Byla 2-717-210/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei, Ignei Maslovienei,

2dalyvaujant:

3ieškovei V. P.,

4ieškovės atstovei advokatei D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams R. K., BUAB „Rembusta“ (bankroto administratorius „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“); If P&C Insurance AS filialui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas

Nustatė

5

  1. Ieškinio esmė, faktai ir reikšmingos aplinkybės.
  1. 1. Ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės ir reikalavimo teisiniai argumentai.

6Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d. dėl eismo įvykio. Šioje byloje ieškovė V. P. pripažinta nukentėjusiąją.

7Ikiteisminio tyrimo metu nurodytoje byloje nustatyta, kad R. K., a.k. ( - ), gim. ( - ), deklaruojantis gyvenamąją vietą ( - ), 2010-08-15, Vilniuje, J. Tiškevičiaus gatvės - Senojo Gardino plento sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota ieškovė V. P.. Šioje byloje R. K. 2012-11-29 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje priimtu nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju padarius LR BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą. Pastaruoju prokuroro nutarimu R. K. įtariamas tuo, kad 2010-08-15, apie 18.45 val., Vilniaus m., vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausantį UAB „Rembusta“, važiuodamas juo J. Tiškevičiaus gatve nuo Galvės gatvės pusės link nelygiareikšmių kelių, - J. Tiškevičiaus gatvės - Senojo Gardino plento sankryžos pažeidė Kelių eismo taisyklių 15 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, o taip pat įpareigojančius vairuotoją prieš pradedant važiuoti įsitikinti ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę; 246.1 punkto reikalavimus, numatančius draudimą važiuoti transporto priemone, jeigu neveikia pagrindinis stabdys; ir 158 punkto reikalavimus, numatančius, kad, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra, vairavo automobilį su žinomai netvarkinga stabdžių sistema, nesustabdė vairuojamo automobilio prieš minėtą nelygiareikšmių kelių sankryžą ir iš J. Tiškevičiaus gatvės, kuri Senojo Gardino plento atžvilgiu laikoma šalutiniu keliu, įvažiavęs į sankryžą nedavė kelio iš Senojo Gardino plento į sankryžą įvažiavusiam G. Š. vairuojamam automobiliui Audi 80, valstybinis Nr. ( - ). Dėl šių priežasčių, susidūrus transporto priemonėms, automobilio Audi 80, valstybinis Nr. ( - ) keleivei V. P. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teikiant šį ieškinį nėra galimybės daryti pagrįstų išvadų apie tai ar eismo įvykio metu R. K. vykdė kokias nors darbines pareigas, tačiau R. K. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė priklausė UAB „Rembusta“, o jis pats, savo ranka rašydamas paaiškinimą, nurodė, kad dirba UAB „Rembusta“ vadybininku, nors pagal „SODROS“ duomenų bazę R. K. nei įvykio dieną, nei anksčiau nėra dirbęs nei UAB „Rembusta“, nei kitoje darbovietėje. UAB „Rembusta“ direktorius L. V. taip pat yra nurodęs, kad pas jį buvo ketinimų R. K. įdarbinti UAB „Rembusta“, tačiau įvykio dienai jis jo vadovaujamoje įmonėje dar nedirbo, nors eismo įvykio dieną, t.y. 2010-08-15, R. K. prašymu davė pastarajam automobilį, nes jis kažkokiais reikalais ketino važiuoti iš Marijampolės į Vilnių. Kadangi autoįvykio kaltininkas vairavo UAB „Rembusta“ priklausantį automobilį, todėl ieškovė, įgyvendindama savo teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo šia teise pasinaudoja ir reiškia ieškinį ir autoįvykio kaltininkui, ir UAB „Rembusta“, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai.

8Teigia, kad dėl nurodyto įvykio jai buvo padaryta 1808,06 Lt turtinė žala, kuri draudimo įmonės yra atlyginta, ir 100000 Lt neturtinė žala, kurios tik 4316 Lt dydžio dalį atlygino draudimo įmonė, nors turėjo atlyginti visą iki 2500 eurų draudimo išmoką neturtinei žalai, todėl reiškia reikalavimą draudimo įmonei likusiai iki 2500 eurų daliai atlyginti iš draudimo įmonės (CK 6.254 str. 2 d.), o kitą iki ieškinio nurodytos sumos 100000 Lt prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Rembusta“ (BUAB „Rembusta“) ir R. K..

9Ieškovė nurodo, kad jai autoįvykio, kurio kaltininkas yra atsakovas metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, didelio ir gan ilgai trukusio ir šiuo metu vis trunkančio fizinio skausmo kentėjimas, stiprus šokas, dvasinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai bei emocinė depresija, dėl ko ir šiuo metu dar vis jaučia pastovią transporto baimę, kankina nemiga, naktimis sapnuoja košmarus, dažnai naktį pabunda ir nebegali užmigti, pablogėjo gebėjimas susikaupti darbe, taip pat nepatogumai (tame tarpe susiję su šios bylos ikiteisminiu tyrimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme bei šios bylos nagrinėjimu teisme), atsirado laisvalaikio leidimo ir bendravimo galimybių sumažėjimas, nes dėl šio įvykio neteko 50 procentų darbingumo.

10Vadovaujantis nurodytomis bei kt. aplinkybėmis ir siekiant nukentėjusiojo ir už žalos atlyginimą atsakingo asmens interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens kaltę, jos rūšį bei formą, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens, civilinių atsakovų bei ieškovės turtinę padėtį, į padarytos žalos liekamąsias ir neatitaisomas pasekmes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarytos neturtinės žalos dydį išreikštą pinigais ieškovė įvertina 100000 Lt ir šią pinigų sumą prašo priteisti iš už žalos padarymą atsakingo asmens ir civilinių atsakovų solidariai.

11Ieškovė nurodo, kad CK 6.270 str. numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Todėl pagal ieškovės ieškinio reikalavimą tinkami solidarūs atsakovai yra šiuo metu bankrutuojanti UAB „Rembusta“ (R. K. nelegaliai samdęs asmuo ir, bet kokiu atveju, tai didesnio pavojaus šaltinio savininkė, perdavusi valdyti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį R. K. ir kurios veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams), ir autoįvykį sukėlęs ir jo metu ieškovę sužalojęs kaltininkas R. K. iš kurių priteistinas nustatyto dydžio žalos atlyginimas taikant solidariąją atsakomybę.

12Ieškinyje taip pat nurodoma, kad eismo įvykio dienai kaltinamojo R. K. vairuotas automobilis buvo draustas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas civilinį atsakovą (draudiką) - If P&C Insurance AS Vilniaus filialas, į.k. 302279548, buveinė Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Žalgirio g. 88, tačiau draudimo bendrovė atlygino tik dalį neturtinės žalos, kurios dydį nustato įstatymas, todėl prašo priteisti likusią iki įstatymo nustatyto dydžio žalos dalį ir iš draudimo kompanijos.

13Be to, CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nustato, kad atsakovai nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo privalo mokėti ieškovui taip pat ir 5 % dydžio metines palūkanas . Prašo jas priteisti iš atsakovų.

  1. 2. Atsakovo BUAB „Rembusta“ pozicija dėl ieškinio reikalavimo.

14Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pareikštu ieškiniu, savo nesutikimą grindžia šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.

15Teigia, kad atsakovo R. K. ir UAB „Rembusta“ (šiuo metu BUAB „Rembusta“) įvykio metu, kuomet buvo sužalota ieškovė nesiejo jokie darbo teisiniai santykiai, todėl mano, kad šioje byloje negalima taikyti DK ar CK teisės normų, kuriomis ieškinyje grindžiama atsakovo BUAB „Rembusta“ materialinė atsakomybė už R. K.. Be to teigiama, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, vertinant ieškovės patirtus sužalojimus ir su tuo siejamus dvasinius išgyvenimus. Kartu nurodo, kad solidarioji atsakomybė šioje situacijoje neturi būti taikoma. Kartu atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais ir savo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybe prieš ieškovę, nurodo, kad jei asmuo nėra susijęs darbo teisiniais santykiais su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, tuomet jis (kaltininkas) tiesiogiai atsako nukentėjusiajam už padarytą žalą. Be to atsakovo teigimu R. K. šioje situacijoje ir buvo vienintelis faktinis padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir tik jo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiajai. Gi BUAB „Rembusta“ jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tai, kad su R. K. raštu nebuvo sudaryta panaudos, nuomos, turto patikėjimo, valdymo ar kitokia sutartis nesuponuoja BUAB „Rembusta“ teisinės atsakomybės už jos nuosavybėje esančio turto, tačiau kito faktinio valdytojo padarytą žalą.

16Dėl žalos dydžio

17Atsakovas BUAB „Rembusta“ įgaliotas asmuo atsiliepime teigia, jog nesiima vertinti patirtos žalos pasekmių ar dydžio, tačiau mano, kad teismui pripažinus BUAB „Rembusta“ materialiai atsakingą už kitą asmenį, sprendžiant žalos dydį turėtų būti atsižvelgta į BUAB „Rembusta“ nemokumą, jos galimybes įtakoti ar užkirsti kelią žalos atsiradimui, santykį su žalą padariusiu asmeniu ir kitas reikšmingas aplinkybes.

  1. 3. Atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo pozicija dėl ieškinio reikalavimo esmės.

18Atsakovas „If P&C Insurance AS“ teigia, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir savo nesutikimą grindžia šiais argumentais.

19Draudikas (šioje byloje atsakovas) gavęs ieškovės pranešimą apie 2010-08-15 eismo įvykį, kurio metu ieškovė buvo sužalota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPD įstatymas) ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 (toliau - Taisyklės), pradėjo žalos sureguliavimo procedūrą asmens žalos byloje Nr. ( - ). Vadovaudamasi šiais teisiniais pagrindais ir taisyklėmis 2011-07-14 atsakovas priėmė sprendimą išmokėti ieškovei 6124,06 Lt dydžio draudimo išmoką kurią sudarė: kompensacija už sveikatos atstatymo išlaidas (335,78 Lt), netektos pajamos (1472,28 Lt) ir neturtinės žalos atlyginimas (4316 Lt). Ši draudimo išmoka į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 2011-07-19.

20Kartu, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, teigia, kad pagal TPVCAPD įstatymo nuostatas, draudikas, neviršydamas TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, moka draudimo išmoką jei transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi, draudikas atlygina tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą, kuri neviršija šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo.

21Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Sveikatos grąžinimo išlaidos, kurios yra atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir, kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Atsakovas pažymi, kad gavus ieškovės turėtas gydymo išlaidas patvirtinančius dokumentus, 2011-07-19 jai išmokėta 335,78 Lt dydžio draudimo išmoka. Analogišku principu ieškovei draudimo kompanija išmokėjo ir 1472,28 Lt netektų pajamų. Dėl šių draudimo išmokų dalies ieškovė pretenzijų atsakovui neturi.

22Kartu atsakovas teigia, kad draudimo išmoka dėl eismo įvykio metu patirtos neturtinės žalos išmokama TPVCAPD įstatyme įvardintiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims, tačiau neviršijant TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nurodytos sumos (neturtinės žalos dydis iki 2012-06-10 buvo apribotas 2500 eurų) ir tik pagal Taisyklėse apibrėžtus principus. Taisyklių 12 punkte yra pažymėta, kad atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitus dokumentus. Taisyklių 12.2 punktas numato, kad darbingumo sumažėjimo ar neįgalumo atveju mokama draudimo išmoka, kuri apskaičiuojama proporcingai nukentėjusio trečiojo asmens darbingumo sumažėjimo procentui arba neįgalumo lygiui (nuo galimos mokėti pagal TPVCAPD įstatymą draudimo sumos, t. y. 2500 eurų dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos).

23Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis žalos, byloje esančiu ir ieškovės kartu su ieškiniu pateiktu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-03-23 ekspertizės aktu Nr. ( - ) (toliau - Aktas), dėl sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, ieškovė prarado 30 procentų bendrojo darbingumo, kas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų. Trisdešimt procentų nuo minėtos 2500 eurų sumos sudaro 2589,60 Lt, tuo tarpu, šiai dienai atsakovas ieškovei yra išmokėjęs didesnę draudimo išmoką, viso 4316 Lt. Tiek Akte, tiek atsakovo gydytojo eksperto 2012-02-11 išvadoje yra atkreiptas dėmesys į tai, jog dėl eismo įvykio ieškovė neteko ne 50, bet 30 procentų darbingumo. Atsakovas kartu pažymi, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-03-15 Darbingumo lygio pažymoje serija DL-1 Nr. ( - ) nurodyta, kad ieškovės nedarbingumo lygis lygus 50 procentų, bet šis nedarbingumo lygis yra nustatytas tiek dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, tiek dėl kitų ieškovės sveikatos sutrikimų.

24Tokią išvadą atsakovas daro remdamasis Darbingumo lygio pažymoje nurodytais diagnozės pagal TLK-10 kodais M24.55 (sąnario kontraktūra, dubens sritis ir šlaunis), kas pagal ieškovės sveikatos būklę iki eismo įvykį pripažintina patologiniais pokyčiais bei nėra susiję su eismo įvykiu, ir T94.0 (sužalojimų, apimančių kelias kūno sritis padariniai), kas yra eismo įvykio padariniai. Iš to, atsakovas daro išvadą, jog šiai dienai ieškovei yra išmokėta didesnė nei jai priklauso draudimo išmoka, todėl mano, jog ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas.

25Taip pat atsakovas pažymi, kad visos ieškovės sveikatos grąžinimo išlaidos galės ir toliau būti kompensuojamos tuo atveju, jeigu ieškovė atsakovui pateiks papildomus rašytinius įrodymus, t. y. atsakovui gavus medicinines išlaidas patvirtinančius dokumentus (vaistų įsigijimo dokumentus ir pan.).

26Remdamiesi tuo, kas pirmiau išdėstyta bei TPVCAPD įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, prašo ieškinį atsakovo „If P&C Insurance AS“ atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

27Atsakovas R. K. teismui atsiliepimo į ieškovės V. P. ieškinio reikalavimą nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu, kadangi atsakovas sąmoningai nuo teismo slapstosi.

  1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, kuriais ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies.

28Šios nagrinėjamos civilinės bylos duomenų pagrindu nustatyta, jog R. K., a.k. ( - ), gim. ( - ), deklaruojantis gyvenamąją vietą ( - ), 2010-08-15, Vilniuje, J. Tiškevičiaus gatvės - Senojo Gardino plento sankryžoje, vairuodamas atsakovui UAB (šiuo metu BUAB) „Rembusta“ nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Transporter, valst. Nr. ( - ), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota ieškovė V. P.. Ikiteisminio tyrimo byloje R. K. 2012-11-29 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje priimtu nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju padarius LR BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą. Pastaruoju prokuroro nutarimu R. K. įtariamas tuo, kad 2010-08-15, apie 18 valandą 45 min, Vilniaus m., vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausantį UAB „Rembusta“, važiuodamas juo J. Tiškevičiaus gatve nuo Galvės gatvės pusės link nelygiareikšmių kelių, - J. Tiškevičiaus gatvės - Senojo Gardino plento sankryžos pažeidė Kelių eismo taisyklių 15 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, o taip pat įpareigojančius vairuotoją prieš pradedant važiuoti įsitikinti ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę; 246.1 punkto reikalavimus, numatančius draudimą važiuoti transporto priemone, jeigu neveikia pagrindinis stabdys; ir 158 punkto reikalavimus, numatančius, kad, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra, vairavo automobilį su žinomai netvarkinga stabdžių sistema, nesustabdė vairuojamo automobilio prieš minėtą nelygiareikšmių kelių sankryžą ir iš J. Tiškevičiaus gatvės, kuri Senojo Gardino plento atžvilgiu laikoma šalutiniu keliu, įvažiavęs į sankryžą nedavė kelio iš Senojo Gardino plento į sankryžą įvažiavusiam G. Š. vairuojamam automobiliui Audi 80, valstybinis Nr. ( - ). Dėl šių priežasčių, susidūrus transporto priemonėms, automobilio Audi 80, valstybinis Nr. ( - ) keleivei V. P. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

29Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu R. K. nevykdė jokių darbinių pareigų, UAB „Rembusta“ oficialiai nedirbo, tačiau transporto priemone, kuri eismo įvykio metu priklausė UAB „Rembusta“, naudojosi teisėtai, įmonės administracijos leidimu. Tokias aplinkybes patvirtino ir UAB „Rembusta“ direktorius L. V. nurodęs, kad pas jį buvo ketinimų R. K. įdarbinti UAB „Rembusta“, tačiau įvykio dienai jis jo vadovaujamoje įmonėje dar nedirbo, nors eismo įvykio dieną, t.y. 2010-08-15, R. K. prašymu davė pastarajam automobilį, nes jis kažkokiais reikalais ketino važiuoti iš Marijampolės į Vilnių. Kadangi autoįvykio kaltininkas vairavo UAB „Rembusta“ priklausantį automobilį, mano, kad už žalą ieškovei yra atsakinga ir UAB „Rembusta“, kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkė ir valdytoja. Šiuos žalos atlyginimo ieškovei klausimus atsakovas, iki jam buvo iškelta bankroto byla ketino spręsti geruoju, tačiau neišsprendė, nes atsakovo vadovas buvo nuteistas.

30Ieškinys tenkintinas iš dalies.

  1. Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

31II. 1. Atsakovo R. K. kaltės, neteisėtų veiksmų, kilusių žalingų pasekmių ir priežastinio ryšio santykis.

32Šios bylos duomenų pagrindu teismas daro pagrįstą įrodymais išvadą, kad autoįvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovė kaltininkas yra atsakovas R. K., pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl jis tiesiogiai atsakingas už ieškovei padarytą žalą, bei atsakovas BUAB „Rembusta“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja.

33Šioje byloje ir tiriamoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) konstatuoti R. K. neteisėti veiksmai (kelių eismo taisyklių pažeidimas ir eismo įvykio sukėlimas) iš esmės tiesiogiai nulėmę nukentėjusiosios V. P. sužalojimą ir turtinės, ir neturtinės žalos jai atsiradimą. Atsakovas šioje byloje R. K. nepaneigė ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Taigi šioje byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo, kaip tiesioginio autoįvykio kaltininko R. K., ir BUAB „Rembusta“, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, t. y. kaip solidariųjų skolininkų, ir draudimo kompanijos, apdraudusios transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaip atsakingo už žalą sutarties pagrindu.

34Sprendžiant keliamus teisės klausimus svarbu, ar pagal bylos aplinkybes ir nustatytus reikšmingus faktus atsakovai yra atsakingi už žalą, ir ar yra atsakovų kaltė (veiksmai ar neveikimas) dėl žalos atsiradimo, ar yra priežastinis ryšys tarp kaltos veikos ir kilusių žalingų pasekmių ir ar prašoma atlyginti neturtinė žala atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, t. y. ar yra pagrįsto dydžio.

35Minėta, kad tiriamoje baudžiamojoje byloje, taip pat ir šioje byloje ištirtais įrodymais konstatuojami R. K. neteisėti veiksmai nulėmę turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą ieškovei. Šie faktai ir keliami klausimai bylos šalių pripažįstami. Atsakovai BUAB „Rembusta“ ir R. K. (neteikdamas atsiliepimo, t. y. pasyviai) šių aplinkybių ir nustatytų faktų neginčija, tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl solidariųjų skolininkų atsakomybės ir atlygintinos žalos dydžio, taip pat keliamas klausimas dėl draudimo kompanijos atsakomybės apimties ir dydžio atlyginant neturtinę žalą, kai draudimo kompanija jau dalį žalos yra atlyginusi.

36II.2. Dėl atsakovo BUAB „Rembusta“ civilinės atsakomybės

37Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Tokie pat kriterijai yra taikomi ir tais atvejais, kai asmens (automobilio ar kito didesnio pavojaus šaltinio faktinio naudotojo) nesieja su didesnio pavojaus šaltinio savininku teisiniai darbo santykiai, tačiau pastarasis transporto priemone naudojasi teisėtai, ne prieš savininko valią.

38Nustačius, kad automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. ( - ), savininkas ir valdytojas yra UAB (šiuo metu BUAB) „Rembusta“ jo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atlyginti atsakovas BUAB „Rembusta“ kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas pagal CK 6.270 str. 3 d.. Kartu konstatuojama, kad jo atsakomybė yra solidarioji su asmeniu, kurio tiesioginiais veiksmais ši žala buvo padaryta.

39CK 6.279 str. 1 d., 2 d. nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, o nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita. Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 str. 4 d.).

40Kartu pažymėtina, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua nori) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., byla Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis" ir kt., byla Nr. 3K-7-345/2007). Taigi, nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

411) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu;

422) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą;

433) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

444) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų veiksmų;

455) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

466) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, paskelbta LAT biuletenyje TEISMŲ PRAKTIKA Nr. 29, p. 71-79).

47Taigi vertinant, kokia atsakomybė (dalinė ar solidarioji) taikoma tuo atveju, kai yra reikalavimas, susijęs su žalos atlyginimu, atsakomybės taikymo pagrindą sudaro konkrečių veiksmų įvertinimas. Todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, kad ieškinyje nurodyti atsakovų R. K. ir BUAB „Rembusta“ veiksmai sudaro pagrindą solidariosios atsakomybės jų atžvilgiu taikymui.

48Teismas atmeta atsakovo BUAB „Rembusta“ atsikirtimus, kad jis neprivalo atlyginti žalos vien tuo pagrindu, kad atsakovo R. K. ir UAB „Rembusta“ nesiejo darbo teisiniai santykiai, ir kad faktinis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas autoįvykio metu buvo R. K., nes pagal CK 6.270 str. 3 d. nuostatas, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako, jeigu įrodo, kad prarado galimybę valdyti didesnį pavojaus šaltinį dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės tokią galimybę paneigė. Šios bylos kontekste siekiant nustatyti solidariosios atsakomybės teisinius pagrindus, svarbios yra ir aplinkybės, susijusios su automobilį vairavusio asmens R. K. padarytais kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir jo padariniais. Todėl nėra svarbu, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje R. K. nėra teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl autoįvykio. Byloje yra duomenų leidžiančių spręsti dėl R. K. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kitais įrodymais, kurie nagrinėti šioje civilinėje byloje.

49Taigi nagrinėjamu atveju atsakovams BUAB „Rembusta“ ir R. K. tenka solidari pareiga atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio ir neteisėtais R. K. veiksmais (CK 6.6 str. 4 d., 6.270 str. 3 d.).

50II.3. Dėl atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo civilinės atsakomybės ir jos dydžio.

51Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPD įstatymas) ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 nustatyta draudiko pareiga atlyginti šiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis žalą nukentėjusiesiems dėl autoįvykio, taip pat ir neturtinę. Bylos duomenimis vadovaudamasi šiais teisiniais pagrindais ir taisyklėmis 2011-07-14 atsakovas priėmė sprendimą išmokėti ieškovei 6124,06 Lt dydžio draudimo išmoką kurią sudarė: kompensacija už sveikatos atstatymo išlaidas (335,78 Lt), netektos pajamos (1472,28 Lt) ir neturtinės žalos atlyginimas (4316 Lt). Ši draudimo išmoka į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 2011-07-19.

52Teismas pažymi, kad draudimo išmoka dėl eismo įvykio metu patirtos neturtinės žalos išmokama TPVCAPD įstatyme įvardintiems nukentėjusiems dėl autoįvykio tretiesiems asmenims, tačiau neviršijant TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nurodytos sumos, kuri iki 2012-06-10 buvo apribota 2500 eurų, ir tik pagal Taisyklėse apibrėžtus bendruosius žalos atlyginimo principus. Taisyklių 12 punkte yra pažymėta, kad atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitus dokumentus. Taisyklių 12.2 punktas numato, kad darbingumo sumažėjimo ar neįgalumo atveju mokama draudimo išmoka, kuri apskaičiuojama proporcingai nukentėjusio trečiojo asmens darbingumo sumažėjimo procentui arba neįgalumo lygiui. Šios bylos ir nustatytų faktų kontekste, kai galima mokėti pagal TPVCAPD įstatymą draudimo didžiausia suma neturtinei žalai atlyginti yra 2500 eurų žala turėtų būti skaičiuojam kartu su kitais, vadovaujantis ir šiais kriterijais.

53Atsakovas šioje byloje išmokėdamas ieškovei atlyginimą neturtinei žalai, rėmėsi byloje esančiu ir ieškovės kartu su ieškiniu pateiktu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-03-23 ekspertizės aktu Nr. ( - ), kuriame nurodoma, kad dėl sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, ieškovė prarado 30 procentų bendrojo darbingumo, kas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų (b. l. 40-49, t. 1). Nors trisdešimt procentų nuo minėtos 2500 eurų sumos sudaro 2589,60 Lt, atsakovas ieškovei yra išmokėjęs didesnę draudimo išmoką neturtinei žalai atlygint. T. y. viso 4316 Lt. Byloje ieškovė nurodo, kad dėl autoįvykio ji neteko 50 procentų darbingumo, tačiau tiek aptariamame akte, tiek atsakovo gydytojo eksperto 2012-02-11 išvadoje (b. l. 106, t. 1) yra atkreiptas dėmesys į tai, jog dėl eismo įvykio ieškovė neteko ne 50, bet 30 procentų darbingumo. Be to, ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-03-15 Darbingumo lygio pažymoje serija DL-1 Nr. ( - ) nurodyta, kad ieškovės nedarbingumo lygis lygus 50 procentų, bet šis nedarbingumo lygis yra nustatytas tiek dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, tiek dėl kitų ieškovės sveikatos sutrikimų. Tokia išvada darytina remiantis Darbingumo lygio pažymoje nurodytais diagnozės pagal TLK-10 kodais M24.55 (sąnario kontraktūra, dubens sritis ir šlaunis), kas pagal ieškovės sveikatos būklę iki eismo įvykį pripažintina patologiniais pokyčiais bei nėra susiję su eismo įvykiu, ir T94.0 (sužalojimų, apimančių kelias kūno sritis padariniai), kas yra eismo įvykio padariniai.

54Teismas įvertinęs šių duomenų visumą jų pagrindu konstatuoja, kad atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo atlygintos ieškovei neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, protingas, teisingas ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokia išvada darytina ir įvertinus kitas reikšmingas neturtinės žalos atlyginimui aplinkybes, t. y. tokias kaip ieškovės patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, psichinės bei dvasinės sveikatos sutrikdymo sunkumas (laipsnis), tokio sutrikdymo pobūdis, trukmė, turėtų ar ateityje prieš tai galėtų įgyti galimybių praradimas, galimybės gyventi visavertį gyvenimą praradimas, liekamieji reiškiniai.

55Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio iš atsakovo „If P&C Insurance AS" filialo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. atsižvelgia šiam sprendimui būtinų kriterijų visumą: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias teismas jau įvardijo. Šių visumos duomenų pagrindu atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo atžvilgiu ieškovės ieškinys atmetamas.

56II.4. Dėl ieškovei V. P. atlygintinos žalos dydžio iš atsakovų R. K. ir BUAB „Rembusta“

57CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat atsižvelgia į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius.

58Nukentėjusiesiems eismo įvykio metu, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-350/2012); nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 30000 Lt iki 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 priteista 120000 Lt).

59Ieškovės V. P. prašoma atlyginti neturtinė žala sumos – 100000 Lt teismo vertinama kaip viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti, tačiau kriterijai, į kuriuos taip pat privalo atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

60Nustatydamas ieškovei V. P. atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertina pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių) ir žalą padariusio asmens kaltę, taip pat aplinkybes, kad abiejų atsakovų turtinė padėtis yra sunki – atsakovui BUAB „Rembusta“ iškelta bankroto byla, o R. K. gresia baudžiamoji atsakomybė.

61Minėta, kad V. P. padarytas sveikatos sužalojimas buvo sunkus, ji patyrė ir patiria didelius fizinius skausmus, emocinius sukrėtimus, dėl autoįvykio neteko 30 procentų darbingumo, o visumoje yra 50 procentų nedarbinga ir dėl kitų susirgimų. Dėl sužalojimų atsiradę padariniai lėmė socialinio bendravimo ir karjeros galimybių sumažėjimą, dvasinius išgyvenimus, nežinomybę dėl savo ateities. Todėl, atsižvelgdamas į sunkias eismo įvykio pasekmes ieškovės sveikatai, profesinių galimybių žymų sumažėjimą, į atsakovų kaltę ir jų elgesį po eismo įvykio, į atsakovų turtinę padėtį ir galimybę atlyginti žalą, ieškovei V. P. padarytą neturtinę žalą teismas įvertina 60000 Lt. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas „If P&C Insurance AS“ filialas išmokėjo ieškovei viso 4316 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisia ieškovei neturtinės žalos atlyginimą – 55684 Lt (CK 6.250 str. 2 d.).

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų

62Atsakovas BUAB „Rembusta“ yra bankrutuojanti bendrovė, todėl ieškinį iš dalies patenkinus 1670,52 Lt žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 61,31 Lt (b. l. 92, t. 1) priteistinos iš kito atsakovo – R. K..

63Vadovaudamasis LR CPK 150 str., 259, 270 str., teismas

Nutarė

64Ieškinį tenkinti iš dalies.

65Priteisti ieškovei V. P. (asmens kodas ( - )) iš bankrutuojančios UAB „Rembusta“ (įmonės kodas 300658147, buveinės adresas R. Grinkevičiaus g. 6-27, Šiauliai, a.s. ( - ), UAB „Medicinos bankas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, į. kodas 302497155, buveinės adresas Žuvėdrų tako g. 20, Klaipėda) ir R. K. (asmens kodas ( - )) neturtinės žalos atlyginimą viso 55684 Lt (penkiasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) solidariai.

66Likusioje dalyje ieškinį atsakovams BUAB „Rembusta“ ir R. K. atmesti.

67Atmesti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo.

68Priteisti valstybei iš atsakovo R. K. (asmens kodas ( - )) 1670,52 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt litų 52 centus) žyminio mokesčio ir 61,31 Lt (šešiasdešimt vieną litą 31 centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 1731,83 Lt.

69Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas... 2. dalyvaujant:... 3. ieškovei V. P.,... 4. ieškovės atstovei advokatei D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo... 5.
  1. Ieškinio esmė, faktai ir reikšmingos... 6. Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje yra... 7. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytoje byloje nustatyta, kad R. K., a.k. ( - ),... 8. Teigia, kad dėl nurodyto įvykio jai buvo padaryta 1808,06 Lt turtinė žala,... 9. Ieškovė nurodo, kad jai autoįvykio, kurio kaltininkas yra atsakovas metu... 10. Vadovaujantis nurodytomis bei kt. aplinkybėmis ir siekiant nukentėjusiojo ir... 11. Ieškovė nurodo, kad CK 6.270 str. numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi... 12. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad eismo įvykio dienai kaltinamojo R. K.... 13. Be to, CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nustato, kad atsakovai nuo bylos... 14. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pareikštu ieškiniu, savo nesutikimą... 15. Teigia, kad atsakovo R. K. ir UAB „Rembusta“ (šiuo metu BUAB... 16. Dėl žalos dydžio... 17. Atsakovas BUAB „Rembusta“ įgaliotas asmuo atsiliepime teigia, jog nesiima... 18. Atsakovas „If P&C Insurance AS“ teigia, kad su pareikštu ieškiniu... 19. Draudikas (šioje byloje atsakovas) gavęs ieškovės pranešimą apie... 20. Kartu, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, teigia, kad pagal TPVCAPD... 21. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai... 22. Kartu atsakovas teigia, kad draudimo išmoka dėl eismo įvykio metu patirtos... 23. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis žalos, byloje esančiu ir... 24. Tokią išvadą atsakovas daro remdamasis Darbingumo lygio pažymoje nurodytais... 25. Taip pat atsakovas pažymi, kad visos ieškovės sveikatos grąžinimo... 26. Remdamiesi tuo, kas pirmiau išdėstyta bei TPVCAPD įstatymo ir Taisyklių... 27. Atsakovas R. K. teismui atsiliepimo į ieškovės V. P. ieškinio reikalavimą... 28. Šios nagrinėjamos civilinės bylos duomenų pagrindu nustatyta, jog R. K.,... 29. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu R. K. nevykdė jokių darbinių... 30. Ieškinys tenkintinas iš dalies.
    1. Faktiniai ir... 31. II. 1. Atsakovo R. K. kaltės, neteisėtų veiksmų, kilusių žalingų... 32. Šios bylos duomenų pagrindu teismas daro pagrįstą įrodymais išvadą, kad... 33. Šioje byloje ir tiriamoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - )... 34. Sprendžiant keliamus teisės klausimus svarbu, ar pagal bylos aplinkybes ir... 35. Minėta, kad tiriamoje baudžiamojoje byloje, taip pat ir šioje byloje... 36. II.2. Dėl atsakovo BUAB „Rembusta“ civilinės atsakomybės ... 37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus... 38. Nustačius, kad automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. ( - ),... 39. CK 6.279 str. 1 d., 2 d. nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys... 40. Kartu pažymėtina, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik... 41. 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu;... 42. 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y.... 43. 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos... 44. 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą... 45. 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės... 46. 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens... 47. Taigi vertinant, kokia atsakomybė (dalinė ar solidarioji) taikoma tuo atveju,... 48. Teismas atmeta atsakovo BUAB „Rembusta“ atsikirtimus, kad jis neprivalo... 49. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovams BUAB „Rembusta“ ir R. K. tenka... 50. II.3. Dėl atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo civilinės... 51. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 52. Teismas pažymi, kad draudimo išmoka dėl eismo įvykio metu patirtos... 53. Atsakovas šioje byloje išmokėdamas ieškovei atlyginimą neturtinei žalai,... 54. Teismas įvertinęs šių duomenų visumą jų pagrindu konstatuoja, kad... 55. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio iš atsakovo „If P&C... 56. II.4. Dėl ieškovei V. P. atlygintinos žalos dydžio iš atsakovų R. K. ir... 57. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip... 58. Nukentėjusiesiems eismo įvykio metu, patyrusiems nesunkų sveikatos... 59. Ieškovės V. P. prašoma atlyginti neturtinė žala sumos – 100000 Lt teismo... 60. Nustatydamas ieškovei V. P. atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas... 61. Minėta, kad V. P. padarytas sveikatos sužalojimas buvo sunkus, ji patyrė ir... 62. Atsakovas BUAB „Rembusta“ yra bankrutuojanti bendrovė, todėl ieškinį... 63. Vadovaudamasis LR CPK 150 str., 259, 270 str., teismas... 64. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 65. Priteisti ieškovei V. P. (asmens kodas ( - )) iš bankrutuojančios UAB... 66. Likusioje dalyje ieškinį atsakovams BUAB „Rembusta“ ir R. K. atmesti.... 67. Atmesti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo „If P&C... 68. Priteisti valstybei iš atsakovo R. K. (asmens kodas ( - )) 1670,52 Lt (vieną... 69. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...