Byla 1-666-908/2016

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Editai Petkuvienei, Ramintai Veniukevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, kaltinamajam R. P., kaltinamojo gynėjai advokatei Emmai Domajevai, nukentėjusiajam V. P., vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas: ( - ) gimęs ( - ) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, viduriniojo išsilavinimo, gyvenantis ( - ), Vilnius, gyvenamąją vietą deklaravęs( - ), Vilniuje, nedirbantis, teistas:

31) 2013-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) 10 MGL (1300Lt) dydžio bauda;

42) 2014-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (5 epizodai) – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, BK 64 str. 2 d. pagrindu prie paskirtos bausmės pridėjus neatliktą bausmę pagal 2013-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, galutinė bausmė nustatyta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo su 10 MGL (1300 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas,, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį;

53) 2015-09-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms,

6kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., padarymu,

Nustatė

7R. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo tėvui, o būtent, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,02 prom. girtumas), 2015-11-13, apie 14 val. 20 min., bute, esančiame adresu: ( - ), Vilniuje, kairės rankos kumščiu suduodamas 1 (vieną) kartą savo tėvui V. P. į dešiniąją ausį, dešinės rankos kumščiu 1 (vieną) kartą suduodamas jam į kairiąją ausį, po to rankomis suėmęs nukentėjusįjį V. P. už megztinio ir pargriaudamas jį ant grindų, sukėlė nukentėjusiajam V. P. fizinį skausmą.

8Be to, jis grasino nužudyti savo tėvą ir brolį, o būtent, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,90 prom. girtumas), pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. P. reikalavimus ir būdamas įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju V. P. bei nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje, 2015-11-28, apie 2 val., atvykęs į butą, esantį adresu: ( - ), Vilniuje, garsiai pasakydamas savo tėvui V. P. ir savo broliui S. P., kad juos užmuš, grasino juos nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

9Kaltinamasis R. P., 2016-03-07 apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog lapkričio 13 d. padaugino alkoholio, vos pastovėjo ant kojų, todėl stumdytis negalėjo. Tėvui nesudavė, nes būtų likę žymės. Galėjo namie pašūkauti, rėkauti. Neatsimena, ar tą dieną kilo konfliktas ir dėl ko. Konflikto metu nebuvo fizinio kontakto, nes buvo girtas. Po lapkričio 13 d. įvykio buvo iškviesta policija, pareigūnai jį išvežė. Buvo paskirta kardomoji priemonė – tris mėnesius nesilankyti namuose. Jis laikėsi paskirtos priemonės, bet tėvas jam vis skambindavo. Jo šeimos nariai – psichiniai ligoniai. Jis tik vienas dar nepabuvojo psichiatrinėje. Pažeidė kardomąją priemonę, nes niekas neprižiūri tėvo, kuriam 65 m. ir kuriam reikalinga priežiūra. Tėvas jį įsileido, nuėjo susidėti savo daiktų. Buvo išgėręs. Brolis iškvietė policiją. Tėvui negrasino, nevyko jokio konflikto. Šaukė ant brolio, nes jis nori parduoti butą, bet negrasino. Brolis psichiškai nesveikas, tėvui nepadeda. Dėl tokios šeimyninės situacijos viskas susikaupia ir, jam padauginus alkoholio, išsilieja neigiamais žodžiais, keiksmais. Abiem atvejais buvo neblaivus. Mama į psichiatrinę uždaryta visam gyvenimui. Brolis paveldėjo motinos ligą.

10Kaltinamasis R. P. tikslindamas savo parodymus paaiškino, kad lapkričio 13 d. gėrė savo namuose, savo kambaryje. Tą dieną konfliktą pradėjo jis. Buvo nugriuvęs ant grindų, nes neišlaikė pusiausvyros. Neatsimena, ar tėvas kartu griuvo su juo. Po to, kai nugriuvo, tėvas nubėgo pas kaimynę. Nesuprato, ko jis pas ją išbėgo. Grižo po 5 min., paskui vėl išėjo. Baldų ir daiktų konflikto metu nesudaužė. Lapkričio 28 dieną jis negrasino užmušti tėvo ir brolio. Atėjo tik daiktų pasiimti. Brolis jį pastūmė ir dužo stiklai. Namo grįžo 2 val., nes tėvas pasakė, kad skambino giminės. Skundėsi, kad brolis spaudžia parduoti butą. Tėvas parduoti buto nenori, jis užstojo tėvą. Pasakė, kad sekančią dieną atvažiuos giminės spręsti šito klausimo. Prieš ateidamas namo pas tėvą, alkoholį vartojo pas draugą namuose. Kodėl brolis kvietė policiją, nežino. Tėvas jo nebijo. Brolis yra pasakęs, kad visą gyvenimą kvies policiją. Šiuo atveju smurto nebuvo (t. 2, b. l. 21-25).

11Kaltinamasis R. P., apklausiamas teisme 2016-04-22, paaiškino, kad nori prisipažinti dėl pirmo epizodo, 2015-11-13 dienos įvykio. Buvo namuose, vartojo svaigiuosius gėrimus, o išgėręs pasidairė agresyvus. Konflikto priežasties tiksliai neprisimena. Tėvui su vienu delnu trenkė per vieną ausį, kitu delnu per kitą. Sugriebė už drabužių, neišlaikęs pusiausvyros šis pargriuvo, o atsistojęs, išėjo pas kaimynę kviesti policijos. Jis sėdėjo savo kambary ir laukė. Savo poelgį vertina blogai, nori atsiprašyti savo tėvo, labai dėl to gailisi. Dėl antro epizodo nesutinka –nužudyti negrasino. Su tėvu tikrai nesipyko, brolis tik išgirdo, kad jis atėjo ir paslapčia iškvietė policiją. Jokio konflikto nebuvo. Jis negrasino, kad nužudys, tokių minčių nebuvo. Durų stiklo duženos buvo nuo seno, kai kilo konfliktas su broliu. Stiklas buvo įtrūkęs ir tereikėjo stipriau duris trinktelėti ir stiklas iškrito. Stiklas iškrito, nes su durims stipriau trenkė ir pusė stiklo iškrito, tai buvo 28 d. Nebuvo jokio susistumdymo prie durų (t.2, b. l. 64-70).

12Nukentėjusysis V. P., būdamas supažindintas dėl galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei BPK nuostatomis ir neduoti parodymų prieš R. P., apklausiamas teisme paaiškino, kad R. P. yra jo sūnus, be jo turi dar sūnų Saulių. Visi trys gyvena trijų kambarių bute ( - ), Vilniuje. Kiekvienas turi atskirą kambarį. Viskas vyko dideliame kambaryje, kur jis (tėvas) gyvena. R. P. jam sudavė vieną kartą iš kairės, vieną sykį iš dešinės per ausį, į smilkinį. Tą dieną susiginčijo su sūnumi ir jis atėjęs trenkė. Dėl ko susiginčijo, neatsimena. Po smūgių skaudėjo, tačiau mėlynių neliko. Iškvietė policiją iš kaimynų buto. Policijai papasakojo, kaip viskas buvo. Policija sūnui neleido grįžti gyventi pas jį, tačiau jis pažeidė draudimą. Neatsimena, kas vyko tada.

13Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklausto V. P. parodymai.

14Iš teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų V. P. parodymų matyti, kad apklaustas nukentėjusysis V. P. paaiškino, jog jis gyvena bute, adresu: ( - ), Vilniuje, kartu su sūnumi R. P., gim. 1981 m. Kai R. blaivus, problemų nekyla, kartais net maisto nuperka, tačiau, kai pavartoja alkoholio, nuolat jį muša. 2015-11-13 R. ryte išgėrė namie alkoholio ir pradėjo jam grasinti. Apie 13 val. jis pradėjo reikalauti, kad tėvas duotų pinigų, tiksliau savo banko kortelę, kad jis galėtų dar nusipirkti alkoholio. Sakė, jei neduos jam kortelės, jis jį pritrenks, jo kumščiai stiprūs. Jis pasakė, kad kortelės neduos, nes reikia mokėti už butą. Tada jis stovėdamas prieš jį jo kambaryje, jam sėdinčiam į dešiniąją ausį trenkė kairiu kumščiu, po to dar trenkė į kairę ausį dešiniu kumščiu. Dėl to jam labai suskaudo galvoje, ėmė zvimbti keisti garsai ausyse. Tada jis dar sugriebė kumščiais jam už megztinio priekio ir tempė, nuo ko jie abu parkrito ant grindų. Jam pavyko atsikelti ir jis nubėgo pas kaimynus Vanią ir Galiną iš 28-o buto kviesti pagalbos. Prašo apsaugoti jį nuo nuolat smurtaujančio sūnaus (t. 1, b. l. 29).

15Nukentėjusysis V. P. taip pat paaiškino, jog jo sūnui R. P. 2015-11-15 buvo paskirta kardomoji priemonė – 3 mėnesius nesilankyti pas juos bute adresu ( - ), Vilniuje, nes jis eilinį kartą 2015-11-13 sudavė kumščiu į abi ausis. Kiek žino, po kardomosios priemonės paskyrimo, jis (R. P.) gyveno Naujininkų mikrorajone, kokiu adresu tiksliai nežino. Iki 2015-11-28 jis ateidavo namo tik nusiprausti ir persirengti, ir išeidavo, įleisdavo tiesiog iš žmogiškosios pusės, nes jis jo sūnus. 2015-11-28, apie 2 val., jis buvo išgėręs ir prašėsi įleisti jį, jis jo iš karto neįleido, tačiau kai pradėjo daužyti duris ir kaimynai skųstis juo, įleido į butą. Tada jis pradėjo triukšmauti, neleido jam ir sūnui S. P. miegoti. Įėjęs į jo kambarį, pradėjo iš jo reikalauti mokėjimo kortelės, kurioje buvo pinigų, o nedavus, pradėjo jį keiksnoti „debilas, morozas ir t.t.“ Grasino, kad jį, jo Saulių ir jų visą giminę užmuš. Šie ir panašūs grasinimai nuolatos kartojasi. R. jau iškelta Vilniaus m. 6 PK byla dėl jam sukelto fizinio skausmo. Mano, kad šie grasinimai yra realūs, juo labiau, kad jam paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jų, nebūti bute adresu ( - ), Vilniuje, todėl jis pyksta ant jų, mano, kad kada nors tikrai nesusivaldys (t. 1, b. l. 38).

16Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, V. P. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina. Sūnus jam grasino, piktai prašė duoti kortelę. Neatsimena, ar sūnus buvo blaivus. Vadino negražiai, debilu ir kitaip. Susidoroti negrasino. Sakė, kad susidoros su visa gimine, jei neduos kortelės, užmuš. Šiais sūnaus žodžiais nepatikėjo, žinojo, kad meluoja, nes buvo girtas, įpykęs.

17Kodėl jį pargriovė ant grindų nežino. Kai pargriovė ant grindų neskaudėjo, nieko nesusitrenkė. Daiktai nebuvo sudaužyti ir sulaužyti. Nepamena kada buvo sudaužytas televizorius. Jį sudaužė, turbūt, R., po to, iš pykčio. Jis pyko dėl visko. Grasino ir reikalavo. Neprisimena, ką konkrečiai jam sakė. Užpykęs griebė televizorių, numetė ant grindų ir sudaužė. Kambario durų stiklas buvo išdaužtas ankščiau. Prieš tai su Saulium susikibo dviese ir išmušė stiklą. R. grasino Sauliui, bet neprisimena, ką sakė. Policiją kvietė iš kaimyno, nes bijojo R., kad sudaužys telefoną. Kai jis būna girtas, jo bijo, nes būna labai piktas, o blaivus būna geras. Saulius buvo savo kambaryje. Iš kambario išėjo, susikibo su R. ir išdaužė stiklą, bet tai buvo anksčiau. R. prašė nekviesti policijos, stovėdamas laiptinėj. Bijojo, kad išveš. Nori sūnui atleisti. Mano, kad tai nepasikartos. S. S. į Škotiją išvažiavo dirbti (t. 2, b. l. 51-54).

18Liudytoja H. M. apklausiama teisme paaiškino, kad gyvena ( - ) bute, o P. gyvena apačioje jos. Šitą šeimą pažįsta 25 m. Normali šeima, ji, kaip kaimynė, neturi jokių pretenzijų. Kartais būna triukšmas. Girdėdavo pakeltą balsą. Tame bute gyvena trys vyrai – du broliai ir tėvas. Jei bute kyla triukšmas, tėvas visada ateina pas juos. Tėvas policiją kvietė vieną kartą. Tą dieną triukšmo negirdėjo. Atėjo V. iškvietė policiją ir daugiau nieko ji nežino. Jis atrodė labai normaliai, nesumuštas. Ji neklausė, kodėl V. reikia policijos.

19Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos H. M. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų H. M. parodymų matyti, kad apklausta liudytoja paaiškino, jog 2015-11-13, apie 15 val., pas ją į namus, adresu: ( - ), Vilniuje, atėjo kaimynas V. P. ir paprašė pagalbos, kad iškviestų policiją. V. leido pasinaudoti savo telefonu. Jis buvo labai susijaudinęs, išsigandęs. Paskui V. atėjo jo sūnus R. ir liepė tėvui eiti namo. Ji suprato, kad pas juos įvyko konfliktas, kadangi prieš tai girdėjo, kaip dieną bei naktį R. bute garsiai triukšmavo, šaukė, leido muziką. Kas konkrečiai įvyko bute, ji nežino, nematė, girdėjo tik R. šauksmus ant tėvo (t. 1, b. l. 35).

20Pagarsinus liudytojos parodymus, liudytoja H. M. atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi, tačiau ji nesakė, kad tėvas buvo išsigandęs. Apklausos protokolą pasirašė neperskaičiusi, nes jis buvo rašomas lietuviškai. Dabar įvykio nepamena. Tą dieną tikriausiai geriau prisiminė. Prieš tai, kai atėjo tėvas, girdėjo triukšmą, garsų pokalbį, baldų daužymo nebuvo. Kas rėkė, pasakyti negaili. Gal tėvas ir buvo susijaudinęs, bet ji dabar neatsimena. R. buvo atėjęs paskui tėvą, kvietė jį namo, su tėvu gražiai kalbėjo. Tą dieną nematė, kad R. buvo neblaivus. Jis nebuvo užėjęs į butą, stovėdamas laiptinėje gražiai tėvo prašė, kad šis eitų namo (t. 2, b. l. 21-24).

21Liudytojas N. R., apklausiamas teisme paaiškino, kad kaltinamąjį atsimena, buvo daug kartų nuvykęs tuo adresu. Ten nuolat vyksta šeimyniniai konfliktai tarp brolių ir tėvo. Paskutinis konfliktas buvo tarp kaltinamojo ir tėvo. Paskutinį kartą tėvas kvietė, kad kaltinamasis jį muša. Atvažiavus akivaizdžių požymių, kad tėvas sumuštas nenustatė. R. vienas girtavo savo kambaryje. Jokių veiksmų nepastebėjo, kiek žino jis tame bute negali lankytis. Tėvas pasakė, kad jam grasino, kad mušė, lyg per ausį trenkė, tiksliai nepamena. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 64-70).

22Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto N. R. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų N. R. parodymų matyti, kad apklaustas liudytojas paaiškino, jog 2015-11-13, 14 val. 15 min., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu A. G. gavo pranešimą, kad adresu: ( - ), Vilniuje, sūnus muša tėvą. Atvykus į butą paaiškėjo, kad policiją kvietė tėvas V. P.. Jis sėdėjo viename kambaryje, o kitame kambaryje buvo jo sūnus R. P., kuris vienas girtavo ir jau buvo gerokai apgirtęs. V. P. paaiškino, kad sūnus jau antrą dieną geria, kabinėjasi, lenda muštis, reikalauja iš jo pinigų. V. P. buvo sutrikęs kaip ir visada, kadangi panašaus pobūdžio iškvietimai kartojasi jau ne pirmą kartą ir su šiuo žmogumi bendrauja ne pirmą kartą. Ant V. P. veido jokių sumušimo požymių nesimatė, namai buvo pakankamai tvarkingi, muštynių požymių nesimatė. R. P. paaiškino, kad tėvo jis nemušė ir elgėsi ramiai. V. P. parašius pareiškimą, R. P. buvo pristatytas į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 44).

23Liudytojas A. G. apklausiamas teisme paaiškino, kad kaltinamąjį yra matęs. Dažnai važinėja į iškvietimus, kadangi kaltinamasis nuolat mušasi su broliu ir tėvu. Pasak tėvo muštynes inicijuoja R.. R. P. primušė tėvą, būdamas neblaivus, reikalavo pinigų. Sumušimų, akivaizdžių žaizdų nematė. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, drebėjo. Jis sakė, kad sūnus grasino sumušti, bei reikalavo pinigų alkoholiui. Atvykus jiems, kaltinamasis girtavo, matyt, baigėsi alkoholis, tai tėvo reikalo pinigų. Tą vakarą, brolio Sauliaus turbūt nebuvo. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 64-70).

24Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. G. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų jo parodymų matyti, kad apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, jog 2015-11-13, apie 14 val. 15 min., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu N. R. gavo pranešimą, kad adresu: ( - ), Vilniuje, sūnus muša tėvą. Nuvykę nurodytu adresu nustatė, kad policiją kvietė V. P., kuris paaiškino, kad jo sūnus R. P. jau antrą dieną vartoja alkoholį, mušasi, reikalauja iš jo pinigų. Akivaizdžių sumušimo požymių ant V. P. veido nesimatė, namuose grumtynių požymių nebuvo. R. P. buvo pristatytas į komisariatą. Detaliau apie įvykio aplinkybes papasakoti negali, nes neprisimena. (t. 1, b. l. 46).

25Liudytoja J. N. apklausiama teisme paaiškino, kad kaltinamąjį yra mačiusi. Buvo gautas iškvietimas. Atvykus nurodytu adresu, juos prie buto durų pasitiko tėvas ir sūnus (kitas brolis, ne kaltinamasis). Tėvas pradėjo aiškinti, kad kitas sūnus (kaltinamasis), jam grasina, jį muša. Jie turi kalbos sutrikimų, juos sunkus suprasti, todėl jie patys pasisiūlė pareiškimą surašyti ranka. Viską surašė brolis namuose. Tėvas sėdėjo šalia. Pareiškime jie parašė, kad kaltinamasis sudaužė savo kambario durų stiklą. Atvykę matė, kad yra išdaužtas stiklas. Smurto žymių ant nukentėjusiojo nebuvo. Kiek pamena pareiškimas buvo ne dėl smurto, o dėl grasinimų. Kaltinamasis elgėsi ramiai, vykdė visus jų nurodymus, aktyviai bendradarbiavo. Prie jų grasinimų nesakė. Piktinosi tik dėl susidariusios situacijos, kadangi jam yra kardomoji priemonė, nesilankyti tame bute, tačiau tėvas jį visuomet įsileisdavo ir ramiai bendravo, tačiau, iškilus konfliktui, brolis iškvietė policiją. R. P. buvo išgėręs (jautėsi alkoholio kvapas). Pats pripažino, kad vartojo alkoholį. Jo judesiai buvo pakankamai koordinuoti. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Konfliktas tęsėsi ir prie jų. Tačiau tai nebuvo atviri grasinimai vienas kitam, o tiesiog priekaištai vieni kitiems dėl susidariusios situacijos (t. 2 b. l. 64-70).

26Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos J. N. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų J. N. parodymų matyti, kad apklausta liudytoja paaiškino, jog 2015-11-28, apie 3 val. 50 min., patruliuodami su patruliu K. I. gavo pranešimą, kad bute, esančiame Vilniuje, ( - ), vyksta konfliktas tarp brolių. Atvykus minėtu adresu nustatė, kad policiją kvietė S. P., kuris paaiškino, kad tarp jo ir brolio R. įvyko žodinis konfliktas. Šio konflikto metu R. grasino jam ir tėvui susidorojimu, namuose daužė baldus. Bute pastebėjo išdaužtą kambario durų stiklą, ant grindų mėtėsi šukės, kitų sudaužytų ar sulaužytų baldų nepastebėjo. S. P. buvo išsigandęs, susijaudinęs, dėl patirto streso jam sunkiai sekėsi kalbėti, kalbėjo stipriai mikčiodamas. Tėvas V. P. pritarė sūnui ir patvirtino, kad R. grasino Sauliui, taip pat grasino jam fiziniu smurtu, jį įžeidinėjo, bet pats pretenzijų sūnui neišreiškė. Tėvas buvo taip pat susijaudinęs, bet ramesnis negu sūnus Saulius. S. P. teigė, kad brolis jau ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą prieš jį ir prieš tėvą, todėl jo grasinimus fiziškai susidoroti jie suvokia kaip realius. Be to S. P. teigė, kad teismo sprendimu broliui uždrausta lankytis šiame bute ir, kad būdamas čia jis pažeidžia teismo apribojimą. R. P. buvo išgėręs, tačiau buvo pakankamai adekvatus. Jis toliau barėsi su broliu Sauliumi, keikė jį necenzūriniais žodžiais. R. P. buvo pristatytas į komisariatą (t. 1, b. l. 48).

27Liudytojas K. I. apklausiamas teisme paaiškino, kad kaltinamąjį tekę matyti iškvietimuose. Gavo iškvietimą, dirbo su vyr. patrule J. N.. Atvykus, pasitiko tėvas su sūnumi, o kitame kambaryje buvo antras sūnus (kaltinamasis). Paaiškino, kad tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis pradėjo grasinti. Sunku buvo suprasti, ką kalbėjo, kadangi turi kalbos sutrikimų. Pabendravo su nukentėjusiaisiais, nuėjo į kambarį, kur buvo kaltinamasis, ten pastebėjo išdaužtą durų stiklą. Nukentėjusysis sakė, kad kaltinamasis išdaužė stiklą, nurodė, kad buvo grasinama susidoroti, taip pat paminėjo, kad kaltinamajam yra uždrausta lankytis šiame bute. Pareiškimą surašė kaltinamojo brolis. Nukentėjusieji buvo susinervinę. Prie jų grasinama nebuvo, kaltinamasis vykdė visus jų nurodymus. Kaltinamasis ir nukentėjusieji tarpusavy konfliktavo, kad nerašytų pareiškimo, kad jo niekas niekur nevežtų. Prašymas, kad niekur nevežtų, buvo lydimas keiksmų (t. 2 b. l. 64-70).

28Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiuoju S. P. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų S. P. parodymų matyti, kad apklaustas liudytojas paaiškino, jog prieš savo brolį R. P. parodymus duoti pilnai sutinka. Nori paaiškinti, kad jo broliui 2015-11-15 buvo paskirta kardomoji priemonė – 3 mėnesius nesilankyti pas juos bute, adresu ( - ), Vilniuje. Nežino, kur jis gyveno, ar turėjo kur gyventi, tačiau, kai jis blaivus, tai jie kartu su tėvu jį įleisdavo į butą, tiesiog iš žmogiškosios pusės. 2015-11-28, apie 2 val. jis buvo išgėręs ir prašėsi įleisti jį, jie kartu su tėvu jo pagailėjo ir įleido žinodami, kad jis savo atėjimu pažeidžia jam paskirtą kardomąją priemonę. Tada jis pradėjo triukšmauti, neleido jam ir tėvui miegoti, įėjęs į tėvo kambarį, pradėjo iš jo reikalauti pinigų, o tėvui nedavus, pradėjo jam grasinti, kad jei neduos, tai nužudys tėvą ir jį, taip pat ir visą jų giminę. Pradėjo jį keiksnoti „pydaras, tu pydaru gimei, nukirpsiu tau plaukus ir sukišiu tau į subinę“. Šie ir panašūs grasinimai nuolatos kartojasi, jie su tėvu nori ramybės, jam iškelta jau daug bylų Vilniaus m. 6 PK. Mano, kad šie grasinimai realūs, juo labiau, kad jam paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jų, nebūti bute adresu ( - ), Vilniuje, todėl jis pyksta ant jų ir jis mano, kad kada nors tikrai nesusivaldys (t. 1, b. l. 41).

292015-11-13 pareiškimu V. P. pareiškė, kad vakar jo sūnus R. P., gim. 1981 m., grįžo namo iš kavinės girtas. Pradėjo agresyviai elgtis, sudaužė televizorių. Šiandien R. P. sudavė jam rankos kumščiais per ausis. Tada jis iškvietė policiją (t. 1, b.l. 2).

302015-11-13 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pranešta, kad 2015-11-13 apie 14 val. 15 min. buvo gautas pranešimas, kad ( - ) sūnus muša tėvą. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. P.. Įvykio vietoje nustatyta, kad sūnus R. P. lapkričio 12 ir 13 dienomis naudoja smurtą prieš savo tėvą V. P. reikalaudamas pinigų. Pas V. P. akivaizdžių sumušimo požymių nebuvo, bute požymių, kad vyko kokie nors barniai ir muštynės nebuvo. R. P. ramiai sėdėjo savo kambaryje. Smurtą patyręs asmuo V. P. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fizinės jėgos naudojimu jo atžvilgiu. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad tėvo nemušė (t. 1, b. l. 4-5).

312015-11-13 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, Vilniuje, ( - ) (t. 1, b. l. 26-27).

322015-11-28 pareiškimu S. P. pareiškė, kad 4 val. ryto brolis girtas šantažavo tėvą, prasivardžiavo, grasino žodžiais susidorosiantis su jais ir gimine. Jis neturi teisės namuose lankytis, jam apribota 3 mėnesius nesilankyti tėvo namuose. Grasinimus susidoroti jie suvokia kaip realius, nes anksčiau R. P. yra panaudojęs fizinį smurtą prieš jį ir tėvą V. P. (t. 1, b. l. 10).

332015-11-28 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pranešta, kad 2015 m. lapkričio 28 d., apie 3.50 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, ( - ), bute konfliktas tarp brolių. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė S. P., gyv. Vilniuje, ( - ). Įvykio vietoje nustatyta, kad 2015-11-28, apie 2 val. Vilniuje, ( - ), esančiame bute tarp brolių S. P. ir R. P. įvyko konfliktas, kurio metu, kaip teigia S. P., R. P. grasino S. P. ir tėvui V. P. fiziniu susidorojimu. R. P. taip pat daužė baldus. Jie atvykę matė išdaužtą kambario durų stiklą. S. P. atrodė išsigandęs, dėl patirto streso jam sustiprėjo kalbos sutrikimas. S. P. paaiškino, kad smurtas pasireiškė grasinimais fiziškai susidoroti. Šiuos grasinimus savo ir savo tėvo V. P. atžvilgiu S. P. suvokė kaip realius, kadangi anksčiau R. P. yra naudojęs fizinį smurtą prieš S. P. ir R. P.. Be to, R. P. išdaužė kambario durų stiklą. S. P. pažymėjo, kad teismo sprendimu R. P. uždrausta lankytis šiame bute, o šiuo metu būdamas bute R. P. pažeidžia teismo skirtą apribojimą (t. 1, b.l. 11-12.).

342015-12-23 garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra 2015-11-13 ir 2015-11-28 garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC). Pirmajame įraše girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus, V. P. ir V. P. kaimynės. Paskambinęs į BPC asmuo nurodo, kad namuose, esančiuose Vilniuje, ( - ), muša sūnus. Antrajame įraše girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir S. P.. Paskambinęs į BPC asmuo nurodo, kad namuose, esančiuose Vilniuje, ( - ), triukšmauja girtas brolis (t.1, b. l. 21-25).

35Asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, jog 2015 m. lapkričio 13 d., 15.04 val. R. P. nustatytas 3,02 promilės girtumas (t. 1, b. l. 51).

36Asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, jog 2015 m. lapkričio 28 d., 04.47 val. R. P. nustatytas 1,90 promilės girtumas (t. 1, b. l. 73).

37Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

38Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

39Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, kuri objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Minėta veika yra padaroma, veikiant tyčia, t. y. asmuo, darydamas veiką, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

40Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta, remiantis jo paties 2016-04-22 teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais jis prisipažino 2015-11-13 sudavęs tėvui du smūgius viena ir kita ranka per vieną ir kitą ausį, nes, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasidairė agresyvus. Be to, jis sugriebė tėvą už drabužių, šis, neišlaikęs pusiausvyros pargriuvo, o atsistojęs, išėjo pas kaimynę kviesti policijos. Kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo grindžiama nukentėjusiojo V. P., liudytojais apklaustų V. P., kaimynės H. M., policijos pareigūnų N. R., A. G. parodymais; nukentėjusiojo V. P. 2015-11-13 pareiškimu, kad vakar jo sūnus R. P. grįžo namo iš kavinės girtas, pradėjo agresyviai elgtis, sudaužė televizorių, o šiandien R. P. sudavė jam rankos kumščiais per ausis; 2015-11-13 asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, kad 2015 m. lapkričio 13 d., 15.04 val. R. P. nustatytas 3,02 promilės girtumas; 2015-12-23 garso įrašo apžiūros protokolu; 2015-11-13 įvykio vietos apžiūros protokolu; 2015-11-13 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., nes jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo tėvui, o būtent, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,02 prom. girtumas), 2015-11-13, apie 14 val. 20 min., bute, esančiame adresu: ( - ), Vilniuje, kairės rankos kumščiu suduodamas vieną kartą savo tėvui V. P. į dešiniąją ausį, dešine – kartą į kairiąją ausį, po to rankomis suėmęs nukentėjusįjį V. P. už megztinio ir pargriaudamas jį ant grindų, sukėlė nukentėjusiajam V. P. fizinį skausmą.

41Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

42Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus, aiškiai išreikštas Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014 ir kt.). Teismo vertinimu, kaltinamajam dėl BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pareikštas kaltinimas, t. y. kad R. P. grasino nužudyti V. P. ir S. P., nepaisant to, kad kaltinamasis jį neigia, yra įrodytas byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu. Visų pirma, nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-11-28, apie 2 val. nakties, atvykęs į butą, esantį adresu: ( - ), Vilniuje, taip pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. P. reikalavimus ir būdamas įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju V. P. bei nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje, grasino savo tėvui ir broliui, kad juos užmuš. Apie tai nukentėjusysis V. P. paaiškino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 41), kurie, remiantis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina tai, kad kaltinamajam, jau praėjus kelioms valandoms po įvykio, buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas (b. l. 28), todėl jis natūraliai gali ir neprisiminti visų įvykio aplinkybių, dėl šios priežasties teismas kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiesiems negrasino, vertina kritiškai, tuo labiau, kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad jis naktį, nepaisydamas kardomosios priemonės (įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. P.), grįžo susidėti daiktų, jokio konflikto tarp jo ir bute buvusių tėvo ir brolio nebuvo kilę, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bute R. P. ėmė triukšmauti, pradėjo iš tėvo reikalauti pinigų, o šiam nedavus, pradėjo grasinti, kad užmuš tėvą ir brolį, taip pat ir visą jų giminę. Kad tarp R. P. ir V. bei S. P. buvo kilęs konfliktas, patvirtino ir į butą dėl R. P. grasinimų iškviesti pareigūnai J. N. ir K. I., kurie tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius paaiškinimus. Jų teigimu nukentėjusieji, kurie pareigūnus pasitiko prie durų, buvo labai susijaudinę, išsigandę, S. P. dėl streso mikčiojo daugiau nei visada, tvirtino, kad R. jiems grasina susidoroti, bute buvo išdaužtas durų stiklas, mėtėsi šukės. Nors R. P., būnant pareigūnams, atvirai grasinimų neišsakė, tačiau visą laiką konfliktavo su artimaisiais, keikėsi, priekaištavo šiems, kad bus išvežtas. Nukentėjusiųjų tvirtinimu, R. P. nekelia pavojaus, kai yra blaivus, todėl jie, nepaisydami skirtos kardomosios priemonės, įsileisdavo R. į butą iš žmogiškumo, tam, kad jis apsirengtų, apsipraustų, tačiau jie bijo jo išgėrusio, nes tada šis pastoviai smurtauja jų atžvilgiu, jiems grasina, todėl bijo, kad supykęs jis gali nesusivaldyti. 2015-11-28 pareiškime S. P. nurodė, kad grasinimus susidoroti suvokia kaip realius, nes anksčiau R. P. yra panaudojęs fizinį smurtą prieš jį ir tėvą. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusieji pagal grasinimo pobūdį, išraišką ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad R. P. pastoviai vartoja smurtą artimoje aplinkoje (kaltinamasis tris kartus buvo teistas už prieš nukentėjusiuosius pavartotą smurtą, grasinimus), be to, aptariamo įvykio metu buvo įpareigotas nesilankyti V. P. gyvenamojoje vietoje, nes buvo įtariamas sumušęs tėvą ir kitaip prieš jį smurtavęs, be to įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o, kaip teisme akcentavo tėvas, jis bijo R., dėl šio neprognozuojamo elgesio, jam būnant neblaiviam, tikrai turėjo realų pagrindą bijoti grasinimo įvykdymo, o pagal susiformavusią teismų praktiką, kvalifikuojant veiką pagal BK 145 str. 1 d. ir vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi būtent tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokia išvada darytina iš byloje nustatytų ir aikščiau aptartų aplinkybių, todėl teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybės, jog nukentėjusysis V. P., apklausiamas teisiamajame posėdyje ir būdamas supažindintas dėl galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei BPK nuostatomis ir neduoti parodymų prieš R. P., sušvelnino savo poziciją, teigė, kad sūnaus grasinimais nepatikėjo ir jam atleidžia, yra suprantamos, kadangi kaltinamasis yra jo sūnus. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors R. P., po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos, pakeitė parodymus, pripažindamas, kad mušė tėvą ir nurodė, jog dėl to gailisi, tačiau teismas nemano, kad tai yra pagrindas pripažinti esant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą aplinkybę, nes kaltinamojo parodymų keitimą lėmė ne valingas savanoriškas prisipažinimas, o surinktų byloje įrodymų turinys, todėl tai yra pagrindinė priežastis, kodėl BK 59 str. 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė jam negali būti pripažinta. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tik tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-638/2010, 2K-106/2011). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus (b. l. 51, 73) ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

43Skirdamas kaltinamajam bausmes pagal BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus artimoje aplinkoje), kaltės formą (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (baustas administracine tvarka, teistas tris kartus, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 5),VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 4), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis buvo ne kartą teistas už smurtą prieš nukentėjusiuosius, tačiau paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė – jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vėl smurtavo prieš artimą giminaitį ir nukentėjusiesiems grasino, todėl padarytus nusikaltimus ir kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. numatytus nusikaltimus skiriant šių straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Spręsdamas bausmės dydžio klausimą, teismas įvertina ir kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes: nors kaltinamasis savo kaltę dėl tėvo sumušimo pripažino tik apklausus proceso dalyvius, tačiau teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į šį prisipažinimą, į tai, kad R. P. gailisi sumušęs tėvą, jo atsiprašė, išėjęs į laisvę, ketina išvykti dirbti į užsienį, ir nustato už BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. numatytus nusikaltimus mažesnes nei šių straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai bausmes. Vadovaujantis BK 63 str.1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kad bausmės tikslus būtų galima pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus arba reikėtų skirti bausmę, švelnesnę negu numato įstatymas. Vadovaujantis 64 str. 1, 3 dalimis, 65 str. 1 d. 1 p. paskirta bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

44Kaltinamasis R. P. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbuvo nuo 2015 m lapkričio 13 d. (14.55 val.) iki 2015 m. lapkričio 15 d. (12 val.); nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., šis laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Nutarė

46R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – šešis mėnesius laisvės atėmimo.

47R. P. pripažinti kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

48Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 dalimis, bausmes sudėti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis 64 str. 1, 3 dalimis, 65 str. 1 d. 1 p. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 mėnesiams 10 dienų.

49Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

50Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

51Į bausmę, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką: nuo 2015 m lapkričio 13 d. (14.55 val.) iki 2015 m. lapkričio 15 d. (12 val.) dvi dienos; nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gegužės 23 d.

52Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

53Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsniu ir 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD diskai palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

54Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje... 3. 1) 2013-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos... 4. 2) 2014-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį... 5. 3) 2015-09-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį... 6. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 7. R. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo tėvui, o... 8. Be to, jis grasino nužudyti savo tėvą ir brolį, o būtent, būdamas... 9. Kaltinamasis R. P., 2016-03-07 apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir... 10. Kaltinamasis R. P. tikslindamas savo parodymus paaiškino, kad lapkričio 13 d.... 11. Kaltinamasis R. P., apklausiamas teisme 2016-04-22, paaiškino, kad nori... 12. Nukentėjusysis V. P., būdamas supažindintas dėl galimybės pasinaudoti... 13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta... 14. Iš teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta... 15. Nukentėjusysis V. P. taip pat paaiškino, jog jo sūnui R. P. 2015-11-15 buvo... 16. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, V. P. atsakydamas į teisėjos ir proceso... 17. Kodėl jį pargriovė ant grindų nežino. Kai pargriovė ant grindų... 18. Liudytoja H. M. apklausiama teisme paaiškino, kad gyvena ( - ) bute, o P.... 19. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje... 20. Pagarsinus liudytojos parodymus, liudytoja H. M. atsakydama į teisėjos ir... 21. Liudytojas N. R., apklausiamas teisme paaiškino, kad kaltinamąjį atsimena,... 22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje... 23. Liudytojas A. G. apklausiamas teisme paaiškino, kad kaltinamąjį yra matęs.... 24. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje... 25. Liudytoja J. N. apklausiama teisme paaiškino, kad kaltinamąjį yra mačiusi.... 26. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje... 27. Liudytojas K. I. apklausiamas teisme paaiškino, kad kaltinamąjį tekę matyti... 28. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje... 29. 2015-11-13 pareiškimu V. P. pareiškė, kad vakar jo sūnus R. P., gim. 1981... 30. 2015-11-13 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo... 31. 2015-11-13 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta,... 32. 2015-11-28 pareiškimu S. P. pareiškė, kad 4 val. ryto brolis girtas... 33. 2015-11-28 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo... 34. 2015-12-23 garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas... 35. Asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, jog 2015 m. lapkričio... 36. Asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, jog 2015 m. lapkričio... 37. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas... 38. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ... 39. Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, kuri... 40. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų... 41. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ... 42. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba... 43. Skirdamas kaltinamajam bausmes pagal BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. teismas... 44. Kaltinamasis R. P. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 46. R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 47. R. P. pripažinti kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 4... 48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 dalimis,... 49. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.... 50. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 51. Į bausmę, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., įskaityti laikinajame sulaikyme ir... 52. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki... 53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsniu... 54. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo...