Byla 2-17224-155/2016
Dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui UAB „L. B.“, tretieji asmenys byloje UAB „J.“, BUAB „B.“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo J. J. IĮ „J.“ ir trečiojo asmens UAB „J. s.“ atstovui advokatui E. L., atsakovo UAB „L. B.“ atstovui advokatui R. M., nedalyvaujant trečiojo asmens BUAB „B.“ atstovui bankroto administratoriui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. IĮ „J.“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui UAB „L. B.“, tretieji asmenys byloje UAB „J.“, BUAB „B.“,

Nustatė

3ieškovas J. J. IĮ „J.“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „L. B.“ 4560,01 EUR žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino (patikslino) reikalaujamos atlyginti žalos dydį iki 3012,19 EUR sumos.

4Ieškinyje nurodė, kad ieškovas vykdo pastatų, esančių ( - ), renovavimo darbus. Darbų užsakovas – VšĮ „U.“. Ieškovas siekdamas atlikti šiuos pastatų renovavimo darbus sudarė sutartį su subrangovu trečiuoju asmeniu UAB „J.“. 2015-05-19 ieškovo pasamdytas subrangovas UAB „J.“ sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. PN-MS 150521 su trečiuoju asmeniu UAB „B.“, kurios pagrindu UAB „B.“ perdavė UAB „J.“ atitinkamą kvadratinių metrų kiekį statybinių pastolių, kurie buvo skirti ieškovo renovacijos darbams atlikti. Perduoti pastoliai buvo uždengti apsauginiu tinklu, tam kad apsaugoti pastolius ir atliktą darbų rezultatą nuo metrologinių reiškinių. Jau sumontavus pastolius, tarp UAB „B.“ ir atsakovo UAB „L. B.“ kilo ginčas dėl išnuomotų pastolių grąžinimo. Atsakovas į visus jų tarpusavio ginčus įtraukė ieškovą bei trečiąjį asmenį UAB „J.“, ir naudojant spaudimo priemones pradėjo reikalauti, jog pastoliai būtų grąžinti atsakovui. 2016-01-26 atsakovas raštu informavo UAB „B.“ ir trečiąjį asmenį UAB „J.“ apie savo ketinimą atsiimti pastolius iš ieškovo vykdymo objekto. Atsakovas buvo informuotas, jog šie statybiniai pastoliai nebus demontuoti iki atsakovo nurodyto termino, o bus pradėti demontuoti nuo 2016 m. vasario 1 d., tačiau atsakovas savavališkai įsiveržė į statybų objektą ir nuėmė apsauginį tinklą nuo objekte ( - ), sumontuotų pastolių, tuo sukeliant pavojų sau ir aplinkiniams. Tik atvykus policijos pareigūnams, buvo nutraukti atsakovo neteisėti veiksmai. Vėliau ieškovas turėjo naujai uždengti apsauginį tinklą ant pastolių. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovo manymu, šiuo atveju yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl prašo ieškinį tenkinti.

5Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo visiškai nesutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nutyli esminę aplinkybę, kad tretieji asmenys UAB „J.“ ir BUAB „B.“ daugiau kaip pusę metų piktybiškai vengė grąžinti atsakovui priklausantį turtą – statybinius pastolius. Pažymėjo, jog atsakovas su įmone BUAB „B.“ 2015-04-30 buvo sudaręs pastolių nuomos sutartį Nr. 20150430, kurios pagrindu atsakovas už užmokestį perdavė BUAB „B.“ naudotis pastoliais, kurių bendra vertė yra 1 358 632,59 EUR. Vėliau BUAB „B.“ šiuos pastolius pernuomavo UAB „J.“. Dėl įmonės BUAB „B.“ nemokumo ir nuomos sutarties pažeidimų, atsakovas nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutraukė nuomos sutartį su BUAB „B.“ ir pareikalavo grąžinti jo perduotą turtą – pastolius, nes tokia teisė buvo įtvirtinta nuomos sutartyje. Po pastolių nuomos sutarties nutraukimo įvyko keli atsakovo ir BUAB „B.“ susitikimai. Jų metu atsakovas prašė grąžinti pastolius, tačiau pastoliai nebuvo grąžinami. Be to atsakovas kelis kartus raštais pareikalavo grąžinti priklausantį turtą, tačiau trečiasis asmuo atsisakė tai padaryti. BUAB „B.“ siekdamas sutrukdyti atsakovui atsiimti turtą, pateikė Vilniaus m. apylinkės teismui ieškinį dėl pastolių nuomos nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-1497-905/2016 visus ieškovo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Minėtoje civilinėje byloje buvo pasisakyta, kad atsakovui negali būti uždrausta atsiimti savo turtą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą klausimą, Vilniaus apygardos teismas 2015-11-23 nutartyje Nr. e2S-2450-565/2015 nustatė, jog neteisėtų atsakovo veiksmų dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra, kad atsakovui negali būti draudžiama atsiimti savo turtą. Atsakovas įsitikinęs, kad jis turėjo teisę susigrąžinti savo turtą iš neteisėto valdymo. Apie tai, kad negalioja pastolių nuomos sutartis buvo ne kartą informuotas ir tretysis asmuo UAB „J.“. Šis tretysis asmuo taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad atsakovui priklausantys pastoliai būtų grąžinti. Dėl UAB „J.“ ir BUAB „B.“ atsisakymų grąžinti atsakovui priklausantį turtą, atsakovas buvo priverstas kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2016-04-06 nutartimi Nr. 2-2758-392/2016 įpareigojo UAB „J.“ ir BUAB „B.“ grąžinti pastolius UAB „L. B.“, pripažino, jog šie tretieji asmenys valdė atsakovo pastolius neteisėtai. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „J.“ ir BUAB „B.“ imitavo pastolių grąžinimą, kai UAB „L. B.“ kreipėsi į teismą dėl pastolių grąžinimo. Būtent 2016-01-08 BUAB „B.“ civilinėje byloje Nr. e2-2758-392/2016 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo pilnai pripažino UAB „L. B.“ ieškinį dėl turto išreikalavimo. UAB „J.“ 2016-01-14 raštu patvirtino, jog sutinka grąžinti pastolius atsakovui. Atsižvelgiant į šių asmenų deklaracijas apie norą grąžinti pastolius, atsakovas 2016-01-29 mėgino pradėti pastolių demontavimo darbus, apie kuriuos 2016-01-26 raštu buvo informavęs šalis, tačiau atsakovo atstovams atvykus demontuoti pastolių, tam sutrukdė UAB „J.“ – buvo nuleisti kelio užtvarai, iškviesta policija ir pan. Po ilgų diskusijų nutarta, kad šalys vėl susitiks 2016-02-01, kurio metu atsakovas vėl galėtų atlikti pastolių atsiėmimą. Tačiau tą dieną irgi buvo atsisakyta grąžinti atsakovui pastolius. UAB „J.“ nurodė priežastį, kad yra reikalingas UAB „B.“ patvirtinimas, jog visi pastoliai yra savo vietoje, tačiau pastarosios įmonės atstovai abu kartus neatvyko į susitikimus. UAB „J.“ ir BUAB „B.“ nesirengiant demontuoti pastolių, atsakovas siekdamas atsiimti savo turtą nusamdė darbuotojus ( - ), kurie du kartus vyko į statybvietę, tačiau ir jiems nebuvo leista pasiimti pastolių. Atsakovo manymu, jis veikė išimtinai teisėtai, siekė apsaugoti ir susigrąžinti sau priklausantį turtą, kurį buvo atsisakoma grąžinti. Visos šalys buvo ne kartą įspėtos raštu, buvo prašoma pačioms demontuoti pastolius, tačiau demontavimo veiksmų nebuvo imtąsi. Nurodo, kad šiuo atveju nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra atsakovo kaltės, nėra priežastinio ryšio. Be to, nurodo, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos fakto, todėl atsakovas prašo ieškinį atmesti.

6Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7Teismo posėdžio metu ieškovo ir trečiojo asmens UAB „J.“ atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti, sumažino prašomos priteisti žalos dydį iki 3012,19 EUR sumos.

8Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.

9Ieškinys atmestinas.

10Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. balandžio 30 d. atsakovas UAB „L. B.“ ir tretysis asmuo UAB „B.“ sudarė statybinių pastolių nuomos sutartį Nr. 20150430, kurios pagrindu atsakovas perdavė trečiajam asmeniui UAB „B.“ valdyti ir naudotis verslo tikslais statybinius pastolius ir susijusią techninę įrangą. Išnuomoti pastoliai, 2015-05-19 Įrangos nuomos ir montavimo sutarties Nr. PN-MS 150521 pagrindu, buvo pernuomoti trečiajam asmeniui UAB „J.“ (b.l. 13-19). Nuo 2015-08-03 atsakovas dėl nuomos sutarties pažeidimų nutraukė sutartį su UAB „B.“ ir pareikalavo iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateikti informaciją apie viso sutartimi perduoto turto tikslią buvimo vietą ir grąžinti pastolius (b.l. 63-66). Vėlesniais raštais (2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d.) atsakovas ragino UAB „B.“ organizuoti sutartimi perduoto atsakovo turto atsiėmimą (b.l. 66-71). Atsakovo turto UAB „B.“ geranoriškai negrąžino. UAB „B.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir dėl įpareigojimo vykdyti sutartį. UAB „B.“ reikalavimai teisme buvo atmesti (Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimas Nr. e2-1497-905/2016). Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nutraukė ginčo nuomos sutartį. Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo nagrinėjamas UAB „L. B.“ ieškinys dėl nuosavybės teise priklausiančio turto (pastolių elementų) išreikalavimo iš buvusio turto nuomininko UAB B.ir UAB „J.“. Ieškinys 2016-04-06 sprendimu priimtu byloje Nr. 2-2758-392/2016 buvo patenkintas. Teismas įpareigojo nagrinėjamos bylos trečiuosius asmenis UAB B.ir UAB „J.“ grąžinti atsakovui UAB „L. B.“ statybinius pastolius ir pastolių elementus. Ginčo pastolius tretysis asmuo UAB „J.“ naudojo ieškovo J. J. IĮ „J.“ vykdomuose statybos objektuose – adresu ( - ),jie buvo sumontuoti prie ( - ) 8 ir 12 namų. Atsakovas, siekdamas atsiimti jam priklausančius pastolius po nuomos sutarties nutraukimo dar kartą 2016-01-26 kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl ginčo pastolių grąžinimo, įspėdamas trečiuosius asmenis, kad jeigu iki 2016-01-28 atsakovas nebus informuotas apie tai kas ir kada atliks pastolių demontavimo darbus, atsakovas siekdamas kuo greičiau atsiimti savo turtą, pats 2016-01-29 organizuos pastolių demontavimo darbus. Šis pranešimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu (b.l. 120-122). 2016-01-28 trečiojo asmens UAB „J.“ advokatas E. L. informavo elektroniniu paštu atsakovo atstovą, kad pastolių demontavimo darbus UAB B.planuoja atlikti 2016 m. vasario 1 d. (b.l. 27). Iš Vilniaus apygardos teismo 2016-04-06 sprendimo matyti, kad pastolių demontavimo, pastolių grąžinimo darbai nurodytu terminu savanoriškai nebuvo vykdyti. Tai patvirtina ir 2016 m. vasario mėnesio antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (b.l. 124-131). 2016-01-29 atsakovas pats ėmėsi organizuoti jam priklausančių pastolių demontavimo darbus. Tam buvo pasisamdyta demontuotojų įmonė ( - ), kuri atvyko į ieškovo statybvietes, esančias ( - ) prie 8 ir 12 namų, ir siekė demontuoti atsakovui priklausančius pastolius. 2016-01-29 įvyko konfliktas tarp atsakovo pasisamdytų demontuotojų ir objekto apsaugos darbuotojų. Objekto apsaugos darbuotojai nesutiko leisti atsakovui pasiimti pastolius ir iškvietė policiją. Ieškovo teigimu atsakovas ir atsakovo samdyti darbuotojai veikė neteisėtai kai nuėmė apsauginį tinklą nuo objekte ( - ), sumontuotų pastolių ir tuo padarė ieškovui žalą. Taip kildinamą žalos atsiradimą ieškiniu prašomą priteisti iš atsakovo, galutinai patikslinus žalos dydį, prašoma priteisti žalos atlyginimo suma sudaro 3012,19 Eur. Žalos dydis motyvuojamas ir atliktų darbų priėmimo aktu (b.l. 186). Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutinka, nurodydamas kad veikė teisėtai, atsiėmė jam priklausantį turtą iš neteisėto valdymo, kad žalos fakto ieškovas neįrodė.

11Taigi, ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atlyginimo, kuri, ieškovo teigimu, atsirado kai atsakovo samdyti demontuotojai, siekdami atsiimti atsakovui priklausančius statybinius pastolius, esančius adresu ( - ), nuėmė pastolius dengusį ieškovo apsauginį tinklą ir tuo padarė ieškovui žalą.

12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Civilinės atsakomybės normos yra numatytos Civiliniame kodekse. Jame pateikiamos bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245-6.255 str.), reglamentuotos tam tikrų civilinės atsakomybės rūšių - sutartinės ar deliktinės - taikymo sąlygos ir ypatumai, numatytos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo už tam tikrus specialius deliktus sąlygos ir ypatumai. Civilinio kodekso III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje reglamentuojami deliktinės civilinės atsakomybės bendrieji klausimai, atsakomybės už tam tikrus deliktus taikymo sąlygos ir ypatumai (CK 6.263-6.291 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas kildina žalą iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. Deliktinė atsakomybė atsiranda esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšis ir žala). Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t.y. asmuo, atsakingas už žalą, privalo ją atlyginti, kad nukentėjusysis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu jam nebūtų buvę padaryta žalos (lot. restitutio in integrum). Žalos turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiškai patirta, ir, taikant civilinę atsakomybę, turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito - žalą padariusio - asmens sąskaita.

13Dėl būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

14Neteisėti veiksmai yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje bei 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta generalinio delikto taisyklė. Pagal šią taisyklę pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, pažeidimas reiškia neteisėtus veiksmus, kurie yra kaltės elementu. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltė nustatoma iš to, ar asmuo buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Generalinio delikto taisyklė reiškia, kad nustačius kaltę visada yra konstatuojami ir neteisėti veiksmai, kurie pasireiškia pareigos laikytis atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, nesilaikymu. Tai yra, taikant civilinę atsakomybę vadovaujantis generalinio delikto taisykle, iš esmės svarbios yra trys savarankiškos civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė, apimanti ir neteisėtus veiksmus, žala ir priežastinis kalto asmens elgesio ir atsiradusios žalos ryšys. Veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas yra nustatomas analizuojant jų santykį ne su pasekmėmis, o su teise.

15Nagrinėjamo ginčo atveju teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kurie bylos nagrinėjimo eigoje buvo neįrodyti.

16Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas turėjo teisę atsiimti jam priklausančius statybinius pastolius. Tai nustatė tiek Vilniaus apygardos teismas 2016-04-06 sprendime Nr. 2-2758-392/2016, tiek ir Vilniaus m. apylinkės teismas 2016-02-17 sprendime Nr. e2-1497-905/2016. Šiose bylose buvo nagrinėti ginčai tarp tų pačių šalių, jose nustatyti faktai turi nagrinėjamai bylai prejudicinių faktų galią. Minėtose bylose teismai konstatavo, jog ginčo pastoliai priklauso atsakovui UAB „L. B.“, konstatavo, kad jis turėjo teisę nutraukti pastolių nuomos sutartį sudarytą su trečiuoju asmeniu UAB „B.“ dėl padaryto nuomos sutarties pažeidimo (nemokumo). Vilniaus apygardos teismas įpareigojo šios bylos trečiuosius asmenis grąžinti ginčo pastolius jų savininkui UAB „L. B.“. Pastolių savininkas, nagrinėjamos bylos atsakovas UAB „L. B.“ nėra kaltas, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl to, kad UAB „B.“ galimai nuslėpė pastolių nuosavybę nuo UAB „J.“, kaip tai nurodė tretysis asmuo UAB „J.“ (b.l. 26). Iš bylos duomenų, prie bylos pridėtų raštų matyti, kad atsakovas UAB „L. B.“ nuolat domėjosi ir rūpinosi savo statybiniais pastoliais, siekė juos susigrąžinti, rūpinosi jų buvimo vietos klausimais, kartu ir reikalavo iš trečiųjų asmenų UAB „B.“ ir UAB „J.“ pastolius demontuoti ir grąžinti. Be teisėto pagrindo, nutraukus pastolių nuomos sutartį, atsakovui priklausantys pastoliai toliau - nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo naudojami ieškovo statybos objekte. Atsakovas, būdamas pastolių savininku neturi draudimo atsiimti savo turtą, kuris naudojamas trečiųjų asmenų be jo leidimo ir teisėto pagrindo. Tai, kad ieškovas svetimą turtą – pastolius apdengė apsauginiu tinklu situacijos nekeičia. Būtų neprotinga, neteisinga ir nesąžininga šiuo atveju ginti vieno savininko (apsauginio tinklo savininko) nuosavybės teisę labiau už kito savininko (pastolių savininko) nuosavybės teisę. Ieškovas tinkamai nevaldė savo turto – apsauginio tinklo, jį laikė ne ant savo, bet atsakovui priklausančio turto – jo pastolių. Tretysis asmuo UAB „J.“ apie tai, kad naudoja svetimus pastolius be teisėto pagrindo irgi jau 2015-10-19 buvo informuotas (b.l. 87-90). Per šį visą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad grąžintų pastolius atsakovui, kad organizuotų pastolių demontavimą ir atitinkamai, pasiimtų svetimą turtą dengiantį apsauginį tinklą. Kaip aukščiau yra minėta, trečiojo asmens UAB „J.“ argumentas apie tai, kad neva jis buvo klaidinamas UAB „B.“ (b.l. 26), nėra šios bylos atsakovo UAB „L. B.“ kaltę ar neteisėtus veiksmus patvirtinantis argumentas. Ieškovas ir bylos tretysis asmuo - UAB „J.“ turėjo pakankamai laiko sudaryti tiesioginę nuomos sutartį su pastolių savininku arba susirasti kitus pastolių nuomotojus, pasirengti pastolių grąžinimui atsakovui. Bylos duomenys rodo, kad tokių galimų atlikti veiksmų jis neatliko ilgą laiką, kas byloja apie tai, jog ieškovas ir tretysis asmuo atsakovo atžvilgiu nebuvo pakankamai rūpestingi ir sąžiningi. 2016-01-26 raštu atsakovas papildomai pareikalavo trečiųjų asmenų pradėti demontavimo ir pastolių grąžinimo darbus, prašė pateikti atsakymą iki 2016-01-28. Nors 2016-01-28 trečiojo asmens UAB „J.“ advokatas E. L. informavo atsakovo atstovą, kad pastolių demontavimo darbus UAB B. planuoja atlikti vėliau, t.y. nuo 2016 m. vasario 1 d. (b.l. 27), tačiau kaip rodo vėlesni įvykiai, kuriuos patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2014-04-06 sprendimas Nr. 2-2758-392/2016, pastolių grąžinimo, jų demontavimo darbų savo nurodytu terminu savanoriškai nei vienas iš trečiųjų asmenų nevykdė. Tai patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių 2016 m. vasario mėn. parengti konstatavimo protokolai (b.l. 124-131). Tokios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas buvo klaidinamas dėl pastolių grąžinimo ir terminų, kad ieškovas siekdamas savo valia negrąžinti atsakovui pastolių nenuėmė svetimus pastolius dengusio apsauginio tinklo.

17Bylos duomenys patvirtina, kad 2016-01-29 atsakovas savo iniciatyva pradėjo vykdyti pastolių demontavimo darbus. Apie tokius darbus atsakovas buvo įspėjęs šalis. Atsižvelgtina ir į tai, kad bylos tretysis asmuo UAB „J.“ 2016-01-14 raštu atsakovui informavo, kad pastoliai atsakovui bus grąžinti. Nežiūrint į tai, atsakovo pasamdytiems darbuotojams atvykus į objektą pasiimti savo pastolių, pastoliai nebuvo grąžinti, pastolius dengęs apsauginis tinklas nebuvo nuimtas, nebuvo pasiimtas, buvo sukeltas konfliktas, iškviesta policija. Pastolių tretieji asmenys nenorėjo atsakovui grąžinti ir vėliau, praėjus kelioms dienoms, ką patvirtina antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolai (b.l. 124-131). Ieškovas šiuo atveju pažeidė esminį teisės gynimo principą- iš neteisės negali atsirasti teis. Visos bylos aplinkybės rodo, jog ginčo atveju nebuvo jokių atsakovo UAB „L. B.“ neteisėtų veiksmų, kad jis atliko teisėtus, leistinus veiksmus, įgyvendinant jam teisėtai priklausančius statybinius pastolius, kurių net raginami nuo 2015 metų tretieji asmenys neketino jam grąžinti. Vilniaus apygardos teismas 2016-04-06 sprendimu konstatavo, kad trečiųjų asmenų B. UAB ir UAB „J.“ sudarytos subnuomos sutarties 7.6 punktas numato, kad subnuomos sutartis automatiškai baigiasi nutrūkus nuomos sutarčiai. CK 6.490 str. 4 d. aiškiai numato, kad jeigu nuomos sutartis yra negaliojanti, tai negalioja ir subnuomos sutartis. CK 6.490 str. 1 d. numato, kad subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos terminą. Byloje nenustatyta atsakovo apgaulės, apie kurią nurodė ieškovas pateiktame ieškinyje, ji liko neįrodyta. Priešingai, įvertinus visus byloje įrodymus įskaitant ir jau buvusių teismų procesų su tomis pačiomis ginčo šalimis sprendimus matyti, kad tretieji asmenys UAB „J.“ ir UAB „B.“ šioje situacijoje atsakovo UAB „L. B.“ atžvilgiu buvo nepakankamai rūpestingi ir nebuvo sąžiningi.

18Ieškovas ir tretysis asmuo UAB „J.“ yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, šios įmonės nuolat bendradarbiauja, faktiškai jų valdymo organai sutampa, todėl UAB „J.“ turėjo informuoti ieškovą, kad jo vykdomame (kontroliuojamame) objekte yra laikomi be teisėto pagrindo atsakovui priklausantys pastoliai, ir atitinkamai privalėjo ne atidėti, bet spręsti susidariusią situaciją. Nustatytų faktų ir jas patvirtinančių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas UAB „L. B.“ nagrinėjamoje situacijoje neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kad siekdamas susigrąžinti jam priklausantį turtą iš trečiųjų asmenų be pagrindo , neteisėtai valdomo turto negalėjo to padaryti nenuimdamas uždėto apsauginio tinklo. Teismas pripažįsta, kad yra teisėti, sąžiningi ir protingi veiksmai, kuriais pašalinama kliūtis (šiuo atveju apsauginis tinklas), dėl to, kad atsirastų galimybė įgyvendinti teisę pasiimti savo turtą (šiuo atveju pastolius). Priešingas vertinimas priešpastatytų nesąžiningai įgyvendinantį nuosavybės teisę savininką prieš šias teises sąžiningai ginantį savininką ir suteiktų prioritetą nesąžiningai įyvendinančiam nuosavybės teisę savininkui o tai akivaizdžiai būtų neteisinga. Sąžiningai įgyvendinantis nuosavybnės teisę savininkas turi pirmenybės teisę prieš kitą savininką, kuris nuosavybės teisę įgyvendina pažeisdamas kito savininko nuosavybės teisės įgyvendinimą. Ne atsakovo siekis pasiimti apsauginį tinklą kuriuo buvo uždengti atsakovo pastoliai, ar siekis sunaikinti ieškovo turtą, bet kitokios galimybės nebuvimas sudarė sąlygas kad apsauginis tinklas, priklausęs ieškovui ir laikomas ant atsakovui priklausančių pastolių tapo kliūtimi, trukdančia sąžiningam savininkui (bylos atsakovui) pasiimti savo turtą. CK 6.247 straipsnyje teigiama, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais atsakovo civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo veiksmų rezultatu. Atsakovo elgesys šioje situacijoje laikytinas atitinkančiu apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus standarto reikalavimus. Atsižvelgiant ir į tai, kad ypač ilgą laiką atsakovui nebuvo grąžinami jam priklausantys statybos pastoliai nustatyta, kad šioje situacijoje atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės nėra.

19Byloje ieškovas neįrodė taip pat ir patirtos žalos fakto. Ieškovas įrodinėjo žalos faktą atliktų darbų priėmimo aktu (b.l. 186), iš kurio matyti, kad ieškovo nurodoma žala yra susijusi su pakartotiniu pastolių uždengimu apsaugine danga, pastolių apsauginiu tinklu, darbo jėga ir t.t. Kaip aukščiau yra nurodyta ieškovo statybų objekte esantys atsakovo pastoliai turėjo būti grąžinti atsakovui. Todėl ieškovas ar tretieji asmenys turėjo pasirūpinti- susirasti kitus pastolius (pastolių nuomotojus) ir pastolius išsinuomoti teisėtai (sudaryti nuomos sutartį), ir atitinkamai perdengti turimą apsauginį tinklą naujus pastolius. Tai, kad statybų objektas galėjo likti be atsakovui priklasančių pastolių ir juos dengusio apsauginio tinklo, ir taip galėjo būti neužtikrtintas objekte atlikto darbo rezultatas nuo neigiamo meteorologinių reiškinių poveikio yra trečiųjų asmenų kaltė, bet ne atsakovo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas remiasi atliktų darbų priėmimo aktu (b.l. 186), kurį pasirašė ieškovo J. J. įmonė „J.“, ir trečiojo asmens UAB „J.“ atstovai. Šių subjektų sudaryta lentelė, su jų nurodytais atliktinais darbais nėra patikimu ir objektyviu įrodymu įrodančiu tiek reiškiamos žalos dydį, tiek ir patį žalos faktą, nes šie subjektai - juridiniai asmenys: UAB „J.“ ir J. J. įmonė „J.“ yra susiję, su tuo pačiu asmeniu J. J.. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad daugelyje kitų civilinių bylų šie juridiniai asmenys nuolat bendradarbiauja, kitose civilinėse bylose buvo nustatytas faktas, jog J. J. yra abiejų šių juridinių asmenų savininkas (pvz. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1683-275/2012). Todėl remtis tokiu aktu kaip žalos faktą ir dydį patvirtinančiu įrodymu, kurį pasirašė tik šių dviejų susijusių juridinių asmenų atstovai, nesant kitų įrodymų, pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad pradiniu ieškiniu ieškovas rėmėsi kitu aktu ir sąskaitomis, su skirtingomis sumomis ir skirtingais įrodymais (b.l. 30-32). Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė ir patirtos žalos fakto ir dydžio. Atitinkamai nėra ir priežastinio ryšio. Dėl to pripažintina, kad ieškovo ieškinio reikalavimas laikomas neįrodytas (neįrodytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos) ir esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atmestinas.

20Teismui atmetus ieškovo ieškinį atsakovui, pastarajam priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakovas nurodė, kad iš viso patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 526,35 EUR už advokato teisinę pagalbą (b.l. 174-178). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatos priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, reikalavimo sumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 p.). Todėl konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, taip pat į kitas bylos aplinkybes, laikoma, kad šiuo atveju atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai.

21Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

22Kadangi ieškinis atmetamas, tai CPK 93 str.1 d. pagrindu iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 10,52 EUR pašto išlaidos.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

24ieškinį atmesti.

25Priteisti iš ieškovo J. įmonės „J.“, j.a.k. ( - ), atsakovui UAB „L. B.“, j.a.k. ( - ), 526,35 EUR bylinėjimosi išlaidų.

26Priteisti iš ieškovo J. įmonės „J.“, j.a.k. ( - ), valstybės naudai 10,52 EUR bylinėjimosi išlaidų. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. ( - ), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaita Nr. ( - ), banko Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

27Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J.... 3. ieškovas J. J. IĮ „J.“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo... 4. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas vykdo pastatų, esančių ( - ), renovavimo... 5. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo visiškai nesutiko... 6. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo ir trečiojo asmens UAB „J.“ atstovas... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. balandžio 30 d.... 11. Taigi, ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atlyginimo, kuri, ieškovo... 12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad... 13. Dėl būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. ... 14. Neteisėti veiksmai yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. CK 6.263... 15. Nagrinėjamo ginčo atveju teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kurie... 16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas turėjo teisę atsiimti jam... 17. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016-01-29 atsakovas savo iniciatyva pradėjo... 18. Ieškovas ir tretysis asmuo UAB „J.“ yra tarpusavyje susiję juridiniai... 19. Byloje ieškovas neįrodė taip pat ir patirtos žalos fakto. Ieškovas... 20. Teismui atmetus ieškovo ieškinį atsakovui, pastarajam priteistinos jo... 21. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 22. Kadangi ieškinis atmetamas, tai CPK 93 str.1 d. pagrindu iš ieškovo... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 24. ieškinį atmesti.... 25. Priteisti iš ieškovo J. įmonės „J.“, j.a.k. ( - ), atsakovui UAB „L.... 26. Priteisti iš ieškovo J. įmonės „J.“, j.a.k. ( - ), valstybės naudai... 27. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...