Byla 2A-405-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

3kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Neringos Švedienės,

4sekretoriaujant Monikai Stankevičiūtei,

5dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Valdui Vyšniauskui,

6atsakovo atstovui advokatui Laimonui Judickui,

7trečiojo asmens UAB „Lenalda“ atstovams Albertui Lendzevičiui, advokatei Aušrai Žukienei,

8trečiojo asmens UAB „Os-Agency“ atstovui advokatui Stasiui Drazdauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Lenalda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ ieškinį atsakovui UAB „Transverslas“, tretieji asmenys UAB „OS-Agency“, VĮ „Regitra“, UAB „SEB lizingas“, UAB „Lenalda“, dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

10Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 150-153), prašydamas pripažinti 2008-10-21 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20081321 niekine (negaliojančia) ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo UAB „Transverslas“ ieškovo naudai 95 000 Lt, sumokėtus už automobilį „Volvo S80“, ident Nr. YV1AS694081053424, 6 proc. metines palūkanas. Nurodė, kad 2008-10-16 sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „OS-AGENCY“ Finansinės nuomos sutartį Nr. 20081321, kuria ieškovas įsipareigojo iš atsakovo UAB „Transverslas“ nupirkti transporto priemonę „Volvo S80“ ir perduoti ją naudoti trečiajam asmeniui UAB „OS-AGENCY“. 2008-10-21 ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20081321 ir 2008-10-23 perdavė trečiajam asmeniui naudoti automobilį. 2008-10-28 nurodytas automobilis buvo paimtas iš trečiojo asmens teisėsaugos institucijų nustačius, kad jis yra neteisėtai pasisavintas Belgijos Karalystėje. Automobilis prokuroro nutarimu grąžintas trečiajam asmeniui tik 2009-02-03, tretysis asmuo buvo paskirtas turto saugotoju ir buvo laikinai apribotos ieškovo nuosavybės teisės į automobilį, uždraudžiant ieškovui bei automobilio naudotojui UAB „OS-AGENCY“ disponuoti automobiliu. 2009-07-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-532-172-2009 teisėtu automobilio savininku pripažinta Belgijos bendrovė „AXUS“, kuriai automobilis turi būti grąžintas, vykdant šią nutartį UAB „OS-AGENCY“ automobilį perdavė Vilniaus rajono prokuratūrai. Lizingo sutartimi ieškovas įsipareigojo įgyti nuosavybės teise iš atsakovų automobilį ir perduoti jį trečiajam asmeniui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingos sutartyje numatytą kainą automobilis pereis trečiajam asmeniui nuosavybės teise (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Siekdamas vykdyti lizingo sutartį, ieškovas sudarė sutartį su atsakovu, atsakovas 2008-10-23 perdavimo-priėmimo aktu perdavė ieškovui automobilį, nuosavybės teisę į jį, o ieškovas 2008-10-24 ir 2008-10-22 pavedimais apmokėjo sąskaitą, tinkamai įvykdydamas savo įsipareigojimus pagal sutartį. Dėl aplinkybės, kad automobilis vogtas, atsakovas negalėjo įvykdyti savo pareigos nuo pat sutarties sudarymo momento, o ieškovas sutarties pagrindu negalėjo tapti teisėtu daikto savininku, taigi sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl turi būti pripažinta niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Pripažinus sandorį negaliojančiu, ieškovas turi teisę reikalauti restituciją. Įstatymuose nustatyta, kad pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-229/2008). Kadangi automobilis grąžintas teisėtam savininkui, atsakovas privalo grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą kainą.

11Atsakovas UAB “Transverslas” su ieškiniu nesutiko (t. 1, b. l. 167-171), prašė jį atmesti. Nurodė, kad neteisėtai pasisavintą automobilį pardavė UAB „Lenalda“. UAB “SEB lizingas”, pirkdamas automobilį, turėjo įsitikinti, kad UAB „Lenalda“ teisės į automobilį nėra apribotos. Atsakovas, kaip lizingo gavėjas, buvo tik šio automobilio naudotojas ir valdytojas bei turėjo pagrįstą teisę manyti, kad SEB įgijo automobilį be suvaržymų. Atsakovas buvo sąžiningas ir nežinojo, kad automobilis buvo neteisėtai pasisavintas. Sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas veikė savininko vardu. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis nepriklausė atsakovui, realus jo savininkas bei pardavėjas yra lizinguotojas SEB. Ieškovas ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo turi reikšti ne atsakovui, o SEB, taip pat bendraatsakovu byloje turi įtraukti UAB „Lenalda“, kuri buvo pradinis automobilio pardavėjas. Aplinkybę, kad atsakovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį veikė SEB vardu, įrodo kitą dieną 2008-10-22 SEB ir atsakovo sudarytas automobilio perdavimą nuosavybėn patvirtinantis aktas, kuriuo SEB CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka faktiškai išreiškė pritarimą anksčiau sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai. Pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartį gavo SEB. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas neteisėtas, nes realiai pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas gavo tik tiesiogiai jam pervestus 26354,04 Lt.

12Tretysis asmuo UAB „Lenalda“ su ieškiniu nesutiko (t. 1, b. l. 173-175), prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas UAB „Transverslas“ ir UAB „Lenalda“ yra sąžiningi automobilio įgijėjai. Apie tai, kad automobilis gali būti pavogtas Belgijos Karalystėje nežinojo ir negalėjo žinoti. 2007 m. spalio mėn. interneto tinklapyje www.mobile.de rado skelbimą apie parduodamą 2007 m. laidos automobilį, susisiekus su pardavėju Vokietijos įmone „Guertel Automobile“ buvo sutarta kaina, jos sumokėjimo forma ir terminas, buvo paaiškinta, kad automobilio savininkas Marcus Oliver yra miręs ir pastarojo sutuoktinė pageidauja automobilį parduoti. Tiek automobilis, tiek jo kaina nekėlė įtarimų apie galimą transporto priemonės valdytojo neteisėtą veiką. Pagal automobilio kėbulo numerį „Volvo“ atstovybėje buvo įsitikinta tokio automobilio egzistavimu ir komplektacija. 2007-10-22 Vokietijos įmonei sumokėjo avansą, o 2008-10-30 kainos dalį grynais. Pardavėjui išrašius sąskaitą, automobilį pargabeno į Lietuvą ir 2007-11-08 pardavė trečiajam asmeniui UAB „SEB Lizingas“. Žala ieškovui atsirado ne dėl atsakovo ar trečiojo asmens veiksmų, todėl reikalavimas turi būti reiškiamas būtent neteisėtai transporto priemonę užvaldžiusiam asmeniui, o ne sąžiningam transporto priemonės įgijėjui ir pardavėjui. Patenkinus ieškovo reikalavimą bei pripažinus tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, visos už automobilį sumokėtos kainos grąžinimas prieštarautų CK 6.145 straipsnio 2 dalies ir 6.147 straipsnio nuostatoms, būtų nesąžiningas, leistų ieškovui praturtėti. Restitucijos paskirtis kompensacinė, šalys grąžinamos į pirminę padėtį. Naudojantis transporto priemone gaunama nauda, todėl atsakovas galėtų būti įpareigotas grąžinti ieškovui tik vindikacijos metu buvusios automobilio vertės sumą, o ne visą sumokėtą kainą.

13Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino 2008 m. spalio 21 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20081321 niekine (negaliojančia) ir taikė restituciją – priteisė ieškovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ iš atsakovo UAB „Transverslas“ 95 000 Lt, sumokėtus už automobilį „Volvo S80“, ident Nr. YV1AS694081053424, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-08-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2850 Lt žyminio mokesčio ir 2760 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

14Teismas konstatavo, kad atsakovas, su kuriuo ieškovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, jos sudarymo metu nebuvo teisėtu daikto savininku ir pardavė jam nuosavybės teise nepriklausantį daiktą, teisėtu daikto savininku sandorio sudarymo metu buvo ne atsakovas, bet bendrovė „Axus“, iš kurios automobilis buvo pagrobtas apgaulės būdu, todėl vadovaudamasis CK 6.307 straipsnio nuostatomis laikė, kad pirkimo-pardavimo sutartis negalioja, ji laikytina niekine pagal CK 1.80 straipsnį kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

15Kadangi daiktas iš pirkėjo yra grąžintas teisėtam savininkui, remiantis CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 d. pirkėjas į pardavėją įgijo reikalavimo teisę, t. y. turi teisę reikalauti, kad pardavėjas (atsakovas) grąžintų ieškovui sumokėtą už automobilį kainą – 95000 Lt bei atlygintų nuostolius.

16Teismas nurodė, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-229/2008), todėl laikė nepagrįstais trečiojo asmens UAB „Lenalda“ argumentus, kad reikalavimas turi būti reiškiamas būtent neteisėtai transporto priemonę užvaldžiusiam asmeniui, o ne sąžiningam transporto priemonės įgijėjui. Nei atsakovas, nei tretysis asmuo atsakovo pusėje UAB „Lenalda“ nenurodė argumentų, kad šis atvejis yra išimtinis, dėl kurio neturi būti taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), todėl teismas tenkino reikalavimą dėl restitucijos taikymo ir kainos priteisimo iš pardavėjo.

17Teismas atmetė kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius CK 6.323 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį turi būti grąžinama kaina, trečiojo asmens argumentus, kad atsakovas galėtų būti įpareigotas grąžinti ieškovui tik vindikacijos metu buvusios automobilio vertės sumą, o ne visą sumokėtą kainą. Tai, kad automobilio pardavėjas įpareigojamas grąžinti pirkėjui visą sumokėtą kainą, nors automobilis jo paėmimo metu galimai buvo mažesnės vertės, savaime nereiškia, kad pirkėjas nepagrįstai praturtėjo, nes daikto vertės sumažėjimas gali būti priteisiamas teisėto savininko reikalavimu. Be to, nei atsakovas, nei tretysis asmuo atsakovo pusėje nepateikė teismui įrodymų, kokia nagrinėjamu atveju automobilio vertė buvo jo perdavimo teisėtam savininkui metu ir ar ši vertė viršija 95 000 Lt sumą. Pagal byloje surinktus įrodymus negalima spręsti, kad automobilio vertė jo perdavimo savininkui metu buvo mažesnė nei 95 000 Lt. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad pirkėjui, įsigijusiam vogtą automobilį, iš pardavėjo priteisiama visa pardavimo kaina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-229/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-235/2010). Atsakovas ginče nenurodė argumentų, kad restitucija, kurios taikymo prašo ieškovas, iš esmės pažeis jo interesus, pablogins jo padėtį. Priešingai, atsakovas yra padavęs ieškinį dėl nuostolių priteisimo iš pardavėjo UAB „Lenalda“ (t. 2, b. l. 5-8). Teismas padarė išvadą, kad priteisus pirkimo kainą ieškovo padėtis nepagrįstai nepagerės, nes bus sprendžiama dėl lizingo įmokų grąžinimo teismine tvarka.

18Teismas nesutiko su atsakovo atsikirtimais, kad jis ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį sudarė veikdamas kaip UAB „SEB lizingas“ atstovas, o pardavėju laikytinas UAB „SEB lizingas“, iš kurio ir turėtų būti priteista pardavimo kaina.

19Tretysis asmuo UAB „Lenalda“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

20Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialines teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl ji grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

21Teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos CK 6.322 str. ir CPK 37 str., 266 str. nuostatas.

22Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens prašymą dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą atsakovo pusėje Vokietijos Federacijoje registruotą bendrovę „Guertel Automobile", kuri pardavė atsakovui automobilį, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos CK 6.322 str., CPK 37 str. ir 266 str. nuostatas bei tuo pačiu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir (ar) pareigų. Kadangi tretysis asmuo UAB „Lenalda" ginčo automobilį įsigijo iš Vokietijos Federacijoje registruotos bendrovės „Guertel Automobile", nagrinėjama civilinė byla ir teismo sprendimas yra neatsiejamai susijęs su minimos bendrovės teisėmis ir teisėtais ir teresais. Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį iš esmės tretysis asmuo UAB „SEB VB lizingas" ar atsakovas UAB „Transverslas" įgijo teisę reikalauti pripažinti negaliojančia ab initio tarp UAB „Lenalda" ir UAB „SEB VB lizingas" 2007 m. lapkričio 8 d. sudarytą automobilio pirkimo -pardavimo sutartį negaliojančią, o UAB „Lenalda" savo ruoštu su analogiškais reikalavimais kreiptis į atitinkamą Vokietijos Federacijos teismą, prašant pripažinti negaliojančia tarp jos ir bendrovės „Guertel Automobile" sudarytą automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, yra privalomas byloje dalyvavusiems asmenims, sprendimu nustatyti faktai laikomi neįrodinėtinais, teisingais bei negali būti kvestionuojami (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 2 p.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos aplinkybės dėl ginčo automobilio valdymo neteisėtumo, negalės būti ginčijamos kitose bylose. Nė vienam iš byloje dalyvavusių asmenų nebuvo ir nėra žinomos bendrovės „Guertel Automobile" ginčo automobilio bei nuosavybės teisės į jį įgijimo aplinkybės, todėl akivaizdu, kad minima bendrovė turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, tokiu būdu suteikiant jai teisę ir galimybę nurodyti bei pagrįsti galimą ginčo automobilio valdymo teisėtumą.

23Pareigą įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotus asmenis įtvirtina CK 6.322 str. nuostatos, nustatančios tiek pirkėjo, tiek pardavėjo pareigą įtraukti į bylos nagrinėjimą vienam kitą, kai tretieji asmenys pareiškia pretenzijas į pirkimo - pardavimo sutarties dalyką.

24Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos CK 4.96 - 4.97 str. ir 6.145 -6.153 str. nuostatas. Atsakovas UAB „Transverslas" buvo sąžiningas ginčo automobilio „Volvo S80", valdytojas bei pardavėjas, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažinęs niekine (negaliojančia) tarp bylos šalių 2008 m. spalio 21 d. sudarytą automobilio „Volvo S80", VIN (kėbulo) pirkimo - pardavimo sutartį, taikant restituciją priteisė iš atsakovo (pardavėjo) ieškovui (pirkėjui) visą už automobilį sumokėtą kainą.

25Apeliantas nurodo, kad pripažinus sutartį negaliojančią ir sutarties šalis grąžinant į buvusią iki sutarties sudarymo padėtį, t.y. taikant restituciją, susiklosčiusiems santykiams reglamentuoti yra taikomos Lietuvos Respublikos CK 4.96 - 4.97 str. ir 6.145 - 6.153 str. Nuostatos, numatančios, kad kilnojamąjį daiktą aptariamu atveju ginčo automobilį, perdavus trečiajam asmeniui, sąžiningas pardavėjas gali būti įpareigotas grąžinti tik jam sumokėtos kainos dalį, lygią daikto paėmimo iš pirkėjo metu buvusiai vertei.

26Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pirkėjui turi būti priteisiama visa už automobilį sumokėta kaina, o iš pastarojo bei atsakingų asmenų automobilio savininkas dėl sumažėjusios vertės patirtus nuostolius gali išsiieškoti teismine tvarka yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįsti. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ginčo automobilio vertė, buvusi jo vindikacijos (paėmimo) iš trečiojo asmens UAB ,.OS-Agency" metu, nustatinėjama nebuvo. Teismo išvados dėl automobilio vertės pastarojo vindikacijos (paėmimo) iš trečiojo asmens UAB „OS-Agency" metu grindžiamos tik prielaidomis, o ne įrodymais paremtais faktais.

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

29Trečiojo asmens UAB „Lenalda“ apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų netinkamo taikymo ir aiškinimo, nurodant, kad pirmos instancijos teismas šalių santykiams spęsti netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 6.322 straipsnio 3 d. nuostatas ignoruodamas trečiojo asmens kaip pirkėjo pareigą patraukti daikto pardavėją dalyvauti byloje; netinkamo normų, reguliuojančių restitucijos taikymą (Civilinio kodekso 4.96-4.97str. ir 6.145-6.153 str.), procesines teisės normas reglamentuojančias trečiųjų asmenų įtraukimą į bylą (Civilinio proceso kodekso 37 str., 266 str.). Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija nesutinka.

30Nustatyta, kad atsakovas UAB „Transverslas“ 2008-10-13 pateikė komercinį pasiūlymą įsigyti automobilį „Volvo S80“, kėbulo Nr. YV1AS694081053424 už 95000 Lt (t. 1, b. l. 6). Ieškovas ir tretysis asmuo UAB „OS-Agency“ 2008-10-16 sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. 20081321, pagal kurią ieškovas įsipareigojo lizingo gavėjo (trečiojo asmens) prašymu įsigyti nuosavybės teisę į automobilį iš pardavėjo UAB „Transverslas“ ir finansinės nuomos (lizingo) pagrindu daiktą išnuomoti lizingo gavėjui, o pastarajam įvykdžius visas sutarties sąlygas, perduoti nuosavybės teisę į automobilį (t. 1, b. l. 7-15). Ieškovas, vykdydamas finansinės nuomos sutarties sąlygas, 2008-10-21 su atsakovu UAB „Transverslas“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui, o pirkėjas nupirkti minėtą automobilį tikslu perduoti naudotis ir valdyti lizingo gavėjui (t. 1, b. l. 16-17). Nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo įvykdyta – pardavėjas išrašė sąskaitą 95000 Lt sumai (t. 1, b. l. 19), 2008-10-23 daikto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktu (t. 1, b. l. 18) pardavėjas perdavė automobilį ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas (ieškovas) pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkte nustatytą tvarką sumokėjo kainą (t. 1, b. l. 20-21).

31Iš civilinės bylos medžiagos (t. 1, b. l. 23-26, 74-78, 186-187), ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-6174-08 medžiagos nustatyta, kad 2008-10-28 Vilniaus raj., Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte tikrinant UAB „OS-AGENCY“ direktoriaus vairuojamą automobilį nustatyta, kad jis paieškomas Belgijos Karalystėje kaip neteisėtai pasisavintas. 2008-10-28 poėmio metu automobilis buvo paimtas iš trečiojo asmens. Nors automobilis prokuroro nutarimu grąžintas trečiajam asmeniui 2009-02-03 saugoti, ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti duomenys, kad automobilio savininkas yra AB „Axus“ bendrovė (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 115) ir kad minėtas automobilis buvo neteisėtai pasisavintas 2008-01-19 Belgijos Karalystėje. Dėl to 2009-07-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad transporto priemonė turi būti grąžinta teisėtam savininkui pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatas. Remiantis minėta teismo nutartimi, trečiojo asmens atstovas 2009-10-21 VSAT pareigūnams pateikė automobilį ir automobilis 2009-10-21 buvo grąžintas teisėto savininko „Axus“ bendrovės atstovui.

32Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį, kuris jam pačiam nepriklausė. Minėtų teisėsaugos institucijų pateikta informacija patvirtina aplinkybę, kad automobilis „Volvo S80“, kėbulo Nr. YV1AS694081053424 buvo pavogtas Belgijos Karalystėje, vėliau kompetentingų institucijų sprendimais grąžintas teisėtam savininkui. Automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo parduotas vogtas automobilis (šios aplinkybės pardavėjas neginčija, be to, tai patvirtina teismo nuosprendis). Nustatyta ir tai, kad nei atsakovas, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys automobilio vagystės fakto nežinojo bei neprivalėjo žinoti. Tokios aplinkybės leidžia ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Kartu konstatuotina, kad objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjo pareiga perduodant daiktą užtikrinti, jog jam priklauso nuosavybės teisės į daiktą, kurios, išaiškėjus automobilio vagystės faktui, nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui. Aplinkybė, kad sutarties objektas (automobilis) yra vogtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu. Automobilio grąžinimo teisėtam jo savininkui šalys nekvestionuoja (CK 4.96 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose taip pat nustatyta, kad, pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006). Pastaruoju atveju pardavėjas, net būdamas sąžiningas, negali gintis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jam yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė. Dėl nurodyto atmetami apelianto argumentai apie restitucijos taikymo negalimumą. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Tos aplinkybės, jog grąžinus pavogtą automobilį teisėtam savininkui ir dvišalei restitucijai tapus negalimai, negalima laikyti išimtine, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti. Be to, aptariamos situacijos pasekmės yra specialiai reglamentuotos CK 6.323 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, paaiškėjus, jog pirkėjas nupirko vogtą automobilį, vien aplinkybė, kad nebėra galimybės grąžinti automobilį pardavėjui, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta restitucijos negalimumo sąlygų.

33Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.322 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, kai pirkėjas nepatraukia pardavėjo Vokietijoje registruotos įmonės “Guertel Automobile” dalyvauti byloje, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pirkėjui, jeigu įrodo, kad dalyvaudamas byloje jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo. Neįtraukęs į bylą trečiuoju asmeniu įmonės “Guertel Automobile” sudarė apeliantui sunkumus ir jis net gali prarasti galimybę reikšti analogiškus ieškovo pareikštiems reikalavimams minimai Vokietijos įmonei. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, kadangi teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl daikto paėmimo (CK 6.322 straipsnyje nurodomos pardavėjo ir pirkėjo pareigos, kai trečiasis asmuo pareiškia ieškinį dėl daikto paėmimo), be to, pardavėjas (atsakovas) turi įrodyti, kad dalyvaudamas byloje jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo.

34Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos dėl teismo pareigos įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir jų neįtraukimo į bylą procesinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. Kamajų ŽŪB, bylos Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeEuroimport Rudorfer GmbH v. UAB ,,Filipolis“, bylos Nr. 3K-3-81/2004; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylosNr. 3K-3-159/2007; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų; nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai; taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas pakeitė įmonės “Guertel Automobile” teises ar pareigas, t.y. teismas nenusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ar pareigų. Apelianto argumentas, kad teismas neįtraukęs įmonės į bylą trečiuoju asmeniu sudarė apeliantui sunkumus, ar jis net gali prarasti galimybę reikšti analogiškus ieškovo pareikštiems reikalavimams minimai Vokietijos įmonei yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas.

35Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

36Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1663,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pagal 8.11 p. numatyta (800 Lt x 1,5)=1 200 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad į išlaidas įtrauktas ir apmokėjimas už dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame ieškovo atstovas nedalyvavo, kolegijos nurodytas išlaidų dydis atitinka ir kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, nukrypti nuo šių rekomenduojamų dydžių bei priteisti didesnes bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 p.; 93 straipsnio 2-4 dalys; 98 straipsnis). Atmetus skundą šios išlaidos priteistinos iš apelianto.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija

Nutarė

38Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Lenalda“ 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Nordea Finance Lithuania“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,... 3. kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Neringos Švedienės,... 4. sekretoriaujant Monikai Stankevičiūtei,... 5. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Valdui Vyšniauskui,... 6. atsakovo atstovui advokatui Laimonui Judickui,... 7. trečiojo asmens UAB „Lenalda“ atstovams Albertui Lendzevičiui, advokatei... 8. trečiojo asmens UAB „Os-Agency“ atstovui advokatui Stasiui... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 10. Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 11. Atsakovas UAB “Transverslas” su ieškiniu nesutiko (t. 1, b. l. 167-171),... 12. Tretysis asmuo UAB „Lenalda“ su ieškiniu nesutiko (t. 1, b. l. 173-175),... 13. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 14 d. sprendimu... 14. Teismas konstatavo, kad atsakovas, su kuriuo ieškovas sudarė... 15. Kadangi daiktas iš pirkėjo yra grąžintas teisėtam savininkui, remiantis CK... 16. Teismas nurodė, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti... 17. Teismas atmetė kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius CK 6.323 straipsnio 1... 18. Teismas nesutiko su atsakovo atsikirtimais, kad jis ginčijamą... 19. Tretysis asmuo UAB „Lenalda“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą,... 21. Teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos... 22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens prašymą... 23. Pareigą įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotus asmenis įtvirtina CK... 24. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos CK 4.96 - 4.97 str.... 25. Apeliantas nurodo, kad pripažinus sutartį negaliojančią ir sutarties šalis... 26. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pirkėjui turi būti priteisiama... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Trečiojo asmens UAB „Lenalda“ apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl... 30. Nustatyta, kad atsakovas UAB „Transverslas“ 2008-10-13 pateikė komercinį... 31. Iš civilinės bylos medžiagos (t. 1, b. l. 23-26, 74-78, 186-187),... 32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada,... 33. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.322... 34. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos nagrinėjamai bylai aktualios... 35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 36. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1663,75 Lt išlaidų advokato... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 38. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Lenalda“ 1 200 Lt bylinėjimosi...