Byla 1A-139-851/2018
Dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Janinai Pavlovskajai, nuteistajam V. P. ir jo gynėjai advokatei Aldonai Kondratavičienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. N., jos įstatyminei atstovei L. N. bei jų atstovui advokatui Jan Kučynski, vertėjai Ingridai Petrulienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. ir jo gynėjos advokatės Aldonos Kondratavičienės apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

3Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, paskirta V. P. baudžiamoji poveikio priemonė – draudimas vieneriems metams naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones).

4Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5Taip pat šiuo nuosprendžiu iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteista L. N. naudai 134,81 Eur turtinei žalai atlyginti; E. N. naudai – 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei nuspręsta paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis įstatyminę atstovę – L. N.; iš V. P. E. N. naudai priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei nuspręsta paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis įstatyminę atstovę – L. N..

6Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7

  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
  1. V. P. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

8jis 2015-10-19 apie 09.45 val. Mokyklos g., ties pastatu Nr. 8, Butrimonių k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., vairuodamas jam priklausantį automobilį VW Passat, v. n. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014 m. spalio 03 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 24, 119, 127, 128 punktuose nurodytus reikalavimus, o būtent: būdamas neatidus kelio sąlygoms dėl blogo matomumo dėl augančių iš kairės pusės krūmų, šlapios kelio dangos, atriedamas prie Butrimonių Anos Krepštul gimnazijos, nesiėmė atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko priekinės dalies kairiu kampu, apie 2,8 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto partrenkė per kelią iš kairėje esančio įvažiavimo į mokyklą ėjusią bei staiga sustojusią pėsčiąją E. N., tuo padarydamas nukentėjusiajai E. N. kūno sužalojimus: kaktikaulio kairės pusės lūžį, perėjusį į kaukolės pamato priekinės daubos kairę su nedideliu kraujo išsiliejimu po kairės kaktinės smegenų skilties dangalais, ir dešinio žastikaulio kūno artimojo trečdalio bei dešinio šlaunikaulio atokiojo galo metafizės lūžius, muštinę dešinio antakio žaizdą ir daugybinius kūno odos nubrozdinimus, ko pasėkoje nukentėjusiajai E. N. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai.

  1. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
  1. Apeliaciniu skundu V. P. ir jo gynėja advokatė Aldona Kondratavičienė (toliau tekste – ir apeliantai) prašo: 1) panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. priimtą nuosprendį ir pareiškėjo V. P. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, V. P. veikoje nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei nutraukti baudžiamąją bylą; 2) jei išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme būtų atmestas pirmasis šio apeliacinio skundo prašymas (priimti išteisinamąjį nuosprendį), pareiškėjas ir jo gynėja prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalį, t. y. panaikinti nuteistajam V. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams, o nukentėjusios E. N. naudai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti nuo 10000 Eur bent iki 5000 Eur sumos, šią neturtinės žalos sumą priteisiant iš draudimo kompanijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo.

92.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad skundžiamame nuosprendyje teismas neteisingai nustatė vietos, kurioje įvyko eismo įvykis, aplinkybes. Pėsčioji E. N. nuo pastato, esančio adresu Mokyklos g. 2, link gatvės ėjo (tiksliau – bėgo) ne „įvažiavimu į mokyklą“, o šaligatviu ir būtent nuo šio šaligatvio ji išbėgo į važiuojamąją kelio dalį – Mokyklos gatvę, kur buvo partrenkta automobilio (Policijos pareigūnų 2015-10-19 Tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio patvirtiną kad atvykę eismo įvykį jie rado Mokyklos gatvėje tarp pastatų Nr. 5 (vienoje pusėje) ir Nr. 2 (kitoje pusėje)). Šaligatviu, kurį Šalčininkų rajono apylinkės teismas įvardijo „įvažiavimu į mokyklą“, važinėti motorinėmis transporto priemonėmis yra draudžiama (KET 124 punktas), šis šaligatvis yra išklotas betoninėmis šaligatvio plytelėmis, kuris nuo Mokyklos gatvės yra atskirtas įprastais ir nenuožulniais bordiūrais, kas yra aiškiai užfiksuota bylos medžiagoje esančioje fotolentelėje Nr. 2, pav. Nr. 1 ir Nr. 2 (1 tomas, b. l. 26). Iš fotolentelės Nr. 2 taip pat yra aiškiai matyti, kad šioje vietoje nėra jokių kelio ženklų, leidžiančių motorinėms transporto priemonėms iš Mokyklos gatvės užvažiuoti ant bordiūro bei toliau judėti šaligatviu, kuris skundžiamame nuosprendyje buvo įvardintas „įvažiavimu į mokyklą“. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (1 tomas, b. l. 27) aptariant šį šaligatvį taip pat yra nurodoma, jog „kairėje pusėje, pasibaigus krūmams, yra takelis, vedantis į mokyklos vidų. Aptariamas šaligatvis „takeliu nuo mokyklos pastato link važiuojamosios kelio dalies“, o ne „įvažiavimu į mokyklą“ yra vadinamas ir 2016-02-10 Parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 puslapyje). Apeliantų manymu, pateikti argumentai paneigia skundžiamame nuosprendyje nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusioji E. N. automobilio buvo partrenkta išėjusi į važiuojamąją kelio dalį (Mokyklos gatvę) iš kairėje esančio „įvažiavimo į mokyklą“. Nukentėjusioji ėjo (bėgo) ne „įvažiavimu į mokyklą“, o pėstiesiems skirtu šaligatviu, taigi Mokyklos gatvę ji kirto ir buvo partrenkta automobilio ne sankryžoje, kaip ši sąvoka yra apibrėžta LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punkte.

102.2. Apeliantų manymu, skundžiamame nuosprendyje teismas visiškai neatsižvelgė į pagrindinės liudytojos A. Č. parodymus bei Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą, kurie aiškiai patvirtino, jog pėsčiosios į važiuojamąją kelio dalį išbėgo tokioje vietoje, kur nėra įmanoma matyti, ar keliu neatvažiuoja automobiliai, nors liudytoja A. Č. ne kartą patvirtino aplinkybę, jog toje vietoje, kurioje jos kirto Mokyklos gatvę, pėstiesiems žiūrint į dešinę pusę yra labai blogas matomumas (apžvelgiamumas) dėl augančių krūmų, ir būtent šioje vietoje dėl šių augančių krūmų pėsčiajam net yra neįmanoma neišėjus į važiuojamąją kelio dalį pamatyti, ar Mokyklos gatve (pėsčiajam iš dešinės pusės) neatvažiuoja automobilis. Teisme apklausiama liudytoja taip pat patvirtino, jog automobilio vairuotojas, artėdamas link tos vietos, kur įvyko susidūrimas, taip pat negalėjo jų matyti būtent dėl tų pačių palei kelią augančių aukštų krūmų. Taip pat teismas šių liudytojos A. Č. bei nukentėjusiosios E. N. veiksmų (išbėgimo į važiuojamąja kelio dalį blogo apžvelgiamumo vietoje) nevertino spręsdamas, dėl kieno kaltės įvyko aptariamas eismo įvykis.

112.3. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų parodymus apie tai, jog pėsčiosios A. Č. bei E. N. per važiuojamąją kelio dalį ne ėjo, o bėgo, todėl, sprendžiant klausimą, dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis, teismas turėjo remtis 2016 m. gegužės 27 dienos Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada, patvirtinančia, jog, jeigu nukentėjusioji per važiuojamąją kelio dalį bėgo ar ėjo greitu žingsniu, tokiu atveju būtent pėsčiosios E. N. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui, nes vairuotojas neturėjo net teorinės galimybės išvengti susidūrimo su nukentėjusiąja. Tai, apeliantų teigimu, patvirtino ir Šalčininkų rajono apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. Andrijauskas, nurodęs, jog jeigu pėsčioji judėjo greičiau, tai vairuotojui ji buvo neišvengiama kliūtis, taip pat 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. vasario 10 d. apklausta pagrindinė liudytoja A. Č., kuri parodė, kad nukentėjusioji E. N. išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, t. y. kirsdama Mokyklos gatvę prieš pat susidūrimą su automobiliu, nukentėjusioji ne ėjo, o bėgo, bei nukentėjusiosios motina L. N., kuri buvo apklausta praėjus dviem dienom po eismo įvykio. Nurodo, jog 2015 m. spalio 21 d. liudytojo apklausos protokole (1 tomas, b. l. 38) liudytoja L. N. patvirtino, kad jos dukra (nukentėjusioji E. N.) po eismo įvykio jai papasakojo, jog „susiruošė kartu su drauge A. nueiti į biblioteką <...> dukra kartu su A. norėjo pereiti į kitą gatvės pusę, pirma perbėgo A., o mano dukra liko“. Šalčininkų rajono apylinkės teisme buvo apklaustas ir liudytojas R. G., kuris taip pat patvirtino matęs nuo mokyklos pastato link gatvės bėgančias dvi mergaites – A. Č. ir E. N. – bei matęs, kaip įvyko eismo įvykis. 2016 m. rugpjūčio 1 dienos liudytojo apklausos protokole yra nurodyta, jog liudytojas R. G. patvirtino matęs, kad „mergaitė N. nuo pat pradžios bėgo, nuo važiuojamosios dalies pradžios iki pat partrenkimo“. Atkreipia dėmesį, jog šie liudytojo R. G. duoti parodymai sutampa su pagrindinės liudytojos A. Č. 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. vasario 10 d. duotais parodymais, taip pat į tai, kad ne tik liudytojų parodymai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surašyti ikiteisminio tyrimo dokumentai patvirtina, jog nukentėjusioji E. N. važiuojamąją kelio dalį kirto ne eidama, o bėgdama.

