Byla 2A-94-527/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant dalyvaujant R. J., atsakovams J. S. ir E. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1176-528/2013 pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį dėl neapmokėtos skolos už nuomą, elektros energiją ir padarytos žalos kompensavimo atsakovams J. S. ir E. Š. bei pagal atsakovų J. S. ir E. Š. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, restitucijos taikymo, nuostolių priteisimo ieškovei R. J. (tretieji asmenys: B. Š., R. P., A. Š., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija),

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 140–144) prašė priteisti jai solidariai iš atsakovų 6 000 Lt įsiskolinimą už nuomą pagal 2008-12-22 sutartį, 21 911,76 Lt turtinės žalos kompensaciją, 96,21 Lt kompensaciją už sunaudotą elektros energiją, 600 Lt nesumokėtos paskolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos apmokėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad B. Š. ir ieškovė su atsakovais 2008-12-22 sudarė pastato-karvidės, esančio Raseinių r., ( - ), nuomos sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo ieškovei mokėti 6 000 Lt metinę nuomos kainą ir už elektros energiją pagal pateiktas AB „VST“ sąskaitas faktūras. Sutartyje taip pat buvo numatyta palikti ieškovei ir B. Š. 4 000 Lt užstatą bei sutarta, kad atsakovai po vienerių metų įsigis minėtą pastatą už 48 000 Lt. Sumokėtas 4 000 Lt užstatas turėjo būti įskaičiuotas į pastato pirkimo kainą, o žodžiu šalys sutarė, kad 4 000 Lt užstato pinigai bus panaudoti elektros energijos tiekimui į pastatą įvesti. Sutartis įsigaliojo nuo 2009-02-01, galiojo iki 2010-02-01. Atsakovai veiklą išnuomotame pastate pradėjo nuo 2009 m. sausio mėnesio, jame buvo įsirengę paukščių auginimo fermą. Nei viena įmoka už pastato nuomą nebuvo sumokėta. Per visą sutarties galiojimo laiką ieškovė negalėjo patekti į pastatą, įvertinti jo būklės ir negalėjo laiku pamatyti pastato suniokojimų, ten buvusių metalinių konstrukcijų dingimo. 2009 m. pabaigoje atvykusi prie pastato pamatė, jog jo langai išdaužyti, nuardyta dalis stogo dangos, išvežta dalis metalinės tvoros. 2010-04-08 antstolė surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta patalpų būklė, o padaryta turtui žala pagal lokalinę sąmatą Nr. S004-1 yra 21 911,76 Lt. Nuomotojų sutartiniai įsipareigojimai buvo visiškai įvykdyti – pastatas atsakovams naudotis perduotas nuomos teise, įrengta reikalinga elektros galia, nuomojamose patalpose leista atsakovų nuožiūra daryti pakeitimus, tačiau atsakovai vengė mokėti nuomos mokesčius, laiku neatsiskaitė pagal pateiktas sąskaitas faktūras už elektros energiją, nepirko pastato, suniokojo nuomojamą pastatą ir galiausiai iš nuomojamo pastato dingo. Be to, ieškovė prašė iš atsakovų jiems pasiskolintus 600 Lt viščiukų lesalams pirkti.

4Atsakovai priešieškiniu (t. 3, b. l. 100–104, 119–120) prašė 2008-12-22 nuomos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti atsakovams iš ieškovės po 2 000 Lt grąžinti 4 000 Lt užstatą bei po 8 138 Lt patirtų 16 276 Lt nuostolių. Atsakovai nurodė, kad su ieškove tarėsi dėl pastato pardavimo bei dėl nuomos sąlygų. Ieškovė ir B. Š. nepranešė atsakovams apie pastato priklausymą nuosavybės teise ir kitiems asmenims, tvirtindami, jog jie abu yra pastato bendraturčiai. Atsakovams pastatas tiko, todėl 2008-12-22 tarp jų, ieškovės ir B. Š. buvo pasirašyta mišri sutartis – dėl pastato nuomos ir preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis dėl pastato įsigijimo po vienerių metų. Ieškovei ir B. Š. buvo sumokėtas 4 000 Lt užstatas. Šalys susitarė, kad atsakovai pastatą nuomos nuo 2009-02-01 iki 2010-02-01. 2009 m. vasario mėnesio pradžioje ieškovei atlaisvinus pastatą, atsakovai pamatė prastą pastato būklę – stogas buvo kiauras, nebuvo grindų ir langų, pastatas nebuvo tinkamas norimai veiklai vykdyti, jam reikėjo remonto. Su ieškove atsakovai susitarė savo lėšomis atlikti remontą, šiai patvirtinus, jog po 1 metų tą pastatą atsakovai galės nusipirkti. 2009-02-10 atsakovas E. Š. su rangovu UAB „Mikrokodas“ sudarė sutartį dėl remonto darbų – betonavimo, stogo dengimo, lubų keitimo, angų pjovimo, durų įstatymo, kuriuos UAB „Mikrokodas“ atliko iki 2009-03-10. Taip pat šiame pastate atsakovai įrengė gyvenamą patalpą, kurioje apšiltino ir sudėjo lubas, langus, pastatė kaminą. Po remonto darbų atsakovai pradėjo auginti vištas. 2009 m. kovo mėnesį į atsakovų išnuomotą pastatą atėjo vyriškis, kuris prisistatė esąs P. M. ir paaiškino, jog dalis pastato priklauso ir jam. Vėliau, sužinoję, kad pastatas priklauso ne tik P. M., bet ir kitiems asmenims B. Š., A. Š., A. B., P. L., G. M., atsakovai išsinuomojo kitą pastatą ir 2009 m. birželio mėnesio pabaigoje išsikraustė. Ieškovė ir B. Š. negalėjo įsipareigoti pastatą parduoti ar jį išnuomoti, todėl šalių sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko sandoris yra niekinis ir negalioja. Pripažinus 2008-12-22 sutartį negaliojančia, taikytina restitucija, ieškovė turi grąžinti atsakovams gautus 4 000 Lt. Dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų atsakovai patyrė 16 276 Lt nuostolių, nes išsinuomotame pastate atliko remontą, tikėdamiesi, kad vėliau šį pastatą įsigis nuosavybėn, bet buvo apgauti, o tuos nuostolius ieškovė privalo atlyginti. 2010-04-08 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukose matoma pastato dalimi atsakovai nesinaudojo, remonto darbų joje neatliko, metalinių konstrukcijų iš pastato nepasiėmė. Iš fermos pastato atsakovai išsikraustė 2009 m. birželio mėnesio pabaigoje, o faktinės aplinkybės konstatuotos beveik po metų laiko, todėl, atsakovams negalint atsakyti už iš pastato galimai dingusias metalines konstrukcijas, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovės reikalavimas dėl apmokėjimo už sunaudotą elektrą taip pat turi būti atmestas, nes pateiktos sąskaitos yra nuo liepos mėnesio, kai šiame pastate atsakovų jau nebuvo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2013-06-14 sprendimu (t. 4, b. l. 66–76) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų E. Š. ir J. S. 2 822,58 Lt įsiskolinimo už nuomą, 9,21 Lt kompensacijos už sunaudotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 132,48 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį su patikslinimu atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 113,85 Lt ir iš atsakovų po 323,74 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6Teismas nustatė, kad 2008-12-22 sutartimi ieškovė ir B. Š. išnuomojo atsakovams ūkinį pastatą laikotarpiui nuo 2009-02-01 iki 2010-02-01 už 6 000 Lt metinę nuomos kainą, mėnesio kaina – 500 Lt. Pagal sutartį buvo numatytas 4 000 Lt užstatas su teise po vienerių metų įsigyti ūkinį pastatą už 48 000 Lt. Nesilaikant sutarties sąlygų nuomotojai privalėjo sumokėti nuomininkams dvigubą užstato sumą. Ieškovė įsipareigojo įvesti elektrą iki fermos ir sutvarkyti žemės nuomos dokumentus. Taip pat numatė, kad už elektrą ir žemės nuomą mokės nuomininkai. 2009-02-10 atsakovas E. Š. su UAB „Mikrokodas“ sudarė sutartį dėl ūkinio pastato remonto darbų už preliminarią 13 793,25 Lt sumą be PVM, o pagal atliktų darbų pridavimo aktą Nr. 20090310 priimtų darbų suma – 16 276 Lt. UAB „Bilderis“ lokalinėje sąmatoje S004-1, sudarytoje 2009 m. spalio mėn., nurodyta, jog objektui Raseinių r., ( - ) padarytos žalos (įvertintas atstatymas) bendra vertė su PVM 21 911,76 Lt. 2010-04-08 antstolė E. R. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl B. Š. priklausančių 14/100 dalių pastato-karvidės, esančio Raseinių sav., ( - ), nufotografavo ir aprašė pastatų būklę iš išorės ir viduje. 2010-04-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi B. Š. perleido ieškovei visas iš 2008-12-22 nuomos sutarties kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises, susijusias su mokėjimais, palūkanomis, delspinigiais bei padarytos žalos kompensavimu. Pagal 2007-07-23 VĮ Registrų centro pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, pastatas-karvidė (unikalus Nr. ( - )), esanti Raseinių r. sav., ( - ) 1993-01-27 nuosavybės teisės liudijimo pagrindu priklausė: 14/100 dalių B. Š. nuosavybės teise, 23/100 dalys A. Š. (daiktinės teisės neįregistruotos), 20/100 dalių A. B. (daiktinės teisės neįregistruotos), 33/100 dalys P. L. (daiktinės teisės neįregistruotos), 10/100 dalių G. M. (daiktinės teisės neįregistruotos) (t. 1, b. l. 18–19). 2009-02-03 S. L. notaro patvirtintu įgaliojimu įgaliojo ieškovę vesti jo 1996-02-12 mirusio tėvo P. L. paveldėjimo bylą ir parduoti paveldėtas 33/100 dalis pastato-karvidės, tačiau iki 2011-08-29 dėl paveldėjimo į notarą niekas nebuvo kreipęsis (t. 2, b. l. 17, 27, 29). Iš vėlesnių Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų, taip pat įvairių sutarčių nustatyta, kad 2010-01-21 ir vėliau pastato-karvidės savininkai ir jų nuosavybės teisės dalys keitėsi, o nuo 2013-03-19 jos savininkais yra ieškovė R. J. 67/100 dalių ir P. L. (daiktinės teisės neįregistruotos) 33/100 dalių (t. 1, b. l. 127–128; t. 2, b. l. 56–58, 145; t. 3, b. l. 160–166; t. 4, b. l. 11–17). Nekilnojamojo turto objekto - karvidės kadastrinių matavimų byla sudaryta 2007-06-26 (t. 1, b. l. 10–17).

7Teismas netenkino atsakovų reikalavimo pripažinti 2008-12-22 šalių sudarytą sutartį niekine bei negaliojančia dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 4 dalies pažeidimo bei taikyti restituciją, kadangi nurodyta norma nėra imperatyvi, teisę išnuomoti daiktą turi ne tik to daikto savininkas, bet ir kitas asmuo, kuriam tai daryti leidžia daikto savininkas arba įstatymai. Ginčo sutarties sudarymo metu ieškovė nebuvo karvidės savininke, o jais buvo B. ir A. Š., A. B., P. L. ir G. M., tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog karvidės savininkai ar jų įpėdiniai neprieštaravo ir patvirtino leidę ieškovei karvidę išnuomoti bei parduoti. Ieškovė ginčo sutartį dėl pastato nuomos ir įsipareigojimo po metų laiko karvidę parduoti sudarė turėdama savininkų ar jų teisių perėmėjų (įpėdinių) sutikimą. Teismas atsakovų reikalavimą grąžinti jiems 4 000 Lt laikė nepagrįstu. Sudarydamos sutartį, šalys susitarė dėl atsakovų sumokėto užstato panaudojimo karvidėje elektros įvedimui, kurioje elektros nebuvo, ir ieškovė su B. Š. šį įsipareigojimą įvykdė. Atsakovai sumokėjo užstatą užtikrinti susitarimą, jog po 1 metų karvidę nupirks. Nors atsakovai teigia, kad dėl sutarties neįvykdymo kalta ieškovė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad reikalavo iš ieškovės sutartu laiku sudaryti karvidės pirkimo–pardavimo sutartį, o ši atsisakė tai padaryti. Be to, atsakovams nepageidaujant pirkti karvidės, užstatas turėjo atitekti ieškovei kaip nuostolių atlyginimas. Argumentą, kad 4 000 Lt buvo mokėti kaip rankpinigiai, teismas atmetė, kadangi pagal preliminarią sutartį rankpinigiai yra draudžiami.

8Atsakovų reikalavimą priteisti 16 276 Lt nuostolių teismas atmetė kaip neįrodytą. Žalos dydžiui pagrįsti atsakovai pateikė sutartį su UAB „Mikrokodas“ ir atliktų darbų pridavimo aktą Nr. 20090310, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad už atliktus rangos darbus jiems buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kuri turi būti išrašoma tuoj pat po paslaugų atlikimo, nepateikė įrodymų apie apmokėjimą už tuos darbus, nors darbai atsakovų teigimu buvo atlikti 2009 m. vasario mėnesį. Be to, darbus atlikusi bendrovė turėjo ne tik išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, išduoti kvitą apie sumokėtus pinigus, bet ir pateikti ataskaitą bei dokumentus apie pirktas ir panaudotas medžiagas.

9Teismas nustatė, kad, atsakovams išnuomojant ginčo karvides, jos nebuvo perduotos pagal perdavimo–priėmimo aktą ir tokia pat tvarka nebuvo perimtos iš jų, taip pat, kad šalys nebuvo susitarę dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygų. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad nuomos sutartis buvo nutraukta, o ginčo pastatas grąžintas ieškovei 2009-07-20 atsakovų konkliudentiniais veiksmais – perdavus raktą, ir nuo to laiko ieškovė galėjo karvidėmis naudotis bei valdyti. Kad ieškovė be kliūčių galėjo į pastatą patekti, patvirtino 2009-10-02 laikraštyje „Raseinių kraštas“ paskelbtas skelbimas apie parduodamą fermą su nurodytu ieškovės telefono numeriu. Raktų iš atsakovų paėmimas ir 2008-12-22 šalių sutarties nutraukimo neginčijimas patvirtino, jog su nuomos sutarties nutraukimu ieškovė iš esmės sutiko, todėl reikalavimą dėl nuomos mokesčio sumokėjimo teismas laikė pagrįstu tik už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2009-07-20, kas sudarė 2 822,58 Lt (500 x 5 + (500 : 31 x 20).

10Teismas patikslintą ieškinio reikalavimą dėl 21 911,76 Lt turtinės žalos priteisimo atmetė kaip neįrodytą. Ieškovė reikalavimą dėl turtinės žalos kompensacijos už karvidės suniokojimą grindė 2010-04-08 antstolės surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismas laikė, kad protokole užfiksuoti pastate rasti trūkumai negali būti laikomi būtent atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatu, kadangi protokolas buvo surašytas beveik po 9 mėnesių nuo to laiko, kai ieškovei buvo sugrąžinta karvidė. Liudininkų V. G., S. Š. bei E. Š. parodymais nustatyta, jog ieškovė perėmė karvidę iš karto – užkalė šiferiu langus bei duris, tačiau dėl patalpų būklės fiksavimo į nieką nesikreipė iki 2010-04-08. Nors liudininkė V. G. teigė, kad karvidėje buvo išdaužyti beveik visi langai, išlaužytos durys, tačiau karvidės langus ir duris užsandarinęs ieškovės žentas E. Š. patvirtino, jog patalpose būta tam tikrų pertvarkymų, tačiau esminių pasikeitimų ar radikalaus suniokojimų nebuvo, durys buvo, bet jų laužti nereikėjo, metalai buvo sudėti karvidės kampe, ir jis negali pasakyti, ar apie 10% jų trūko ar netrūko, stogo balkiai buvo sulūžę, atramos nebuvo išpjaustytos, gyvenamosios patalpos atrodė normaliai – su langais, durimis, nesuniokotos, kai kuriuose karvidės languose stiklų nebuvo, tačiau jis nežino, ar jų tiesiog nebuvo, ar jie buvo sudaužyti, o užsandarinama buvo tam, kad ten nelandžiotų pašaliniai asmenys. Teismas pažymėjo, kad langų sudaužymo fakto nepatvirtino kita ieškovės dukra – liudininkė S. Š.. Teismas padarė išdavą, kad labiau tikėtina, jog nei atsakovams palikus nuomotos karvidės patalpas, nei ieškovei gavus raktą nuo karvidėse įrengtos gyvenamosios patalpos jokios bent kiek ženklesnės žalos karvidei nebuvo padaryta. Be to, iš byloje pateiktų nuotraukų, darytų 2007 metais, kai buvo sudaryta kadastrinių matavimų byla, ir atsakovų pateiktų nuotraukų, kurias jie nurodo darę sutarties sudarymo laiku, matyti, jog ne visos karvidės įėjimo angos buvo su durimis ar vartais ir ne visi langai pilnai įstiklinti, juolab, kad langų užkalimai lentomis akivaizdžiai seni (t. 1, b. l. 13, 53–57, 60). 2010-04-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra konstatuotas tuo metu esantis karvidės techninis stovis, tačiau nuo kada jis toks (kada buvo nupjautos durys, išdraskytas elektros skydas, išimtos ir sukrautos metalinės konstrukcijos, išdaužyti bei užkalti langai ir kt.) – nėra aišku, juolab, kad nėra bent kiek išsamesnių duomenų apie karvidės techninę būklę iki išnuomojimo atsakovams. Teismas sprendė, kad iš to, kas nurodyta protokole, ir prie jo pridėtų nuotraukų akivaizdu, jog jokio suniokojimo nekonstatuota, kadangi: duris ir langus ieškovės prašymu užkalė jos žentas E. Š.; vanduo per lubas teka dėl prakiurusio stogo, o juo rūpintis yra karvidžių savininkų pareiga, nes atsakovai remontavo tik tą karvidės stogo dalį, kuria jie betarpiškai naudojosi; ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų sumokėti už 2009 m. liepos–lapkričio mėnesiais sunaudotą elektrą reiškia, kad tuo laikotarpiu elektros instaliacija nebuvo suniokota, nes priešingu atveju elektros nebūtų buvę įmanoma suvartoti; sienų apdailos nepabaigimas, kai visos karvidės lauko ir vidaus sienos yra be apdailos, negali būti laikomas patalpų pabloginimu ar suniokojimu; lubų balkiai yra ne sulaužyti, bet sulūžę, o tai galėjo įvykti dėl jų senumo, nes karvidė statyta 1951 m., ir duomenų apie jos atnaujinimus nėra; dalis metalinių konstrukcijų, kurių dingimu ieškovė kaltina atsakovus, yra sukrauti į krūvą, kiti yra ten pat, kur ir buvo prieš perduodant karvidę atsakovams, o įrodymų, kiek tų konstrukcijų buvo 2008-12-22 perduodant atsakovams patalpas ir kiek jų rasta patalpas atgavus, byloje nėra (t. 1, b. l. 14, 56, 118, 121b–125).

11Teismui konstatavus, jog patalpos ieškovei buvo sugrąžintos 2009-07-20, atsakovai už elektros suvartojimą turėjo atsiskaityti tik iki 2009-07-20. Vadovaudamasis proporcingumo principu, teismas priteisė solidariai iš atsakovų 9,21 Lt (14,28 : 31 x 20) už suvartotą elektros energiją, kadangi B. Š. už 2009 m. liepos mėnesį suvartotą elektros energiją sumokėjo 14,28 Lt.

12Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovų solidariai 600 Lt paskolą. Abu atsakovai kategoriškai neigė bet kokių sumų skolinimąsi iš ieškovės kartu ar atskirai. Ieškovė paskolos davimą įrodinėjo liudytojų I. V., V. G. ir S. Š. parodymais, tačiau nei viena apklausta byloje liudininkė pinigų perdavimo fakto nematė, tik girdėjo, kad J. S. prašė ieškovės paskolinti jam pinigų, bet ne auginamų vištų lesalams, kaip nurodė ieškovė, o maistui, cigaretėms ir pan., o ši tai pažadėjo. Nei viena liudininkė nežinojo, kokios konkrečiai sumos ir kada buvo paskolintos J. S., kokiomis sąlygomis bei aplinkybėmis ir apie paskolas girdėjo (net ir liudininkas E. Š.) iš ieškovės pasakojimų; liudininkės V. G. parodymai išskirtinai skyrėsi net nuo ieškovės paaiškinimų – ši liudininkė teigė, kad ieškovė skolino pinigus J. S. 4 kartus, tris iš jų (vėliau tvirtino, jog visus 4 kartus) prie jos, nors pati ieškovė nurodė per 3 kartus iš viso skolinusi 600 Lt, o V. G. matant tik 1 kartą; nei viena liudininkė neparodė, kad paskola buvo teikiama E. Š. (t. 4, b. l. 44, 51–52). Įvertinusi iš esmės prieštaringus ir nekonkrečius liudytojų parodymus dėl ieškovės pažadų J. S. paskolinti pinigų, nesant jokių objektyvių įrodymų dėl skolinamų pinigų perdavimo atsakovams kaip bendraskoliams ir jų įsipareigojimo ieškovei juos grąžinti, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė 600 Lt paskolos davimo atsakovams kaip solidariems skolininkams.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 93–105) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų 773 Lt žyminio mokesčio ir 1 500 Lt už advokato teisinę pagalbą, viso 2 273 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

14Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., CK 6.200 str.). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 str. 1 d., 6.497 ir 6.498 str.) ar sutarties (CK 6.217 str. 5 d.) numatytais atvejais. Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 str.). CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta teisė sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat tai, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu sutartyje aptarti konkretūs jos nutraukimo pagrindai, t. y. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2009).

15Ieškovė tiek teismo posėdžių metu, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuomos sutarties galiojimo metu (nuo 2009-02-01 iki 2010-02-01) pastato niekam nenuomojo ir niekam nepardavinėjo. Į teismą kreipėsi, siekdama prisiteisti nuomos užmokestį, o, teismui užtrukus, pateikė eilę patikslintų ieškinių, į kuriuos įtraukė ir patirtos turtinės žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad šalys nebuvo susitarę dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygų, todėl dėl sutarties nutraukimo prieš terminą kiekviena iš sutarties šalių turėjo kreiptis į teismą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nei viena sutarties šalis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo nesikreipė, vadinasi, pasirašyta nuomos sutartis galiojo iki sutartyje nurodytos datos. Teismo padaryta išvada, kad 2009-12-22 šalių sudaryta negyvenamojo pastato - karvidės nuomos sutartis buvo nutraukta, o ginčo pastatas grąžintas ieškovei 2009-07-20 atsakovų konkliudentiniais veiksmais (perdavus raktą), ir kad nuo to laiko ieškovė galėjo karvidėmis naudotis bei valdyti, yra niekuo nepagrįsta, kadangi teismo posėdžių metu tiek ieškovė, tiek liudytojai, tiek trečiasis asmuo B. Š. nurodė, kad raktų atsakovai negrąžino, o į nuomoto pastato dalį jie pateko 2010-04-08, dalyvaujant antstolei E. R..

16Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Joje pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

17Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2010-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011). Nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs ir visi kiti CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

18Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Tai yra dvišalis, atlygintinas konsensualinis sandoris. Pagrindinės nuomininko pareigos yra laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi turtu ir naudotis išsinuomotu turtu atsižvelgiant į sutartyje nustatytas sąlygas ir turto paskirtį. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus pagal nuomos sutartį įvykdė tinkamai – perdavė pastatus nuomos teise naudotis atsakovams, įrengė reikalingą elektros galią nuomojamose patalpose, atsakovų nuožiūra leido daryti pakeitimus šiose patalpose, tačiau atsakovai savo sutartimi prisiimtų prievolių nevykdė, nes vengė mokėti nuomos mokesčius, laiku neatsiskaitė už elektros energiją pagal pateiktas sąskaitas faktūras, nepirko pastato, suniokojo nuomojamą pastatą ir galiausiai iš nuomojamo pastato, nenutraukę nuomos sutarties, dingo. Iki patikslinto ieškinio padavimo teismui momento ieškovė niekaip negalėjo susisiekti su atsakovais, kadangi nei vienas iš atsakovų neatsiliepinėjo telefonu. Ieškovė negalėjo išnuomoti pastato kitiems nuomininkams, kadangi teisme vyko ginčas su atsakovais.

19Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 str. 2 d.).

20Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 1, 2, 5 dalys). Be to, vertinant šalių prievolių vykdymo tinkamumą, būtina vadovautis sutarčių, prievolių ir bendraisiais teisės principais. CK 1.5 straipsnyje nurodyta, kad teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.4, 6.38, 6.458, 6.200 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai sutarties šalims bendradarbiauti, nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, vykdymo bei pasibaigimo metu.

21Kadangi ginčas tarp ieškovės ir atsakovų dėl nuomos mokesčio buvo pradėtas nagrinėti teisme, ieškovė neturėjo kitos galimybės, kaip laukti nuomos sutarties pabaigos. Tik pasibaigus nuomos sutarčiai ieškovė galėjo tartis su antstolių kontora dėl patekimo į pastatus, ką ieškovė 2010-04-08 ir padarė. Vertinant nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovės reikalavimai priteisti jai 6 000 Lt nuomos mokestį už pastato nuomą nuo 2009-02-01 iki 2010-02-01 yra pagrįsti ir teisėti, juolab, kad atsakovai pastatu pradėjo naudotis nuo 2009 metų sausio mėnesio, o dėl sutarties nutraukimo su ieškove nesitarė, į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo nesikreipė.

22Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti: žalos (nuostolių), atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 21 911,76 Lt turtinės žalos priteisimo atmetė kaip neįrodytą. Nuomos sutartis pasibaigė 2010-02-01, o ne 2009-07-30 (31), todėl antstolės E. R. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra surašytas ne po 9 mėnesių, kaip nurodyta sprendime, o po 2 mėnesių. Nuomojamas pastatas yra kaimo vietovėje. Privažiavimo sąlygos prie šių pastatų žiemos metu yra sudėtingesnės, todėl su antstole buvo sutarta apžiūrėti pastatą nutirpus sniegui. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad aplink pastatą yra sniego likučių. Ieškovė nedelsė su pastato apžiūra ir faktinių aplinkybių konstatavimu, kadangi pastatas negalėjo būti suniokotas kitų asmenų, nes greta pastato gyvena asmenys, kurie tuoj pat praneštų apie pastato niokojimą ieškovei. Dėl šios aplinkybės teismo padaryta išvada, kad pastatui žalą galėjo padaryti kiti asmenys, o ne atsakovai, yra niekuo nepagrįsta.

23CK 6.500 straipsnyje nustatyta, jog jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

24Iš antstolės pateikto protokolo matyti, kad pastato šonuose ir gale esančios durys užkaltos lentomis, pastato langai užkalti šiferio ir faneros lapais, patalpoje įstatyti langai, kurių apdaila nebaigta, per lubas teka vanduo, elektros skydas yra išdraskytas, durys į fermos pagalbines patalpas yra nupjautos, išdraskytos kambario durys, stogą laikantis balkis yra lūžęs, fermos dalyje nėra metalinių konstrukcijų. Padaryta turtui žala yra ieškovės įvertinta, ir padarytai žalai atstatyti yra paskaičiuota lokalinė sąmata Nr. S004-1, pagal kurią buvusio pastato stovio atstatymui iš atsakovų ieškovei turi būti priteista 21 911,76 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismas nesigilino į žalos atsiradimo faktą, į padarytos žalos dydį bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus ir kitus įrodymus. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuomojamose patalpose buvo palikta apie 11 tonų metalo, o šiuo metu pasiliko tik apie 1,5 tonos. Metalo nuomojamose patalpose buvimo faktą patvirtino visi teismo posėdžiuose apklausti liudytojai, o taip pat ir atsakovas E. Š.. Jis išsamiai nurodė, kad toje fermos dalyje, kurioje jie įsirenginėjo patalpas, metalo konstrukcijos buvo. Apklausoje atsakovas E. Š. nurodė, kad metalo konstrukcijas jie išpjovė, kadangi šios trukdė jiems tinkamai įsirengti patalpas. Metalo buvimo ir jo sumažėjimo faktus patvirtino ir, teismo vertinimu, objektyviausius parodymus davusio E. Š. parodymai. Jis nurodė, kad jam „konservuojant“ pastatą, buvo „biški metalo“, kad metalo buvo apie 15–20 cm nuo žemės krūva. Abu atsakovai nurodė, jog patalpas įsirenginėjo taip, kaip jiems buvo patogu. Atsakovai patalpose įsirengė viščiukų auginimo fermą. Įsirenginėjant patalpas, jokių projektų, sąmatų ar pastato pagerinimo darbų atsakovai su ieškove nederino. Taip pat jie negalėjo pateikti bei įrodyti, kad ieškovė jiems davė leidimą keisti pastato vidų, pakeičiant jo paskirtį. Akivaizdu, kad atsakovai, keisdami pastato vidų, pakeitė pastato paskirtį – išpjovė metalines konstrukcijas, metalines girdyklas, padarė pastato viduje nereikalingas pertvaras. Šiuo metu ieškovė galėtų išnuomoti patalpas tiesioginei šių patalpų paskirčiai – gyvulių auginimui, tačiau dėl esamų patalpų pakeitimų to padaryti negali. Potencialus nuomininkas atsisakė nuomotis gyvulių auginimui netinkamas patalpas. Dėl šių aplinkybių ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų turtinės žalos kompensaciją yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, nors ir buvo tam tinkamos aplinkybės bei pagrindas, nesigilino į padarytos žalos dydį, objektyvias liudytojų nurodytas aplinkybes, o tik formaliai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti turtinės žalos kompensaciją.

25Nuomos sutartis pasibaigė 2010-02-01, todėl atsakovai iki nuomos sutarties galiojimo pabaigos yra atsakingi už suvartotą elektros energiją. Kas būtent suvartojo elektros energiją, ieškovei nėra žinoma, kadangi dėl suvartotos elektros energijos yra atsakingi atsakovai, kurie nuomojosi patalpas nuo 2009-02-01 iki 2010-02-01. Dėl šių priežasčių ieškovės prašymas priteisti patirtas išlaidas už suvartotą elektros energiją yra pagrįstas ir teisėtas.

26Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė 600 Lt paskolos davimo atsakovams kaip solidariems skolininkams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008). Sprendime yra neteisingai nurodyta, jog „Ieškovė paskolos davimą įrodinėjo liudytojų I. V., V. G. ir S. Š. parodymais, o iš jų buvo matyti, kad nei viena apklausta byloje liudininkė pinigų perdavimo fakto nematė, tik girdėjo, kad J. S. prašė ieškovės paskolinti jam pinigų <...>“. Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. nurodė, kad „pinigus skolinosi S.; skolinosi 2009 m. sausį ar vasarį; aš mačiau, kaip S. gavo pinigus per du kartus; pinigai buvo duodami namuose apie 12 valandą; aš manau, kad skolingi 800 litų <...>“. Kitos liudytojos pinigų perdavimo momento nematė, tačiau kaip teismas sprendime pasisakė, patvirtino, kad atsakovai prašė ieškovės paskolinti pinigų. Vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 1 dalimi, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt. Nagrinėjamu atveju paskolos suma yra tik 600 Lt. Tokio dydžio paskolos sumai galėjo būti ir žodinis šalių susitarimas. Šį žodinį šalių susitarimą liudija liudytojos I. V., V. G. ir S. Š.. Liudytoja V. G. parodė, kad atsakovas J. S. pinigus gavo, t. y. patvirtino, kad žodinę sutartį ieškovė įvykdė. Ieškovės nuomone, kadangi J. S. prašė pinigų lesalų pirkimui, vadinasi, pinigai buvo nukreipti verslui, kurį atsakovai kartu vykdė. Būtent dėl šių aplinkybių ieškovė prašė teismo priteisti skolą iš atsakovų solidariai.

27Paskolos sutarties realinis pobūdis reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo, paskolos teisiniams santykiams konstatuoti būtinas sutarties dalyko – pinigų, perdavimas (CK 6.870 str. 1, 2 dalys). Pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs dėl įrodinėjimo pareigos, kilus ginčui dėl pinigų perdavimo fakto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai sutartyje aiškiai patvirtinamas pinigų perdavimas, kilus ginčui, įrodinėjimo našta dėl šio fakto tenka skolininkui, tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12 str., 178 str.). Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi jis pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

28Atsakovas J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 117–122) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo visiškai sutinkąs su teismo padarytomis išvadomis, paremtomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad nuomos sutartis tarp šalių buvo nutraukta konkliudentiniais veiksmais, atsakovui E. Š. grąžinus raktą ieškovei ir pranešus, kad išsikrausto iš nuomojamų patalpų. Apeliantė nepripažino žinojusi, kad atsakovai iš karvidžių išsikraustė 2009-07-30 (31) dienomis. Tačiau tokie ieškovės aiškinimai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir pačios ieškovės bei jos liudytojų parodymams (3 t., b. l. 152, 158; t. 4, 43). Ieškovės dukra V. G. paaiškino, kad atsakovai iš karvidės išsikraustė 2009 m. birželio mėnesį bei kad ieškovei tai buvo žinoma iš karto. Nors ieškovė skunde teigia, kad jai nebuvo perduoti raktai nuo karvidės pastato, tačiau ieškovės žentas E. Š. parodė, kad iš karto po atsakovų išsikraustymo jis užkalinėjo karvidės langus bei duris, o po kokio mėnesio ieškovė turėjo raktus ir nuo kitų fermos patalpų ir galėjo patekti į visas fermos patalpas. Taigi iš šio liudytojo parodymų matyti, kad ieškovė apie tai, kad atsakovai išsikraustė iš fermos, žinojo iš karto po išsikraustymo, taip pat galėjo patekti į fermos patalpas, jomis naudotis ir jas valdyti, todėl ieškovės argumentai, kad ji į rakinamą patalpą pateko tik 2010-04-08, dalyvaujant antstolei E. R., yra neteisingi ir prieštaraujantys nustatytoms aplinkybėms, E. Š. paaiškinimams bei pačių atsakovų aiškinimams.

29Teismas teisingai pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad nuomininko prievolės mokėti nuomos mokestį pabaiga yra siejama ne vien su sutarties nutraukimo faktu, bet ir su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui. Todėl, išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus rašytinius įrodymus, padaryta teisinga išvada, jog 2009-12-22 šalių sudaryta negyvenamojo pastato-karvidės nuomos sutartis buvo nutraukta, o ginčo pastatas grąžintas ieškovei 2009-07-20 dieną atsakovų konkliudentiniais veiksmais – perdavus raktą ieškovei, nuo kurio momento ieškovė galėjo karvidėmis naudotis bei jas valdyti. Taip pat teismas teisingai atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovai vienašališkai nutraukė sutartį ir išvyko (t. 1, b. l. 2).

30Teismas teisingai įvertino ir atsakovų pateiktą 2009-10-02 laikraštį „Raseinių kraštas“, kuriame yra paskelbtas skelbimas apie parduodamą fermą, kur nurodytas ieškovės mobilaus telefono numeris. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu ieškovė pripažino ir patvirtino, kad skelbime nurodytas telefono numeris priklauso jai. Iš šio skelbimo padaryta pagrįsta išvada, kad ieškovė be kliūčių galėjo patekti į pastatą. Skelbimo padavimas dėl karvidės pastato pardavimo, raktų gavimas, galėjimas patekti į karvidės pastatą neginčijamai patvirtina, kad ieškovė su nuomos sutarties nutraukimu sutiko, šio nutraukimo neginčijo teismine tvarka, todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė, kad nuomos mokesčio sumokėjimas pagrįstas tik už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2009-07-20, kas sudaro 2 822,58 Lt, ir visiškai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą kitoje dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo už visą laikotarpį.

31Ieškovė nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas praėjus 9 mėnesiams po to, kai išsikraustė iš patalpų atsakovai, ir teigia, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nuomos sutarties pasibaigimo. Su tokiais skundo argumentais sutikti negalima, kadangi ir pačios ieškovės paaiškinimais, ir jos kviestų liudytojų parodymais yra neginčijamai nustatyta, kad atsakovai iš patalpų išsikraustė 2009 metų liepos mėnesį, ir apie tai ieškovei buvo žinoma, todėl teismas visiškai teisingai konstatavo, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimas buvo surašytas beveik po 9 mėnesių nuo to laiko, kai ieškovei buvo sugrąžinta karvidė, todėl visiškai pagrįstai pripažino, kad minėtame protokole užfiksuoti pastate rasti trūkumai negali būti laikomi būtent atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatu. Iš liudytojų V. G., S. Š. ir E. Š. parodymų matyti, jog ieškovė perėmė karvidę iš karto, t. y. užkalė šiferiu langus bei duris, tačiau dėl patalpų būklės fiksavimo į nieką nesikreipė iki 2010-04-08, todėl žala patalpoms galėjo būti padaryta vėliau, kai patalpos jau buvo ieškovės žinioje, juolab, kad tose patalpose šieną laikė ir P. M., laikęs save dalies karvidės savininku. Todėl atmestini ieškovės argumentai, kad dėl kaimo vietovės ir esančio sniego ji negalėjo konstatuoti faktinių aplinkybių dėl fermos suniokojimo ir kad jai reikėjo laukti iki sniegas ištirps. Tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, kadangi karvidės pastatas ieškovės žiniai buvo grąžintas 2009 m. vasarą, ir jokių trukdžių, nurodytų apeliaciniame skunde, apžiūrėti karvidės pastatą nebuvo.

32Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą dėl žalos padarymo ir nuostolių priteisimo, teisingai vadovavosi liudytojo E. Š. parodymais, kuris matė fermos pastatą iš karto po to, kai išsikraustė atsakovai, kadangi konservavo pastatą ieškovės nurodymu, taigi šis liudytojas parodė, kad patalpose buvo tam tikrų pertvarkymų, tačiau esminių pasikeitimų ar radikalių suniokojimų nebuvo, todėl ieškovės argumentai, kad būtent atsakovai suniokojo karvidės pastatą ir padarė ieškovei žalą, yra visiškai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

33Teismas teisingai įvertino ir byloje ieškovės pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei teisingai nurodė, kad minėtas protokolas įrodo tik pastato stovį, buvusį jo faktinių aplinkybių konstatavimo metu, tačiau šis protokolas neįrodo ir nepagrindžia, nuo kada toks karvidės pastato stovis buvo; taip pat teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė ir byloje nėra įrodymų, koks pastato stovis buvo iki jo išnuomavimo atsakovams, todėl visiškai pagrįstai šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestas kaip neįrodytas. Teismas teisingai įvertino ir ieškovės pateiktą UAB „Bilderis“ sąmatą. Pirma, minėta įmonė nėra sertifikuota ar atestuota atlikti žalos vertinimą. Antra, pateiktoje lokalinėje sąmatoje nesutampa nurodytų darbų pobūdis su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl jai padarytos žalos, todėl teismas dėl žalos padarymo ieškovei priėmė teisingą sprendimą ir teisingai įvertino visus byloje esančius ir su tuo susijusius rašytinius įrodymus.

34Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, kad teismas visiškai nesigilino į aplinkybę dėl metalo dingimo. Teismas vertino ir šias aplinkybes bei nurodė, kad liudytojas E. Š. dėl metalo konstrukcijų paaiškino, kad jis negali pasakyti, ar apie 10 procentų metalo trūko ar netrūko. Taigi byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino metalo trūkumo fakto, tai teigė tik pati ieškovė. Nagrinėjant bylą ieškovė buvo paklausta apie metalo dingimą ir ar dėl šios aplinkybės ji kreipėsi į policiją. Ieškovė paaiškino, kad kreipėsi, tačiau pareiškimo pateikti negalėjo ir nepateikė, todėl ir šios nurodytos aplinkybės, kad metalo konstrukcijas pasisavino ar tai dėl jų dingimo yra atsakingi atsakovai, yra neįrodytos ir nepagrįstos byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Teismas priėmė teisingą sprendimą ir teisingai atmetė ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovų.

35Teismas teisingai nurodė, kad atsakovai yra atsakingi sumokėti už elektros energiją iki to laikotarpio, iki kurio naudojosi patalpomis, t. y. iki 2009-07-20, todėl visiškai teisingai ir pagrįstai nustatė mokėtiną sumą, todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įrodymais.

36Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš abiejų atsakovų solidariai skolą, turi pareigą įrodyti pinigų perdavimą abiems atsakovams kaip solidariems skolininkams, nes solidarumas paskolos prievolei nepreziumuojamas. Rašytinių įrodymų byloje dėl pinigų skolinimo nei su vienu atsakovu nėra, o abu atsakovai kategoriškai neigia bet kokį pinigų skolinimąsi iš ieškovės. Ieškovė paskolos davimo faktą įrodinėjo liudytojų I. V., V. G. ir S. Š. parodymais, tačiau teismo posėdyje apklaustos liudytojos nurodė, kad pinigų perdavimo fakto nematė, tik girdėjo, kad J. S. prašė ieškovės paskolinti jam pinigų. Liudytojos V. G. parodymai išskirtinai skyrėsi nuo ieškovės paaiškinimų. Ši liudytoja teigė, kad ieškovė skolino pinigus J. S. 4 kartus, tris iš jų prie jos, nors pati ieškovė nurodė, kad skolino pinigus per 3 kartus. Teismas, visiškai teisingai įvertinęs liudytojų parodymus, kuriais ieškovė įrodinėjo pinigų paskolinimo faktą, jų prieštaravimus ir nekonkretumą, teisingai nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl skolinamų pinigų perdavimo atsakovams kaip bendraskoliams ir jų įsipareigojimo ieškovei juos grąžinti, todėl padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė 600 Lt paskolos davimo atsakovams kaip solidariems skolininkams, it teisingai atmetė šį ieškovės reikalavimą.

37Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (t. 4, b. l. 113–114) prašo apeliacinį skundą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

41Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., CK 6.200 str.). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Visiškai pritartina apeliantei, jog šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 str. 1 d., 6.497 ir 6.498 str.) ar sutarties (CK 6.217 str. 5 d.) numatytais atvejais. Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 str.). CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta teisė sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu sutartyje aptarti konkretūs jos nutraukimo pagrindai, t. y. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2009).

42Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys nebuvo susitarę dėl Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygų, todėl dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą kiekviena iš sutarties šalių turėjo kreiptis į teismą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad nei viena Sutarties šalis į teismą dėl Sutarties nutraukimo nesikreipė, kolegijos nuomone, šalių pasirašyta Nuomos sutartis galiojo iki Sutartyje nurodytos datos, t. y. iki 2010-02-01. Teismo padaryta išvada, kad 2009-12-22 šalių sudaryta negyvenamojo pastato - karvidės Nuomos sutartis buvo nutraukta, ginčo pastatą grąžinus ieškovei 2009-07-20 atsakovų konkliudentiniais veiksmais (perdavus raktą), kolegijos nuomone, prieštarauja nurodytiems teisės aktų reikalavimams dėl galimybės sutartį nutraukti tik teismo tvarka. Būtent ši klaidinga pirmosios instancijos teismo išvada ir sąlygojo nepagrįstą šalių sutarto nuomos mokesčio nepriteisimą iki Nuomos sutarties terminio pabaigos, t. y. iki 2010-02-01, dėl ko šioje dalyje sprendimas keistinas ir solidariai iš atsakovų priteista 2 822,58 Lt nuomos mokesčio suma didintina iki 6 000 Lt. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad pastatas grąžintas ieškovei 2009-07-20 atsakovų konkliudentiniais veiksmais (perdavus raktą), ir kad nuo to laiko ieškovė galėjo karvidėmis naudotis bei jas valdyti, kolegijos nuomone, nėra pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo dėl Sutartyje numatyto nuomos mokesčio priteisimo už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, kadangi, kaip jau minėta, Sutartis nebuvo nutraukta teisės aktų nustatyta tvarka.

43Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Tai yra dvišalis, atlygintinas konsensualinis sandoris. Pagrindinės nuomininko pareigos yra laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi turtu ir naudotis išsinuomotu turtu atsižvelgiant į sutartyje nustatytas sąlygas ir turto paskirtį. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus pagal nuomos sutartį įvykdė tinkamai – perdavė pastatus nuomos teise naudotis atsakovams, įrengė reikalingą elektros galią nuomojamose patalpose, atsakovų nuožiūra leido daryti pakeitimus šiose patalpose, tačiau atsakovai savo sutartimi prisiimtų prievolių nevykdė, nes nesumokėjo sutarto nuomos mokesčio.

44Vertinant nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovės reikalavimai priteisti jai 6 000 Lt nuomos mokestį už pastato nuomą nuo 2009-02-01 iki 2010-02-01 yra pagrįsti ir teisėti, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, padidinant priteistą nuomos mokesčio sumą iki 6 000 Lt.

45Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti: žalos (nuostolių), atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 21 911,76 Lt turtinės žalos priteisimo visiškai pagrįstai atmetė kaip neįrodytą.

46Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, paremtoms byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad pastatas ieškovei faktiškai buvo grąžintas 2009-07-20 atsakovų konkliudentiniais veiksmais – atsakovui E. Š. grąžinus raktą ieškovei ir pranešus, kad išsikrausto iš nuomojamų patalpų (perdavus raktą). Nors apeliantė ir nepripažino žinojusi, kad atsakovai iš karvidžių išsikraustė 2009 m. liepos mėnesį, tačiau visiškai pritartina atsakovo atsiliepimo argumentams, jog tokie ieškovės aiškinimai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir pačios ieškovės bei jos liudytojų parodymams (3 t., b. l. 152, 158; t. 4, 43). Ieškovės dukra V. G. paaiškino, kad atsakovai iš karvidės išsikraustė 2009 m. birželio mėnesį bei kad ieškovei tai buvo žinoma iš karto. Apeliantės teiginį, kad jai nebuvo perduoti raktai nuo karvidės pastato, paneigia ir pačios apeliantės žento E. Š. parodymai, kad iš karto po atsakovų išsikraustymo jis užkalinėjo karvidės langus bei duris, o po kokio mėnesio ieškovė turėjo raktus ir nuo kitų fermos patalpų ir galėjo patekti į visas fermos patalpas. Iš šio liudytojo parodymų akivaizdžiai matyti, kad ieškovė apie tai, kad atsakovai išsikraustė iš fermos, žinojo iš karto po išsikraustymo, taip pat galėjo patekti į fermos patalpas, jomis naudotis ir jas valdyti, todėl ieškovės argumentai, kad ji į rakinamą patalpą pateko tik 2010-04-08, dalyvaujant antstolei E. R., prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, E. Š. paaiškinimams bei atsakovų aiškinimams.

47Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir atsakovų pateiktą 2009-10-02 laikraštį „Raseinių kraštas“, kuriame yra paskelbtas skelbimas apie parduodamą fermą, kur nurodytas ieškovės mobilaus telefono numeris, kurį teismo posėdžio metu ieškovė pripažino kaip priklausantį jai. Iš šio skelbimo padaryta pagrįsta išvada, kad ieškovė be kliūčių galėjo patekti į pastatą. Skelbimo padavimas dėl karvidės pastato pardavimo, raktų gavimas, galėjimas patekti į karvidės pastatą, kolegijos nuomone, neginčijamai patvirtina, kad ieškovei ginčo patalpos buvo grąžintos anksčiau nei pasibaigė Sutarties terminas, t. y. 2009-07-20.

48Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas praėjus tik 9 mėnesiams po atsakovų išsikraustymo iš patalpų, ir teigia, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nuomos sutarties pasibaigimo. Su tokiais skundo argumentais kolegija nesutinka, kadangi ir pačios ieškovės paaiškinimais, ir jos kviestų liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad atsakovai iš patalpų išsikraustė 2009 metų liepos mėnesį, apie tai ieškovei buvo žinoma, todėl pirmosios instancijos teismas, tai konstatavęs, visiškai pagrįstai pripažino, kad minėtame protokole užfiksuoti pastate rasti trūkumai negali būti laikomi būtent atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatu. Iš liudytojų V. G., S. Š. ir E. Š. parodymų matyti, jog ieškovė perėmė karvidę iš karto, t. y. užkalė šiferiu langus bei duris, tačiau dėl patalpų būklės fiksavimo į nieką nesikreipė iki 2010-04-08, todėl žala patalpoms galėjo būti padaryta vėliau, kai patalpos jau buvo ieškovės žinioje, juolab, kad tose patalpose šieną laikė ir P. M., laikęs save dalies karvidės savininku. Apeliantės argumentai, kad dėl kaimo vietovės ir esančio sniego ji negalėjusi konstatuoti faktinių aplinkybių dėl fermos suniokojimo ir kad jai reikėjo laukti iki sniegas ištirps, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip nustatyta, karvidės pastatas ieškovės žiniai buvo grąžintas 2009 m. vasarą, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negalėjo sutrukdyti apžiūrėti karvidės pastatą iš karto po atsakovų išsikraustymo.

49Teismas, spręsdamas dėl ieškinio dėl nuostolių priteisimo nepagrįstumo, kolegijos nuomone, teisingai vadovavosi parodymais liudytojo E. Š., mačiusio fermos pastatą iš karto po atsakovų išsikraustymo ir konservavusio pastatą ieškovės nurodymu. Šis liudytojas parodė, kad patalpose esminių pasikeitimų ar radikalių suniokojimų nebuvo, todėl ieškovės argumentai, kad būtent atsakovai suniokojo karvidės pastatą ir padarė ieškovei žalą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

50Be to, kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir ieškovės pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, įrodantį tik pastato stovį, buvusį jo faktinių aplinkybių konstatavimo metu, tačiau niekaip nepagrindžiantį, nuo kada toks karvidės pastato stovis buvo; taip pat teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė ir byloje nėra įrodymų, koks pastato stovis buvo iki jo išnuomavimo atsakovams, todėl visiškai pagrįstai šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestas kaip neįrodytas. Teismas teisingai įvertino ir ieškovės pateiktą UAB „Bilderis“ (kuri nėra sertifikuota ar atestuota atlikti žalos vertinimą) sąmatą, kurioje netgi nesutampa nurodytų darbų pobūdis su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl jai padarytos žalos.

51Kolegijos nuomone, apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas nesigilino į aplinkybę dėl metalo dingimo. Teismas nurodė, kad liudytojas E. Š. dėl metalo konstrukcijų paaiškino, kad jis negali pasakyti, ar apie 10 procentų metalo trūko ar netrūko, t. y. nepatvirtino metalo trūkumo fakto, kurį ieškovė įrodinėjo tik savo pačios teiginiais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė į teismo klausimą, ar dėl metalo dingimo ji kreipėsi į policiją, paaiškino, kad kreipėsi, tačiau kadangi pareiškimo pateikti ji negalėjo ir nepateikė, todėl ir dėl šios aplinkybės apylinkės teismas ieškovės teiginius, kad metalo konstrukcijas pasisavino ar tai dėl jų dingimo yra atsakingi atsakovai, pagrįstai pripažino nepagrįstais byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis.

52Nustačius, kad atsakovai faktiškai patalpomis naudojosi tik iki išsikraustymo iš jų 2009-07-20 ir rakto ieškovei atidavimo, visiškai pritartina ir tai apylinkės teismo išvadai, kad atsakovai yra atsakingi tik už iki šio laikotarpio sunaudotą elektros energiją.

53Teismas, nusprendęs nepriteisti iš atsakovų 600 Lt paskolos, kolegijos nuomone, teisingai nurodė, kad rašytinių įrodymų byloje dėl pinigų skolinimo nei su vienu atsakovu nėra, o abu atsakovai kategoriškai neigia bet kokį pinigų skolinimąsi iš ieškovės. Ieškovė paskolos davimo faktą įrodinėjo liudytojų I. V., V. G. ir S. Š. parodymais, tačiau teismo posėdyje apklaustos liudytojos nurodė, kad pinigų perdavimo fakto nematė, tik girdėjo, kad J. S. prašė ieškovės paskolinti jam pinigų. Liudytojos V. G. parodymai išskirtinai skyrėsi nuo ieškovės paaiškinimų. Ši liudytoja teigė, kad ieškovė skolino pinigus J. S. 4 kartus, tris iš jų prie jos, nors pati ieškovė nurodė, kad skolino pinigus per 3 kartus. Teismas, visiškai teisingai įvertinęs liudytojų parodymus, kuriais ieškovė įrodinėjo pinigų paskolinimo faktą, jų prieštaravimus ir nekonkretumą, teisingai nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl skolinamų pinigų perdavimo atsakovams kaip bendraskoliams ir jų įsipareigojimo ieškovei juos grąžinti, todėl padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė 600 Lt paskolos davimo atsakovams kaip solidariems skolininkams, ir teisingai atmetė šį ieškovės reikalavimą.

54Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir priteistą solidariai iš atsakovų ieškovei 2 822,58 Lt įsiskolinimo už nuomą sumą padidina iki 6 000 Lt, atitinkamai padidinant iš atsakovų ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 558 Lt (180 + 378) arba po 279 Lt iš kiekvieno, t. y. priteistą iš atsakovų lygiomis dalimis 84,96 Lt žyminio mokesčio sumą padidinant iki 180 Lt (6 009,21 x 0,03) ir priteistą 180 Lt advokato pagalbos išlaidų sumą (iš ieškovės turėtų 1 800 Lt) – iki 378 Lt (laikant, jog patikslintas ieškinys patenkintas 21 procentais (6 009,21 x 100 proc. / (6 000 + 21 911,76 + 96,21 + 600); 1 800 x 0,21).

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

56apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

57Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti.

58Priteistą solidariai iš atsakovų E. Š. ir J. S. ieškovei R. J. 2 822,58 Lt įsiskolinimo už nuomą sumą padidinti iki 6 000 Lt.

59Priteistą ieškovei R. J. iš atsakovų E. Š. ir J. S. bylinėjimosi išlaidų sumą po 132,48 Lt iš kiekvieno padidinti iki po 279 Lt iš kiekvieno.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 140–144) prašė priteisti jai... 4. Atsakovai priešieškiniu (t. 3, b. l. 100–104, 119–120) prašė 2008-12-22... 5. Kauno apylinkės teismas 2013-06-14 sprendimu (t. 4, b. l. 66–76)... 6. Teismas nustatė, kad 2008-12-22 sutartimi ieškovė ir B. Š. išnuomojo... 7. Teismas netenkino atsakovų reikalavimo pripažinti 2008-12-22 šalių... 8. Atsakovų reikalavimą priteisti 16 276 Lt nuostolių teismas atmetė kaip... 9. Teismas nustatė, kad, atsakovams išnuomojant ginčo karvides, jos nebuvo... 10. Teismas patikslintą ieškinio reikalavimą dėl 21 911,76 Lt turtinės žalos... 11. Teismui konstatavus, jog patalpos ieškovei buvo sugrąžintos 2009-07-20,... 12. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovų solidariai... 13. Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 93–105) prašo Kauno apylinkės... 14. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti... 15. Ieškovė tiek teismo posėdžių metu, tiek patikslintame ieškinyje nurodė,... 16. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 17. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių... 18. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui... 19. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 20. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties... 21. Kadangi ginčas tarp ieškovės ir atsakovų dėl nuomos mokesčio buvo... 22. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė sąlygų... 23. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, jog jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą... 24. Iš antstolės pateikto protokolo matyti, kad pastato šonuose ir gale... 25. Nuomos sutartis pasibaigė 2010-02-01, todėl atsakovai iki nuomos sutarties... 26. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė 600 Lt paskolos... 27. Paskolos sutarties realinis pobūdis reiškia, kad paskolos teisiniams... 28. Atsakovas J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 117–122)... 29. Teismas teisingai pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuota... 30. Teismas teisingai įvertino ir atsakovų pateiktą 2009-10-02 laikraštį... 31. Ieškovė nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad faktinių aplinkybių... 32. Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą dėl žalos padarymo ir... 33. Teismas teisingai įvertino ir byloje ieškovės pateiktą faktinių... 34. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, kad teismas visiškai... 35. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovai yra atsakingi sumokėti už elektros... 36. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš abiejų... 37. Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 41. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti... 42. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys nebuvo susitarę... 43. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui... 44. Vertinant nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovės reikalavimai... 45. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė sąlygų... 46. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, paremtoms... 47. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir atsakovų... 48. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad faktinių... 49. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio dėl nuostolių priteisimo nepagrįstumo,... 50. Be to, kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir ieškovės... 51. Kolegijos nuomone, apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas... 52. Nustačius, kad atsakovai faktiškai patalpomis naudojosi tik iki... 53. Teismas, nusprendęs nepriteisti iš atsakovų 600 Lt paskolos, kolegijos... 54. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 56. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 57. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti.... 58. Priteistą solidariai iš atsakovų E. Š. ir J. S. ieškovei R. J. 2 822,58 Lt... 59. Priteistą ieškovei R. J. iš atsakovų E. Š. ir J. S. bylinėjimosi...