Byla 2A-894-513/2011
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno ir Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Gyčiui Jaliniauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-01-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui D. Z. su trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje E. D., I. Z., Alvydu Zakarausku dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo D. Z. Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 21 958,74 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-01-14 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo D. Z. 21 958,74 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti, t.y. dėl atsakovo kaltės sukeltas eismo įvykis, atsakovo neteisėti veiksmai nulėmė, kad R. Z. buvo sutrikdyta sveikata, todėl atsakovui D. Z. atsirado pareiga atlyginti padarytą žalą (CK 6.426–6.249 str., 6.263 str. 2 d.). Nukentėjusiojo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl ieškovas įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 str. 1 d., Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p., 26 str., 27 str.).

4Apeliaciniu skundu atsakovas D. Z. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-01-14 sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad eismo įvykis, kuriuo metu buvo sužalotas nukentėjusysis R. Z. įvyko dėl dalinės atsakovo kaltės. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-03-14 specialisto išvada Nr. 11K-356 (07). Tokiu būdu ieškovo iš atsakovo prašoma priteisti žala turi būti mažinama atsižvelgiant į atsakovo ir trečiojo asmens E. D. kaltės laipsnį dėl eismo įvykio kilimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus, jog nukentėjusiajam kilusią žalą sąlygojo jo tėvų, konkrečiai motinos I. Z., nerūpestingi veiksmai. Ieškovo prašoma priteisti žala turi būti taip pat sumažinta atsižvelgiant į atsakovo ir trečiojo asmens I. Z. kaltės laipsnį dėl eismo įvykio kilimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą sumažinti žalos atlyginimo dydį CK 6.251 str. 3 d. pagrindu, atsižvelgiant į atsakovo blogą turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Atsakovas niekur nedirba, gyvena su tėvais, po eismo įvykio yra neįgalus, pakankamai turto prašomam priteisti žalos atlyginimui neturi. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas nevertino jo prašymo išdėstyti mokėtiną sumą 24 mėnesių laikotarpiui.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-01-14 sprendimą nepakeistą.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-06-09 įvyko autoįvykis, kuriuo metu atsakovas D. Z., vairuodamas motorolerį, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio VW Passat, kurį vairavo trečiasis asmuo E. D., todėl transporto priemonės pagrindiniame kelyje atsitrenkė viena į kitą. Autoįvykio metu atsakovui D. Z. ir motorolerio keleivio vietoje sėdėjusiam nukentėjusiajam R. Z. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovas D. Z.. Atsakovas autoįvykio metu vairuotas motoroleris yra neregistruotas ir nedraustas. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis R. Z. gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, už paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 21 958,74 Lt. Šios gydymo išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų, žala PSDF biudžetui padaryta – 21 958,74 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, kaip asmuo, kaltas dėl autoįvykio, kuriuo metu buvo sužalotas nukentėjusysis R. Z., turi atlyginti žalą, kurią patyrė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ieškovas apmokėjo už nukentėjusiojo gydymą š PSDF biudžeto, todėl įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 str. 1 d.).

9Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės nesutinka su priteistos žalos dydžiu, teigdamas, kad dėl atsiradusios žalos yra ir trečiojo asmens E. D. kaltės. Atsakovo D. Zakarausko teigimu, trečiojo asmens E. D. kaltę patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-03-14 specialisto išvada Nr. 11K-356 (07). Šios išvados 4 p. nustatyta, kad trečiojo asmens E. D. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Taigi atsakovas teigia, kad trečiojo asmens veiksmai turėjo įtakos ieškovui atsiradusiai žalai bei jos dydžiui.

10CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.282 str. 1 d. nuostatą, tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

11Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.247 str. įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymėtina, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-614/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-476/2008).

12Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Civilinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios, kaip ir jos taikymo sąlygos. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, civilinė bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-7-345/2007, 2010 m. kovo 1 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-53/2010).

13Kaip jau minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008-03-14 išvada Nr. 11K-356 (07) nustatyta, kad eismo įvykio kilimą lėmė ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu buvo susiję motorolerio vairuotojo D. Z. veiksmai, o E. D. veiksmai viršijant leistiną greitį su eismo įvykiu buvo susiję netiesioginiu ryšiu – jie vertintini kaip žalą padidinę veiksmai. Taigi, jei trečiasis asmuo E. D. nebūtų viršijęs leistino greičio, tai neabejotina, kad susidūrimo metu smūgis, tad ir žala, būtų mažesni. Pažymėtina, Tauragės rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2008-04-09 nutarimu E. D. pripažintas kaltu, padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. Šiuo nutarimu yra nustatyta trečiojo asmens E. D. kaltė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo bei maksimalaus leistino greičio viršijimo, dėl ko E. D. neteko galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį iki susidūrimo vietos. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp nukentėjusiojo tėvų I. Z., Alvydo Zakarausko, jų atstovaujamo nukentėjusiojo nepilnamečio sūnaus R. Z. ir atsakovo tėvų G. Z., R. Z., atsakovo D. Z. bei trečiojo asmens E. D.. Šia taikos sutartini atsakovai ir trečiasis asmuo E. D. solidariai įsipareigojo nukentėjusiojo tėvams, jų atstovaujamam nepilnamečiui sūnui, sumokėti 20 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurie laikomi visišku turtinės ir neturtinės žalos dėl R. Z. 2007-06-09 eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo atlyginimu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiojo asmens veiksmų ir jų galimos įtakos žalos atsiradimui arba padidėjimui klausimą, tinkamai neįvertino visų šios bylos aplinkybių. Netiesioginis priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens veiksmų bei nukentėjusiajam eismo įvykio metu atsiradusios žalos yra nustatytas. Todėl negalima nesutikti su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad ieškovo prašoma priteisti žala turėjo būti sumažinta atsižvelgiant ir į trečiojo asmens E. D. kaltės laipsnį dėl eismo įvykio kilimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė arba netaikė CK 6.247 str., t.y. nenustatinėjo priežastinio ryšio, kad žalingi padariniai kilo ne vien iš atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir iš trečiojo asmens veiksmų, nes trečiojo asmens veiksmų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008-03-14 išvada Nr. 11K-356 (07), Tauragės rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2008-04-09 nutarimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp nukentėjusiųjų bei atsakovo ir trečiojo asmens.

14Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio sumažinimo dėl jo sunkios turtinės padėties, yra pagrįsti. Teismui yra suteikta teisė atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir dėl to mažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Atsakovo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jo veika atitinka BK 281 str. 3 d. nusikaltimo požymius. Atsakovas eismo įvykio padarymo metu nebuvo sulaukęs 16 m. amžiaus ir todėl vadovaujantis BK 13 str. negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad jis nuo 2008-09-11 iki 2010-04-03 buvo neįgalus, po eismo įvykio jo sveikata prasta, yra netekęs 45 procentus darbingumo, nekilnojamojo turto neturi, žalą padarė nepilnametis, todėl pagal bylos faktines aplinkybes bei pateiktus atsakovo argumentus, yra pagrindas mažinti regresiniu reikalavimu prašomą atlyginti žalą (CK 6.282 str. 3 d.).

15Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinos žalą, kurią patyrė ieškovas, sumokėjęs už nukentėjusiojo gydymą š PSDF biudžeto, tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, apeliacinį skundą tenkinant iš dalies.

16Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant priteistiną žalos atlyginimo dydį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo D. Z. 21 958,74 Lt PSDF biudžeto žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į trečiojo asmens veiksmus ir jų įtaką žalos atsiradimui, taip pat į atsakovo turtinę padėtį priteistinos žalos dydis mažintinas iki 10 000 Lt. Kartu išspręstinas žyminio mokesčio išlaidų klausimas ir priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 300 Lt.

17Paduodamas apeliacinį skundą apeliantas sumokėjo 658,76 Lt žyminį mokestį, apeliacine tvarka patenkintų reikalavimų dalis yra 54 proc., iš biudžeto grąžintinas 355,73 Lt žyminis mokestis (CPK 87 str., b. l. 118).

18Atsakovas D. Zakarauskas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo prašymo išdėstyti mokėtiną sumą 24 mėnesių laikotarpiui. ( - ) str. teismui suteikia teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su atsakovo, tiek su ieškovo interesais ir, išdėstant teismo sprendimo vykdymą, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, yra netekęs 45 procentus darbingumo, daro išvadą, jog šalių interesų pusiausvyros principas nebus pažeistas išdėsčius priteistos sumos mokėjimą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistos sumos mokėjimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui, t. y. kas mėnesį mokant po 416,66 Lt.

19Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimą pakeisti, iš atsakovo D. Z. ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, naudai priteistą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto žalos atlyginimą sumažinti iki 10 000 Lt ir valstybei priteistą žyminį mokestį – iki 300 Lt.

21Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui nuo 2011-12-02, kas mėnesį mokant po 416,66 Lt.

22Grąžinti atsakovui D. Z., asmens kodas ( - ) 355,73 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2011-02-22 mokėjimo nurodymu Nr. 5660 banke „Swedbank“, AB.

23Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

24Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo D. Z. Valstybinės ligonių kasos prie... 3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-01-14 sprendimu ieškinį tenkino... 4. Apeliaciniu skundu atsakovas D. Z. prašo panaikinti Tauragės rajono... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-06-09 įvyko autoįvykis, kuriuo metu... 9. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir... 10. CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 11. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.247 str. įtvirtinta teisės doktrinoje... 12. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad... 13. Kaip jau minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008-03-14... 14. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai dėl priteistino žalos... 15. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija... 16. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas... 17. Paduodamas apeliacinį skundą apeliantas sumokėjo 658,76 Lt žyminį... 18. Atsakovas D. Zakarauskas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 20. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimą pakeisti,... 21. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo įvykdymą... 22. Grąžinti atsakovui D. Z., asmens kodas ( - ) 355,73 Lt žyminio mokesčio,... 23. Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo pavesti vykdyti... 24. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....