima manyti, kad siekiama bet kokiomis priemonėmis pateisinti veiksmus, kurie suteiktų teisę ateityje naudotis valstybinės žemės sklypais. Tarnybos nuomone tai, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo įvardinti parduodami priklausiniai, tik patvirtina jų neteisėtumą ir negalėjimą būti civilinių teisinių santykių objektais. Taigi, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai negalės sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, nes ginčo statiniai pastatyti neteisėtai, todėl ir negalės būti įregistruoti. Priešingu atveju susidarytų netoleruotina situacija, suteikianti pareiškėjui teisę įregistruoti savavališkai pastatytus statinius valstybinėje žemėje.

114.

12Suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas pripažinti nuosavybės teisę į statinius, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į statinius įgijo vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje numatytų nuosavybės teisės įgijimo būdų – pagaminant naują daiktą, t. y. statybos būdu. Todėl tam, kad būtų patikrintas nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu faktas, būtina ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinius buvo teisėta. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatant nuosavybės teisės faktą į statinius, privaloma įsitikinti, pagrindžiant tai įrodymais, kad statinių statyba buvo vykdoma teisėtai pagal tuo metu nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Pareiškime nurodoma, kad statinių statyba pradėta 1996 m. pagal 1995 m. išduotą statybos leidimą. Tuo metu leidimų vykdyti statybos darbus išdavimo tvarką reglamentavo Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės (RSN 158-94), patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 (toliau – Taisyklės).Pagal šias taisykles ant projekto, kuriame nurodyti suprojektuoti statiniai, turėjo būti atitinkamų institucijų suderinimai bei spaudas apie leidimo išdavimą. Statybos leidimo originalas turėjo būti atiduotas statytojams, o kopija palikta jį išdavusioje institucijoje. Pareiškėjas tokio dokumento į bylą nėra pateikęs. Be to, nėra aišku, kodėl pareiškėjui manant, jog statiniai buvo statyti teisėtai, pagal 1995 m. išduotą statybos leidimą ir projektą, jis nepasinaudojo statinių statybos užbaigimo ir įteisinimo procedūromis, kurias nustato tiek Statybos įstatymas tiek normatyviniai statybos techniniai reglamentai.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Ž. G. pagal 2012 m. spalio 25 d. sudarytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VL-3599, įsigijo: 1) Aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); 2) Tvorą su vartais, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); 3) Pagalbinį pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 4) Aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); 5) Tvorą su vartais, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); 6) Aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); 7) Tvorą su vartais, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), su tikslu šiuos statinius įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Teismas priteisė iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui Ž. G. 1 279,48 Eur atstovavimo išlaidų.

166.

17Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

186.1.

19Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 254 pagal suderintą namų valdos žemės sklypo ribų planą žemės sklypas, esantis ( - )buvo padalintas į keturis atskirus turto vienetus, t. y. 0,2000 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kuris šiuo metu priklauso pareiškėjui, o taip pat į: 1) 0,0278 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ); 2) 0,0241 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ); 3) 0,0315 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ).

206.2.

21Žemės sklypų kadastriniai matavimai patvirtina, kad žemės sklype su statiniais, esančiais ( - ), žemės sklypo su statiniais, esančiais ( - ) ir žemės sklypo su statiniais, esančiais ( - ), teritorijose yra įrengtos aikštelės, tvora, vartai. Šias aplinkybes papildomai patvirtina į bylą pareiškėjo pateiktas 2015 m. vasario 17 d. antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo kuriame nurodyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), įrengta kiemo aikštelė ir tvora su metaliniais vartais. Žemės sklype ( - ), įrengta kiemo aikštelė ir tvora su metaliniais vartais. Žemės sklype ( - ), įrengta kiemo aikštelė ir tvora su metaliniais vartais. Žemės sklypus ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ) juosia tvora. Žemės sklypuose, esančiuose ( - ) ir ( - ) stovi pastatas – garažas.

226.3.

23Iš byloje pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype, esančiame ( - ), (unikalus Nr. ( - ), kuris yra įregistruotas pareiškėjui nuosavybės teise, yra registruotas gyvenamasis namas, pastatas garažas (unikalus Nr. ( - ), pastatas – kiemo rūsys (unikalus Nr. ( - ), bei kiti inžineriniai tinklai – tvora (unikalus Nr. ( - ).

246.4.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-506-219/2016 nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, kad tiek D. V. ir S. B., parduodami nuosavybės teisėmis valdytą gyvenamojo namo dalį A. Š., tiek šis parduodamas gyvenamąjį namą Ž. G., pardavė ir šiam namui tarnaujančių priklausinių dalį – bylos duomenimis, garažą, aikšteles ir tvorą, nes pirkimo – pardavimo sutartyse jų nenurodė ir nenustatė išlygos dėl kitokių jų likimo.

266.5.

271996 metų rugsėjo mėnesį buvo parengtas gyvenamojo namo, esančio ( - ) ir priklausinių (garažo, trijų stovėjimo aikštelių, vientisos tvoros su vartais) projektas, kuris buvo suderintas. Atlikę statybos darbus pagal suderintą projektą, atliktus pakeitimus pastatui-gyvenamajam namui, esančiam žemės sklype ( - ), A. Š., S. B., D. V. įregistravo viešajame registre, tačiau likę statybos darbai, t. y. priklausinių statyba pagal tą patį projektą liko neišviešinta. Pagal statybos metu galiojusius teisės aktus statyba buvo teisėta ir tą faktą papildomai patvirtina pareiškėjui suteikta galimybė jam priklausančiame žemės sklype įregistruoti dalį jo sklypą, ( - ), juosiančios tvoros, bei garažo dalį stovinčią tame pačiame žemės sklype.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

297.

30Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus:

317.1.

32Byloje nėra galimybės identifikuoti ginčo statinių nurodant jų unikalų numerį. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad statiniai būtų statyti įstatymų nustatyta tvarka ir būtų registruoti nekilnojamojo turto registre. Todėl darytina išvada, kad jie neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų ir jie negali būti laikomi teisėtais statiniais.

337.2.

34Teismas neįvertino aplinkybės, kad statiniai pastatyti vėliau nei pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą. Todėl pirkimo pardavimo metu neegzistuojantys daiktai negalėjo būti parduoti.

357.3.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-219/2016 nesprendė dėl statybos teisėtumo ir iš esmės nevertino su tuo susijusių aplinkybių, todėl fakto, kad šioje nutartyje teigiama, kad priklausinius ištiko pagrindinio daikto likimas, šioje byloje negalima laikyti prejudiciniu.

377.4.

38Teismas nepagrįstai priteisė iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, kadangi ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamas. Suinteresuoto asmens interesai nagrinėjamu atveju nebuvo priešingi pareiškėjo interesams, kadangi atsiliepime į pareiškimą buvo išdėstytas prašymas bylą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes.

398.

40Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas byloje kelia klausimą dėl tam tikrų statinių nuosavybės pripažinimo, o šis klausimas nėra priskirtinas suinteresuoto asmens kompetencijai. Tačiau pažymi, kad valdymo nuosavybės teise faktas galėtų būti nustatomas tik tada, jei pareiškėjas turėjo įrodymus, patvirtinančius jo nuosavybės teisę, tačiau tokie dokumentai yra dingę. Šiuo atveju nėra tokių duomenų, kaip nėra ir duomenų apie tai, kad prašomi pripažinti faktai – statiniai buvo įgyti ar sukurti teisėtai.

419.

42Pareiškėjas Ž. G. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius statinių buvimo faktą: antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ortofoto planus, žemė sklypo planą, statinių fotonuotraukas, statinio garažo projektinę medžiagą. Jo teisę į priklausinius patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. e3K-506-219/2016 nustatytas prejudicinis faktas.

43Teismas

konstatuoja:

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4510.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

4711.

48Nurodytina, kad gindamas viešąjį interesą apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, apskųsto sprendimo teisėtumą gali analizuoti ir apeliaciniame skunde nenurodytais motyvais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę teisėto sprendimo priėmimui.

4912.

50Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje sprendžiama dėl statinių – aikštelės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), tvoros su vartais, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), pagalbinio pastato – garažo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), aikštelės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), tvoros su vartais, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), aikštelės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), tvoros su vartais, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), kurie, pagal bylos duomenis stovi valstybinėje žemėje, teisinio statuso, konstatuoja, kad šios bylos atveju yra CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas.

51Dėl pareiškėjo reikalavimų kvalifikavimo

5213.

53Pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 2012 m. spalio 25 d. gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo ir kitus sutartyje neaptartus statinius (žr. nutarties 11 punktą).

5414.

55Pažymėtina, kad CPK 442 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurios teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šis sąrašas nėra išsamus, nes nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Pagal CPK 442 straipsnį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (1 punktas), taip pat bylas dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (9 punktas).

5615.

57Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

5816.

59Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

6017.

61Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

6218.

63Šioje byloje pareiškėjas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgijo atitinkamus statinius – aikšteles, tvorą, garažą kartu su gyvenamuoju namu. Anot pareiškėjo, visi nurodyti daiktai yra 2012 m. spalio 25 d. sutartimi įgyto statinio priklausiniai. Teisiniu pareiškimo pagrindu pareiškėjas nurodė CK 4.14, 4.253, 4.256 straipsnius, CPK 443-448 straipsnius. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimo formulavimas yra teisiškai ydingas. Pažymėtina, kad pareikštų reikalavimų tinkamas teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą faktinį pareiškimo pagrindą bei pareiškėjo reikalavimą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje pareiškėjo pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo, o ne kaip reikalavimas, reiškiamas ypatingąja teisena dėl juridinio fakto nustatymo. Tai konstatavus, darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK XXVI skyriaus normas ir netinkamas teisės normų taikymas turėjo įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui.

64Dėl pagrindinio daikto priklausinio ir šio valdymo fakto patvirtinimo

6519.

66Pagal CK ketvirtosios knygos normas daiktai, be kita ko, gali būti pagrindiniai bei antraeiliai (CK 4.12, 4.13 straipsniai). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

6720.

68Jeigu pagal sandorį perleidžiamas pagrindinis daiktas, turintis priklausinių, ir šį sandorį įforminančiuose dokumentuose arba įstatyme nėra nustatyta, kad priklausinius ištinka kitoks likimas (t. y. kad jie neperleidžiami, pasilieka perleidėjo nuosavybėje), tai priklausiniai taip pat perleidžiami kartu su pagrindiniu daiktu. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 straipsnio 2 dalis).

6921.

70Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pavyzdžiui, perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi, sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje. Tokio aptarimo nereikėtų tik tuo atveju, jeigu specialiojoje įstatymo normoje konkrečiu atveju dėl daiktų specifiškumo būtų padaryta bendrosios taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010). Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008).

7122.

72Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl nuosavybės teisės į pagrindinio daikto priklausinį, asmuo, įgijęs nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą ir taip tapęs nuosavybės teisės į priklausinį subjektu (priklausinio savininku), gali ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip apginti savo teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

7323.

74Nustačius, kad byloje pareiškėjas rėmėsi aplinkybe, jog visi nurodyti daiktai yra jam nuo 2012 m. spalio 25 d. nuosavybės teise priklausančio pastato, kurį jis įgijo pirkimo – pardavimo sutartimi, priklausiniai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje pareiškėjo prašomas nuosavybės faktas negali būti nagrinėjamas ir patvirtinamas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

7524.

76Nurodytina, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, laikantis save atitinkamų pagrindinio daikto priklausinių savininku, kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl jo (pareiškėjo) nurodytų priklausinių įregistravimo nuosavybės teise, ir kad toks jo prašymas yra atmestas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas dėl priklausinių įteisinimo gali inicijuoti viešojo administravimo procedūras, taip pat gali ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip apginti savo teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).

7725.

78Nesant vienos iš aplinkybių, reikalingų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti (pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą), klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

7926.

80Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 293 straipsnio 9 punktas, 444 straipsnis).

8127.

82Panaikinus teismo sprendimą kitu pagrindu, nei buvo grindžiamas apeliacinis skundas, t. y. nustačius būtinybę peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

83Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Nutarė

84Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

85Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėjas Ž. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinęs,... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad 1995 m. birželio 7 d. pagal turto pardavimo iš... 9. 3.... 10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 11. 4.... 12. Suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškimą... 16. 6.... 17. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:... 18. 6.1.... 19. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno miesto valdybos 1996... 20. 6.2.... 21. Žemės sklypų kadastriniai matavimai patvirtina, kad žemės sklype su... 22. 6.3.... 23. Iš byloje pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir... 24. 6.4.... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, civilinėje byloje Nr.... 26. 6.5.... 27. 1996 metų rugsėjo mėnesį buvo parengtas gyvenamojo namo, esančio ( - ) ir... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 29. 7.... 30. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 31. 7.1.... 32. Byloje nėra galimybės identifikuoti ginčo statinių nurodant jų unikalų... 33. 7.2.... 34. Teismas neįvertino aplinkybės, kad statiniai pastatyti vėliau nei... 35. 7.3.... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje... 37. 7.4.... 38. Teismas nepagrįstai priteisė iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi... 39. 8.... 40. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 41. 9.... 42. Pareiškėjas Ž. G. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir... 43. Teismas... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 45. 10.... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 47. 11.... 48. Nurodytina, kad gindamas viešąjį interesą apeliacinės instancijos teismas,... 49. 12.... 50. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje sprendžiama dėl statinių... 51. Dėl pareiškėjo reikalavimų kvalifikavimo... 52. 13.... 53. Pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka siekia nustatyti juridinę reikšmę... 54. 14.... 55. Pažymėtina, kad CPK 442 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurios teismo... 56. 15.... 57. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės,... 58. 16.... 59. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios... 60. 17.... 61. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5... 62. 18.... 63. Šioje byloje pareiškėjas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu prašė... 64. Dėl pagrindinio daikto priklausinio ir šio valdymo fakto patvirtinimo... 65. 19.... 66. Pagal CK ketvirtosios knygos normas daiktai, be kita ko, gali būti... 67. 20.... 68. Jeigu pagal sandorį perleidžiamas pagrindinis daiktas, turintis... 69. 21.... 70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas CK normas, yra... 71. 22.... 72. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl nuosavybės teisės į... 73. 23.... 74. Nustačius, kad byloje pareiškėjas rėmėsi aplinkybe, jog visi nurodyti... 75. 24.... 76. Nurodytina, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti... 77. 25.... 78. Nesant vienos iš aplinkybių, reikalingų juridinę reikšmę turinčiam... 79. 26.... 80. Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno... 81. 27.... 82. Panaikinus teismo sprendimą kitu pagrindu, nei buvo grindžiamas apeliacinis... 83. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 84. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti... 85. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....