Byla 2A-1926-221/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų T. K. ir T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. K. ir T. K. ieškinį atsakovams R. J., O. J., Viešajai įstaigai J. U. katalikiškai vidurinei mokyklai, trečiajam asmeniui N. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė T. K. prašė patenkinti paskutinį patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 157-161), t. y. priteisti iš atsakovų solidariai jai ir jos nepilnamečiui sūnui T. K. po 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, turtinės žalos atlyginimo: 2643,15 Lt už vaistų pirkimą, 907,70 Lt už keliones pas medikus išlaidas, 199,95 Lt už reabilitaciją gydymo metu ir 48,00 Lt už kompiuterinę tomografiją, iš viso 3798,80 Lt, bei iš visų atsakovų ieškovų turėtas šios bylos vedimo išlaidas.

5Ieškovė savo patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad nepilnametis T. K. yra jos sūnus. 2010 metais jis mokėsi J. U. katalikiškoje vidurinėje mokykloje. 2010 m. gruodžio 14 d. pertraukos tarp pamokų metu sūnaus bendraklasis R. J. sumušė T. K.. Sūnus apie jo sumušimą pasakė klasės auklėtojai, tačiau ši savalaikiai nesiėmė jokių veiksmų. Kauno klinikose sūnus buvo apžiūrėtas, jam nustatytas smegenų sutrenkimas, tačiau tą pačią dieną iš gydymo įstaigos išleistas. Kitą dieną, sūnui pasijutus blogai, jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą ir stacionarioje hospitalizacijoje išbuvo tris dienas. Dėl sūnaus sumušimo ji kreipėsi į policiją. Policija pripažino, kad R. J. jos sūnaus atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką, tačiau baudžiamoji byla nebuvo iškelta dėl R. J. jauno amžiaus. Dėl sumušimo sūnus buvo gydomas ambulatoriškai, buvo lankomasi pas psichologą. Dėl sveikatos būklės ir sūnui daromo neigiamo psichologinio poveikio mokykloje, jam buvo paskirtas mokymasis namuose. Tiek ji, tiek jos nepilnametis sūnus patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ji dėl sūnaus ligos patiria įvairius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl nuolatinės intensyvios vaiko priežiūros, vaiko vedimų pas psichiatrą, neurologą, psichologą, emociškai veikia nuolatinis vaiką mokančių mokytojų lankymasis namuose. Taip pat sunkiai išgyvena dėl įvykį tyrusių pedagogų veidmainiškumo, melo, nusikaltimą padariusio asmens dangstymo, užsitęsusio bylos nagrinėjimo. Analogiški yra ir jos sūnaus išgyvenimai. Sūnaus gyvenimo ir bendravimo ritmas yra sutrikęs dėl mokyklos nelankymo, dėl sveikatos būklės jam gydytojai rekomendavo nutraukti fechtavimosi treniruotes. Ieškovė žalą atlyginti prašė iš visų atsakovų – iš nepilnamečio, kuris sužalojo jos sūnų tėvų, ir mokyklos, atsakingų už nusižengusio vaiko auklėjimą ir priežiūrą.

6A. R. J. ir O. J. prašė ieškinį atmesti, o R. J. prašė jo priešieškinį (t. 1, b. l. 64-66) patenkinti, priteisiant iš ieškovo T. K. įstatyminės atstovės T. K. jo patirtą moralinę žalą 1000 Lt ir materialinę žalą 27,94 Lt. Priešieškinyje bei atsiliepime į T. K. ieškinį (t. 1, b. l. 19-20) nurodė, kad , jog sūnus sukėlė nežymų sveikatos sužalojimą ieškovui. Nuo pat įvykio pradžios jie sutiko atlyginti turtinę žalą, tačiau ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų apie patirtas išlaidas, todėl mano, kad ieškovė faktiškai piktnaudžiauja šiuo įvykiu ir siekia iš jų prisiteisti nepagrįstą žalą. Nuo pat įvykio jie yra ieškovės ir trečiojo asmens šantažuojami, šmeižiami, dėl ko išgyvena, patiria psichologinę prievartą. Mano, kad jiems ieškovė turėtų atlyginti neturtinę žalą, kurią prašo priteisti savo priešieškiniu. Be to, atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą. Po šio teismo sprendimo atsakovui dar labiau pablogėjo sveikata.

7Atsakovės Kauno J. U. katalikiškos vidurinės mokyklos atstovė prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir patenkinti atsakovo R. J. priešieškinį, nes visi atsakovai patyrė nepagrįstą ieškovės spaudimą dėl 2010 m. gruodžio 14 d. įvykio. Nurodė, jog mokykla įvykį ištyrė, iš karto ėmėsi priemonių dėl konflikto išsprendimo. Apie sūnaus sumušimą motinai iš karto nepranešė, nes T. K. jautėsi normaliai, nebuvo požymių, kad dėl sumušimo sutriko jo sveikata. Atvirkščiai, T. K. po pamokų dargi perrašinėjo matematikos kontrolinį. T. K. gali charakterizuoti kaip judrų ir į konfliktus pakliūnantį vaiką. R. J. 2010 m. gruodžio 14 d. užsistojo T. K. nuskriaustą klasės draugą. R. J. pasižymi tuo, kad jis siekia teisingumo, užstoja nuskriaustuosius. Šiuo metu T. K. mokomas namuose. Mokytojai pastebi, kad atskyrus šį mokinį nuo klasės draugų, jis jaučiasi uždaras, yra pablogėjusi jo emocinė būsena. Pedagogų nuomone, T. K. neleidimas į mokyklą kenkia jo psichinei būsenai.

8Trečiasis asmuo N. Š. prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Ji nurodė, kad T. K. yra jos vaikaitis, kuris dėl sumušimo virš metų yra gydomas, blogai jaučiasi, negali lankyti fechtavimo treniruočių, užsiimti kitais pomėgiais, dėl sveikatos būklės yra priverstas mokytis namuose. Tiek ieškovė, tiek Tomas, tiek ji, kaip jo senelė, dėl sumušimo ir visų jo aplinkybių tyrimo labai išgyveno, nes susidūrė su didele neteisybe mokykloje. Mokykla nesiėmė priemonių savalaikiai ir objektyviai ištirti sumušimo aplinkybių, nepranešė artimiesiems apie Tomo sumušimą, dėl ko laiku nebuvo imtasi priemonių medicininei pagalbai suteikti.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu (t. 2, b. l. 206-212) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei T. K. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės J. U. katalikiškos vidurinės mokyklos 523,15 Lt turtinės žalos atlyginimo išlaidų, susijusių su nepilnamečio sūnaus T. K. sužalojimu, bei 175,45 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, iš viso 698,60 Lt; T. K. ir T. K. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės J. U. katalikiškos vidurinės mokyklos priteisė po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės J. U. katalikiškos vidurinės mokyklos valstybei 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė atsakovui R. J. iš ieškovės T. K. 100 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

11Teismas nurodė, jog atsakovai R. ir O. J. iš esmės pripažino, kad jų nepilnametis sūnus Rokas 2010 m. gruodžio 14 d. būdamas mokymo įstaigoje Kauno J. U. katalikiškoje vidurinėje mokykloje, sudavė T. K. į veido sritį. Vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 1 d. sutarties, sudarytos tarp mokyklos ir T. K., 2.2 punktu, mokykla neužtikrino T. K. saugumo ugdymo procese, todėl ji turėtų atlyginti išlaidas, susijusias su šio asmens sužalojimu. Mokykla neįrodė, kad T. K. sumušimas įvyko ne dėl mokyklos kaltės. Teismas laikė, kad ieškovė įrodė, jog ji su sūnaus gydymu ir jo reabilitacija patyrė šias išlaidas: 48 Lt už kompiuterinės tomografijos padarymą, 199,95 Lt išlaidas už reabilitacinį gydymą, 275,20 Lt kelionės išlaidos. Teismas netenkino ieškovės prašymo, susijusio su vaistų pirkimu, nes ieškovė neįrodė, kokius vaistus jai ir jos sūnui reikėjo pirkti, kokius vaistus ji pirko faktiškai ir kiek tie vaistai kainavo. Jos pateikti vaistinių kvitai neįrodė, kad vaistai buvo perkami būtent sūnaus ar jos gydymui, o ne kito asmens gydymui, todėl ieškinio dalį dėl 2643,15 Lt priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytą.

12Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teisminę praktiką bei emocinio išgyvenimo lygio sunkumą, į tai, kad mokykla yra biudžetinė įstaiga, kurios gaunamos lėšos priklauso nuo mokinių „krepšelio“ dydžio, kad mokykla skiria lėšų ir atskirų pedagogų ieškovo T. K. mokymui namuose, po 2010 m. gruodžio 14 d. incidento mokykla ėmėsi priemonių mokinių saugumui užtikrinti, manė, kad neturtinė žala ieškovams būtų pakankama po 500 Lt kiekvienam.

13Dėl R. J. priešieškinio teismas nurodė, jog atsižvelgiant į 6.250 straipsnio nuostatas, atsakovo R. J. išgyvenimų sunkumą, palyginus su ieškovų išgyvenimais (laikoma, kad motinos išgyvenimai dėl sužaloto vaiko ir nepilnamečio išgyvenimai yra sunkesni, negu suaugusio žmogaus), į tai, kad ieškovė viena augina sūnų, atsakovui iš ieškovės priteista 100 Lt neturtinės žalos.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, jog ieškovė pateikė dokumentus, įrodančius jos turėtas išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu, išskyrus 181,50 Lt už ieškinio tikslinimą, kadangi ieškinys buvo tikslinamas dėl pradinio ieškinio trūkumų. Trečiasis asmuo N. Š. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl nepriteisė 242 Lt N. Š. turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš viso ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 1403,60 Lt (242,00 Lt+254,10 Lt+423,50 Lt+484,00 Lt). Šiuo sprendimu buvo patenkinta dalis ieškinio reikalavimų: 1/8 dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir apie 1/7 dalis turtinės žalos atlyginimo (275,20 Lt kelionės išlaidų+199,95 už reabilitacinį gydymą + 48,00 Lt už kompiuterinę tomogramą), todėl iš atsakovo – mokyklos – ieškovei priteisė 1/8 dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų arba 175,45 Lt (1403,60 Lt:8).

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovai T. K. ir T. K. prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pilnai patenkinti ieškovų reikalavimus; išaiškinti R. J. ir O. J., kad žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jie gali prisiteisti pateikiant teisme ne priešieškinį, bet atskirą ieškinį.

17Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Teismas byloje akivaizdžiai buvo šališkas, konfrontavo su ieškovais, dėl ko buvo pareikšti du nušalinimai, kurie nebuvo patenkinti. Jau vien iš tokios bylos eigos yra aišku, kad teisėja O. V. buvo asmeniškai pikta ant ieškovų ir siekė neteisingo sprendimo byloje, o taip pat siekė neatskleisti bylos esmės.

192. Teismas klaidingai pasisakė dėl trečiojo asmens N. Š. prašymo pateikto 2012 m. gegužės 10 d., kuriame N. Š. pateikė bylinėjimosi išlaidų detalią išklotinę ir paprašė teismo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas iš kaltų asmenų. Tačiau teismas savo nutarties dėstomojoje dalyje nurodė, kad trečiasis asmuo N. Š. neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų. Tokie teismo veiksmai rodo, kad teismas bylą išnagrinėjo netirdamas įrodymų ir akivaizdžiai palaikydamas atsakovų pusę, tai yra būdamas šališkas.

203. Teismas negalėjo priimti ir nagrinėti priešieškinio, nes iš bylos medžiagos ir priešieškinio pateikimo datos matyti, kad priešieškinys buvo pateiktas 2011 m. birželio 27 d., t. y. po to, kai teismas priėmė nutartį (2011 m. birželio 15 d.) dėl atsakovų R. J. ir O. J. turto arešto. Priešieškinys paduotas kaip formalus kerštas dėl paduoto pradinio ieškinio. Be to, priešieškinyje yra tiesiogiai nurodoma, kad R. J. moralinę žalą patyrė po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, iš ko yra aišku, kad CPK nenumato tokio procesinio veiksmo kai priešieškinys yra paduodamas kaip išvestinis reikalavimas iš pradinio ieškinio. CPK 146 straipsnio 2 dalis numato tiesioginę civilinę šalių atsakomybę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl teismas skundžiamoje teismo nutartyje neteisingai ir netinkamai priėmė ir išnagrinėjo priešieškinį. Teismas privalėjo išaiškinti R. J., kad patirtą materialinę ir moralinę žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali prisiteisti tik atskiroje civilinėje byloje, pareiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

214. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 3K-3-434/2010, kuri neva yra analogiška šiai bylai. Teismas neatskleidė, kaip bylos yra panašios, nenurodė jokių motyvų. Teismas netinkamai paskirstė civilinę atsakomybę tarp atsakovų ir pilnai išteisino R. J. ir O. J., pilnai civilinę atsakomybę perkeldamas mokyklai, net nesiaiškinęs dalinės R. J. ir O. J. atsakomybės.

225. Teismas melagingai konstatavo, neva T. K. norėjo pateikti patikslintą ieškinį dėl išlaidų detalizavimo. Teisėja pareikalavo pateikti papildomus įrodymus raštu dėl bylinėjimosi išlaidų bei mokyklos įtraukimo atsakovu. Dėl ko yra aišku, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas neįskaičiuodamas teisinės pagalbos kvito sumos dėl papildomo ieškinio patikslinimo teismo reikalavimu. T. K. tinkamai pateikė išklotinę dėl išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Dėl pačių pinigų sumų medikamentams – vaistams apmokėti ir transporto išlaidoms apmokėti, teismas ieškovams T. K. ir T. K. nepriteisė nė vieno lito, nors nagrinėjant bylą teisėjai O. R. iš gydymo įstaigų teismo užklausimu buvo išreikalauti dokumentai (medicininiai išrašai), patvirtinantys T. K. ir T. K. gydymo medikamentais faktus. Kadangi gydymas yra tęstinis, T. K. ne kartą savo pasisakymuose teismo procese pabrėžė, kad esant būtinybei, teismas privalo savo ruožtu pateikti reikalavimą gydančioms įstaigoms dėl informacijos apie T. K. ir T. K. gydymo eigą, skiriamus vaistus, tačiau į ieškovų prašymus teisėja visiškai nekreipė dėmesio ir nė vieno užklausimo į minėtas įstaigas neišsiuntė.

236. Teisėja ir atsakovai teismo posėdžio metu akivaizdžiai žemino T. K., kalbėdami, kad nežinia kam yra skirti pirkti medikamentai ir ar juos vartojo atsakovai T. K. ir T. K.. Kadangi perkant receptinius vaistus konkrečių vaistų dokumentai – receptai yra paliekami vaistinėje, ieškovai negalėjo pateikti receptų, bet pateikė kasos kvitus, ko pagrindu yra aišku, kad ieškovai patyrė tiesioginę materialinę žalą perkant antidepresantus, raminamuosius ir organizmą stiprinančius vaistus. Teismas pripažino, kad nukentėję asmenys patyrė išlaidas vykstant pas gydytojus, todėl yra visai nesuprantama, kodėl teismas netyrė byloje esančių įrodymų, kuriuos išreikalavo teisėja O. R. apie byloje taikytą aktyvaus gydymo metodiką ir prirašytus naudoti vaistus.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo N. Š. prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą, pilnai patenkinti ieškovų ir trečiojo asmens reikalavimus; atmesti kaip teisiškai nepagrįstą R. J. priešieškinį. N. Š. nurodė, jog pilnai sutinka su ieškovės pareikštu apeliaciniu skundu.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. J. ir O. J. prašo teismo ieškovų T. K. ir T. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą. Atsiliepime atsakovai nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai įvertino ieškovų, trečiojo asmens, atsakovų teismui pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, atsižvelgė į liudytojų parodymus dėl 2012 m. gruodžio 14 d. įvykio, kuris įvyko J. U. vidurinėje mokykloje.

26Apeliaciniu skundu N. Š. prašo teismo panaikinti 2012 m. gegužės 31 d. teismo sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas visai nepasisakė dėl N. Š. parodymų teisme ir, priimdamas neteisingą sprendimą, klaidingai nurodė, jog trečiasis asmuo N. Š. bylinėjimo išlaidų priteisti neprašė. Apeliantė nurodo, kad byloje yra 2012 m. gegužės 10 d. jos pateikta išklotinė dėl bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir prašymas priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Teismas šio rašto netyrė.

27Atsiliepimu į trečiojo asmens N. Š. apeliacinį skundą ieškovė T. K. prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pilnai patenkinant ieškovų ir trečiojo asmens N. Š. reikalavimus. Nurodo, kad su trečiojo asmens pareikštu apeliaciniu skundu visiškai sutinka.

28Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė VšĮ Kauno J. U. katalikiška vidurinė mokykla prašo apeliacinius skundus atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, kadangi bylinėjimosi dalykas jau nagrinėjamas trijuose teisminiuose procesuose, mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas visais jame išdėstytais motyvais.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka.

31Byloje kilo klausimas dėl žalos atlyginimo.

32Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos ir kt. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų yra žala, kuri nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti ieškovas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Taigi, ieškovas privalo pateikti įrodymus, kuriuos teismas ištyręs ir įvertinęs, įsitikintų, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

33Atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas buvo šališkas, pats turėjo reikalauti ir rinkti įrodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. K. reiškė nušalinimus tiek bylą nagrinėjusiai teisėjai O. R. (t. 1 b. l. ), tiek teisėjai O. V. (t. 2, b. l. 143-144, 194), abejodama teisėjų nešališkumu, tačiau visi pareikšti nušalinimai buvo atmesti (t. 1, b. l. 95; t. 2, b. l. 105-106, 188-190). Nauji argumentai nurodyti nebuvo.

34Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalėjo įrodyti ieškovė. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, negalėdama gauti įrodymų, kreipėsi į teismą dėl liudijimo įrodymams gauti išdavimo (CPK 199 straipsnis). Taigi, apylinkės teismas vertino tuos įrodymus, kurie buvo pateikti šalių. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino visumos ieškovų pateiktų, turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. O būtent, iš pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų, kurie vėliausiai išduoti 2011 m. rugsėjo 15 d. (t. 1, b. l. 76, 132-135, 138-139, 150) matyti, kad T. K. gydymui buvo skirti vaistai - solutan, sedatif, stress B, geriamieji lašai natta, kai kurie kiti. Tokie vaistai buvo pirkti (t. 1, b. l. 42-45, 142, 147). Tačiau ne visus pateiktus kvitus kolegija pripažįsta tinkamais įrodymais, nes ne visi yra įskaitomi (t. 1, b. l. 147; t. 2, b. l. 35), be to, iš kai kurių kvitų matyti, kad pirkti vaistai, kurių gydytojai T. K. nėra nurodę (t. 1 , b. l. 89-90, 141; t. 2., b. l. 35-36, 151-152). Todėl įvertinus išrašus iš medicininių dokumentų bei pirktų vaistų kvitus, kolegija sprendžia, jog ieškovų pagrįstos išlaidos vaistams įsigyti yra 809,71 Lt. Kadangi pateikti septyni išrašai iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 76, 132-135, 138-139, 150), tikėtina, jog juose nurodytu metu buvo lankomasi pas gydytojus. Be to, iš VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos pateiktos pažymos, galima spręsti, jo buvo lankomasi du kartus pas paauglių psichologę. Todėl papildomai priteistina 48,60 Lt kelionės išlaidų (0,90 Lt+1,80 LtX2X9). Kitus įrodymus, kolegijos nuomone, apylinkės teismas įvertino tinkamai, kolegija pritaria teismo motyvams ir jų nekartoja.

35Kolegija atmeta apeliantų T. K. ir T. K. argumentus, jog apylinkės teismas visą atsakomybę perkėlė mokyklai, net nesiaiškinęs dalinės R. J. ir O. J. atsakomybės.

36CK 6.275 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako tėvai arba jų globėjai, jeigu neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jų kaltės, o šio straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.

37Taigi, iš šių įstatymo nuostatų turinio matyti, kad įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms. Tačiau šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą žalos padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė, o jei priežiūrą privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, tai kaltė yra šios institucijos. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys. Priežiūra taip pat nelaikytini atvejai, kai vaikas nedalyvauja mokyklos užsiėmimuose ar renginiuose, pavyzdžiui, praleidinėja pamokas, bet tokiu atveju nepilnamečio tėvai ar globėjai, kiti juos prižiūrintys asmenys turi būti apie tai informuojami, kad galėtų organizuoti ir vykdyti jiems priklausančią priežiūrą ar vykdyti kitas pareigas, susijusias su nepilnamečiu.

38Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokykloje pertraukos tarp pamokų metu. Taigi, pagrįstai apylinkės teismas taikė atsakomybę mokyklai, kuri turėjo užtikrinti tinkamą priežiūrą. Būtent taip atsakomybės ir kaltės klausimas aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010, kurią savo sprendime nurodė ir apylinkės teismas.

39Kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog teismas negalėjo priimti priešieškinio. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsakovai bylose turi teisę pareikšti priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Konkrečiu aatveju tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai yra susiję su tomis pačiomis aplinkybėmis, byloje dalyvauja tos pačios šalys, todėl pagal tai spręstina, jog tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant buvo galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas), neužvedant naujos bylos, vadovaujantis ekonomiškumo, koncentracijos principais. Išvados padarytos remiantis įrodymų visuma, todėl kolegija jų nekartoja.

40Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius ieškovų patirtą turtinę žalą, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas. Kiti ieškovų apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui neturi reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

41Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo.

42Įstatymas numato, kad atlyginamos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Šalys yra ieškovas ir atsakovas (CPK 41 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo yra dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms. Trečiasis asmuo N. Š. įtraukta ieškovės tikslinant ieškinį. Tačiau, kolegijos nuomone, konkrečiu atveju bylos išsprendimas N. Š. teisėms ir pareigoms įtakos neturi. Kolegija pastebi, kad 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas atsisakė priimti 2012 m. balandžio 10 d. trečiojo asmens N. Š. pateiktus dokumentus (t. 2, b. l. 91, 103-104). Tos pačios dienos registracijos yra pateiktas dar vienas analogiškas N. Š. prašymas dėl dokumentų prijungimo (t. 2, b. l. 167), kuriame vienas iš prašymų – priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismo posėdžio metu ji bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė (t. 2, b. l. 202-203). Kolegija pažymi, jog įstatymas nenumato trečiojo asmens pareigos teikti procesinius dokumentus (CPK 142 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo priteisti N. Š. bylinėjimosi išlaidas.

43Kadangi padidintinas priteistinos žalos dydis, todėl perskaičiuotinos ir ieškovei priteistinos 280,72 Lt bylinėjimosi išlaidos, pažymint, jog pagrįstai teismas į ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas neįskaitė išlaidų už trūkumų šalinimą (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8,16 punktas).

44Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

45T. K. ir T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, N. Š. apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti – T. K. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės J. U. katalikiškos vidurinės mokyklos priteistą turtinę žalą padidinti iki 1381,43 Lt ir bylinėjimosi išlaidas iki 283,25 Lt.

46P. T. K. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės J. U. katalikiškos vidurinės 114,13 išlaidų už teisinę pagalbą apeliaciniame procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė T. K. prašė patenkinti paskutinį patikslintą ieškinį (t. 2, b.... 5. Ieškovė savo patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad... 6. A. R. J. ir O. J. prašė ieškinį atmesti, o R. J. prašė jo priešieškinį... 7. Atsakovės Kauno J. U. katalikiškos vidurinės mokyklos atstovė prašė... 8. Trečiasis asmuo N. Š. prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 11. Teismas nurodė, jog atsakovai R. ir O. J. iš esmės pripažino, kad jų... 12. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teisminę praktiką bei emocinio... 13. Dėl R. J. priešieškinio teismas nurodė, jog atsižvelgiant į 6.250... 14. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, jog ieškovė pateikė... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovai T. K. ir T. K. prašo teismo panaikinti Kauno... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Teismas byloje akivaizdžiai buvo šališkas, konfrontavo su ieškovais,... 19. 2. Teismas klaidingai pasisakė dėl trečiojo asmens N. Š. prašymo pateikto... 20. 3. Teismas negalėjo priimti ir nagrinėti priešieškinio, nes iš bylos... 21. 4. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010... 22. 5. Teismas melagingai konstatavo, neva T. K. norėjo pateikti patikslintą... 23. 6. Teisėja ir atsakovai teismo posėdžio metu akivaizdžiai žemino T. K.,... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo N. Š. prašo teismo... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. J. ir O. J. prašo teismo... 26. Apeliaciniu skundu N. Š. prašo teismo panaikinti 2012 m. gegužės 31 d.... 27. Atsiliepimu į trečiojo asmens N. Š. apeliacinį skundą ieškovė T. K.... 28. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė VšĮ Kauno J. U. katalikiška... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 31. Byloje kilo klausimas dėl žalos atlyginimo.... 32. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos,... 33. Atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas buvo šališkas, pats turėjo... 34. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.... 35. Kolegija atmeta apeliantų T. K. ir T. K. argumentus, jog apylinkės teismas... 36. CK 6.275 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos... 37. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų turinio matyti, kad įstatymas... 38. Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokykloje pertraukos tarp pamokų... 39. Kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog teismas negalėjo priimti... 40. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad teismas netinkamai įvertino... 41. Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo.... 42. Įstatymas numato, kad atlyginamos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos... 43. Kadangi padidintinas priteistinos žalos dydis, todėl perskaičiuotinos ir... 44. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 45. T. K. ir T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, N. Š. apeliacinį... 46. P. T. K. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės J. U. katalikiškos...