Byla 2-29-186/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus ir skyrė terminą šiems trūkumams pašalinti.

4Ieškovas A.B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl įsiteisėjusiu 2000-10-31 sprendimu ir neteisėtu atsisakymu įvykdyti šį sprendimą – neteisėtais veiksmais – padarytos žalos atlyginimo bei vilkinimo atlyginti žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015-07-24 nutartimi nustatė ieškinio turinio trūkumus bei nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pateikdamas teismui procesinius dokumentus, ieškovas turėjo pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, kiek yra atsakovų, tačiau pateikė tik vieną. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje atsakovais patraukti Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai negali būti traukiami civilinėn atsakomybėn dėl jiems taikomo imuniteto, atsakovu dėl neteisėtais teisėjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo gali būti tik Lietuvos valstybė. Teismas ieškovui pasiūlė patikslinti ieškinį ir pašalinti imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo pateikti ieškinio priedai nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas, ieškinyje teikdamas prašymą prie bylos prijungti jau išnagrinėtų baudžiamųjų ir civilinių bylų medžiagą, nenurodo, kokie konkretūs dokumentai iš šių bylų yra svarbūs nagrinėjamai bylai ir turėtų būti prijungti kaip įrodymai. Teismas pažymėjo, kad įstatymai neįpareigoja teismo pačiam atsirinkti konkrečius rašytinius įrodymus iš ieškovo nurodytų bylų. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas 2015-07-24 nutartimi ieškovui nustatė terminą iki 2015-08-05 įskaitytinai pašalinti nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas A.B. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-07-24 Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9ieškinys pateiktas prieš atsakovus, kurie yra Vilniaus apygardos teismo teisėjai, todėl to paties teismo teisėja, išnagrinėjusi ieškinio priėmimo klausimą pažeidė teismų praktikos suformuluotą taisyklę, kad teisėjas negali nagrinėti bylų prieš kitus to paties teismo teisėjus. Dėl šios priežasties ieškinio priėmimo klausimas buvo išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo, kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas;

10skundžiama nutartimi yra pažeistos civilinio proceso teisės normos (CPK 115 str. 2 d., 199 str. 1 d., 291 str.), nes ieškinyje buvo nurodyta, kurioms aplinkybėms pagrįsti yra prašoma išreikalauti ieškinyje nurodytas bylas, nurodytose bylose jau yra pateikti visi rašytiniai įrodymai, atitinkantys CPK 144 straipsnio reikalavimus ir atitinkamas jų kopijų kiekis, todėl antrą kartą teikti tuos pačius priedus ir jų kopijas yra neekonomiška ir taip vilkinamas procesas. Teismas, reikalaudamas pateikti šiuos dokumentus taip pat pažeidžia CPK 115 straipsnio 4 dalį.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkinamas

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

14Dėl teismo sudėties

15Apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis buvo priimta neteisėtos sudėties teismo, nurodo, kad nutartį priėmusi teisėja buvo šališka, kadangi atsakovais byloje buvo nurodytas Vilniaus apygardos teismas bei šio teismo teisėjai. Argumentas nepagrįstas.

16Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas tokį nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai – nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus.

17Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, susijusius su teisėjos šališkumu, neturi pagrindo daryti išvados, kad teisėja, sprendusi apelianto ieškinio priėmimo klausimą, buvo suinteresuota bylos baigtimi ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios abejoti teismo nešališkumu. Tai, jog teismas nustatė terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, savaime neįrodo teismo šališkumo ar bylos nagrinėjimo vilkinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl ieškinio priėmimo. Procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto taikymas negali būti laikomas šališkumą patvirtinančia aplinkybe. Vien apelianto nesutikimas su teismo procesiniais sprendimais nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu, spręsti apie teismo tendencingumą ar išankstinį nusistatymą.

18Apelianto argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja negali nagrinėti bylos, kadangi byloje atsakovais įvardijami šio teismo teisėjai, taip pat laikytini nepagrįstais. Byloje nėra keliamas klausimas dėl šią bylą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų. Atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, priėmusi apskųstą nutartį, turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. buvo šališka. Atkreiptinas dėmesys, kad šios kategorijos bylose atsakovais yra ne konkretus teismas ar teisėjai, o valstybė – tuo tarpu, sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra (gali būti) pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

19Apeliantas teigia ir tai, kad skundžiama nutartimi nukrypstama nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-03 nutartimi byloje Nr. 2KT-42-943/2015 suformuotos teismų praktikos, tačiau apelianto nurodomos bylos ir šios bylos aplinkybės nėra tapačios, todėl minėtoje byloje suformuluotas precedentas šiuo atveju netaikytinas.

20Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nepagrįsti.

21Dėl ieškinio trūkumų

22Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo ieškinio turinio trūkumą ir nurodė, kad bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atlyginimo atsakovu gali būti tik valstybė – apelianto argumentai šiuo klausimu yra atmestini. Teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014).

23Vilniaus apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo ir tai, kad procesinio dokumento turinį grindžiant rašytiniais įrodymais, turi būti pridėti jų originalai arba kopijos, patvirtintos teisėjo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens, tačiau ieškovo pateikti ieškinio priedai nebuvo patvirtinti nustatyta tvarka ir tai laikytina ieškinio trūkumu. Apelianto argumentai, kad teismas turėjo tenkinti prašymą prijungti jo nurodytas bylas, kuriose neva pateikti visi rašytiniai įstatymų reikalavimus atitinkantys įrodymai, iš esmės reiškia siekį perkelti ieškovams tenkančias įrodinėjimo pareigas bylą nagrinėjančiam teismui ir prieštarauja įstatyme įtvirtintam šalių rungimosi principui (CPK 12 str., 178 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai nustatė, kad apeliantas ieškinyje nenurodė, kokie konkretūs dokumentai iš prašomų prijungti bylų yra aktualūs nagrinėjamai, ir pažymėjo, kad įstatymas neįpareigoja teismo atsirinkti konkrečius rašytinius įrodymus iš nurodytų bylų.

24Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovams terminą pateikti jų reikalavimus pagrindžiančius tinkamus įrodymus, patikslinti atsakovus.

25Atskirajame skunde apeliantas taip pat prašo teismo nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus ir bylą perduoti nagrinėti kitos apygardos teismui. Kaip jau minėta, apeliantas nenurodė įstatyme numatytų aplinkybių nušalinimui (CPK 64-65 str.) ir nepateikė jas įrodančių duomenų. Dėl šios priežasties apelianto prašymas netenkinamas.

26Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindai nesuteikia pagrindo laikyti apskųstą teismo nutartį neteisėta ar nepagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti yra pasibaigęs, todėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai lemia pagrindo nustatyti naują terminą šiems trūkumams pašalinti buvimą (CPK 7 str., 115 str. 2 d.).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 115 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Nustatyti ieškovui A.B. terminą iki 2016 m. sausio 26 d. pašalinti nurodytus ieškinio, trūkumus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 4. Ieškovas A.B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015-07-24 nutartimi nustatė ieškinio turinio... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Ieškovas A.B. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-07-24 Vilniaus... 9. ieškinys pateiktas prieš atsakovus, kurie yra Vilniaus apygardos teismo... 10. skundžiama nutartimi yra pažeistos civilinio proceso teisės normos (CPK 115... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atskirasis skundas netenkinamas... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Dėl teismo sudėties ... 15. Apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis buvo priimta neteisėtos sudėties... 16. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas... 17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus,... 18. Apelianto argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja negali nagrinėti... 19. Apeliantas teigia ir tai, kad skundžiama nutartimi nukrypstama nuo Lietuvos... 20. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 21. Dėl ieškinio trūkumų... 22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo... 23. Vilniaus apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo ir tai, kad... 24. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 25. Atskirajame skunde apeliantas taip pat prašo teismo nušalinti visus Vilniaus... 26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo teisinis ir... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 28. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.... 29. Nustatyti ieškovui A.B. terminą iki 2016 m. sausio 26 d. pašalinti nurodytus...