Byla 2A-316-569/2015
Dėl skolos ir nuostolių priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014m. gruodžio 3d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1408-874/2014pagal ieškovo UAB „Minibank“ ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

3Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Minibank“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. V. 248,00 Lt skolą,145,08 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas suteikė atsakovei 200,00 Lt paskolą ir 2009-06-22 mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovės nurodytą banko sąskaitą. Atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2009-07-23, tačiau paskola nėra grąžinta. Atsakovei I. V. ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai, tačiau ji atsiliepimo nepateikė.

6II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

7Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės I. V. 248,00 Lt skolą, 22,32 Lt delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 270,32 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 272,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Minibank“.

8Teismas, įvertinęs bylos duomenis nustatė, kad atsakovė sutarties tinkamai ir laiku nevykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą byloje nėra. Teismas vertino, kad netesybų dydis tiek procentine išraiška, tiek galutinis vertės dydis – 145,08 Lt, palyginus su negrąžinto kredito suma – 248,00 Lt - yra neprotingai didelės, todėl sumažino iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Vertino, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad, suteikdamas kreditą elgėsi rūpestingai, patikrino, ar atsakovė sugebės grąžinti kreditą sulygtu terminu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtus didesnius nuostolius. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškinio apimtį, nusprendė, kad ieškovo prašoma suma už teisininko paslaugas yra neproporcingai didelė, todėl sumažino priteisiną sumą iki 200,00 Lt.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Minibank“ prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-12-03 sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti toje dalyje naują sprendimą – ieškovės naudai priteisti 42,02 Eur (145,08 Lt) delspinigius ir 175,22 Eur (605,00 Lt) bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą; priteisti ieškovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas: 155,82 Eur (538,00 Lt) už teisinę pagalbą ir 15,64 Eur (54,00 Lt) žyminį mokestį.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

12Teismas nepagrįstai sumažino nuostolius nuo 145,08 Lt iki 22,32 Lt, motyvuodamas, kad ieškovas norėdamas, jog būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, turėjo tai įrodyti. Ieškovas, atsakovei laiku neįvykdžius sutarties, patyrė realius nuostolius, nes teko skirti daugiau laiko skolos administravimui. Atsakovei paskolą grąžinus laiku, ieškovas paskolos sumą būtų paskolinęs naujam vartotojui ir gavęs didesnį pelną, nei priteista 22,32 Lt suma. Ieškovas, vadovaujantis proporcingumo principu, prašė priteisti delspinigius tik už 45 dienas, nors praktikoje delspinigiai skaičiuojami už 180 dienų. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pozicijai dėl Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymų nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo. Teismas nepagrįstai apribojo ieškovo teisę prisiteisti realaus dydžio nuostolius.

13Teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, dėl to patyrė realias ir pagrįstas išlaidas. Kiekvienas ieškinys, nepaisant skolos dydžio, yra individualus, reikalaujantis specialių teisinių žinių, atidumo, laiko ir darbo sąnaudų, todėl teismo argumentai nepaneigia ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

14Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

16ir teisiniai argumentai

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria priteista sumažinta delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų suma.

20Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas suteikė atsakovei 200,00 Lt paskolą ir 2009-06-22 mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovės nurodytą banko sąskaitą. Atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2009-07-23. Byloje nėra duomenų, kad paskola būtų grąžinta.

21Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei grąžinti paskolą terminas suėjo 2009-07-23, tačiau ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014-11-06 – praėjus daugiau nei 5 metams, kai suėjo terminas grąžinti paskolą. Sutiktina su apelianto teiginiu, jog atsakovė, laiku negrąžinusi 200,00 Lt paskolos, negali būti atleista nuo pareigos mokėti netesybas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra bendrovė, kurios veikla susijusi su kreditų teikimu, todėl toks ieškovo elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos atsakovei. Todėl apelianto teiginys, kad dėl atsakovės negrąžintos paskolos ieškovas penkis metus ir šešis mėnesius negalėjo paskolinti šių pinigų kitam vartotojui, vertintinas kaip nesąžiningas. Apeliantas, turėdamas didelę patirtį pinigų skolinime ir praktikos su vartotojais, kurie negrąžina paskolų, matydamas, jog atsakovas negrąžina paskolos, turėjo kuo skubiau kreiptis į teismą ar kitu būdų siekti susigrąžinti paskolintus pinigus atsakovei, kad galėtų atgautus pinigus toliau skolinti kitiems vartotojams, o ne delsti virš penkerių metų ir sudaryti nuostolius didesnius, nei būtų ieškovui anksčiau kreipusis dėl paskolos atgavimo.

22CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

23Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 9.1 punkte nurodyta, kad atsakovė, laiku negrąžinusi paskolos ar jos dalies, paslaugos mokesčio ar jo dalies, privalo mokėti 1,3 proc. dydžio delspinigius už naudojimąsi piniginėmis lėšomis nuo negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

24Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo santykių. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir šioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Todėl aplinkybė, kad ieškovė vienašališkai nustatė netesybų dydį sutartyje, kuri sudaryta elektroninių ryšio priemonių būdu, dar nereiškia, kad netesybų dydis yra protingas ir pagrįstas.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008), tai pirmosios instancijos teismas ir padarė nustatydamas teisingą delspinigių dydį. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006). Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostatą –pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nors ieškovas prašo priteisti delspinigius tik už 45 dienas, po 1,3 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, toks delspinigių dydis, numatytas už kiekvieną pradelstą dieną, negali būti vertinamas kaip sąžiningas, proporcingas atsakovės kaip vartotojos atžvilgiu. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netesybų dydis tiek procentine išraiška –1,3 proc. už kiekvieną praleistą dieną, tiek galutinis vertės dydis –145,08 Lt, palyginus su negrąžinto kredito suma – 248,00 Lt yra neproporcingai didelis. Atsižvelgus į negrąžinto kredito sumą (248,00 Lt) ir pirmosios instancijos teismo priteistų delspinigių sumą, manytina, kad 22,32Lt delspinigių suma yra teisinga.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

27Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies. Iš bylos duomenų matyti, kad už teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 605 Lt. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendime už akių, nurodė, jog įvertino ieškinio sumą, kuri yra mažesnė prašomoms priteisti procesinio dokumento rengimo išlaidoms. Vertino, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, ieškinys paruoštas standartinės formos, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių papildomus teisininko atliktus su byla susijusius veiksmus, todėl, įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad už teisininko paslaugas prašoma priteisti neproporcingai daug, bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti mažino ir priteisė 200 Lt sumą.

28Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamo sprendimo už akių dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodo, kad ieškovas buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl patyrė realias ir pagrįstas išlaidas. Nurodo, kad ieškovas turi teisę pasirinkti jai labiau priimtiną teisines paslaugas teikiantį subjektą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 200 Lt už teisines paslaugas, nenurodė, kokia įmonė ar asmuo už tokią sumą galėtų parengti kokybišką ieškinį.

29CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad šalis gali laisvai pasirinkti, kas teiks įmonei teisinę pagalbą ir tai nebūtinai turi būti advokatas. Teisines paslaugas gali teikti juridinis asmuo, kurio įstatuose yra numatyta teisinių paslaugų teikimo veikla (CK 2.47 straipsnis), todėl ieškovas turi teisę naudotis tiek advokatų, tiek ir kitų teisines paslaugas teikiančių asmenų paslaugomis, tačiau išlaidos už tokias paslaugas turi būti protingos, realios, būtinos ir pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 98 straipsnis reglamentuoja teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą tik advokatams ir advokato padėjėjams, nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Apelianto teigimu, jo prašoma priteisti 605,00 Lt pinigų suma yra net šešis kartus mažesnė, nei nurodyta Rekomendacijose, todėl jo vertinimu reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, todėl konkrečiu atveju sprendžiant dėl prašomos priteisti sumos dydžio nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į rekomendacijose nustatytus konkrečius kriterijus ir koeficientus.

30Teismas, priteisdamas sumą už teisinę pagalbą, privalo įvertinti, ar šios išlaidos buvo būtinos, realios bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byla nėra sudėtinga, ieškovo UAB „Minibank“ ieškinys nedidelės apimties, paruoštas standartinės formos. Tačiau, nors ieškovas naudojosi ne advokato, o konkrečios įmonės paslaugomis, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui teisinės paslaugos ruošiant ieškinį teismui nebuvo reikalingos ar kad nebuvo suteiktos. Minėti ir byloje pateikti duomenys patvirtina apie paslaugų suteikimą. Ruošiant ieškinio pareiškimą reikalingos specialios žinios, laiko sąnaudos susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu teikiamas ieškinys. Ieškovui pasirinkus teisinių paslaugų teikėju įmonę, o ne advokatą, atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepadidėjo, nes pagal formuojamą teismų praktiką įmonės teisininkų kvalifikacija negali būti prilyginama advokato kvalifikacijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-09 nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-925/2014), išlaidoms už advokato pagalbą įvertinti yra taikomos minėtos rekomendacijos, kuriose nustatyti ieškinio paruošimo maksimalūs įkainiai siekia iki 3 MMA. Įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti suma už ieškinio parengimą yra pagrįsta, nėra per didelė, prašymas priteisti 605,00 Lt išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas. Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui keistina, padidinant bylinėjimosi išlaidų sumą už ieškinio parengimą iki 605,00 Lt. Kadangi ieškovas buvo sumokėjęs 72 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš atsakovės ieškovui viso priteistina 677 Lt bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 196,07 eurų ( LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

32Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą – patenkinus 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų - jis įgijo teisę į puse bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliantas prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas 538,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 484,00 Lt už teisinę pagalbą ir 54,00 Lt žyminis mokestis. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas grindžia rašytiniais įrodymais (35, 36, 37 b. l.). Kadangi apelianto reikalavimai tenkintini dalinai (penkiasdešimt procentų), už teisinę pagalbą ieškovui iš atsakovės priteistina 242 litų arba 70,09 eurų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, žyminį mokestį mokėjo tik už materialinį reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, o apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje teismo sprendimą paliko galioti ir skundo netenkino, ieškovo patirtos žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

34Apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

35Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovui UAB ,,Minibank’’ iš atsakovės I. V. 196,07 eurų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

36Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

37Priteisti ieškovui UAB ,,Minibank‘‘ iš atsakovės I. V. 70,09 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas UAB „Minibank“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 6. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3d. sprendimu už akių... 8. Teismas, įvertinęs bylos duomenis nustatė, kad atsakovė sutarties tinkamai... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Minibank“ prašo panaikinti Joniškio... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 12. Teismas nepagrįstai sumažino nuostolius nuo 145,08 Lt iki 22,32 Lt,... 13. Teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nevykdant... 14. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 16. ir teisiniai argumentai... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje... 19. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija tą pirmosios instancijos teismo... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas suteikė atsakovei 200,00 Lt paskolą... 21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei grąžinti paskolą... 22. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu... 23. Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosios... 24. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo santykių.... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vartotojų... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje... 27. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino... 28. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamo sprendimo už akių dalimi dėl... 29. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 30. Teismas, priteisdamas sumą už teisinę pagalbą, privalo įvertinti, ar šios... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 34. Apeliacinį skundą tenkinti dalinai.... 35. Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3d. sprendimo už... 36. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 37. Priteisti ieškovui UAB ,,Minibank‘‘ iš atsakovės I. V. 70,09 eurų...