Byla 2-50-494/2015
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo L. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant E.Drungilaitei, A.Višumirskajai, dalyvaujant ieškovei I. P., atstovei advokatei V.Gražulytei, atsakovui L. P., jo atstovui advokatui S.Dambrauskui, institucijos teikiančios išvadą byloje atstovui D.Charitonov, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo L. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Nustatė

2I. I. P. patikslintu ieškiniu (b.l.94-109, t.1, b.l.153-155, t.5, b.l..8-9, t.6), prašė: 1) panaikinti ieškovės I. P., a.k. ( - ) ir atsakovo L. P., a.k. ( - ) 2000-08-19 P. Š.. M. M. Ėmimo į Dangų RKB sudarytos bažnytinės santuokos, apskaitytos 2000-10-12 Kauno m. CMS, akto įrašą Nr.2006, dėl atsakovo L. P. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: P., P.; 2) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų R. P., a.k. ( - ), ir J. P., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą kartu su motina I. P.; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams: po 958 Lt sūnaus R. P., a.k. ( - ), ir po 1064 Lt sūnaus J. P., a.k. ( - ) išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 12 dienos į I. P. sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke „Swedbank“ AB arba į kitą I. P. nurodytą sąskaitą, priteistų lėšų tvarkytoja paskirti I. P.; 4) priteisti iš atsakovo L. P., a.k. ( - ) išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį nepilnamečiams vaikams: R. P., a.k. ( - ), 34488 Lt (958 Ltx36 mėn.), J. P., a.k. ( - ) 38304 Lt (1064x36 mėn.); 5) padalinti santuokos metu įgytą turtą esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo – I. P. priteisti 2/3 dalis, o L. P. priteisti 1/3 dalį turto: priteisti I. P. natūra 149/5615 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), (1000 Lt vertės), ( - ) Avižienių sen., Vilniaus r.; L. P. natūra priteisti 6000 Lt vertės turtines teises į L. P. vardu sukauptą privatų pensijų fondą; priteisti iš L. P. I. P. 3666,67 Lt kompensaciją už I. P. natūra tenkančią mažesnę turto dalį; pripažinti 0,0648 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Bendorėlių k., Vilniaus r., I. P. asmenine nuosavybe, o šį nekilnojamąjį turtą pripažinus bendrąja sutuoktinių nuosavybe - ieškovė prašo 100 procentų nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti 0,0648 ha žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini) bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ( - ), Bendorėlių k., Vilniaus r. ieškovės nuosavybėn; pripažinti keleivinį automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. ( - ), VIN kodas VNKKL12320A209481, registruotą I. P. vardu, asmenine I. P. nuosavybe; priteisti ieškovei iš atsakovo 1868,99 Eur kompensaciją už ieškovės sumokėtus komunalinius mokesčius bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė 2000-08-19, santuoka buvo įregistruota 2000-10-12 Kauno miesto savivaldybės CMS, akto įrašo Nr. 2006. Šalims santuokoje gimė du vaikai: 2002-02-14 R. P. ir 2005-05-06 J. P.. Atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo. Sudarę santuoką su atsakovu jie apsigyveno Kaune, ieškovės sesei priklausančiame bute, savo būsto neturėjo. Ieškovė į darbą važinėdavo iš Kauno į Vilnių, kas sudarė daug nepatogumų, atsakovas nesiėmė jokių priemonių spręsti šiai problemai. Nei ieškovė, nei atsakovas įsigyti savo nuosavą būstą lėšų neturėjo. Ieškovės tėtis J. S. matydamas sudėtingą ieškovės padėtį ir ieškovės vyro abejingumą šeimos poreikiams, nupirko ieškovei žemės sklypą su namu, į kurį ieškovė ir atsakovas įsikėlė 2005 metais. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovas pasikeis, pradės galvoti apie šeimos finansinį sustiprinimą, tačiau atsakovo elgesys tik blogėjo, jis ėmė visiškai neberemti šeimos, negerbti ieškovės. Namas buvo traktuojamas kaip ieškovės nuosavybė, jos asmeninis turtas, atsakovas prie jo išlaikymo neprisidėjo, buvo ieškovės atžvilgiu nelojalus, nerūpestingas, ieškovė jautėsi negerbiama, buvo ribojamas ieškovės bendravimas su tam tikrais asmenimis. Bendravimas tapdavo dar labiau komplikuotas, kai pas juos svečiuodavosi ieškovės artimieji ir kiti žmonės. 2012 metų vasarą ieškovė ir atsakovas nusprendė nutraukti savo santuoką, tačiau bijodami padaryti žalos vaikams, šalys pradėjo lankytis pas psichologą. Po keletos apsilankymų pas psichologą atsakovo elgesys pasikeitė, atsakovas nutraukė apsilankymus, pareiškė, kad santuokos nenutrauks, jo manymu galima gyventi po vienu stogu, nevedant bendro ūkio ir nekontaktuojant. Atsakovui toks gyvenimas buvo labai patogus.

4Nurodė, kad vaikų R. P. ir J. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove, kadangi vaikai gyvena kartu su ieškove name, ( - ), Bendorėlių k., Vilniaus r., tarp ieškovės ir vaikų yra tarpusavio ryšys, vaikais rūpinasi ir juos išlaiko viena ieškovė. Be to, abiejų vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma kartu, atsakovas veikia vaikų interesams priešiškai, jis negalės pasirūpinti vaikais, juos išlaikyti. Šalių vaikų poreikiai yra didesni nei minimalus teiktino išlaikymo dydis, ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 3900 Lt, ieškovė dirba Sveikatos ministerijoje, ieškovei atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma. Pagal ieškovės pateiktą lentelę išlaidos vaikų poreikiams patenkinti, maistui, būstui, lavinimui, sveikatai, poilsiui ir laisvalaikiui vidutiniškai sudaro: sūnui R.per mėnesį –1916 Lt, sūnui J. per mėnesį – 2128 Lt. Todėl iš atsakovo sūnaus R. P. išlaikymui priteistina po 958 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, o sūnaus J. P. išlaikymui – po 1064 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovei tenkanti vaikų išlaikymo dalis yra 958 Lt sūnui Rapolui ir 1064 Lt Jokūbui. Taip pat iš atsakovo priteistinas vaikams išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos, o būtent R. P. – 34488 Lt (958 Ltx36 mėn.), J. P. 38304 Lt ( 1064 Ltx36 mėn.). Kaip jau minėta su atsakovu bendro gyvenimo ieškovė neveda kelis metus, atsakovas neprisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo, prie vaikų poreikių tenkinimo, visas šias išlaidas dengia ieškovė iš savo gaunamų pajamų bei jos motinos ir sesers teikiamos materialinės pagalbos. Vienintelis atsakovo prisidėjimas prie vaikų išlaikymo yra mobilaus ryšio sąskaitų apmokėjimas. Šalys yra darbingos, todėl išlaikymo iš atsakovo ieškovė nereikalauja, išlaikymas atsakovui iš ieškovės taip pat nepriteistinas. Ieškovė ir atsakovas kreditorių neturi.

5Ieškovei asmenine nuosavybe priklauso butas, ( - ), unikalus Nr. duomenys neskelbtini), Kauno m., keleivinis automobilis Mazda 3, valst. Nr. ( - ), VIN kodas: JMZBK14Z551185498, 3794,625 vnt. AB „Lietuvos telekomas“ paprastųjų vardinių akcijų, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turto neturi.

6Ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo vesti bendrą ūkį, t.y. nuo 2012-09-01. Ieškovės tėtis J. S. nupirko ieškovei žemės sklypą su namu, ( - ), Bendorėlių k., Vilniaus r., ieškovė viena pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas nedalyvavo nei sutarties pasirašyme, nei būsto paieškose, su turto pardavėjais pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsiskaitė tiesiogiai ieškovės tėtis. 2004-11-12 Palangos miesto notarų biure ieškovė su R. U. ir N. U. sudarė sutartį, kurios pagrindu pardavėjai pardavė o pirkėja – ieškovė nusipirko 0,0648 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ) už 185000 Lt, kuriuos ieškovės tėtis J. S. sumokėjo turto pardavėjams tiesioginiu pavedimu ir grynaisiais pinigais. Prieš pasirašant sutartį pervedė mokėjimo pavedimu pardavėjui R. U. 120000 Lt, mokėjimo pavedime nurodydamas „už namo su žeme pirkimą“, likusią dalį kainos - 65000 Lt ieškovės tėtis perdavė pardavėjui grynais pinigais pasirašant sutartį. Po atsiskaitymo tą pačią dieną ieškovė pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, kurio pagrindu R. U. ir N. U. perdavė o ieškovė priėmė žemės sklypą su gyvenamuoju namu. Mokėjimo pavedimas kuriuo ieškovės tėtis pervedė lėšas turto pardavėjui laikytinas rašytiniu įrodymu, kad turtas pirktas už ieškovės tėčio lėšas, nors dovanojimo sutartis ir nebuvo sudaryta. Tėčiui dovanojant ieškovei lėšas būstui įsigyti nebuvo sudaryta rašytinė dovanojimo sutartis, nes nežinojo, kad ji yra reikalinga ir ateityje gali kilti ginčas dėl nuosavybės teisės į šį turtą. Atsakovas niekada nepretendavo į šį turtą, atsakovo ir ieškovės tėčio santykiai buvo tik formalūs. Ieškovės tėtis mirė 2005-06-26, todėl buvusios savo valios padovanoti ieškovei piniginės lėšas žemės sklypui ir namui įsigyti pats patvirtinti negali. Atsakovas visada pripažino, kad už ieškovės tėčio dovanotas lėšas įsigytas šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, atsakovas sandoryje nedalyvavo, tiek pirkimo-pardavimo sutartį, turto priėmimo –perdavimo aktą pasirašė ieškovė viena, VĮ R. C. šis turtas įregistruotas tik ieškovės vardu. Ieškovė siekė šį turtą siekė įgyti asmeninėn nuosavybėn, atsakovas niekada neprisidėjo prie šio turto remonto, jo priežiūros ir kitų su šiuo turtu susijusiomis išlaidomis. Todėl šis nekilnojamasis turtas 0,0648 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) bei pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), Bendorėlių 2-oji al.10, Bendorėlių k., Vilniaus r. yra pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe (viso šio turto vertė 401800 Lt (56800 Lt žemės sklypo ir 345000 Lt statinių vertė).

7Patikslinusi ieškinį dalyje ieškovė nurodė, kad byloje nekilo ginčas, jog minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas išimtinai vien už ieškovės tėvų lėšas, tačiau atsakovas nesutiko, jog minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovės tėvai norėjo padovanoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise o ne atsakovui ir ieškovei bendrai. Todėl tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškovės reikalavimo pripažinti minėta nekilnojamąjį turtą asmenine ieškovės nuosavybe, ir turtą pripažinus bendrąja sutuoktinių nuosavybe, ieškovė prašo 100 procentų nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti 0,0648 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4174-0200-0558 bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ( - ), Bendorėlių k., Vilniaus r. ieškovės nuosavybėn.

8Taip pat 2005-05-07 ieškovės tėtis ir UAB „Solorina“ (Toyota automobilių atstovybė) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05/05-07 TD, kurios pagrindu ieškovės tėtis ketino pirkti du T. Y. lengvuosius automobilius, vieną iš jų – ieškovei. Šios sutarties pagrindu ieškovės tėtis atliko 8000 Lt avansinį mokestį, likusi dalis kainos - 39300 Lt turėjo būti sumokėta pardavėjui pristačius automobilį. Praėjus beveik dviems mėnesiams po šios sutarties sudarymo tėtis staiga mirė. Ieškovės mama, žinodama buvusią tėčio valią padovanoti ieškovei asmenines teise automobilį, padovanojo ieškovei likusią pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį mokėtiną sumą. Ieškovė gavusi mamos dovaną, 2005-10-07 atsiskaitė galutinai su automobilio T. Y. pardavėju ir įregistravo VĮ Regitra automobilį savo vardu. Todėl automobilis T. Y., valst. Nr.( - ), VIN kodas: VNKKL12320A209481 (7000 Lt vertės) pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

9Turtas esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: 2012 metais šalims jau nevedant bendro ūkio buvo įgyta žemės sklypo 149/5645 dalis (149 kv. m ploto), unikal. Nr. ( - ), 1000 Lt vertės (vertė nurodyta pagal jo įsigyjami kainą, ginčo dėl to nebus), Bendorių k., Avižienių sen. Vilniaus r. Ši nė aro nesiekianti dalis žemės yra šalia ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistino žemės sklypo su gyvenamuoju namu. Ši žemės sklypo dalis buvo įsigyta labai skubiai, nes ją realizavo BUAB „Bendorių statyba“ bankroto administratorius. Ši dalis žemės sklypo buvo įsigyta iš ieškovės darbo užmokesčio ir ieškovės mamos teikiamos paramos. Ši žemės sklypo dalis yra vienintelis dalintinas nekilnojamojo turto objektas. Taip pat, kadangi atsakovas gaudavo minimalias pajamas, dar gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio atsakovo vardu buvo įnešta apie 6000 Lt į privatų pensijų kaupimo fondą. Taigi viso dalintino turto vertė yra 7000 Lt. Ieškovė prašo dalinant turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgiant į vaikų interesus, ieškovei priteisti 2/3 dalis dalintino turto, o atsakovui -1/3 dalį dalintino turto. Nuo dalintino turto vertės – 7000 Lt 2/3 dalis turto sudaro 4666,67 Lt, o 1/3 dalis – 2333,33 Lt. Ieškovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypo 149/5645 dalis (149 kv. m ploto), unikal. Nr. ( - ), 1000 Lt vertės, Bendorėlių k., Avižienių sen. Vilniaus r., o atsakovui priteisti 6000 Lt vertės turtines teises į atsakovo sukauptą privatų pensijų fondą ir atitinkamai iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį ieškovei priteisti 3666,67 Lt piniginę kompensaciją.

10Atsižvelgiant į tai, kad šalys nustojo vesti bendrą ūkį nuo 2012-09-01, ieškovei iš atsakovo priteistina 1868,99 Eur kompensacija už ieškovės sumokėtus komunalinius mokesčius, name ( - ), Bendorėlių k., Vilniaus r. Ieškovė nuo 2012-09-01 už dujas sumokėjo 2314,3 Eur, atsakovas gyvendamas name taip pat naudojosi šiomis paslaugomis, todėl atsakovas privalo kompensuoti ieškovei pusę ieškovės sumokėtos sumos už dujas – 1157,14 Eur. T. I. nuo 2012-09-01 už elektrą sumokėjo 845,23 Eur, todėl atsakovas privalo kompensuoti ieškovei pusę ieškovės sumokėtos sumos už elektrą – 422,61 Eur. Taip pat ieškovei su vaikais išvykus gyventi į Belgiją, ir trumpam grįžus į Lietuvą paaiškėjo, kad dėl atsakovo vienasmeniškai sunaudotų dujų ir elektros buvo susidariusi 289,24 Eur skola, kurią ieškovė už atsakovą sumokėjo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina ieškovės sumokėta už atsakovą skola – 289,24 Eur. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už elektrą ir dujas viso 1868,99 Eur.

11Ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Parodė, kad sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų šalių kaltės. Prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Parodė, kad ji su vaikais nuo 2014-11-16 gyvena Briuselyje, kadangi ji dirba B. E. komisijoje komisaro V. A. asistente. Su vaikais ten gyvena gerame Briuselio rezistenciniame rajone, nuomoja trijų miegamųjų kambarių su svetaine butą. Jos darbo diena trunka 8-9 valandas iki 18 val. vakaro. Vaikai lanko Briuselio 2-ąją mokyklą. Iki jos sugrįžimo iš darbo, vaikai būna vieni, tvarkosi, ruošia pamokas, lanko sporto klubą netoli namų, visi laisvalaikį praleidžia kartu su vaikais. Vaikai naujoje gyvenamojoje vietoje adaptavosi, turi draugų. Vaikai sveikatos problemų neturi, tik jaunesniajam prieš grįžtant į Lietuvą buvo prasidėjęs tikas, ji suprato, kad dėl baimės susitikti su tėvu, atsakovas visą mėnesį neskambino vaikams. Vaikai norėjo su ja vykti į Briuselį, todėl apie išvykimą nieko nesakė atsakovui, nes bijojo, kad jis jų neišleis. Jaunesnysis sūnus nori lankyti gitaros užsiėmimus, vyresnysis – informatikos. Briuselyje mokslo metai trunka nuo rugsėjo antros dienos iki liepos antros dienos. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitiktų vaikų interesų. Vaikais rūpinosi iki išvykimo ir ji ir atsakovas. Jos gaunamas darbo užmokestis viso sudaro apie 5000 Eur su visais priedais, Mano, kad vaikams turėtų būti priteistas išlaikymas tokio dydžio, koks nurodytas ieškinyje, tai pat ir išlaikymo įsiskolinimas už tris metus. Ji pati vaikams pirkdavo drabužius, avalynę, maistą, mokėdavo už vaikų papildomus užsiėmimus, jų išlaikymą, atsakovas nieko neprisidėjo. Nežino ar atsakovas mokėdavo už vaikų korepetitorius, ar duodavo vaikams grynųjų pinigų. Atsakovas su vaikais eidavo į koncertus, parkus, atsakovas už tai mokėdavo. Sutiktų sumažinti išlaikymo dydį iki 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Išlaidų lentelėje nurodytos būsto priežiūros ir remonto išlaidų suma 280 Lt vienam vaikui kas mėnesį, kvitų apie šias išlaidas neturi. Lentelėje nurodytos išlaidos kiekvienam vaikui už paskutinius 3 metus, sutinka, kad išlaidos vaikų gimtadieniams, kelionėms galėtų būti kuklesnės. Ji su atsakovu nuo 2012 metų vasaros pradėjo gyventi atskirai, nevedė bendro ūkio, kiekvienas gyveno iš savo lėšų, net nesisveikindavo vienas su kitu. Ji iš pradžių sutiko lankytis pas psichologą, bet atsakovas pats nustojo lankytis pas psichologą. Iš atsakovo kartais pasireikšdavo fizinis smurtas, tai pasireikšdavo jos papurtymu, brovimusi į jos kambarį. Visą šeimos biudžetą tvarkė ji, ne visada atsakovas darydavo jai pavedimus į sąskaitą. Už savo mokslus ji pati mokėjo, jos tėvai dažnai duodavo pinigų jų šeimai, apmokėdavo už benziną, kai jie vykdavo pas jos tėvus. Būdavo, kad iš darbo ji grįždavo vėlai, tuomet su vaikais būdavo atsakovas. Neginčija, kad žemės sklypas su namu įgytas jų santuokos metu, tačiau jį įsigyjant už šį turtą mokėjo jos tėvas. Tėvas pavedimu sumokėjo pardavėjui 120000 Lt, kitą dalį 65000 Lt grynais, nei ji, nei atsakovas tokių pinigų neturėjo. Šį turtą tėvas pirko jai asmeniškai, o ne kaip šeimai. Sandoris buvo sudarytas Palangoje notarinėje kontoroje, dalyvaujant jai, jos tėvui ir pardavėjui, atsakovas sudarant sutartį nedalyvavo. Tėvas sakė, kad atsakovas yra muzikantas, jis niekada negalės nupirkti būsto. Sklypo ir namo paieškos vyko jos ir jos tėvo iniciatyva. Atsakovas visada pripažino, kad šis turtas yra jos, niekada nereikalavo, kad šis turtas būtų įregistruotas abiejų vardu, visos būsto išlaikymo sutartys yra sudarytos jos vardu. Tuo metu tėvas buvo pardavęs akcijas tai jai nupirko šį turtą, o jos sesei butą Palangoje. Už automobilį Toyota avansą 8000 Lt sumokėjo tėvas, o jos mama jai davė likusią 39000 Lt sumą grynais, kuriuos ji sumokėjo. Jos tėvas mirė 2005 birželio mėnesį. Atsakovas niekada neginčijo, kad tai jos automobilis. Jos motina dėl nurodytos sumos už automobilį dovanojimo sutarties nebuvo sudariusi. Dalį ginčo žemės sklypo pirko santuokos metu, jis įregistruotas atsakovo vardu, prašo šią dalį sklypo priteisti jai, nes šį dalis sklypo yra neatskiriama nuo ginčo žemės sklypo ir namo. Perkant dalį nurodyto žemės sklypo ji sumokėjo 1000 Lt, pervedė šią sumą bankroto administratoriui, atsakovas neturėjo pinigų. Prašo vadovautis jos nurodyta ginčo turto verte pagal VĮ Registro centras duomenis, o ne pagal atsakovo pateiktą įvertinimą, ji neprašo skirti ginčo turto vertės nustatymo ekspertizės.

12Ieškovės atstovė, palaikydama ieškinyje bei rašytinėje baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

13Atsakovas L. P. priešieškiniu (b.l.2-20, t.3) prašė: 1) panaikinti ieškovės I. P., a.k. ( - ) ir atsakovo L. P., a.k. ( - ) 2000-08-19 P. Š.. M. M. Ėmimo į Dangų RKB sudarytos bažnytinės santuokos, apskaitytos 2000-10-12 Kauno m. CMS, akto įrašą Nr. 2006, dėl ieškovės I. P. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardes: P., P.; 2) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų R. P., a.k. ( - ), ir J. P., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą kartu su tėvu L. P.; 3) priteisti iš ieškovės I. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. P., a.k. ( - ), ir J. P., a.k. ( - ) po ½ minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; 4) padalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Bendorėlių k., Vilniaus r., lygiomis dalimis ir priteisti šį nekilnojamąjį turtą po ½ dalį ieškovei I. P., a.k. ( - ) ir atsakovui L. P., a.k. ( - ) 5) padalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą: keleivinį automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. ( - ), VIN kodas VNKKL12320A209481, (10000 Lt vertės) įregistruotą I. P. vardu ir priteisti, keleivinį automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. ( - ), VIN kodas VNKKL12320A209481, ieškovei I. P., a.k. ( - ) nuosavybės teise iš ieškovės I. P. priteisti atsakovui L. P., a.k. ( - ) 5000 Lt kompensaciją; 6) priteisti iš ieškovės I. P., a.k. ( - ) atsakovui L. P., a.k. ( - ) 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

14Atsiliepimuose į ieškinį bei priešieškinyje (b.l. 136-141, t.1, 2-20, t.3, b.l.3-7, 17-18, t.6) nurodė, kad šalių santuoka nutrauktina išskirtinai dėl ieškovės I. P. kaltės. Abu sutuoktiniai santuokoje pragyveno apie 14 metų. Nuo 2004 metų ieškovė pradėjo dirbti žinomo politiko V. A. padėjėja (patarėja). Prasidėjus 2012 metų rinkimų kompanijai ieškovė tapo V. A. rinkimų štabo nare, pradėjo grįžti iš darbo vėlai vakarais ir net naktimis. Tiek vaikus, tiek save atsakovas stengėsi įtikinėti, kad pasibaigus rinkimams ieškovė sugrįš į šeimą ir visa šeima galės laimingai gyventi, tačiau ieškovės vakarinis-naktinis darbas nesibaigė. Ieškovė apie savo ilgus užtrukimus darbe ir planus, atsakovui nesakydavo, atsakovo domėjimasis ieškovės planais keldavo ieškovei pyktį. Ieškovė grįžusi namo daugiausia laiko praleisdavo atskirai nuo sutuoktinio ir vaikų, sutuoktinio bandymus užeiti pas ieškovę, pasikalbėti su ieškove, ji traktuodavo kaip neleistiną įsiveržimą į jos kambarį, liepdavo atsakovui išeiti. Ieškovė laiką praleisti su vaikais skirdavo išvykoms į Akropolio parduotuves perkant vaikams įvairius žaislus ir skiriant laiką pramogoms. Kai ieškovė turėdavo laisvą dieną, ji stengdavosi pasiimti vaikus ir išvykdavo pas savo seserį ar motiną į Kauną ar Palangą. Visais atvejais ieškovė atvirai siekdavo, kad atsakovas kartu nevyktų. Tuo tarpu atsakovas su abiem vaikais visada stengdavosi įtraukti ieškovę į bendrą šeimos gyvenimą, kartu su vaikais ją kviesdavo į bendras išvykas, į renginius, koncertus, stengdavosi paruošti skanią vakarienę, tačiau ieškovė visus pasiūlymus atmesdavo arba ignoruodavo. Paskutinius dvejus metus šalys gyveno šeimyninių santykių krizėje. Be to, šalių santuokos iširimą esminiai sąlygojo ieškovės neištikimybė, ieškovės artimi santykiai su jos bendradarbiu D. P., apie tokius santykius atsakovui pasakojo ir patys vaikai, tačiau atsakovas stengėsi įtikinti vaikus, kad tokie santykiai tarp bendradarbių yra galimi. Tai, kad ieškovė nesistengia išsaugoti šeimos rodo jos kreipimasis į teismą.

15Ieškovė nurodė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo remiasi tuo, kad atsakovas kaip jos sutuoktinis nepakankamai uždirba ir tokiu būdu nesirūpina šeima. Tuo tarpu atsakovas visą laiką pagal išgales rūpinosi šeima ir vaikais. Atsakovas dirba Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, daugelį metų yra profesionalus muzikantas (smuikininkas), yra pasiekęs profesinį pripažinimą, o jo pajamos yra ganėtinai subtilios, atsižvelgiant į jo kaip kultūros darbuotojo statusą. Abiejų šalių kaip sutuoktinių pajamos yra apie 9000 Lt – 10000 Lt, jos yra pakankamos užtikrinti šeimos gerovę. Atsakovo investicija į šeimą (buvimas kartu su vaikais) sudarė galimybę ieškovei studijuoti Vilniaus Universitete ir tuo pačiu metu dirbti, siekti karjeros, ko pasekoje ieškovės pajamos ženkliai išaugo, tačiau atsakovas tuo nepiktnaudžiaudavo. Atsakovas visada norėjo išsaugoti šeimą, dėjo į tai visas pastangas, tuo tarpu ieškovė atsisakė karu su atsakovu bandyti išsiaiškinti šeimos krizės priežastis, juk šalių santuoka buvo sudaryta tik bažnyčioje. Dėl visų išvardintų aplinkybių atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus, kreipėsi į pagalbos į specialistus (psichiatrą) siekdamas palengvinti dvasinių išgyvenimų pasekmes. Kadangi šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

16Atsakovas sutinka, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu. Šalių vaikai visą laiką gyveno kartu su abiem tėvais, ( - ), Bendorėlių k., Vilniaus r. S. J. lankė „Genio“ pradinę mokyklą (3 klasę), „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklą (3klasę), kurioje lankė chorą bei fleitos pamokas, katechezės pamokas Sudervės bažnyčioje, skirtas pasiruošimui pirmajai komunijai. S. R. lankė Vilniaus S. D. progimnaziją (6klasę), „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklą (5klasę), kurioje lankė chorą bei trimito pamokas, dalyvavo O. N. operos „Kornetas“ pastatyme, lankė privačias anglų, matematikos pamokas. Bylos eigoje ieškovė pakeitė darbo vietą ir 2014-11-16 išvyko kartu su vaikais nuolat gyventi į užsienį (Briuselis, Belgija), atsakovui būnat kelionėje Italijoje. Apie tai ieškovė atsakovo neinformavo. Be to atsakovas sužinojo apie vaikų išbraukimą iš mokyklų iš vaikų mokytojų. Nustatant vaikų gyvenamąją vietą su ieškove būtų nutraukta vaikų įprastinė mokymosi raida, būtų ženkliai apsunkinti vaikų socialiniai ryšiai Lietuvoje, vaikų ryšiai su giminaičiais, todėl vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu. Atsakovo ryšys su vaikais yra itin glaudus, atsakovas vaikais rūpinosi paskutiniais 2 metais žymiai daugiau, leido su vaikais laisvalaikį, lankė kultūrinius renginius, vaikus mokė muzikos meno, rengė bendrus muzikinius projektus. Ieškovė paskutinius dvejus metus neturi daugiau laiko praleisti su savo šeimos nariais, dėl ko iš kilo krizė šalių šeimoje. Nustačius šalių gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas netektų galimybės bendrauti su vaikais, realiai dalyvauti jų auklėjime ir ugdyme, kartu muzikuoti, kadangi atsakovo pajamos nėra pakankamos tam, kad vaikus lankyti kitoje užsienio valstybėje.

17Vaikai turi teisę į būtinų poreikių patenkinimą, teismų praktikoje pripažįstama, kad priteisiant išlaikymą orientacinis kriterijus yra valstybės nustatyta MMA, kuri sudaro 1035 Lt. Kaip nurodė ieškovė, kad vaikų poreikiai yra kur kas didesni nei minimalus teiktino išlaikymo vaikams dydis, nors vaikai neturi specialių poreikių. Pažymi, kad abiejų tėvų pajamos nors ir gerokai skiriasi yra pakankamos, kad vaikai galėtų gyventi su kiekvienu iš tėvų nuolat. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno iš tėvų turtinės padėties. Kadangi atsakovo darbo užmokestis yra gerokai mažesnis už ieškovės, ieškovė turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo kiekvienam vaikui, nustačius vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, iš ieškovės turėtų būti priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po ½ MMA iki vaikai pasieks pilnametystę. Kaip nurodė VTAT 2014-10-14 rašte, jog vaikai sakė, kad nenori vykti gyventi į užsienį ir nori toliau gyventi Lietuvoje, kad vaikų apsisprendimas gyventi kartu su motina yra netvirtas, todėl siekiant nustatyti tikrąją vaikų valią yra būtina skirti psichologinę teismo ekspertizę

18Ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Bendorėlių k., Vilniaus r., pagal ieškinyje pateiktus duomenis šio turto vertė yra 401800 Lt (56800 Lt žemės sklypo ir 345000 Lt statinių vertė), šis turtas yra šeimos gyvenamasis būstas, šis turtas įregistruotas ieškovės nuosavybės teise. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės tėvo skiriama materialinė pagalba buvo skirta išimtinai ieškovės ir atsakovo gerbūviui pagerinti, bet ne vienai ieškovei paremti, ieškovės nurodyti pinigai nebuvo ieškovei dovanojami. Jeigu ieškovės tėvas būtų ketinęs savo materialinę paramą įsigyjant žemės sklypą ir namą, teikti tik ieškovei kaip savo dukrai, tai toks pinigų dovanojimas, atsižvelgiant ir į sandorio dydį, būtų sudarytas laikantis privalomos formos. Nagrinėjamu atveju vienos iš šalių giminystės ryšys su jų šeima mecenavusiu asmeniu niekaip negali turėti reikšmės atsiradusioms teisinėms pasekmėms, pagal kurias santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas priteistinas lygiomis dalimis abiems šalims, t.y. po ½ d. Taip pat, tais pačiais argumentais remiantis, nepagrįsti ieškovės išdėstyti motyvai apie tai, kad ieškovės mama neva dovanojo ieškovei tam tikrą pinigų sumą automobilio pirkimui, dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl automobilis TOYOTA YARIS, valst. Nr. ( - ), VIN kodas VNKKL12320A209481, įregistruotas I. P. vardu, kaip nurodyta ieškinyje 47300 Lt vertės yra laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Mano, kad atsižvelgiant į automobilio vertės sumažėjimą, galima šio automobilio vertė sudaro 10000 Lt, todėl minėtas automobilis yra priteistinas ieškovei, iš ieškovės I. P. priteistina atsakovui L. P., a.k. ( - ) 5000 Lt (½ dalis nuo 10000 Lt ) kompensacija. Nurodė, kad ieškovės pozicija, jog šalys nuo 2012 metų vasaros gyvena skyrium yra nepagrįsta. Gyvenimas skyrium yra akivaizdžiai siejamas su sutuoktinių gyvenimu skirtingose vietose. Tai, kad paskutinius metus iki santuokos inicijavimo sutuoktiniai gyveno šeimyninių santykių krizėje, nereiškia, kad sutuoktiniai gyveno skyriumi ir nevedė bendro ūkio. Šalys iki pat ieškovės išvykimo į Briuselį vedė bendrą ūkį kartu, kartu rūpinosi vaikais, namais, gyvenamąja aplinka. Atsakovas prižiūrėdamas vaikus ir rūpindamasis šeima, tuo pačiu sudarė galimybes ieškovei siekti karjeros, t.y. investuoti į save. Aplinkybė, kad ieškovė šaldytuve turėjo atskirą skyrių maisto produktams, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šalys nevedė bendro ūkio. Prašė atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo kompensaciją už ieškovės sumokėtus komunalininkus mokesčius. Nurodė, kad ieškovei išvykus gyventi į Briuselį, atsakovas liko gyventi name, Bendorėlių 2-oji al. 10, Bendorėlių k., Vilniaus r., ieškovė pati nesinaudodama bendru turtu, neprivalo mokėti komunalinių išlaidų. Ieškovė suskubdama greičiau už atsakovą sumokėti komunalinius mokesčius savo iniciatyva galimai patenkino savo ambiciją, tačiau prisiėmė ir riziką. Toks ieškovės reikalavimas gali būti patenkintas ir neginčo tvarka, kadangi atsakovas sutinka šiuo metu už jo asmeniniams interesams sunaudojamus komunalinius mokesčius sumokėti pats. Be to iki ieškovei išvykstant į Briuselį kol šalys gyveno kartu, buvo susidaręs komunalinių mokesčių įsiskolinimas. Nėra pateikta duomenų, kad atitinkamos sumos už komunalinius patarnavimus sumokėtos pagrįstai. Ieškovė pripažįsta, kad nurodytu laikotarpiu name gyveno ir šalių vaikai, todėl ieškovė turi prisidėti prie tų išlaidų, kurios patiriamos vaikų interesais. Ieškovės reikalavime nėra paskaičiuoti ir išskirti nei laikotarpiai, kuriais kartu su atsakovu gyveno vaikai, nei komunalinių mokesčių sąnaudos, kurios atsiranda turto savininkams nepriklausomai nuo suvartojamų paslaugų kiekio.

19Teismo posėdžio metu atsakovas prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Parodė, kad jis dirba Nacionalinėje filharmonijoje vyr. specialistu, į mėnesį gauna apie 600 Eur atlyginimą, tai yra jo vienintelės pajamos, vaikams galėtų mokėti po 65 Eur išlaikymą. Pagal autorines sutartis jis nedirba, papildomų pamokų neima, nes tai didelė atsakomybė. Visą tą laiką už kurį ieškovė prašo priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą, jis rūpinosi vaikais, pirko ir gamino maistą, su vaikais ėjo į teatrus, koncertus, mokėjo už vaikų būrelius, mobiliuosius telefonus, su vaikais muzikuodavo, važinėdavo dviračiais. Nuo pat jo santuokos sudarymo finansus tvarkydavo ieškovė, kai jis gaudavo pajamas, pusę pervesdavo ieškovei. Kai su ieškove pradėjo nebendrauti, tai jis darydavo valgyti, ieškovė daug dirbo, grįždavo namo, nevalgydavo, užsidarydavo kambaryje. Jis kiekvienam vaikui išleisdavo po 500 Lt, sutinka, kad ieškovė vaikams pirkdavo daugiau drabužių. Ieškovės pateikta paskaičiavimų vaikams lentelė yra išpūsta, vaikai gali valgyti namuose, o ne kavinėse, dėl transporto išlaidų 130 Lt, tai, kai ieškovė būdavo išvykusi, jis su vaikais važinėdavo autobusu, jo tėvai ir sesuo yra odontologai, tai vaikai pas juos lankydavosi dėl šių paslaugų. Kirpyklai skirta 15 Lt, bet vaikai nesikirpdavo kas mėnesį. Išlaidos žaislams, tai namuose pilna žaislų, žaislas nėra būtiniausia prekė. Vaikai turi savo du gimtadienius, o ieškovė nurodo 480 Lt išlaidas gimtadieniams. Dėl kelionių, tai jis su vaikais į keliones vykdavo, buvo Italijoje, su vaikais važiavo dviračiais iš Klaipėdos į Juodkrantę, plaukė su baidarėmis, važiavo į Anykščių atrakcionų parką, prie Stelmužės ąžuolo. Kvitų, čekių jis neturi, jų nerinko. Santykiai tarp jo ir ieškovės pablogėjo 2012 metų vasarą, kai ieškovė dirbo pas V. A., dalyvavo rinkimų ruošime, nuo 2012 metų vasaros – rudens pradėjo su ieškove gyventi skyrium. Jis ir ieškovė lankėsi pas psichologą dėl krizės, bet po to ieškovė nutraukė savo lankymąsi. Kai jie jau gyveno atskirai, jis duodavo ieškovei pinigų grynais, bet ieškovė sakydavo, kad nereikia. Savo asmeninių santaupų jis neturėjo. Pripažįsta, kad turi skolą už elektrą ir skolingas Bendorėlių asociacijai, negali pasakyti skolos dydžio. 2012-2013 metais jis duodavo vaikams pinigų pietums, privačioms anglų, matematikos pamokoms, ekskursijoms. Dėl jo nurodytos automobilio T. Y. vertės, kad ji yra 10000 Lt, įrodymų neturi. Pripažįsta, kad 8000 Lt avansą už šį automobilį sumokėjo ieškovės tėvas ir kad tikėtina, jog likusią sumą už automobilį sumokėjo ieškovės mama. Jis negali patvirtinti, kad tokią sumą jų šeima (ieškovės ir atsakovo) tada turėjo, taip pat negali patvirtinti, kad automobilį ieškovės tėvas pirko būtent ieškovei. Jis nežinojo apie ieškovės tėvo sudarytą automobilio pirkimo sutartį, jis suprato, kad automobilis pirktas už ieškovės giminaičių pinigus, tuomet tokį automobilį įpirkti jiems būtų reikėję taupyti arba skolintis. Patvirtina, kad ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas Bendorėliuose buvo pirktas už ieškovės tėvo pinigines lėšas, jis sandoryje nedalyvavo, nes buvo su sūnumi Rapolu. Ieškovės tėvai sakydavo, kad žemės sklypą ir gyvenamąjį namą perka jo ir ieškovės šeimai. Jie su ieškove rinkosi būstą, ieškovės tėvas vis domėjosi ar jie jau rado būstą. Su ieškovės švogeriu S. G. jis kartu važinėdavo žiūrėti kaip vyksta namo įrengimo darbai, dalinant turtą prašo vadovautis jo pateikta žemės sklypų ir namo vertės nustatymo ataskaita. Nežino koks namo baigtumo procentas buvo prieš jį įsigyjant, kokia kaina. Visas namo įrengimas buvo atliktas didžiąja dalimi iš ieškovės tėvo lėšų, nors kažkokia dalimi prisidėjo ir jo tėvai, jis negali pasakyti kokia suma jo tėvų buvo įdėta. Nei jis, nei ieškovė namo statybose nedalyvavo, negali įvardinti savo indėlio į namo statybas. Patvirtina, kad ieškovė apmokėjo už įsigytą dalį žemės sklypo Bendorėliuose, ieškovė turėjo savo sąskaitoje pinigų, tai ir sumokėjo, ta sklypo dalis yra neatskiriama dalis nuo žemės sklypo ir namo, toje dalyje auga augalai. Namas su žemės sklypu nebuvo įregistruotas bendra nuosavybe, tuo metu tai nebuvo būtina. Namas su žemės sklypu turi būti padalintas jam ir ieškovei lygiomis dalimis, nes tai bendroji jungtinė nuosavybė. Sutinka, kad sukauptas pensijos indėlis liktų jam nuosavybės teise.

20Atsakovo atstovas, palaikydamas priešieškinyje bei atsiliepimuose į ieškinį nurodytus argumentus, prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti.

21Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje dėl ieškinio ir dėl priešieškinio (b.l. 128-130, t.1, b.l. 104-107, t.3) nurodė, kad jeigu šalims nepavyks išsaugoti santuokos arba taikiai išspręsti ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, mano, kad abu vaikai turės teisme išsakyti savo norus su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi kartu, o nepavykus išsiaiškinti vaikų nuomonės šiuo klausimu ir kilus įtarimams, kad vaikų nuomonė yra nesavarankiška, tikslinga būtų svarstyti klausimą dėl psichologinės ekspertizės skyrimo. Jeigu abiejų vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, tai atsakovas turės teikti abiems vaikams išlaikymą. Išlaikymo našta turi būti paskirstyta tarp tėvų proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Kasacinio teismo praktika remiantis, orientaciniai kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį gali būti pavyzdžiui CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą M. S. priteisti žymiai didesnį nei pusės MMA išlaikymo dydį, būtina pateikti duomenis, kad tėvų turtinė padėtis tai leidžia padaryti arba, kad vaikai turi papildomų išskirtinių poreikių (Pvz.: susijusių su sveikata). Tokių duomenų byloje nepateikta, iš ieškovės pateiktos lentelės nematyti, kad vaikai turi ypatingų poreikių. Priteisiant išlaikymą, kai teisę jį gauti turi du ir daugiau vaikų, vadovaujamasi lygybė principu, kas reiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir vaiko tėvų galimybės teikti išlaikymą. Byloje nėra patikslintų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, todėl dėl išlaikymo dydžio galutinės išvados nėra galimybės pateikti, bet manytina, jog išlaikymo dydis kiekvienam vaikui negali būti mažesnis nei 500 Lt. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaikų išlaikyme, skyrius palaikys ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, vienu iš pagrindinių motyvų laiko būtinybę nekeisti vaikų nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos. Byloje teismas laikinai nustatė vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Byloje nėra įrodymų, kad dabartinė šalių vaikų gyvenamoji vieta Briuselyje yra nesaugi, duomenų, kad vaikai blogai adaptuojasi užsienyje nėra. Pokalbio su vaikais metu vaikams tėvų skyrybų klausimas buvo skaudus. Tuo pačiu abu vaikai suprasdami, kad greičiausiai tėvai vis tiek išsiskirs, vienodai ir gana vienareikšmiškai nusprendė likti gyventi su motina. Skyriaus atstovai nepastebėjo, kad toks vaikų noras yra nesavarankiškas ar nulemtas įtakos vieno iš tėvų. Kaip nurodė atsakovas, kad apie planuojamą išvyką į Briuselį vaikai žinojo, bet šią informaciją nuslėpė nuo atsakovo. Manytina, kad vaikai žinojo apie savo išvykimą į Briuselį, apie tai nepasakė atsakovui, neprašė nei atsakovo, nei kitų žmonių apsaugoti juos nuo šio išvykimo, nesiskundė nei mokytojams nei pareigūnams. Vertinant tokią situaciją galima konstatuoti, kad yra didelė tikimybė, kad vaikai savarankiškai ir savo noru pasirinko gyvenimą užsienyje su savo motina. Vertinant atsakovo ir ieškovės darbo pobūdį, kad atsakovas yra muzikantas, kuriam tenka neretai išvykti į gastroles, o ieškovės darbas E. K. yra nuolainio pobūdžio, nereikalauja dažnų ir ilgų išvykų, galima daryti išvadą, kad ieškovės darbo pobūdis priešingai nei atsakovo, leidžia ieškovei daugiau laiko pastoviai būti su vaikais. Vertinant ieškovės ir atsakovo materialines galimybes suteikti vaikams tinkamas gyvenimo ir vystimosi sąlygas, galima daryti išvadą, kad ieškovė galės geriau užtikrinti vaikų teisę į tinkamas jų auklėjimo, gyvenimo sąlygas. Todėl šalys turėtų pateikti papildomus įrodymus, atitinkamai ieškovė - kad vaikai nori likti gyventi kartu su ieškove Briuselyje, o atsakovas, kad vaikų gyvenimas Briuselyje prieštarauja vaikų interesams.

22Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovas, palaikydamas išvadoje nurodytus argumentus parodė, kad ginčo byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, vaikai išreiškė nuomonę, kad nori gyventi kartu su savo motina. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas vaikams. Šiuo metu MMA yra 325 Eur, manytina, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas po 160,52 Eur kiekvienam vaikui. Kita vertus, ieškovė sutiko sumažinti išlaikymo dydį iki 150 Eur. Dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo, tai mano, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo tenkinti tokį reikalavimą, kadangi atsakovas visada gyveno ir buvo su vaikais, jai rūpinosi, apie tai parodė ir abu vaikai, be to, kad atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo ir priežiūros, parodė ir pati ieškovė, bei liudytojas D. P., jog pati ieškovė jam yra sakiusi, kad atsakovas prisidėdavo prie vaikų išlaikymo. Ieškovė daugiau uždirbdavo, tai ir galėjo daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo.

23Liudytojas R. U. parodė, kad jis su ieškovės tėvu J. S. buvo pažįstami. Ieškovės tėvas ieškojo ieškovei būsto. Jis pardavė ieškovei žemės sklypą su namu Bendorėliuose. Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė jis su žmona ir ieškovė, viso jam ieškovės tėvas sumokėjo už šį turtą apie 190000 Lt, 120000 Lt pervedė grynais, o likusią dalį sumokėjo pas notarą grynais pinigais. Ieškovės tėvo tuomet buvo nelabai gera sveikata ir jis norėjo ieškovei nupirkti būstą.

24Liudytojas A. S. - Gelžinienė parodė, kad ji yra ieškovės sesuo, o atsakovas yra ieškovės vyras. Jo tėvas buvo jai ir ieškovei nupirkęs butą Kaune, o po to kai ieškovė ištekėjo ir kad ieškovė pastoviai nevažinėtų iš darbo iš Vilniaus į Kauną, tėtis pasakė, kad nupirks ieškovei būstą su žemės sklypu. Tėtis mokėjo už žemes sklypą su namu, pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta Palangoje, atsakovas nedalyvavo, nežino kokią sumą tėtis mokėjo. Tėtis jai (liudytojai) padovanojo butą Palangoje. Tėvas jas abi aprūpino materialiai, nupirko joms abiems po automobilį Toyota, tik dėl ieškovės automobilio, tai tėtis nespėjo pilnai už jį apmokėti, nes mirė, jis tuomet sirgo. Ieškovė išlaikė pati savo šeimą, taip pat ieškovei padėjo ir tėvai. Ieškovė jai sakydavo, kad atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, kad jie gyvena atskirai, atskiruose kambariuose, kažkada yra sakiusi, kad atsakovas yra davęs 100 Lt. Atsakovas buvo minėjęs irgi, kad jų šeima byra. Ieškovės ir atsakovės gyvenimas atskirai prasidėjo vėliau negu 2010 metais.

25Liudytojas S. G. parodė, kad jis yra ieškovės sesers vyras. Namą ieškovei Bendorėliuose pirko ieškovės tėvas už savo lėšas, tėvas mokėjo ir už name atliekamus darbus. Tėvas visada sakydavo, kad namą perka ieškovei. Jo žmonai tėvas taip pat nupirko būstą. Kai nupirko ieškovei namą, buvo tik namo stogas ir sienos, nuo pat namo įsigijimo vyko namo įrengimas už viską mokėjo ieškovės tėvas. Buvo investuota gal 350000 Lt – 400000 Lt, jis (liudytojas) pats prižiūrėdavo namo įrengimą. Atsakovas niekada nedalyvaudavo namo įrengime, jis su atsakovu matėsi gal vieną kartą prie namo statybų. Dėl namo apipavidalinimo visi klausimai buvo derinami tik su ieškove, o ne su atsakovu.

26Liudytoja O. P. parodė, kad atsakovas yra jos sūnus, o ieškovė yra atsakovo žmona. Jos ryšys su anūkais geras, dažnai anūkai ją aplankydavo ir jis su vyru aplankydavo sūnaus šeimą. Utenos rajone ji turi sodybą, tai jos sūnus su šeima apsilankydavo su vaikais, tai buvo gal trys metai atgal. Ji apie sūnaus ir jo žmonos santykių pablogėjimą sužinojo gal prieš du metus. Ieškovė daug laiko dirbo. Atsakovas niekada daug neuždirbdavo, jis yra smuikininkas, dabar dirba biudžetinėje įstaigoje. Atsakovas su vaikais užsiimdavo kultūrine veikla, plaukė Ūlos upe, anūkai yra labai muzikalūs, atsakovas vaikams maistą ruošdavo. Jie yra prisidėję prie atsakovo šeimos išlaikymo, buvo davę 3000 Lt, bet dar nėra atgavę, malkom atsakovo šeimą aprūpindavo. Atsakovas jai yra sakęs, kad jie su ieškove atskirai maitinasi, gyvena atskiruose kambariuose. Atsakovas leido ieškovei materialiai vadovauti šeimai. Atsakovas džiaugėsi, kad ieškovės tėvas padovanojo namą, kad namo statybas finansavo ieškovės tėvas sakė atsakovas.

27Liudytojas K. P. parodė, kad jis yra atsakovo tėvas, ieškovė yra atsakovo žmona, jie gyvena name Bendorėliuose. Atsakovas su ieškove gyveno bute Kaune, o po to ieškovės tėvas pastatė namą, padovanojo jį atsakovo šeimai, iš kieno lėšų namas buvo įrengtas, nežino. Paskutiniu metu tik atsakovas su vaikais atvažiuodavo, ieškovė, ne. Gal trys metai susidarė tokia situacija, kad atsakovas vienas su vaikais būdavo. Padėdavo atsakovo šeimai, duodavo ir po 100-200 Lt, uogienių. Atsakovas su ieškove gyveno po vienu stogu, bet atskirai, jis matė tai nuvažiavęs. Apie jų šeimos materialinius reikalus nieko nežino.

28Liudytoja G. K. parodė, kad pažįsta atsakovą, su juo kartu dirba filharmonijoje. Atsakovas su vaikais būdavo darbe dažnai, vaikai ateidavo po pamokų, eidavo kartu su atsakovu valgyti, atsakovas veždavo vaikus į pomokyklinę veiklą, tai buvo paskutinius tris metus. Filharmonijoje vyksta daug koncertų, tai atsakovas dažnai su vaikais eidavo į koncertus, kelis kartus į mėnesį.

29Liudytojas D. P. parodė, kad pažįsta atsakovą, jis yra jos kolegės I. P. – ieškovės vyras. Su ieškove jis kartu dirbo sveikatos apsaugos ministro patarėjais nuo 2013-01-04 iki 2014-04-17. Ieškovė atvažiuodavo į darbą ryte apie 8 valandą, po pietų ieškovė vaikus atsivesdavo į savo kabinetą, eidavo su vaikais pietauti, po to veždavo vaikus į būrelius, po to vakare su vaikais važiuodavo namo. Jį supažindino su ieškove V. A., jis su ieškove dirbo V. A. rinkimų štabe. Iki rinkimų paskutinėmis dienomis tekdavo dirbti ilgai, būdavo, kad pakviesdavo dirbti 2-3 valandoms ir sekmadieniais. Ieškovė darbo reikalais buvo vykusi ir į kitus miestus, į Palangą. Vieną kartą jis padėjo ieškovei, jai būnant Briuselyje, užsisakyti ir nusipirkti baldus į Briuselį, grąžinti ieškovės vaikų knygas į mokyklą. Kiek jis žino ieškovei namą statė ir už viską apmokėjo ieškovės tėvas, jam apie tai sakė ieškovė. Ieškovė jam yra sakiusi kad visas išlaidas dėl vaikų mokėdavo pati ieškovė, kad kai vaikai likdavo namuose, tai vaikais rūpinosi jos vyras. Jis žino, kad kolegei ieškovė pasakojo, kad iš vyro pusės buvo panaudotas smurtas. Ieškovė jam sakydavo, kad atsakovas neprisidėjo prie vaikų, namo išlaikymo, ypač ieškovei būdavo sunku, kai būdavo šildymo sezonas. Kai jie kartu su ieškove dirbdavo, ieškovė gaudavo gal 52000 Lt.

30Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis R. P. parodė, kad jam yra 13 metų, jis kartu su broliu Jokūbu gyvena su mama Briuselyje, lanko E. B. mokyklą, visi kartu trise gyvena bute, turi atskirą kambarį, po pamokų grįžta namo, pavalgo, padaro pamokas ir eina į baseiną, mama namo grįžta 18-18.30 val. Jo tėvai susipyko, skiriasi, norėtų, kad tėvai susitaikytų. Nori gyventi kartu su mama, mama yra mama, jos niekas neatstos. Nenori grįžti į Lietuvą ir gyventi su tėčiu, pas tėtį atskristų savaitgaliais. Su tėčiu bendrauja per skaipą, per vaiberį, pasiskambina ir su seneliais. kai visi kartu gyveno Lietuvoje, maistą gamindavo ir mama ir tėtis, gamindavo skaniai, į mokyklą veždavo ir mama ir tėtis. Su tėčiu kartu keliavo į Italiją, su tėčiu daugiau keliaudavo ir Lietuvoje, o su mama daugiau važinėjo po parduotuves. Lietuvoje lankė koncertus, teatrus, grojo fleita. Kai gyveno Lietuvoje tėtis anksčiau grįždavo iš darbo, mama vėliau, ypač kai buvo rinkimai.

31Teismo posėdžio metu nepilnametis J. P. parodė, kad jam yra 9 metai, jis gyvena su broliu Rapolu ir mama Briuselyje, lanko mokyklą, gyvena visi kartu bute, turi atskirą kambarį. Norėtų gyventi su mama, Briuselyje turi draugų. Su tėčiu susiskambina, bendrauja per skaipą. Kai gyveno Lietuvoje, mama dažnai vėlai grįždavo iš darbo, tai jie būdavo su tėčiu, muzikuodavo. Lietuvoje su tėčiu važinėdavo į kiną, į miesto centrą, mama tuomet dirbdavo arba būdavo namuose.

32Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

33Kaip nustatyta byloje šalys - ieškovė I. P., a.k. ( - ) ir L. P., a.k. ( - ) susituokė 2000-08-19 P. Š.. M. M. Ėmimo į dangų RKB, santuoka apskaityta (įregistruota) 2000-10-12 Kauno miesto CMS (akto įrašo Nr.2006) (b.l.19, t.1). Šalims santuokos metu 2002-02-14 gimė sūnus R. P., a.k. ( - ), ir 2005-05-06 gimė sūnus J. P., a.k. ( - ) (b.l.21-22, t.1).

34Ieškovės vardu nuosavybės teise įregistruotas butas, unikalus Nr. 1996-1038-8015:0013, Vytauto pr. 60-14, Kauno m. (pagrindas 2007-01-05 dovanojimo sutartis Nr.2-71); 0.0649 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 56800 Lt vertės, gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), 345000 Lt vertės, ( - ), Bendorėlių k., Avižienių sen., Vilniaus r. (pagrindas 2004-11-12 priėmimo-perdavimo aktas Nr.2-5639, 2004-11-12 Sutartis Nr.2-5638, b.l.69-70, 71, t.1) (b.l.56- 61 , t.1). A. L. P. vardu nuosavybės teise įregistruota 149/5615 žemės sklypo, unikalus Nr. 4174-0200-0563, Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r. (pagrindas 2012-08-27 pirkimo-pardavimo sutartis Nr.12/08/27-1(b.l.63-67, t.1). 2012-08-31 mokėjimo nurodyme Nr.421 (b.l.68, t.1) nurodyta, kad mokėtojas I. P. pervedė 1000 Lt UAB „Bendorių statyba“, mokėjimo paskirtis: žemės sklypo unik.Nr. ( - ) dalis „E“, Bendorių k., Vilniaus r.

35Ieškovės vardu įregistruotos nuosavybės teise transporto priemonės: Mazda 3, valstyb. Nr.( - ) (kurį ieškovė paveldėjo po tėvo mirties, b.l.53-54, t.1, ginčo, kad tai ieškovės asmeninė nuosavybė nėra) ir T. Y., valstyb. Nr. ( - ), atsakovo vardu transporto priemonių neįregistruota (b.l.51-52, t.1).

362004-11-12 Mokėjimo nurodyme Nr.232145 nurodyta (b.l.50, t.1), mokėtojas J. S. gavėjui R. U. sumokėjo 120000 Lt už namo su žeme pirkimą.

372005-05-07 Pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – sutartis) Nr. 05/05-07-TD (b.l.45-47, t.1) UAB „Solorina“ pardavė J. S., a.k. ( - ) du automobilius: T. Y., 1,3 VVT-i L. S. su mechanine transmisija, pilkos metalik spalvos, už 39980, Lt ir T. Y., 1,3 VVT-i L. S. su automatine transmisija, tamsiai žalios metalik spalvos už 43300 Lt, viso už 83280 Lt (sutarties 2.1.p.); pirkėjas pardavėjui sumoka 8000 Lt avansą užsakant automobilį, likusią sumą nurodytą 2.1.p, pirkėjas sumoka pardavėjui prieš atsiimant automobilį (sutarties 8.1-8.2 p. p.). Kasos pajamų orderio kvite, serija L0 Nr.308 (b.l.49, t.1) nurodyta, 2005-05-07 kad priimta iš J. S. 8000 Lt avansas už T. Y.. Kasos pajamų orderio kvite, serija L0 Nr.783 (b.l.49, t.1) nurodyta: 2005-10-07 kad priimta iš I. P. 39300 Lt galutinis apmokėjimas už a/m T. Y., sut.Nr.05/05-07 TD.

38L. P. su „Swedbank L. I. SE“ Lietuvos filialu yra sudaręs „Hansa pensija plius‘ draudimo sutartį Nr.5700422454, pagal kurią buvo sumokėta 6600 Lt, (draudimo įmokų mokėtojas L. P.), 2014-08-14 dienai draudimo sutarties investicinė vertė sudarė 1520,88 Eur (5251,32 Lt) (b.l.48, t.2).

39Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir neturtinės žalos priteisimo.

40Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 2,3 d. d.). Sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

41Kadangi ieškovė I. P. ir atsakovas L. P. bylos nagrinėjimo metu rašytiniu susitarimu (b.l.11, t.5) susitarė, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, teismas plačiau dalyje dėl santuokos nutraukimo, nepasisako (CK 3.61 str.). Ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo šalims liktų jų santuokinės pavardės neiškilo, todėl šalims paliktinos santuokinės pavardės: P., P. (CK 3.69 str.1 d.). Šalims sutarus nutraukti jų santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsakovo L. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos jam priteisimo iš ieškovės, atmestinas (CK 3.70 str.2d.).

42Tiek ieškovas tiek atsakovė yra darbingi, vienas iš kito išlaikymo nereikalavo, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas (CK 3. 72 str.). Šalys kreditorių neturi (CK 3.109 str.).

43Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

44I. I. P. ieškiniu prašė nustatyti šalių nepilnamečių vaikų R. P., a.k. ( - ), ir J. P., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą kartu su ieškove, atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakovu L. P.. Bylos nagrinėjimo metu apklausus nepilnamečius R. P., a.k. ( - ), ir J. P., a.k. ( - ) sugebančius išreikšti savo nuomonę, tarp ieškovės ir atsakovo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, t.y., kad R. P. ir J. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, nekilo (ginčas išnyko), todėl nepilnamečių vaikų R. P. ir J. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove I. P. (LR CK 3.174 str., 3.169 str.).

45Dėl priteistino vaikams išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

46Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos A. T. praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti kelis reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str.1d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas gali savi iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus, be abejo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į privalančių teikti išlaikymą vaiko tėvų turtinę padėti, gaunamų pajamų dydį, periodiškumą ir pan., bei vaiko amžių, sveikatos būklę, gabumus, vaiko užimtumą, jo pomėgius ir kad išlaikymas savo prigimtimi būtent yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t.y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiu ir kt.

47Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko (tėvo) motinos turtinė padėtis, kai tai tikslinga siekiant apsaugoti vaiko teisės įgyvendinimą nuo galimo tėvo (motinos) nemokumo, priteisiant įsiskolinimą ir kita. Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti priteisiamas ir tais atvejais, kai atsiranda papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), taip pat vaiko būsimos gydymo išlaidos.

48Pagal CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str.2d įtvirtintomis nuostatomis, atsižvelgiant į šias aplinkybes: 1) vaiko poreikius; 2) kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį; 3) būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str. str.) (Lietuvos A. T. 2010-05-20 nutarimas civ.byloje Nr.3K-P-186/2010; 2007-01-29 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-189/2009).

49Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo sūnaus R. P. išlaikymui po 958 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, o sūnaus J. P. išlaikymui – po 1064 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo dydį kiekvienam vaikui grindė ieškinyje pateiktais paskaičiavimais apie vaikų poreikiams būtinas pinigines lėšas (b.l.98, t.1). Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė sumažino prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį iki 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Kaip nustatyta byloje (dėl to ginčo tarp šalių nėra) tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, ieškovė nuo 2014-11-01 dirba B. E. Komisijoje (komisaro Andriukaičio kabinete), ieškovės atlyginimas sudaro 5339,14 Eur kas mėnesį; ieškovė su vaikais gyvena Briuselyje išsinuomotame erdviame bute, moka mokesčius; atsakovas dirba koncertinėje įstaigoje Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje jo darbo užmokestis sudaro apie 600 Eur,; gyvena name Bendorėlių 2-oji al., Bendorėlių k., Vilniaus r. (b.l. 36-44, 77-79, 148-151,158-164, t.2; b.l. 34, t.3; b.l.116-132, t.4; b.l.32-39, t.5, b.l. 92, t.6). Byloje nėra duomenų, kad šalių vaikai turi sveikatos problemų ir/ar specialių poreikių, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvendami Briuselyje lanko papildomus būrelius užsiėmimus ir pan.

50Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2015-07-01 yra 325 Eur (CK 6.461 str.).

51Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004).

52Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos faktines aplinkybes bei aukščiau išvardintus argumentus, šalių turtinę padėtį, sprendžiant klausimą dėl priteistino iš atsakovo išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiams vaikams, yra būtina atsižvelgti į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2014-11-16 gyvena kartu su ieškove Belgijoje. Ieškovė neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovė, pradėjusi dirbti ir turėdama darbą Belgijoje išsivežė abu vaikus atsakovui nežinant, be atsakovo sutikimo. Vadinasi teigtina, jog būtent ieškovės iniciatyva šalių nepilnamečiai vaikai gyvena Belgijoje kartu su ieškove. A. T. 2015-04-08 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-195-915/2015 konstatavo, jog tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Šis kriterijus dažniausiai sutampa su tėvų turtinės padėties kriterijumi, nes gyvendamas ir dirbdamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas, todėl daugiau lėšų gali skirti vaikui išlaikyti, nei Lietuvoje likęs vienas iš tėvų. Taigi tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Teisėjų kolegija, remdamasi ( - ) straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklę: tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą.

53Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, darytina išvada, kad būtent ieškovei tenka pareiga teikti didesnį išlaikymą vaikams jų poreikių patenkinimui, nei atsakovui.

54Atsakovas yra darbingas, dirba gauna darbo užmokestį, todėl išlaikymo priteisimas iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį geriausiai atitiks šalių vaikų poreikius ir interesus, nes ši išlaikymo forma garantuos realiai išlaikymo gavimą. Vadovaujantis aukščiau nurodytom aplinkybėm, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį sprendimo priėmimo dienai, teismo nuomone, ieškovas yra realiai pajėgus teikti kas mėnesį po 120 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui (LR CK 3.192 str., 3.194 str.). Šalims tai neužkerta kelio, pasikeitus jų turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.). 2014-05-16 teismo nutartimi (b.l.120-121, t.1) ieškovės prašymu buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje, priteistas išlaikymas iš atsakovo L. P., a.k( - ) nepilnamečiams vaikams R. P., a.k. ( - ) ir J. P., a.k. ( - ) po 144,81 Eur (500 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2014-04-24; vaiko lėšų tvarkytoja paskiriant I. P.. Todėl, teismo sprendimo priėmimo dienai, aukščiau nurodytos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrindu iš atsakovo jau išieškotas išlaikymas yra įskaitytinas į šiuo teismo sprendimu priteistiną išlaikymo dydį (120 Eur). Taigi iš atsakovo 120 Eur išlaikymas vaikams priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (nuo 2015-11-20) iki vaikų pilnametystės.

55Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo (vadinasi už laikotarpį nuo 2011-04-24 iki 2014-04-24). Lietuvos A. T. praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

56Kaip nurodė abi šalys, ginčo dėl to nekilo, kad šalys kartu kaip sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2012 metų vasaros. Kaip nustatyta byloje 2012 metais ieškovė dirbo Lietuvos Seimo kanceliarijoje, jos gaunamas darbo užmokestis sudarė apie 3000 Lt (b.l.111-119, t.1), atsakovo 2012 metais gaunamas darbo užmokestis sudarė apie 2000 Lt (b.l. 181-186, t.1). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos ieškinio padavimo dienai (2014-04-24) ieškovė dirbo LR Sveikatos apsaugos ministerijoje, jos gaunamas atlyginimas sudarė apie 3000 Lt, atsakovas dirbo Koncertinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, jo darbo užmokestis sudarė apie 1000 Lt (b.l.23, 78, 84, t.1). Ginčo dėl to, kad ieškovė gaudavo didesnį darbo užmokestį nei atsakovas, jog ieškovė atitinkamai didesne dalimi nei atsakovas materialiai prisidėjo prie šalių nepilnamečių poreikių tenkinimo nekilo. Akivaizdu, jog tuomet ieškovė gaudavo didesnes pajamas nei atsakovas. Tačiau ieškovė neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad šalims gyvenant kartu, tiek nuo 2012 metų vasaros iki ieškinio padavimo (2014-04-24), atsakovas taip pat prisidėjo prie vaikų išlaikymo, vykdavo su vaikais į koncertus, teatrus, ruošė ir gamindavo maistą, būdavo su vaikais, kol ieškovė ilgai dirbdavo darbe, kad vaikams stomatologines paslaugas teikdavo atsakovo tėvai – stomatologai ir tai nieko nekainuodavo. Kad atsakovas rūpindavosi vaikais posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė, šias aplinkybes nurodė ir apklausti šalių nepilnamečiai vaikai R. ir J. P.. Aplinkybes, kad atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo patvirtino ir liudytojas D. P. parodęs, kad pati ieškovė apie tai jam yra sakiusi. Kita vertus, atsakovo prisidėjimą prie rūpinimosi vaikais, prie vaikų išlaikymo patvirtina ir į bylą pateikti atsakovo išrašai iš jo sąskaitų, patvirtinančių pinigų pervedimą ieškovei, pirkinių pirkimą, mokėjimo nurodymai patvirtinantys sumokėtą mokestį tėvų komiteto fondui apmokėjimą, apmokėjimą už vaikų Jokūbo pietus, Rapolo kelionę, už vaikų mobiliųjų telefonų paslaugas (ką patvirtino ir pati ieškovė), diskas apie atsakovo užsiėmimus su vaikais (vaikų sveikinimai, vaikų muzikos repeticijos), foto nuotraukos (b.l.156-176, 180, 188, t.1; b.l.29-33, 35-36, 44-49, t.3). Šie duomenys nebuvo ieškovės ginčijami. Kad atsakovas rūpinosi vaikais, leisdavo su vaikais laisvalaikį patvirtino ir liudytoja G. K., O. P. ir K. P.. Teismas nesivadovauja liudytojos A. S.-Gelžinienės parodymais dalyje, kad ieškovė jai sakydavo, jog atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, kadangi tokie parodymai prieštarauja pačios ieškovės duotiems parodymams teismo posėdžio metu.

57Todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies o dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

58Dėl ginčo turto padalijimo, žemės sklypo ir gyvenamojo namo, dalies žemės sklypo bei automobilio pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe.

59Nustatant šalių santuokoje įgyto turto teisinį režimą taikytinos nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3 knygos VI skyriaus II skirsnio normos, nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-08 įstatymo Nr.VIII-1864 25 str.1d.). Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str. str.). Turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išvardintas CK 3.88 str.1d.

60Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Ieškovė, pateikdama ieškinį nurodė, kad ginčo nekilnojamojo turto, esančio ( - ), Bendorėlių k., Avižienių sen., Vilniaus r. vertė yra: 0.0649 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), - 56800 Lt, gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), - 345000 Lt. Ieškovė nurodė vertę, vadovaujantis nekilnojamojo turto masinio vertinimo duomenimis iš VĮ Registrų centras, nustatytais 2014-01-01 dienai. Ieškovė nurodė, kad 149/5615 žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r. vertė yra 1000 Lt, vadovaujantis 2012-08-27 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr.12/08/27-1(b.l.63-67, t.1) nurodyta šio žemės sklypo kaina – 1000 Lt, kurią sumokėjo ieškovė. Atsakovas pateikė UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, atliktą 2015-03-19, (b.l.142-184, t. 4), kuria prašė vadovautis. Pagal UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, 0.0649 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), - 56800 Lt, 218,71 kv. m ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ( - ), Bendorėlių k., Avižienių sen., Vilniaus r., vertė yra 169000 Eur, o 149/5615 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., vertė sudaro 820 Eur. Teismas nesivadovauja ieškovės pateiktais duomenimis apie nekilnojamojo turto vertę, nustatytais 2014-01-01 iš VĮ R. C., kadangi šie duomenys yra nustatyti daugiau kaip prieš metus, o apie 149/5615 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertę, ieškovė duomenų nepateikė ir vadovautis ieškovės nurodyta šio žemės sklypo verte - 1000 Lt pirkimo-pradavimo metu, nėra pagrindo, nes tai nėra rinkos kaina. Teismas taip pat nesivadovauja atsakovo pateiktoje UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (toliau – ataskaita) nurodyta ginčo nekilnojamojo turto verte, kadangi ataskaitoje nėra nurodyta kokia yra atskirai 0.0649 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir atskirai 218,71 kv. m ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Bendorėlių k., Avižienių sen., Vilniaus r., vertė. Todėl, teismas nustatydamas šalims priklausančio dalintino nekilnojamojo turto vertę vadovaujasi VĮ Registrų centras viešai prieinamais elektroninėje erdvėje duomenimis (www.registrucentras.lt) nustatytais masinio vertinimo būdu 2015-01-01 dienai, pagal kuriuos 0.0649 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 15000 Eur, 218,71 kv. m ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 104000 Eur, esančių ( - ), Bendorėlių k., Avižienių sen., Vilniaus r., o 149/5615 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., vertė sudaro 2812,85 Eur (viso 0.5615 ha ploto žemės sklypo vertė sudaro 106000 Eur). Teismas taip pat vadovaujasi ieškovės nurodyta transporto priemonės T. Y., valstyb. Nr. ( - ), verte – 2027,34 Eur (7000 Lt), kadangi atsakovas, nurodydamas, kad šios transporto priemonė vertė yra 4076,97 Eur (10000 Lt) nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

61Taigi šalių dalintino nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto vertė viso sudaro 128 812,85 Eur ir 1520,88 Eur (5251,32 Lt) vertės (o ne kaip nurodė ieškovės atstovė 1523 Eur) turtinės teisės 2014-08-14 dienai pagal atsakovo su „Swedbank L. I. SE“ Lietuvos filialu sudarytą „Hansa pensija plius“ draudimo sutartį Nr. ( - ) (b.l.48, t.2).

62Pagal CK 3.90 str. 1 d., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

63Pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., CK 3.88 str.2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str.2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-422/2008 ir kt.). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-529/2005 ir kt.). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 str. 3 d. norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 str. str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Lietuvos A. T. formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; ir kt.). Dėl to, šiuo atveju, kai turtas registruotas ieškovės vardu nenurodant nuosavybės formos, negalima remtis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, bet reikia įrodyti, kad ginčo turtas buvo įgytas bendrai.

64Ginčo byloje, kad ieškovės paveldėtas turtas po jo tėvo J. S., mirusio 2005-06-26, mirties turtas pagal 2005-12-23 Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (b.l.53-54, t.1), yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nekilo.

65Teismo nuomone byloje neginčytinai įrodyta, kad už ginčo nekilnojamąjį turtą 0.0649 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ( - ), Bendorėlių k., Avižienių sen., Vilniaus r. (pagrindas 2004-11-12 priėmimo-perdavimo aktas Nr.2-5639, 2004-11-12 Sutartis Nr.2-5638, b.l.69-70, 71, t.1) (b.l.56- 61 , t.1), sumokėjo ieškovės tėvas J. S. 2004-11-12 mokėjimo nurodymu pervesdamas šio turto pardavėjui R. U. 120000 Lt, o kitą dalį sumos 65000 Lt pastarajam sumokėdamas grynaisiais pinigais, šias aplinkybes patvirtino tiek ieškovė, tiek liudytojas R. U.. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas. Pagal CK 1.73 str. 1 d. 1 p., fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu didesnė kaip penki tūkstančiai litų turi būti sudaromi rašytine forma. Nors pinigų dovanojimo sutartis tarp ieškovės ir jos tėvo J. S. ieškovei pasirašant šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo sudaryta, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas už ieškovės tėvo dovanotas pinigines lėšas, nagrinėjamu atveju 2004-11-12 mokėjimo nurodymas laikytinas rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu piniginių lėšų dovanojimo faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2004-11-12 pirkimo-pardavimo sutartis dėl 0.0649 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ( - ), Bendorėlių k., Avižienių sen., Vilniaus r. pirkimo pasirašyta tarp šio turto pardavėjų ir vienasmeniškai ieškovės I. P., pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad šis nekilnojamasis turtas įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškovės sutuoktiniu-atsakovu L. P.. 2004-11-12 šio nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo akte taip pat nurodyta, kad nekilnojamasis turtas perduodamas ieškovei I. P.. Taip pat VĮ R. C. šis nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas tik ieškovės I. P. nuosavybės teise, nėra nurodyta, kad šis turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.). L. R. U. parodė, kad būtent ieškovės tėvas ieškojo ir norėjo nupirkti ieškovei žemės sklypą su namu. Liudytojai A. S.-Gelžinienė, S. G. patvirtino, jog po šio nekilnojamojo turto įsigijimo, namas buvo įrengiamas taip pat už ieškovės tėvo pinigines lėšas, jog atsakovas namo statybose įrengime nedalyvavo, jog ieškovės tėvas šį nekilnojamąjį turtą ketino nupirkti būtent ieškovei. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, jokių įrodymų, kad atsakovas prisidėjo savo lėšomis prie šio nekilnojamojo turto įgijimo, jo pagerinimo, kad ieškovės tėvo valia buvo nukreipta įgyti šį nekilnojamąjį turtą ir atsakovui, nepateikė. Atsakovas pats parodė posėdžio metu, kad pripažįsta, jos žemės sklypas su gyvenamuoju namu buvo pirktas už ieškovės tėvo lėšas, perkant nekilnojamąjį turtą nedalyvavo, net nežinojo už kokią kainą buvo perkamas nekilnojamasis turtas, savo santaupų atsakovas neturėjo. Atsakovas net nežinojo, koks namo baigtumo procentas buvo prieš įsigyjant namą. Atsakovas teigdamas, kad prie ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo prisidėjo ir atsakovo tėvai, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, kita vertus, atsakovas net negalėjo įvardinti kokia būtent suma jo tėvai prisidėjo prie šio nekilnojamojo turto įsigijimo. Tuo tarpu atsakovo motina O. P. apklausta liudytoja patvirtino, kad ginčo namą padovanojo ieškovės tėvas, kuris ir finansavo namo statybą, apie tai jai sakęs pats atsakovas, atsakovas niekada daug neuždirbdavo. Liudytojas K. P. patvirtino, kad namą pastatė ieškovės tėvai.

66Kaip jau nurodyta aukščiau 2005-05-07 Pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – sutarties) pagrindu UAB „Solorina“ pardavė J. S. du T. Y. automobilius. Kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, kad tą pačią dieną 2005-05-07 J. S. sumokėjo 8000 Lt avansą už perkamus automobilius. Kasos pajamų orderio kvite, nurodyta, 2005-10-07 kad priimta iš I. P. 39300 Lt galutinis apmokėjimas už a/m T. Y., sut.Nr.05/05-07 T. G. dėl to, kad sutarties pagrindu J. S. sumokėta dalis – 4000 Lt (iš 8000 Lt) avanso buvo sumokėta už ieškovės vardu įregistruota automobilį T. Y., valstyb. Nr.( - ), byloje nekilo. Kaip nurodė ieškovė, kad ieškovė, po jos tėvo mirties, 2005-10-07 galutinai sumokėjo likusią pinigų sumą 39300 Lt, kurią ieškovei padovanojo jos motina, tačiau dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant į CK 1.73 str. 1 d. 1 p. nuostatas, sudarant sandorį virš 5000 Lt yra būtina sandorio rašytinė forma. Vienok, akivaizdu, jog dažnai sudarant tokio pobūdžio sandorius tarp artimų šeimos narių, šiuo atveju, tarp motinos ir dukters, tokie sandoriai raštu nesudaromi. Atsakovas neginčijo, kad 8000 Lt avansą už automobilį sumokėjo ieškovės tėvas, kad ieškovės motinos lėšomis buvo galutinai sumokėta 39300 Lt suma už ieškovės įsigytą automobilį, be to, atsakovas patvirtino, kad šalių šeima tokios sumos neturėjo, įsigyti tokį automobilį šalims būtų reikėję taupyti arba skolintis ir jis supratęs, kad automobilis buvo pirktas už ieškovės giminaičių lėšas. Atsakovas patvirtino, kad apie automobilio pirkimo sutartį net nežinojo. Tai tik patvirtina ieškovės parodymus bei aplinkybes, kad automobilis T. Y. buvo įsigytas ne už šalių bendras lėšas, o už ieškovės tėvų lėšas ir kad automobilis buvo pirktas ieškovei.

67Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytom aplinkybėm, pripažintina, kad 0.0649 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), (15000 Eur vertės), 218,71 kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), (104000 Eur vertės) ( - ), Bendorėlių k., Avižienių sen., Vilniaus r. ir transporto priemonė T. Y., valstyb. Nr. ( - ), (2027,34 Eur vertės) yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

68Kaip jau minėta, atsakovo L. P. vardu nuosavybės teise įregistruota 149/5615 žemės sklypo, (toliau – žemės sklypas), unikalus Nr. ( - ), Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r. (pagrindas 2012-08-27 pirkimo-pardavimo sutartis Nr.12/08/27-1(b.l.63-67, t.1). 2012-08-31 mokėjimo nurodymu Nr.421 ieškovė I. P. pervedė 1000 Lt UAB „Bendorių statyba“. Ginčo dėl to, kad 149/5615 žemės sklypo, unikalus Nr. 4174-0200-0563, Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., buvo įgytas ieškovės ir atsakovo santuokos metu ir yra laikytinas bendrąja jungtine santuokine nuosavybe (CK 3.87 str. 1 d.), tarp šalių nekilo. Todėl šis nekilnojamasis turtas turi būti padalintas šalims. Pagal CK 3.117 str. 1-2 d. d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.

69Lietuvos A. T. yra pasisakęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1d., neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; jog vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo; kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2007-06-29 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-301/2007; 2009-11-03 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-479/2009 ir kt.; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civ.byloje Nr.3K-P-186/2010).

70Ieškovė prašė dalinant ginčo nekilnojamąjį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, 149/5615 žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., priteisti ieškovei, kadangi šis žemės sklypas yra greta 0.0649 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ( - ), Bendorėlių k., Avižienių sen., Vilniaus r. ir buvo įsigytas už ieškovės lėšas (1000 Lt), be to, šalims jau nevedant bendro ūkio, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas neginčijo, jog už 149/5615 žemės sklypą mokėjo ieškovė ir, kad šis žemės sklypas yra neatskiriama 0.0649 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4174-0200-0558, gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ( - ), Bendorėlių k., dalis bei, kad žemės sklypas buvo įsigytas šalims nevedant bendro ūkio. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija šalių nebuvo ginčijama, jog už žemės sklypo įsigijimą mokėjo ieškovė, žemės sklypas VĮ Registrų centras įregistruotas atsakovo nuosavybės teise, jog žemės sklypas yra greta ginčo nekilnojamojo turto, kuris pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo ir šį žemės sklypą priteisti ieškovei nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės priteisti 1/3 dalį dydžio kompensaciją šio žemės sklypo vertės, t. y. 937,60 Eur (149/5615 dalių žemės sklypo vertė 2812,82 Eur) (CK 3.123 str. 1 d.).

71Pagal CK 3.88 str. 4 d., jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo. Tarp šalių ginčo nekilo, kad L. P. vardu sukauptos 1520,88 Eur (5251,32 Lt) dydžio pensinio fondo lėšos, pagal L. P. su „Swedbank L. I. SE“ Lietuvos filialu sudarytą „Hansa pensija plius“ draudimo sutartį Nr.5700422454, pagal kurią buvo sumokėta 6600 Lt, (draudimo įmokų mokėtojas L. P.), o 2014-08-14 dienai draudimo sutarties investicinė vertė sudarė 1520,88 Eur (5251,32 Lt) (b.l.48, t.2) yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir, kad šios pensinio fondo lėšos būtų priteistos L. P. asmeninės nuosavybės teise. Tačiau ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir padalinti šį turtą, t.y. priteisti nurodytas lėšas atsakovui, o ieškovei priteisti iš atsakovo 1/3 d. dydžio kompensaciją, kadangi, kaip nurodė ieškovė, visos šios įmokos atsakovo pensijos kaupimui buvo įneštos iš ieškovės darbo užmokesčio. Šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (( - ) str.). Ieškovė nepateikė jokių oficialių įrodymų, kad būtent ieškovė būtų mokėjusi lėšas atsakovo vardu pagal sudarytą pensijų draudimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-08-19 Swedbank rašte ieškovės atstovei (b.l. 48, t.2) nurodyta, kad būtent atsakovas pagal jo su „Swedbank L. I. SE“ Lietuvos filialu sudarytą „Hansa pensija plius“ draudimo sutartį Nr. ( - ), yra draudimo įmokų mokėtojas. Kita vertus, ieškovė net nežinojo kokia yra sukaupta draudimo įmokų suma pagal aukščiau nurodytą draudimo sutartį atsakovo vardu. Todėl atsakovo L. P. vardu sukauptos 1520,88 Eur (5251,32 Lt) dydžio pensinio fondo lėšos, pagal L. P. su „Swedbank L. I. SE“ Lietuvos filialu sudarytą „Hansa pensija plius“ draudimo sutartį Nr.5700422454, yra priteistinos atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

72Dėl teisinių pasekmių taikymo nuo gyvenimo skyrium pradžios ir dėl kompensacijos už komunalines paslaugas priteisimo.

73Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-398/2013).

74Ieškovė prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo vesti bendrą ūkį, t.y. nuo 2012-09-01, kadangi šalys nuo 2012 metų vasaros-rudens neveda bendro ūkio, gyvena atskirai. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti nuo 2012-09-01 susidariusios skolos kompensaciją už ieškovės sumokėtus komunalinius mokesčius, o būtent ½ dalį (1157,15 Eur) ieškovės viso 2314,30 Eur sumokėtų mokesčių už dujas; ½ dalį (422,61 Eur) ieškovės viso 845,23 Eur sumokėtų mokesčių už elektrą už naudojimąsi paslaugomis gyvenant gyvenamajame name, Bendorėlių 2-oji al. 10, Bendorėlių k., Vilniaus r. (b.l.156-162, t.5), bei visą skolą - 289,24 Eur: 235,39 Eur už dujas, 53,85 Eur už elektrą (b.l.163-165, t.5), kurią sumokėjo ieškovė, atsakovui gyvenant gyvenamajame name.

75Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad nuo 2012 metų vasaros – rudens šalys kaip sutuoktiniai kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, šalių santuoka yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, nuo 2012-09-01 (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, kad iki santuokos inicijavimo šalys gyveno šeimyninių santykių krizėje, kad nors atsakovas ir ieškovė naudojosi šaldytuvu bendrai, nors ieškovė turėjo savo atskirą skyrių šaldytuve, tačiau atsakovas rūpinosi vaikais, jų buitimi laisvalaikių ir visa tai nereiškia, kad šalys gyveno skyriumi ir nevedė bendro ūkio, be to, ieškovė, negyvendama name, neturėjo pareigos mokėti komunalinių mokesčių. Kaip minėta, pats atsakovas pripažino, jog šalys kaip sutuoktiniai kartu nebegyveno nuo 2012 metų vasaros- rudens ir nevedė bendro ūkio. Atkreiptinas dėmesys, kad prievolės, atsiradusios dėl gyvenamojo, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, komunalinių paslaugų įsiskolinimo yra bendrosios sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2011). Todėl aplinkybės, kad laikotarpyje nuo 2012 metų vasaros-rudens iki ieškovės kartu su vaikais išvykimo 2014-11-16 į Briuselį, name gyveno ir šalių vaikai, kuriais atsakovas rūpinosi, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo dalies prievolės – mokėjimo už naudojimąsi gyvenamuoju namu įvykdymo. Atsakovas neginčijo aplinkybių, kad nuo 2012-09-01 atsakovas gyveno gyvenamajame name, ( - ), Bendorėlių k., Vilniaus r., ir dabar toliau gyvena name po ieškovės išvykimo į Briuselį bei naudojasi tiek elektra, tiek dujomis, taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo 2012-09-01 yra sumokėjęs ieškovės nurodytus mokesčius už elektrą ir dujas, taip pat neginčijo, kad ieškovės prašoma priteisti skola - 289,24 Eur: 235,39 Eur už dujas, 53,85 Eur už elektrą yra atsakovo skola, jam nesumokėjus komunalinių mokesčių. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš atsakovo priteistina ieškovei 1157,15 Eur ieškovės sumokėtų mokesčių už dujas, 422,61 Eur ieškovės sumokėtų mokesčių už elektrą už naudojimąsi paslaugomis gyvenant gyvenamajame name, Bendorėlių 2-oji al. 10, Bendorėlių k., Vilniaus r. (b.l.156-162, t.5), bei ieškovės sumokėta už atsakovą skola - viso 289,24 Eur: 235,39 Eur už dujas, 53,85 Eur už elektrą (b.l.163-165, t.5), kurią sumokėjo ieškovė, atsakovui gyvenant gyvenamajame name, viso iš atsakovo ieškovei priteistina 1868,99 Eur skolos už komunalinius mokesčius (CK 6.9 str.).

76Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

77Bylinėjimosi išlaidos šalims ieškovei ir atsakovui paskirstytinos proporcingai tiek patenkintų, tiek atmestų reikalavimų daliai.

78Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 128,88 Eur žyminio mokesčio, nuo dalies – 717,96 Eur mokesčio buvo atleista, 1592,90 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas iš dalies, bei į priteistino ieškovei turto vertę, kuri yra didesnė nei nurodė ieškovė ieškinyje, iš ieškovės valstybei priteistina 1592,90 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo ir papildomai 347,87 Eur žyminio mokesčio, viso 1940,77 Eur žyminio mokesčio valstybei.

79Ieškovei iš atsakovo priteistina 41 Eur ir 42 Eur, viso 83 Eur žyminio mokesčio (dalyje dėl santuokos nutraukimo ir skolos priteisimo dalyje). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1051,32 Eur. Atsižvelgiant į „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dyžio“ (patv. 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85) 2, 8.2, 8.16, 8.18, 9, 11 p. p. bei ( patv. 2015-03-19 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-77) 2, 8.2, , 8.16, 8.18, 11 p. p. nustatytus kriterijus, bei, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 809,51 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

80Kadangi atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies atsakovui iš ieškovės priteistina 42 Eur žyminio mokesčio, o atsakovo prašomos priteisti iš ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti 2346 Eur proporcingai mažintinos („Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (patv. 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85) 2, 8.2, 8.16, 8.18, 9, 11 p. p. bei ( patv. 2015-03-19 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-77) 2, 8.2, , 8.16, 8.18, 11 p. p. ) ir atsakovui iš ieškovės priteistina 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

81Iš atsakovo valstybei priteistina 86,40 Eur žyminio mokesčio (dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo).

82Atsižvelgiant į susidariusį pašto išlaidų – 8,08 Eur dydį, jog jas proporcingai paskirsčius ieškovei ir atsakovui, jų dydis neviršytų minimalios valstybei priteistinos pašto išlaidų sumos, pašto išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos.

83Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

84Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų J. P., gimusio 2005 m. gegužės 6 d. (asmens kodas ( - ) ir R. P., gimusio 2002 m. vasario 14 d. (asmens kodas ( - )), gyvenamąją vieta kartu su motina - ieškove I. P. (asmens kodas ( - ) iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje su išlyga, jog teismui paskyrus nepilnamečiams vaikams psichologinę ekspertizę, ieškovė užtikrins vaikų dalyvavimą atliekant ekspertizę;

85Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nutartimi taikyta laikinoji apsaigos priemonė - nustatyti, kad ieškovė I. P. (asmens kodas ( - ) gali vienašališkai sudaryti sutartis ir pateikti prašymus ugdymo įstaigomis dėl nepilnamečių vaikų J. P., gimusio 2005 m. gegužės 6 d. (asmens kodas ( - ) ir R. P., gimusio 2002 m. vasario 14 d. (asmens kodas ( - )) priėmimo į šias įstaigas, taip pat gali vienašališkai sudaryti sutartį ir pateikti prašymą ugdymo įstaigai „Ecole europeenne Bruxelless II“, esančiai adresu: A. O. Jespers 75, Bruxelles, dėl nepilnamečių vaikų J. P. ir R. P. priėmimo į šią įstaigą;

86Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyti, iki kol bus priimtas sprendimas byloje, atsakovo L. P. (a.k. ( - ) sekančią laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. P., gim. 2002-08-13, (a.k. ( - )) ir J. P., gim. 2005-05-06 (a.k. ( - ) tvarką: 1) atsakovas L. P. turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti Belgijoje, atsižvelgdamas į vaikų užimtumą jų ugdymo įstaigose ir kitoje popamokinėje veikloje. Konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką ir paėmimo ir grąžinimo vietą šalims suderinus elektroniniu paštu prieš vieną mėnesį iki atsakovo atvykimo į Belgiją; 2) ieškovė I. P. įsipareigoja nepilnamečius vaikus į Lietuvą atvežti tris kartus per metus, t.y. Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir vasaros atostogų metu. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja ½ dalį laiko jų buvimo Lietuvoje laikotarpio, konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką ir paėmimo ir grąžinimo vietą šalims suderinus elektroniniu paštu prieš du mėnesius iki vaikų atvykimo į Lietuvą. Bendravimo tvarka neturi prieštarauti šios tvarkos 3 punkte nurodytam vaikų bendravimo su tėvais šventinėmis dienomis grafikui. Šalims nepavykus raštu sutarti dėl konkrečios bendravimo tvarkos yra laikoma, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja ½ dalį vaikų buvimo Lietuvoje laiko, skaičiuojant nuo jų atvykimo į Lietuvą momento, atsižvelgiant į šios tvarkos 3 punkte nurodytą vaikų bendravimo su tėvais šventinėmis dienomis grafiką; 3) Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų šventes šalys su vaikais praleidžia pakaitomis, t.y. neporiniais metais atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (per Kūčias ir Šv. Kalėdas), poriniais kalendoriniais metais atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja per Šv. Velykas. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja poriniais metais gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (per Kūčias ir Šv. Kalėdas) ir neporiniais metais per Šv. Velykų šventines dienas; 4) atsakovas turi teisę atsižvelgdamas į vaikų užimtumą jų ugdymo įstaigose ir kitoje popamokinėje veikloje bendrauti su jais komunikacinėmis priemonėmis - šiam teismo sprendimui, įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 str.).

87Vadovaudamasis LR CPK 263 - 270 str. str., teismas

Nutarė

88Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

89Panaikinti ieškovės I. P., a.k. ( - ) ikisantuokinė pavardė – S.) ir atsakovo L. P., a.k. ( - ) santuokos, sudarytos 2000-08-19 P. Š.. M. M. Ėmimo į Dangų RKB, apskaitytos 2000-10-12 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašą Nr.2006, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

90Po santuokos nutraukimo šalims: ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes – P., P..

91Nustatyti nepilnamečių vaikų R. P., a.k( - ) gim. 2002-02-14, ir J. P., a.k. ( - ) gim. 2005-05-06, gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. P., a.k. ( - )

92Priteisti iš atsakovo L. P., a.k. ( - ) nepilnamečių vaikų R. P., a.k( - ) gim. 2002-02-14, ir J. P., a.k. ( - ) gim. 2005-05-06, išlaikymui kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2015-11-20 (šio teismo sprendimo priėmimo dienos) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 12 dienos į I. P. sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke „Swedbank“ AB arba į kitą I. P. nurodytą sąskaitą. Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti I. P..

93Pripažinti, kad 0.0649 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) vertės, 218,71 kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), 104000 Eur (vieno šimto keturių tūkstančių eurų ) vertės, esantys ( - ), Bendorėlių k., Avižienių sen., Vilniaus r., ir 149/5615 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 2812,85 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvylikos eurų 85 eurocentų) vertės, esantis Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., yra ieškovės I. P., a.k. ( - ) asmeninė nuosavybė.

94Pripažinti, kad transporto priemonė T. Y., valstyb. Nr. ( - ) 2027,34 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų 34 eurocentų) vertės yra ieškovės I. P., a.k. ( - ) asmeninė nuosavybė.

95Pripažinti, kad 1520,88 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimties eurų 88 eurocentų) dydžio pensijinio fondo lėšos, pagal atsakovo L. P., a.k. ( - ) su „Swedbank L. I. SE“ Lietuvos filialu sudarytą „Hansa pensija plius“ draudimo sutartį Nr.5700422454, pagal 2006-09-12 taisykles Nr. 019, yra atsakovo L. P., a.k. ( - ) asmeninė nuosavybė.

96Priteisti iš atsakovo L. P., a.k. ( - ) ieškovei I. P., a.k. ( - ) 1868,99 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 99 eurocentus) skolos už komunalinius mokesčius.

97Kitoje dalyje ieškinį bei priešieškinį atmesti.

98Priteisti iš atsakovo L. P., a.k. ( - ) ieškovei I. P., a.k. ( - ) 892,51 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 51 eurocentą) bylinėjimosi išlaidų.

99Priteisti iš ieškovės I. P., a.k. ( - ) atsakovui L. P., a.k. ( - ) 742 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

100Priteisti iš ieškovės I. P., a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a.s. Nr. ( - ), bankas AB Swedbank, įmokos kodas 5660) 1940,77 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt eurų 77 eurocentus) žyminio mokesčio.

101Priteisti iš atsakovo L. P., a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a.s. Nr. ( - ), bankas AB Swedbank, įmokos kodas 5660) 86,40 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 40 eurocentų) žyminio mokesčio.

102Panaikinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2014-12-03, 2014-12-12 ir 2015-02-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

103Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

104Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. I. I. P. patikslintu ieškiniu (b.l.94-109, t.1, b.l.153-155, t.5, b.l..8-9,... 3. Ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė 2000-08-19, santuoka buvo... 4. Nurodė, kad vaikų R. P. ir J. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su... 5. Ieškovei asmenine nuosavybe priklauso butas, ( - ), unikalus Nr. duomenys... 6. Ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms... 7. Patikslinusi ieškinį dalyje ieškovė nurodė, kad byloje nekilo ginčas, jog... 8. Taip pat 2005-05-07 ieškovės tėtis ir UAB „Solorina“ (Toyota... 9. Turtas esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: 2012 metais šalims... 10. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nustojo vesti bendrą ūkį nuo 2012-09-01,... 11. Ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį... 12. Ieškovės atstovė, palaikydama ieškinyje bei rašytinėje baigiamojoje... 13. Atsakovas L. P. priešieškiniu (b.l.2-20, t.3) prašė: 1) panaikinti... 14. Atsiliepimuose į ieškinį bei priešieškinyje (b.l. 136-141, t.1, 2-20, t.3,... 15. Ieškovė nurodė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo remiasi tuo, kad... 16. Atsakovas sutinka, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu.... 17. Vaikai turi teisę į būtinų poreikių patenkinimą, teismų praktikoje... 18. Ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje įgijo žemės sklypą, unikalus... 19. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį... 20. Atsakovo atstovas, palaikydamas priešieškinyje bei atsiliepimuose į... 21. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje dėl ieškinio ir... 22. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovas, palaikydamas... 23. Liudytojas R. U. parodė, kad jis su ieškovės tėvu J. S. buvo pažįstami.... 24. Liudytojas A. S. - Gelžinienė parodė, kad ji yra ieškovės sesuo, o... 25. Liudytojas S. G. parodė, kad jis yra ieškovės sesers vyras. Namą ieškovei... 26. Liudytoja O. P. parodė, kad atsakovas yra jos sūnus, o ieškovė yra atsakovo... 27. Liudytojas K. P. parodė, kad jis yra atsakovo tėvas, ieškovė yra atsakovo... 28. Liudytoja G. K. parodė, kad pažįsta atsakovą, su juo kartu dirba... 29. Liudytojas D. P. parodė, kad pažįsta atsakovą, jis yra jos kolegės I. P.... 30. Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis R. P. parodė, kad jam yra 13... 31. Teismo posėdžio metu nepilnametis J. P. parodė, kad jam yra 9 metai, jis... 32. Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies. ... 33. Kaip nustatyta byloje šalys - ieškovė I. P., a.k. ( - ) ir L. P., a.k. ( - )... 34. Ieškovės vardu nuosavybės teise įregistruotas butas, unikalus Nr.... 35. Ieškovės vardu įregistruotos nuosavybės teise transporto priemonės: Mazda... 36. 2004-11-12 Mokėjimo nurodyme Nr.232145 nurodyta (b.l.50, t.1), mokėtojas J.... 37. 2005-05-07 Pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – sutartis) Nr. 05/05-07-TD... 38. L. P. su „Swedbank L. I. SE“ Lietuvos filialu yra sudaręs „Hansa pensija... 39. Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir neturtinės žalos priteisimo.... 40. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės... 41. Kadangi ieškovė I. P. ir atsakovas L. P. bylos nagrinėjimo metu rašytiniu... 42. Tiek ieškovas tiek atsakovė yra darbingi, vienas iš kito išlaikymo... 43. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.... 44. I. I. P. ieškiniu prašė nustatyti šalių nepilnamečių vaikų R. P., a.k.... 45. Dėl priteistino vaikams išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo... 46. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo... 47. Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai... 48. Pagal CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą... 49. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo sūnaus R. P. išlaikymui po... 50. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio... 51. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pagal kasacinio teismo praktiką tėvų... 52. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos faktines aplinkybes bei aukščiau... 53. Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, darytina išvada, kad būtent ieškovei... 54. Atsakovas yra darbingas, dirba gauna darbo užmokestį, todėl išlaikymo... 55. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už tris... 56. Kaip nurodė abi šalys, ginčo dėl to nekilo, kad šalys kartu kaip... 57. Todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš... 58. Dėl ginčo turto padalijimo, žemės sklypo ir gyvenamojo namo, dalies žemės... 59. Nustatant šalių santuokoje įgyto turto teisinį režimą taikytinos nuo... 60. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja... 61. Taigi šalių dalintino nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto vertė viso... 62. Pagal CK 3.90 str. 1 d., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė... 63. Pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja... 64. Ginčo byloje, kad ieškovės paveldėtas turtas po jo tėvo J. S., mirusio... 65. Teismo nuomone byloje neginčytinai įrodyta, kad už ginčo nekilnojamąjį... 66. Kaip jau nurodyta aukščiau 2005-05-07 Pirkimo-pardavimo sutarties (toliau –... 67. Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytom aplinkybėm, pripažintina, kad... 68. Kaip jau minėta, atsakovo L. P. vardu nuosavybės teise įregistruota 149/5615... 69. Lietuvos A. T. yra pasisakęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1d., neužtenka tik... 70. Ieškovė prašė dalinant ginčo nekilnojamąjį turtą nukrypti nuo lygių... 71. Pagal CK 3.88 str. 4 d., jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš... 72. Dėl teisinių pasekmių taikymo nuo gyvenimo skyrium pradžios ir dėl... 73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama... 74. Ieškovė prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių... 75. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad nuo 2012... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).... 77. Bylinėjimosi išlaidos šalims ieškovei ir atsakovui paskirstytinos... 78. Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 128,88 Eur žyminio mokesčio, nuo... 79. Ieškovei iš atsakovo priteistina 41 Eur ir 42 Eur, viso 83 Eur žyminio... 80. Kadangi atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies atsakovui iš... 81. Iš atsakovo valstybei priteistina 86,40 Eur žyminio mokesčio (dalyje dėl... 82. Atsižvelgiant į susidariusį pašto išlaidų – 8,08 Eur dydį, jog jas... 83. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.... 84. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nutartimi taikyta laikinoji... 85. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nutartimi taikyta laikinoji... 86. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutartimi taikyta laikinoji... 87. Vadovaudamasis LR CPK 263 - 270 str. str., teismas... 88. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. ... 89. Panaikinti ieškovės I. P., a.k. ( - ) ikisantuokinė pavardė – S.) ir... 90. Po santuokos nutraukimo šalims: ieškovei ir atsakovui palikti santuokines... 91. Nustatyti nepilnamečių vaikų R. P., a.k( - ) gim. 2002-02-14, ir J. P., a.k.... 92. Priteisti iš atsakovo L. P., a.k. ( - ) nepilnamečių vaikų R. P., a.k( - )... 93. Pripažinti, kad 0.0649 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 15000 Eur... 94. Pripažinti, kad transporto priemonė T. Y., valstyb. Nr. ( - ) 2027,34 Eur... 95. Pripažinti, kad 1520,88 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimties... 96. Priteisti iš atsakovo L. P., a.k. ( - ) ieškovei I. P., a.k. ( - ) 1868,99... 97. Kitoje dalyje ieškinį bei priešieškinį atmesti.... 98. Priteisti iš atsakovo L. P., a.k. ( - ) ieškovei I. P., a.k. ( - ) 892,51 Eur... 99. Priteisti iš ieškovės I. P., a.k. ( - ) atsakovui L. P., a.k. ( - ) 742 Eur... 100. Priteisti iš ieškovės I. P., a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Valstybinė... 101. Priteisti iš atsakovo L. P., a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Valstybinė... 102. Panaikinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2014-12-03, 2014-12-12 ir... 103. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.... 104. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...