122.4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pėsčiosios A. Č. ir E. N. kirsdamos gatvę toje vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, itin šiurkščiai pažeidė iš esmės visus KET 42 punkto ir LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nustatytus reikalavimus, t. y., važiuojamąją kelio dalį kirto ne sankryžoje, nors sankryža buvo pėsčiųjų matomumo zonoje (vos už keliasdešimties metrų); važiuojamąją kelio dalį kirto vietoje, kuri nėra gerai apžvelgiama į abi puses; neįsitikino, kad kirsti važiuojamąją kelio dalį yra saugu; neįsitikino, kad joms kertant važiuojamąją kelio dalį nebus trukdoma keliu važiuojančioms transporto priemonėms; neleistinoje vietoje į važiuojamąją kelio dalį išbėgo staiga, ir tai yra ne vieninteliai grubūs KET reikalavimų pažeidimai, kuriuos padarė pėsčiosios. Nurodo, jog pėsčiosios A. Č. ir E. N. šiurkščiai pažeidė ir KET 48.4 punkto bei LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimą, aiškiai numatantį, jog pėstiesiems yra draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Apeliantų teigimu, būtent pėsčiosios E. N. (nukentėjusios) padaryti šiurkštūs KET reikalavimų pažeidimai (bėgte kertant važiuojamąją kelio dalį tai daryti draudžiamoje vietoje) nulėmė eismo įvykio kilimą ir jo pasekmes, t. y. sunkų pėsčiosios sveikatos sutrikdymą, todėl, jų manymu, įvykis buvo tiesioginė pasekmė pačios pėsčiosios, o ne vairuotojo, padarytų neteisėtų veiksmą t. y. yra akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys būtent tarp pėsčiosios E. N. padarytų KET pažeidimų ir tarp kilusių padarinių.

132.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl liudytojo R. G. duotų parodymų, nepagrįstai jais nesivadovavo, motyvuodamas tuo, jog jis (R. G.) su kaltinamuoju V. P. yra pažįstami, todėl jo parodymais neva yra bandoma modeliuoti eismo įvykio mechanizmą, kuris būtų palankus kaltinamajam, tačiau teismas nevertino, kad R. G. yra pažįstamas ne tik su kaltinamuoju V. P., bet ir su nukentėjusiąja E. N., todėl jis neturėjo jokio suinteresuotumo duoti neteisingus ar kuriam nors iš eismo įvykio dalyvių palankesnius parodymus. Be to, apeliantų vertinimu, liudytojo R. G. duoti parodymai iš esmės yra identiški pagrindinės liudytojos A. Č. 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. vasario 10 d. duotiems parodymams. Abu šie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu vienareikšmiškai patvirtino, jog nukentėjusioji E. N. per važiuojamąją kelio dalį bėgo. Pažymi, kad, atsižvelgiant į liudytojų parodymus ir specialisto išvados turinį, V. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymių. Nesutinka, jog V. P., vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, važiuodamas 50 km/h greičiu pažeidė KET 128, bet ir KET 24, 119 ir 127 punktų reikalavimus. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje yra visiškai neteisingai interpretuojama sąvoka „blogas matomumas“, dėl ko neteisingai konstatuojama, jog V. P. galėjo pažeisti KET 127 punkto reikalavimus, numatančius vairuotojo pareigą sulėtinti greitį, kai yra blogas matomumas. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 5 dalį „blogas matomumas“ – tai meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m, neatsižvelgiant į kelio parametrus. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas supainiojo sąvokas „blogas matomumas“ (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 5 dalis) ir „blogas apžvelgiamumas“ (KET 42 punktas). Nurodė, jog šalia gatvės augantys krūmai vairuotojui nemažino matomumo ir netrukdė jam žiūrėti į kelio priekį, todėl krūmai nesudarė blogo matomumo sąlygų, dėl kurių jis būtų turėjęs imtis ypatingų priemonių. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir apklausiamas specialistas L. Andrijauskas, nurodęs, jog „techniniu požiūriu vairuotojas turi žiūrėti į tai, kas ant kelio, todėl krūmai jam tiesioginės kliūties nesudarė. Jis galėjo važiuoti maksimaliu leistinu greičiu“. Aptariami palei gatvę augantys krūmai, apeliantų vertinimu, turėjo įtakos tik tiems veiksmams, kurių privalėjo imtis pėsčiosios, o ne vairuotojas, nes krūmai būtent pėsčiosioms trukdė gerai apžvelgti kelią į vieną pusę (dėl ko jos negalėjo važiuojamosios kelio dalies kirsti būtent toje vietoje), o vairuotojo matomumo į priekį jie nemažino.

    1. Tai pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tarp eismo dalyvių galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, jog kiekvienas dalyvis laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nekelia grėsmės eismo saugumui. Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonės vien tik dėl to, kad yra teorinė galimybė, jog kiti eismo dalyviai, tarp jų ir pėstieji, gali nesilaikyti kelių eismo taisyklių. Šie argumentai taip pat patvirtina išvadą jog, apeliantų manymu, nuteistasis nepažeidė nustatytų KET reikalavimų, nes leistinu greičiu važiuodamas gatve jis pagrįstai tikėjosi, kad ir kiti eismo dalyviai (tame tarpe ir nukentėjusioji) laikysis KET reikalavimų, nekels grėsmės eismo saugumui ir nekirs važiuojamosios kelio dalies tokioje vietoje, kur tą daryti yra griežtai draudžiama, todėl būtų visiškai nepateisinama vairuotoją įpareigoti mažinti greitį ar stabdyti transporto priemonę, kol dar pavojus eismo saugumui yra tik menamas, o priešingą vairuotojo elgesį laikyti KET pažeidimu.
    2. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, nebuvo jokių kelio ženklų, nustatančių vairuotojams papildomų apribojimų (nei dėl mažesnio leistino greičio, nei kitų). Tik dabar-, t. y. praėjusi nemažai laiko nuo aptariamo eismo įvykio, toje gatvėje buvo pastatyti du nauji kelio ženklai - įspėjamasis ženklas Nr. 105 „Vaikai“ ir draudžiamasis ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ (30 km/h). Tačiau atsakingoms institucijoms sprendžiant dėl naujų kelio ženklų įrengimo Mokyklos gatvėje, pėsčiųjų perėja toje vietoje, kurioje 2015 m. metais įvyko aptariamasis eismo įvykis, nebuvo numatyta ir įrengta, kas tik dar kartą patvirtina, jog būtent toje vietoje, kur nukentėjusioji kirto važiuojamąją kelio dalį, pėsčiųjų perėjos įrengimas ir apskritai važiuojamosios kelio dalies kirtimas yra negalimi dėl to, kad ten saugiai pereiti per gatvę yra neįmanoma dėl daugelio aplinkybių, tokių, kaip palei kelią augantys ir pėstiesiems kelio apžvelgiamumą užstojantys krūmai vienoje kelio pusėje, kelio atitvarai (tvora) kitoje kelio pusėje ir pan.
    3. Apeliantų vertinimu, ne nuteistojo, o pačios pėsčiosios padaryti KET pažeidimai nulėmė eismo įvykio kilimą. Tokią išvadą daro remdamiesi tuo, jog V. P. vairuojamas automobilis leistinu greičiu važiavo ten, kur jam tai daryti buvo galima, t. y. automobiliams skirta važiuojamąja kelio dalimi – gatve (ne šaligatviu, ne pėsčiųjų taku ar pan.), o tai reiškia, kad V. P. nepadarė esminių ir šiurkščių KET reikalavimų pažeidimų. Tuo tarpu nukentėjusioji E. N. išbėgo į gatvę ir kirto važiuojamąją kelio dalį ten, kur tai daryti buvo draudžiama (KET 42 punktas, pagal kurio reikalavimus matomumo zonoje esant sankryžai, kirsti gatvę kitoje vietoje yra kategoriškai draudžiamą todėl nukentėjusioji privalėjo į kitą gatvės pusę eiti ne toje vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, o tik netoliese, maždaug už 30 metrų esančioje, sankryžoje). Apeliantų vertinimu, jeigu nukentėjusioji E. N. nebūtų išbėgusi į gatvę tai daryti draudžiamoje vietoje, o gatvę kirstų nebėgdama netoliese esančioje sankryžoje, tai šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes pati pėsčioji toje vietoje būtų gerai mačiusi gatvę į abi jos puses ir būtų galėjusi įsitikinti saugumu prieš kirsdama gatvę, o ir atvažiuojantis vairuotojas pėsčiąją būtų matęs iš tolo bei neabejotinai būtų supratęs, jog ji nori ir ketina pereiti į kitą gatvės pusę.
    4. Taip pat apeliantai įsitikinę, kad šioje konkrečioje situacijoje nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomos ir BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. iš jo atimama teisė vairuoti transporto priemones. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. P. važiavo neviršydamas toje vietoje nustatyto leistino saugaus greičio, jo vairuojama transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o vairuotojas neabejotinai buvo visiškai blaivus. Todėl net tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas atsisakytų priimti pareiškėją V. P. išteisinantį nuosprendį (kas pareiškėjo įsitikinimu būtų visiškai neteisinga), tai turėtų buri atsižvelgta į šio eismo įvykio aplinkybes bei panaikinta bent ta skundžiamojo nuosprendžio dalis, kuria iš pareiškėjo vieneriems metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Taip pat bylos nagrinėjimo Šalčininkų rajono apylinkės teisme metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas V. P. dirba statybininku pagal turimą šiai veiklai verslo liudijimą. V. P. gyvena mažame Butrimonių miestelyje, kuriame statybinių užsakymų yra itin mažai ir vien iš šių užsakymų jam niekaip nepavyktų užsidirbti pinigų savo bei šeimos pragyvenimui. Dėl to V. P. turi įvairių užsakymų statybiniams darbams atlikti ne tik aplinkiniuose rajonuose ar Šalčininkų mieste, tačiau ir toliau, pavyzdžiui, Alytaus bei kituose nutolusiuose rajonuose. Viešojo susisiekimo, kuriuo V. P. galėtų nuvykti į savo darbo objektus, nėra, tuo labiau viešuoju transportu niekaip nebūtų įmanoma gabentis darbui būtinų įrankių, statybinių medžiagų ir kitų kasdien statybose naudojamų reikmenų.
    5. Apeliantų teigimu, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nepriimti nuteistąjį V. P. išteisinančio nuosprendžio, turėtų būti pakeista skundžiamojo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio. Taip pat teigia, jog nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis tokiu atveju turėtų būti sumažintas nuo 10.000 Eur iki 5.000 Eur, šią sumą nukentėjusiosios naudai priteisiant ne iš pareiškėjo V. P., o iš jo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo kompanijos – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Nurodo, kad šiame apeliaciniame skunde išsamiai išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, jog nukentėjusiosios E. N. veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo (apeliantų įsitikinimo, E. N. veiksmai ne tik prisidėjo prie žalos kilimo, tačiau apskirtai buvo viso eismo įvykio kilimo priežastis). Pažymi, kad pripažinus, jog eismo įvykiui dėl kurio nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata kilti reikšmės turėjo ir nukentėjusiosios elgesys, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.282 straipsnio nuostatomis, numatančiomis galimybę mažinti reikalavimą atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su tokia pozicija ir dėl to prašomos neturtinės žalos dydį sumažino nuo nukentėjusiosios prašomos 15 000 Eur sumos iki 10 000 Eur. Tačiau, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai dėmesio skyrė visoms aplinkybėms, kurioms esant įvyko eismo įvykis, bei tai aplinkybei, kad būtent nukentėjusios neatsargūs veiksmai lėmė susidariusią situaciją ir pačios patirtus nuostolius (teismas visiškai neatsižvelgė, jog nukentėjusioji gatvę kirto draudžiamoje vietoje, nors jos matomumo zonoje buvo sankryžą kurioje nukentėjusioji ir turėjo eiti per gatvę), todėl priteisiamos neturtinės žalos dydį sumažino per mažai (kaip minėjo, priteisiamos neturtinės žalos dydis turėjo būti sumažintas dar daugiau, t. y. bent iki 5 000 Eur sumos). Tokie argumentai visiškai prieštarauja tikrovei bei bylos medžiagai, nes pastarasis po eismo įvykio buvo atėjęs pas nukentėjusiąją į namus, su nukentėjusiąja bendravo, buvo nuvažiavęs padėti, siūlė pavežti, jeigu kur reikia ar nupirkti reikiamų vaistų.
    6. Pažymi tai, jog 5 000 Eur neturtinės žalos dydis, esant nukentėjusiojo sunkiam sveikatos sutrikdymui, atitiktų ir teismų praktikoje panašiose bylose nustatomas neturtinės žalos atlyginimo sumas. Išnagrinėtoje baudžiamojoje, kurioje 2017 m. vasario 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutarti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017) sunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykyje patyrusio nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo sumažintas nuo prašomų 30 000 Eur iki 5 000 Eur. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, jog priteistas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis (t. y. 5 000 Eur suma) neatsargiu nusikaltimu padarius kitam žmogui sunkų sveikatos sutrikdymą neprasilenkia su teismų praktikoje analogiškose bylose nustatomomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis. Skundžiamame nuosprendyje yra pripažinta, jog nukentėjusioji E. N. buvo nerūpestinga kirsdama kelią (o pareiškėjo įsitikinimu, ji buvo ne nerūpestinga, o suprasdama padarė šiurkštų KET pažeidimą, bėgdama per gatvę draudžiamoje vietoje, dėl kurio ir įvyko eismo įvykis), tačiau teismo priteistos neturtinės žalos dydis yra dvigubai didesnis, nei kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje, kurioje analogiško lygio sveikatos sutrikdymą patyrė pėsčiasis, nepadaręs KET pažeidimų. Akivaizdu, jog tokia dviprasmiška situacija yra neteisinga ir negali būti toleruojama, todėl turi būti atsižvelgiama į pėsčiosios E. N. padarytus KET pažeidimus, sprendžiant klausimą dėl jai priteistinos neturtinės žalos dydžio, kuris mažinimas bent jau iki 5 000 Eur sumos, priteisiant jai šią sumą iš draudimo kompanijos.
  1. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusiosios atstovas advokatas J. Kučynski prašė skundą atmesti.

14III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15

  1. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjos advokatės Aldona Kondratavičienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
  2. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).
  3. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, ).
  4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad V. P. veika kvalifikuota tinkamai.
  5. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
  6. Nors nuteistasis savo kaltę neigia, jo kaltė įrodyta viešame pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų visetu.

169.1. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusiosios E. N. pasirodymas eismo juostoje priešais V. P. vairuotą automobilį negalėjo būti tiek netikėtas, kad nuteistasis nebūtų galėjęs to numatyti. Spręsdami priežastinio ryšio ir vairuotojo V. P. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiosios veiksmus, nuteistojo pasirinktą ir nesulėtintą važiavimo greitį (ne mažesnis negu 50 km/h), taisyklės važiuoti arčiau dešiniojo krašto nesilaikymą, jo asmenines savybes ir konkrečios įvykio vietos specifiką (kelio atkarpa, (žr. važiuojant nuo pagrindinio kelio link mokyklos, Butrimonių k.) nepažymėta jokiomis kelio linijomis, Mokyklos g., ties namo Nr. 8, Butrimonių k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., kairėje pusėje A. Krepštul gimnazijos pastatas, kelio atkarpoje nėra jokio šaligatvio ir pėsčiųjų perėjos, kelio pakraštyje pertraukų metu bėgioja vaikai, kurie dažnai išbėga į važiuojamąją dalį), kuri reikalauja ypatingo vairuotojų atidumo.

179.2. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog gailisi, kad taip nutiko. Automobilį vairuoja nuo 2000 metų, važinėja dažnai. Darbas su vairavimu nesusijęs. Eismo įvykių nebuvo, tik 2012 metais vieneriems metams buvo atimtos teisės. Tą dieną atvažiavo pas V. B. į gaisrinę, po to su juo važiavo pas V. B. pasiimti instrumentų – V. B. važiavo priekyje, jis – paskui iki 40 km/h greičiu. Buvo geras oras, matomumas taip pat geras. Matė, kad V. B. normaliai pravažiavo mokyklą. Paprastai jis (V. P.) visada važiuoja arčiau dešinio krašto. Prie mokyklos pamatė iš krūmų išbėgusią merginą (A. Č.), kuri perbėgo kelią ir sustojo kitoje kelio pusėje. Kai privažiavo, matė ir nukentėjusiąją E. N., kuri sustojo ir stovėjo kokio metro atstumu nuo kairio kelkraščio ir netrukdė jam pravažiuoti. Jokių atsargumo veiksmų nesiėmė, nes matė jas labai gerai, manė, kad ir jos mato jį labai gerai. Nieko įtartino nepastebėjo, todėl pasuko vairą kiek kairiau. Paskui, kai perbėgusi kelią mergina sušuko, o nukentėjusioji šoko ant jo automobilio, jis iš karto sustojo.

189.3. Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji E. N. parodė, kad tą dieną, ji nedalyvavo pirmoje fizinio lavinimo pamokoje, nes buvo susižeidusi koją, kurią skaudėjo. Po antros pamokos pertraukos metu kartu su A. Č. išėjo iš mokyklos į biblioteką, kuri yra kitoje kelio pusėje, seniūnijoje. Tam reikėjo pereiti kelią, kur nėra pėsčiųjų perėjos. Pribėgusios kelią, pastebėjo automobilį ir sustojo jį praleisti. Antro automobilio nematė. Jai pasirodė, kad automobilis buvo toli. Kai išėjo į kelią, A. Č. jai sušuko „sustok“, ji sustojo, po to pajuto smūgį į dešinį šoną, ir daugiau nieko neprisimena.

199.4. Apklausta pirmosios instancijos posėdyje liudytoja A. Č., parodė, kad įvykio metu kartu su E. N. mokėsi A. Krepštul gimnazijoje, Butrimonių kaime. Po antros pamokos E. N. paprašė kartu su ja nueiti į biblioteką. Biblioteka yra prie seniūnijos, kitoje kelio pusėje, todėl reikėjo kirsti kelią, kur nėra pėsčiųjų perėjos. Tą dieną buvo saulėta, šviesu. Išbėgusios į kelią kokių 1-1,5 metro, pamatė pirmą automobilį ir sugrįžo atgal. Praleidusi šį automobilį, ji pirma perbėgo kelią. E. N. buvo kiek atsilikusi ir nematė antrojo automobilio, nes dėl prie pat kelio augančių krūmų pastebėti jį buvo neįmanoma. Pamačiusi antrą automobilį, ji sušuko E. N. „sustok“. Tada pastaroji sustojo ant kelio. ir tuomet ją pervažiavo.

209.5. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju V. B. parodė, kad įvykis buvo Butrimonyse, gatvėje, kurioje jis gyvena. V. P. yra jo pažįstamas, tą dieną jis atvažiavo pas jį (V. B.) ir paprašė pagalbos. Jiedu nuvažiavo pas jį (V. B.) į namus. Jis važiavo pirmas, V. P. važiavo iš paskos. Kai važiavo pro mokyklą, buvo pertrauka, vaikų buvo daug. Kadangi jam žinoma, kad toje atkarpoje prie pat kelio auga krūmai, už kurių bėgioja vaikai, dažnai išbėgantys į kelią, šioje kelio atkarpoje niekada neviršija greičio, važiuoja atsargiai. V. P. taip pat yra šio kaimo gyventojas, gyvena Bažnyčios gatvėje, visą aplinką žino.

219.6.Iš 2016-05-27 LTEC specialisto išvados Nr. 11-994 (16) matyti, jog pėsčioji E. N. buvo partrenkta Mokyklos g., ties įvažiavimu į mokyklą, apie 2,8 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Pėsčiosios partrenkimo metu automobilio greitis buvo apie 50 km/h, todėl automobilio VW Passat vairuotojo V. P. nurodytas 30 km/h važiavimo greitis prieštarauja nustatytam greičiui. Nustatyta, kad, jeigu pėsčioji E. N. per važiuojamąją kelio dalį judėjo didesniu kaip apskaičiuotu 4,7 km/h (ėjo greitu žingsniu ar bėgo) kritiniu vidutiniu greičiu, tokiu atveju pėsčiosios E. N. veiksmai sudarė automobiliui VW Passat, vairuojamam V. P., neišvengiamą kliūtį – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui; jeigu pėsčioji E. N. per važiuojamąją kelio dalį judėjo ne didesniu nei apskaičiuotu 4,7 km/h greičiu (ėjo lėčiau nei ėjimo ramiu žingsniu vidurkis) kritiniu vidutiniu greičiu, tai automobilio VW Passat vairuotojo V. P. veiksmai – laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio ir partrenkė E. N. - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Tyrimo pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad meteorologinės sąlygos turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (t. 1, b.l. 63-66).

  1. Šie įrodymai neabejotinai paneigia esminę nuteistojo ir jo gynėjos gynybinę versiją, kad nuteistasis dėl blogo apžvelgiamumo nepastebėjo nukentėjusiosios, ji netikėtai išbėgo į kelią ir tai buvo esminė sąlyga eismo įvykiui kilti.
  2. Taigi, faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurias patvirtina teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusioji per gatvę nebėgo, o stovėjo apie 2,8 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Be to, nustatyta, kad tą dieną ji nedalyvavo fizinio lavinimo pamokoje dėl kojos traumos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo prieštaringais liudytojo R. G. parodymais apie tai, kad jis, būdamas apie 50 m atstumu iki įvykio vietos, nustatė, jog VW Passat, vairuojamas V. P. važiavo tikrai negreitai, galimai 35-40 km/h, tačiau, kokiu atstumu buvo automobilis, nežino, nes kairėje pusėje buvo krūmai; kad mergaitė E. N. nesustodama bėgo nuo važiuojamosios dalies pradžios iki pat partrenkimo. Šie liudytojo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir paties nuteistojo parodymai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jais taip pat nesivadovaus. Apeliacinio skundo argumentus dėl žodžių „matomumas“ ir „apžvelgiamumas“ semantinės prasmės teisėjų kolegija laiko neesminiais, kadangi jie, sprendžiant V. P. kaltės klausimą, reikšmės neturi, juolab, jog faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad įvykio metu oro sąlygos buvo geros, švietė saulė, matomumas buvo geras.
  3. Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
  4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu neabejotinai įrodyta, kad V. P. 2015-10-19 apie 09.45 val. Mokyklos g. ties pastatu Nr. 8, Butrimonių k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., vairuodamas jam priklausantį automobilį VW Passat, v. n. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014 m. spalio 03 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 24, 119, 127, 128 punktuose nurodytus reikalavimus, o būtent: matydamas kelyje besiblaškančius vaikus, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, matydamas kliūtį kelyje, nepasirinko saugaus greičio, dėl susidariusių aplinkybių jo nesulėtino ir nesustojo, neapvažiavo kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasukdamas vairą kairiau, nevažiavo arčiau dešinio krašto, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota nuketėjusiosios E. N. sveikata, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. P. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (nukentėjusiosios E. N. sunkiu sveikatos sutrikdymu).
  5. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, vertintina tai, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis minėta teise, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Nuteistasis taip pat parodė, kad jo darbas su vairavimu nėra susijęs. Šiuo atveju lyginamuoju aspektu atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę atsakomybę tam, kas, pažeisdamas kelių eismo taisykles sukėlė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Tokiu atveju, vadovaujantis minėto straipsnio 4 dalimi, asmenims už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų. Šiame kontekste vertinama ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse net už mažiau pavojingas veikas numatyta galimybė taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Šiuo gi atveju V. P. patrauktas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis jam būtų galima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, savo griežtumu daugiau atitinkantį administracinę atsakomybę, arba išvis jos neskirti, nenustatyta. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos ir apelianto nurodytos buitinės problemos, galimi suvaržymai, apribojimai ir pan.
  6. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistos neturtinės žalos dydžiu, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai E. N.: iš transporto priemonių draudiko AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ ir V. P. po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirdamas įstatyminę atstovę – L. N., teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

2215.1. Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008).

2315.2. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

2415.3. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

2515.4. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

2615.5. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

2715.6. Tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

2815.7. Be jokios abejonės, nukentėjusioji E. N. patyrė neturtinę žalą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sunkių kūno sužalojimų jai buvo atlikta ne viena operacija, gydymas tęsiasi, ji iki šiol negali pilnai pakelti rankos. Jaučia nuolatinį galvos skausmą, pasidarė jautri. Pakeitė jau dvi mokyklas, kadangi ilgą laiką mokėsi namuose, sumažėjo bendravimo įgūdžiai su bendraamžiais, negali gyventi visaverčio gyvenimo, važinėti dviračiu, lankyti fizinio lavinimo pamokų ir pan.

2915.8. Tačiau faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas pačios nukentėjusiosios elgesys, tai yra faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusioji E. N. buvo partrenkta ne pėsčiųjų perėjoje, o gatvės važiuojamojoje dalyje, eidama per gatvę neleistinoje vietoje.

3015.9. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neįvertino, kad šiuo atveju eismo įvykį sąlygojo ir didelis nukentėjusiosios E. N. neatsargumas, nes ėjo per gatvę neleistinoje vietoje, todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-11-21 nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas – nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 5000 eurų, ši suma nukentėjusiosios E. N. naudai priteistina iš transporto priemonių draudiko AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“. Priteistinos neturtinės žalos dydis, kolegijos vertinimu, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-576/2014, 2K-242/2015, 2K-25/2017, 2K-281/2017, 2K-359/2017, ir kt.).

  1. Jau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, 2016-03-12 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste – ir VGTPT) pažyma, kuria prašoma priteisti iš V. P. valstybės naudai 205,79 Eur turėtų išlaidų dėl E. N. suteiktos antrinės teisinės pagalbos.
  2. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Pateikto VGTPT prašymo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 324 straipsnyje nustatytas apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taisykles prašymai teisėjų kolegijai turi būti pateikiami prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (BPK 324 straipsnio 2 dalis). Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis bei BPK 7 straipsniu, reikalaujančiu baudžiamajame procese laikytis rungimosi principo, prašymai (taip pat ir prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas), pateikti po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nenagrinėjami (kasacinė byla Nr. 2K-60-303/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad šioje byloje žodinis teismo posėdis įvyko 2018 m. sausio 30 d., 11.00 val., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajai E. N., išlaidas Vilniaus apygardos teismui pateiktas 2018 m. kovo 12 d., todėl teisėjų kolegija šį prašymą palieka nenagrinėtą.

31Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

32Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-11-21 nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiajai E. N. iš transporto priemonių draudiko AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ ir V. P. priteista po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant įstatyminę atstovę – L. N.. Priteisti iš transporto priemonių draudiko AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ E. N. naudai 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-11-21nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš V. P. valstybės naudai 205,79 Eur turėtų išlaidų dėl E. N. suteiktos antrinės teisinės pagalbos palikti nenagrinėtą. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, paskirta V. P. baudžiamoji poveikio... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 5. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“... 6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 7.
  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos... 8. jis 2015-10-19 apie 09.45 val. Mokyklos g., ties pastatu Nr. 8, Butrimonių k.,... 9. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad skundžiamame nuosprendyje teismas... 10. 2.2. Apeliantų manymu, skundžiamame nuosprendyje teismas visiškai... 11. 2.3. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai ignoravo... 12. 2.4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pėsčiosios A. Č. ir E. N. kirsdamos... 13. 2.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje... 14. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 15.
    1. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjos advokatės Aldona... 16. 9.1. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusiosios... 17. 9.2. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. P. savo kaltės... 18. 9.3. Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji E. N. parodė, kad tą dieną,... 19. 9.4. Apklausta pirmosios instancijos posėdyje liudytoja A. Č., parodė, kad... 20. 9.5. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju V. B. parodė,... 21. 9.6.Iš 2016-05-27 LTEC specialisto išvados Nr. 11-994 (16) matyti, jog... 22. 15.1. Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio... 23. 15.2. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos... 24. 15.3. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų... 25. 15.4. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje... 26. 15.5. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra... 27. 15.6. Tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos... 28. 15.7. Be jokios abejonės, nukentėjusioji E. N. patyrė neturtinę žalą.... 29. 15.8. Tačiau faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad veikos padarymui... 30. 15.9. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios... 31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 32. Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-11-21...