Byla 2K-539/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Rimanto Baumilo ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės, sekretoriaujant D. Cicėnienei, dalyvaujant prokurorui S. Bekišui, gynėjui advokatui J. Puškoriui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu penkiolikai metų.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, kuria nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

4K. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 9 d., apie 21.00 val., prie kavinės „Pas Edvardą“, esančios ( - ), du kartus smogė peiliu nedavusiam prisidegti cigaretės M. R. į kairiojo žasto ir kaklo–krūtinės sritį, taip padarė dvi durtines–pjautines žaizdas; nuo kaklo–krūtinės kiauryminės žaizdos su čiobreliaukės bei dešinės bendrosios miego arterijos pažeidimais įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui bei gyvybinių funkcijų sutrikimui nukentėjusysis mirė, taip dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė M. R.

5Kasaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis, jo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę neperžengiant šio straipsnio sankcijos ribų.

6Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė galimybės jo veiksmus kvalifikuoti kaip nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nors byloje nesurinkta nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių nužudymo dėl chuliganiškų paskatų motyvus. Jo nuoširdus prisipažinimas bei išsamūs parodymai apie nužudymo aplinkybes buvo atmesti.

7Kasatorius K. B. teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis grįstas prieštaringais liudytojo R. J. parodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šio liudytojo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jų nepatvirtino liudytojai D. M., V. V., M. M., B. J. Nė vienas iš šių liudytojų nepatvirtino, kad įvykio vakarą kavinėje jis elgėsi agresyviai, chuliganiškai kabinėjosi prie kavinės lankytojų, reikalavo gėrimų, pinigų, cigarečių ar ugnies cigaretei prisidegti, girtas šūkaliojo. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp minėtų liudytojų bei R. J. ir nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 129 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

8Kasatorius nurodo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo M. R. konfliktas kilo lauke, niekas iš kavinės lankytojų į jų tarpusavio konfliktą nebuvo įtrauktas, po sužalojimo liepė iškviesti medicinos pagalbą, pats sugrįžo į kavinę laukti policijos pareigūnų. Kasatoriaus nuomone, aplinkybė, kad policijos pareigūnai peilį rado jo švarko kišenėje, tik paliudija tai, jog jis jokių agresyvių ir chuliganiškų veiksmų prieš kavinėje buvusius asmenis nevykdė ir neketino vykdyti.

9Kasatorius teigia, kad apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes jis gerai orientavosi aplinkoje ir tiksliai pamena visas įvykio aplinkybes, todėl ši aplinkybė nepagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia ir nepagrįstai nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis, bandymas išvengti sunkesnių padarinių (skubus medicinos pagalbos kvietimas) nepripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

10Kasatorius nurodo, kad jis neturėjo tikslo atimti M. R. gyvybę arba sunkiai jį sužaloti, jo nuomone, nukentėjusiojo mirtį lėmė nepalankiai susiklosčiusios atsitiktinės aplinkybės. Teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, kad jam išėjus į lauką parūkyti, M. R. būdamas neblaivus pasiūlė pirkti peilį. Kasatoriui pasakius, kad peilis „petušinas“, šis labai įsižeidė ir smogė kumščiu į veidą (viršutinę lūpą). Nuo smūgio apsvaigęs K. B. žengė atgal, priešais save laikydamas peilį. Kasatoriaus teigimu, nukentėjusysis pats užšoko ant peilio ir peilis susmigo į krūtinę.

11Kasaciniame skunde teigiama, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai, ne visos bylai reikšmingos aplinkybės ištirtos, nesurinkta nenuginčijamų įrodymų, jog jis nužudė nukentėjusįjį iš chuliganiškų paskatų, nenustatyta, kam priklausė nužudymo įrankis, ką įvykio dieną iki mirties veikė ir su kuo bendravo nukentėjusysis M. R. Kasatoriaus nuomone, šios įrodymų grandies nebuvimas nulėmė teismo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir pernelyg griežtos bausmės paskyrimą.

12Nuteistojo K. B. kasacinis skundas atmestinas.

13Kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

14Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi

15Kasatorius ginčija teismo išvadą, kad jis nužudęs M. R. dėl chuliganiškų paskatų, teigdamas, jog buvo visiškai kitokios nusikaltimo padarymo aplinkybės, dėl to, jo manymu, padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip nužudymas be sunkinančių aplinkybių. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

16K. B. kasaciniame skunde nurodo, kad M. R. iš kavinės nekvietė, jį sutiko lauke. M. R. jam pasiūlė pirkti peilį, tačiau jis, apžiūrėjęs jį, pasakė, kad peilis „petušinas“. Jo teigimu, dėl tokių žodžių M. R. įsižeidė ir sudavė kasatoriui smūgį į viršutinę lūpą. Tuo metu K. B., laikydamas peilį iškeltoje rankoje, nuo suduoto smūgio žengė atatupstas, jam buvo aptemę akyse, o M. R. vėl jį puolė ir užšoko ant peilio. Tokios pačios pozicijos kasatorius laikėsi viso bylos tyrimo metu, tačiau abiejų instancijų teismai ją paneigė, remdamiesi ne tik liudytojo R. J. parodymais, bet ir kitais bylos įrodymais (įvykio vietos apžiūros, teismo medicinos specialisto išvados ir daiktų pateikimo duomenimis) ir konstatavo, kad K. B. 2005 m. balandžio 9 d., apie 21.00 val., ( - ), prie kavinės „Pas Edvardą“ dėl chuliganiškų paskatų smogė du kartus peiliu nedavusiam prisidegti cigaretės M. R. į kairįjį žastą ir kaklo–krūtinės sritį ir nuo šių sužalojimų nukentėjusysis mirė, t. y. dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė M. R.

17Pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. R. buvo nužudytas iš chuliganiškų paskatų, pagrįsta liudytojo R. J. parodymais, pagal kuriuos R. J. su M. R. sėdint kavinėje prie staliuko, priėjęs K. B. paprašė M. R. pridegti cigaretę; šiam atsakius, kad neturi kuo, K. B. vis tiek įkyriai pakeltu tonu prašė pridegti, o kai M. R. liepė jam eiti iš čia, K. B. pasikvietė jį į lauką. Lauke M. R. K. B. paklausus, ką šis pasakys, K. B. atsakė: „Tuoj aš tau“ ir, išsitraukęs iš bato aulo peilį, smogė juo nukentėjusiajam. M. R. paėjęs keletą žingsnių nugriuvo. R. J. teigė, kad M. R. nesudavė smūgio K. B. ir jam nesiūlė pirkti peilio. Šios instancijos teismas nurodė, kad liudytojo R. J. parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie viso bylos tyrimo metu nuoseklūs, juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.

18Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismo išvadą pripažino teisinga, be to, akcentavo, kad teismo medicinos specialisto duomenys, bylojantys apie sužalojimų kiekį (M. R. padaryti du sužalojimai – durtinė–pjautinė kaklo krūtinės kiauryminė žaizda ir kairiojo žasto durtinė–pjautinė žaizda) ir kaklo–krūtinės durtinės pjautinės žaizdos kanalo kryptį (šios žaizdos kanalo kryptis yra iš priekio nugaros link ir į kairę 10–15 laipsnių kampu iš viršaus žemyn 25–30 laipsnių kampu) rodo, kad kaklo–krūtinės žaizda negalėjo būti padaryta K. B. nurodytomis aplinkybėmis, nes žaizdos kanalas eina iš viršaus į apačią, o nustatytos dvi durtinės–pjautinės žaizdos paneigia K. B. versiją, kad M. R. pats užgriuvo ant peilio.

19Esant tokioms aplinkybėms abiejų instancijų teismų K. B. parodymai, kuriuose teigiama, kad buvo kitokios nusikaltimo aplinkybės, pagrįstai įvertinti kaip kaltinamojo gynybinė pozicija.

20Kasatoriaus argumentas, kad teismo neįvertinti veikos kvalifikavimui didelę reikšmę turėję liudytojų D. M., V. V., M. M. ir B. J. parodymai, nes iš jų matyti, kaip jis elgėsi bare su baro lankytojais iki konflikto su M. R., nepagrįstas. Kasatorius klysta manydamas, kad nužudymas kvalifikuotas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų dėl jo netinkamo elgesio bare su baro lankytojais. Šiuo atveju veikos kvalifikavimui turėjo reikšmės pats konflikto su M. R. pretekstas, o ne apskritai kasatoriaus elgesys bare. Įvertinęs nustatytą įvykio situaciją teismas pagrįstai sprendė, kad K. B., panaudojęs savo veiksmams kaip pretekstą mažareikšmę dingstį – M. R. atsisakymą duoti prisidegti cigaretę, pasikvietė šį iš kavinės į lauką ir peiliu dūrė nukentėjusiajam į kaklo–krūtinės sritį, t. y. vedinas chuliganiškų paskatų nužudė M. R. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas K. B. nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikavo tinkamai, nes konfliktą viešoje vietoje, kavinėje, kurioje buvo daug žmonių, pradėjo pats K. B. neturėdamas tam jokios dingsties, įžūliai elgdamasis, jis dėl menkavertės dingsties – negavęs prisidegti cigaretės – išsivedė M. R. į lauką ir ten jį peiliu mirtinai sužalojo; K. B. tai padarė dėl aiškaus žmogaus bei visuomenės negerbimo ir siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams.

21Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų R. J. ir M. M., V. V., D. M. bei B. J. parodymų, nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo taisyklėmis, labai išsamiai išnagrinėjo nuteistojo K. B. apeliacinį skundą. Šios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir kruopščią visų bylos duomenų analizę, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas K. B. kaltę, pagrįstai rėmėsi būtent liudytojo R. J. parodymais, nes nė vienas iš K. B. paminėtų liudytojų (M. M., V. V., D. M., B. J.) nepatvirtino jo parodymų, nei vienas iš jų jokių svarbių bylos aplinkybių nenurodė, M. R. sužalojimo peiliu momento nematė.

22Taigi kasatoriaus teiginiai, kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylą ir šališkai įvertino įrodymus, objektyviai nėra pagrįsti.

23Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 54 ir 61 straipsnių taikymo

24Kasatoriaus argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai galisi, ir be pagrindo pripažinęs jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, paskyrė per griežtą bausmę, yra nepagrįstas.

25Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką K. B. apeliacinio skundo argumentą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, nes apeliantas nepripažino netgi esminių teismo nustatytų bylos aplinkybių, bandė kaltę versti pačiam nužudytajam, kaltindamas jį konflikto inicijavimu, tokius parodymus teko paneigti kitais įrodymais ir būtent jais grįsti nuosprendį. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada teisinga, nes kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.).

26Kasatoriaus teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikaltimą padarė būdamas girtas, taip pat nepagrįstas. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia tuo atveju, jeigu kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. B. nusikaltimą padarė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes po įvykio, apie 22.45 val., tikrinant alkotesteriu nustatytas 3,17 promilių girtumas, o 23.35 val. paimtame kraujyje rasta 3,09 promilių etilo alkoholio.

27BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą bei rūšį ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

28BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

29Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas priskiriamas prie sunkių) ir pobūdį, į asmenybę apibūdinančius duomenis (gyvenamojoje vietoje apibūdinamas neigiamai, įrašytas į priklausomybių ligų dispanserinę įskaitą, nors teistumai išnykę, iš ankstesnių nuosprendžių matyti K. B. antivisuomeninės nuostatos), į tai, kad lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir K. B. paskyręs viršijančią BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį – penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, bausmė savo dydžiu nėra per griežta.

30Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Nuteistojo K. B. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, gynėjo, prašiusio... 4. K. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 9 d., apie 21.00 val., prie... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo... 6. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė galimybės... 7. Kasatorius K. B. teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis grįstas... 8. Kasatorius nurodo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo M. R. konfliktas kilo lauke,... 9. Kasatorius teigia, kad apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos... 10. Kasatorius nurodo, kad jis neturėjo tikslo atimti M. R. gyvybę arba sunkiai... 11. Kasaciniame skunde teigiama, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis... 12. Nuteistojo K. B. kasacinis skundas atmestinas.... 13. Kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo... 14. Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo ir BPK 20 straipsnio 5... 15. Kasatorius ginčija teismo išvadą, kad jis nužudęs M. R. dėl... 16. K. B. kasaciniame skunde nurodo, kad M. R. iš kavinės nekvietė, jį sutiko... 17. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. R. buvo nužudytas iš... 18. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, pirmosios... 19. Esant tokioms aplinkybėms abiejų instancijų teismų K. B. parodymai,... 20. Kasatoriaus argumentas, kad teismo neįvertinti veikos kvalifikavimui didelę... 21. Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino... 22. Taigi kasatoriaus teiginiai, kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylą ir... 23. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 54... 24. Kasatoriaus argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs jo... 25. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką K. B. apeliacinio... 26. Kasatoriaus teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino... 27. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas privalo... 28. BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi... 29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos... 30. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 32. Nuteistojo K. B. kasacinį skundą atmesti....