Byla 2-28/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-6878-798/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilterma“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Lukrida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš UAB „Vilterma“ 189 098,54 Lt skolą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus atsakovui areštuoti atsakovo turtą (kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, turtines teises), o atsakovo turto esant nepakankamai, arba jo nesant – areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus atsakovo kasoje pareikšto reikalavimo ir vykdymo išlaidų ribose. Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nulemia grėsmė, kad dėl tam tikrų atsakovo veiksmų ar neveikimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovas piktybiškai beveik metus nevykdo savo didelės apimties finansinių įsipareigojimų, taip pat dėl to, jog atsakovo prievolės įvykdymas nėra užtikrintas CPK nustatyta tvarka, todėl atsakovas gali ir ateityje vengti įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, taigi, pastarojo vykdymas pasidarytų neįmanomas arba būtų apsunkintas.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad teismų praktika rodo, jog didelė ieškinio suma kelia grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, kita vertus, vien ji pati savaime nėra besąlygiškai lemianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismo teigimu, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo 189 098,54 Lt suma laikytina pakankamai didele, tačiau byloje esantys duomenys apie atsakovo finansinę padėtį leidžia pagrįstai manyti, jog, ieškinio tenkinimo atveju, atsakovas bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Iš atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, t. y. iš atsakovo UAB „Vilterma“ 2008 m. balanso matyti, jog atsakovo finansiniai rodikliai yra itin geri: turimas ilgalaikis turtas sudaro 857 111 Lt, trumpalaikis turtas –

55 759 269 Lt, turto iš viso 6 616 380 Lt. UAB „Vilterma“ turimas nuosavas kapitalas lygus

62 831 142 Lt, įstatinis kapitalas – 850 000 Lt. Nors balanso duomenimis per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro net 3 572 667 Lt, tačiau tai, jog atsakovo balanse įrašytas nekilnojamasis turtas, t.y. pastatai ir statiniai yra pateikti likutine verte, teismo nuomone, iš esmės sumažina atsakovo realiai turimo turto bendrą vertę. Pagal VĮ Registro centro duomenis atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), vidutinė rinkos vertė sudaro net 1 373 011 Lt. Tiek 2007 m., tiek 2008 m. UAB „Vilterma“ veikė pelningai, t. y. 2007 m. grynasis pelnas sudarė 315 578, 2008 m. grynasis pelnas sudarė 14 191 Lt. Vilniaus apskrities VMI pateikta 2009 m. rugsėjo 23 d. pažyma patvirtina, jog atsakovas UAB „Vilterma“ neturi įsiskolinimų valstybės, savivaldybių biudžetams, valstybės pinigų fondams. VSDFV Vilniaus skyrius 2009-09-21 rašte Nr. 25-11051 nurodė, jog UAB „Vilterma“ pagal 2009 m. 2 ketv. Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolingas. Pateiktos sutartys, t. y. 2008 m. lapkričio 20 d. Rangos sutartis Nr. PS08/24, 2009 m. sausio 12 d. Projektavimo darbų rangos sutartis, 2009 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo sutartis Nr. T-2009/11, 2009 m. gegužės 5 d. Sutartis Nr. M 2009/09 rodo, jog atsakovas ir šiuo metu turi užsakymų, sėkmingai tęsia veiklą. Nors atsakovo pateiktas 2009 m. balandžio 16 d. Paskolos sutarties Nr. 1450006010589/05, pasirašytos 2000 m. birželio 7 d., Pakeitimas Nr. 14 rodo didelius atsakovo įsipareigojimus AB SEB bankui, tačiau teismas sprendė, kad papildomų 200 000 Lt paskolos suteikimas ekonominio nuosmukio laikotarpiu rodo ir AB SEB banko pasitikėjimą atsakovo UAB „Vilterma“ finansiniais pajėgumais. Taip pat teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio pagrįstumas nesprendžiamas, tačiau šiuo atveju besąlyginis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiktų nepagrįstą pranašumą ieškovui: iš ieškinyje nurodomų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog yra kilęs ginčas dėl tinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, t. y. bylos nagrinėjimo metu teismas turės tirti ir paties ieškovo galimai netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą (pradelstus terminus, galimus darbų defektus). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

7Ieškovas UAB ,,Lukrida“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismų praktikoje preziumuojama, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, kai kilęs turtinis ginčas yra dėl didelės sumos. Pagal teismų praktiką atsakovas turi paneigti objektyvios grėsmės galimo sprendimo įrodymui egzistavimą ne tik įrodymais, kad esama atsakovo finansinė būklė yra gera. Vertinant byloje pateiktus įrodymus CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka, teismas turi įsitikinti, kad atsakovo finansinė būklė neblogėja ir neblogės ateityje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nors atsakovo finansinė būklė šiuo metu nėra bloga, tačiau ji ženkliai blogėja. Atsakovas atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažino, kad 2008 m. pasiskolino iš AB SEB banko 800 000 Lt, o 2009 m. – dar 140 000 Lt. Nors atsakovas nurodė, kad minėtus 140 000 Lt grąžino, tačiau teismas konstatavo, kad atsakovas neseniai papildomai pasiėmė 200 000 Lt kreditą, todėl darytina išvada, kad anksčiau suteiktas trumpalaikis 140 000 Lt kreditas buvo refinansuotas kitu dar didesniu 200 000 Lt dydžio kreditu. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovo skola apyvartiniam kapitalui finansuoti auga.

92. Šioje byloje, priešingai nei konstatavo teismas, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nelemia perdėto, nepagrįsto ieškovo pranašumo prieš atsakovą, nepažeidžia jų intereso balanso. Ieškovas prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui, o tik jo nesant atsakovo lėšoms. Tuo tarpu atsakovas tokio didelės vertės turto turi daug. Be to, galimas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas kitomis.

10Atsakovas UAB ,,Vilterma“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas pateikė teismui pakankamai įrodymų, paneigiančių objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl teismas turėjo pagrindo netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo metu atsakovo finansinė būklė yra stabili ir tai patvirtina teismui pateikti praėjusių finansinių metų duomenys, kurie, palyginus su priešpaskutinių finansinių metų duomenimis, iš esmės nesikeitė.

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant ieškinio didelei sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Tuo tarp teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė.

13Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma – 189 098,54 Lt, tokia pinigų suma laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką.

14Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Teismas neturi nei teisės, nei pareigos ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus, kadangi tai yra išimtinė šalių teisė, išskyrus viešąjį interesą turinčiose bylose. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad pagal atsakovo 2008 m. balanso duomenis ilgalaikis turtas sudaro 857 111 Lt, trumpalaikis turtas – 5 759 269 Lt, turto iš viso 6 616 380 Lt, nuosavas kapitalas sudaro 2 831 142 Lt, įstatinis kapitalas – 850 000 Lt, 2007 m. ir 2008 m. įmonė veikė pelningai, atsakovas neturi įsiskolinimų valstybės, savivaldybių biudžetams, valstybės pinigų fondams, pagrįstai sprendė, kad įmonės finansinė padėtis yra gera, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti UAB ,,Vilterma“ turtą, siekiant užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl 189 098,54 Lt priteisimo įvykdymą, nėra pagrindo, kadangi nėra realios grėsmės, jog atsakovas nebus pajėgus įvykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo (CPK 144 str. 1 d.).

15Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė AB SEB banko 2009 m. lapkričio 16 d. pažymą apie įsipareigojimus, kurioje pažymėta, kad bankas 2008 metais UAB ,,Vilterma“ pinigų neskolino, o 2009 metais skolino 141 032,70 Lt, iš kurių UAB ,,Vilterma“ grąžino 140 745,19 Lt. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovas neseniai papildomai paėmė 200 000 Lt, kuriais buvo refinansuotas 140 000 Lt kreditas. Iš minėtos banko pažymos matyti, kad 2009 m. balandžio 16 d. 200 000 Lt suma buvo padidintas kredito limitas bendrovei.

16Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, yra nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai