Byla 2-663/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,GPP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3459-431/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,ACME“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,GPP“ dėl autoriaus teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,ACME“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,GPP“, prašydamas įpareigoti atsakovą nutraukti audiovizualinio kūrinio „DOMOVOJ“ kopijų atgaminimą, platinimą, nuomą ir importą platinimo tikslais bei priteisti iš atsakovo 27 622 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti atsakovą laikinai sustabdyti audiovizualinio kūrinio „DOMOVOJ“ kopijų platinimą (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 81 str. 1 d. 1 p., Konkurencijos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p.), taip pat taikyti nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto ar kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui, areštą 27 622 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vengė bendradarbiauti, nepateikė prašomų duomenų apie neteisėtą kūrinio platinimą, dėl ko yra pagrindas manyti, kad atsakovas tęs neteisėtus veiksmus, o ieškovo patirta žala didės. Todėl esant pakankamai faktinių duomenų apie ieškovo teisių pažeidimą, ir atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo reikalaujama priteisti didelė suma, tikėtina, kad atsakovas gali turimą turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar imtis kitų veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, įpareigojo atsakovą laikinai nutraukti audiovizualinio kūrinio „DOMOVOJ“ kopijų platinimą, taip pat neviršijant 27 622 Lt ieškinio sumos, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, uždrausdamas juo disponuoti, tačiau leisdamas juo naudotis ir jį valdyti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, uždrausdamas jomis disponuoti, tačiau leisdamas įnešti pinigus į banko sąskaitas bei iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas. Teismas rėmėsi ieškovo argumentais, jog atsakovas vengia bendradarbiauti, nepateikė duomenų apie neteisėtą kūrinio platinimą, todėl toliau jį platinant, atsakovas gautų papildomų pajamų iš savo neteisėtų veiksmų, o ieškovo teisių pažeidimas tęstųsi.

5Atskiruoju skundu atsakovas prašo šią teismo nutartį panaikinti. Nurodo šiuos motyvus:

  1. apeliantas yra ilgą laiką Lietuvoje pelningai veikiantis ūkio subjektas: per 2008 metus uždirbo 242 599 Lt, o per 2007 metus – 134 375 Lt apmokestinamojo pelno. Taip pat bendrovė turi automobilių, kurių vertė 52 235, 18 Lt, ir ilgalaikio materialaus turto, kurio vertė 136 609, 11 Lt. Todėl nėra grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas;
  2. ieškovo argumentas, kad apeliantas vengia bendradarbiauti ir pateikti ieškovui informaciją, nėra pagrindas teigti, kad apeliantas galėtų vengti sumokėti teismo priteistas pinigų sumas ar mėgintų paslėpti turimą turtą. Šalys yra konkuruojančios įmonės, todėl ieškovo reikalaujamos informacijos atskleidimas suteiktų jam konkurencinį pranašumą;
  3. vadovaujantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 81 straipsnio nuostatomis, teismas, uždrausdamas atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali pažeisti autorių teises, privalo įvertinti, ar tam tikri veiksmai yra autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-564/2007). Teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis įpareigojo apeliantą nutraukti audiovizualinio kūrinio platinimą, o rezoliucinėje teismo nutarties dalyje nenurodė teisinio tokio draudimo taikymo pagrindo.

6Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

  1. ieškinio suma laikytina didele, nes sudaro 11,4 proc. 2008 m. gauto apmokestinamojo pelno. Apelianto pateikti finansiniai duomenys patvirtina, kad jo turimo ilgalaikio turto likvidacinė vertė yra 163 Lt, be to, apeliantas turi 1 959 241 Lt trumpalaikių įsipareigojimų;
  2. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 81 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto prasme, nepataisomos arba sunkiai pataisomos žalos atsiradimo grėsmė reiškia ne tik žalos atsiradimo tikimybę, bet ir praktinį tokios žalos kompensavimo negalimumą, tai yra žala suprantama ne tik kaip turtinė žala, ja savaime laikomas kiekvienas ieškovo, kaip autoriaus teisių turėtojo, teisių pažeidimas (Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-136/2008). Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovo neteisėtais veiksmais bus padaryta didelė žala ieškovo, kaip autoriaus, interesams, ir šio pažeidimo pašalinti nebus įmanoma.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis numato CPK 145 straipsnio pirmoji dalis, nustatanti, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas.

9Tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (CPK 145 str. 3 d.). Šioje byloje ieškovas savo materialinius teisinius reikalavimus grindžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) normų reglamentuojamu išimtinių turtinių autoriaus teisių į kūrinius gynimu. Bylose dėl ginčų, susijusių su autorių teisėmis ir jų gynimu, be CPK 145 straipsnyje išvardintų priemonių, gali būti taikomos ir konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, numatytos ATGTĮ 81 straipsnio pirmojoje dalyje. Šio specialaus įstatymo normų pagrindu buvo reiškiamas ir patenkintas ieškovo prašymas dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovo įpareigojimo laikinai sustabdyti audiovizualinio kūrinio „DOMOVOJ“ kopijų platinimą (ATGTĮ 81 str. 1 d. 1 p.).

10Įstatyme numatytų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti realų ir tinkamą teismo priimto sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Tačiau šis tikslas visais atvejais turi būti siejamas su įstatymine teismo pareiga ginti byloje dalyvaujančių ir kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Laikinosios apsaugos priemonės visada taikomos konkrečių asmenų interesais, o tam tikrais atvejais – ginant viešąjį interesą. Šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ieškovo prašymu, vadinasi – jo turtiniais interesais. Jos yra prevencinio pobūdžio, nes susijusios su draudimais ir ribojimais atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Tiek šiuo konkrečiu, tiek kitais atvejais laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl jos turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Tuo vadovaujantis, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002, kat. 124).

11Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus autorių teisių gynimo bylose, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ATGTĮ 81 straipsnyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas. Tam, kad tokį įtarimą sukeliantis pagrindas būtų realaus pobūdžio, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis, ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal ATGTĮ saugomų teisių subjektas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas (ATGTĮ 81 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB „Ashburn International“ v. UAB „Universalios valdymo sistemos“ (bylos Nr. 2-247/2007, kat. 84; 110.1); Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civ. byloje Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūra (LATGA-A), B. V. v. UAB „Hesona“, VšĮ „Hesonos klubas“, UAB „Rūta“, V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ (bylos Nr. 2-564/2007, kat. 110.1); Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB „Ashburn International“ v. UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Universalios valdymo sistemos“ (bylos Nr. 2-707/2007, kat. 110.1)). Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Sprendžiant iš bylos medžiagos, 2008 m. rugsėjo 22 d. sutartimi Nr. 08/CPM-ACME/8 Kipro Respublikoje įregistruota kompanija ,,CP Media Limited“ suteikė ieškovui išimtines teises Lietuvos Respublikos teritorijoje atgaminti ir platinti audiovizualinį kūrinį – filmą ,,DOMOVOJ“, įsipareigodamas licenzijos termino laikotarpiu neperduoti tretiesiems asmenims filmo kinematografinių, gretutinių ir video teisių pagal sutartį leistinomis kalbomis leistinoje teritorijoje (b. l. 17-46). Ši aplinkybė leidžia teismui daryti preliminarią išvadą, jog atsakovas pažeidžia ieškovo, kuriam sutartimi yra suteiktos filmo eksploatavimo teisės, teises, o tai yra pagrindas taikyti ATGTĮ 81 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones.

12Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl 27 622 Lt turtinės žalos atlyginimo. Šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti teismas, ieškovo prašymu, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, uždrausdamas juo disponuoti, tačiau leisdamas juo naudotis ir jį valdyti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, uždrausdamas jomis disponuoti, tačiau leisdamas įnešti pinigus į banko sąskaitas bei iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas. Taigi teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principus (CPK 145 str. 2 d.). Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos priteisimo, tai yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymą lemia objektyviai didelė ieškinio suma. Tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Gera atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti ieškovo naudai priimtą teismo sprendimą net tuo atveju, kai pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas. Todėl tai, ar ieškinio suma yra didelė ir ar egzistuoja faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatoma vertinant iš atsakovo pozicijų, tai yra subjektyviąja prasme. Kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 str.). Atskirajame skunde atsakovas, prieštaraudamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nurodė bei pateikė duomenis apie tai, jog per 2008 metus uždirbo 242 599 Lt, o per 2007 metus – 134 375 Lt apmokestinamojo pelno (b. l. 73). Taip pat apeliantas nurodė, kad bendrovė turi automobilių, kurių vertė 52 235, 18 Lt (b. l. 75), ir ilgalaikio materialaus turto, kurio vertė 136 609, 11 Lt (b. l. 76-81). Tačiau kaip matyti iš apelianto pateikto 2009 m. balandžio 17 d. preliminaraus balanso už 2008 metus, bendrovės turtas sudaro 2 439 168 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 959 241 Lt (b. l. 74). Taigi pateikti įmonės finansinės padėties įrodymai neeliminuoja abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju, o tuo tarpu taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovo turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

13Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, atsakovas turi teisę prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo, kad jis pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Pagal minėto straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.