Byla e2-7096-676/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės atstovei J. B., atsakovui J. Z. ir jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui J. Z., dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 38 844,93 EUR žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 4 d. nuo smurtinių atsakovo veiksmų mirė E. Z., kaltu dėl E. Z. nužudymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017, galiojančiu kartu su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pripažintas atsakovas. Ieškovė apdraustajai E. Z. 2017 m. balandžio 4 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudžiamuoju įvykiu. Apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praeitą ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio, dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Dėl šio įvykio žuvusiosios motinai K. V. J., dukrai A. T. (iki santuokos – Z.), sūnui L. Z. ieškovės sprendimais paskirta ir išmokėta po 12 192,00 Eur vienkartinė draudimo išmoka apdraustajai mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą - viso 36 576 Eur. Žuvusiosios E. Z. vaikams A. T. (iki – Z.) ir L. Z. paskirtos periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, pripažinto draudžiamuoju įvykiu. Ieškovė A. T. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. spalio 22 d. išmokėjo 133,05 Eur, o L. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. vasario 28 d. išmokėjo 403,62 Eur periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus. Žuvusiosios vaikams A. T. ir L. Z. paskirtos našlaičių pensijos. Ieškovė A. T. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. išmokėjo 657,55 Eur, o L. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. išmokėjo 1 074,71 Eur našlaičių pensijos. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė J. B. prašo ieškinį tenkinti nurodytais ieškinyje motyvais.

6Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad baudžiamosiose bylose neteisingai nustatyti faktai ir detalės dėl pačio nelemto įvykio.

7Teismo posėdžio metu atsakovas J. Z. ir jo atstovas Leonidas Zubanovas papildomai paaiškino, kad ieškovė prašo priteisti sumą, kuri nustatyta neteisėtais vykdymais. Atsakovo dukra Agnė jos mamos mirties dienai su mama negyveno, buvo paimta paskola ir nupirktas butas Vilniuje. Atsakovo žiniomis dukra Agnė mamos mirties laikotarpiu nesimokė. Su vaikais po mamos mirties nepavyksta susisiekti. Neturi duomenų, ar mama iki mirties išlaikė savo dukrą bei savo motiną. Prašo ieškinį atmesti.

8Teismas

konstatuoja:

9bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017, galiojančiu kartu su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu kaltu pripažintas J. Z.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius apdraustajai E. Z. 2017 m. balandžio 4 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudžiamuoju įvykiu. Žuvusiosios E. Z. motinai K. V. J., dukrai A. T. (iki santuokos – Z.), sūnui L. Z., Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimais Nr. SNAD-1343 „Dėl K. V. J. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“, Nr. SNAD-1344 „Dėl A. Z. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“, Nr. SDAN-1345 „Dėl L. Z. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ paskirta ir išmokėta po 12 192,00 Eur vienkartinė draudimo išmoka apdraustajai E. Z. mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą - viso 36 576 Eur. Žuvusiosios E. Z. vaikams A. T. ir L. Z. paskirtos periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, pripažinto draudžiamuoju įvykiu (Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. birželio 28 d. sprendimai Nr. 1084 „Dėl A. Z. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ ir Nr. 1085 „Dėl L. Z. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“). Fondo valdybos Klaipėdos skyrius A. T. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. spalio 22 d. išmokėjo 133,05 Eur, o L. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. vasario 28 d. išmokėjo 403,62 Eur periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus. Žuvusiosios E. Z. vaikams A. T. ir L. Z. paskirtos našlaičių pensijos. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius A. T. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. išmokėjo 657,55 Eur, o L. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. išmokėjo 1 074,71 Eur našlaičių pensiją.

10Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

11Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl draudimo išmokų nukentėjusiems asmenims išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį.

12Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praeitą ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio, dydžių (Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ), akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d., t.y. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą dieną, 27 straipsnio 1 dalis). Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė) (NADPLSDĮ 27 straipsnio 2 dalis). Jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties (NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalis). Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą. Išmoka mokama: 1) vaikams (įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantiems mokiniams ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantiems studentams – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai; 2) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant amžiaus ir darbingumo, jeigu jis (ji) nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, kol šiems sukaks 8 metai; 3) mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos; 4) mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu), ir mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, – kol jie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai); 5) kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas nustatomas teismo sprendimu, o jų nedarbingumo faktas nustatomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos arba teismo sprendimu.

13Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 1 d., t.y. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą dieną) 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisę gauti našlaičių pensiją turi švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

14Asmenys, turintys teisę į vienkartinę socialinio draudimo išmoką NADPLSDĮ 27 straipsnio pagrindu. Pagal NADPLSDĮ 27 straipsnį vienkartinė draudimo išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Žuvusiosios E. Z. vaikai, kuriems NADPLSDĮ 27 straipsnio pagrindu išmokėtos socialinio draudimo išmokos, atitiko reikalavimus ir draudimo išmokai gauti.

15Atsakovo bei jo atstovo aiškinimu, E. Z. mama nepatyrė jokios turtinės žalos, nes nebuvo žuvusiosios išlaikoma iki jos mirties.

16CK 6.284 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, netaikomos tais atvejais, kai nukentėjusysis yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.284 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai nukentėjusysis yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, dėl jo gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis nustatomas, vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t.y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013). Be to, sprendžiant dėl asmens, apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, gyvybės atėmimo jo šeimos narių patirtos turtinės žalos dydžio, aktuali NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014). Taigi pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Vadovaujantis išdėstytu daroma išvada, jog NADPLSDĮ pagrindu ieškovės apskaičiuotos ir tretiesiems asmenims – žuvusiosios E. Z. nepilnamečiams vaikams ir mamai išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos (NADPLSDĮ 27 straipsnis) ir periodinės draudimo išmokos (NADPLSDĮ 26 straipsnis), atsižvelgiant į NADPLĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo tikslus, laikytinos šių asmenų patirtą turtinę žalą kompensuojančiomis išmokomis ir vertintinos tinkamu šių asmenų patirtos turtinės žalos įrodymu, nebent atsakovas bylos nagrinėjimo metu būtų įrodęs, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šių asmenų realiai patirtos turtinės žalos ir jiems išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų.

17Atsakovas nesutinka, kad žuvusiosios E. Z. mama bei dukra dėl jos žūties patyrė turtinės žalos arba patyrė jos tiek, kiek jiems atlyginta išmokėtomis vienkartinėmis draudimo išmokomis. Teismas šį atsakovo argumentą vertina kaip nepagrįstą. Pirmiau nurodyta, kad remiantis šios kategorijos bylose suformuota kasacinio teismo praktika įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga, tenka žalą padariusiam asmeniui arba atsakingam draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014). Vienintelė aplinkybė, kuria remiasi atsakovas, įrodinėdamas, jog žuvusiosios E. Z. mama ir jos dukra nepatyrė jokios turtinės žalos arba patyrė jos mažiau, nei joms išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos, yra jau minėtos žuvusiosios darbo pajamos ir samprotavimas, kad tokiomis pajamomis disponuodama žuvusioji negalėjo materialiai remti savo mamos bei dukros. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, jog žuvusiosios E. Z. mama ir dukra nepatyrė turtinės žalos ar patyrė jos mažiau, nei jiems išmokėta vienkartinės draudimo išmokos dalis. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurios, be kita ko, turi ir ekonominę vertę. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodinėjo ir nepaneigė to, kad išlaikymas K. V. J. buvo teikiamas šiomis formomis ar kad žuvusioji turėjo kitų alternatyvių pajamų ar santaupų, iš kurių teikė paramą savo motinai. Atsakovas neįrodinėjo ir byloje nėra nustatyta, kad žuvusiosios mama buvo darbinga ir (ar) paramos nereikalavo ir kad žuvusioji tokios paramos jai neteikė. Žuvusiosios E. Z. mama jos mirties dieną buvo sulaukusi senatvės pensinio amžiaus. Tai konstatavęs, teismas daro išvadą, kad žuvusiosios E. Z. mama turėjo teisę į socialinio draudimo išmoką pagal NADPLSDĮ 27 straipsnį.

18CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Aiškinant tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus laikomasi pozicijos, kad ji yra prigimtinė ir absoliuti. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Už pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdymą tėvams gali būti taikomos CK trečiojoje knygoje nustatytos sankcijos – tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Teismo vertinimu, žuvusiosios E. Z. pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus ir orientacinis šios pareigos dydis šioje byloje turi teisinę reikšmę vertinant vaikų patirtą žalą dėl maitintojo netekimo. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad E. Z. iki žūties nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus. Įvertinus tai, darytina išvada, kad žuvusiosios E. Z. vaikams ginčo laikotarpiu išmokėtų periodinių draudimo išmokų suma ir vienkartinės išmokos dalis kartu sudėjus neviršija jų patirtos turtinės žalos.

19Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitaip (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Įvertinus išdėstytą darytina išvada, kad ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, kurios sprendimais K. V. J., dukrai A. T. (iki santuokos – Z.), sūnui L. Z. buvo išmokėtos išmokos, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Neteisėti atsakovo veiksmai – nepilnamečių mamos nužudymas - tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės prievole mokėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas nepilnamečiams – našlaičių pensiją bei draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims apdraustajam mirus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Byloje nesant duomenų bei įrodymų, kad atsakovas atlygino ieškovei žalą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 38 844,93 Eur žalos, atlyginimo regreso tvarka pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 4 dalis nustato, kad, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, kuris šiuo atveju yra 808 Eur (CPK 83 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsakovui teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Įvertinus šias aplinkybes, žyminis mokestis iš atsakovo valstybei nepriteistinas.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškinį tenkinti.

24Priteisti ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš atsakovo J. Z., asmens kodas ( - ) 38 844,93 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 93 centus) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

25Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 38 844,93 EUR žalos atlyginimo.... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė J. B. prašo ieškinį tenkinti... 6. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jo... 7. Teismo posėdžio metu atsakovas J. Z. ir jo atstovas Leonidas Zubanovas... 8. Teismas... 9. bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d.... 10. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.... 11. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl draudimo išmokų... 12. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo... 13. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (akto redakcija,... 14. Asmenys, turintys teisę į vienkartinę socialinio draudimo išmoką NADPLSDĮ... 15. Atsakovo bei jo atstovo aiškinimu, E. Z. mama nepatyrė jokios turtinės... 16. CK 6.284 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę už... 17. Atsakovas nesutinka, kad žuvusiosios E. Z. mama bei dukra dėl jos žūties... 18. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo... 19. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270... 23. ieškinį tenkinti.... 24. Priteisti ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos... 25. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas...