Byla 1A-260-245-2013

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 187 str. 1 d. - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas; iš I. S. priteista TEO LT, AB 7063,9 Lt (septyni tūkstančiai šešiasdešimt trys litai 90 cnt) padarytai žalai atlyginti;

2teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. S. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2012-11-25 4.32 val. Kaune, Vaidoto gatvėje, šalia Birutės ir Vaidoto gatvių sankirtos, pašalinęs šulinių rakinamus fiksatorius, pasikėsino pagrobti „TEO LT“ priklausančius 105 metrus ryšių tinklo kabelių, tuo padarydamas įmonei 801,26 Lt turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilyje baigėsi kuras ir jis nusikaltimo darymo vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

4Be to jis nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-11-25 4.32 val. Kaune, Vaidoto gatvėje, šalia Birutės ir Vaidoto gatvių sankirtos, pašalinęs telefoninių šulinių rakinimo fiksatorius, įsibrovęs į „TEO LT“ priklausančius telefoninius šulinius, nukirpęs du telefoninius kabelius, sugadino „TEO LT“ priklausantį turtą, tuo padarydamas įmonei 4876 Lt turtinę žalą.

5Apeliaciniu skundu I. S. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., perkvalifikuojant jo padarytą veiką į BK 178 str. 1 d., pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Skunde nurodoma, jog nebuvo paneigta ta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad telefoninių šulinių dangčiai buvo be fiksatorių, į neužrakintą šulinį buvo lengva patekti, nukėlus šulinio dangtį. Teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, turėjo remtis šiais nuteistojo parodymais, o ne prielaidomis, kad telefoninių šulinių dangčiai buvo užrakinti, dėl ko nuteistojo veika kvalifikuota kaip įsibrovimas pagal BK 178 str. 2 d. Nuteistasis nuoširdžiai gailisi, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė visas veikos aplinkybes, tačiau apylinkės teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 str. 1 d., motyvuojant tuo, kad jo prisipažinimas tik minimaliai padėjo teisėsaugos institucijoms aiškintis nusikalstamą veiką, kad jis neatsiprašė nukentėjusiojo civilinio ieškovo, nedėjo jokių pastangų atlyginti padarytą žalą. Iki teismo nuosprendžio nebuvo nurodyta, kokia konkreti žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais, todėl jam nebuvo aišku, kiek ir kam jis turi atlyginti padarytą žalą. Be to, iki suėmimo nuteistasis niekur nedirbo, nes jam buvo sunku susirasti darbą (šiuo metu jis darbą jau susirado), tačiau tai nereiškia, kad jis neketina to padaryti ateityje. Todėl nuosprendžio motyvai, kad nuteistasis neatlygino padarytos žalos ir neatsiprašė civilinio ieškovo, neturėtų būti vertinami kaip priežastis netaikyti atsakomybės lengvinančios aplinkybės. Į tai atsižvelgtina ir skiriant bausmę, todėl jeigu apygardos teismas pripažintų šias aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, turėtų būti sušvelninta ir bausmė, galimai paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

6Civilinio ieškovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas ir yra pilnai įrodyta I. S. kaltė. Kaltinamasis prisipažino, savo nusikalstamais veiksmais padaręs AB „TEO LT“ žymią materialinę turtinę žalą. Civilinis ieškovas nesutinka su nuteistojo teiginiu, kad telekomunikaciniai šuliniai buvo neužrakinti. Bylos tyrimo medžiagoje užfiksuota, kad buvo uždara erdvė su užraktu, nors tai nėra įprastas raktas, bet nuteistojo turėtas nusikaltimo metu įrankis jam padėjo pašalinti šį užraktą, jį suniokoti ir įsibrauti į nusikaltimo padarymo vietą bei atlikti nusikalstamą veiką. Subjektyvus žalą padariusio asmens negalėjimas iki bylos nagrinėjimo pradžios atlyginti bendrovei padarytą materialinę žalą nebuvo teismui motyvas ir pagrindinis akcentas, kad apeliantas nesigaili. Atsiprašymas yra tik formalumas ir teismo įsitikinimo nekeičia. Tas faktas, kad I. S. nusikalto dešimtą kartą, įrodo, kad pastangų pakeisti gyvenimo būdą dėta nepakankamai. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį.

7Gynėja advokatė prašė tenkinti nuteistojo skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.

8Nuteistojo I. S. apeliacinis skundas atmetamas ir štai dėl ko.

9Visų pirma, nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija nusikalstamos veikos kvalifikaciją, kadangi jam BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas inkriminuotas visiškai teisingai. Nustatyta ir įrodyta, kad I. S. AB „TEO LT“ priklausančius 105 metrus ryšių tinklo kabelių kėsinosi pagrobti, pašalinęs šulinių rakinamus fiksatorius, kas juridine prasme vertinama kaip įsibrovimas į saugyklą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, BK 178 straipsnio 2 dalies prasme įsibrovimas– tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį, panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Saugykla – tai tam tikras objektas (įrenginys), specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), kuris saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Saugykla taip pat yra materialinių vertybių saugojimui skirtas objektas, į kurį patenkama tik su specialiais leidimais. Saugykla gali būti laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys (kasacinė nutartis Nr. 2K-418/2012).

10Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad patekimas į šulinius buvo apsunkintas ir teisingai kvalifikavo I. S. padarytą veiką pagal BK 178 str. 2 d. Tokia teismo išvada padaryta remiantis tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad AB „TEO LT“ pulte suveikė signalizacija, nes buvo pašalinti šulinių rakinami fiksatoriai, kiek toliau buvo sulaikytas nuteistasis, iš byloje esančio AB „TEO LT“ pareiškimo ir įmonės inžinieriaus paaiškinimų matyti, kad šuliniai buvo su užraktais, nuteistojo turėtas nusikaltimo metu įrankis (sodininko žirklės) jam padėjo pašalinti šį užraktą, jį suniokoti ir įsibrauti į nusikaltimo padarymo vietą. Nepagrįstai nuteistojo skunde nurodoma, jog nebuvo paneigta ta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad telefoninių šulinių dangčiai buvo be fiksatorių, į neužrakintus šulinius buvo lengva patekti, nukėlus šulinio dangtį, dėl ko patekimas į šulinius apsunkintas nebuvo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, įsibrovimu pripažįstamas tiek slaptas, tiek ir atviras patekimas į patalpą, tiek įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), tiek ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-617/2005). Kvalifikuojant nusikaltimą pagal BK 178 str. 2 d. svarbu nustatyti tai, kad kaltininkas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, į patalpą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašalinimas asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (kasacinė nutartis Nr. 2K-555/2010). Vadinasi, teismas, inkriminuodamas įsibrovimo į patalpą požymį, turi nustatyti: 1) kaltininko tikslą, susiformavusį prieš patenkant į patalpą, užvaldyti svetimą turtą; 2) patekimą į patalpą prieš savininko ar kito teisėto turto valdytojo valią arba be jo valios. Šios sąlygos nagrinėjamoje byloje nustatytos, ir abejonių kolegijai nekelia apylinkės teismo padaryta išvada, kad I. S., pašalinęs šulinių rakinamus fiksatorius, pasikėsino pagrobti „TEO LT“ priklausančius 105 metrus ryšių tinklo kabelių, tuo padarydamas įmonei 801,26 Lt turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilyje baigėsi kuras ir jis nusikaltimo darymo vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kas teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

11Antra, apeliantas prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė visas veikos aplinkybes, ir tuo pagrindu paskirti jam švelnesnę bausmę, nurodo, kad žalos neatlygino, kadangi jam nebuvo aišku, kokia konkreti žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad apylinkės teismas teisingai atmetė prokuroro prašymą pripažinti šią kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi I. S. buvo sulaikytas nusikaltimo padarymo vietoje dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (jis buvo sulaikytas stumiant automobilį su pagrobtais laidais ir pasibaigusiu benzinu), jo prisipažinimas tik minimaliai padėjo teisėsaugos institucijoms aiškinantis nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko teisingi parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nelaikomi prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs tokią veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-539/2006, 2K-259/2009). Šiuo atveju kaltinamasis civilinio ieškovo atstovės neatsiprašė, nedėjo jokių pastangų, kad atlygintų padarytą žalą, todėl teismas pagrįstai nepripažino I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Be to, I. S. praeityje teistas dešimt kartų, paskutinius penkis kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas į nuosavybę, ir šią nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas, o taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka pagal ATPK 50 str., teismo paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 91), neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio (sako, kad dirba neoficialiai) – šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje žalos neatlygins. Apeliantas klaidina teismą, teigdamas, kad nežinojo, kokio dydžio padaryta žala, kadangi civilinis ieškinys, kurį jis teismo posėdžio metu pripažino pilnai, pareikštas pačioje tyrimo pradžioje. Todėl nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apylinkės teismas ir taip bausmę už padarytas nusikalstamas veikas I. S. paskyrė mažesnę nei straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Pagrindo skirti dar švelnesnę bausmę, kaip ir su laisvės atėmimu nesusijusią, nėra, kadangi jis yra recidyvistas (BK 56 str.). Todėl vienerių metų laisvės atėmimas yra teisinga ir proporcinga kaltinamojo padarytoms veikoms bausmė, ji nėra neteisinga ar aiškiai per griežta.

12Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį I. S. apeliacinio skundo argumentais įstatyminio pagrindo nėra.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

Nutarė

14nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.

15Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendį palikti galioti.

Proceso dalyviai
Ryšiai