Byla e2-30993-820/2017
Dėl žalos atlyginimo ir sutarties pripažinimo niekine, tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau tekste – SM), P. V., G. V., A. P., A. K. ir M. N

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovei M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo kooperatinės bendrovės Akademinė kredito unija patikslintą ieškinį atsakovams valstybės įmonei Registrų centras ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo ir sutarties pripažinimo niekine, tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau tekste – SM), P. V., G. V., A. P., A. K. ir M. N..

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Pripažinti niekiniu 2011 m. lapkričio 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. I-581V/2010 nuo jo sudarymo momento;
    2. Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal 2011 m. lapkričio 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. I-581V/2010 sumokėtą patalpų kainą 10 773,86 EUR;
    3. Panaikinti teisinę registraciją į patalpas – slėptuvę, unikalus Nr. ( - ), esančias adresu ( - ), Vilniuje, ieškovo vardu;
    4. Priteisti solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir VĮ Registrų centro (toliau tekste – atsakovas RC)10 773,86 EUR turtinės žalos atlyginimui;
    5. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas solidariai iš atsakovų.
    6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau tekste – atsakovas LG) 1993 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė R. M. 116 m2 patalpas - kūrybines dirbtuves (toliau tekste – kūrybinės dirbtuvės; unikalus Nr. 1095-3005-2012:0054) ( - ), Vilniuje, ir įregistravo nuosavybės teises į jas nekilnojamojo turto registre. Vėliau šios patalpos buvo parduotos keletą kartų ir šiuo metu priklauso M. N. ir A. K..
  3. Atsakovas LG 1999 m. gegužės 14 d. įregistravo nuosavybės teises į 134,17 m2 patalpas – slėptuvę (toliau tekste – slėptuvė) unikalus Nr. ( - )), esančias ( - ), Vilniuje. Šias patalpas atsakovas LG 2003 m. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė P. V. ir G. V.. Vėliau – 2007 m. gruodžio 22 d. patalpos buvo perleistos A. P.. Ieškovas nuosavybės teises į šias patalpas įgijo pagal 2011 m. lapkričio 30 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. I-581V/2010 pagrindu už 37 200 LTL arba 10 773,86 EUR sumą ir įregistravo savo nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre.
  4. Ieškovui iš atsakovo RC gavus duomenis paaiškėjo, jog tos pačios patalpos registre yra įregistruotos du kartus, t. y. įregistruotos kūrybinės dirbtuvės ir slėptuvė. Slėptuvės patalpos pažymėtos R2-1 iki R2-14 bei kūrybinių dirbtuvių patalpos R2-3 iki R2-12 bei R2-14 yra tos pačios, tačiau įregistruota nuosavybė skirtingų asmenų vardu.
  5. Atsakovas LG, nebebūdamas daikto savininku, neteisėtai įregistravo nuosavybės teises 1999 metais. Inventorines bylas ruošė atsakovas RC, kuris turėjo ir privalėjo patikrinti ar tuo pačiu adresu registruojamos patalpos nesutampa su jau registruotomis patalpomis, esančiomis tuo pačiu adresu. Šis atsakovo RC pažeidimas lėmė neteisėtą atsakovo LG nuosavybės teisių įgijimą į daiktą, kurio savininku atsakovas LG nebuvo.
  6. Kadangi atsakovas LG perleido nuosavybės teises į turtą, kurio neturėjo, t. y. perleido neegzistuojančią nuosavybės teisę, todėl toks sandoris laikytinas niekiniu ir atitinkamai niekiniais laikytini ir visi paskesni sandoriai dėl to paties daikto perleidimo. Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytina restitucija. Restitucija gali būti taikoma tarp pirmojo sandorio pardavėjo ir paskutinio sandorio pirkėjo. Pritaikius restituciją, ieškovui priteistina pagal ginčijamą sandorį (turto perdavimo išieškotojui aktą) sumokėta patalpų kaina – 10 773,86 EUR.
  1. Atsakovų atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas RC pateikė atsiliepimą, kuriame prašė taikyti senatį reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo. Kitus reikalavimus prašė spręsti pagal bylos aplinkybes.
  2. Atsakovas RC nurodė, jog ieškovo teises galėjo pažeisti tik atsakovas LG. Abi ginčo patalpos yra daugiabutyje, kuriame yra 28 atskiri objektai, kuriuose yra 67 atskiri kambariai. Atlikti visų patalpų, esančių tuo pačiu adresu patikrinimą nenumatė įstatymai, todėl atsakovas RC neprivalėjo tikrinti ar patalpos sutampa ar ne. Be to atsakovas RC nėra atsakingas už asmenų patirtą žalą, jei jam yra pateikiami neteisingi duomenys ir atsakovas RC yra atsakingas tik dėl, jog įregistruoti duomenys atitiktų jam pateiktų dokumentų duomenis. Kadangi neteisingus duomenis pateikė atsakovas LG, todėl jis gali būti atsakingas už ieškovo žalą.
  3. Ginčui turėtų būti taikomos 2003 m. rugsėjo 29 d. sutarties nuostatos, jog pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį ir pardavėjas turi grąžinti pinigus, jei paaiškėja tikrovės neatitinkantys faktai.
  4. Reikalavimas atlyginti žalą yra atmestinas, nes šią sumą ieškovas gaus iš atsakovo LG, taikant restituciją. Reikalauti papildomos sumos ieškovas neturi teisinio pagrindo. Pagal ieškinio pagrindą atsakomybė galėtų būti dalinė, nes atsakovų veiksmus ir žalą siejančio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginis priežastis ryšys žala atsirasti, o kito – netiesioginis. Tačiau dalinės atsakomybės sąlygų ieškovas neįrodinėja.
  5. Atsakovas RC prašė taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
  6. Atsakovas LG pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti.
  7. Nurodė, jog atsakovas RC, ruošdamas inventorinę bylą, turėjo patikrinti, ar tuo pačiu nekilnojamojo turto adresu registruojamos patalpos nesutampa su jau registruotomis patalpomis. Atsakovas RC visus duomenis kaupė savo duomenų bazėje, todėl galėjo ir privalėjo patikrinti ar nėra registruotos patalpos anksčiau, o nustatę, jog jau yra registruota, turėjo atsisakyti registruoti patalpas. Atsakovas RC nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir vieną ir tą patį daiktą įregistravo du kartus skirtingų savininkų vardu, todėl yra atsakingas už susidariusią situaciją.
  8. Atsakovas LG perleido patalpas slėptuvę už 11 000 LTL arba 3 185,52 EUR, todėl taikant restituciją iš atsakovo LG negali būti reikalaujama daugiau, nei minėta suma.
  9. Ieškovas neįrodė žalos dydžio, neįrodinėjo kitų žalos atlyginimo sąlygų, todėl reikalavimas atmestinas.
  10. CK nenumato palūkanų skaičiavimo pagal prievolę dėl žalos atlyginimo, todėl prašymas priteisti procesines palūkanas yra atmestinas.
  1. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
  1. Tretysis asmuo Susisiekimo ministerija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra.
  2. Nurodė, jog prašydamas taikyti restituciją ieškovas neįvertino, jog buvo kūrybinės dirbtuvės ir slėptuvė yra skirtingo dydžio, t. y. slėptuvė yra didesnė, todėl galima tik dalinė restitucija ir dalis ieškovo reikalavimų yra nepagrįsti.
  3. Pažymėjo, jog neturi teisinio suinteresuotumo byla, todėl šalintina iš proceso.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., p. 12-13) matyti, jog R. M. 1993 m. kovo 30 d. sutartimi (1 t., p. 32-35) įsigijo kūrybines dirbtuves, esančias ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), kurioms priklauso patalpos nuo R2-3 iki R2-12, R2-14. Kūrybines dirbtuves R. M. 1998 m. gruodžio 30 d. sutartimi (1 t., p. 36) perleido K. U. personalinei įmonei, pastaroji 2002 m. gruodžio 24 d. sutartimi (1 t., p. 37-38) kūrybines dirbtuves perleido B. meninio stiklo firmai. 2012 m. rugsėjo 18 d. šias patalpas įsigijo dabartiniai savininkai M. N. ir A. K..
  4. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., p. 14-15) matyti, jog atsakovas LG 1999 m. balandžio 13 d. steigėjo (pastaba – Susisiekimo ministerijos) įsakymu Nr. 137 (1 t., p. 30-31) įgijo patalpą – slėptuvę, esančią ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), kurioms priklauso patalpos pažymėtos nuo R2-1 iki R2-14, kurias, 2003 m. rugsėjo 29 d. perleido P. V. ir G. V. už 11 000 LTL arba 3 185,82 EUR (3 t., p. 136-140). Pastarieji 2007 m. gruodžio 22 d. sutartimi (3 t., p. 133-135) perleido slėptuvę A. P. už 200 000 LTL arba 57 924 EUR kainą. Ieškovas slėptuvę įgijo iš pastarojo asmens 2011 m. lapkričio 30 d. Turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu už 10 773,86 EUR (3 t., p. 141).
  5. Iš plano (1 t., p. 11) matyti, kad įregistruotos nuosavybės teisės skirtingų asmenų į tas pačias patalpas nuo R2-3 iki R2-12, R2-14, patalpos R2-1, R2-2 ir R2-13 yra įregistruotos tik ieškovo nuosavybėje. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centro 2014 m. kovo 07 d. aktas (2 t., p. 118).
  6. Taigi byloje nustatyta, jog tretysis asmuo SM 1999 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 137 perdavė slėptuvę atsakovui LG, kurios dalis patalpų atsakovas LG jau buvo pardavęs. Iš trečiojo asmens SM įsakymo priedo matyti, kad perduodamos patalpos yra inventorizuotos, inventorinės bylos Nr. 8682. Inventorizacija buvo atlikta anksčiau (1999 m. sausio mėnesį), nei priimtas minėtas įsakymas (1999 m. balandžio mėnesį) ir įsakyme buvo atsakovo LG užsakymu atliktos inventorizacijos duomenys. Taigi dėl neteisingų duomenų pateikimo trečiajam asmeniui SM atsakingas yra atsakovas LG, nes pateikė neteisingai suinventorizuotus patalpų duomenis, kuriuos į atsakovo LG nuosavybę perdavė tretysis asmuo SM. Ši aplinkybė rodo, jog pirminis neteisingų duomenų teikėjas buvo atsakovas LG.
  7. Taigi atsakovas LG 1993 metais perleido nuosavybės teises į kūrybines dirbtuves R. M. bei didžiąją dalį patalpų – slėptuvę (beveik 90 procentų) 1999 metais įformino savo nuosavybe ir 2003 metais perleido tretiesiems asmenims. Atsakovui LG 1993 metais perleidus nuosavybės teises į kūrybines dirbtuves, jis nebeturėjo jokių nuosavybės teisių į tas pačias patalpas, nors ir įvardintas slėptuve, todėl neturėjo teises nei reikalauti jas inventorizuoti, nei nurodyti inventorizuoto turto duomenis trečiajam asmeniui SM.
  8. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Ši įstatymo norma yra imperatyvi, todėl jos pažeidimas lemia sandorio negaliojimą (CK 1.80 straipsnis). Civilinėje teisėje galioja principas, kad niekas negali perduoti teisių daugiau, nei jų pats turi (lot. nemo dat quod non habet). Sandorius pripažinti niekiniais teismas turi teisę ex officio. Kadangi tretysis asmuo Susisiekimo ministerija perdavė dalį nuosavybės teisių atsakovui LG į daiktą, kurio neturėjo, todėl Susisiekimo ministerijos 1999 m. balandžio 13 d. Įsakymas Nr. 137, dalyje dėl nuosavybės teisių į slėptuvės dalį – 116,95 m2, t. y. tą dalį kuri sutampa kūrybinėmis dirbtuvėmis pripažintinas niekiniu. Atsakovas LG įgijo ir perleido nuosavybės teises į turtą, kurio neturi, t. y. perleido neegzistuojančią nuosavybės teisę, todėl toks sandoris ir atitinkamai vėlesni perleidimo sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento (CK 1.78 str. 5 d.).
  9. Teismas, pripažinęs sandorius ir dalį įsakymo niekiniais, ex officio sprendžia niekinių sandorių negaliojimo pasekmes (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas restitucijos klausimus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje priimta 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi (c. b. Nr. e3K-3-486-611/2016) ir joje pateiktais išaiškinimais, kurioje nurodyta, kokiomis taisyklėmis ir kokias aplinkybes turi ištirti teismas spręsdamas restitucijos klausimą.
  10. Panaikinus sandorius, kurių pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į slėptuvę, naikintina šio daikto teisinė registracija.
  11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; kt.).
  12. Atsakovas LG perleido daiktą, kurio dalies neturėjo, o likusi daikto dalis (apie 13 procentų arba trys patalpos bendro 17,22 m2 ploto) priklausė atsakovui LG. Šios patalpos ieškovui nėra reikalingos ir jomis negalima naudotis pagal tikslinę paskirtį, nes jos nebesudaro vieningo objekto – slėptuvės, jų pardavimas dėl atskirai išdėstytų, nesusisiekiančių patalpų, būtų apsunkintas. Tokio pobūdžio daiktas nėra reikalingas nė vienam iš sąžiningų įgijėjų, nes tokie prašymai byloje nebuvo pareikšti.
  13. Ieškovas yra kreditus teikianti įstaiga, kuri įgijo slėptuvę perimdama skolininko turtą, neparduotą iš varžytynių. Ieškovui tokio pobūdžio patalpos nereikalingos ir jis prašo taikyti restituciją. Taikant restituciją ir grąžinant daiktą iš galutinio įgijėjo prieš tai buvusiam ir taip toliau iki pirmojo pardavėjo – atsakovo LG, būtų pažeisti sąžiningų įgijėjų interesai, nes vienų asmenų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitų - nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų. Įvertinus tai, jog turtas buvo perleidžiamas keletą kartų per ilgą laikotarpį, per kurį slėptuvės kaina kito labai ženkliai dėl rinkoje atsiradusių nekilnojamojo turto burbulų ir vėlesnės ekonominės krizės, restitucijos nuoseklus taikymas pagal panaikintų sandorių seką būtų neteisingas, neprotingas, nesąžiningas ir vienų asmenų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitų - nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų, todėl jis netaikytinas CK 6.145 str. 2 d.).
  14. Restitucija šiuo atveju galima, todėl ji taikytina keičiant restitucijos būdą. Šiuo atveju keistinas restitucijos būdas, taikant restituciją tarp galutinio įgijėjo (ieškovo) pirmojo pardavėjo, gavusio iš slėptuvės perleidimo materialinės naudos, t. y. atsakovo LG. Restitucija grąžinant turtą trečiajam asmeniui SM netaikytina, nes atsakovas LG atliko slėptuvės inventorizaciją anksčiau, nei jam tretysis asmuo perdavė nuosavybės teises ir patalpos buvo perduotos pagal atsakovo LG pateiktus inventorizacijos duomenis, t. y. dėl suklaidinimo kaltas atsakovas LG. Be to, tretysis asmuo SM iš turto perleidimo materialinės naudos negavo. Atsakovas LG inventorizavo slėptuvę, vėliau inventorizavimo pagrindu įgijęs nuosavybės teises ir įregistravęs nuosavybės teises į ją, gavo turtinę naudą - 3 185,82 EUR perleisdamas slėptuvę pirmam pirkėjui.
  15. Ieškovas prašė taikant restituciją jam priteisti 10 773,86 EUR, t. y. tiek, kiek jis sumokėjo už slėptuvę.
  16. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes taikytina restitucija keičiant jos būdą: taikytina restitucija tarp ieškovo, kaip galutinio slėptuvės įgijėjo ir atsakovo LG, kaip pradinio perleidėjo, turėjusio iš slėptuvės perleidimo materialinės naudos, bei turinčio nuosavybės teises į ne ginčo patalpas (CK 6.145 str. 2 d.). Tokiu atveju atsakovui LG iš ieškovo grąžintinos slėptuvės patalpos R2-1, R2-2 ir R2-13, o ieškovui iš atsakovo LG taikant restituciją priteistina iš pirmojo pirkėjo gauta suma - 3 185,82 EUR, likusioje dalyje reikalavimas atmestinas. Pagal restituciją negalima priteisti visos ieškovo sumokėtos sumos, nes atsakovas LG yra gavęs už patalpas tik 3 185,82 EUR. Ieškovas prašė taikyti vienašalę restituciją. Kadangi ginčijamais sandoriais buvo perleista tik dalis patalpų, kurios nepriklausė atsakovui LG, o dalis priklausė atsakovui LG, todėl taikant tik vienašalę restituciją ir negrąžinant likusių patalpų atsakovui LG, ieškovas nepagrįstai praturtėtų, o atsakovas LG nepagrįstai patirtų nuostolių, todėl šiuo atveju taikytina dvišalė restitucija.
  17. Ieškovas pareiškė reikalavimus: grąžinti restitucijos būdu 10 773,86 EUR bei priteisti 10 773,86 EUR nuostolių atlyginimo. Šių abiejų reikalavimų faktinis pagrindas tas pats – pinigų, kurie buvo sumokėti už perimamą turtą atgavimas. Akivaizdu, jog ieškovas gaudamas abi sumas, t. y. 21 547,72 EUR nepagrįstai praturtėtų. Kitais pagrindais nuostolių dydžio atsakovas neįrodinėjo.
  18. Kadangi ieškovas buvo įgijęs slėptuvę už 10 773,86 EUR, o restitucijos būdu atgavo 3 185,82 EUR, todėl likusi ieškovo prarasta suma (nuostoliai) yra 7 588,04 EUR. Nuostolių atlyginimas galimas tik toje dalyje, kiek negalima restitucija, todėl teismas toliau nagrinėja nuostolių atlyginimo klausimą.
  19. Ieškovas, reikšdamas solidarų reikalavimą dėl 10 773,86 EUR priteisimo iš atsakovo LG ir atsakovo RC nurodo du savarankiškus ieškinio faktinius pagrindus. Atsakovo LG veiksmų neteisėtumą įrodinėja įregistruojant nuosavybės teises ir perleidžiant daiktą, kurio neturėjo, o atsakovo RC – neįvykdžius bendro pobūdžio pareigos patikrinti nuosavybės perėjimo kitam subjektui pagrindo. Nėra įstatymo ar šalių susitarimo, prievolė nesusijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla ar bendrais veiksmais, todėl ji nėra solidari (CK 6.6 str.). Kadangi prievolė nėra solidari, todėl prievolė gali būti dalinė, priklausanti nuo kiekvieno atsakovo veiksmų neteisėtumo apimties ir teismas nagrinėja kiekvieno atsakovo atsakomybės klausimą.
  20. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 04 d. patikslintame ieškinyje atsakovo RC veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, jog atsakovas RC „ruošdama inventorinę bylą, turėjo patikrinti, ar tuo pačiu nekilnojamojo turto adresu registruojamos patalpos (net ir kitu registracijos numeriu) nesutampa su jau tuo pačiu adresu registruotomis patalpomis. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ nevykdė jai tenkančios bendro pobūdžio pareigos patikrinti nuosavybės perėjimo kitam subjektui pagrindą, o tą patį daiktą įregistravusi antrą kartą, pažeidė registro duomenų patikimumo principą“. Su šiais teiginiais negalima sutikti.
  21. Pirma, ieškovas, formuluodamas ieškinio pagrindą ir teigdamas, jog buvo pažeista inventorizavimo tvarka, turėtų nurodyti kokių pareigų atsakovas nevykdė, tačiau ieškovas šios savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė (CPK 178 str.). Ieškovo bendro pobūdžio pasvarstymas teigiant, jog atsakovas RC ruošdamas inventorinę bylą privalėjo patikrinti, nenurodant iš ko kyla atsakovo RC pareiga, yra nepakankamas teigti, jog atsakovas RC kokios nors savo pareigos neįvykdė. Atliekant inventorizaciją galiojo Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 34 patvirtinta metodika „Dėl žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodikos patvirtinimo“. Šioje metodikoje nėra nustatyta pareiga inventorizaciją atliekančiam asmeniui sulyginti visas pastate esančių patalpų inventorines bylas ar patalpas, tuo labiau, jog kūrybinės dirbtuvės yra adresu ( - ), o slėptuvė – ( - ), t. y. jų adresai nesutampa. Taigi atsakovas RC neturėjo pareigos tikrinti inventorines bylas visame pastate, todėl nėra nustatyta jo veiksmų neteisėtumo šiuo, ieškovo ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu.
  22. Antra, ieškovas nurodo, jog atsakovas RC nevykdė jam tenkančios bendro pobūdžio pareigos patikrinti nuosavybės perėjimo kitam subjektui pagrindą ir įregistruodamas tą patį daiktą antrą kartą, pažeidė registro duomenų patikimumo principą. Su šiais teiginiais nesutiktina. Atsakovas RC patikrino nuosavybės perėjimo kitam subjektui pagrindą - Susisiekimo ministerijos įsakymą, kuris buvo galiojantis ir jo pagrindu nuosavybės teisės galėjo būti įregistruotos (NTRĮ 16 str. 1 d. 2 p.), todėl šie ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (galiojusio registravimo metu) 22 straipsnis nustatė atsakovo RC pareigą patikrinti eilę dokumentų, pateiktų nuosavybės teisėms registruoti, nes atsisakyti registruoti galima buvo tik esant 22 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms (NTRĮ 34 str. 1 d.). Ieškovas neįrodinėjo ir teismas nenustatė, jog atsakovas RC būtų pažeidęs šias savo pareigas nustatytas NTRĮ 22 straipsnyje. Atsakovas RC antrą kartą registravo ne pilnai tą patį daiktą, bet tik iš dalies, todėl ieškovo teiginys, kad buvo įregistruotas tas pats daiktas yra teisingas tik iš dalies. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (galiojusio registravimo metu) 26 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog atsakovas RC nėra atsakingas, jei buvo pateikti neteisingi duomenys. Už duomenų pateikimą yra atsakingas juos pateikiantis asmuo, šiuo atveju – atsakovas LG. Taigi byloje nėra nustatyta, jog atsakovas RC būtų pažeidęs kokias nors teisės normas, tinkamai patikrino nuosavybės perėjimo kitam asmeniui pagrindą, todėl nėra atsakingas ieškovui, jog buvo įregistruotos atsakovo LG vardu nuosavybės teises į slėptuvę.
  23. Atsakovas LG atsiliepime teigia, jog atsakovas RC pažeidė tuo metu galiojusią LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. Nutarimu Nr. 297 patvirtintą Pastatų registravimo instrukciją, nes atsakovas RC turėjo visus duomenis įrašyti į nustatytos formos registravimo knygą ir visus duomenis turėjo. Jog atsakovas RC pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 9 punktą registro informacinėje sistemoje turėjo įrašyti slėptuvės patalpų numerius. Atsakovo LG teigimu, atsakovas RC registruodamas nuosavybės teises privalėjo patikrinti savo duomenų bazėje registruojamų patalpų duomenis ir nustatęs netikslumus, atsisakyti registruoti slėptuvę. Su šiais teiginiais sutiktina iš dalies. Atsakovas RC privalėjo registruoti duomenis atitinkamos formos knygose ir tai padarė. Tačiau joks teisės aktas neįpareigojo atsakovo RC palyginti visų patalpų savo duomenų bazėse registruojant nuosavybės teises. Taigi atsakovas RC galėjo pastebėti, bet neprivalėjo pastebėti patalpų dalies sutapimo savo registracijos knygose. Atsakovas RC tiria nuosavybės teisių įgijimo teisinį pagrindą, jo įforminimą, atlieka formalų pateiktų dokumentų atitikimą teisės aktų nustatytai formai, bet neatlieka pateiktuose dokumentuose nustatytų faktų patikrinimo. Atsakovas LG nenurodo, jog atsakovas RC pažeidė kokią nors jam teisės aktų nustatytą pareigą patikrinti duomenų teisingumą, o duomenų įrašymas nesuponuoja pareigos juos būtinai sutikrinti. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra nustatyta, jog atsakovas RC privalėjo lyginti registruojamų patalpų duomenis savo duomenų bazėje bei į tai, jog už teisingų duomenų pateikimą yra atsakingas būtent juos pateikiantis asmuo – atsakovas LG, savo pareigos nevykdančio asmens pareigos negali būti perkeliamos asmeniui, kuriam tokia pareiga nenustatyta teisės aktuose. Todėl negalima teigti, jog atsakovas RC neįvykdė sutikrinimo (palyginimo) pareigos surašant duomenis į atitinkamos formos knygas.
  24. Byloje nustatyta, jog atsakovas LG 1993 metais pardavė kūrybines dirbtuves ir 1999 metais pakarotinai inventorizavo bei savo nuosavybe registravo slėptuvę, kurios dalį patalpų sudarė kūrybinės dirbtuvės. Atsakovo LG nuosavybės teisės į ginčo patalpas atsirado iš atsakovo LG neteisėtų veiksmų – prašymo inventorizuoti patalpas, kurių neturėjo teisės valdyti bei neteisingų inventorizacijos duomenų pateikimo Susisiekimo ministerijai, kurios įsakymo pagrindu įgijo nuosavybės teises, ir galiausia neteisingų duomenų pateikimu atsakovui RC. Dėl šių atsakovo LG neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 7 588,04 EUR nuostolių. Tarp atsakovo LG neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių yra priežastinis, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas dalyje yra iš atsakovo LG priteistina 7 588,04 EUR nuostolių atlyginimo (CK 6.249 str.).
  25. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.). Procesinės palūkanos nuo restitucijos sumos nepriteistinos, nes neatitinka CK 6.210 straipsnyje nustatytų sąlygų: pati neįvykdyta prievolė savo kilme nėra piniginė ir jos įvykdymo terminas nebuvo praleistas.
  26. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
  27. Tretysis asmuo Susiekimo ministerija prašė išbraukti juos iš dalyvaujančių byloje asmenų sąrašo, nes teismo sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Sprendimu sprendžiamas klausimas dėl dalies trečiojo asmens įsakymo galiojimo, todėl akivaizdu, jog teismo sprendimas turės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, todėl prašymas atmestinas.

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Nors ieškovas reiškė savarankiškus reikalavimus dėl restitucija sumokėtų pinigų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo tokia pačia suma, t. y. reikalavimai nėra suformuluoti tinkamai, tačiau iš esmės ieškovas ieškiniu siekto tikslo – atgauti už ginčo daiktą sumokėtą sumą pasiekė, todėl laikytina, jog ieškovo ieškinys patenkintas ir bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Ieškovas sumokėjo 75 EUR žyminio mokesčio (3 t., p. 162) ir 31 EUR (1 t., p. 38). Už apeliacinį skundą sumokėjo 282 EUR (2 t., p. 153). Už kasacinį skundą – 212 EUR (3 t., p. 2). Iš viso – 600 EUR. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 105,14 EUR (3 t., p. 49-50). Ieškovas turėjo papildomų bylinėjimosi išlaidų rinkdamas įrodymus 85,26 EUR (2 t., p. 119-120). Viso ieškovas patyrė 790,40 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus priteistinos iš atsakovo LG.
  3. Teismas patyrė 72,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK nustatyta tvarka (CPK 96 str.).
  4. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį dalyje. Pripažinti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1999 m. balandžio 13 d. Įsakymą 137 dalyje dėl slėptuvės patalpų Nr. R2-3 iki R2-12, R2-14, esančių ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), perdavimo atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) niekiniu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2003 m. rugsėjo 29 d. Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) ir pirkėjo P. V. (a. k. ( - ) kuria AB „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) perleido P. V. patalpas – slėptuvę, esančias ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ). Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. gruodžio 22 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjų P. V. (a. k. ( - ) ir G. V. (a. k. ( - ) ir pirkėjo A. P. (a. k. ( - ) kuria P. V. ir G. V. perleido A. P. patalpas – slėptuvę, esančias ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ). Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2011 m. lapkričio 30 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. I-581V/2010, kuriuo A. P. (a. k. ( - ) priklausanti patalpa – slėptuvė, esanti ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), perduota išieškotojui KB Akademinei kredito unijai (į. k. 112043843) už 37 200 LTL arba 10 773,86 EUR sumą. Taikyti dvišalę restituciją. Grąžinti atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) iš ieškovo KB Akademinės kredito unijos (į. k. 112043843) patalpas – slėptuvę, esančias ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), patalpų numeriai R2-1, R2-2, R2-13. Priteisti ieškovui KB Akademinei kredito unijai (į. k. 112043843) iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) 3 185,82 EUR (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis euro ir 82 euro centus). Priteisti ieškovui KB Akademinei kredito unijai (į. k. 112043843) iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) 7 588,04 EUR (septynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis euro ir 04 euro centus) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 7588,04 EUR (septynių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių euro ir 04 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2015 m. vasario 09 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 790,40 EUR (septynis šimtus devyniasdešimt euro ir 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Panaikinti patalpų – slėptuvės, esančios ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) 72,44 EUR (septyniasdešimt du euro ir 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai