Byla 2K-240/2014
Dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalies, kuria L. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. G. kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalies, kuria L. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

2Šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas ir Ž. S., taip pat šiuo nuosprendžiu Ž. S., L. G. ir N. K. baudžiamoji byla dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybėn senaties terminui.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą patenkinus, o nuteistosios L. G. – patenkinus iš dalies, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendis pakeistas.

4Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalis, kuria Ž. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį panaikinta ir jis dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką; civilinis ieškinys Ž. S. atmestas.

5Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos apkaltinamajam nuosprendžiui būdingos formuluotės, sprendžiant Ž. S., L. G. ir N. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

6Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.

7Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistosios L. G. kasacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalis dėl L. G. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį palikta galioti be pakeitimų, panaikinta ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, kuria nuteistosios L. G. apeliacinis skundas atmestas, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendis patikslintas iš jo aprašomosios dalies pašalinant nuorodą dėl bendrininkavimo.

9Teismų sprendimai dėl išteisintojo Ž. S. ir N. K., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, kasacine tvarka neapskųsti.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

11L. G. nuteista už tai, kad ji 2006 m. balandžio 19 d., apie 15.00 val., žinodama, jog Ž. S. 2006 m. balandžio 14 d., vairuodamas automobilį BMW 525 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo M. B. ir A. S., buvo apgadintas automobilis „Renault Master“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo gabentas krovinys, kad Ž. S. automobilio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra pasibaigusi, turėdama tikslą apgaule šio naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių – eismo įvykio metu padarytos 96 902,30 Lt žalos atlyginimo, taip pat, žinodama, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, pagal kurią neva automobilis BMW 525 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. S. vardu buvo apdraustas 2006 m. balandžio 14 d., suklastota, ADB „Baltikums draudimas“ administratorei telefonu pranešė apie jo padarytą eismo įvykį, nurodydama, kad šis automobilis 2006 m. balandžio 14 d. buvo apdraustas ADB „Baltikums draudimas“, taip siekdama, kad draudimo bendrovė įgytų prievolę atlyginti Ž. S. veiksmais padarytą žalą, o jis šios prievolės išvengtų. L. G. nusikalstamos veikos nebaigė, nes ADB „Baltikums draudimas“, nustatęs draudimo sutarties klastojimo faktą, kreipėsi į policiją.

12Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria L. G. baudžiamoji byla dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybėn senaties terminui, kasacine tvarka neskundžiama.

13Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu Ž. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, konstatavo, kad turi būti patikslintos L. G. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino nuorodą dėl L. G. bendrininkavimo su Ž. S.

14Kasaciniu skundu nuteistoji L. G. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir ją dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

15Kasatorė teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingus įrodymus tyrė neišsamiai, šališkai, nevertino įrodymų visumos ir savo išvadas grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, nepateikdamas motyvų dėl kitų – ją teisinančių – įrodymų. Be to, kasatorės teigimu, dalis įrodymų nuosprendyje neaprašyti, o jos, Ž. S. ir N. K. parodymų turinys išanalizuotas neišsamiai, fragmentiškai, nesigilinant į nurodomas esminę reikšmę turinčias bylai aplinkybes.

16Kasatorė nurodo, kad ji dukters prašymu nuvyko pas draudikę sudaryti sutarties ir nelogiška tai vertinti kaip sukčiavimą, nes tokie veiksmai nesudaro nusikaltimo sudėties. Kasatorės tvirtinimu, liudytojų T. S., M. P., A. V. parodymai nepatvirtina jos kaltės, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ji negalėjo „suvokti ir suprasti daranti nusikaltimą bandant išvengti didelės vertės turtinės prievolės Ž. S. naudai“. Kartu kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo bendrovei apie įvykį buvo pranešta 2006 m. balandžio 19 d., nes tai buvo pirma darbo diena po Šv. Velykų. Kasatorės teigimu, byloje nenustatyta, kada tiksliai buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 ir išduotas draudimo sutarties liudijimas LT/ADA 1132137. Anot kasatorės, nustatant draudimo sutarties sudarymo ir draudimo sutarties liudijimo išdavimo datą, buvo remiamasi tik N. K. darbo kompiuterio standžiajame diske duomenų bazėje „PolisCAD“ esančių įrašų eiliškumu ir jų sukūrimo datomis. Kasatorės nuomone, jeigu, kaip teigia ekspertai, N. K. galėjo pakeisti kompiuterio laiką ir taip atgaline data sudaryti sutartį, tai kažkas galėjo ir sudaryti sutartį vėlesne data, kad atrodytų, jog Ž. S. sutartis yra sudaryta atgaline data. Be to, nei ji (kasatorė), nei N. K. neturėjo administratoriaus teisių, todėl negalėjo pakeisti laikrodžio nustatymų. Kartu kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad N. K. darbo kompiuterį iš pradžių buvo paėmę suinteresuoti ADB „Baltikums draudimas“ darbuotojai, kurie ir galėjo pakeisti standžiajame diske esančius duomenis. Kompiuteris tik vėliau buvo perduotas specialistams, todėl, kasatorės tvirtinimu, šis įrodymas BPK 20 straipsnio prasme negalėjo būti pripažintas leistinu įrodymu, tačiau draudimo sutarties klastojimo faktas buvo nustatytas remiantis būtent juo. Kasatorė taip pat pažymi, kad, sudarius įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, apie tai pranešama Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui, todėl, jeigu draudimo sutartis būtų buvusi sudaryta vėliau negu 2006 m. balandžio 14 d., tokia informacija biure būtų ir apie tai būtų pranešta ADB „Baltikums draudimas“.

17Kasatorės teigimu, nagrinėjant jos baudžiamąją bylą buvo pažeistos ir BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, neatsižvelgdamas į jos argumentus ir pateiktus faktus, išvadas dėl jos kaltės perrašė iš kaltinamojo akto ir jos kaltę grindė prielaidomis, o ne objektyviais bylos duomenimis.

18Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartyje nepasisakė dėl Ž. S. parodymų, kad 2016 m. balandžio 13 d., t. y. iki eismo įvykio, paprašė jis apdrausti automobilį, ir 2006 m. balandžio 14 d. vakare, t. y. po eismo įvykio, draudimo sutarties liudijimas jam buvo atvežtas į ligoninę, ir nepagrįstai konstatavo, kad jie neturi esminės reikšmės jos padaryto nusikaltimo kontekste, nes, priešingai, šie parodymai yra svarbūs sprendžiant jos (kasatorės) kaltės klausimą. Kartu kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, neištyręs byloje esančių suvestinės ataskaitos, konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju byloje esančios suvestinės ataskaitos esminės įrodomosios reikšmės neturi, jos nei patvirtina, nei paneigia L. G. kaltę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartyje, kuria grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pripažino, jog šios aplinkybės yra reikšmingos. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas taip neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymo tinkamai nustatyti visas aplinkybes.

19Kasatorė taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma jos apeliaciniame skunde. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas apsiribojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų perrašymu ir neatsakė į jos skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo įrodymų analize bei vertinimu. Be to, kasatorės tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo ir nepašalino jos skunde keliamų abejonių, taip pat nesiaiškino bei nepasisakė, ar N. K. galėjo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis suklastoti draudimo polisą.

20Kasatorė skunde nurodo ir tai, kad civilinis ieškinys iš jos priteistas nepagrįstai, pažeidžiant BPK 115 straipsnio nuostatas. Pasak kasatorės, asmuo privalo atsakyti tik už savo veiksmais padarytą žalą. Tuo tarpu ji (kasatorė) eismo įvykyje nedalyvavo, nieko nesugadino ir nesunaikino, tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, todėl, kasatorės nuomone, ji neturi atsakyti už kitų asmenų veiksmais padarytus nuostolius. Be to, kasatorės teigimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų nuteista pagrįstai, teismas turėjo nustatyti tikslią žalą ir ją padariusius asmenis, taip pat kiekvieno asmens konkrečiai padarytos žalos dydį ir individualizuoti įpareigojimus atlyginti konkretaus bei aiškaus dydžio turtinius ar neturtinius nuostolius.

21Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Nerijus Marcinkevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios L. G. kasacinį skundą atmesti.

22Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad daugelis kasacinio skundo argumentų nekonkretūs ir deklaratyvūs, nes yra teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai vienais įrodymais grindė nuosprendį, o kitus – atmetė, konkrečiai nenurodant, kokie įrodymai turimi mintyje, kaip pasireiškė teismo sprendimo nemotyvavimas, taip pat tvirtinama, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišdėstė įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo motyvų, nenurodant, kaip tai konkrečiai pasireiškė. Be to, prokuroro teigimu, kai kurie kasacinio skundo argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu, nors kasacinės instancijos teismas bylas patikrina tik teisės taikymo aspektu ir įrodymų nevertina.

23Prokuroro tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir, nustatęs pakankamai objektyviųjų bei subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, L. G. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo kaip pasikėsinimą sukčiauti. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalino nuorodą dėl bendrininkavimo ir, atlikusi įrodymų tyrimą bei įvertinusi kitus byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tai, jog L. G. panaudojo apgaulę, siekdama Ž. S. naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių. Prokuroro teigimu, iš ištirtos bylos medžiagos matyti, kad L. G. apgaulė, kuria buvo siekiama padėti Ž. S. išvengti didelės vertės turinių prievolių, atsiradusių įvykus jo sukeltam eismo įvykiui, pasireiškė tuo, kad L. G., žinodama, jog Ž. S. automobilio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 buvo sudaryta jau po 2006 m. balandžio 14 d. eismo įvykio, t. y. suklastota, 2006 m. balandžio 19 d., apie 15.00 val., telefonu ADB „Baltikums draudimas“ administratorei pranešė apie tokios sutarties egzistavimą.

24Prokuroras, nesutikdamas su kasatorės teiginiais, kuriais abejojama specialisto 2009 m. lapkričio 11 d. išvada, nurodo, kad jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos medžiaga, todėl apeliacinės instancijos teismo pagrįstai atmesti. Pasak prokuroro, specialisto 2009 m. lapkričio 11 d. išvada, patvirtinta ir papildyta ją surašiusio specialisto apklausa, yra tinkamas ir leistinas įrodymas, todėl teismai pagrįstai ja vadovavosi. Prokuroro teigimu, byloje nustatyta, kad, kilus įtarimų dėl įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 080703187 sudarymo aplinkybių, buvo nukopijuota N. K. kompiuterio duomenų bazė, kurią išanalizavus ir pastebėjus neatitikimų, buvo priimtas sprendimas tai įforminti dokumentuose, todėl šį kompiuterį paėmė antstolė D. M.. Prokuroro nuomone, vien tai, kad iš pradžių tyrimą atliko ADB „Baltikums draudimas“ darbuotojai T. S. ir M. P., o vėliau – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro darbuotojai A. V. ir A. D., neduoda pagrindo abejoti specialisto išvada. Tai taip pat nereiškia, kad ir N. K. kompiuterio kietasis diskas buvo paimtas pažeidžiant tam tikras procedūras ir nesilaikant nustatytos tvarkos. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog T. S. su M. P. būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ir pateikę tikrovę neatitinkančius duomenis. Priešingai, T. S. pažymos išvadas patvirtino specialistai A. V. ir A. D. 2009 m. lapkričio 11 d. išvadoje. Be to, anot prokuroro, specialistas A. V. pažymėjo, kad laiko tarpas, praėjęs nuo 2006 metų balandžio iki atliekamo tyrimo, neturėjo įtakos tyrimo rezultatams – jei būtų praėjęs trumpesnis laiko tarpas, išvada būtų buvusi tokia pati.

25Prokuroras, nesutikdamas su kasatorės teiginiu, kad N. K. negalėjo pakeisti kompiuterio laikrodžio datos, nes ji neturėjo administratoriaus teisių, teigia, kad tai apeliacinės instancijos teisme paneigė liudytojas T. S. ir specialistas A. V. Pasak prokuroro, liudytojos V. S., N. K., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, išteisintojo Ž. S. parodymai, kad jo automobilio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 buvo sudaryta bei jos liudijimas LT/ADA 1132137 išduotas 2006 m. balandžio 14 d. ir kad šie dokumentai Ž. S. buvo nuvežti tą pačią dieną, yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. yra L. G. duktė ir Ž. S. žmona, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai V. S. ir Ž. S. parodymus įvertino kaip siekį padėti sau ir (ar) L. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

26Prokuroras nurodo, kad Ž. S. parodymai apie tai, kad jis 2006 m. balandžio 13 d. L. G. prašė apdrausti jo automobilį, neturi esminės reikšmės L. G. padaryto nusikaltimo kontekste, nes šiuo atveju svarbu yra tai, kada L. G. apdraudė Ž. S. transporto priemonę, o ne tai, kad šis jos paprašė tai padaryti. Dėl to, pasak prokuroro, net ir nustačius, kad Ž. S. 2006 m. balandžio 13 d. prašė L. G. apdrausti jo automobilį nuo 2006 m. balandžio 14 d., tai nepaneigia L. G. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ž. S. automobilio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 080703187 buvo sudaryta ne anksčiau kaip 2006 m. balandžio 17 d.

27Pasak prokuroro, iš N. K. sudarytos 2006 m. balandžio 1–16 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suvestinės ataskaitos iš tiesų matyti, kad 2006 m. balandžio 17 d. buvo išrašytas liudijimas pagal draudimo sutartį Nr. 0703184, o liudijimų ataskaitoje nurodyta, kad jis buvo išrašytas 2006 m. balandžio 14 d. Tačiau N. K. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad toje suvestinėje ataskaitoje paskutinėje eilutėje yra tiesiog padaryta klaida. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šie ADB „Baltikums draudimas“ pateiktų dokumentų duomenys neturi tiesioginės reikšmės vertinant L. G. veiksmus jai inkriminuoto nusikaltimo ir jo sudėties prasme, nes juose pateikiama daugiau bendro pobūdžio informacija apie tai, kaip ADB „Baltikums draudimas“ buvo vykdoma sudarytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių ir išrašytų liudijimų suvestinė, kurioje atsispindėjo ir apdraustų automobilių duomenys, liudijimų išrašymo datos, jų galiojimo laikas, sumokėtų įmokų dydžiai, panaudotų pinigų priėmimo kvitų serijų numeriai. Prokuroro tvirtinimu, išanalizavus šias ataskaitas, negalima daryti išvados, kad jas pildant buvo laikomasi griežtos draudimo sutarčių ir liudijimų numerių eiliškumo tvarkos, nes numeriai ne visą laiką eina didėjimo tvarka.

28Prokuroro nuomone, byloje pareikštas bankrutuojančios ADB „Baltikums draudimas“ 8258,35 Lt civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl teismas jį pagrįstai patenkino.

29Prokuroras nurodo, kad kasatorės teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas neva neišsamiai išnagrinėjo jos skundą, yra pagrįstas tik tuo, kad „apeliacinės instancijos teismas padarė ne tokias išvadas, kokių tikėjosi nuteistoji“. Prokuroro tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius L. G. apeliacinio skundo argumentus, nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos jos teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, taip pat tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

30Nuteistosios L. G. kasacinis skundas atmestinas.

31Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

32Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

33Šioje baudžiamojoje byloje nuteistosios L. G. kasacinis skundas yra iš esmės paduotas dėl, kasatorės nuomone, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimų, padarytų nagrinėjant jos bylą. Vadinasi, kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasatorė, grįsdama savo teiginius dėl šių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, padarytų, jos nuomone, nagrinėjant baudžiamąją bylą, dėsto savąją įvykių versiją ir teigia, kad: ji dukters prašymu nuvyko pas draudikę sudaryti sutarties; liudytojų T. S., M. P., A. V. parodymai nepatvirtina jos kaltės, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ji negalėjo „suvokti ir suprasti daranti nusikaltimą bandant išvengti didelės vertės turtinės prievolės Ž. S. naudai“; draudimo bendrovei apie įvykį buvo pranešta 2006 m. balandžio 19 d., nes tai buvo pirma darbo diena po Šv. Velykų; byloje nenustatyta, kada tiksliai buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 ir išduotas draudimo sutarties liudijimas LT/ADA 1132137; nustatant draudimo sutarties sudarymo ir draudimo sutarties liudijimo išdavimo datą, buvo remiamasi tik N. K. darbo kompiuterio standžiajame diske duomenų bazėje „PolisCAD“ esančių įrašų eiliškumu ir jų sukūrimo datomis; jeigu, kaip teigia ekspertai, N. K. galėjo pakeisti kompiuterio laiką ir taip atgaline data sudaryti sutartį, tai kažkas galėjo ir sudaryti sutartį vėlesne data, kad atrodytų, jog Ž. S. sutartis yra sudaryta atgaline data; nei ji, nei N. K. neturėjo administratoriaus teisių, todėl negalėjo pakeisti laikrodžio nustatymų ir pan. Taigi šiais ir panašiais teiginiais kasatorė iš esmės neigia teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

34Kasatorė skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjant jos baudžiamąją bylą buvo pažeisti BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, neatsižvelgdamas į jos argumentus ir pateiktus faktus, išvadas dėl jos kaltės perrašė iš kaltinamojo akto ir jos kaltę grindė prielaidomis – ne objektyviais bylos duomenimis, o išvadas – tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, nepateikdamas motyvų dėl kitų – ją teisinančių – įrodymų. Pažymėtina, kad šie kasatorės teiginiai yra deklaratyvūs, nes iš esmės yra neargumentuoti, o BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatos nurodomos tik formaliai. Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde, be kasacinio teismo pavadinimo, skundžiamo teismo nuosprendžio ar nutarties, kasatoriaus prašymo, turi būti nurodyti ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio teiginiai (prašymai), laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Dėl to minėti kasatorės skundo teiginiai taip pat paliekami nenagrinėti.

35Be to, nuteistoji L. G. kasaciniame skunde nesutinka su iš jos priteistu civiliniu ieškiniu ir teigia, kad: civilinis ieškinys priteistas pažeidžiant BPK 115 straipsnio nuostatas; ji eismo įvykyje nedalyvavo, nieko nesugadino ir nesunaikino, tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, todėl ji neturi atsakyti už kitų asmenų veiksmais padarytus nuostolius; net ir tuo atveju, jeigu būtų nuteista pagrįstai, teismas turėjo nustatyti tikslią žalą ir ją padariusius asmenis, taip pat kiekvieno asmens konkrečiai padarytos žalos dydį ir individualizuoti įpareigojimus atlyginti konkretaus bei aiškaus dydžio turtinius ar neturtinius nuostolius. Pažymėtina, kad šie nuteistosios L. G. skundo argumentai jos apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti. O pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie kasatorės skundo teiginiai turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

36Dėl kasatorės argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi

37Kasatorė teigia, kad nagrinėjant jos baudžiamąją bylą buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes pirmosios instancijos bylai reikšmingus įrodymus tyrė neišsamiai, šališkai, nevertino įrodymų visumos, jos, Ž. S. ir N. K. parodymų turinį išanalizavo neišsamiai, fragmentiškai, nesigilindamas į nurodomas esminę reikšmę turinčias bylai aplinkybes.

38Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi teismas savo išvadas gali grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, t. y. jo aprašomojoje dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu.

39Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios L. G. kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžių, 2013 m. balandžio 30 d. nutartyje, konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami nuteistosios L. G. baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Dėl to Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalis dėl L. G. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį palikta galioti be pakeitimų, buvo panaikinta ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dar kartą pasisakyti dėl iš esmės tapačių kasatorės argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymusi nagrinėjant jos baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, dėl kurių kasacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs 2013 m. balandžio 30 d. nutartyje.

40Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios L. G. skundą ir visapusiškai patikrinęs jos baudžiamąją bylą faktų bei teisės taikymo aspektais, išsamiai, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, išanalizavo bei įvertino byloje esančių, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, susiedamas ją į vientisą loginę grandinę. Iš apeliacinės instancijos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatų, įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 30 d. nutarties reikalavimus ir ištaisė kasacinės instancijos teismo nustatytus BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, padarytus nagrinėjant kasatorės baudžiamąją bylą. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartyje įvertino išteisintojo Ž. S. parodymus, kad 2006 m. balandžio 13 d. jis paprašė apdrausti automobilį, o 2006 m. balandžio 14 d. vakare draudimo sutarties liudijimas jam buvo atvežtas į ligoninę, ir nurodė, kodėl atmeta šiuos parodymus, išanalizavo tarp N. K. surašytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suvestinių ataskaitų ir liudijimų ataskaitų esančius prieštaravimus, N. K. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, kad „toje suvestinėje ataskaitoje paskutinėje eilėje yra padaryta elementari klaida“, ir padarė pagrįstą išvadą, kad „šiuose ADB „Baltikums draudimas“ pateiktuose dokumentuose nėra užfiksuoti duomenys, turintys tiesioginę reikšmę, vertinant L. G. veiksmus jai inkriminuojamo nusikaltimo ir jo sudėties prasme. Šios ataskaitos, kaip ir liudijimų ataskaita (T. 1, b. l. 38), pateikia daugiau bendro pobūdžio informaciją apie tai, kaip draudimo bendrovėje „Baltikums draudimas“ buvo vykdoma sudarytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių ir išrašytų liudijimų (polisų) suvestinė, kurioje atsispindėjo taipogi apdraustų automobilių duomenys, liudijimų (polisų) išrašymo datos, jų galiojimo laikas, sumokėtų įmokų dydžiai bei panaudotų pinigų priėmimo kvitų serijos numeriai (T. 1, b. l. 39–41). Išanalizavus šias ataskaitas, negalima daryti išvados, kad pildant jas buvo laikomasi griežtos draudimo sutarčių ir liudijimų (polisų) numerių eiliškumo tvarkos, nes numeriai ne visą laiką eina didėjančia tvarka, yra painiavos“.

41Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant nuteistosios L. G. baudžiamąją bylą BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

42Dėl kasatorės argumentų dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų laikymosi

43Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo ir nepašalino jos skunde keliamų abejonių, taip pat nesiaiškino bei nepasisakė, ar N. K. galėjo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis suklastoti draudimo polisą.

44Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą, visose bylose atlikti visų įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2012, 2K-603/2012, 2K-109/2014).

45Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, visapusiškai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir pašalinti iškilusias abejones, išklausęs procesų dalyvių nuomonių dėl įrodymų tyrimo, jį atliko ir teismo posėdyje apklausė N. K., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, specialistus A. V. ir T. S., balsu perskaitė byloje esančią specialisto išvadą, 2010 m. spalio 20 d. teisiamojo posėdžio, kurio metu buvo apklausti civilinio atsakovo atstovas R. A., liudytoja I. M., specialistas T. S., protokolą, liudytojo M. P. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios L. G. baudžiamąją bylą, nepažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų.

46Dėl kasatorės argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų laikymosi

47Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma jos apeliaciniame skunde. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos apsiribojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų perrašymu ir neatsakė į jos skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo įrodymų analize bei vertinimu. Taigi kasatorė, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, be BPK 320 straipsnio 3 dalies, pažeidė ir BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.

48Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-7-107/2013,

492K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

50Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2013 m. spalio 30 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios L. G. esminių skundo argumentų, pateikė išsamius motyvus, kodėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu bei pagrįstu.

51Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios L. G. baudžiamąją bylą, nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

53Nuteistosios L. G. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį buvo... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalis,... 5. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos apkaltinamajam... 6. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti be... 7. Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 8. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 9. Teismų sprendimai dėl išteisintojo Ž. S. ir N. K., kuriai baudžiamoji byla... 10. Teisėjų kolegija... 11. L. G. nuteista už tai, kad ji 2006 m. balandžio 19 d., apie 15.00 val.,... 12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria L. G. baudžiamoji byla... 13. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad Vilniaus apygardos teismo... 14. Kasaciniu skundu nuteistoji L. G. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės... 15. Kasatorė teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tirdami ir... 16. Kasatorė nurodo, kad ji dukters prašymu nuvyko pas draudikę sudaryti... 17. Kasatorės teigimu, nagrinėjant jos baudžiamąją bylą buvo pažeistos ir... 18. Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas 2013 m. spalio 30... 19. Kasatorė taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK... 20. Kasatorė skunde nurodo ir tai, kad civilinis ieškinys iš jos priteistas... 21. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 22. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad daugelis kasacinio... 23. Prokuroro tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus... 24. Prokuroras, nesutikdamas su kasatorės teiginiais, kuriais abejojama... 25. Prokuroras, nesutikdamas su kasatorės teiginiu, kad N. K. negalėjo pakeisti... 26. Prokuroras nurodo, kad Ž. S. parodymai apie tai, kad jis 2006 m. balandžio 13... 27. Pasak prokuroro, iš N. K. sudarytos 2006 m. balandžio 1–16 d. transporto... 28. Prokuroro nuomone, byloje pareikštas bankrutuojančios ADB „Baltikums... 29. Prokuroras nurodo, kad kasatorės teiginys, jog apeliacinės instancijos... 30. Nuteistosios L. G. kasacinis skundas atmestinas.... 31. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 32. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 33. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistosios L. G. kasacinis skundas yra iš... 34. Kasatorė skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjant jos baudžiamąją bylą... 35. Be to, nuteistoji L. G. kasaciniame skunde nesutinka su iš jos priteistu... 36. Dėl kasatorės argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi... 37. Kasatorė teigia, kad nagrinėjant jos baudžiamąją bylą buvo pažeistos BPK... 38. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra... 39. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos... 40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios L. G. skundą ir... 41. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. Dėl kasatorės argumentų dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų laikymosi... 43. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 324... 44. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali... 45. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos... 46. Dėl kasatorės argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3,... 47. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320... 48. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 49. 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014). Vadinasi, apeliacinio... 50. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 51. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 53. Nuteistosios L. G. kasacinį skundą atmesti....