Byla e2A-803-883/2016

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-47-636/2016 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „AV grupė“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, dėl kelio servituto panaikinimo privačiame žemės sklype, dėl nuosavybės teisių gynimo praradus daikto valdymą ir dėl servituto nustatymo naudoti ir valdyti gyvenamojo namo priklausinį.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti kelio servitutą, nustatytą ieškovei priklausančiame žemės sklype ( - ), 2006-07-21 Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. P1.Ž-1795; įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „AV grupė“ (toliau – UAB „AV grupė“) savo lėšomis atkurti ieškovei nuosavybės teise priklausantį kiemo statinį-šulinį ( - ) į buvusią padėti, t.y. atstatyti antžeminį betoninį šulinio rentinį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; atsakovei neatstačius per nurodytą terminą šulinio dalies į buvusią padėtį, leisti tai atlikti savo lėšomis ir jėgomis bei išieškoti šias išlaidas iš atsakovės UAB „AV grupė“; nustatyti servitutą valdyti ir naudotis kiemo statiniu-šuliniu, ( - ) gyvenamojo namo, ( - )priklausiniu, esančiu valstybinėje žemėje, ( - ).
  1. Ieškinyje nurodoma, kad 0,0108 ha ploto kelio servitutas ieškovės sklype buvo nustatytas 2006-07-21 Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. P1.Ž-1795. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, viešpataujantis daiktas minėtam servitutui nėra nurodytas, nors pagal faktinę padėtį 2006 metais servitutas galėjo būti nustatytas valstybės naudai, t. y. greta esančiai valstybinei žemei, kurioje žemės sklypas šiuo metu tik formuojamas, t. y. rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas tikslu suformuoti žemės sklypą esamam pastatui( - ) eksploatuoti. Nuo 2006 metų valstybė, kaip servituto teisės turėtoja, servituto daiktine teise nesinaudojo, šia teise nesinaudojo ir kiti subjektai. Atsakovė UAB „AV grupė“ minėtą pastatą, esantį ( - ), įsigijo 2015 m. vasario mėnesį. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių, prašydama jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ) panaikinti administraciniu aktu nustatytą kelio servitutą, remdamasi tuo, kad atsakovas UAB „AV grupė“ turi tiesioginį priėjimą nuo gatvės prie savo pastato, tačiau 2015-06-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsisakė panaikinti servitutą ieškovės žemės sklype. Ieškovė teigia, kad valstybė administraciniu aktu nustatė servitutą jai priklausančios žemės naudai, tačiau nesant išreikštos viešpataujančio daikto savininko subjektinės valios ir turint visas galimybes grąžinamą sklypą formuoti taip, kad iš karto būtų suformuotas įvažiavimas prie greta esančio namo nevaržant jos nuosavybės teisės. Ieškovės vertinimu, kelio servitutas ieškovės sklype, adresu ( - ), buvo nustatytas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl prašo minėtą kelio servitutą panaikinti.
  1. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso kiemo statinys – šulinys, kuris yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), priklausinys ( - ), tačiau yra valstybei priklausančioje žemėje, arčiau atsakovui priklausančio pastato ( - ). 2006 m. liepos 20 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste I. B., Nr. V1-61-12382, atkuriant jai nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, nebuvo nustatyta ieškovei servituto teisė naudotis šuliniu, kuris po nuosavybės teisių atkūrimo atsidūrė valstybei priklausančioje žemėje. Kita vertus, šuliniu visą laiką faktiškai buvo naudojamasi, nors ir nesant servituto. Kaimyninį namą įsigijusi atsakovė UAB „AV grupė“ 2015 m. pavasarį savavališkai, be ieškovės žinios nugriovė minėto šulinio antžeminę dalį ir uždengė šulinį sunkiu dangčiu, dėl ko ieškovė neteko galimybės šį savo daiktą valdyti ir naudoti. Kadangi šulinys yra ieškovės gyvenamojo namo priklausinys, tačiau atsidūrė už ieškovės sklypo ribos, prašo nustatyti servitutą valdyti ir naudotis kiemo statiniu–šuliniu ( - ) gyvenamojo namo, esančio ( - )priklausiniu, esančiu valstybinėje žemėje, ( - ) ir įpareigoti atsakovę UAB „AV grupė“ savo lėšomis atkurti ieškovei nuosavybės teise priklausantį kiemo statinį – šulinį, esantį ( - ) į buvusią padėti, t. y. atstatyti antžeminį betoninį šulinio rentinį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
  1. Atsakovė UAB „AV grupė“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad ieškovė reikalavimu dėl servituto panaikinimo siekia pakeisti viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto turinį, todėl toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme; ieškovė I. B. name ( - ), negyvena, šuliniu nesinaudoja; atsakovas savo lėšomis šulinį išvalė, sutrupėjusią šulinio antžeminę dalį pakeitė nauja, minėtus darbus atliko savo nuožiūra, siekdamas išvengti potencialaus pavojaus aplinkiniams gyventojams; atsakovas nėra niekaip sutrukdęs ieškovei naudotis šuliniu, todėl reikalavimas nustatyti servitutą yra nepagrįstas.
  1. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime į ieškinį prašė reikalavimus panaikinti kelio servitutą ir nustatyti servitutą valdyti ir naudotis kiemo statiniu-šuliniu atmesti kaip nepagrįstus.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę UAB „AV grupė“ per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atstatyti ieškovei I. B. nuosavybės teise priklausančio šulinio, ( - ), antžeminį betoninį rentinį į buvusią padėtį; atsakovei UAB „AV grupė“ neatstačius per nustatytą terminą šulinio antžeminės dalies į buvusią padėtį, ieškovei I. B. suteikė teisę tai atlikti savo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės UAB „AV grupė“ patirtas išlaidas; priteisė iš ieškovės I. B. atsakovei UAB „AV grupė“ 507,29 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės I. B. 9,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą; priteisė iš atsakovės UAB „AV grupė“ 3,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
  1. Teismas nustatė, kad ieškovei I. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantis daiktas), esančiame ( - ), administraciniu aktu buvo nustatytas 0,0108 ha ploto kelio servitutas (CK 4.119 straipsnis) patekti į gretimame sklype esantį gyvenamąjį namą (viešpataujantysis daiktas), esantį ( - ), bylos nagrinėjimo metu priklausantį atsakovei UAB „AV grupė“ (servituto nustatymo metu priklausiusį V. Š.). Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo plane šalia pažymėto kelio servituto yra pažymėtas V. Š. namas, ir tai rodo, kad pažymėtas kelio servitutas siejosi su tuo metu V. Š. priklausiusiu gyvenamuoju namu, kad į teritoriją, kurioje yra pastatytas šis namas būtų galima patekti. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė ar jos sesuo O. P. būtų skundusi Telšių apskrities viršininko 2006-07-21 įsakymą Nr. P1.Ž-1795 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“, 2006-07-20 sprendimą Nr. V1-61-12382 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste I. B.“, 2006-07-20 sprendimą Nr. V1-61-12381 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste O. P.“, kurių pagrindų buvo įregistruotos nuosavybės teisės ieškovei ir jos seseriai O. P.. Ieškovė ir jos sesuo O. P. 2006-11-09 įregistravo minėtų administracinių aktų duomenis nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu patvirtindamos minėtuose aktuose nurodytų duomenų teisingumą bei sutikimą dėl nustatyto kelio servituto. Nei ieškovė, nei jos atstovas neprašė atnaujinti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino, todėl teismas ieškovės reikalavimą panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006-07-21 įsakymą Nr. P1.Ž-1795 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“, kuriuo nustatytas kelio servitutas, atmetė.
  1. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad ieškovės reikalavimo nustatyti, jog išnyko kelio servituto būtinumas, patenkinimas reikštų, kad atsakovė UAB „AV grupė“ nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praranda galimybę patekti į jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą per valstybinį žemės sklypą, kuriame stovi minėtas gyvenamasis namas, o kad ši galimybė būtų atkurta, reikėtų įrengti kitą tinkamą naudoti kelią, o įrengus naują įvažiavimą prie namo, kad galėtų UAB „AV grupė“ naudotis garažu, reikėtų atsakovei perstatyti namą ir atlikti kitus pakeitimus.
  1. Ieškovės reikalavimą atkurti jai nuosavybės teise priklausantį kiemo statinį-šulinį į buvusią padėtį, teismas kvalifikavo kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimą ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 str.). Iš ieškovės ir jos atstovo bei atsakovės UAB „AV grupė“ paaiškinimų ir fotonuotraukų teismas nustatė, kad ieškovei priklausančio šulinio antžeminę dalį be ieškovės sutikimo pašalino atsakovė UAB „AV grupė“. Pažymėjo, kad vien aplinkybės, jog ieškovė šuliniu nesinaudoja ir jis yra užterštas, netvarkingas, nesuteikė teisės atsakovei UAB „AV grupė“ savavališkai be šulinio savininkės sutikimo, jį pakeisti, t. y. nuimti šulinio antžeminę dalį ir jį uždengti metaliniu dangčiu. Teismas sprendė, kad nesant ieškovės sutikimo dėl šulinio konstrukcijos pakeitimo ir esant reikalavimui atstatyti šulinį į pradinę padėtį, atsakovė UAB „AV grupė“ įpareigotina atstatyti nugriautą šulinio antžeminę dalį, t. y. betoninį šulinio rentinį, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 4.37 str.). Nurodė, kad atsakovei UAB „AV grupė“ neatstačius per nustatytą terminą šulinio dalies į buvusią padėtį, ieškovė I. B. turi teisę tai atlikti savo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės UAB „AV grupė“ patirtas išlaidas.
  1. Teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo šuliniui, esančiam valstybiniame žemės sklype, siekiant užtikrinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio šulinio tinkamą naudojimą, nurodė, kad žemės sklypas, esantis ( - ), nėra suformuotas ir nuosavybės teise priklauso valstybei. 2015-07-27 žemės sklypo, esančio ( - ), ribų paženklinimo-parodymo akto 9 punkte yra nurodytas ieškovei priklausantis šulinys, todėl suformavus šį žemės sklypą ir ieškovei, kaip viešpataujančio daikto savininkei, išreiškus norą, būtų administraciniu aktu nustatytas servitutas. Teismas sprendė, kad ieškovė netrukdoma gali patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio šulinio, esančio nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, adresu ( - ), ir nėra teisinio pagrindo nustatyti priėjimo prie šulinio servitutą, juo labiau, kad ieškovė net nenurodė reikalaujamo nustatyti servituto ploto. Pažymėjo, kad atsakovės UAB „AV grupė“ atstovai siūlė ieškovei iškasti naują šulinį jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ieškovės pasirinktoje vietoje, tačiau ieškovė atsisakė šio siūlymo, o tai rodo, jog servituto nustatymas nėra vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto savininko (ieškovės) interesų tinkamą įgyvendinimą, juo labiau, kad ieškovė nutrukdomai gali patekti prie jai priklausančio šulinio.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovė I. B. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-06-07 sprendimą atmestų reikalavimų dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

511.1. Teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas. J. N. turto duomenų banko išraše nėra nurodyta, kad namas ( - ), yra viešpataujančiu daiktu kitų nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu ir jokiame įstatyme nėra numatytas servituto nustatymas atliekant kadastrinius matavimus. Byloje nėra duomenų, kad servituto nustatymo metu buvo viešpataujančio daikto savininko prašymas, pateiktas įstatymo nustatytu laiku. Ieškovė ir jos sesuo O. P. suprato, kad servitutas nustatomas tarp jų, kaip žemės sklypo bendraturčių.

611.2. Servituto nustatymą reglamentuojančiose teisės normose nėra numatytų kokių nors daikto savininko teisės į servitutą daikto valdymui ir naudojimui ribojimų tuo pagrindu, kad nekilnojamasis daiktas nėra koordinuotas koordinačių sistemoje. Jeigu teismas laikėsi pozicijos, kad servituto nustatymui būtina atlikti papildomas neteismines procedūras, šis ieškinio reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant ieškovei kelio ginti savo nuosavybės teises, atlikus kadastrinių matavimų procedūras. Materialiosios teisės požiūriu servituto nustatymui pakanka fakto, kad ieškovei priklausantis šulinys yra ne ieškovei priklausančiame žemės sklype.

  1. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
  1. Atsakovė UAB „AV grupė“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, nes nagrinėjamu atveju nėra nei vienos servituto pasibaigimo sąlygos, kurios yra apibrėžtos LR CK 4.130 straipsnyje. Pažymėjo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl ieškovės reikalavimo atstatyti daiktą į buvusią padėtį, tačiau apeliacinio skundo šioje dalyje nereiškia. Faktiškai tokio daikto, kaip šulinys, ieškovė neturi, todėl reikalavimas dėl servituto nustatymo jam naudoti taip pat negali būti laikomas teisėtu.
  1. Trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Byloje kilęs ginčas dėl kelio servituto, nustatyto administraciniu aktu - Telšių apskrities viršininko 2006-07-21 įsakymu Nr. P1.Ž-1795, panaikinimo.
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovei I. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis ( - ). Ieškovei priklausančiame žemės sklype 2006-07-21 Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. P1.Ž-1795 nustatytas 0,0108 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Atsakovei UAB „AV grupė“ nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis ( - ). Žemės sklypas ( - ), yra valstybinė žemė, kurioje yra ieškovei I. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys – šulinys ( - ).
  1. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Tai suteikimas teisės viešpataujančiojo daikto savininkui ar valdytojui naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko, valdytojo teisių naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Servitutas nustatomas įstatymu, įstatymo nustatytais atvejais administraciniu aktu, sandoriais ir teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalimi).
  1. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju kelio servitutas įregistruotas 2016-11-09 Telšių apskrities viršininko 2006-07-21 įsakymo Nr. P1.Ž-1795 pagrindu. Taigi būtent šis administracinis aktas yra kelio servituto ieškovei priklausančiame žemės sklype nustatymo pagrindas,
  2. Nagrinėjamoje byloje ieškovei I. B. nuosavybės teise priklausančioje žemėje (tarnaujantysis daiktas) konkrečiai apibrėžtas 0,0108 ha ploto kelio servitutas įregistruotas 2016-11-09 Telšių apskrities viršininko 2006-07-21 įsakymo Nr. P1.Ž-1795 pagrindu (CK 4.119 straipsnis). Ieškovė siekia konstatuoti administracine tvarka nustatyto kelio servituto pasibaigimą, nurodydama, kad servitutas buvo nustatytas neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovė ieškiniu ginčija administracinio akto, kuriuo buvo nustatytas kelio servitutas, teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neprašo panaikinti minėto Telšių apskrities viršininko 2006-07-21 įsakymo Nr. P1.Ž-1795 dalies dėl servituto nustatymo. Toks ieškinio dalyko suformulavimas atitinkamai apsprendžia ir bylos nagrinėjimo teisme dalyką ir ribas, nes teisė suformuluoti ieškinio dalyką – materialinį teisinį reikalavimą atsakovams ir jo pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, priklauso ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 str.).
  3. Visa tai lemia, kad ieškovės suformuluotas pirmosios instancijos teisme ieškinio pagrindas ir dalykas, t. y. ieškovės ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau ieškovės nurodytas apeliacinio skundo pagrindas turi būti susijęs su jos ieškinio dalyku suformuluotu teismui bei turi neperžengti pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribų. Todėl, tais atvejais, kai ieškovo nurodomi argumentai ir aplinkybės, kurios nėra susiję su ieškinio dalyku ar peržengia pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribas, paprastai, kaip pertekliniai, teisme yra nerevizuojami. Dėl paminėto, tie apeliantės argumentai, kurie yra siejami su Telšių apskrities viršininko 2006-07-21 įsakymo Nr. P1.Ž-1795 neteisėtumu, peržengia jos pareikšto materialinio teisinio reikalavimo ribas, todėl jie, kaip nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko, nebus nagrinėjami, apsiribojant tik su svarstymu tų argumentų, kurie susiję su servituto pasibaigimu dėl jo būtinumo išnykimo.
  4. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 9 dalį „Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.“ Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrių, prašydama panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą. Nacionalinė žemės tarnyba 2015-06-15 raštu šio ieškovės prašymo netenkino, nurodydama, kad minėtas servitutas gali būti panaikintas tuo atveju, jeigu jo atsisakys viešpataujančio daikto, esančio ( - ), savininkas; nustatyti, ar išnyko servituto būtinumas, reikalingas nekilnojamojo daikto, esančio ( - ), savininko prašymas dėl servituto naikinimo išnykus jo būtinumui.
  5. Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra servituto pasibaigimo pagrindas, kuris yra nurodytas Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas Civilinio kodekso 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga išnykus jo būtinumui. Tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkams nesusitarus, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CPK 4.135 straipsnio 2 dalis).
  1. Viena iš būtinų sąlygų servitutui šiuo pagrindu pasibaigti, o tuo pačiu galimybė panaikinti jį administraciniu aktu yra tai, kad dėl servituto pasibaigimo turi susitarti tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai. Apeliantė teigia, kad Nekilnojamojo turto duomenų banko išraše nėra nurodyta, jog namas ( - ), yra viešpataujančiu daiktu kitų nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu, pripažįsta, kad 2006 metais servitutas galėjo būti nustatytas valstybės naudai, t.y. greta esančiai valstybinei žemei. Žemės įstatymo 23 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2004-02-21, numatė, kad jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kaip jau minėta, ginčo kelio servitutas įregistruotas 2016-11-09 Telšių apskrities viršininko 2006-07-21 įsakymo Nr. P1.Ž-1795 pagrindu. Taigi būtent šis administracinis aktas yra kelio servituto ieškovei priklausančiame žemės sklype nustatymo pagrindas, servitutas nustatytas pagrįstai, šio žemės sklypo gretimybė yra žemės sklypas, esantis ( - ), kuris šio servituto atžvilgiu yra viešpataujantis daiktas.
  1. Byloje nustatyta, kad susitarimo tarp ieškovės – tarnaujančio daikto savininkės ir valstybės - viešpataujančio daikto savininkės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, nėra. Be to, šio servituto būtinumo klausimas yra susijęs ir su atsakovės UAB „AV grupė“ interesais, kuri yra suinteresuota šio servituto buvimu. Todėl šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro nustatymas aplinkybės, ar žemės sklypas ( - ) gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be kelio servituto.
  1. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl kelio servituto pabaigos, rėmėsi aktualia ir nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, kur išaiškinta, kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
  1. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar panaikinus nustatytą servitutą atsakovė UAB „AV grupė“ turės galimybę privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo namo ir į dalį sklypo, ir nustatė, kad nėra reikiamo ploto įvažiavimui nuo gatvės įrengti, o panaikinus kelio servitutą, UAB „AV grupė“ neturėtų galimybės tinkamai patekti (privažiuoti) prie nuosavybės teise valdomo namo bei į sklypo dalį, iš kurio yra patenkama į garažą ir kurio pusėje yra įrengtas įėjimas į namą. Minėta, kad klausimas dėl patekimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini )buvo išspręstas 2006-07-21 administraciniu aktu nustatytu servitutu, kito patekimo į minėtą žemės sklypą nebuvo nustatyta.
  1. Įvertinusi visas aukščiau minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės, žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog išnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas galės būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte panaikinimas reikštų, kad UAB „AV grupė“ praranda galimybę naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir valstybiniu žemės sklypu (CK 4.135 straipsnis).

10Dėl naujo servituto nustatymo

  1. Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Taigi CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).
  1. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai-nekilnojamojo turto kadastro objektai (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-527/2009). Servituto nustatymas lemia tam tikrų suvaržymų tarnaujančiam nekilnojamam daiktui atsiradimą, todėl nustatomo servituto ribos turi būti aiškiai identifikuotos tarnaujančiame žemės sklype, taip pat turi būti nurodyta konkreti servituto rūšis, servituto turinys. Iš byloje surinktų įrodymų, apeliantės nuomone pagrindžiančių servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo faktą, nėra įmanoma nustatyti žemės sklypui nustatomų ribojimų turinio, nes apeliantė nėra pateikusi teisės aktų reikalavimus atitinkančio servituto pažymėjimo plano.
  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės naudai prašomo nustatyti servituto, įvertino visus aukščiau minėtus įstatyme ir teismų praktikoje nustatytus kriterijus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog nenustačius servituto neįmanoma patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio šulinio. Atkreiptinas dėmesys taip pat į atsakovės UAB „AV grupė“ atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus dėl galimumo šulinį naudoti pagal paskirtį, nes, kaip nurodo atsakovė UAB „AV grupė“, nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo priklausinys – šulinys neatitinka Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ nuostatų.

11Dėl bylos baigties

  1. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nėra LR CPK 329 str., 330str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai