Byla 2A-550-560/2013
Dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų SB „Ažuolas-2“, T. P. ir D. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A., A. B., V. B., D. Č., R. L., V. I. M., A. M., J. O., T. P., A. S. ir sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ ieškinį atsakovams A. S. ir D. S. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. G. esmė

4Ieškovai A. A., A. B., V. B., D. Č., R. L., V. I. M., A. M., J. O., T. P., A. S. ir sodininkų bendrija „Ąžuolas-2“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti kelio servitutą važiuoti įvairiomis kryptimis transporto priemonėms atsakovui D. S. priklausančiam žemės sklypui, ( - ) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1986 m. Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, vykdęs žemės skyrimo Sodininkų bendrijai „Ąžuolas“ projektą, numatė du kelius į sodo teritoriją: iš vakarų pusės dabartine Pupojų gatve, iš rytų pusės – Rokantiškių sodų 1-ąja gatve, kuri 25 metus buvo pagrindinis įvažiavimas į Sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ teritoriją beveik pusei bendrijos narių, iš kurių apie 30 bendrijos teritorijoje gyvena nuolat. 2010 m. rudenį valstybinėje žemėje atsakovams A. S. ir D. S. buvo suformuotas sklypas, ( - ) (apie 65 metrus) tapo atsakovo sklypo dalimi, kurią atsakovai užtvėrė, dėl ko dalis sodo bendrijos narių liko be tinkamo privažiavimo prie savo nuosavybės teise valdomų sklypų. Atsakovas D. S. nesutinka leisti važiuoti jam priklausančiame sklype esančia gatvės dalimi. Ieškovai, turėdami nuosavybės teises į žemės sklypus, negali jų valdyti ir naudotis, nes negali į juos patekti. Nustačius kelio servitutą, būtų pašalintos kliūtys ieškovams naudotis savo nuosavybe. Ieškovai pažymi, kad atsakovų žemės sklypas buvo suformuotas ir suderintas su Vilniaus miesto žemėtvarkos specialistais tik su pastaba, kad sklype yra Rokantiškių sodų 1-osios gatvės dalis.

5Atsakovai A. S. ir D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad 1986 m. vykdytas sodo bendrijos projektas niekada nebuvo patvirtintas. Bendrijos planas buvo patvirtintas 1993 m., iš kurio matyti, kad dabartine Pupojų gatve (kuri yra miesto gatvė) ieškovai gali patekti į kitas dvi miesto gatves – Rokantiškių ir Dvarčionių. Ieškovai turi net kelis kelius privažiavimui, nesiribojančius su jokiais vandens telkiniais. Atsakovų teigimu, ieškovų argumentas, kad jie negali privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dėl nelygaus reljefo yra visiškai neteisingas, nes kiti plane nurodyti keliai realiai yra netgi geresni, negu atsakovų sklypo dalis, kuria nori naudotis ieškovai. Pažymėjo, kad sodininkų bendrijos „Vaivorykštė“ pagrindinė gatvė, kuria galima patekti į sodininkų bendrijoje esančias gatves, o jomis privažiuoti prie jose esančių sklypų, yra Rokantiškių gatvė, o Sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ – Pupojų gatvė. Rokantiškių Sodų 1-osios gatvės pabaiga turi sutapti su sodininkų bendrijos „Vaivorykštė“ riba, t. y. toliau pravažiuoti negu iki atsakovams priklausančio sklypo, esančio Sodininkų bendrijoje „Vaivorykštė“, Rokantiškių Sodų 1-ąja gatve galimybių nėra. Kartu pažymėjo, kad ieškovų reikalaujamo kelio servituto nustatymas nėra objektyviai būtinas, nes ieškovai gali pasiekti savo sklypus per Sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ gatves (Kalvų Sodų 1-oji – 4-oji), nesinaudodami Sodininkų bendrijos „Vaivorykštė“ keliu.

6Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad ieškinys netenkintinas, nes ieškovai prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų gali privažiuoti kitais keliais, Rokantiškių sodų 1-oji gatvė nėra vienintelis privažiavimas būtinas ieškovams patekti į jų valdomus žemės sklypus.

7Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-07 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad LR CK 4.126 str. yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Pažymėjo, kad remiantis LR CK 4.117 ir 4.119 str. nuostatomis, ieškovai turėjo įrodyti, kad nėra jokio kito kelio, kuriuo būtų galima privažiuoti prie jiems priklausančių sodo sklypų, arba kad esamų privažiavimų naudojimas ieškovams viršija „normalių sąnaudų“ sąvoką. Teismas nustatė, kad ieškovai turi galimybę pasiekti jų sklypus naudodamiesi Kalvų sodų 1-ąja–4-ąja gatvėmis. To neginčijo ir patys ieškovai. Ieškovai nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad patekimas į jiems priklausančius žemės sklypus ne per Rokantiškių sodų 1-ąją, bet per kitas gatves, reikštų jiems nepagrįstai dideles sąnaudas. Ta aplinkybė, kad ieškovai prie savo sodo sklypų važiuodavo per Rokantiškių sodų 1-ąją gatvę ir tokia jiems įprasta tvarka naudojosi daugelį metų, teismo vertinimu, servituto nustatymui reikšmės neturi (LR CK 4.126 str.). Dėl šių aplinkybių teismas nusprendė, kad pagal šalių pateiktus įrodymus nustatyti ieškovų prašomą servitutą ir apriboti atsakovų nuosavybės teises nėra pagrindo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovai SB „Ažuolas-2“, T. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo gatvė - Rokantiškių sodų 1-oji yra pagal teisės aktus suformuota, vietinės reikšmės, viešoji D kategorijos gatvė (kelias). Ji 25 metus nuosavybės teise priklauso Vilniaus miestui - jos savininkas ir administratorius yra Vilniaus miesto savivaldybė. Šiai gatvei yra suteiktas oficialus pavadinimas, į Nekilnojamo turto registro duomenų bazę įvestos šios gatvės geografinės ašys. 2004-10-10 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3- 7554-01 buvo patvirtintas Antakalnio seniūnijos dalies, priskirtos Didžiųjų Pupojų kaimo teritorijai, žemėtvarkos projektas, kuriame Rokantiškių sodų l-oji gatvė eina per valstybinę žemę ir tęsiasi iki įvažiavimo į sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ teritoriją. Tas pats nurodyta ir 2007 m. sudarytame Vilniaus miesto savivaldybės Antakalnio seniūnijos Dvarčionių adresų teritorijos adresų numerių plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos. Pakartotinai apeliantai teigia, kad atsakovams užtvėrus Rokantiškių sodų 1 - osios gatvės dalį, žmonės, turintys žemės sklypus sodininkų bendrijos „Ąžuolas – 2“ teritorijoje, liko be tinkamo privažiavimo ir praėjimo į savo nuosavybės teise valdomus sklypus. Nurodo, kad daliai s.b. „Ąžuolas-2“ narių, kurie yra pagyvenę, neįgalūs, nevairuojantys automobilių ar vaikai, patogiau ir arčiau savo sklypus pasiekti Rokantiškių sodų 1-ąįa gatve. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neatsižvelgė į tai, kad buvo kreiptasi dėl servituto nustatymo oficialiai, pagal teisės aktus suformuotai, registrų centre įregistruotai Vilniaus miesto gatvei. Teigia, kad ieškovams šioje byloje nekyla prievolė įrodinėti ( CPK -178) šios gatvės ir kelio servituto būtinumo, nes tai įrodė atsakingos Vilniaus miesto instancijos planuodamos, projektuodamos ir įteisindamos šią gatvę. Taip pat skunde teigiama, kad be 1986 m. pagal visus teisės aktus suformuotų Rokantiškių sodų 1 -osios ir Pupojų gatvių kitų kelių patekti į žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“, nėra. Dėl nelygaus reljefo, vandens telkinių, kitų kelių įvažiuoti nėra. Apeliantų įsitikinimu, nutrūkus susisiekimui Pupojų gatve, visa 120 sklypų turinti bendrija (šimtai žmonių) lieka be jokio įvažiavimo į jos teritoriją. Pasak apeliantų, antstolio I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo remiasi teismas, neatitinka tikrovės, prieštarauja visiems byloje esantiems teritorinio planavimo dokumentams. Tuo tarpu teismui pateiktame 2011 m. liepos 1 d antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.1311656 yra pateiktos aiškios situacijos nuotraukos bei patvirtina, kad apvažiavus iš dešinės D. S. sklypą į Kalvų sodų - 4ąją gatvę patekti galima tik važiuojant per privatų sklypą.

12Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atmetus ieškinį, sudaroma galimybė LR įstatymus pažeidžiantiems veiksmams, t.y. neteisėtam Rokantiškių sodų 1-osios gatvės užtvėrimui. LR kelių įstatymo 3 skirsnio 18 straipsnis nurodo, kad tik kelio savininkas (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė) Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią. Apie kelio uždarymą turi būti skelbiama per visuomenės informavimo priemones, tačiau teismas netyrė ir neanalizavo šių aplinkybių. Apeliantų teigimu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyrius, suderindamas naujai formuojamo sklypo kadastrines ribas (kadastrinis Nr. ( - ), pažeidė LR vietos savivaldos įstatymą (šio įstatymo 16 str.). Pažymi, kad Rokantiškių sodų 1-osios gatvės užimama žemė niekada neįėjo į Vilniaus rajono, Mažųjų Pupojų kaimo teritoriją, Mickūnų apylinkės kadastrines ribas, kur buvo paskirtas D. S. sklypas. Pateikti įrodymai (pvz. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ 2011 09 26 raštas Nr. 407) patvirtina, kad žemės sklypas, paskirtas Mažųjų Pupojų kaimo teritorijoje, neteisėtu būdu formuojamas ne Mažuosiuose Pupojuose, o Didžiuosiuose Pupojuose - ant Vilniaus miesto teritorijoje esančios Rokantiškių sodų 1-osios gatvės dalies.

13Ieškovas D. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2011-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti pilnai. Nurodo, kad sodininkų bendrijos „Ąžuolas – 2“ nariai patekdavo Rokantiškių sodų I-ąja gatve. Šios gatvės teisinis rėžimas nustatytas 1986 metais. Šia gatve nuolat naudojosi ir tvarkė bendrijos „Ąžuolas-2“ nariai. Teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 4.117, 4.119 str. nuostatas. Teismas neatsižvelgė į bylos įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovams buvo suformuotas sklypas ne Mažųjų, o Didžiųjų Pupojų kaimo teritorijoje, t.y. visai kitoje vietoje, nei buvo skirtas. Tą konstatavo ir Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ teismui pateiktame rašte, kuriame ši įmonė taip pat nurodė apie pažeidimus formuojant atsakovų žemės sklypą. Atsakovų žemės sklypo plotas yra 25 a., tačiau realiai žemės sklypas yra 26,4016 a., t.y. žemės sklypo plotas realiai yra didesnis nei priklauso atsakovams, nes į jį įeina Rokantiškių sodų 1-oji gatvės dalis, palikta funkcionavimui pagal tiesioginę gatvės paskirtį. Dėl šių aplinkybių teismas neturėjo pagrindo ieškinį atmesti.

14Atsakovai A. S. ir D. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuos prašė atmesti. Atsakovų teigimu, tiek iš pateiktų apeliacinių skundų, tiek iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dalyvavusių ieškovų pasisakymų matyti, kad ieškovai nesupranta savo pateikto ieškinio reikalavimo - nustatyti atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype servitutą, bei šį reikalavimą grindžia ne tais argumentais, kurie būtini servituto nustatymui (negalėjimas naudotis daiktu ar naudojimasis daiktu patiriant nepagrįstai dideles išlaidas). Apeliantai remiasi tariamai neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, kai vykdant 2008 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą (civ. byla Nr. ( - )), kuris 2009 m. vasario 17 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi (civ. byla Nr. ( - )) buvo paliktas nepakeistas, buvo suformuotas atsakovams priklausantis žemės sklypas, remiantis 1995 metais sudarytu planu. Toks argumentavimas šiuo atveju visai neatitinka ieškovų pateikto ieškinio reikalavimo. Apeliantai pareikštais skundais reikalauja teismo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir nagrinėti ne kelio servituto nustatymo klausimą, o tai, ar atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo tinkamai suformuotas ir ar tinkamai savo funkcijas atliko tai įpareigotos atlikti valstybinės institucijos. Atsakovai pažymi, jog apeliantų teiginiai, kad Rokantiškių Sodų 1-oji gatvė yra savivaldybės nuosavybė, yra netiesa, nes sodininkų bendrijose esantys susisiekimo keliai yra tiesiog valstybinė žemė, kuri naudojama pasiekti sodininkų bendrijoje esančius žemės sklypus ir kurias dabar siūloma įsigyti sodininkų bendrijoms tikslu tuos kelius tinkamai prižiūrėti ir jais naudotis. Pažymi, kad pati Vilniaus miesto savivaldybė savo 2011-09-01 atsiliepime į patikslintą ieškinį Nr. ( - ) paliko teisę spręsti teismo nuožiūra, ar servitutas atsakovams priklausančiame žemės sklype turėtų būti nustatytas, atsižvelgiant į tai, ar jis yra objektyviai būtinas. Kas rodo, jog ta aplinkybė, kad į atsakovams priklausantį žemės sklypą įeina Rokantiškių Sodų 1-oji gatvės dalis, neturi reikšmės servituto nustatymui. Be to, iš Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimo galima spręsti, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas teisingai, o dėl servituto būtinumo turi spręsti šalys arba teismas, joms nesusitarus. Atsakovai pažymi, kad 1992-09-28 Vilniaus rajono valdybos potvarkiu Nr. 1333 p „Dėl žemės sklypų privačios namų valdos pardavimo“ D. S. leido įsigyti privatinės nuosavybės teise 0,25 ha žemės sklypą Mažųjų Pupojų kaime, Vilniaus rajone ir suformavus tą sklypą pateikė jo planą atsakovams, kuriame joks kelias per atsakovams priklausantį sklypą nėra numatytas. Remiantis atsakovų pateiktu sklypo planu 1995-05-10 žemėtvarkos instituto kartografijos skyriuje buvo įvestos į kompiuterį sklypų koordinatės, grafiškai patikrintos sklypų ribos, paskaičiuoti plotai. Tai patvirtina ir 2009-02-17 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis (civ. byla Nr. ( - )). Pažymi, kad apeliantų minimas sodo bendrijos „Ąžuolas-2“ projektas niekada nebuvo patvirtintas ir nėra galiojantis. Iš tiesų sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ planas buvo patvirtintas 1993 m. ir galioja iki šiol. Šiame plane yra numatyta, jog dabartine Pupojų gatve (kuri yra miesto gatvė) ieškovai gali patekti į kitas dvi miesto gatves - Rokantiškių ir Dvarčionių gatves. Atsakovai pažymi, kad apeliantų teiginys, jog neaišku, kur turėjo būti suformuotas atsakovų sklypas, yra visai nepagrįstas ir neteisingas bei prieštarauja 2009 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytoms aplinkybėms. Pasak atsakovų, nėra pagrindo šioje byloje remtis apeliantų minimu 2011-09-26 SĮ „Vilniaus planas“ raštu Nr. 407. Atsiliepime taip pat pažymima, kad skunduose nurodytos aplinkybės, jog servitutas reikalingas dėl to, kad ten gyvenantiems pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ir vaikams būtų patogiau pasiekti sodininkų bendrijoje „Ąžuolas-2“ esančius žemės sklypus, nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo, kuris atitinka analogiškuose bylose formuojamą praktiką, teisėtumo. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad jie neturi įrodinėti servituto būtinumo. Tai prieštarauja ieškinio reikalavimų prasmei, nes servitutas gali būti nustatytas ieškovams įrodžius, jog jis yra objektyviai būtinas, tačiau tai įrodančių argumentų ieškovai nepateikė. Atsiliepime į apeliacinius skundus pažymima, kad apeliantai neteisingai interpretuoja antstolio I. G.o faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kadangi atsakovai šį antstolio aplinkybių konstatavimo protokolą būtent ir pateikė tam, kad realiai, ne tik pateiktais patvirtintais planais teismui įrodytų, jog ieškovai pateikė melagingą informaciją, kad jie, atsakovams aptvėrus nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nebeturėjo galimybės pasiekti jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir įrodytų, kad ieškovai turi net kelias galimybes tai padaryti, t.y. apvažiuoti atsakovams priklausantį sklypą kitu, taip pat oficialiai nepatvirtintu keliu, arba naudotis tais keliais, kurie yra numatyti oficialiuose sodininkų bendrijos „Ąžuolas – 2“ planuose, t.y. Kalvų sodų 4-ąja gatve, kuria galima išvažiuoti į Pupojų gatvę ir taip pasiekti bet kurią kitą miesto gatvę, įskaitant ir Rokantiškių gatvę. Taip pat atsiliepime atsakovai prašo nevertinti su apeliaciniu skundu ieškovų pateikto 2011-12-12 Vilniaus miesto savivaldybės mero rašto Nr. A51-49725 (2.9.3.24-UK7), kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl jo sąsajumo su šia byla, leistinumo bei teisėtumo. Atsakovams nėra suprantami D. Č. apeliaciniame skunde nurodyti skaičiavimai, kuriais apeliantas teigia, kad atsakovų žemės sklypas yra didesnis, negu nurodyta plane. Pasak atsakovų, šie apelianto skaičiavimai ir teiginiai išeina iš pareikšto ieškinio reikalavimo ribų. Atsakovai pažymi, kad apeliantai nepagrįstai teigia, kad į sodininkų bendrijos „Ąžuolas – 2“ teritoriją nėra kitų kelių įvažiavimui. Tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei pačių ieškovų teisme duotiems paaiškinimams, kuriais jie patvirtino, jog ieškovams naudotis oficialiais šios bendrijos keliais yra tiesiog ne taip patogu, kaip atsakovams nuosavybės teise priklausančiu sklypu.

15Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuos prašo atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šioje byloje nepasitvirtinus reikalaujamo nustatyti servituto būtinumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad apeliantų argumentas, jog naudotis kitais keliais, o ne Rokantiškių sodų 1 -ąja g. yra nepatogu, nes kelias iki ieškovams priklausančių sodų sklypų pailgėja, nėra paremtas jokiais įrodymais bei nėra pakankamas prašomo servituto nustatymui. Atsiliepime taip pat teigiama, kad nėra pagrįsti ir apeliantų teiginiai, jog Rokantiškių sodų 1-oji gatvė buvo neteisėtai užtverta; jog Vilniaus apskrities viršininko administracija derindama žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0151:503) planą pažeidė Vietos savivaldos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2008, Nr. 113-4290). Pažymėjo, kad priimtų teismų sprendimų, kuriais patvirtinta atsakovų nuosavybės teisė į 0,2500 ha žemės sklypą, pagrindu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis bei tenkindamas UAB „Baltijos matavimų organizacijos“ prašymą dėl kadastro duomenų patvirtinimo, suderino 25 arų žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0151:0503) planą. Skirtingai negu nurodo apeliantai, ginčo žemės sklypas, priklausantis atsakovams, nebuvo naujai formuojamas, o parduotino žemės sklypo ribos buvo nustatytos Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkiu Nr. 1333p „Dėl žemės sklypų privačios namų valdos pardavimo“.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliantų SB „Ažuolas-2“, T. P. ir D. Č. apeliaciniai skundai atmestini.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (( - ) str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.).

19Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas, reglamentuojančias kelio servituto nustatymo pagrindus, bei padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti ieškovų prašomo kelio servituto. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti ieškovų teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

20Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovai turi nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ teritorijoje. Atsakovų A. S. ir D. S. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį ( - ), buvo patvirtinta teismų sprendimais: Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2049-623/2008 pagal A ir D. S. ieškinį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartimi, kuriais buvo patvirtinta 0,25 ha žemės sklypo, esančio Mažųjų Pupojų kaime, Vilniaus rajone, pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovų D. S. ir A. S. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Šį ieškovams priklausantį sklypą kerta Rokantiškių sodų 1-oji gatvė, kuria, ieškovų teigimu, dalis s.b. „Ąžuolas-2“ narių nuolat naudojasi patenkant į jiems priklausančius žemės sklypus. Atsakovai užtvėrė pravažiavimą šio kelio dalimi, dėl ko ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti šio kelio daliai servitutą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų prašymą, konstatuojant, jog ieškovai nepagrindė servituto nustatymo būtinumo, kad ieškovai į savo žemės sklypus gali patekti kitais keliais. Ieškovai, nesutikdami su šiuo teismo sprendimu, pagrinde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, kad neatsižvelgė į tai, jog užtvertas kelias yra oficialus, viešai naudojamas, suformuotas remiantis norminių teisės aktų reikalavimais, jog kitu keliu ieškovai negali patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, jog formuojant atsakovų žemės sklypą buvo pažeisti norminių teisės aktų reikalavimai ir pan.. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai atsisakė nustatyti prašomą kelio servitutą.

21LR CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, nustatant servitutą apribojimai taikomi atsakovo (atsakovų) nuosavybės teisėms. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Pagal LR CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose pateiktus paaiškinimus, jog sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, reikalinga įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005, 2007-06-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007, 2008-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

22Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo pareikštas reikalavimas (ieškinio dalykas), faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys (faktinis ieškinio pagrindas) ir atsakovo atsikirtimai į jam pareikštus reikalavimus. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia tai, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (LR CPK 12 str.). Teismui nesuteikta teisė už šalį formuluoti reikalavimus ar atsikirtimus, rinkti įrodymus, konsultuoti šalį, kokių veiksmų ji turi imtis, kad būtų pasiektas vienoks ar kitoks procesinis rezultatas. Pagal civilinio proceso kodekso nuostatas teismas vertina tik teismui pateiktus įrodymus bei sprendimą pagrindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (LR CPK 14 str., 185 str., 263 str.). Taigi, ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (ar dalį reikalavimų) kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Šioje byloje ieškovai reiškė reikalavimą nustatyti kelio servitutą, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, būtent jiems teko pareiga pagrįsti prašomo nustatyti kelio servituto būtinumą, įrodyti, kad nėra jokio kito kelio, kuriuo būtų galima privažiuoti prie jiems priklausančių sodo sklypų, arba kad esamų privažiavimų naudojimas ieškovams viršija normalias sąnaudas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šių pagrindų nustatyti kelio servitutą ieškovai neįrodė, todėl pagrįstai ieškinį atmetė. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, byloje esantys įrodymai - Vilniaus miesto savivaldybės Antakalnio seniūnijos Dvarčionių adresų teritorijos adresų numerių planas M 1 : 2000, Kadastro žemėlapio ištraukos, antstolio I. Gaidelio surašytas 2011 m. spalio 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovai turi galimybę pasiekti jų sklypus naudodamiesi ne tik nurodoma Rokantiškių sodų 1-ąja gatve, bet ir kitomis gatvėmis – Kalvų sodų 1-ąja – 4-ąja bei Pupojų gatvėmis. Tai, kad žemės sklypus ieškovai gali pasiekti ir kitomis gatvėmis (keliais) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė apklausti ieškovai ir jų atstovė. Apeliantų minimas 2011-07-01 antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.1311656 nepaneigia šių faktinių aplinkybių. Taip pat ieškovai byloje neįrodė, kad naudojantis kitomis gatvėmis, jie patirtų nenormalias sąnaudas. Apeliantai, grįsdami servituto nustatymo būtinumą, skunde atkartoja ieškinyje nurodytus teiginius, kad daliai s.b. „Ąžuolas-2“ narių yra patogiau patekti į savo žemės sklypus minima Rokantiškių sodų 1-ąja gatve. Tačiau tokie apeliantų teiginiai nepatvirtina servituto nustatymo šioje byloje objektyvaus būtinumo, kadangi atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

23Pateiktuose skunduose apeliantai teigia, kad teismas neatsižvelgė į bylos įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovų žemės sklypas buvo suformuotas bei jo planas patvirtintas pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, kad atsakovams buvo suformuotas sklypas ne Mažųjų, o Didžiųjų Pupojų kaimo teritorijoje, t.y. visai kitoje vietoje, nei buvo skirtas ir pan.. Pažymėtina, kad šių aplinkybių ieškovai nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir jomis nesirėmė. Kaip minėta, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.), todėl minėti apeliantų teiginiai atmestini. Be to, byloje pagal pareikštus reikalavimus buvo nagrinėjama byla tik dėl kelio servituto nustatymo. Ieškovai jokių savarankiškų reikalavimų dėl atsakovų žemės sklypo suformavimo ir skyrimo bei šio žemės sklypo plano patvirtinimo nereiškė. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad minėti apeliantų teiginiai nėra susiję su šios apeliacijos objektu, kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pareikšto ieškinio ribose bei pasisakė tik dėl pareikšto reikalavimo dėl servituto nustatymo pagrįstumo. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo nepaneigia ir apeliantų teiginiai, jog dėl ieškinio atmetimo tariamai sudaromos galimybės neteisėtam Rokantiškių sodų 1-osios užtvėrimui, LR kelių įstatymo 18 str. nuostatų pažeidimui ir pan. Antra vertus teisėjų kolegija, vertindama bylos įrodymus, kartu atkreipia dėmesį ir į apeliantų argumentus dėl ieškovams atžymėto žemės sklypo ploto bei apeliantų papildomai apeliaciniam teismui pateiktus dokumentus – 2012-06-11 Vilniaus apygardos prokuratūros raštą dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir jo priedus. Kaip minėta iš bylos duomenų seka, jog atsakovams teismų sprendimais buvo patvirtinta nuosavybės teisė į 0,25 ha dydžio žemės sklypą, esantį Mažųjų Pupojų k., Vilniaus r. Kartu bylos įrodymai (sklypo planų, žemėtvarkos projektų, kitų planų kopijos) patvirtina, kad atsakovų žemės sklypą kerta Rokantiškių sodų 1-oji gatvė, ką, derinant atsakovų žemės sklypą, pažymėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai. Minėtai gatvei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo suteiktas oficialus pavadinimas, ši gatvė atvaizduota Nekilnojamojo turto registre, į bazę įvestos šios gatvės geografinės ašys. D. Č. apeliaciniame skunde pateiktus pastebėjimus dėl realiai atsakovams atmatuoto ir atžymėto didesnio, nei jiems nuosavybės teise priklausančio, žemės sklypo ploto bei minėtame Vilniaus apygardos prokuratūros rašte aprašytas tyrimo metu nustatytas aplinkybes vertinant kartu su kitais bylos įrodymais, teigtina, kad atsakovai nėra įgiję nuosavybės teisių į UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtame ir Vilniaus miesto žemėtvarkos pareigūnų patvirtintame atsakovų žemės sklype atvaizduotą Rokantiškių sodų 1-osios gatvės dalį. Atsakovai nuosavybės teisės į minimą kelio dalį nėra įgiję minimais teismų procesiniais sprendimais patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl, atsižvelgiant į tai, kad servitutas gali būti nustatytas tik atsakovų nuosavybės teise priklausančiam turtui (jo daliai), darytina išvada, kad ir dėl šių aplinkybių ieškovų prašymas nustatyti kelio servitutą negali būti tenkinamas.

24Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų s.b. „Ažuolas-2“, T. P. ir D. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų ( - ) bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, o taip pat ( - ) straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

Nutarė

26Apeliantų s.b. „Ažuolas-2“, T. P. ir D. Č. apeliacinius skundus atmesti.

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. G. esmė... 4. Ieškovai A. A., A. B., V. B., D. Č., R. L., V. I. M., A. M., J. O., T. P., A.... 5. Atsakovai A. S. ir D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė... 6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-07 sprendimu ieškinį atmetė.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovai SB „Ažuolas-2“, T. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atmetus ieškinį, sudaroma... 13. Ieškovas D. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 14. Atsakovai A. S. ir D. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuos... 15. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliantų SB „Ažuolas-2“, T. P. ir D. Č. apeliaciniai skundai atmestini.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 20. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovai turi... 21. LR CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą... 22. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo pareikštas... 23. Pateiktuose skunduose apeliantai teigia, kad teismas neatsižvelgė į bylos... 24. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 26. Apeliantų s.b. „Ažuolas-2“, T. P. ir D. Č. apeliacinius skundus atmesti.... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti...