Byla e2-957-820/2017
Dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovės J. L. atstovui advokatui Rokui Rudzinskui, atsakovo UAB TV3 atstovei advokatei Rūtai Balkevičiūtei - Mačiekienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei TV3 dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Įpareigoti atsakovą UAB „Tele-3“ paneigti tikrovės neatitinkančią, ieškovės J. L. garbę ir orumą žeidžiančią, informaciją tokiu pačiu būdu, kuriuo informacija buvo paskleista, t. y. per televizijos kanalą „TV3“ transliuojamos laidos „TV3 žinios“ metu perskaitant paneigimo tekstą bei šią laidą patalpinant interneto transliacijų platformoje www.tv3play.lt.
    2. Įpareigoti atsakovą UAB „Tele-3“ paskelbti sekantį paneigimo tekstą: „Informuojame, jog 2015 m. rugsėjo 13 d. „TV3 Žinių“ laidoje buvo paskelbtas reportažas apie Skaidiškių miestelyje kuriamą atliekų perdirbimo verslą ir Vilniaus rajono tarybos narę J. L. 2016 m. sausio 25 d. Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimu buvo pripažintas neetišku. Reportaže buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie Vilniaus rajono Tarybos narę J. L., reportaže nurodant klaidingą ir nepatikrintą informaciją dėl Vilniaus rajono Tarybos narės sąsajų su privačiomis atliekų perdirbimo įmonėmis, nepagrįstai teigiant, jog tarybos narė gali daryti kokią nors įtaką viešojo administravimo institucijoms. Atsiprašome tarybos narės ir jos šeimos už nepagarbų ir jų garbę bei orumą žeidžiantį reportažo turinį. “
    3. Priteisti ieškovei J. L. iš atsakovo UAB „Tele-3“ 3 000 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, jog teikia šį ieškinį dėl atsakovo valdomo TV kanalo „TV3“ 2015 m. rugsėjo 13 d. transliuotos laidos „TV3 žinios“ 256 serijos (toliau - Laida), kurios metu, viename iš reportažų, buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir ieškovės garbę ir orumą žeminanti informacija. Konkrečiai, 2015 m. rugsėjo 13 d. Laidos metu, viename iš reportažų, buvo pranešta, kad:
    1. „Prie Vilniaus įsikūrusių Skaidiškių gyventojai nebežino ką daryti - ramybės neduoda tūkstančiai tarakonų ir vienos Vilniaus rajono tarybos narės šeima. Žmonės skundžiasi, kad visai šalia namų, vaikų darželio ir darbo biržos, valdžia esą leido statyti šiukšlių perdirbimo įmonę. Ši, anot skaidiškiečių, yra susijusi su minėta politike“ [Laidos 32:45 min - 33:07 min];
    2. „Gyventojai pyksta, kad šiukšlių perdirbimo įmonei šalia darželių ir gyvenamųjų namų Vilniaus rajono savivaldybė uždegs žalią šviesą, mat įmonės teritorija priklauso Vilniaus rajono tarybos narės socialdemokratės J. L. šeimai“ [Laidos 35:24 min - 35:39 min] ;
    3. „Pati Tarybos narė iš pradžių neigė sąsajas su šiukšles perdirbančia įmone [Laidos 36:26 min - 36:31 min] <...> Taip, bet čia jūsų vyro įmonė (Laidos reporterės žodžiai) [Laidos 36:36 min - 36:40 min] <...> Jie tik patalpas nuomoja ir viskas (Ieškovės J. L. žodžiai). Bet jie nuomojasi iš jūsų (Laidos reporterės žodžiai) [36:49 min - 36:56 min] <...>“.
  3. Laidos reportaže siekiama pavaizduoti, kad:
    1. tarp Ieškovės ir neįvardintos šiukšlių perdirbimo įmonės egzistuoja tam tikros sąsajos;
    2. Ieškovės šeimai priklauso žemės sklypas, kuriame vykdomas ir / ar bus vykdomas atliekų perdirbimo verslas;
    3. Ieškovė, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, darys ir / ar daro poveikį institucijoms, kurių kompetencijai priklauso leidimų steigti ir užsiimti šiukšlių perdirbimo veiklą išdavimas;
    4. Ieškovė ir jos šeimos nariai neleidžia ramiai gyventi Skaidiškių gyventojams ir yra prilyginami tarakonams (Laidoje nurodoma, kad Ieškovės šeima ir tarakonai „neduoda ramybės“ Skaidiškių gyventojams).
  4. Ieškovė 2015 m. spalio 6 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovą, kad šis toje pačioje Laidoje išplatintų paneigimą, kad ieškovės šeimai priklauso teritorija/patalpos iš kurios Laidos reportaže minima įmonė nuomojasi patalpas; paneigtų informaciją, jog ieškovė ar jos šeimos nariai yra bet kokiu būdu susiję su atliekų rūšiavimo verslu užsiimančiomis bendrovėmis; paneigtų informaciją, kad sprendimas leisti Laidos reportaže minimai atliekų rūšiavimo įmonei vykdyti veiklą nurodomoje teritorijoje buvo priimtas, nes Ieškovė eina Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario pareigas. Atsakovas 2015 m. spalio 22 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad su pareikšta pretenzija nesutinka ir atsisako tenkinti ieškovės prašymą paneigti Laidos reportaže paskleistą informaciją.
  5. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 29 d. su skundu dėl Atsakovo Laidos reportažo turinio kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją (toliau - Komisija), kuriuo prašė atsakovui pritaikyti Lietuvos žurnalistų ir etikos kodekso 70 ir 71 straipsniuose numatytas sankcijas bei įpareigoti Atsakovą paneigti Laidos reportaže paskleistą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę ir jos šeimą.
  6. Komisija 2016 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. EKS-2/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus programoje „TV3 žinios“ („TV3“, 2015-9-13)“ konstatavo, kad Laidos reportaže buvo pateikta netiksli ir neteisinga informacija apie ieškovės ir jos šeimos sąsajas su Skaidiškių gyvenvietėje galimai planuojama statyti šiukšlių perdirbimo įmone, išsakyti niekuo nepagrįsti kaltinimai dėl galimo neteisėto ieškovės poveikio savivaldos institucijoms, siekiant įteisinti šiukšlių perdirbimo verslą, išsakytas neetiškas ieškovės šeimos palyginimas su tarakonais. Todėl Komisija nusprendė, jog atsakovas pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnį, nustatantį, jog, gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, o, perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką. Taip pat, Komisija tuo pačiu sprendimu įpareigojo atsakovą paskelbti šį Komisijos sprendimą televizijos programoje „TV3“.
  7. Atsakovas neįvykdė Komisijos sprendimo, t. y. TV3 televizijos programoje nepaskelbė Komisijos sprendimo, jog Laidos reportaže apie ieškovę ir jos šeimą buvo pateikta tikrovės neatitinkanti ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnio nuostatas pažeidžianti informacija. Todėl Komisija, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 6 dalimi, šį savo sprendimą paskelbė per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą.
  8. Paskelbta informacija yra kryptingai siekiama kurti neigiamą įspūdį ir menkinti tiek ieškovės reputaciją, tiek ieškovės šeimos reputaciją, siekiama diskredituoti ieškovę kaip Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narę, kaltinant piktnaudžiavimu pareigomis, korupcija ir viešųjų bei privačių interesų pažeidimu bei kitu nekorektišku, neteisėtu, amoraliu bei neetišku elgesiu. Laidos reportaže pateikiama akivaizdžiai klaidinga informacija, kurios tikrumo Laidos rengėjai nepatikrino ir informaciją pateikė vienpusiškai. Ieškovės pateiktą Laidos reportažo turinio vertinimą patvirtina ir pirmiau minėtas Komisijos sprendimas, kuriame vienareikšmiškai nurodyta, kad Laidos reportaže buvo pateikta netiksli ir neteisinga informacija apie ieškovės ir jos šeimos sąsajas su Skaidiškių gyvenvietėje galimai planuojama statyti šiukšlių perdirbimo įmone, išsakyti niekuo nepagrįsti kaltinimai dėl galimo neteisėto ieškovės poveikio savivaldos institucijoms, siekiant įteisinti šiukšlių perdirbimo verslą, išsakytas neetiškas ieškovės šeimos palyginimas su tarakonais. Visa ši paskleista informacija yra ne tik neatitinkanti tikrovės ir klaidinanti, bet ir žeminantį ieškovės garbę ir orumą.
  9. Ieškovė dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos žeminančio ir šmeižiamojo pobūdžio patyrė dvasinius išgyvenimus, gėdos prieš kitus jausmą, nervinį išsekimą. Dėl paskleistų žinių pobūdžio buvo pakenkta ieškovės reputacijai, nes ieškovė visiškai nepagrįstai buvo kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ar prekyba poveikiu, viešųjų bei privačių interesų kompromitavimu. Tokios žinios akivaizdžiai mažina kitų asmenų pasitikėjimą Ieškove, tretieji asmenys galėjo susidaryti klaidingą nuomonę apie ieškovę, jos sąžiningumą ir tinkamumą eiti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narės pareigas. Taip pat, ieškovę itin žeidžia tai, jog neigiama, tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista ne tik apie ją asmeniškai, bet ir apie jos šeimą. Atsakovo reportaže, Ieškovės šeima buvo lyginama su tarakonais, kaltinama „ramybės nedavimu“ Skaidiškių gyventojams. Taip pat, reportaže yra daromos nuorodos į Ieškovės sutuoktinio veiklos sąžiningumą.
  10. Ieškovė įvertindama savo patirtus išgyvenimus tikslu nustatyti kompensacijos sumą, atsižvelgė į tai, jog tikrovės neatitinkanti, garbę ir orumą žeidžianti informacija buvo paskleista itin dideliu mastu, per vieną populiariausių televizijos kanalų Lietuvoje; informacijos skleidėjas ir rengėjas yra savo srities profesionalai, todėl dėl jiems keliamų aukštesnių informacijos sklaidos standartų, vartotojai beatodairiškai pasitiki informacija gauta iš atsakovo; atsakovas apšmeižė ieškovę nepagarbiu būdu, apkaltindamas ieškovės reputacijai ir geram vardui itin jautriais klausimais. Nurodytos aplinkybės lėmė tai, kad ieškovė patyrė skaudžius ir gilius išgyvenimus dėl sugadintos reputacijos, todėl patirtą neturinę žalą vertina 3000 EUR.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas UAB TV3 pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog Laidoje buvo pateiktas vienas iš reportažų (toliau tekste – Reportažas), susijusių su ieškove. Ieškovė ieškinyje netiksliai nurodo faktines ieškinio aplinkybes, tai yra netiksliai cituoja informaciją, kuri buvo pateikta Reportažo metu, taip siekdama sukurti įspūdį, kad informacija buvo pateikta tiesiogiai programos „TV3 Žinios" žurnalistės. Nors atsakovas ir neskundė 2016-01-25 Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimo Nr. EKS-2/16, tačiau pateikė komisijai raštų, kuriuo išreiškė gilų susirūpinimų dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos veiksmų bei aiškių procedūrinių pažeidimų priimant minėtą sprendimų dėl J. L. skundo. Taip pat pažymėtina, kad šiuo Visuomenės etikos informavimo komisijos sprendimu atsakovas nebuvo įpareigotas nei paneigti Reportaže paskelbtą informaciją, nei pašalinti informaciją iš interneto portalo www.tv3play.lt.
  3. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.24 straipsniu, siekiant pasinaudoti teise į asmens garbės ir orumo gynimą bei reikalauti paskleistos informacijos paneigimo, be kita ko turi būti nustatyta, kad: (i) paskleistos žinios neatitinka tikrovės; (ii) paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą: bei (iii) buvo paskleistos žinios, o ne nuomonė. Tik nustačius visų šių aplinkybių egzistavimą, asmuo gali reikalauti tam tikrą paskelbtą informaciją paneigti bei atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
  4. Ieškovė teigia, kad Reportažo metu paskleista informacija, kad teritorija, kurioje veiklą vykdo Reportaže minima atliekų tvarkymo bendrovė, priklauso Ieškovės šeimai, neatitinka tikrovės. Ieškovė netiksliai nurodo konkrečią informaciją, kuri buvo paskelbta Reportažo metu. Priešingai nei nurodo Ieškovė, Reportažo metu teiginys „J. L. šeimai priklauso teritorija, iš kurios Laidoje minima įmonė nuomojasi patalpas nebuvo išsakytas, o buvo pasakyta: „Žmonės pyksta, <...>, mat įmonės teritorija priklauso rajono tarybos narės, socialdemokratės J. L. šeimai" Taigi reporterė ne pati pasakė nurodytą informaciją, o tik perteikė, pacitavo skaidiškiečių nuomonę apie esamą situaciją.
  5. Ši Skaidiškių gyventojų nuomonė yra pagrįsta objektyviais faktais, kuriuos, rengiant Reportažą, patikrino Reportažo kūrėjai. Didžioji dalis pastatų, esančių teritorijoje, adresu Rudaminos g. 1A, Skaidiškės priklauso bendrovei UAB „METMEDĖ", kurios vienintelis akcininkas bei vadovas yra ieškovės vyras. Šį faktą Ieškovė patvirtino ir kalbėdama telefonu su Reportažo reportere (citata: „-Tik tiek, kad patalpas nuomoja, ir viskas. - Bet nuomoja iš jūsų? Jeigu... na taip. Nuomoja tenais ir tiek. Bet daugiau jokio ryšio, daugiau nieko neturi bendro. Vyro įmonė labai mažytė ir ji niekuo neužsiima absoliučiai, tik nuoma. Jis išnuomoja ir viskas, čia jo reikalas."). Ieškovė siekia suklaidinti Teismą, nurodydama informaciją, kad jos sutuoktinis yra tik vienas iš UAB „METMEDĖ" akcininkų, nors, kaip patvirtina pateikti Juridinių asmenų registro duomenys, J. A, Lebrikas yra vienintelis bendrovės akcininkas bei vadovas, taigi vienintelis atsakingas už bendrovės valdymą bei sprendimų priėmimą.
  6. Taip pat, vienas iš minėtoje teritorijoje esančių didžiausių gamybinių pastatų priklauso uždarajai akcinei bendrovei „LEBRA", kurios akcininku, taip pat yra ieškovės vyras, kuriam priklauso 94,26 proc. visų balsų, o bendrovės vadovas yra ieškovės sūnus. Šį pastatą nuomojasi UAB „EKO perdirbimas". Tiek šie faktai, tiek ieškovė pati pokalbio metu patvirtino, kad minėtos patalpos priklauso ieškovės šeimai priklausančioms bei su ja susijusioms įmonėms ir būtent šios patalpos yra išnuomotos atliekų tvarkymo bendrovei.
  7. Ieškovės prašomas paneigti teiginys yra atsakovo perteiktas Skaidiškių gyventojų situacijos vertinimas, t. y. sakinio pradžioje yra aiškiai nurodoma, kad Skaidiškių gyventojai, pyksta, o taip pat, patikrinus aplinkybes nustatyta, kad jis atitinka tikrovę, nebuvo ir nėra pagrindo tiek paskelbti ieškovės prašomą šio teiginio paneigimą, tiek pripažinti, kad ši informacija pažeidžia ieškovės garbę ir orumą.
  8. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo Ieškovė, reportaže nebuvo teigiama, kad „žemės sklypas" priklauso ieškovės vyrui, o buvo naudojama sąvoka „teritorija", turint omenyje pastatus ir kiemo statinius, kuriuose yra vykdoma atliekų tvarkymo veikla.
  9. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad reportažu buvo siekiama formuoti įspūdį, kad ieškovės šeimos nariai yra glaudžiai susiję su atliekų tvarkymo bendrovės veikla. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Reportaže buvo paskleistas teiginys, kad „J. L. ar jos šeimos nariai yra bet kokiu būdu susiję su atliekų rūšiavimo verslu užsiimančiomis bendrovėmis“. Tačiau Reportaže toks teiginys nebuvo išsakytas. Reportaže buvo nurodyta, kad „Žmonės skundžiasi, kad <...> valdžia esą leido statyti šiukšlių perdirbimo įmonę. Ši, anot skaidiškiečių, yra susijusi su minėta politike“. Taigi Reportaže buvo perteiktas Skaidiškių miestelio gyventojų rūpestis dėl šalia jų namų esančios atliekų rūšiavimo bendrovės ir galimų jos sąsajų su ieškove, aiškiai Reportaže nurodant, kad tai yra gyventojų nuomonė.
  10. Aplinkybę, kad Skaidiškių gyventojų baimės yra pagrįstos ir Ieškovės šeima visgi yra susijusi su minėta atliekų tvarkymo bendrove, Ieškovė patvirtino tiek Reportažo metu, tiek savo pretenzijoje ir skunde - atliekų tvarkymo bendrovė UAB „EKO perdirbimas" patalpas, kuriose yra įsikūrusi ir vykdo veiklą, subnuomojasi iš UAB „METMEDĖ ", kurios, kaip nurodyta, vieninteliu akcininku bei vadovu yra ieškovės vyras. Savo ruožtu, UAB „METMEDĖ“ yra sudariusi minėto pastato panaudos sutartį su jau minėta UAB „LEBRA". Taigi skaidiškiečių nuomonė, kad ieškovės šeima yra susijusi su atliekų tvarkymo įmone yra pagrista ir atitinka tikrovę - atliekų tvarkymo bendrovę ir ieškovės sutuoktiniui priklausančias Įmones sieja ekonominiai sutartiniai santykiai. Reportaže nėra teigiama, kad ieškovė ar ieškovės šeima pati užsiima atliekų tvarkymo veikla ar yra šia veikla užsiimančios bendrovės dalyviai ar pan.
  11. Atsižvelgiant į tai, kad Reportaže nebuvo paskelbta ieškovės nurodoma informacija, o taip pat į tai, kad informacija, kuri buvo paskelbta, atitiko tikrovę, ieškovės reikalavimai dėl informacijos paneigimo bei garbės ir orumo pažeidimo yra nepagrįsti.
  12. Reportaže nebuvo paskelbta jokių ieškovės nurodytų teiginių dėl kaltinimų neteisėta veikla ar neteisėtu poveikio darymu, yra aiškiai nurodoma, kad Skaidiškių gyventojai bijo, kad ieškovė gali turėti įtakos leidimų išdavimui.
  13. Ieškovė taip pat teigia, kad ieškovės garbę žeminančiu turi būti pripažįstamas jos šeimos lyginimas su tarakonais bei teiginys, kad ieškovė ir jos šeima „neduoda ramybės" Skaidiškių gyventojams. Reportaže nebuvo išsakyta teiginiu, kad ieškovės šeima yra tarakonai ar kaip tarakonai ar panašiu teiginių. Reportažo pradžioje yra pasakoma, kad Skaidiškių gyventojams ramybės neduoda tarakonai ir vienos Vilniaus rajono tarybos narės šeima. Tai yra tikrovę atitinkanti, objektyviai patikrinama informacija - Reportažo pradžioje pasakojama, kad atsiradus atliekų tvarkymo bendrovei ir jai pradėjus kaupti atliekas, gyventojų namuose bei aplinkoje atsirado tarakonai, kurie vargina gyventojus ir taip neduoda jiems ramybės. Taigi tos aplinkybės, kad viename sakinyje buvo nurodyti du faktoriai, kurie neduoda ramybės Skaidiškių gyventojams, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši informacija atitinka tikrovę, negalima laikyti žeminančia Ieškovės garbę ir orumą.
  14. Ieškovė yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė, taigi, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, yra laikytina viešuoju asmeniu. Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai įtvirtinta išimtis, kai netaikoma atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos apie viešąjį asmenį paskelbimą, jei tokie duomenys buvo paskelbti veikiant sąžiningai bei siekiant supažindinti visuomenę su tuo asmeniu bei jo veikia.
  15. Ieškovė nepagrįstai kaltina Atsakovą, kad Reportaže skleista informacija buvo siekiama susieti Ieškovę su viešųjų ir privačiųjų interesų painiojimu, neskaidriu ir amoraliu elgesiu bei piktnaudžiavimu pareigomis. Ieškovė ieškinyje netiksliai nurodo reportažo metu išsakytus teiginius, praleisdama tas citatas, kurios parodo, kad buvo cituojama ir perduodama Skaidiškių gyventojų nuomonė, o ne teigiamas konkretus faktas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Reportaže buvo teigiama, kad „Vilniaus rajono savivaldybė uždegs žalią šviesą šiukšlių perdirbimo įmonei, nes ši įmonė nuomojasi Ieškovės šeimai priklausančias patalpas“. Tokio teiginio Reportaže nebuvo. Reportaže buvo pasakyta: „Žmonės pyksta, kad šiukšlių perdirbimo įmonei šalia darželio ir gyvenamųjų namų Vilniaus rajono savivaldybė uždegs žalią šviesą, mat įmonės teritorija priklauso rajono tarybos narės, socialdemokratės J. L. šeimai.“ Tai nėra Televizijos išsakytas teiginys, Reportažą rengusi reporterė tiesiog perteikė skaidiškiečių nuomonę, apibendrino prieš tai rodytus siužetus bei kalbintų gyventojų išsakytus nuogąstavimus ir pacitavo, kuo jie piktinasi. Reportaže nebuvo teigiama, kad Ieškovė piktnaudžiauja pareigomis, elgiasi amoraliai ar pan.
  16. Nuomonė gali būti pripažinta pažeidžiančia garbę ir orumą, tik jei ji nėra pagrįsta faktiniais duomenimis ir pramanyta, o nagrinėjamu atveju Reportaže perteikta Skaidiškių gyventojų nuomonė yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ji galėjo pažeisti Ieškovės garbę ir orumą.
  17. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų tiek dėl nurodytų sveikatos sutrikimų, tiek dėl pasikeitusio trečiųjų asmenų vertinimo. Kaip minėta anksčiau, byloje nėra duomenų, kad po Reportažo būtų imtasi kokių nors veiksmų prieš ieškovę, būtų pradėti tyrimai dėl jos ar jos vyro įmonės veiklos, būtų išreikštas rinkėjų nepasitikėjimas ar pan., todėl ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmesti, nes neįrodė nei patirtos neturtinės žalos, nei jos dydžio.
  18. Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, apie kurį buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina garbę ir orumą ir pareikalauti visuomenės informavimo priemonės tokį paneigimą paskelbti. Taigi asmuo prašantis paskelbti paneigimą turi nurodyti konkrečius teiginius, kurie buvo paskelbti ir kurie turėtų būti paneigti. Tuo tarpu Ieškovė tiek formuluodama reikalavimą pripažinti, kad Atsakovo paskleistos žinios neatitinka tikrovės, tiek formuluodama paneigimą, nurodo ne tik paskelbtus teiginius, bet ir papildomą informaciją, kuri nebuvo skelbiama reportaže. Atsakovo manymu, skelbiamame paneigime turi būti nurodomi tik konkretūs teiginiai, kurie buvo paskelbti ir kurie yra paneigiami, o ne kita papildoma ar apibendrinanti.
  19. Atsižvelgiant į tai, kad nėra visų sąlygų, reikalingų pripažinti, kad buvo pažeista ieškovės garbė ir orumas bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, visumos, t. y.: (i) Reportaže paskelbta informacija dėl ieškovės šeimos valdomos nuosavybės bei sąsajų su atliekų tvarkymo bendrove atitinka tikrovę; (ii) Reportaže paskelbta informacija dėl galimos ieškovės įtakos priimant sprendimą dėl leidimų išdavimo atliekų tvarkymo bendrovei yra aiškiai išreikšta kaip Skaidiškių gyventojų nuomonė, kuri yra reiškiama sąžiningai ir etiškai; (iii) ieškovė yra laikytina viešu asmeniu, todėl jos garbės ir orumo gynimo ribos yra siauresnės ir ieškovės kritikos ribos yra platesnės nei privačių asmenų; (iv) informacija pateikta Reportaže nėra žeminančio pobūdžio, yra pateikiama patikrinus objektyvius duomenis bei ja siekiama informuoti visuomenę apie Skaidiškių gyventojų kovą dėl savo gyvenimo sąlygų bei jų baimes dėl Ieškovės, kaip viešojo asmens, sąsajų su atliekų tvarkymo bendrove; (v) nėra pateikta jokių įrodymų dėl Ieškovės patirtos neturtinės žalos, Ieškovės reikalavimai yra atmestini.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau esančias aplinkybes.
  3. Ginčo, jog ieškovė ginčo metu buvo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė byloje nėra. Todėl ieškovė Visuomenės informavimo įstatymo (toliau tekste – VIĮ) 2 straipsnio 75 dalies pagrindu yra laikytina viešuoju asmeniu, kurio privataus gyvenimo ribos saugomos mažiau, nei privačių asmenų, ir jo pakantumo ribos garbės ir orumo pažeidimams turėtų būti didesnės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartis S. Č. v. UAB ,,Tauragės kurjeris“, Tauragės rajono meras byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis R. Č. v. UAB ,,Žeimenos krantai“ byloje Nr. 3K-3-973/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis A. S. v. UAB ,,Rinkos aikštė“ byloje Nr. 3K-3-687/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, atsižvelgia į faktą, jog ieškovė yra viešasis asmuo ir vertina aplinkybes pagal minėtą teismų praktiką, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo bei privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui.
  4. Byloje kilęs ginčas dėl televizijos TV3 žinių laidoje pateiktame reportaže paskleistos informacijos. Šalys skirtingai pateikia laidos metu pavartotas frazes, todėl teismas, pagal laidos vaizdo įrašą nustato tikslias frazes, kokios buvo pavartotos laidos metu.
  5. Laidoje buvo pranešta:
    1. „Prie Vilniaus įsikūrusių Skaidiškių gyventojai nebežino ką daryti - ramybės neduoda tūkstančiai tarakonų ir vienos Vilniaus rajono tarybos narės šeima. Žmonės skundžiasi, jog visai šalia namų, vaikų darželio ir darbo biržos, valdžia esą leido statyti šiukšlių perdirbimo įmonę. Ši, anot skaidiškiečių, yra susijusi su minėta politike“ (laidos 32:45 min - 33:07 min);
    2. „Gyventojai pyksta, kad šiukšlių perdirbimo įmonei šalia darželių ir gyvenamųjų namų Vilniaus rajono savivaldybė uždegs žalią šviesą, mat įmonės teritorija priklauso Vilniaus rajono tarybos narės socialdemokratės J. L. šeimai“ (laidos 35:24 min - 35:39 min);
    3. „Pati Tarybos narė iš pradžių neigė sąsajas su šiukšles perdirbančia įmone (laidos 36:26 min - 36:31 min) <...> Taip, bet čia jūsų vyro įmonė (Laidos reporterės klausimas). Ne čia ne prie ko, ką jūs, kas čia informacija tokia neteisinga (ieškovės atsakymas į reporterės klausimą) (laidos 36:36 min - 36:46 min) <...> Tik tiek, kad patalpas nuomoja, viskas (ieškovės J. L. žodžiai). Bet jie nuomojasi iš jūsų (laidos reporterės žodžiai) <...> Nuomoja tenais ir tiek, bet daugiau jokio ryšio, jokio neturi, nieko bendro. Vyro įmonė labai mažytė ir jinai niekuo neužsiima absoliučiai, tiktai nuoma (ieškovės žodžiai) <...> (36:49 min – 37:16 min). Be to, reportažo metu buvo rodomas ant ekrano užrašas: „Vyras tik išnuomoja patalpas“ (laidos 36:57 – 37:26 min).
  6. Ieškovės teigimu reportaže siekiama pavaizduoti, kad:
    1. tarp Ieškovės ir neįvardintos šiukšlių perdirbimo įmonės egzistuoja tam tikros sąsajos;
    2. Ieškovės šeimai priklauso žemės sklypas, kuriame vykdomas ir/ar bus vykdomas atliekų perdirbimo verslas;
    3. Ieškovė, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, darys ir/ar daro poveikį institucijoms, kurių kompetencijai priklauso leidimų steigti ir užsiimti šiukšlių perdirbimo veiklą išdavimas;
    4. Ieškovė ir jos šeimos nariai neleidžia ramiai gyventi Skaidiškių gyventojams ir yra prilyginami tarakonams (Laidoje nurodoma, kad Ieškovės šeima ir tarakonai „neduoda ramybės“ Skaidiškių gyventojams).
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Šias aplinkybes teismas nustatinės šioje byloje.
  8. Byloje nėra ginčo, jog ginčo reportaže buvo paskleistos žinios ir jos buvo apie ieškovę.
  9. Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).
Dėl tarp ieškovės ir neįvardintos šiukšlių perdirbimo įmonės sąsajų
  1. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad dauguma pastatų, esančių Rudaminos g. 1A, Skaidiškių k., valdo nuosavybės teise arba panaudos teisėms UAB „METMEDĖ“ ir UAB „LEBRA“ (1 t., p. 53-65). Iš šio išrašo taip pat matyti, jog UAB EKO perdirbimas subnuomos sutarties pagrindu iki 2025 m. birželio 01 d. subnuomojo 1000 m2 iš UAB „METMEDĖ“, kuri visą pastatą išsinuomojo iš UAB „LEBRA“.
  2. Iš VĮ Registro centro Juridinių asmenų registro išrašų ir priedų (1 t., p. 66-76, 1 t., 149-164) matyti, kad UAB „METMEDĖ“ vienintelis akcininkas ir bendrovės vadovas yra ieškovės sutuoktinis J. A. Lebrikas, UAB „LEBRA“ akcininkas, turintis 94,30 procentų akcijų, yra ieškovės sutuoktinis A. J. L., o vadovas ieškovės sūnus A. Lebrikas. Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos viešai skelbiamų duomenų „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ matyti, jog ieškovė nurodė, jog jos sutuoktinis yra UAB „METMEDĖ“ ir UAB „LEBRA“ akcininkas (1 t., po. 79).
  3. Taigi byloje nustatyta, jog ieškovės sutuoktiniui ir priklauso ir ieškovės šeimos yra pilnai valdomos bendrovės UAB „METMEDĖ“ ir UAB „LEBRA“. Byloje nėra duomenų, jog šios bendrovės yra asmeninė ieškovės sutuoktinio nuosavybė, todėl, pagal CK 3.87 straipsnį, šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Šios bendrovės yra išsinuomojusios žemės sklypą ir yra išnuomojusios pastatus kitiems asmenims, tame tarpe ir UAB EKO perdirbimas. Reportaže be teiginių apie sąsajas tarp ieškovės ir atliekas perdirbamų įmonių buvo paprašyta pateikti paaiškinimus ir pati ieškovė. Ieškovė nurodė, jog sąsajos yra tik tokios, kad jos sutuoktinio bendrovės nuomoja pastatus atliekų perdirbimo įmonei. Be to, reportažo metu, kalbant ieškovei, buvo rodomas ant ekrano užrašas: „Vyras tik išnuomoja patalpas“ (laidos 36:57 – 37:26 min). Ši informacija buvo pateikta reportaže. Taigi reportaže buvo ne tik nurodytos sąsajos taro ieškovės ir/ar jos šeimos valdomų įmonių ir atliekų tvarkymo įmonės, bet ir atskleista, kad sąsajos yra nuomos teisiniai santykiai. Ši informacija atitinka tikrovę, todėl negali būti reikalaujama ją paneigti.

4Dėl žemės sklypo, kuriame vykdomas ir/ar bus vykdomas atliekų perdirbimo verslas, priklausymo ieškovės šeimai

  1. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog „iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis A. S. v. UAB ,,Rinkos aikštė“ byloje Nr. 3K-3-687/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).
  2. Ieškovė nurodo, kad kalbama apie žemės sklypą, atsakovas, jog reportaže vartotas žodis teritorija. Iš vaizdo įrašo matyti, kad reportaže buvo vartojama sąvoka „teritorija“. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, teritorija yra žemės paviršiaus (sausumos ar vandenų) plotas. Atsižvelgiant į šių žodžių prasmę, žodžiai žemės sklypas ir teritorija gali būti vartojami kaip sinonimai, todėl šioje byloje vieno ar kito sinonimiško žodžio pavartojimas teisinės reikšmės neturi.
  3. Iš VĮ Registrų centro išrašo (1 t., p. 155-158) taip matyti, jog su UAB „LEBRA“ yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis iki 2097 m. lapkričio 30 d. ir išnuomota didžioji sklypo dalis 62948/73982, t. y. 85 procentai žemės sklypo, priklausančio valstybei. Akivaizdu, jog su ieškove susijęs juridinis asmuo, apie ką yra viešai deklaravusi ir pati ieškovė, nuomos teisės pagrindu valdo ir naudojasi didžiąja dalimi teritorijos. Nuomos terminas – 100 metų. Nors teiginys „priklauso“ yra artimesnis teisinei nuosavybės sampratai, tačiau valdymas ir naudojimasis yra tiek nuomos teisių (CK 6.477 str. 1 d.), tiek nuosavybės teisių dalis (CK 4.20 str.). Iš žurnalistų negalima reikalauti absoliutaus teisinio tikslumo. Bendrinėje kalboje žodis „priklauso“ gali būti suvokiamas kaip asmens teisė valdyti tam tikrą daiktą. Teritorija yra aptverta, į ją galima patekti tik su nuomotojo leidimu. Teismas nenustatė sąmoningo siekio iškraipyti faktus, įžeisti ar pažeminti. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovo teiginiai, jog žemės sklypas (teritorija) priklauso (yra valdomas ir naudojamas) ieškovės šeimai iš esmės yra teisingi, todėl negali būti paneigiami.

5Dėl galimo ieškovės pasinaudojimo tarnybine padėtimi suteikiant leidimus atliekų perdirbimo įmonei

  1. Ieškovės teigimu atsakovo laidos reportaže siekiama pavaizduoti, jog ieškovė, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, darys ir/ar daro poveikį institucijoms, kurių kompetencijai priklauso leidimų steigti ir užsiimti šiukšlių perdirbimo veiklą išdavimas. Ši ieškovės išvada grindžiamas laidoje pateiktais teiginiais: „Gyventojai pyksta, kad šiukšlių perdirbimo įmonei šalia darželių ir gyvenamųjų namų Vilniaus rajono savivaldybė uždegs žalią šviesą, mat įmonės teritorija priklauso Vilniaus rajono tarybos narės socialdemokratės J. L. šeimai“. Šis teiginys nėra tiesiogiai suponuojantis ieškovės nurodomą išvadą.
  2. Reportaže tiesioginio teiginio, jog ieškovė įtakojo arba įtakos instituciją priimant sprendimus, pateikta nebuvo. Reportaže nurodoma, jog gyventojai pyksta, t. y. reportaže pateikiamas ne faktas, o gyventojų emocija, jog žemės sklypo valdymas (priklausymas) ieškovės šeimai (ar su ieškovės šeima susijusiems asmenims), gali turėti įtakos Vilniaus rajono savivaldybei priimant teigiamą sprendimą šiukšlių perdirbimo įmonei. Teismo vertinimu, reportaže pateikiama nuomonė, nes pateikiama kaip emocinis gyventojų spėjimas, jog gali būti priimtas palankus sprendimas šiukšlių perdirbimo įmonei siejant šį spėjimą su žemės sklypo priklausymu. Ši nuomonė buvo grindžiama objektyviomis aplinkybėmis: atliekų perdirbimo veikla jau buvo pradėta ir žemės sklypas priklausė (nuomojamas) su ieškove susijusių asmenų. Nors nuomonė ta apimtimi, kiek yra susiejamas institucijos leidimas su žemės sklypo priklausymu (valdymu) nėra visai tiksli, tačiau, kaip minėta, iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o sąmoningo siekio iškraipyti faktus, teismas nenustatė. Todėl ieškovė, kaip viešasis asmuo, turėtų toleruoti nedidelius netikslumus ar jai nepatinkančią nuomonę.
Dėl ieškovės ar jos šeimos prilyginimo tarakonams ir „ramybės nedavimo“
  1. Reportaže nebuvo ieškovė ar jos šeima lyginama su tarakonais. Įžanginėje reportažo dalyje laidos vedančioji pranešė, jog Skaidiškių gyventojams ramybės neduoda tarakonai ir vienos Vilniaus rajono tarybos narės šeima. Toliau reportaže buvo rodoma, jog pas gyventojus padaugėjo tarakonų ir rodomas jų išplitimas. Taigi laidos įžanginėje dalyje pateikta nuoroda į tai, jog tarakonai neduoda ramybės gyventojams atitiko tikrovę ir tolimesnį reportažo turinį. Tolimesniuose reportažuose nėra atliekamas joks ieškovės ar jos šeimos sulyginimas ar sugretinimas su tarakonais. Pati įžanginės dalies sakinio konstrukcija leidžia daryti išvadą, jog yra dvi savarankiškos ir tarpusavyje nesusiję aplinkybės, pateiktos viename sakinyje: tarakonai ir tarybos narės šeima, kurios neduoda ramybės gyventojams. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad reportaže ji ar jos šeima sulyginta su tarakonais (CPK 178 str.).
  2. Ieškovė neįrodinėjo kuo teiginys „neduoda ramybės“ pažeidžia jos garbę ir orumą ar neatitinka tikrovės. Iš viso reportažo matyti, jog gyventojai buvo susirūpinę abejomis aplinkybėmis, todėl šis teiginys turi faktinį pagrindą ir yra teisingas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad teiginys „neduoda ramybės“ pažeidžia jos garbę ir orumą ar neatitinka tikrovės (CPK 178 str.).
  3. Taigi, teismas nenustatė, jog atsakovo reportažas parengtas siekiant sukurti neigiamą įspūdį apie ieškovę, sumenkinti jos reputaciją, sąmoningai iškraipant faktus ar nutylint informaciją, siekiant įžeisti ar pažeminti, todėl ieškinys atmestinas (CK 2.24 str.).
  4. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

6Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 586,89 EUR, 206,37 EUR, 166,66 EUR ir 100 EUR, iš viso 1 059,92 EUR (1 t., p. 167-172, 2 t., p. 57-61; 2 t., p. 82-83)), kurios, ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovės (CPK 98 str.).
  2. Teismas patyrė 0,74 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis).
  3. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

7atmesti ieškinį. Priteisti iš ieškovės J. L. (a. k. ( - ) atsakovui UAB TV3 (į. k. 121393020) 1 059,92 EUR (vieną tūkstantį penkiasdešimt devynis euro ir 92 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai