Byla e2A-1568-230/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų individualios įmonės „Autaris“ ir M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams individualiai įmonei „Autaris“ ir M. B. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas J. K. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės IĮ „Autaris“ ir subsidiariai iš atsakovo M. B. 25 000 Eur nuostolių atlyginimą už dėl netinkamai vykdytos rangos sutarties prarastą ieškovui priklausiusią transporto priemonę BMW X3, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas transporto priemonę įsigijo aukcione JAV. Transporto priemonė buvo daužtu priekiu, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovę IĮ „Autaris“ dėl automobilio remonto ir paruošimo techninei apžiūrai. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Per du mėnesius nuo transporto priemonės perdavimo ieškovas supirko transporto priemonės remontui reikalingas detales, jas perdavė rangovei. Atsakovė sutvarkė ir surinko automobilį, beliko tik automobilį paruošti dažymui ir nudažyti. 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovas telefonu buvo informuotas, jog atsakovei priklausančioje teritorijoje kilus gaisrui sudegė trys automobiliai, įskaitant ir ieškovo. Kadangi turtas buvo nepataisomai sugadintas tuo metu, kai buvo perduotas rangovui pagal rangos sutartį, IĮ „Autaris“ privalo atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius. Nuostolių dydis sietinas ne su ieškovo patirtomis išlaidomis, bet su realia transporto priemonės verte.

82.

9Atsakovai IĮ „Autaris“ ir M. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su ieškovu nebuvo susitarę dėl transporto priemonės parengimo techninei apžiūrai, kadangi tokios paslaugos atsakovė neteikia. Nebuvo susitarimo ir dėl transporto priemonės dažymo, kadangi ieškovui buvo nepriimtini atsakovės nurodyti įkainiai, tebuvo žodžiu susitarta dėl kėbulo remonto darbų. Automobilio variklis ir pavarų dėžė buvo išvežti remontui į kitą servisą, turėjo būti atlikti ir elektros instaliavimo, saugos sistemos, važiuoklės remonto darbai, kurių atsakovė neatlieka. Visi atsakovės darbai buvo atlikti iki 2014 m. lapkričio 21 d., tačiau ieškovas nevykdė pareigos atsiskaityti už darbus ir pasiimti transporto priemonę (paskutinį kartą ieškovas lankėsi 2014 m. gruodžio 27 d. ir buvo raginamas atsiskaityti bei pasiimti automobilį), todėl, net ir nesant ginčo dėl susiklosčiusių vartojimo rangos teisinių santykių, jam tenka turto atsitiktinio žuvimo rizika.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui J. K. iš atsakovės IĮ „Autaris“ ir subsidiariai iš atsakovo M. B. 15 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovų IĮ „Autaris“ ir M. B. lygiomis dalimis po 698,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.

144.

15Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove IĮ „Autaris“ sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį dėl ieškovui priklausiusios transporto priemonės BMW X3 remonto. Šios sutarties pagrindu transporto priemonė buvo perduota atsakovei. Nors atsakovai teigė, jog rangos darbai buvo baigti, o ieškovas vengė pasiimti transporto priemonę, todėl atsakovai negali būti laikomi atsakingais už jos praradimą, tačiau teismas su tokia atsakovų pozicija nesutiko ir nurodė, kad transporto priemonės perdavimo fakto atsakovai neįrodinėjo, be to, į bylą nepateikė ne tik įrodymų, kad ieškovui buvo pateiktas rašytinis reikalavimas atsiimti transporto priemonę, bet ir duomenų, jog atsakovė ar jos darbuotojai informavo ieškovą apie darbų užbaigimą ir pareigą atsiimti transporto priemonę. Atsakovų poziciją dėl darbų atlikimo termino ir ieškovo informavimo apie pareigą atsiskaityti ir atsiimti transporto priemonę teismas vertino kaip prieštaringą ir nenuoseklią, nesuderinamą byloje pateiktais įrodymais, o atsakovo pateiktos 2014 m. lapkričio 21 d. paraiškos apie darbų atlikimą autentiškumu suabejojo. Teismas sprendė, kad atsakovai neįvykdė jiems tenkančios pareigos įrodyti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo bei ieškovo pareigos laiku atsiskaityti už suremontuotą transporto priemonę bei ją atsiimti pažeidimo faktus, todėl sprendė, kad gaisro metu šalis tebesiejo sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai, kadangi darbai dar nebuvo baigti, o transporto priemonė buvo perduota rangovei, kuriai ir teko pareiga pasirūpinti turto išsaugojimu. Teismas taip pat pažymėjo, jog nuostolių dydis turi būti siejamas ne su ieškovo išlaidomis transporto priemonei įsigyti ir remontuoti, ne su jos verte įsigijimo ar pargabenimo į Lietuvą metu, bet su transporto priemonės vertės sumažėjimu dėl gaisro (skirtumu tarp transporto priemonės vertės iki gaisro ir jos likutinės vertės). Kaip matyti iš 2016 m. vasario 12 d. ekspertizės akto, transporto priemonės rinkos vertė 2014 m. gruodžio 30-31 d, jeigu nebūtų gaisro ir transporto priemonė būtų buvusi visiškai suremontuota, būtų buvusi lygi 23 500 Eur. Tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad transporto priemonė prieš ją perduodant remontuoti atsakovei buvo stipriai apgadinta, dėl apgadinimų laipsnio tiek ekspertizės akte, tiek ir kituose dokumentuose vienareikšmiškai nurodoma, jog apskaičiuoti nurodytos būklės transporto priemonės rinkos vertės nėra pagrindo dėl nepakankamo atkuriamųjų kaštų ir vidutinės transporto priemonės rinkos vertės santykio. Ekspertizės akte likutinė transporto priemonės vertė apskaičiuota ta verte, kokia nustatyta ją pargabenus iš JAV (3 900 Eur). Nors atsakovai nurodė, jog būtent su šia likutine transporto priemonės verte turi būti siejami ieškovo patirti nuostoliai, tačiau teismas sprendė, kad likutinė transporto priemonės vertė yra skirta įvertinti preliminariai pinigų sumai, kurią būtų galima gauti transporto priemonę pardavus dalimis, tuo tarpu nagrinėjamu atveju rangos sutartis tam ir buvo sudaryta, kad transporto priemonė būtų suremontuota ir ją būtų galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovas pirko ir tiekė atsakovei transporto priemonės komplektuojamąsias dalis, užsakė remonto darbus, t. y. ėmėsi veiksmų, kad transporto priemonė būtų suremontuota. Kaip matyti iš ekspertizės akto, apskaičiuojant likutinę transporto priemonės vertę didelė reikšmė buvo suteikta kėbulo apgadinimams (vertė mažinta 43,75 proc. arba 10 281,25 Eur), be to, dėl didelio apgadinimo laipsnio buvo pritaikytas pats nepalankiausias koregavimo koeficientas (0,7), ženkliai sumažinęs likusių detalių likutinę vertę, o taip pat ir papildomas transporto priemonės populiarumo rinkoje koeficientas (0,7). Būtent kėbulą suremontuoti apsiėmė atsakovė, todėl teismas sprendė, jog ieškovo nuostolių sieti su likutine transporto priemonės verte jos įsigijimo metu nėra pagrindo. Teismas konstatavo, jog, įvertinus šalių veiksmus remontuojant transporto priemonę, siekiamą tikslą transporto priemonę sutvarkyti ir naudoti pagal paskirtį, eksperto nurodytą aplinkybę, jog neįmanoma nustatyti transporto priemonės rinkos vertę gaisro dieną dėl to, kad nėra aiški tiksli transporto priemonės būklė ir komplektacija tą dieną, taip pat nesant galimybės gauti objektyvesnių įrodymų, pagrindu nuostoliams apskaičiuoti pripažintina ne likutinė transporto priemonės vertė ją įsigyjant, bet transporto priemonės be defektų rinkos vertė, ją mažinant ieškovo faktiškai nepatirtų atkūrimo kaštų verte ir likutine transporto priemonės verte po gaisro. Teismas nustatė, kad ne visos detalės buvo sukomplektuotos ant transporto priemonės bei išliko, todėl jų vertė į nuostolių dydį negali būti įtraukiama. Detalių vertę patvirtinančių įrodymų šalys nepateikė, nors buvo pasiūlyta tai padaryti. Šių detalių likutinė vertė nebuvo įtraukta ir į ekspertizės akte nurodytą likutinę transporto priemonės vertę po gaisro (šią vertę sudaro kėbulo, variklio ir pavarų dėžės vertės). Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovo į bylą pateiktoje E. L. ataskaitoje nurodoma kitų detalių vertė – 250 Eur, kurią, nesant objektyvesnių įrodymų, įtraukus į ekspertizės akte nurodytą likutinės vertės apskaičiavimo formulę, gaunama 83,13 Eur (250 Eur * 0,5 * 0,7 * 0,95) vertė. Darbų, kuriuos atlikus, pagal ekspertus transporto priemonė būtų atstatyta į iki sugadinimo buvusią padėtį, kainą teismas nustatė pagal UAB „Pajūrio autorika“ pateiktą suvestinę, ir tai sudaro 8 760 Lt (7 000 Lt + 1 760 Lt už dažymo darbus) be PVM, kas sudaro 10 600 Lt arba 3 070 Eur su PVM sumą. Dažymo medžiagų kaina UAB „Pajūrio autorika“ pateiktoje sąmatoje – 2 142,29 Lt be PVM arba 2 592,17 Lt (750,74 Eur) su PVM. Įvertinęs sudegusią transporto priemonę bei faktą, jog iš gaisro metu buvo išimti variklis ir pavarų dėžė, teismo paskirtas ekspertas nurodė, jog likutinė transporto priemonės vertė po gaisro yra lygi 2 000 Eur. Apibendrindamas teismas akcentavo, jog ieškovo patirtų nuostolių dydį mažinančiais pripažintini eksperto nustatyta 2 000 Eur likutinė turto vertė, 83,13 Eur likutinė likusių detalių vertė, 750,74 Eur dažymo medžiagų vertė, 3 070 Eur bendra remonto darbų vertė, 115,85 Eur atitikties patikrinimo kaina, viso 6 019,72 Eur arba suapvalinus – 6 020 Eur. Iš transporto priemonės rinkos vertės (22 090 Eur) (paskaičiuotos sumažinus nustatytą automobilio rinkos vertę – 23 500 Eur 6 % korekciniu koeficientu atsižvelgiant į eksploatacinį amžių) atėmus nuostolių dydį mažinančią 6 020 Eur sumą gaunama 16 070 Eur suma, kurią teismas pripažino ieškovo nuostolių dydžiu. Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 str. 2 d., atsižvelgdamas į tai, jog žalos atsiradimas nesusijęs su atsakovų tyčiniais veiksmais, to paties įvykio metu nukentėjo kelios skirtingiems asmenims priklausiusios transporto priemonės, kas lemia ženkliai didesnę bendra nuostolių sumą, taip pat faktą, jog ir pats ieškovas teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, metu nurodė, kad jo išlaidos transporto priemonės įsigijimui, pargabenimui į Lietuvą ir detalių įsigijimui sudarė nuo 12 000 Eur iki 15 000 Eur, sprendė, jog atlygintinos nuostolių sumos sumažinimas iki 15 000 Eur ir toks nuostolių dydis iš esmės nepažeis ieškovo interesų ir labiau atitiks atsakovų civilinės atsakomybės pobūdį, teisingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.

16III.

17Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

185.

19Apeliaciniu skundu atsakovai IĮ „Autaris“ ir M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201.1.

21Teismas netinkamai aiškino tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos vartojimo rangos sutarties ribas, nepagrįstai jas išplėtė, ko pasėkoje visą atsakomybę dėl sudegusio automobilio perkėlė atsakovams IĮ „Autaris“ ir M. B.. Teismas konkrečiai neapibrėžė atsakovės IĮ „Autaris“ darbų atlikimo masto pagal sudarytą žodinę vartojimo rangos sutartį ir neįvertino to, kad IĮ „Autaris“ apsiėmė remontuoti tik BMW X3 kėbulą, tačiau neapsiėmė remontuoti transporto priemonės iki jos parengimo techninei apžiūrai. Ši aplinkybė svarbi tuo, jog atsakovė iki 2014 m. lapkričio 21 d. sutvarkė transporto priemonės BMX X3 kėbulą, o visus likusius darbus ieškovas dėl pigesnių kainų planavo atlikti kituose autoservisuose. Dėl paruošimo dažymui ir dažymo darbų ieškovas su ieškove nesitarė, o dėl šių darbų tarėsi su kitais meistrais, nes dažymas pas atsakovę ieškovui pasirodė per brangus. Todėl teismo išvada, kad atsakovė iki gaisro dar turėjo atlikti automobilio remonto darbus prieštarauja atsakovės paaiškinimams, liudytojų parodymams ir net paties ieškovo paaiškinimams. Automobilio remonto paraiškoje ieškovas nepasirašė, nes nebuvo atsiskaitęs, todėl negalėjo būti ir perduotas automobilis.

221.2.

23Teismas netinkamai taikė bei aiškino teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas ir CK 6.662 str. 7 d., kadangi nepagrįstai nustatė, jog vartojimo rangos sutartis tęsėsi iki 2014 m. gruodžio 31 d., nes iki kilusio gaisro automobilio remonto darbai, dėl kurių buvo sutarta, buvo baigti, apie tai ieškovui buvo pranešta ir tai jam buvo žinoma, automobilis atsakovės teritorijoje liko išimtinai dėl subjektyvių veiksnių, kurie susiję tik su ieškovo atsiskaitymu už atliktus darbus. Todėl šalis jau turėjo sieti ne vartojimo rangos santykiai (šie jau buvo pasibaigę), bet pasaugos santykiai, t. y. šalys turėjo būti susitarę, kad atsakovė saugos automobilį tol, kol ieškovas suras lėšų atsiskaityti už atliktus automobilio kėbulo remonto darbus. Tačiau šalys dėl pasaugos santykių nesitarė, todėl atsakovei neatsiranda pareiga atsakyti už tai, kad daiktas nebuvo išsaugotas po to, kai rezultatas pagal sutartį turėjo būti perduotas užsakovui.

241.3.

25Teismas nevisapusiškai įvertino civilinėje byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nesirėmė atsakovės IĮ „Autaris“ bei jos darbuotojų (liudytojų) paaiškinimais, dėl ko liko neįrodyta, jog šalys buvo susitarusios tik dėl transporto priemonės kėbulo remonto. Iš liudytojų parodymų matosi, jog dėl tolimesnių darbų – kėbulo paruošimo ir dažymo – ieškovas tarėsi ne su atsakovės IĮ „Autaris“ darbuotojais, o su kitais meistrais, kurie pagal liudytojų paaiškinimus buvo atvykę prie įmonės ir apžiūrinėjo automobilį, kad galėtų ieškovui pasakyti darbų apimtį ir kainą. Įrodinėjant šias aplinkybes teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, nes būtent ieškovas privalėjo įrodyti savo reikalavimų pagrindą, t. y., kad jis su atsakove neva tarėsi dėl automobilio kėbulo dalių paruošimo dažymui ir nudažymo.

261.4.

27Teismas, vertindamas nuostolius dėl sudegusios transporto priemonės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir nepagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog atsakovė neprieštaravo žalos dydžiui, jos pobūdžiui ir susidarymo mechanizmui, leidžia daryti išvadą, jog ji sutiko su ieškovo pretenzijomis bei patirtų nuostolių apimtimi. Žala nėra preziumuojama, todėl pareiga įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį tenka nuostolius patyrusiam asmeniui. Iš bylos faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, jog automobilį ieškovas įsigijo ne verslo (t. y. ne perpardavimo) tikslais. Todėl ieškovui padarytos žalos dydis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis ne šio automobilio perpardavimo (rinkos) verte, bet vadovaujantis ieškovo faktiškai patirtomis išlaidomis šio automobilio įsigijimui. Ginčo automobilis buvo atgabentas į Lietuvą per Klaipėdos teritorinę muitinę ir teismo eksperto įvertintas 2014-12-30/31 dieną, jo poimportinė rinkos vertė sudarė 3 900 Eur. Ieškovas automobilį nupirko iš Santforce Auto Limited per tarpininką UAB „Autkeva“ už 6 534 Lt (1 892,38 Eur). Ieškovas už kėbulo remonto darbus atsakovei IĮ „Autaris“ nesumokėjo, todėl išlaidų nepatyrė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie asmeniškai įgytų automobilio remontui būtinų dalių vertę, jų kiekį (specifikaciją) ir pan. Taigi ieškovas turėjo 6 534 Lt (1 892,38 Eur) faktinių automobilio įsigijimo išlaidų ir todėl iš atsakovės IĮ „Autaris“ ieškovui turi būti priteista tik ieškovo faktiškai patirtų išlaidų suma, o ne hipotetinė automobilio perpardavimo vertė.

281.5.

29Teismas nepagrįstai sprendė, kad likutinė transporto priemonės vertė yra skirta įvertinti preliminariai pinigų sumai, kurią būtų galima gauti transporto priemonę pardavus dalimis, tuo tarpu vartojimo rangos sutartis buvo sudaryta tam, kad transporto priemonė būtų suremontuota ir ją būtų galima naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju apgadintos transporto priemonės vertė nustatyta pagal įteisintą skaičiavimo metodiką. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad iš JAV į Lietuvą importuojamas automobilis buvo pakankamai stipriai apgadintas, ko pasėkoje galutinai išplaukia ne rinkos vertės skaičiavimas, o likutinės vertės skaičiavimas, nes atkūrimo (remonto) kaštai viršija neapgadintos (sveikos) transporto priemonės rinkos vertę iki apgadinimo. Ekspertizės akte 2014-12-30/31 dieną apgadinto automobilio poimportinė rinkos vertė 3 900 Eur, ir tai yra neginčijama teismo eksperto nustatyta ginčo automobilio rinkos vertė gaisro dieną. Šiuo atveju tinkamiausias būdas žalos dydžiui nustatyti yra automobilio realios vertės iki apgadinimo (teismo eksperto nustatyta ginčo automobilio rinkos vertė iki gaisro – 3 900 Eur) ir po jos (teismo eksperto nustatyta poįvykinė („pogaisrinė“) rinkos vertė – 2 000 Eur) skirtumo apskaičiavimas. Tokiu atveju gaunama 1 900 Eur nuostolių suma, kuri suapvalinus prilygsta ginčo automobilio įsigijimo išlaidų 1 893,38 Eur sumai.

301.6.

31Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buvo nupirktos visos komplektuojamosios detalės, reikalingos transporto priemonei suremontuoti. Atsakovai pažymi, kad žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o ne atsakovai. Šiuo atveju teismas pasikliovė vien tik žodiniais ieškovo paaiškinimais ir visą įrodinėjimo naštą dėl nuostolių dydžio perkėlė atsakovams. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, koks automobilio nuardymo (nuardytų detalių) ar komplektavimo (įdėtų remonto metu detalių) „laipsnis“, kokia detalių kokybė ir kiek jų reikėjo iki tinkamo eksploatuoti automobilio atkūrimo. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo automobiliui yra nustatytas, kaip neremontuotino, nurašyto automobilio statusas. Vertinant teismo eksperto išvadas apie automobilio būklę ją importavus į Lietuvą ir byloje surinktą medžiagą susidaro pagrindas manyti, kad transporto priemonė iš viso negalėjo būti atstatyta iki tinkamos naudoti pagal paskirtį arba tai būtų ekonomiškai netikslinga. Taip pat išlieka didelė rizika, jog ginčo automobilio kilmės dokumentai galėjo neatitikti VĮ „Regitra“ transporto priemonių registravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir galimai ginčo automobilis nebūtų tinkamas dalyvauti kelių eisme.

321.7.

33Teismas nesivadovavo suformuota aukštesnio teismo praktika analogiškoje byloje dėl to paties įvykio metu kito automobilio savininkui padarytos žalos atlyginimo, kurioje Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. e2A-363-412/2016 bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsakovams IĮ „Autaris“ ir M. B. bendrai, o ne atskirai, kaip pralaimėjusių šalių daugetui.

346.

35Ieškovas J. K. atsiliepimu į atsakovų IĮ „Autaris“ ir M. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismas vienareikšmiškai konstatavo, jog 2014-12-30 kilusio gaisro metu tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai, transporto priemonė buvo perduota rangovei IĮ „Autaris“, kuriai ir teko pareiga pasirūpinti turto išsaugojimu. Savo įsipareigojimų, prisiimtų vartojimo rangos sutarties pagrindu, atsakovė IĮ „Autaris“ nei 2014-12-30, nei 2014-12-31, nei vėliau nebuvo įvykdžiusi. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog kokiu nors būdu iki 2014-12-30 būtų kreipęsi į ieškovą, informuodami jį apie prisiimtų rangos sutarties pagrindu darbų pilną atlikimą ir kad kokiu nors būdu būtų raginę ieškovą atsiimti darbų rezultatą. Byloje nėra ginčo ir dėl to, jog ieškovo J. K. atsakovei IĮ „Autaris“ pagal rangos sutartį patikėtas ir perduotas turtas buvo prarastas ir nepataisomai sužalotas atsakovės IĮ „Autaris“ teritorijoje (buvo atsakovės žinioje) iš 2014-12-30 į 2014-12-31 kilusio gaisro metu. Taigi minėti faktai ir aplinkybės, jog tarp šalių buvo sudaryta ieškovo automobilio remonto darbų atlikimo vartojimo rangos sutartis, jog šios sutarties pagrindu ieškovas remonto darbų atlikimui buvo perdavęs atsakovei savo automobilį, o atsakovė šį automobilį priėmė, o taip pat, jog šis automobilis 2014-12-30 kilusio gaisro metu sudegė ne kur kitur, bet būtent atsakovės valdomoje ir naudojamoje teritorijoje ieškovui ten nesant, suponuoja išvadą, kad atsakovei perduotas automobilis ieškovui nebuvo sugrąžintas. Todėl remiantis CPK 178 straipsnyje taisyklėmis pareiga įrodyti, kad dar 2014-11-21 ieškovas turėjo iš atsakovės pasiimti automobilį, nes tuo metu, pasak atsakovų, jie visus savo prisiimtus įsipareigojimus jau buvo tinkamai ir laiku įvykdę, tenka ne ieškovui, bet patiems atsakovams, tačiau atsakovai šios pareigos visiškai neįvykdė ir nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo patirtos žalos dydis turėtų būti nustatomas, atsižvelgiant į tai, kokia yra reali sudegusio automobilio vertė, įvertinus visus automobiliui atliktus pagerinimus, atliktus automobilio remonto darbus, prie automobilio buvusias tinkamas naudoti automobilio komplektuojamąsias dalis ar detales, kurios buvo tuo metu, kai ieškovo turtas realiai buvo prarastas, o ne į tai, kokias išlaidas šiam turtui įsigyti patyrė ieškovas.

36IV.

37Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

397.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

418.

42Byloje nustatyta, kad ieškovas įsigytą automobilį su defektais perdavė atsakovei remonto darbams atlikti, automobiliui tebesant atsakovės žinioje kilo gaisras, kurio metu automobilis sudegė. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 25 000 Eur patirtiems nuostoliams atlyginti, pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų ieškovui 15 000 Eur nuostolių atlyginimą.

439.

44Atsakovai nesutikdami su priimtu teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kuriais ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, jog atsakovė gaisro metu dar buvo neatlikusi visų automobilio remonto darbų, todėl yra atsakinga už ieškovui atsiradusius nuostolius, taip pat teismo išvadas dėl nuostolių dydžio. Apeliantė teigia, kad buvo netinkamai įvertinti įrodymai, netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga ir netinkamai taikytos materialinės teisės normos.

45Dėl šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties dalyko ir su tuo susijusių įrodymų vertinimo

4610.

47Tarp šalių nekyla ginčo, jog šalys buvo susitarę dėl vartojimo rangos sutarties sudarymo, t. y. ieškovui priklausiusio automobilio BMW X3 remonto, tačiau šalys skirtingai aiškina susitarimą dėl atsakovės šia sutartimi prisiimtų atlikti darbų apimties. Ieškovo teigimu, buvo susitarta ne tik dėl kėbulo remonto, bet ir atskirų kėbulo dalių paruošimo dažymui ir jų nudažymo, su kuo nesutinka atsakovai, teigdami, kad jie turėjo atlikti tik kėbulo remonto darbus ir juos atliko dar iki gaisro t. y. 2014 m. lapkričio 21 d., tačiau pats ieškovas automobilio laiku neatsiėmė ir už darbus neatsiskaitė, todėl jam tenka turto praradimo pasekmės.

4811.

49Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai neįvykdė jiems tenkančios pareigos įrodyti, jog jie sutartinius įsipareigojimus įvykdė, t. y. perdavė ieškovui atliktus darbus ir kad ieškovas vengė atsiimti suremontuotą automobilį bei atsiskaityti už atliktus darbus, todėl rangovas (atsakovai), remiantis CK 6.657 straipsniu, yra atsakingi už turto praradimą. Tai reiškia, kad teismas laikė atsakovų gynybinę poziciją neįrodyta, t. y. kad byloje nepakako įrodymų atsakovų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.

5012.

51Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų pareiga pagrįsti savo atsikirtimus yra tiesiogiai susijusi su ieškovo pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrindą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovas turėjo įrodyti, dėl kokių darbų su atsakove buvo susitarta, o atsakovai turėjo įrodyti jų nurodomą aplinkybę, kad darbai buvo atlikti dar iki gaisro, t. y. 2014 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė tokio šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

5213.

53Kadangi tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės pagal rangos sutartį atliktinų darbų apimtį nustatė remdamasis šalių paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, kuriuos tinkamai įvertino.

5414.

55Nors atsakovai tvirtina, kad buvo susitarta tik dėl sugadinto automobilio kėbulo remonto darbų, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog automobilio remonto darbai, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, dar nebuvo baigti ir automobilis gaisro metu tebebuvo rangovo žinioje. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovai, nurodydami, jog sutartiniai darbai buvo atlikti, nepateikė jokių įrodymų, kad darbų rezultatą perdavė ieškovui, kaip tai numato CK 6.676 straipsnio 2 dalis (užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą) ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad rangovas įspėjo ieškovą (užsakovą) dėl vengimo atsiimti darbų rezultatą, kaip numato CK 6.679 straipsnio 1 dalis (jeigu užsakovas neatvyksta atsiimti darbų rezultato arba kitaip vengia priimti atliktą darbą, tai rangovas privalo raštu įspėti užsakovą apie jo pareigą atsiimti darbų rezultatą). Atsakovė būdama verslininkė, elgdamasi atsakingai ir rūpestingai, siekdama išvengti neigiamų pasekmių atliktus rangos darbus ieškovui turėjo perduoti įstatymo nustatyta tvarka ir užsitikrinti, kad būtų galima patvirtinti darbų perdavimo faktą.

5615.

57Atsakovų pateiktas vien M. B. pasirašytas 2014 m. lapkričio 5 d. Automobilio remonto darbų paraiška, priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo atsakovai grindė savo poziciją, jog 2014 m. lapkričio 21 d. užsakyti automobilio remonto darbai buvo baigti ir pasirengta automobilio perdavimui ieškovui, tačiau ieškovas jo nepasirašė, kadangi dar buvo neatsiskaitęs, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas tinkamai, atsižvelgus į šio įrodymo atsiradimo byloje aplinkybes ir tokio akto įrodomąsias savybes ir jo įrodomąją reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas aplinkybes, yra pagrindas abejoti šio įrodymo autentiškumu, be to, jo įrodomoji reikšmė, kai ieškovas jo nėra pasirašęs, o aplinkybė, kad jam raštu būtų buvę pranešta dėl automobilio atsiėmimo ir atliktų darbų priėmimo, nėra įrodyta, faktiškai yra niekinė.

5816.

59Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad atsakovė remonto darbų iki gaisro kilimo nebuvo pabaigusi, neįvertino atsakovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, neįvertino tam tikrų prieštaravimų ieškovo paaiškinimuose dėl pas rangovą užsakytų darbų apimties. Tačiau kolegijos nuomone, ieškovo paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose šiek tiek skirtingas remonto darbų įvardijimas, kaip pvz. remontuoti ir paruošti techninei apžiūrai, automobilis buvo surinktas liko tik paruošti dažymui, buvo susitarta dėl kėbulo remonto darbų ir pan. jokiu būdu nereiškia, kad ieškovas būtų pripažinęs, jog atsakovė atliko visus jo užsakytus darbus. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo svarbu nustatyti, ar atsakovė iki gaisro buvo atlikusi visus ieškovo pas ją užsakytus darbus, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad labiausiai tikėtina, jog atsakovė jų dar nebuvo atlikusi.

6017.

61Pirmosios instancijos teismas padarydamas nurodytą labiausiai tikėtiną išvadą rėmėsi ne tik ieškovo paaiškinimais, bet ir liudytojo T. P. parodymais. Pažymėtina, jog šis liudytojas patvirtino, kad jis buvo kartu su ieškovu, kai buvo padaryta 2014 m. gruodžio 17 d. nuotrauka, iš kurios matyti, kad automobilis dar po atsakovų nurodyto darbų užbaigimo termino (2014-11-21) buvo ant remonto stendo be ratų, kas paneigia atsakovų nurodomą aplinkybę, kad remonto darbai jau buvo baigti po 2014-11-21. Liudytojas A. Š., atlikęs remonto darbus, šios aplinkybės negalėjo niekaip paaiškinti. Be to, liudytojas T. P. patvirtino ir tai, kad tariantis dėl remonto buvo kalbėta ir dėl dažymo ir jau buvo nudažyta viena automobilio detalė po kapotu, kas netiesiogiai patvirtina dažymo darbų užsakymą.

6218.

63Liudytojų – atsakovės darbuotojų A. Š. ir S. T. parodymai, kad pas atsakovę buvo atliekami tik kėbulo remonto – skardų lyginimo darbai, laikytini nepakankamais aplinkybei, jog buvo tartasi tik dėl šių darbų atlikimo, nustatyti. Pirmiausia, tai nepaneigia susitarimo, kad be šių darbų bus atlikti ir kiti automobilio paruošimo darbai, kadangi liudytojas A. Š. atlieka (ir ginčo atveju atliko) tik kėbulo remonto darbus, o tai, kad pas liudytoją S. T. nebuvo užsakyti šio automobilio dalių paruošimo dažymui ir dažymo darbai, nepaneigia susitarimo atlikti šiuos darbus, pvz. tai pavedant kitam dažytojui. Nors abu šie liudytojai tvirtino, kad matė atvykusius kitus meistrus apžiūrėti automobilį dėl tolimesnio automobilio paruošimo naudojimui, įskaitant dažymą, tačiau vien ši aplinkybė nelaikytina pakankamu įrodymu, kuris paneigtų, jog buvo užsakyti ir šie darbai. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; kt.). Be to, liudytojas A. Š. patvirtino, kad ieškovas nuolat atvykdavo, atveždavo detalių, kurių liko ir po gaisro, be to, jis pats (A. Š.) buvo užsakęs pas kitą meistrą stiklo išėmimą ir jis buvo išimtas, kas netiesiogiai patvirtina, kad darbų užsakymas neapsiribojo vien atsakovų nurodytu kėbulo remontu, o apėmė platesnį automobilio paruošimą naudojimui, kaip ir teigė ieškovas.

6419.

65Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė visiškai pagrįstas išvadas dėl šalių sutartų remonto darbų apimties, jų neatlikimo iki kilusio gaisro fakto. Nustatęs nurodytas aplinkybes, t. y. kad darbai iki gaisro dar nebuvo atlikti, teismas turėjo pagrindą taikyti CK 6.657 straipsnyje numatytą rangovo atsakomybę už atsakovo perduoto turto neišsaugojimą.

6620.

67Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas šiuo atveju netinkamai taikė CK 6.662 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad kai dėl užsakovo vengimo priimti atliktus darbus praleidžiamas darbo rezultato perdavimo terminas, darbo rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina užsakovui nuo to momento, kada rezultatas pagal sutartį turėjo būti perduotas. Kaip nustatyta, užsakyti remonto darbai dar nebuvo atlikti, o aplinkybė, kad ieškovas būtų vengęs priimti atliktus darbus byloje nebuvo įrodyta (CPK 178 straipsnis). Dėl tos pačios priežasties neturi jokios reikšmės ir atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog po darbų pabaigimo ieškovas nesitarė dėl tolimesnių automobilio pasaugos santykių.

68Dėl nuostolių dydžio nustatymo ir su šia aplinkybe susijusių įrodymų vertinimo

6921.

70Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nuostolių dydį remdamasis automobilio rinkos verte, iš jos atimdamas tam tikras pinigų sumas, kadangi, jų nuomone, šiuo atveju rinkos vertė tai automobilio perpardavimo vertė, o ieškovas automobilį įsigijo ir jį remontavo ne verslo (perpardavimo) tikslais. Todėl, atsakovų nuomone, turėjo būti vadovaujamasi ieškovo patirtomis išlaidomis šiam automobiliui įsigyti, t. y. poimportine rinkos verte, kuri, kaip nustatyta, buvo 3 900 Eur, iš jos atėmus eksperto nustatytą automobilio vertę po gaisro – 2000 Eur.

7122.

72Kolegija nesutinka su tokiais atsakovų argumentais, Šalis, kalta dėl netinkamo prievolės įvykdymo, turi visiškai atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. A. B., Nr. 3K-3-344/1999 suformulavo taisyklę, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atkūrimas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas. Tokia suformuota teismų praktikos taisyklė taikyta ir vėlesnėje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. J. v. V. B., bylos Nr. Nr. 3K-3-515/2004).

7323.

74Kaip nurodyta, žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu. Sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausimą, svarbu nustatyti, kokia automobilio vertė buvo būtent jo praradimo momentu, nes šiuo atveju prievolės esmė reikalauja taikyti kainas, buvusias žalos padarymo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis).

7524.

76Todėl nesutiktina su apeliantų pozicija, jog išeities tašku nuostolių dydžiui nustatyti turėtų būti prarasto turto įsigijimo išlaidos, t. y. ta automobilio rinkos vertė, kokia buvo nustatyta importavus automobilį, nes tai prieštarauja tiek įstatyme, tiek nurodytoje teismų praktikoje įtvirtintiems nuostolių (žalos) nustatymo sąlygoms ir principams. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors ieškovas automobilį įsigijo su defektais, tačiau jiems pašalinti susitarė su atsakove dėl remonto darbų atlikimo, remonto eigoje tiekė detales, ir, kaip teigė atsakovai, automobilio kėbulas jau buvo suremontuotas, todėl gaisro metu automobilio rinkos vertė jau buvo pakitusi ir tas vertės padidėjimas nebūtinai turi atitikti vien ieškovo turėtas išlaidas. Ieškovas siekė automobilį suremontuoti taip, kad jį galėtų naudoti, todėl jį sunaikinus ieškovas, siekdamas įsigyti tokios pat būklės automobilį, neabejotinai turėtų daugiau išlaidų, nei jų patyrė įsigydamas sugadintą automobilį po avarijos. Dėl ieškovo pastangų ir papildomai turėtų išlaidų automobilis gaisro metu buvo įgijęs kitą, didesnę vertę.

7725.

78Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai motyvavo, kodėl ginčo atveju nustatant nuostolių dydį negalima remtis likutine transporto priemonės verte ją įsigyjant, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir todėl šių argumentų nekartoja.

7926.

80Apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo automobilis jį importavus į Lietuvą buvo stipriai apgadintas, dėl ko ekspertas nurodė, jog tokiu atveju skaičiuotina ne rinkos vertė, o tik jo likutinė vertė, nes atkūrimo (remonto) kaštai viršija neapgadintos transporto priemonės rinkos vertę iki apgadinimo, nepaneigia ieškovo teisės reikalauti, kad jis būtų grąžintas į iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovas, įgijęs nuosavybės teisę į sugadintą automobilį, kaip šio turto savininkas, turi teisę spręsti dėl jam priklausančio daikto likimo. Nagrinėjamu atveju jis pasirinko automobilį remontuoti iki tinkamos naudoti būklės, o atsakovė prisiimdama jį remontuoti pripažino tokio remonto tikslingumą. Taigi šie apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia vienintelės atsakovų nurodomos galimybės nustatant nuostolių dydį remtis importuoto automobilio likutine verte.

8127.

82Sutiktina su apeliantų argumentais, kad žala nėra preziumuojama, todėl pareiga įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį tenka nuostolius patyrusiam asmeniui. Tačiau CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

8328.

84Pirmosios instancijos teismas nurodytų nuostolių dydžio nustatymo taisyklių nepažeidė. Pažymėtina, jog ieškovui dėl to, kad gaisro metu automobilis buvo sunaikintas, kartu buvo atimtos galimybės nustatyti šio konkretaus automobilio rinkos vertę, buvusią turto sunaikinimo metu, todėl ir ekspertas galėjo atlikti tik retrospektyvinį transporto priemonės vertinimą. Kadangi atliekant remonto darbus pas atsakovę dokumentais nebuvo įformintas ieškovo pateiktų remontui atlikti detalių perdavimas, niekaip nebuvo dokumentuoti atlikti konkretūs remonto darbai, iš esmės nėra realios galimybės nustatyti tikslią sunaikinto turto vertę, buvusią jo sunaikinimo metu. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, vykdydamas įstatymo jam pavestą pareigą nustatyti žalos dydį, pasirinko pagrįstą ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitinkantį nuostolių dydžio nustatymo būdą, ir tai atliko remdamasis tais įrodymais, kurie buvo pateikti nuostolių dydžiui pagrįsti.

8529.

86Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu nuostolių dydžiu ir jį pagrindžiant atliktu įrodymų vertinimu. Esant prieštaringoms šalių pateiktoms turto vertinimo išvadoms (ieškovas pateikė E. L., o atsakovai – M. L. turto vertinimo ataskaitą, kuriose automobilio rinkos vertė (nuostoliai) nustatyti atitinkamai 22 400 Eur ir 8 540 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės akte nustatyta automobilio rinkos verte, ją mažindamas atitinkamai ieškovo nepatirta atkūrimo kaštų verte ir likutine transporto priemones verte po gaisro.

8730.

88Nors nustatant nuostolių dydį svarbią reikšmę gali turėti aplinkybė, kiek, kokių ir kokios vertės detalių automobilio remontui pateikė ieškovas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į priežastis, dėl kurių tokių įrodymų surinkimo galimybės buvo apsunkintos, kas nurodyta nutarties 28 punkte. Pažymėtina, kad detalių perdavimo rangovui faktas yra abiejų šalių įrodinėtina aplinkybė tiek ieškinio reikalavimams, tiek atsikirtimams į jį pagrįsti (CPK 178 straipsnis), o atsakovė kaip verslininkė, atliekanti remonto darbus, veikdama apdairiai ir atsakingai turėtų vesti tinkamą darbų ir perduodamų materialinių vertybių apskaitą. Ieškovui net ir turint detalių įsigijimo dokumentų ginčo atveju turėtų būti įrodytas ir jų perdavimo atsakovei remonto darbams atlikti faktas, ką pastaroji taip pat turėtų įrodyti, tačiau jų taip pat nepateikė. Be to, kaip jau nurodyta, nuostolių dydis nustatytinas ne pagal ieškovo patirtas išlaidas įgyjant automobilį, o tuo pačiu ir jį remontuojant, bet nustatant netekto turto vertę, kuri, apeliacinio teismo nuomone, pagal byloje įmanomus surinktus įrodymus ir teismo diskrecijos teisę nustatyti nuostolių dydį (CPK 249 straipsnio 1 dalis) yra nustatyta tinkamai.

89Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

9031.

91Atsakovai nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimu iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis, nurodydami, kad materialinis reikalavimas iš dalies buvo patenkintas priteisiant nuostolius iš atsakovo M. B. ieškovui tik susbsidiariai. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai spręsdami analogišką ginčą kitoje civilinėje byloje Nr. e2–3984-748/20015 (Nr. e2A-363-412/2016) bylinėjimosi išlaidas tarp atsakovų paskirstė bendrai, o ne atskirai kaip pralaimėjusių šalių daugetui.

9232.

93Subsidiarioji atsakomybė ir jos taikymo sąlygos (CK 6.245 straipsnio 5 dalyje) yra nustatytos prievoliniams teisiniams santykiams ir turi reikšmės sprendžiant materialinio reikalavimo pagrįstumą. Bylinėjimosi išlaidos yra procesinės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovų subsidiarioji atsakomybė neturi reikšmės specifinio pobūdžio išlaidoms, atsiradusioms dėl šalies procesinės padėties ir bylos baigties (CPK 93 straipsnis).

9433.

95Atsakovų nurodyta kita išnagrinėta byla nelaikytina precedento galią turinčia nagrinėjamai bylai bylinėjimosi išlaidų dalyje byla, kadangi joje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nebuvo ginčo ir apeliacijos dalykas.

9634.

97Kadangi apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir dėl šios priežasties tenkintinas ieškovo prašymas priteisti jam apeliacinės instancijos teisme turėtas atstovavimo išlaidas, kurias patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktas dokumentas ir kurios yra 470 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų ieškovui taip pat lygiomis dalimis, remiantis CPK 98 straipsniu.

98Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

99Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

100Priteisti ieškovui J. K. (a. k. ( - ) iš atsakovų individualios įmonės „Autaris“ (įm. kodas 300031714) ir M. B. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis po 235 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

101Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas J. K. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės IĮ... 8. 2.... 9. Atsakovai IĮ „Autaris“ ir M. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove IĮ „Autaris“ sudarė žodinę... 16. III.... 17. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. 5.... 19. Apeliaciniu skundu atsakovai IĮ „Autaris“ ir M. B. prašo panaikinti Kauno... 20. 1.1.... 21. Teismas netinkamai aiškino tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos vartojimo... 22. 1.2.... 23. Teismas netinkamai taikė bei aiškino teisės normas, reglamentuojančias... 24. 1.3.... 25. Teismas nevisapusiškai įvertino civilinėje byloje surinktus įrodymus bei... 26. 1.4.... 27. Teismas, vertindamas nuostolius dėl sudegusios transporto priemonės,... 28. 1.5.... 29. Teismas nepagrįstai sprendė, kad likutinė transporto priemonės vertė yra... 30. 1.6.... 31. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buvo nupirktos visos... 32. 1.7.... 33. Teismas nesivadovavo suformuota aukštesnio teismo praktika analogiškoje... 34. 6.... 35. Ieškovas J. K. atsiliepimu į atsakovų IĮ „Autaris“ ir M. B. apeliacinį... 36. IV.... 37. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės ... 39. 7.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 41. 8.... 42. Byloje nustatyta, kad ieškovas įsigytą automobilį su defektais perdavė... 43. 9.... 44. Atsakovai nesutikdami su priimtu teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo... 45. Dėl šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties dalyko ir su tuo susijusių... 46. 10.... 47. Tarp šalių nekyla ginčo, jog šalys buvo susitarę dėl vartojimo rangos... 48. 11.... 49. Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad... 50. 12.... 51. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų pareiga pagrįsti savo... 52. 13.... 53. Kadangi tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pirmosios... 54. 14.... 55. Nors atsakovai tvirtina, kad buvo susitarta tik dėl sugadinto automobilio... 56. 15.... 57. Atsakovų pateiktas vien M. B. pasirašytas 2014 m. lapkričio 5 d. Automobilio... 58. 16.... 59. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 60. 17.... 61. Pirmosios instancijos teismas padarydamas nurodytą labiausiai tikėtiną... 62. 18.... 63. Liudytojų – atsakovės darbuotojų A. Š. ir S. T. parodymai, kad pas... 64. 19.... 65. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 66. 20.... 67. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog... 68. Dėl nuostolių dydžio nustatymo ir su šia aplinkybe susijusių įrodymų... 69. 21.... 70. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 71. 22.... 72. Kolegija nesutinka su tokiais atsakovų argumentais, Šalis, kalta dėl... 73. 23.... 74. Kaip nurodyta, žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi... 75. 24.... 76. Todėl nesutiktina su apeliantų pozicija, jog išeities tašku nuostolių... 77. 25.... 78. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai motyvavo, kodėl... 79. 26.... 80. Apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo automobilis jį importavus į... 81. 27.... 82. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad žala nėra preziumuojama, todėl... 83. 28.... 84. Pirmosios instancijos teismas nurodytų nuostolių dydžio nustatymo taisyklių... 85. 29.... 86. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu nuostolių dydžiu... 87. 30.... 88. Nors nustatant nuostolių dydį svarbią reikšmę gali turėti aplinkybė,... 89. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ... 90. 31.... 91. Atsakovai nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimu iš... 92. 32.... 93. Subsidiarioji atsakomybė ir jos taikymo sąlygos (CK 6.245 straipsnio 5... 94. 33.... 95. Atsakovų nurodyta kita išnagrinėta byla nelaikytina precedento galią... 96. 34.... 97. Kadangi apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti... 98. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 99. Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti... 100. Priteisti ieškovui J. K. (a. k. ( - ) iš atsakovų individualios įmonės... 101. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....