Byla 2K-418/2012
Dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda.

2Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 25 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo M. R. apeliacinis skundas.

3Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. L., tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą, susipažinusi su byla,

Nustatė

5M. R. nuteistas už tai, kad kartu su J. L. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą: 2009 m. balandžio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 6.15 val., ( - ) geležinkelio stotyje, 44 skirstymo kelyje, esančiame ( - ), iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš manevrinio šilumvežio TEM2-1279, įsibrovę į šilumvežio kuro sistemą (saugyklą), pripylė į talpyklas 25 kg dyzelino ir jas išmetė iš šilumvežio, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes juos sulaikė UAB „Gelsauga“ darbuotojai; taip jie pasikėsino pagrobti 86,25 Lt vertės 25 kg AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depui priklausančio dyzelino.

6Nuteistasis M. R. kasaciniu skundu prašo jį išteisinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad jis nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė. Pagal non bis in idem principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje, niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl būti persekiojamas ar baudžiamas už tą patį nusikaltimą, už kurį jau buvo nubaustas pagal tos valstybės įstatymus. 2009 m. balandžio 8 d. įsakymu jis buvo atleistas iš darbo už vienkartinį darbo drausmės pažeidimą – turto grobimą, t. y. už tai, kad jis 2009 m. balandžio mėn. naktį iš 5 į 6 d., dirbdamas šilumvežio mašinistu ( - ) geležinkelio stotyje, neva pasikėsino pagrobti keturias talpyklas po 2,5 l dyzelino. Kasatoriaus manymu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jį už tą patį nusikaltimą nubaudė antrą kartą

7Kasaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, jog abiejų kaltinamųjų (M. R. ir J. L.) kontaktus bei tai, kad apsaugos darbuotojams priartėjus jis (kasatorius) iš savo šilumvežio pradėjo mėtyti talpyklas, kad jis į J. L. valdomą šilumvežį įlipo du kartus, grįžo į savo šilumvežį ir pradėjo mėtyti talpyklas, patvirtina 2009 m. liepos 23 d. apžiūros protokolas (apžiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas 2009 m. balandžio 6 d. UAB „Gelsauga“ vaizdo stebėjimo kameromis). Kasatorius pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jis neneigė, kad tarp jo ir mašinisto J. L. buvo kontaktas, tačiau jų pokalbis nebuvo susijęs su vagyste. Teismo konstatavimas, kad J. L. pereikvojo 52 l dyzelino, taip pat neturi nieko bendro su kasatoriui inkriminuota vagyste. Teismas vadovavosi ir specialisto išvada (kad talpyklose buvęs dyzelinas yra bendro grupinio priklausomumo su dyzelinu, paimtu iš šilumvežio Nr. TEM2-1279 kuro sistemos), kuri yra tik prielaida. Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad M. R. laikė talpyklas, nors mašinistai jų laikyti šilumvežiuose neturėjo teisės, tačiau, kasatoriaus manymu, vien talpyklų laikymas baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Be to, teismas nurodė, kad šilumvežyje buvo rastas pažeistas uždažymas ant pirmo cilindro aukšto slėgio kuro siurblio korpuso esančio stabdiklinio sraigto, tai patvirtina tą pačią dieną atlikta šilumvežio apžiūra ir surašytas aktas. Kasatoriaus manymu, šie pažeidimai dar neįrodo, kad juos padarė jis ar J. L. (perduodant šilumvežį kitam mašinistui jokie pažeidimai nebuvo nustatyti).

8Kasatorius dar nurodo, kad jis nuteistas už tai, jog įsibrovė į saugyklą, t. y. šilumvežio kuro sistemą. Kasatoriaus manymu, šilumvežio kuro sistema negali būti traktuojama kaip kuro saugykla, nes kuro sistema nėra kuro saugojimo vieta. Ši sistema yra skirta paduoti kurą į šilumvežio variklį. Taip jam inkriminuotas kaltinimas, kurio jis nepadarė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, nepatikrino skunde išdėstytų argumentų, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

9Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Motiejūnas atsiliepimu į nuteistojo M. R. kasacinį skundą prašo šį atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai, nagrinėdami M. R. baudžiamąją bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Prokuroro manymu, kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius nesutinka su teismų sprendimuose išdėstytomis išvadomis dėl atskirų faktų ir juos savaip aiškina, paliktini nenagrinėti, nes tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję abiejų instancijų teismai. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui apeliacinės instancijos teismas M. R. apeliacinį skundą išnagrinėjo, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio reikalavimų, visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti apeliaciniame skunde, išsamiai pasisakė, patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms.

10Atsiliepime nurodyta, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad M. R. padarė kvalifikuotą vagystę įsibraunant į saugyklą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai nurodė, kad nuolat auga dyzelinio kuro iš šilumvežių vagysčių skaičius, dėl to įmonė patiria didelius nuostolius. Siekiant apsaugoti įmonės interesus yra draudžiama darbuotojams darbo vietoje turėti įrankius, priemones, kuriais gali būti grobiamas dyzelinas, arba talpyklas, į kurias jis gali būti supilamas. 2008 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. LILT 1422 „Dėl Vilniaus lokomotyvų depo visų serijų šilumvežių kuro sistemos plombavimų, užvirinimo ir uždažymo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka, pagal kurią atskiri šilumvežio kuro sistemos kuro sistemos mazgai yra užvirinami, kiti plombuojami, uždažomi, t. y. įmonė, siekdama apsaugoti savo turtą nuo vagysčių, naudoja įvairias apsaugos priemones, tarp jų – ir mechanines. Tai patvirtina, kad norint pagrobti dyzelinį kurą būtina įsibrauti – įveikti kliūtis. Teismų praktikoje saugykla pripažįstamas tam tikras įrenginys, t. y. specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui nuo vagysčių objektas. Saugykla laikomas tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Prokuroras pažymi, kad nuteistieji turėjo tikslą pagrobti dyzeliną. Šio sumanymo įgyvendinimą pasunkino minėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmai siekiant sumažinti dyzelino vagystes iš šilumvežių. Nustatytas ir dyzelino pagrobimo būdas – atsukant pirmo cilindro aukšto slėgio kuro siurblio stabdiklio sraigtą. Veikos padarymo aplinkybės leidžia konstatuoti, kad M. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tai neprieštarauja ir teismų praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-178/2011).

11Prokuroras nurodo, kad atmestini kasatoriaus argumentai dėl pažeisto non bis in idem principo. Vilniaus lokomotyvų depo darbo taisyklių 153.3 punkte išdėstytas draudimas darbuotojui savo darbo vietoje ar automobilyje, kuriuo jis naudojasi, turėti ar laikyti tuščias talpyklas ar talpyklas su dyzelinu bei nurodyta, kad radus talpyklų su dyzelinu laikoma, jog darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. M. R. atleistas iš darbo už tokį darbo drausmės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad baudžiamoji ir baudžiamojo proceso teisė yra viešosios teisės sritis, todėl darbo santykių tarp privačių subjektų (darbuotojo ir darbdavio) nutraukimo pagrindas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo.

12Kasacinis skundas atmestinas.

13Dėl įrodymų vertinimo, BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

14Nuteistasis savo kasaciniame skunde teigia, kad nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas, nepadarė, kad apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti įrodymai (2009 m. liepos 23 d. apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kt.) bei jų vertinimas nepatvirtina jo dalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra tik prielaidos, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino apeliacinio skundo argumentų.

15Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

16Pagal kasacinio skundo argumentus, kurie yra analogiški išdėstytiesiems nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino jo apeliacinio skundo argumentų, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes visiškai neargumentuoja, kokie konkrečiai jo apeliacinio skundo argumentai nebuvo išnagrinėti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių M. R. apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime dar kartą išanalizavo bylos įrodymus, kurie buvo pagrindas M. R. pripažinti kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, o nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, atitinkančių BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytus leistinumo, liečiamumo ir patikimumo reikalavimus, kurie patvirtina, kad M. R., veikdamas kartu su J. L., neteisėtai pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą. Faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtintos įvertinus įrodymų visetą: 2009 m. balandžio 6 d. šilumvežio TEM2-1279 apžiūros aktu, 2009 m. balandžio 5–6 d. šilumvežio TEM2-1279 dyzelino sąnaudų pažyma, 2009 m. balandžio 6 d. traukos riedmenų patikrinimo aktu, 2009 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2009 m. balandžio 6 d. manevrinio šilumvežio TEM2-1279 apžiūros protokolu, 2009 m. liepos 23 d. vaizdo įrašo, užfiksuoto 2009 m. balandžio 6 d. UAB „Gelsauga“ vaizdo stebėjimo kameromis, apžiūros protokolu, 2009 m. birželio 25 d. specialisto išvada Nr. 11-1127(09), liudytojų J. M., M. D., K. Č., A. G., A. T., V. U., G. Ž. parodymais, iš dalies ir pačių nuteistųjų M. R. ir J. L. parodymais (apie jų tarpusavio kontaktus veikos metu). Apeliacinės instancijos teismo sprendime pakankamai išsamiai pasisakyta dėl M. R. apeliacinio skundo argumentų vertinant teismų nustatytas aplinkybes (J. L. šilumvežyje rasto dyzelino pereikvojimo, talpyklose buvusio dyzelino bendro grupinio priklausomumo su dyzelinu, paimtu iš šilumvežio Nr. TEM2-1279 kuro sistemos, šio šilumvežio stabdiklinio sraigto uždažymo pažeidimo ir kt.), atmetant juos kaip nepagrįstus. Nuteistojo ginčijamos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui, nes įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nuteistojo pateikti argumentai šių teismų išvadų nepaneigia.

17Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto vagystę kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į saugyklą

18Kasatorius nurodo, kad jam nepagrįstai inkriminuota, jog jis padarė vagystę įsibrovęs į saugyklą (šilumvežio kuro sistemą). Šiame kontekste pažymėtina, kad M. R. apeliaciniu skundu prašė jį išteisinti kaip nepadariusio nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, konkrečiai šio kvalifikuojančio požymio neginčydamas.

19Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

20Saugykla – tai tam tikras objektas (įrenginys), specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), kuris saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.). Saugykla taip pat yra materialinių vertybių saugojimui skirtas objektas, į kurį patenkama tik su specialiais leidimais. Saugykla gali būti laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys. Pagal teismų praktiką kaip įsibrovimas kvalifikuotinas skystų ar birių produktų išleidimas iš talpyklos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla, bei daiktų pagrobimas iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio

21Byloje nustatyta, kad M. R., veikdamas kartu su J. L., įsibrovė į šilumvežio TEM2-1279 kuro sistemą ir iš jo pripylė dyzelino į talpyklas, kurias išmetė iš šilumvežio. 2009 m. balandžio 6 d. apžiūros akte nustatyta, kad 13 val. Vilniaus lokomotyvų depo Vilniaus TP-2 ceche buvo apžiūrėtas šilumvežis TEM2-1279 (dėl kuro sistemos vamzdyno bei kuro sistemos įrenginių užvirinimo, uždažymo ir plombavimo tvarkingumo). Apžiūros metu nustatyta, kad kuro sistemos vamzdyno bei įrenginių plombuojamos vietos nepažeistos, plombų numeriai atitinka plombavimo metu pastatytų plombų sąrašą, kuro vamzdyno užvirinimo vietos nepažeistos, pažeistas (kito atspalvio, šviežiai uždažyta) uždažymas ant pirmo cilindro aukšto slėgio kuro siurblio korpuso esančio stabdiklinio sraigto, skirto sulaikyti plunžerio įvorei nuo prasisukimo (ties šio varžto įsukimo vieta, ant aukšto slėgio kuro siurblio korpuso matyti dažų pažeidimai), kitų kuro sistemos pažeidimų nenustatyta.

22Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje dėl kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į saugyklą – išsamiau nepasisakė. Šis teismas tik pažymėjo, kad šilumvežyje buvo rastas pažeistas uždažymas ant pirmo cilindro aukšto slėgio kuro siurblio korpuso esančio stabdiklinio sraigto, skirto sulaikyti plunžerio įvorei nuo prasukimo, ir kad dyzelinas buvo pagrobtas iš šilumvežio kuro sistemos.

23Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pagrįstai buvo nustatyta, jog nuteistieji pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą. Šis teismas pažymėjo, kad, pagal bylos duomenis, rastas minėtas pažeidimas (pažeistas uždažymas ant sraigto) techniškai yra susijęs su kuro nutekinimo iš šilumvežio kuro sistemos būdu: dyzelinį kurą iš tokio tipo šilumvežio galima nutekinti per pirmo cilindro aukšto slėgio kuro siurblio korpuse esantį stabdiklio sraigtą, skirtą sulaikyti plunžerio įvorei nuo prasukimo, veikiant šilumvežio varikliui.

24Šiuo atveju šilumvežio kuro sistema atitinka saugyklos požymius, nes tai įrenginys, kuriame laikomos materialinės vertybės – kuras – ir kuris buvo apsaugotas tam tikromis mechaninėmis priemonėmis. Šios kuro sistemos vamzdynų ir įrangos srieginių sujungimai Vilniaus lokomotyvų depo viršininko 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. Į (LT-1)-422 nustatyta tvarka buvo plombuojami, užvirinami ir uždažomi, taip siekiant juos apsaugoti nuo išardymo bei užkirsti kelią dyzelino grobstymui. Norint patekti į tokią kuro sistemą reikėjo įveikti mechanines kliūtis (atsukti sraigtą), todėl pagrįstai šiuo atveju konstatuotas įsibrovimas į saugyklą.

25Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaip įsibrovimas į saugyklą kvalifikuoti atvejai, kai kuras pagrobiamas, pažeidus šilumvežio kuro sistemą (kasacinė nutartis Nr. 2K-145/2009), iš automobilio kuro bako gręžtuvu pragręžus dvi skyles (kasacinė nutartis Nr. 2K-178/2011), iš traktoriaus kuro bako, numušus kuro bako dangtelio spyną (kasacinė nutartis Nr. 2K-256/2010), iš krovininio automobilio kuro bako, sugadinus bako spyną (kasacinė nutartis Nr. 2K-142/2011).

26Taigi darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes M. R. padaryta veika (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą) atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

27Dėl non bis in idem principo

28Nuteistasis teigia, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, nes teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį už tuos pačius veiksmus, už kuriuos jis buvo atleistas iš darbo (AB „Lietuvos geležinkeliai“) padaręs vienkartinį darbo drausmės pažeidimą (už tai, kad 2009 m. balandžio mėn., naktį iš 5 į 6 d., dirbdamas šilumvežio mašinistu ( - ) geležinkelio stotyje pasikėsino pagrobti keturias talpyklas po 2,5 l dyzelino).

29Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas yra įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas draudžia dvigubą baudžiamąjį persekiojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad non bis in idem principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

30Principas non bis in idem įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas (arba persekiojamas) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais.

31Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 234, 235 straipsniai) arba atitinkama kita pražanga, jeigu įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose yra nustatyta, kad drausminė atsakomybė taikoma ir už kitas atitinkamas pražangas (DK 227 straipsnio 2 dalis, 236 straipsnis). Pagal DK 237 straipsnio nuostatas už darbo drausmės pažeidimą gali būti skirta viena iš drausminių nuobaudų – atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

32Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką veika, turinti vagystės, sukčiavimo požymių, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006, 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007). Darbdavys turi teisę pasirinkti, ar prieš skiriant nuobaudą sulaukti kompetentingos institucijos išvados, ar skirti drausminę nuobaudą remiantis jo paties surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-649/2005).

33DK 239 straipsnio nuostata, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą, reiškia draudimą skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną ir tą patį darbo drausmės pažeidimą. Kitų teisinės atsakomybės rūšių (pvz., materialinės, administracinės, baudžiamosios) taikymas nėra kliūtis taikyti drausminę atsakomybę. Asmens patraukimas drausminėn atsakomybėn neužkerta galimybės tam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę ir atvirkščiai – bausmės skyrimas pagal BK nėra kliūtis drausminei atsakomybei realizuoti (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-2/2007). Drausminės atsakomybės taikymas darbuotojui nereiškia, kad tokiam asmeniui tampa negalimas kitos teisinės atsakomybės, šiuo atveju – baudžiamosios – taikymas, nustačius, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. M. R., kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ lokomotyvų depo mašinistui, taikyta drausminė atsakomybė nustačius, kad jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, ir buvo paskirta drausminė nuobauda, numatyta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Ši aplinkybė savaime neužkerta kelio už jo padarytus veiksmus taikyti ir baudžiamąją atsakomybę.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Atmesti nuteistojo M. R. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. L., tačiau dėl to kasacine tvarka... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą,... 5. M. R. nuteistas už tai, kad kartu su J. L. pasikėsino pagrobti svetimą... 6. Nuteistasis M. R. kasaciniu skundu prašo jį išteisinti arba grąžinti bylą... 7. Kasaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, jog... 8. Kasatorius dar nurodo, kad jis nuteistas už tai, jog įsibrovė į saugyklą,... 9. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo... 10. Atsiliepime nurodyta, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina,... 11. Prokuroras nurodo, kad atmestini kasatoriaus argumentai dėl pažeisto non bis... 12. Kasacinis skundas atmestinas.... 13. Dėl įrodymų vertinimo, BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo... 14. Nuteistasis savo kasaciniame skunde teigia, kad nusikalstamos veikos, už... 15. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 16. Pagal kasacinio skundo argumentus, kurie yra analogiški išdėstytiesiems... 17. Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto vagystę kvalifikuojančio požymio... 18. Kasatorius nurodo, kad jam nepagrįstai inkriminuota, jog jis padarė vagystę... 19. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių... 20. Saugykla – tai tam tikras objektas (įrenginys), specialiai įrengtas ar... 21. Byloje nustatyta, kad M. R., veikdamas kartu su J. L., įsibrovė į... 22. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje dėl... 23. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pagrįstai buvo nustatyta, jog... 24. Šiuo atveju šilumvežio kuro sistema atitinka saugyklos požymius, nes tai... 25. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaip įsibrovimas į saugyklą... 26. Taigi darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes M. R. padaryta... 27. Dėl non bis in idem principo... 28. Nuteistasis teigia, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, nes teismas... 29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas... 30. Principas non bis in idem įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių... 31. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (Lietuvos... 32. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką veika, turinti vagystės,... 33. DK 239 straipsnio nuostata, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 35. Atmesti nuteistojo M. R. kasacinį skundą....