Byla e2S-1593-803/2016
Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais atsakovui J. M., tretiesiems asmenims I. K. ir E. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės N. O. ieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais atsakovui J. M., tretiesiems asmenims I. K. ir E. Š..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0241/14/00565 ir Nr. 0241/14/00566 sustabdymo pagrįstumo.
  2. Ieškovė N. O. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, ginčydama 2010 m. spalio 1 d. paprastąjį vekselį, pagal kurį K. Č. besąlygiškai privalo sumokėti atsakovui J. M. 6 950,88 Eur bei 2010 m. spalio 11 d. paprastąjį vekselį, pagal kurį K. Č. besąlygiškai privalo sumokėti atsakovui J. M. 14 481 Eur. Ieškinyje įrodinėja vekselių suklastojimo aplinkybę, nurodydama, jog vekseliai neatitinka K. Č., po kurios mirties palikimą priėmė ieškovė, tikrosios valios.
  3. Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. T. vykdomąsias bylas Nr. 0241/14/00565 bei Nr. 0241/14/00566 ir jose vykdomąjį išieškojimą iki teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Prašymą grindė aplinkybe, jog teismui pripažinus negaliojančiais vekselius, atitinkamai naikintinais taps ir notarės R. D. vykdomieji įrašai, atlikti ginčijamų vekselių pagrindu bei pradėtos vykdomosios bylos. Pažymėjo, jog laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti norint užtikrinti tinkamą būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, sustabdydamas vykdymo veiksmus antstolio D. T. vykdomosiose bylose Nr. 0241/14/00565 ir Nr. 0241/14/00566, atliktinus pagal notarės R. D. 2012 m. spalio 4 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 2-7480 ir Nr. 2-7479, iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo sprendimas, priimtas pagal ieškovės N. O. ieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, pareikštą atsakovui J. M., tretysis asmuo I. K..
  2. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymo argumentus, padarė išvadą, jog ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėjo, jog atliekant vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose iš ieškovės gali būti išieškotos pinigų sumos, kurių grąžinimo klausimas iškiltų teismui patenkinus ieškovės ieškinį. Manė, jog vykdymo proceso įgyvendinimas iki ieškinio dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais išnagrinėjimo gali apsunkinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nepagrįstai suvaržyti jos teises bei pažeisti teisėtus interesus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) J. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
  1. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi K. Č. kreipėsi į teisėsaugos organus dėl galimo vekselių neteisėtumo bei klastojimo, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00946-14 Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro M. P. 2015-06-01 nutarimu buvo nutrauktas, konstatuojant melagingą K. Č. pranešimą. Pažymėjo, jog dėl K. Č. neteisėtų veiksmų Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00806-14, kuris K. Č. mirus buvo nutrauktas.
  2. Mano, jog ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą, kadangi K. Č. nuo 2014 m. kovo 27 d. turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.
  3. Ieškovė yra nesąžininga, kadangi nenurodė aplinkybės, jog atsakovas jau anksčiau yra pateikęs teismui ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Mano, jog ieškovės ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas, dėl ko taip pat nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė N. O. prašo atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties atmesti. Nurodo tokius argumentus:
  1. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina pagrindus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Mano, jog atsakovas nurodė deklaratyvius teiginius, paremtus išimtinai tam tikrų faktinių aplinkybių subjektyviu interpretavimu.
  2. Atsakovas nepateikė nė vieno argumento, dėl kokių priežasčių nėra grėsmės, jog galimas ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Pažymėjo, jog atliekant vykdymo veiksmus pagal ginčijamus vekselius iš ieškovės būtų išieškotos gana didelės pinigų sumos, kurių grąžinimo klausimas iškiltų ieškovės ieškinio patenkinimo atveju.
  3. Mano, jog K. Č., vadovaudamasi išimtinai racionalumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais, pasirinko pačią pigiausią ir greičiausią savo pažeistų teisių gynybą, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl notarės išduotų vykdomųjų įrašų panaikinimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pakeitus praktiką, ieškovės ieškinys buvo atmestas.
  4. Apelianto nurodyta nesąžiningumo aplinkybė neturi jokio teisinio ryšio su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nurodo, jog atsakovas yra nesąžiningas, kadangi tų pačių vekselių pagrindu du kartus bando gauti tą pačią 26 754 Eur sumą.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą.
  2. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, įrodinėja nepagrįstus ieškinio reikalavimus, remdamasis nutrauktu ikiteisminius tyrimu Nr. 10-1-00946-14 bei piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).
  4. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo ne kartą išaiškinta, kad ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010 ir kt.).
  5. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje teismas, atskirai neaptardamas ieškinio preliminarus pagrįstumo, vertino antrosios sąlygos (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui) egzistavimą, leidžia apeliacinės instancijos teismui tikėtinai teigti, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė prima facie pagrįstu, nes pirmos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) nebuvimas jau pats savaime leidžia teismui netaikyti ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, kadangi nesant ieškinio patenkinimo galimybės, nėra ir ieškovui palankaus sprendimo priėmimo galimybės bei atitinkamai tokio sprendimo neįvykdymo rizikos.
  6. Pažymėtina, jog apelianto argumentai, susiję su ieškovės teise reikšti ieškinį, su nurodytomis ikiteisminiame tyrime nustatytomis aplinkybėmis šiame bylos proceso etape teisiškai nereikšmingi, jie gali būti vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
  7. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir apelianto argumentas, jog K. Č. turėjo ilgą laiko tarpą kreiptis į teismą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Pažymėtina, jog apsisprendimo teisė kreiptis į teismą siekiant apginti savo galimai pažeistas teises priklauso pačiam asmeniui, todėl minėta aplinkybė neturi teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių ar ieškinio pagrįstumo klausimus. Kita vertus, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog K. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išduotų vykdomųjų įrašų panaikinimo, o jos reikalavimas išnagrinėtas.
  8. Vertintina, jog apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, paneigiančių egzistuojančią grėsmę, kad galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ir nepasidarys neįmanomas (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su ieškovės argumentu, jog grėsmę galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia aplinkybė, kad ieškinio patenkinimo atveju iškiltų išieškotos pinigų sumos grąžinimo klausimas. Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis ieškovės prašymo motyvais bei bylos aplinkybėmis konstatavo grėsmę galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus.
  9. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
  10. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

12Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

Nutarė

13palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą.

14Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai