Byla 2-2340/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „ŽEMKASTA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. L2-2870-230/2011 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „ŽEMKASTA“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Kreditorius UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ pareiškimu prašė CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka priteisti iš skolininko UAB „ŽEMKASTA“ 131 902,14 Lt skolos, 40 706,92 Lt delspinigių, 8,49 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (1 113 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas).

5Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareiškimo reikalavimų ribose areštuoti skolininko turtą. Nurodė, kad skola didelė, skolininkas ilgą laiką neatsiskaito, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, savo nemokėjimą motyvuoja lėšų stygiumi, todėl yra pagrindas manyti, kad skolininko turtinė padėtis blogėja ir teismo įsakymo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 172 609,06 Lt sumai skolininko UAB „ŽEMKASTA“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant pakankamai – pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, bet leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su kreditoriumi.

8Atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė (172 609,06 Lt), teismas padarė išvadą, kad jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones parinko, vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Apie prašymo nagrinėjimą teismas nusprendė skolininko neinformuoti, nurodęs, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Skolininkas UAB „ŽEMKASTA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

11Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Skolininkas yra viena didžiausių statybos ir remonto darbais užsiimančių bendrovių Marijampolės apskrityje. Bendrovėje vidutiniškai dirba apie 100 darbuotojų, ji veikia pelningai. Akivaizdu, kad skolininkas, kaip turinti gerą vardą bendrovė, nesiims išpardavinėti ir slėpti turtą. Be to, skolininko įstatinis kapitalas lygus 1 662 590 Lt, bendrovė turi iš viso 6 780 681 Lt vertės turto, iš kurio 3 090 076 Lt vertė turtas yra ilgalaikis. Todėl skolininkas turės galimybę įvykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra būtina.
  2. Kreditorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
  3. Pirmosios instancijos teismas nenumatė skolininkui galimybės iš areštuotų lėšų atsiskaityti su valstybe, mokėti darbuotojams darbo užmokestį.
  4. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl buvo nuspęsta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti nepranešus skolininkui.

12Kreditorius UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą.

13Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Vien apelianto pateikti dokumentai – balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, nesant aiškinamojo rašto, duomenų iš viešųjų registrų apie skolininkui nuosavybės teise priklausančio registruotino turto vertę, šiam turtui taikytus apsunkinimus, nesudaro pagrindo spręsti apie skolininko gerą turtinę padėtį ir nustatyti įmonės finansines galimybes ateityje.
  2. Iš apelianto pateikto balanso (2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis) matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 3 445 271, t.y. santykinai nedaug viršija įmonės trumpalaikį turtą – 3 690 605 Lt. Nėra duomenų apie įmonės ilgalaikio turto sudėtį, jo likvidumą, todėl tikimybė, kad sprendimo vykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, lieka nepaneigta.
  3. Skolininkas ilgą laiką (nuo 2011 m. vasario pradžios) nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, nors buvo ne kartą ragintas, todėl tai verčia abejoti jo mokumu.
  4. Kreditorius pateikė teismui pakankamai įrodymų, reikalingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybei nustatyti.
  5. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos jų tikslams. Teismas nustatė areštuotino turto eiliškumą. Skundžiama nutartis yra įvykdyta ir šiuo metu yra areštuotos skolininko transporto priemonės, kurių areštas nevaržo skolininko ūkinės veiklos.
  6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė nepranešęs skolininkui, nes kreditorius buvo nurodęs, jog skolininkas ilgą laiką nevykdo didelės piniginės prievolės ir pateikė įrodymų, pagrindžiančių skolininko sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (duomenis apie atliktų darbų perdavimą-priėmimą, atsiskaitymų suderinimą, iš kurio matyti, kad skolininkas skolą pripažįsta).

14Teisėjų kolegija konstatuoja:

15Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko UAB „ŽEMKASTA“ turtui.

19Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo (skolininko) veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo (teismo įsakymo) vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo (teismo įsakymo) vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

20Savo atskirąjį skundą, kuriuo ginčija laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo pagrįstumą, skolininkas UAB „ŽEMKASTA“ grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išnagrinėjo, apie tai jam nepranešęs. Taip pat teigia, kad jo finansinė padėtis yra gera, todėl jis sugebės įvykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą. Pažymi, kad kreditorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

21Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš tiesų išnagrinėjo, nepranešęs skolininkui (43-44 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju skolininkui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo arba vėliau prašant panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės pažeidimo gali būti panaikinta tik tuo atveju, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010; 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-984/2010 ir t. t.). Šiuo atveju skolininkas gina savo teises, reikšdamas atskirąjį skundą dėl nutarties, priimtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo (48-51 b. l.).

22Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti skolininko turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Apeliantas pagrįstai teigia, kad kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į skolininko finansines galimybes, nustatyti, ar ši suma yra didelė konkrečiam skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-663/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).

23Kreditorius paduotu pareiškimu šioje byloje prašo teismo iš skolininko priteisti iš viso 172 609,06 Lt. Todėl svarbu nustatyti, ar tokio dydžio reikalavimas skolininkui laikytinas dideliu, vertinant jo finansinę padėtį: turimą turtą ir įsipareigojimus.

24Skolininkas UAB „ŽEMKASTA“ teigia, kad kreditoriaus reikalavimo suma jam nelaikytina didele ir šį teiginį grindžia, pateikdamas 2011 m. kovo 29 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (53-54 b. l.). Iš balanso turinio matyti, kad UAB „ŽEMKASTA“ turi 6 780 681 Lt vertės turtą, iš kurių materialus ilgalaikis turtas yra 2 975 895 Lt vertės, o trumpalaikis turtas – 3 690 605 Lt vertės. Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 1 662 590 Lt. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės grynasis pelnas (nuostoliai) sudaro tik 3 180 Lt ir lyginant su praėjusiais finansiniais metais žymiai sumažėjo (54 b. l.). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra net 3 445 271 Lt, kurių didžioji dalis (3 080 299 Lt) yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Pažymėtina, kad didžioji dalis skolininko trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (2 776 840 Lt), o duomenų, įrodančių, kokia yra tikimybė šias sumas gauti, skolininkas nepateikė. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pateikti įmonės finansinės padėties įrodymai neeliminuoja abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą. Apelianto pateiktas statybos montavimo darbų sutarčių sąrašas (65 b. l.) taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad iš kreditoriaus pateikto 2011 m. liepos 11 d. antstolio turto aprašo matyti, jog vykdant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, buvo areštuotas konkretus skolininko turtas – dvi transporto priemonės, kurių bendra vertė yra 189 472 Lt (81-82 b. l.). Kaip matyti iš apelianto pateikto turto arešto aktų registro išrašo (60-63 b. l.), šiam turtui yra apribota disponavimo teisė. Vadinasi, šiuo metu kitas apelianto turtas nėra areštuotas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantas, esant tokiam turto areštui, negali disponuoti savo lėšomis ir atsiskaityti su savo darbuotojais bei mokėti privalomus mokesčius valstybei, kadangi lėšos liko neareštuotos. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog dviejų transporto priemonių areštas netrukdo skolininkui vykdyti savo veiklą. Tuo labiau, kad skolininkui vis tiek lieka neapribota teisė valdyti ir naudoti areštuotą turtą.

26Teisėjų kolegija išaiškina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui (skolininkui) motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.), taip pat pareikalauti ieškovo užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą (CPK 146 str. 1 d.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

29Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Kreditorius UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ pareiškimu... 5. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi kreditoriaus reikalavimų... 8. Atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Skolininkas UAB „ŽEMKASTA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno... 11. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    12. Kreditorius UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ atsiliepimu... 13. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
    1. Vien apelianto... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 15. Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d.... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti... 19. Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m.... 20. Savo atskirąjį skundą, kuriuo ginčija laikinųjų apsaugos priemonių... 21. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas laikinųjų apsaugos... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas... 23. Kreditorius paduotu pareiškimu šioje byloje prašo teismo iš skolininko... 24. Skolininkas UAB „ŽEMKASTA“ teigia, kad kreditoriaus reikalavimo suma jam... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš kreditoriaus pateikto 2011 m. liepos 11 d.... 26. Teisėjų kolegija išaiškina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą....