Byla 2A-2175-262/2015
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisės pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovams M. V., S. T., VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisės pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu lA2p, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), Vilniuje, bendrąją dalinę nuosavybę ir atidalinti natūra asmeninės nuosavybės teise atskirus butus: atidalinti (atstatyti, perrašant teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus 1993-08-24 pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje) K. B. asmeninės nuosavybės teisę į butą Nr. 1 ir į jo patalpas: 1-1 tambūras 0,83 kv. m. ploto, 1-2 koridorius 2,87 kv. m. ploto, 1-3 kambarys 21 kv. m. ploto, 1-4 koridorius 8,18 kv. m. ploto, 1-5 kambarys 10,78 kv. m. ploto, 1-6 koridorius 13,34 kv. m. ploto, 1-7 virtuvė 5,86 kv. m. ploto, 1-8 vonia 4,11 kv. m. ploto, 1-9 tualetas 1,61 kv. m. ploto, 1-10 katilinė 2,61 kv. m. ploto bei G-l garažas 16,60 kv. m, ploto ir suteikti (atstatyti Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos 1996-01-22 raštu Nr. 001-16-02 ir Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos valdybos 2001-11-27 pažyma Nr. 14 suteiktą) buto Nr. 1 adresą: ( - ), Vilnius; atidalinti (atstatyti, perrašant iš teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus 1993-08-24 Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 Pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje) S. T. asmeninės nuosavybės teisę į butą Nr. 2 ir į jo patalpas: 2-1 kambarys 19,85 kv. m. ploto, 2-2 kambarys 6,34 kv. m. ploto, 2-3 sieninė spinta 0,58 kv. m. ploto, 2-4 koridorius 10,33 kv. m. ploto, 2-5 tualetas 0,92 kv. m. ploto, 2-6 virtuvė 7,61 kv. m. ploto, 2-7 vonia 2,89 kv. m. ploto, 2-8 kambarys 8,59 kv. m. ploto ir 2-9 tambūras l ,06 kv. m. ploto ir suteikti buto Nr. 2 adresą: ( - ) Vilnius; atidalinti (atstatyti, perrašant iš teisinės registracijos duomenis, užfiksuotos 1993-08-24 Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 Pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje) M. V., asmeninės nuosavybės teisę į butą Nr. 3 ir į jo patalpas: 3-1 kambarys 12,95 kv. m. ploto, 3-2 kambarys 9,62 kv. m. ploto, 3-3 kambarys 4,66 kv. m, ploto, 3-4 virtuvė 9,84 kv. m. ploto, 3-5 tualetas 1,11 kv. m. ploto, 3-6 vonia 2,73 kv. m. ploto, 3-7 katilinė 1,92 kv. m. ploto 3-8 tambūras 2,72 kv. m. ploto bei R-l rūsį (įsigytą pagal 1989-08-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-4319) ir suteikti (M. V. 2011-08-17 Deklaracijoje Nr. DSU-3635-(23.35) deklaruojamą) buto Nr. 3 adresą: ( - ), Vilnius; 2) pripažinti (atstatyti, perrašant teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus 1993-08-24 Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 Pagrindinio pastato 1A2/p vidaus plotų eksplikacijoje) K. B. teisę Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - butą Nr. l, pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į buto Nr. 1 patalpas: 1-1 tambūras 0,83 kv. m. ploto, 1-2 koridorius 2,87 kv. m. ploto, 1-3 kambarys 21 kv. m. ploto, 1-4 koridorius 8,18 kv. m. ploto, 1-5 kambarys 10,78 kv. m. ploto, 1-6 koridorius 13,34 kv. m. ploto, 1-7 virtuvė 5,86 kv. m. ploto, 1-8 vonia 4,11 kv. m. ploto, 1-9 tualetas 1,61 kv. m. ploto, 1-10 katilinė 2,61 kv. m. ploto bei G-l garažas 16,60 kv. m. ploto; 3) pripažinti (atstatyti, perrašant teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus 1993-08-24 Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje) K. B. teisę į buto Nr. l adresą: ( - ), Vilnius, ir įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir VĮ Registrų centrą įregistruoti (atstatyti Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos 1996-01-22 raštu Nr. 001-16-02 ir Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos valdybos 2001-11-27 pažyma Nr. 14 suteiktą), K. B. buto Nr. l adresą: ( - ), buto Nr. l, Vilnius; 4) įpareigoti atsakovus VĮ Registrų centrą ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti teisinę registraciją - išvestinio dokumento Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo punkto 2.1. įrašą: „vieno buto pastatai“ ir laikyti jį niekiniu, perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu lA2p, esančio adresu ( - ), Vilniuje, teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr esančiais reikiamos galios dokumentais: 1993-08-05 planu, 1993-08-24 namų valdos techninės apskaitos kortele, 1993-08-24 pastato inventorinėse žiniomis, 1993-08-24 pastatų vidaus plotų eksplikacija; 5) priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad jog gyvena ginčo pastato bute Nr. 1, kuris susideda iš atskirų patalpų, pažymėtų vėliausiai atliktais kadastriniais matavimais, užfiksuotais Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. ( - ), esančiuose 2001-07-25 planuose ir pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje, kuriuos ieškovas įgijo pagal 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 6866 iš savo tetos A. T.. Ieškovo teigimu, aplinkybes, jog ginčo pastatas yra ne vieno buto pastatas, bet trijų atskirų butų pastatas, įrodo visa eilė nenuginčytų pagal įstatymą dokumentų. Nurodo, jog byloje pateikiami rašytiniai įrodymai įrodo aplinkybes apie atskirų trijų butų egzistavimą ginčo pastate, taip pat atskirų adresų suteikimo bei egzistavimo faktą šiems trims atskiriems butams. Dėl atskirų butų ir jų patalpų naudojimosi jokio ginčo nėra. Trys savininkai: ieškovas K. B., atsakovės M. V. bei S. T. gera valia susitarė ir savo parašais papildomai patvirtino 2009-04-17 susitarimą dėl gyvenamojo namo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus nekilnojamojo turto objektus, įtvirtino trijų savininkų poziciją, siekį bei teisėtą lūkestį ir toliau gyventi atskiruose butuose. Ieškovas nurodo, jog atsakovas VĮ Registrų centras pakeitė teisinės registracijos duomenis ir į išvestinio dokumento Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo punktą 2.1. neteisėtai įrašė „vieno buto pastatai“, tuo sukėlė painiavą ir šį teisminį ginčą. Atsakovas VĮ Registrų centras esminiai pažeidė LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu nustatytą reikalavimą, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998-01-01, nes į Nekilnojamojo turto registrą neperrašė duomenų apie atskirų trijų butų egzistavimą ginčo pastate, apie tiems butams priklausančias patalpas bei jų savininkus ir apie butams suteiktus atskirus adresus, kuriuos privalėjo perrašyti iš byloje pateikiamų rašytinių įrodymų. Ieškovas nurodo, jog tuo pačiu buvo pažeistos ir 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 3 dalies bei 30 straipsnio 1 dalies nustatytos normos. Teisinė registracija ginčo pastato trijų atskirų butų su jiems priklausančiomis patalpomis atlikta galiojant 1964 m. Civilinio kodekso reikalavimams, perrašant teisinę registraciją pagal 2001 m. redakcijos Civilinio kodekso reikalavimus ir LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintais Nekilnojamojo turto registro nuostatais nustatytą tvarką negali būti neteisėtai įregistruotas ginčo pastatas kaip vieno buto pastatas, naujai atsiradusiame, pagrindiniame valstybės registre ir jame negali būti įrašyti kitokie teisinės registracijos duomenys, negu jie buvo teisiškai įregistruoti reikiamos galios dokumentais. Nurodo, jog nekilnojamojo turto registratorius, vadovaudamasis 1964 m. Civiliniu kodeksu, Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 11737 esančiais reikiamos galios dokumentais, teisiškai įregistravo tris butus ginčo pastate, kiekvienam iš jų kiekvieną patalpą pažymėjo skirtingu žymėjimu, kurio pirmas skaičius nurodo buto numerį, o antrasis skaičius nurodo patalpos numerį, atitinkantį teisinės registracijos duomenis. Šiuos duomenis atitinka ir 2001-07-25 kadastrinių matavimų duomenys. Nurodo, jog visi trys butai yra ne tik juridiškai, bet ir fiziškai atidalinti, kiekvieno buto patalpos yra atskirtos aklinomis kapitalinėmis sienomis bei lubomis, turi atskirus įėjimus iš lauko, kurių durys rakinamos, todėl patekti į butą be buto savininko leidimo neįmanoma. Kiekvienas butas turi tik savo atskiras inžinerinių tinklų sistemas (elektros, dujų, apšildymo, vandentiekio-kanalizacijos, sanitarinių mazgų ir kt). Jokio ginčo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis ir jų inžinerinėmis sistemomis ar dėl atskirų butų numeracijos, ar dėl atskirų adresų nebuvo ir nėra. Ieškovas nurodo, jog siekia atstatyti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, atstatyti teisinę registraciją ginčo pastato atskirų butų, jiems priklausančių atskirų izoliuotų patalpų ir atstatyti atskirų butų adresus, kad būtų suteiktas unikalus numeris ieškovo valdomam atskiram butui Nr. 1 ir galėtų turėti savo buto Nr. 1 atskirą adresą, atlikti šio buto patikslintus kadastrinius matavimus bei gauti buto atskirą Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą.

6Atsakovė M. V. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad ieškovui nuo 2001-09-01 žinoma, kad ginčo namas yra bendroji dalinė kelių asmenų nuosavybė, nes tą dieną sudarytos sutarties pagrindu K. B. iš A. T. įgijo nuosavybėn 36/100 dalis gyvenamojo namo. Nurodo, jog neginčija ieškovo nurodomo fakto, jog visi trys namo savininkai naudojasi atskiromis izoliuotomis namo dalimis ir jas vadina butais. Tačiau, kaip matyti iš visų namo dokumentų, butai nėra atskiri turtiniai vienetai, patalpos sunumeruotos ir sąlyginai išskirtos į butus, tik siekiant patogumo sudarant sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir pan. Nurodo, jog ieškovas yra ne vieno buto savininkas, o viso namo bendraturtis. Tai suvokdamas, K. B. parengė 2009-04-17 susitarimą dėl gyvenamojo namo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus nekilnojamojo turto objektus ir buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūniją dėl atskirų adresų suteikimo. Kadangi į susitarimą buvo įtrauktos neinventorizuotos ir neįregistruotos patalpos, 2009-04-17 prašymas dėl atskirų adresų suteikimo nebuvo tenkintas, tačiau K. B. 2009-05-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos atsakymo neskundė. Paaiškėjo, kad reikia atlikti įvairias procedūras dėl palėpės ir priestato 5a1p įteisinimo, kurių atlikimo jis nenorėjo ir atidalijimo procesas nebebuvo tęsiamas. Priestatu padidėjęs gyvenamasis namas faktiškai yra 198,91 kv. m. ploto, tačiau šis ploto padidėjimas ir nuosavybės dalių pasikeitimai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teigia, kad 2011-08-29 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu Nr. RS-1589 atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, nes priestatu 5a1p padidėjęs namas ir naujai nustatytos nuosavybės dalys į jį Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos, visų bendraturčių susitarimas dėl naujų nuosavybės dalių į namą nustatymo ir naujai nustatytų dalių atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas, 2009-04-17 susitarime nurodytų savininkų vardu nuosavybės teise prašomos registruoti patalpos, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, Nekilnojamojo turto registre taip pat neregistruotos, jų kadastrinių matavimų bylos irgi nepateiktos. Gavusi neigiamą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsakymą, atsakovė kreipėsi į namo bendraturčius, pateikdama susitarimo dėl gyvenamojo namo bendraturčių naujų nuosavybės teisės dalių į namą nustatymo projektą, tačiau K. B. su tuo nesutiko. Atsakovė nurodo, jog 2012-12-05 VĮ Registrų centro Panevėžio filialas atliko gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo projektą, su kuriuo S. T. sutiko, 2012-12-11 pasirašė susitarimą dėl gyvenamojo namo bendraturčių naujų nuosavybės teisės dalių į namą nustatymo, o K. B., kurio nuosavybės dalis pastate dar net padidėtų, sutikimą duoti atsisakė. Atsakovė nurodo, jog 2013-04-04 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu Nr. ( - ) vėl atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, kadangi neįregistruotas padidėjusio ploto namas bei nesusitarta dėl nuosavybės dalių su K. B.. Atsakovė nurodo, jog norėdama išvengti ginčų ateityje, pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme (c. b. Nr. 2-3714-868/2014), siekdama, kad jai būtų pripažinta teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - 198,91 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą 1A2p, esantį ( - ), Vilniuje, be ieškovo K. B. sutikimo, pakeistos bendrosios nuosavybės dalys ir nustatyta naudojimosi namo tvarka, tačiau ieškovas su ieškiniu nesutiko, tvirtino, jog kadastriniai matavimai nėra tikslūs, nors jų atlikti nesutinka, 2001 m. atliktus kadastrinius matavimus laiko netiksliais, tačiau šioje byloje jis vėl remiasi 2001 m. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis. Nurodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas dėl nuosavybės atidalijimo ar naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo. Nurodo, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas, kol nėra įregistruotas visas nekilnojamasis daiktas -198,91 kv. m. ploto namas, esantis ( - ), Vilniuje. Teigia, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pareiškė nepagrįstą ieškinį, nors jo siekiami tikslai galėjo būti pasiekti taikiu būdu.

8Atsakovai VĮ Registrų centras, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), Vilniuje, įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės – 2001-11-14 ieškovo K. B. į 36/100 dalis 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pagrindu, 1992-07-20 atsakovės S. T. į 39/100 dalis 1991-02-22 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, 1989-08-29 atsakovės M. V. į 25/100 dalis 1989-08-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nurodo, jog ieškinyje nurodyti atskiri nekilnojamojo turto objektai - butai niekada nebuvo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, jog iš 2009-04-17 susitarimo dėl gyvenamojo namo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus nekilnojamojo turto objektus matyti, jog kiti bendraturčiai sutinka su ieškovo siūlomu atidalijimu, susitarimas dėl namo atsidalijimo yra galiojantis, nenuginčytas ir neginčijamas, todėl sukuria jo šalims atitinkamas civilines teises ir pareigas. Dėl jo galiojimo tarp šalių nesant ginčo nėra pagrindo teisme reikšti analogiškų šalių tarpusavio sandoriu aptartų reikalavimų. Nurodo, jog, vadovaujantis CPK 293 str. 1 p., byla dėl ieškovo reikalavimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme. Sudaryto sandorio šalims tik reikia įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti sudaryto susitarimo nuostatas, tačiau ieškovas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad 1 butas būtų tinkamai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir ieškinį pareiškė tik po to, kai atsakovė M. V., negalėdama be ieškovo sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo rekonstrukciją Nekilnojamojo turto registre, pareiškė jam 2013-06-04 ieškinį dėl teisės pripažinimo, bendrosios dalinės nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. M. V. padidino bendrosios dalinės nuosavybės objektą, prie jo pastatydama priestatą 5alp (patalpa 3-8 2,72 kv. m), tačiau negali jo įregistruoti, nes ieškovas nesutinka, kad jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje būtų pakeista, nors tiek iš ieškovo ieškinio, tiek iš 2009-04-17 susitarimo matyti, kad ieškovas neprieštarauja, kad minėta patalpa priklausytų M. V.. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės metu turi būti nustatytos aiškios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys, nes negalima atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės NTR neįregistruoto nekilnojamojo daikto. Sprendžiant klausimą dėl atidalijimo, turi būti aiškiai įvardinta, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašoma suformuoti (2009-04-17 bendraturčių susitarime nurodyta, jog po atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės K. B. pereina ne tik ieškinyje nurodytos patalpos, bet ir palėpė bei laiptinė, kurios ieškovo teismui pateiktoje kadastro duomenų byloje nėra net užfiksuotos). Atsakovas nurodo, jog nekilnojamieji daiktai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. numato, kad kadastro objektu laikoma patalpa, šio įstatymo 7 str. 1 d. nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra numatytas NTR įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas, jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Priklausomai nuo statinio tipo, jam taikomi ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Atsakovas nurodo, jog ieškovas įrodinėdamas, jog iš ankstesnės savininkės A. T. įgijo nuosavybės teisę ne į gyvenamojo namo dalį, o į 1 butą, siekia teismo sprendimu įteisinti atskirų nekilnojamųjų turto objektų - 3 butų suformavimą bei gyvenamojo namo paskirties keitimą be procedūrų, kurios tokiais atvejais kaip privalomos numatytos teisės aktuose. Nurodo, jog ieškovas teismui kartu su M. V. 2013-06-04 ieškiniu pateikė Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-08-17 patvirtintą deklaraciją Nr. DSU-3635-(23.35), kurioje nurodyta, jog rekonstruotas 198,91 kv. m gyvenamasis namas yra vieno buto. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 str. 4 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 8 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 p., kai keičiama tik pastato paskirtis, deklaracija apie pastato paskirties keitimą (nagrinėjamu atveju iš „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“ į „gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai)“ ir naujų nekilnojamojo turto objektų suformavimą, kurioje nurodytas rašytinis pritarimas pastato paskirties keitimo projektui, yra pagrindas pakeisti gyvenamojo namo paskirtį ir NTR įregistruoti atskirus nekilnojamuosius turto objektus. Atsakovas taip pat nurodo, jog su ieškovo teiginiu, jog ieškovas iki 2013-11-18 nežinojo, jog jo nuosavybės teisė įregistruota į 36/100 dalis gyvenamojo namo, o ne į atskirą nekilnojamojo turto objektą - butą negalima sutikti, nes 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 1 p. ir 2001-09-01 priėmimo-perdavimo akto 1 p. nurodyta, jog K. B. nuosavybėn perleidžiama, o K. B. priima 36/100 dalis gyvenamojo namo. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai, todėl, vadovaujantis CK 1.125 str. 1 d., bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, kuris yra praleistas. Nurodo, kad nors ieškovas teigia, kad ankstesnė K. B. perleistos gyvenamojo namo dalies savininkė A. T. ieškovui perleido butą, o ne namo dalį, tačiau 1980-03-05 turto pasidalinimo sutartis, kurios pagrindu buvo įregistruotos A. T. nuosavybės teisės ir nustatyta naudojimosi tvarka tomis patalpomis, kurias ieškovas nurodo ieškinyje kaip 1 butą, patvirtina, kad ankstesnė savininkė nuosavybės teise valdė gyvenamojo namo dalį, jokių pretenzijų ar ieškinio dėl įgytos namo dalies niekam nereiškė, o 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, jau suėjus tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustatytam 3 metų ieškininės senaties terminui, 36/100 dalis gyvenamojo namo perleido ieškovui K. B.. Atsakovas nurodo, jog yra praleistas bendrasis 3 metų ieškininės senaties terminas (1964 m. CK 84 str. 1 d.) ir prašo jį taikyti; tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog šis ieškinio senaties terminas nepraleistas, prašo taikyti bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.) 1-4 ieškinio reikalavimams. Nurodo, jog iš dokumentų, esančių nekilnojamojo turto registro byloje, matyti, kad gyvenamojo namo statybai 1958-12-11 Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 929 buvo išskirtas žemės sklypas bei jo pagrindu sudaryta 1959-03-26 sutartis Nr. 55 apie žemės sklypo perdavimą individualinio gyvenamojo namo statybai; 1964-02-01 įregistruotas vieno buto gyvenamasis namas bei J. T. nuosavybės teisės į jį 1964-01-22 statinio priėmimo naudoti akto ir 1962-02-17 kadastro duomenų bylos pagrindu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog žemės sklypas buvo suteiktas individualaus namo statybai, todėl buvo pastatytas vieno buto gyvenamasis namas. Vėliau gyvenamojo namo savininkams buvo leidžiama statyti priestatus ir verandą prie individualaus gyvenamojo namo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų formuojami atskiri nekilnojamojo turto objektai ir kad A. T. būtų išreiškusi valią dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ankstesnė savininkė A. T. niekada nesikreipė į Vilniaus filialą su prašymu suformuoti atskirą nekilnojamojo daikto - buto kadastro duomenų bylą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - butą ir nuosavybės teises į jį. Ieškovas savo argumentus, kad butai buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, grindžia nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų byla, kuri, jo manymu, įrodo atskirų nekilnojamojo turto objektų - butų suformavimą. Atsakovas nurodo, jog 1979-01-23 atliekant gyvenamojo namo kadastrinius matavimus buvo nustatyta ir kadastro duomenų byloje užfiksuota faktinė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Ieškovo nurodytas patalpų žymėjimas patvirtina, kad pagal naudojimosi tvarką patalpos buvo sužymėtos atskirais numeriais vietoje. Tačiau faktinis naudojimosi tvarkos užfiksavimas ir pagal tai patalpų sužymėjimas nereiškia atskirų nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo. Naudojimosi bendru turtu tvarka - tai toks bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kai bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, nors bendraturčiai naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jiems priskiriama. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Tai, kad bendroji dalinė nuosavybė nebuvo pasibaigusi, o buvo nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka patvirtina šie ieškovo pateikti dokumentai: 1989-08-10 pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. 5-4319, 1979-01-23 ir 1993-08-05 namų valdos techninės apskaitos kortelės (Forma Nr. 1), kuriose padaryti įrašai apie gyvenamojo namo savininkus, namų knygoje 1988-09-17 ir 1989-09-13 esantys įrašai, taip pat 1980-03-05 turto pasidalinimo sutartis, reg. Nr. 5-1475. Be to, ieškovas ir atsakovės 2009-04-17 pasirašydami susitarimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus nekilnojamojo turto objektus, pripažino, kad bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūkę. Atsakovo teigimu, A. T. gyvenamosios vietos registracija neįrodo, kad tokiu adresu NTR buvo įregistruotas butas. Pasak atsakovo, adresų suteikimo ir įregistravimo klausimus sprendžia teisės aktų įgaliotos institucijos, o teismas negali suteikti adreso ir įpareigoti atsakovą jį įregistruoti adresų registre. Teigia, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie gyvenamąjį namą atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.) ir naikinti teisinę registraciją nėra jokio pagrindo. Atsakovas prašo teismo bylą dėl ieškovo reikalavimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei adresų butams suteikimo nutraukti arba ieškovo K. B. ieškinio 1-4 reikalavimams taikyti ieškinio senatį, o ieškinio nagrinėjimo iš esmės atveju ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, jog ieškovo reikalavimai jam yra nepagrįsti ir neteisėti. Teigia, kad nors Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos 1996-01-22 rašte Nr. 001-16-02 ir nurodoma, kad ( - ) namo 1 buto savininkė yra T. A., o Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos valdybos 2001-11-27 pažymoje Nr. 14 nurodoma, kad T. A. gyvena namo ( - ) bute Nr. 1, tačiau pažymėtina, kad nei šiuo raštu, nei pažyma nebuvo suteiktas adresas ( - ), kaip teigia ieškovas. Nurodo, jog adresus butams suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, jog ieškovas K. B. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra pažeidusi kokias nors jo teises ar teisėtus interesus, todėl, darytina išvada, kad ji yra nepagrįstai patraukta atsakove šioje civilinėje byloje.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-17 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo K. B. atsakovei M. V. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11Teismas nurodė, kad tarp šalių 2009-04-17 buvo pasirašytas susitarimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors ieškovas ir nepasirašė vėlesnių susitarimų (2011-09-26 ir 2012-12-11), tačiau iš jo 2013-01-09 rašto (1 t., 76 b.l.) matyti, kad jis nurodo, kad paskutinis 2012-12-11 susitarimas prieštarauja 2009-04-17 susitarimui, t.y. teismas sprendė, kad ieškovas pripažino esant galiojančiam 2009-04-17 susitarimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad palyginus 2009-04-17 susitarimo turinį ir ieškovo 1 reikalavime nurodytas atidalintinas patalpas su jų plotais, matyti, kad susitarime ir ieškinyje nurodyti duomenys yra identiški. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovui prašant atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, iš esmės nurodant identiškas atidalijimo aplinkybes, kokios yra nurodytos ir susitarime, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra ginčas dėl atsidalijimo. Vien ta aplinkybė, kad šalys nesutaria dėl buto numerio suteikimo, teismo nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra ginčas dėl turto, esančio bendrąja daline nuosavybe, atidalijimo. Teismas sprendė, kad tarp bendrasavininkų yra galimai konfliktinė situacija, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp šalių nėra pasiektas susitarimas dėl turto atsidalijimo. Teismui nustačius, kad tarp šalių yra pasirašytas 2009-04-17 susitarimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui neįrodžius nesutarimo, toks ieškovo pareikštas reikalavimas negalėjo būti tenkinamas. Teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad apie dalinę nuosavybę ieškovas sužinojo tik 2013 m. Priešingai, byloje esantys duomenys kaip tik patvirtino, kad ieškovas savo valdomą turtą vertino kaip bendrąją dalinę nuosavybę ir ėmėsi veiksmų ją atidalinti. Teismas nustatė, kad ieškovui apie jo galimą teisių pažeidimą tapo žinoma 2001-09-01, sudarant sutartį, vėliausiai 2001-11-14, išdavus jam pažymėjimą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos. Todėl teismas laikė, kad ginčui taikomas 10 metų senaties terminas yra pasibaigęs ir nenustatė svarbių senaties termino praleidimo priežasčių/aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas taip pat nenustatė byloje duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į VĮ Registrų centrą su prašymu patikslinti, ištaisyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis. Teismas nustatė, kad jokiame dokumente nėra duomenų apie tai, kad yra pastatytas tributis namas, priešingai, visur figūruoja gyvenamasis namas, neišskaidant jo į atskirus butus, netgi priešingai, nurodant, kad name yra 7 kambariai, o tai leido spręsti, kad jokia atskirų butų teisinė registracija nebuvo atlikta. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad 1993-08-24 pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje yra užfiksuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad į registrą yra perkelti kitokie registracijos duomenys nei faktiškai buvo, todėl netenkino ieškovo reikalavimo dėl turto atidalinimo, perrašant teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus 1993-08-24 pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 pagrindinio pastato 1A2/p vidaus plotų eksplikacijoje. Teismas nepasisakė dėl kitų reikalavimų, kadangi kiti ieškinio reikalavimai yra betarpiškai susiję su pirmojo reikalavimo patenkinimu. Teismas susipažinęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą nenustatė duomenų klastojimo atvejų, tad dėl šios priežasties nerado pagrindo imtis atitinkamų veiksmų, kreipiantis į prokurorą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimą panaikinti visą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, patenkinant ieškovo reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-5396-937/2014 ir Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2A-1806-603/2014 sujungti į vieną bylą. Valstybei iš atsakovų priteisti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą. Paskirti civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13Nurodo, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai išaiškino, bei faktiškai pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai jas pritaikė ir nukrypo nuo nustatytos teismų praktikos, neatskleidė bylos ginčo esmės, todėl buvo vienašališkai ir neteisingai išspręsta byla. Teismas neištyrė, byloje esančių įrodymų, neįvertino juose esančių prieštaravimų ir akivaizdžių klaidų arba vertino tendencingai vienašališkai, neįvertino svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, pateikė žinomai melagingus, niekuo nepagrįstus faktus, arba juos neteisingai interpretavo bei iškreipė;
  2. Teismas neįvertino ir sprendime nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad atsakovės S. T. ir M. V. palaiko ieškovo ieškinį ir teismo reikalauja atidalinti suformuotus tris butus. Tačiau teismas atmetė ieškinį, remdamasis nesąžiningo atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo žinomai melagingu teiginiu, neva Nekilnojamojo turto registrų tvarkytojui nepateiktas susitarimas dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymi, kad 2009-04-17 susitarimas, kuriame susitarė ieškovas ir atsakovės atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės ir valdyti kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus, yra saugomas atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo elektroniniame Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyve;
  3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčą sukėlė atsakovai VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, kurie į naujai sukurtą Nekilnojamojo turto registrą neperrašė duomenų, sukauptų prijungtos Vilniaus Tarpmiestinio Techninės inventorizacijos biuro Reg. B. Nr. 11737 reikiamos galios dokumentuose ir tuo pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. numatytą imperatyvų reikalavimą;
  4. Teismas klaidinančiai nevertino teisinės registracijos duomenų, užfiksuotų reikiamos galios oficialiais dokumentais, kurie yra surašyti vadovaujantis 1964 m. redakcijos CK ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970-01-04 Nutarimu Nr. 2 patvirtintos Instrukcijos II dalies nuostatomis. Teismas taip pat pažeidė ir CPK 197 str. 2 d. imperatyvią nuostatą;
  5. Teismas sprendime klaidinančiai akcentuoja neva savininkams priklauso turto dalys atitinkamai: 25/100, 36/100 ir 39/100 dalys. Faktiškai šios dalys apskaičiuotos analfabetiškai esminiai neteisingai;
  6. Teismas neįvertino ir sprendime nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad teisinės registracijos duomenys yra klaidingi, kad atsakovai VĮ „Registrų centras“ ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas patys patvirtino, padarydami įrašą „Klaidinga pažyma“ 2001-08-08 pažymoje, kurioje buvo įrašyti neteisingi duomenys;
  7. Daugelis byloje esančių reikiamos galios oficialių dokumentų patvirtina, kad jau daugiau kaip prieš 20 metų yra suformuoti ir teisiškai įregistruoti trys atskiri butai, kad jau buvo teisingai įregistruotas ginčijamas, planuose pažymėtas žymėjimu 3-8, priestatas – tamburas, kad jau yra teisiškai įregistruotas ginčijamas bendras ginčo pastato plotas 198,91 m2. Tačiau teismas neįvertino šių, labai svarbių, preziumuojamų pagal įstatymus, aplinkybių ir reikiamos galios dokumentuose užfiksuotų teisinės registracijos duomenų bei juridinę reikšmę turinčių faktų;
  8. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-07 nutartimi ir klaidų ištaisymu 2014-10-16 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 sprendimą paliko galioti dalyje, remdamasis būtent VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012-12-05 pastato dalių paskaičiavimo projektu ir patvirtino, jog ginčo pastatas yra būtent 198,91 m2 ploto, galutinai patvirtino, kad yra neteisėti ir neteisingi, apelianto ginčijami, tariamos teisinės registracijos duomenys, įrašyti į ginčijamą išvestinį dokumentą – išrašą;
  9. Teismas akcentavo bei klaidinančiai surašė Sprendimo didžiausią skyrių „atstatant, perrašant teisinės registracijos duomenis“ ir ginčui spręsti netinkamai pritaikė CK 1.125 str. 1 d. ir 1.131 str. 1 d. Teismas ieškinio atmetimą formaliai motyvavo tariamai pasibaigusio senaties termino pagrindu, netinkamai pritaikė 10 metų senaties terminą, kaip neva pasibaigusį, nors ieškovo teisių gynimui, remiantis CK 4.80 str. 1 d. nuostata, nėra nustatytas joks senaties terminas. Teismas nepasisakė dėl ieškovo prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl ieškovo kitų ieškinio reikalavimų;
  10. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškinys atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą praktiką 2008-07-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008-07-018 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; 2009-11-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009. Apelianto ieškinio pirmame reikalavime yra aiškiai suformuluoti idealūs atidalintini atskiri nekilnojamieji daiktai;
  11. Teismas netyrė atsakovų VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialų įvykdytų teisės pažeidimų bei akivaizdžiai suklastotų duomenų oficialiuose dokumentuose, netyrė ieškovo pareiškimuose nurodytų konkrečių teisinių argumentų, pagrįstų įrodymais;
  12. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu atsakovės M. V. naudai, kadangi ji faktiškai palaiko apelianto ieškinį.

14Atsakovė M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

15Nurodo, kad, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus bei tinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

16Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimą.

17Nurodo, kad:

  1. Teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nustačius, kad tarp šalių yra pasirašytas susitarimas, ieškovui neįrodžius nesutarimo dėl jo vykdymo ar kt., toks ieškovo pareikštas reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovės M. V. ir S. T. sutiko su K. B. siūlomu atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės ir 2009-04-17 pasirašė ieškovo parengtą susitarimą, todėl nesutiko su ieškiniu laikydamos jį nepagrįstu. Ieškovo teiginiai, kad neva atsakovės išreikšdamos norą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės sutiko su ieškovo reikalavimais, yra spekuliatyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais;
  2. Akivaizdu, kad ginčui taikomas 10 metų senaties terminas yra pasibaigęs, kas sudarė atskirą pagrindą ieškinį atmesti. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo 36/100 dalių gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininku tapo 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Teismais pagrįstai nustatė, kad nėra jokių svarbių senaties termino praleidimo priežasčių ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą;
  3. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teisinės registracijos duomenys yra klaidingi, nes neva buvo išduota 2001-08-08 klaidinga pažyma Nr. 10/100074 apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos, kadangi minėta pažyma sandoriui buvo grąžinta registravimo įstaigai ir vietoje jos buvo išduota ištaisyta 2001-08-22 pažyma Nr. 10/101417 apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos ne dėl Gyvenamojo namo klaidingo bendro ploto, kaip teigia apeliantas, o dėl netikslių duomenų apie S. T. nuosavybės teise turimą turtą, kurie 2001-08-22 buvo ištaisyti;
  4. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo 2-4 reikalavimai yra betarpiškai susiję su pirmojo reikalavimo patenkinimu, todėl netenkinęs pirmojo ieškinio reikalavimo, teismas akcentavo, kad dėl kitų, išvestinių, reikalavimų nepasisako, kadangi jie taip pat negali būti tenkinami;
  5. Apeliantas teigia, kad jis ieškinio reikalavimų redakciją galutinai suformulavo baigiamojoje kalboje, todėl neva teismas klaidinančiai sprendime nurodė jo reikalavimą „atstatant, perrašant teisinės registracijos duomenis“, tačiau pažymėtina, kad įstatymas pakeisti ieškinio dalyką leidžia tiki iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o ne baigiamųjų kalbų metų. Todėl teismas pagrįstai nagrinėjo bylą tik ieškinio reikalavimų ribose;
  6. Teismas teisingai nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. ( - ) nėra jokių duomenų, kad faktiškai būtų buvę įregistruoti trys atskiri butai, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina esant iki 1993 m. nustatytai šio gyvenamojo namo naudojimo tvarkai. Teismas teisingai pažymėjo, jog faktinis naudojimosi tvarkos užfiksavimas ir patalpų sužymėjimas nereiškia atskirų nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir to, kad yra įvykęs atsidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės;
  7. Pastebėtina, kad apeliantas teiginius, kad neva jau yra suformuoti ir nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje įregistruoti trys atskiri butai, grindžia tik namų valdos techninės apskaitos byloje esančiose gyvenamojo namo formose matininko užfiksuotais kadastro duomenimis. Pažymėtina, kad sprendimą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gali priimti tik nekilnojamojo daikto savininkai teisės aktų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro turimais duomenimis, toks sprendimas buvo priimtas tik 2009-04-17, bendraturčiams pasirašius Susitarimą. Sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų ir teisių į juos registravimo priimami teisės aktų nustatyta tvarka, tik gavus savininko prašymą, o nei ankstesnė savininkė A. T., nei apeliantas K. B. niekada nesikreipė į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu įregistruoti atskirą nekilnojamąjį daiktą – butą, todėl ir sprendimas dėl buto ir teisių į jį registravimo nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje niekada nebuvo priiminėjamas;
  8. Dėl gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimo ir nuosavybės teisių dalių pakeitimo į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą 2014-10-16 kreipėsi atsakovė M. V., todėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-08-17 patvirtintos deklaracijos Nr. 2-3717-868/2014 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3717-868/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2014-10-07 nutarties Nr. 2A-1689-603/2014 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2014-10-28 buvo įregistruotos 198,91 m2 bendro ploto gyvenamasis namas ir pakeistos savininkų M. V., S. T., K. B. nuosavybės teisės dalys;
  9. Apelianto argumentai dėl VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo neva įvykdytų teisės pažeidimų bei neva suklastotų duomenų dokumentuose yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs, nes teismas susipažinęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą nenustatė duomenų klastojimo atvejų.

18Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimą.

19Nurodo, kad:

  1. Ieškovas nesilaiko vieningos pozicijos dėl ginčo pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pagrindinis ieškovo reikalavimas yra atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią pastato dalį. Tačiau procesinių dokumentų turinyje ieškovas bando įrodyti, jog ginčo pastate jau yra atidalinti atskiri butai, jiems yra suteikti adresai, kas iš esmės prieštarauja pagrindiniams ieškovo ieškiniu bei apeliaciniu skundu suformuluotiems prašymams atidalinti jo turimą nuosavybės dalį;
  2. Ieškovas neteisingai interpretuoja susidariusią faktinę situaciją. Nors faktiškai trys atskiri vienas nuo kito izoliuoti butai ir gali būti suformuoti bei naudojami ginčo pastate, tačiau jie nėra tinkamai teisiškai įregistruoti, todėl suteikti šiems butams atskirus numerius ir adresus šiuo metu nėra teisinio pagrindo;
  3. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia ginčo pastate esant suformuotus tris atskirus butus, kadangi teisine prasme egzistuoja vienas pastatas adresu ( - ), Vilniuje, kurį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ieškovas bei atsakovės;
  4. Ieškovas ne kartą teigia, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys įregistruoti klaidingai. Tačiau nėra duomenų, kad ieškovas remiantis nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. būtų kreipęsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų tikslinimo. Taigi, šiuo atveju, VĮ Registrų centro duomenys laikytini teisingais, kol nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti;
  5. Klausimai dėl numerių patalpoms (butams) suteikimo sprendžiami tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikus prašymą bei reikalingus dokumentus, o kol Nekilnojamojo turto registre butas nėra įregistruotas kaip savarankiškas objektas, klausimas dėl adreso (numerio) tokiam butui suteikimo negali būti sprendžiamas. Klausimas dėl adreso butui suteikimo turėtų būti sprendžiamas šiuo metu, pagal šiuo metu egzistuojančias aplinkybes, taigi, ir remiantis šiuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis;
  6. Ieškovas netinkamai interpretuoja Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos 1996-01-22 raštą Nr. 001-16-02 ir Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos valdybos 2001-11-27 pažymą Nr. 14. Šiuose dokumentuose yra tik patvirtinama faktinė situacija – A. T. gyvenimo name adresu Savanorių per. 244, Vilniuje, faktas, tačiau šiomis pažymomis nebuvo ir nėra suteiktas atskiras adresas tam tikroms atskiroms šio namo patalpoms, kadangi butai šiame gyvenamajame name nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai teisine prasme.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas atmetamas

21CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

22Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

24Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

25Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

26Apeliantas K. B. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. numatytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių šį apeliacinį skundą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27Apeliantas prašė šią nagrinėjamą bylą ir, jo manymu, vienarūšę šiuo metu nagrinėjamą Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2A-1689-603/2014 (Nr. 2-3714-868/2014) sujungti į vieną bylą, kad jos būtų išnagrinėtos kartu, nes taip sujungus bylas bus greičiau ir teisingai išnagrinėtos abi šios bylos.

28Kolegija pažymi, kad šios bylos nėra vienarūšės. Vilniaus apygardos teismo 2014-10-07 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3714-868/2014 dalyje dėl teisės M. V. pripažinimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą 198, 91 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą 1A2p, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Vilniuje, be K. B. sutikimo; 198, 91 kv. m. bendro gyvenamojo ploto gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) Vilniuje, bendrosios nuosavybės dalių pakeitimo nustatant, kad M. V. nuosavybės teise priklauso 2662/10 000 dalys, S. T. – 2924/10 000 dalys, K. B. – 4414/10 000 dalys šio pastato, paliktas nepakeistas. Atnaujintas civilinės bylos Nr. 2A-1689-603/2014 nagrinėjimas dalyje dėl naudojimosi 198, 91 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

29Sustabdytas c. b. Nr. 2A-1689-603/2014 nagrinėjimas dalyje dėl naudojimosi 198, 91 kv. m. bendro gyvenamojo ploto gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo iki procesinio sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5396-937/2014 (t. y. dabar nagrinėjamoje byloje) priėmimo.

30Taigi apelianto prašymas sujungti bylas yra nepagrįstas, be to, jis išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-18/2015, kuria K. B. prašymas atmestas.

31Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

32Pagal LR Civilinio kodekso 4.80 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.).

33Viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą, o neįrodžius jo - atmesti ieškinį dėl atidalijimo.

34Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis ir atsakovės M. V. bei S. T. pasirašė 2009-04-17 susitarimą dėl gyvenamojo namo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus nekilnojamojo turto objektus. Teismui yra pateikta 2009-04-17 susitarimo kopija (1 t., 51-52 b.l.), iš kurios matyti, kad šalys susitarė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir valdyti kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus su unikaliais numeriais ir atsidalinti konkrečias susitarime nurodytas gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, patalpas.

35Aplinkybę dėl minėto susitarimo dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nurodo atsiliepime ir atsakovė M. V., kuri nurodo, kad atidalijimo procesas nebuvo tęsiamas, nes reikėjo įteisinti priestatą ir palėpę.

36Byloje esantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011-08-29 sprendimas (1 t., 71 b.l.) patvirtina, kad yra atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises Registrų centre, nes visų bendraturčių susitarimas dėl naujų nuosavybės dalių į namo nustatymo ir naujai nustatytų dalių atsidalinimo i bendrosios dalinės nuosavybės NTR tvarkytojui nepateiktas, o 2009-04-17 susitarime nurodytų savininkų vardu nuosavybės teise prašomos registruoti patalpos, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, NTR neregistruotos, jų kadastrinių matavimų bylos nepateiktos.

37Byloje yra 2011-09-26 susitarimas dėl gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisės dalių į namą nustatymo (1 t., 72 b.l.), pasirašytas tik M. V.. Ieškovas 2011-11-30 pateikė savo pastabas dėl 2011-09-26 susitarimo trūkumų (1 t., 73 b.l.), kuriame nurodo, kad būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus, kad į projektą neįtraukti laiptai, laiptinė, balkonas, kad turi būti nurodytos nuosavybės teisės į konkrečias pastato dalis, jų plotai. 2012-12-08 atliktas pastato (statinio) dalių paskaičiavimo projektas (1 t., 74 b.l.). 2012-12-11 susitarimu dėl gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisės dalių į namą nustatymo, pasirašytu M. V. ir S. T. (nėra ieškovo parašo), nurodyta kiekvienam iš savininkų tenkančio ploto dalis. K. B. 2013-01-09 raštu (1 t., 76-77 b.l.) su 2012-12-11 susitarimu nesutiko, nurodęs, jog pasiūlymas prieštarauja 2009-04-17 susitarimui, CK 4.80 str., vykstančiam procesui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kt. VĮ Registrų centras 2013-04-04 sprendimu atsisakė pakeisti duomenis, kadangi 2012-12-11 susitarime nėra išreikšta vieno iš bendrasavininkų valia (1 t., 78 b.l.).

38Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių 2009-04-17 yra pasirašytas susitarimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors ieškovas ir nepasirašė vėlesnių susitarimų (2011-09-26 ir 2012-12-11), tačiau iš jo 2013-01-09 rašto (1 t., 76 b.l.) matyti, kad jis nurodo, kad paskutinis 2012-12-11 susitarimas prieštarauja 2009-04-17 susitarimui, t.y. kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ieškovas pripažino esant galiojančiam 2009-04-17 susitarimui. Kolegija taip pat pažymi, kad palyginus 2009-04-17 susitarimo turinį ir ieškovo 1 reikalavime nurodytas atidalintinas patalpas su jų plotais, matyti, kad susitarime ir ieškinyje nurodyti duomenys yra identiški. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovui prašant atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, iš esmės nurodant identiškas atidalijimo aplinkybes, kokios yra nurodytos ir susitarime, kolegija, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, neturi pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra ginčas dėl atsidalijimo. Vien ta aplinkybė, kad šalys nesutaria dėl buto numerio suteikimo, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra ginčas dėl turto, esančio bendrąja daline nuosavybe, atidalijimo. Tuo labiau, kad teismo posėdžio metu atsakovė S. T. iš esmės nurodė neprieštaraujanti dėl bet kokio buto numerio suteikimo, o atsiliepimu M. V. prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad yra pasirašytas 2009-04-17 susitarimas. Nors tarp bendrasavininkų yra galimai konfliktinė situacija, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp šalių nėra pasiektas susitarimas dėl turto atsidalijimo. Pirmos instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad tarp šalių yra pasirašytas 2009-04-17 susitarimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui neįrodžius nesutarimo, toks ieškovo pareikštas reikalavimas negali būti tenkinamas.

39Dėl atidalinimo (atstatymo, perrašant teisinės registracijos duomenis)

40Nors pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašė panaikinti namo bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau kaip matyti iš suformuluoto reikalavimo, t.y. atidalinti natūra asmeninės nuosavybės teise atskirus butus: atidalinti (atstatyti, perrašant teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus 1993-08-24 pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje, ir ieškinyje nurodytų aplinkybių, faktiškai atidalinimas siejamas su teisinės registracijos duomenų/įrašo „vieno buto pastatai“ nepagrįstu perkėlimu. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad siekia atstatyti teisinę registraciją ginčo pastato atskirų butų, jiems priklausančių atskirų izoliuotų patalpų ir kt.

41Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jam iš civilinės bylos Nr. 2-26336-868/2013 dokumentų ir VĮ Registrų centro atstovės pasisakymo 2013-11-18 teismo posėdžio metu tapo aišku, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), Vilniuje, iš buvusių teisiškai įregistruotų trijų atskirų izoliuotų butų yra pradėtas vertinti kaip vieno buto pastatas. Atsakovas VĮ Registrų centras su tokiu reikalavimu nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį.

42Byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad K. B. 36/100 dalių namo, esančio ( - ), Vilniuje, savininku tapo 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties (1 t., 42-43 b.l.) pagrindu, nuosavybė įregistruota 2001-11-14 (1 t., b.l. 19-21 b.l.). Būtent jau minėtoje sutartyje buvo aiškiai nurodoma, kad K. B. perleidžia 36/100 dalys namo, esančio ( - ), Vilniuje, o ne koks nors konkrečiai įvardintas butas.

43Tai, kad ieškovas apie tai, kad jam priklauso ne atskiras butas, o namo dalis patvirtina ir šalių 2009-04-17 pasirašytas susitarimas dėl gyvenamojo namo atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės į atskirus nekilnojamojo turto objektus (1 t., 51-52 b.l.). M. V. savo atsiliepime nurodo, kad šį susitarimą parengė K. B., šios aplinkybės ieškovas neneigė.

44Remdamasis nurodytais dokumentais, pirmos instancijos teismas pagrįstai teigė, kad neturi pagrindo vertinti, kad apie dalinę nuosavybę ieškovas sužinojo tik 2013 m. Priešingai, byloje esantys duomenys kaip tik patvirtina, kad ieškovas savo valdomą turtą vertino kaip bendrąją dalinę nuosavybę ir ėmėsi veiksmų ją atidalinti. Ieškovui apie jo galimą teisių pažeidimą tapo žinoma 2001-09-01, sudarant sutartį, vėliausiai 2001-11-14, išdavus jam pažymėjimą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos (prijungtos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. ( - ), tomas T-1, 112-113 l.). Kolegija pažymi, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Nekilnojamojo turto registro duomenų išviešinimas registre paneigia bet kurio asmens galimybę teisintis tuo, kad nežinojo nekilnojamojo daikto ar su juo susijusių teisių pasikeitimo fakto arba neturėjo pareigos domėtis registro duomenimis. Kolegija laiko, kad ieškovas apie savo pažeistas teises vėliausiai sužinojo 2001-11-14. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė 10 metų senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.), kuris yra pasibaigęs, kas sudaro atskirą pagrindą ieškinį atmesti.

45Įstatymuose nėra įvardyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl senaties termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis. Klausimą, ar yra svarbios konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys, ar jos sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi nustatyti, ar ieškovas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, taikydamas individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus. Kolegija nenustatė svarbių senaties termino praleidimo priežasčių/aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į VĮ Registrų centrą su prašymu patikslinti, ištaisyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis.

46Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai neperrašė duomenų apie trijų atskirų butų egzistavimą ginčo pastate, kad, perrašant teisinę registraciją, registre negali būti įrašyti kitokie teisinės registracijos duomenys, negu jie buvo teisiškai įregistruoti reikiamos galios dokumentais. Atsakovo VĮ Registrų centro teigimu, ieškovas pareikštu ieškiniu siekia įteisinti atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimą bei namo paskirties keitimą be procedūrų ir kt.

47Prie šios bylos prijungtoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. ( - ), tomas T-1, esančių 1992-07-20 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ atliktos pastatų teisinės registracijos išvados (93 l.), 1989-08-29 išvados pastatų teisinei registracijai atlikti (89 b.l.), 1988-03-23 išvados (83 b.l.) ir kt. matyti, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), Vilniuje, yra 2 aukštų, 7 kambarių ir nustatė asmeninės nuosavybės teisių atsiradimą ir teisių perėjimo pasekmes nurodytam namui, nurodant 3 savininkus ir jiems priklausančias turto dalis, atitinkamai 25/100, 36/100, 39/100. Šioje kadastro ir registro dokumentų byloje nėra jokių duomenų, kad faktiškai būtų buvę įregistruoti atskiri trys butai, priešingai, duomenys patvirtina esant iki 1993 m. nustatytai šio turto naudojimo tvarkai. Kolegija pažymi, kad faktinis naudojimosi tvarkos užfiksavimas ir patalpų sužymėjimas nereiškia atskirų nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir tai, jog yra įvykęs atsidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jokiame dokumente nėra duomenų apie tai, kad yra pastatytas tributis namas, priešingai, visur figūruoja gyvenamasis namas, neišskaidant jo į atskirus butus, netgi priešingai, nurodant, kad name yra 7 kambariai, o tai leidžia spręsti, kad jokia atskirų butų teisinė registracija nebuvo atlikta. Dėl nurodytų priežasčių kolegija neturi pagrindo spręsti, kad 1993-08-24 pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje yra užfiksuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai. Nors 1993-08-24 namų valdos techninės apskaitos kortelėje (ir kt. dokumentuose) yra nurodyta butų skaičius yra trys, tačiau pačioje kortelėje yra nurodytos savininkų turto dalys, kas iš esmės paneigia trijų atskirų, teisiškai įregistruotų butų egzistavimą. Kolegija pažymi, kad nors dokumentuose yra nurodyti 3 butai, tai nepaneigia savininkų turto bendrosios dalinės nuosavybės ir nesudaro pagrindo spręsti apie teisiškai egzistuojančius 3 butus. Be to, pats ieškovas 2009-04-17 susitarimu pripažino, kad turtas yra bendroji dalinė nuosavybės.

48Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į VĮ Registrų centrą su prašymu patikslinti, ištaisyti, jo nuomone, netikslius ar klaidingus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, nes su tokiu prašymu dėl ginčo pastato į Nekilnojamojo turto registravimo įstaigą ieškovas niekada nesikreipė. Byloje tokių įrodymų nėra.

49K. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas ieškinio antro-ketvirto reikalavimų visiškai netyrė ir teismo sprendime nevertino, atmetė išvestiniu formaliu motyvu. Kolegijos nuomone, teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog šie ieškinio reikalavimai yra betarpiškai susiję su pirmojo reikalavimo patenkinimu, todėl netenkinęs pirmojo ieškinio reikalavimo, teismas akcentavo, kad dėl kitų, išvestinių, reikalavimų nepasisako, kadangi jie taip pat negali būti tenkinami.

50Kolegijos nuomone, teismas teisingai nustatė, kad nėra jokių duomenų, kad faktiškai būtų buvę įregistruoti trys atskiri butai, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina iki 1993 m. nustatytą šio gyvenamojo namo naudojimosi tvarką.

51Kaip teisingai pažymėjo teismas, faktinis naudojimosi tvarkos užfiksavimas ir patalpų sužymėjimas nereiškia atskirų nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir to, kad yra įvykęs atsidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat pagrįstai atmestas.

52Dėl antrojo-ketvirtojo ieškinio reikalavimų

53Kadangi kiti ieškinio reikalavimai yra betarpiškai susijęs su pirmojo reikalavimo patenkinimu, netenkinus pirmojo reikalavimo, pirmos instancijos teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai nepasisakė, kadangi jie taip pat negali būti tenkinami.

54Dėl ieškovo pareiškimų dėl įrodymų suklastojimo

55Susipažinus ir įvertinus visą bylos medžiagą, kolegija nenustatė duomenų klastojimo atvejų, tad dėl šios priežasties nėra pagrindo imtis atitinkamų veiksmų, kreipiantis į prokurorą.

56Kolegija sprendžia, kad teismas, atmesdamas ieškinį, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

57Atsakovė M. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteisiamos.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 p.

Nutarė

59K. B. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti... 5. Nurodė, kad jog gyvena ginčo pastato bute Nr. 1, kuris susideda iš atskirų... 6. Atsakovė M. V. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad ieškovui nuo 2001-09-01 žinoma, kad ginčo namas yra bendroji... 8. Atsakovai VĮ Registrų centras, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas... 9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, jog... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-17 sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas nurodė, kad tarp šalių 2009-04-17 buvo pasirašytas susitarimas dėl... 12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo... 13. Nurodo, kad:
  1. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai... 14. Atsakovė M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 15. Nurodo, kad, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas... 16. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį... 17. Nurodo, kad:
    1. Teismas padarė pagrįstą ir teisingą... 18. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 19. Nurodo, kad:
      1. Ieškovas nesilaiko vieningos pozicijos dėl... 20. Apeliacinis skundas atmetamas... 21. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 22. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.... 23. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 24. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 25. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 26. Apeliantas K. B. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str.... 27. Apeliantas prašė šią nagrinėjamą bylą ir, jo manymu, vienarūšę šiuo... 28. Kolegija pažymi, kad šios bylos nėra vienarūšės. Vilniaus apygardos... 29. Sustabdytas c. b. Nr. 2A-1689-603/2014 nagrinėjimas dalyje dėl naudojimosi... 30. Taigi apelianto prašymas sujungti bylas yra nepagrįstas, be to, jis... 31. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės... 32. Pagal LR Civilinio kodekso 4.80 straipsnio pirmosios dalies nuostatą,... 33. Viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra... 34. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis ir atsakovės M. V.... 35. Aplinkybę dėl minėto susitarimo dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės... 36. Byloje esantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011-08-29 sprendimas (1... 37. Byloje yra 2011-09-26 susitarimas dėl gyvenamojo namo bendraturčių... 38. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių 2009-04-17 yra pasirašytas susitarimas... 39. Dėl atidalinimo (atstatymo, perrašant teisinės registracijos duomenis)... 40. Nors pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašė panaikinti namo... 41. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jam iš civilinės bylos Nr. 2-26336-868/2013... 42. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad K. B.... 43. Tai, kad ieškovas apie tai, kad jam priklauso ne atskiras butas, o namo dalis... 44. Remdamasis nurodytais dokumentais, pirmos instancijos teismas pagrįstai... 45. Įstatymuose nėra įvardyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl... 46. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai neperrašė duomenų apie trijų... 47. Prie šios bylos prijungtoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro... 48. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų,... 49. K. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas ieškinio... 50. Kolegijos nuomone, teismas teisingai nustatė, kad nėra jokių duomenų, kad... 51. Kaip teisingai pažymėjo teismas, faktinis naudojimosi tvarkos užfiksavimas... 52. Dėl antrojo-ketvirtojo ieškinio reikalavimų ... 53. Kadangi kiti ieškinio reikalavimai yra betarpiškai susijęs su pirmojo... 54. Dėl ieškovo pareiškimų dėl įrodymų suklastojimo... 55. Susipažinus ir įvertinus visą bylos medžiagą, kolegija nenustatė duomenų... 56. Kolegija sprendžia, kad teismas, atmesdamas ieškinį, teisingai paskirstė... 57. Atsakovė M. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 p.... 59. K. B. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m....